fffcb89d-70dd-4a32-8d53-67ec04797bf2 — fffcb89d-70dd-4a32-8d53-67ec04797bf2 — Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Dalia VišinskienėCivilinė byla Nr. 2S-191-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04259-2010-1                           Procesinio sprendimo kategorijos: 129.12; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2011 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų D. M. ir L. M. prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic, n u s t a t ė:              Pareiškėjai (išieškotojai) D. M. ir L. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė išduoti pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimą vykdomuosius raštus dviems solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic. Nurodė, kad jie 2007-05-23 su skolininku UAB „Tartum“ 2007-05-23 sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. UAB „Tartum“ įsipareigojimams, kylantiems iš šios sutarties užtikrinti, jie ir skolininkai UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic 2007-05-03 sudarė laidavimo sutartį, šalių tarpusavio ginčams, kylantiems tiek iš akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, tiek iš laidavimo sutarties spręsti buvo sudaryti arbitražiniai susitarimai arbitražinių išlygų forma, t. y. kad iš sutarčių kylantys ginčai bus sprendžiami Vilniaus komercinio arbitražo teismo taisykles. UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą su ieškiniu jiems dėl nuostolių išieškojimo, o jie pareiškė priešieškinį dėl įskaitymo panaikinimo ir skolos priteisimo. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010-05-31 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, jie atlygino skolininkui UAB „Tartum“ priteistas sumas, atlikdami priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl jų prievolės UAB „Tartum“ pasibaigė, tačiau UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic arbitražinio teismo sprendimo neįvykdė iki šiol, atsisakė gera valia įvykdyti sprendimą. Dėl to turi būti išduoti vykdomieji raštai.              Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjų D. M. ir L. M. prašymo dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą solidariems atsakovams UAB „Tartum“ ir SIA Tipro Baltic. Teismas nustatė, kad pareiškėjai prašo išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus komercinio arbitražo 2010-05-31 sprendimą, tačiau yra pateikti duomenys, jog Lietuvos apeliaciniam teismui yra pateiktas skundas dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo ir arbitražo teismo sprendimo vykdymo sustabdymo iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad Komercinio arbitražo įstatyme nėra nuostatų, suteikiančių apylinkės teismui galimybę pasirinkti alternatyvų sprendimą tuo atveju, kai sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo paaiškėja, kad arbitražo sprendimas yra apskųstas, vadovaudamasis Komercinio arbitražo 38 str. 2, 4 d., 40 str. 3 d., netenkino pareiškėjų prašymo išduoti vykdomuosius raštus pagal arbitražo sprendimą. Pareiškėjai D. M. ir L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. tenkinti jų prašymą išduoti vykdomuosius raštus dviems solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic, o nustačius, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti jų prašymo, prašymo nagrinėjimą sustabdyti arba atidėti iki bus išnagrinėtas UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog Lietuvos apeliaciniam teismui padavus skundą dėl arbitražo teismo sprendimo yra Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 3 d. nustatytas pagrindas, kuriuo galima atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Pagal CPK 584 str. 1 d. 1 p. arbitražo sprendimai yra vykdytini dokumentai. Dėl to teismas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą galėjo tik remdamasis Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. nurodytais pagrindais. Tačiau tai, jog yra paduotas skundas dėl arbitražo teismo sprendimo, nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nes pagrindų atsisakyti vykdyti arbitražo sprendimą sąrašas yra išsamus, nėra galimybės taikyti įstatymo analogijos. Vadovaujantis Komercinio arbitražo 40 str. 3 d. skundo padavimas Lietuvos apeliaciniam teismui yra pagrindas teismui vykdomojo rašto išdavimą atidėti, sustabdyti, bet ne atsisakyti išduoti. Priešingu atveju, tai reikštų arbitražo sprendimo panaikinimą, nes jis nebegalėtų būti vykdomas. Teismas nenurodė jokių Komercinio arbitražo įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti vykdyti arbitražinio teismo sprendimą ir privalėjo išduoti vykdomuosius raštus. Skundžiama nutartis paneigia Komercinio arbitražo 38 str. 5 d., CPK 84 str. 1 d. 1 p., šalių sudarytos sutarties sąlygą dėl arbitražo teismo sprendimo teisinės galios, arbitražo teismo sprendimų teisminė kontrolė turi būti įgyvendinama tik naudojanti Komercinio arbitražo 37 str. nustatyta tvarka. Taip pat nutartimi buvo sukurta tokia situacija, kad jei Lietuvos apeliacinis teismas atmes skundą, jų kreipimasis į teismą dėl vykdomųjų raštų išdavimo bus laikomas tapačiu reikalavimu. Atsakovai UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, nutartį palikti galioti. