fffd6607-bd2e-4bef-adcf-20cf1876ba21 — fffd6607-bd2e-4bef-adcf-20cf1876ba21 — Vilniaus apygardos teismas

                                                                                      Civilinė byla Nr. 2S-1079-798/2011                                                                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01583-2010-8                                                                                     Proc. sprendimo kategorijos:119.5;121.14;121.18;                                                                                           122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Antano Rudzinsko, kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Vytauto Zeliankos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Baltisches Haus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties, kuria ieškovo UAB ,,Baltisches Haus“ ieškinys atsakovui UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialui dėl skolos ir netesybų priteisimo paliktas nenagrinėtu.            Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, n u s t a t ė:             Ieškovas UAB “Baltisches Haus“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB „Aukso centras“ priteisti 12 747,46 Lt skolos, 1 147,24 Lt delspinigių, 10 164 Lt baudos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų, iš viso – 24.058,70 Lt.Atsakovas UAB „Aukso centras“ ir tretysis asmuo UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialas atsiliepimais į pareikštą ieškinį nesutiko ir prašė jį atmesti. 2011 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme įvyko parengiamasis teismo posėdis, apie kurį šalims buvo pranešta tinkamai, tačiau į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas advokatas A. V. ir atsakovo UAB „Aukso centras“ atstovas. Teisme 2011 m. sausio 19 d. buvo gautas atsakovo atstovės prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Tuo tarpu duomenų apie ieškovo atstovo adv. A. V. neatvykimo priežastis iki teismo posėdžio pradžios gauta nebuvo. Trečiojo asmens atstovai prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.               Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Iš ieškovo UAB “Baltisches Haus“ trečiajam asmeniui UAB „Aukso centras“ Klaipėdos filialui priteista 1000 Lt atstovavimo ir teisinės pagalbos išlaidų, o valstybės naudai 11,75 Lt pašto išlaidų. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintos Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui UAB „Aukso centras“, priklausančio nekilnojamojo turto – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas.               Teismas pažymėjo, kad šalims ar vienai iš jų neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių, kai joms apie posėdį tinkamai pranešta, jų atžvilgiu taikomos bendrosios ieškinio palikimo nenagrinėto taisyklės, kaip ir joms neatvykus į teismo posėdį, kuriame byla nagrinėjama iš esmės (CPK 230 str. 4 d., 296 str. 1 d. 5 p.). Teismo vertinimu ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, duomenų apie teismo posėdžio praleidimo svarbą nepateikė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo atstovui tinkamai pranešus apie teismo posėdį ir iki jo nepateikus jokių dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Teismo vertinimu Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt. Nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos ir šalių atstovams. Kadangi ieškovo atstovas pažeidė civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas sprendė, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybę vilkinti procesą, nes teismo manymu, ieškovo atstovas, neatvykdamas į parengiamąjį teismo posėdį ir nepranešdamas teismui apie neatvykimą iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios, elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, tuo trukdydamas teismui greitai ir operatyviai išnagrinėti civilinę bylą kuri nuo 2010-03-01 vis dar buvo pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje stadijoje. Kadangi tretysis asmuo pateikė įrodymus patvirtinančius atstovavimo išlaidų faktą bei šių išlaidų dydį, teismas priteisė trečiojo asmens naudai jo patirtas 1000 Lt atstovavimo išlaidų.      Ieškovas UAB “Baltisches Haus“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.       Nurodo, kad aplinkybė, kad ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį ne visada yra laikoma piktnaudžiavimu procesu. Šiuo atveju teismui buvo žinoma, kad ieškovo atstovas į teismo posėdį atvyko puse valandos vėliau nei buvo skelbtas parengiamasis posėdis, todėl tokia atsitiktinio pobūdžio aplinkybė kaip klaida teismo nepagrįstai buvo įvertinta kaip nesąžiningas proceso dalyvio elgesys ir jis dėl tokios klaidos neturėtų nukentėti. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas neįvertino aplinkybės, jog viso proceso metu ieškovas buvo aktyvus proceso dalyvis, todėl byloje nesant įrodymų, kad ieškovas siekė vilkinti bylos nagrinėjimą, teismo nutartis negali būti pripažįstama teisėta bei pagrįsta. Be to pats parengiamasis posėdis iš esmės buvo skirtas tik dėl to, kad ieškovas pateiktų trečiojo asmens pirmajame parengiamajame posėdyje pareikalautus įrodymus, kurie ir taip teismui buvo pateikti teismo nurodytu terminu. Be to teismas, nors ir nurodydamas, kad byla nagrinėjama ilgą laiką, vis dėl to neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo terminą, tuo pažeisdamas tiek ieškovo teises ir interesus tiek atsakovo ir trečiojo asmens patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų byloje interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės.         