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010-08-03 nutartimi tenkino jų prašymą sustabdyti Vilniaus komercinio arbitražo 2010-05-31 sprendimo vykdymą iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jų skundą. Akivaizdu, kad arbitražo sprendimo vykdymo sustabdymas apima ir draudimą atlikti pradinį sprendimo vykdymo procesinį veiksmą – išduoti vykdomąjį raštą. Jis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su skundu, nes arbitražo teismas neišsprendė nuostolių atlyginimo klausimo, palikdamas UAB „Tartum“ be sprendimo, neteisėtai pripažino, kad neturi jurisdikcijos spręsti dalies keliamų reikalavimų ir neįvykdė teisingumo. Kadangi nėra aišku, kiek Lietuvos apeliaciniame teisme truks skundo nagrinėjimas ir koks sprendimas bus priimtas, teismas pagrįstai neatidėjo ir nesustabdė pareiškėjų prašymo nagrinėjimo iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jų skundą. Be to, apylinkės teismas Komercinio arbitražo įstatymu nėra įgaliotas stabdyti prašymo nagrinėjimą ar atidėti. Pareiškėjai klysta teigdami, jog buvo užkirstas kelias įvykdyti arbitražo teismo sprendimą priverstine tvarka, nes ieškinio priėmimui taikytinos teisės normos negali būti taikomos prašymams dėl vykdomųjų raštų išdavimo, CPK neriboja pareiškimų padavimo skaičiaus pagal CPK 646 str. Dėl to Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus jų skundą, pareiškėjams nebus jokių kliūčių kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų D. M., L. M. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pareiškėjams išduoti vykdomuosius raštus pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimą.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus komercinio arbitražas 2010-05-31 sprendimu priteisė iš D. M. ir L. M. solidariai UAB „Tartum“ 400 000 eurų baudą už įsipareigojimų konkuruoti pažeidimą, 6 575,50 eurų palūkanas pagal 2007-05-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 9.3 str. už laikotarpį nuo 2009-03-09 iki 2009-04-29, 12 proc. metines palūkanas nuo priteistos 400 000 eurų sumos nuo 2009-03-09 iki visiško jų sumokėjimo, 19 001,73 Lt arbitravimo mokesčio, kitus UAB „Tartum“ reikalavimus atmetė; pripažino 1 047 124,40 eurų sumos įskaitymą, atliktą UAB „Tartum“ 2009-02-25 ir 2009-04-22 raštais niekiniu, pripažino likusios 23 635,60 eurų sumos įskaitymą galiojančiu, priteisė iš UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA solidariai D. M. ir L. M. 1 000 000 eurų trečiąją kainos dalį, 47 124,40 eurų palūkanas pagal 2007-05-23 akcijų pirkimo – pardavimo sutarties 2.5 (c) str. priskaičiuotas 2009-04-07, 12 mėn. EURIBOR plius 2 proc. maržai palūkanas, skaičiuojamas nuo 2009-04-07 iki visiško 1 000 000 eurų sumos sumokėjimo, 103 678,41 Lt bendraatsakovių sumokėto arbitravimo mokesčio ir 30000 Lt patirtų teisinių išlaidų, susijusių su šiuo arbitražu.Pareiškėjai D. M. ir L. M. 2010-06-16 kreipėsi į teismą su prašymu išduoti pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimą vykdomuosius raštus dviems solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic tuo pagrindu, kad jie atlygino skolininkui UAB „Tartum“ priteistas sumas atlikdami priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl jų prievolės UAB „Tartum“ pasibaigė, tačiau UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic arbitražinio teismo sprendimo neįvykdė iki šiol, atsisakė gera valia įvykdyti sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymų netenkino, atsisakymą grindė tuo, kad UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic padavė skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-03 nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo arbitražo byloje Nr. 151 pagal ieškovo UAB „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. ir L. M. bei atsakovų priešieškinį UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA vykdymas iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės UAB „Tartum“ ir Tipro Baltic SIA skundą dėl dalies Vilniaus komercinio arbitražo 2010-05-31 sprendimo arbitražo byloje Nr. 151 panaikinimo. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-28 išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“, kuriam pradėtas nemokumo procesas, skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 151 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Tartum“ ieškinį atsakovams D. M. ir L. M. dėl nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovų D. M. ir L. M. priešieškinį bankrutuojančiai UAB „Tartum“ ir SIA „Tipro Baltic“, kuriam pradėtas nemokumo procesas, ir ieškovo bankrutuojančios UAB „Tartum“ ir atsakovo pagal priešieškinį SIA „Tipro Baltic“, kuriam pradėtas nemokumo procesas, ir skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo atmetė (arbitražo byla Nr.151), šį sprendimą (arbitražo byla Nr. 151) paliko galioti, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-03 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 1 d. nustatyta, kad arbitražinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo momento ir šalių turi būti vykdomas. Šios įstatymo normos nuostata, kad arbitražinio teismo sprendimas šalių turi būti vykdomas, reiškia, jog jis yra privalomas toms šalims, dėl kurių priimtas. Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 3 d. nustatyta, kad, vienai iš šalių atsisakius vykdyti sprendimą, kita šalis turi teisę kreiptis į arbitražinio teismo vietos apylinkės teismą ir prašyti išduoti vykdomąjį raštą. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas arbitražinio teismo sprendimo priverstinis vykdymas tuo atveju, jeigu jo neįvykdo šalis, kurią arbitražinis teismas įpareigojo atitinkamą sumą sumokėti kitai šaliai. Arbitražinio teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str. 1 d. 1 p., 586, 587 str.). Arbitražinio teismo sprendimas, kaip vykdytinas dokumentas, savo turiniu yra privalomas ir teismui, kuris priima sprendimą išduoti vykdomąjį raštą. Komercinio arbitražo įstatymo 38 str. 4 d. nustatyta, kad apylinkės teismas savo nutartimi gali atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą šio įstatymo 40 str. nustatytais pagrindais. Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d. numatyta, jog pripažinti ar vykdyti arbitražinio teismo sprendimą, nepaisant to, kurioje valstybėje jis buvo priimtas, Lietuvos Respublikoje gali būti atsisakyta Niujorko 1958 m. konvencijos 5 str. numatytais pagrindais, kai ginčo šalis, prieš kurią sprendimas nukreiptas, pateikia įrodymus, kad: 1) šio įstatymo 9 str. (Niujorko konvencijos 2 str.) nurodyto susitarimo šalys pagal joms taikomą įstatymą buvo tam tikru mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal taikomąjį įstatymą, kurį ginčo šalys numatė savo sutartyje, o jei tokio nurodymo nėra, - pagal tos šalies, kur buvo priimtas arbitražinio teismo sprendimas, įstatymus; arba 2) šaliai, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražinio teismo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši šalis negalėjo pateikti savo paaiškinimų; arba 3) arbitražinio teismo sprendimas buvo priimtas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje. Jeigu nuostatos tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirtos nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatos arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba 4) arbitražinio teismo sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko šalių susitarimo arba jei tokio susitarimo nėra, - tos valstybės, kurioje vyko arbitražas, įstatymų; arba 5) sprendimas šalims dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo priimtas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 2 d. nustatyta, kad arbitražinio teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti atsisakoma, jei Lietuvos apeliacinis teismas pripažįsta, kad: 1) ginčo objektas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas; arba; 2) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-06-28 nutartimi skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo atmetė (arbitražo byla Nr.151) ir šį sprendimą (arbitražo byla Nr. 151) paliko galioti. Byloje dalyvaujantys asmenys apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių neturėtų būti išduoti vykdomieji raštai, išskyrus aplinkybes apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjų (išieškotojų) D. M. ir L. M. atskirojo skundo prašymai yra pagrįsti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – D. M. ir L. M. prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic tenkintinas, išduotini D. M. ir L. M. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 151, pagrindu vykdomieji raštai. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2011-04-20 iškėlė bankroto bylą UAB „Tartum“, nutartis yra įsiteisėjusi. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. draudžiama išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, todėl priverstinis vykdymas pagal vykdomuosius raštus, esant iškeltai UAB „Tartum“ bankroto bylai, yra negalimas, tačiau pareiškėjų (išieškotojų) D. M. ir L. M. prašymas dėl vykdomųjų raštų išdavimo tenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad išieškotojai galėtų pateikti antstoliui vykdomuosius raštus, jei UAB „Tartum“ taptu mokia, būtų nutraukta šios bendrovės bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337-339 str., n u t a r i a: Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės 2010 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Tenkinti pareiškėjų (išieškotojų) D. M. ir L. M. prašymą dėl vykdomųjų raštų išdavimo pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimą solidariems atsakovams UAB „Tartum“, SIA Tipro Baltic. Išduoti pareiškėjams (išieškotojams) D. M. ir L. M. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010-05-31 sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 151, pagrindu vykdomuosius raštus. Kolegijos pirmininkė                                                               Dalia Višinskienė Teisėjai                                                       Liuda Uckienė                                                                     Alvydas Barkauskas