Atsakovas UAB ,,Aukso centras“ atsiliepime į atskirąjį skundą, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Ieškovo atstovas apie teismo posėdį žinojo iš anksto, todėl jo neatvykimas į teismo posėdį negali būti pateisinamas. Pateiktame atskirajame skunde ieškovas nenurodė jokių konkrečių pateisinamų aplinkybių sąlygojusių teismo posėdžio praleidimą, todėl pagrindo tenkinti jo atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo.       Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).          Atskirasis skundas tenkintinas.          Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu, tačiau procesinėje situacijoje, kuri yra nagrinėjamoje byloje, ieškinio palikimas nenagrinėtu negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu dėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, todėl skundžiamoji Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis naikintina ir bylą perduotina iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).          Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti Civilinio proceso kodekso 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai. Civilinio proceso kodekso 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu.              Byloje nustatyta, kad apie teismo posėdį įvyksiantį 2011 m. sausio 20 d. ieškovo atstovas advokatas A. V. buvo pasirašytinai supažindintas 2010 m. lapkričio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 115-118). Į teismo posėdį skirtą 2011 m. sausio 20 d. jis neatvyko, todėl teismas vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu paliko ieškinį nenagrinėtą.             Pagal Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškovo ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Taigi, Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintoje proceso teisės normoje, kurios pagrindu teismas paliko ieškinį nenagrinėtą, nurodyto ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindo taikymas tiesiogiai susijęs su šalies neatvykimo į teismo posėdį pasekmėmis.          Pagal Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos nagrinėjimas atidedamas, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, taip pat kai į teismo posėdį neatvyksta vedantis bylą per atstovą ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą nepranešta ieškovo atstovui. Įstatymas (CPK 246 str. 1 d.) nustato, jog kai ieškovas ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviem sąlygoms: 1) ieškovas ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių, o kai tokio prašymo nėra - palieka ieškinį nenagrinėtą.            Šiuo atveju ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu, nes ieškovas buvo atstovaujamas advokato, profesinę veiklą vykdančio profesionalaus teisininko žinančio neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatui kaip profesinę veiklą vykdančiam asmeniui keliami padidinti atidumo, rūpestingumo, atsakingumo bei kruopštumo reikalavimai, todėl šiuo atveju aplinkybė, kad advokatas atvyko į teismo posėdį pusvalandį pavėlavęs leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, jog nurodytų kriterijų advokato elgesys šiuo atveju neatitiko ir pirmos instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu.             Tačiau bylos duomenys rodo, kad ieškinys teisme buvo priimtas 2010 m. kovo 1 d. Byloje vyko 3 parengiamieji posėdžiai (b.l. 97, 104, 115). Byla per devynis mėnesius buvo pasirengimo nagrinėti teismo posėdyje stadijoje. Iš teismo posėdžių protokolų nematyti, kad buvo kliūčių baigti bylos nagrinėjimą priimant baigiamąjį teismo sprendimą, kad bylą nagrinėjusi teisėja turėjo ketinimų reikalauti naujų įrodymų ir pan. Tuo labiau kad parengiamojo teismo posėdžio metu vykusio 2010 m. lapkričio 2 d. teismo įpareigojimas ieškovui pateikti kadastro duomenų byloje esantį patalpų planą ir schemą, inventorinę pastato knygą, nuomos sutarčių suvestines ir sąskaitų išklotines už 2009 metus buvo įvykdytas 2010 m. gruodžio 20 d. (b.l. 120-126).             Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgus į tai, kad ši civilinė byla yra nagrinėjama ilgą laiko tarpą, ieškinio palikimas nenagrinėto pažeistų tiek paties ieškovo vedančio bylą, teises ir interesus, tiek ir atsakovo, patyrusio daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, interesus ir teisę į ginčo išnagrinėjimą iš esmės, baigiant bylą galutiniu procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Taip pat būtų paneigti esminiai Civilinio proceso principai, įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 5, 7, 8, 12, 14 straipsniuose, teisėjų kolegija atsižvelgdama į protingumo, proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio palikimo nenagrinėto klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai. Tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d.).               Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija n u t a r ė:               Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.               Kolegijos pirmininkas                                                              Antanas Rudzinskas                  Teisėjai                                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                   Vytautas Zelianka