fffbc509-57bc-467f-81c8-9147d02ef6fe — fffbc509-57bc-467f-81c8-9147d02ef6fe — Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1850-565/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32021-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė O. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. G. 16 423,01 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai. Nutraukdamas šalių santuoką, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-188-558/2016 iš ieškovės ir atsakovo solidariai kreditorės G. K. naudai priteisė 40 000 JAV dolerių skolos, 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir 194 Eur bylinėjimosi išlaidų. Skola buvo priteista 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir G. K., pagrindu. Ieškovės teigimu, 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį atsakovas ir jo artima draugė G. K., su kuria atsakovas buvo ieškovei neištikimas ir dėl kurios paliko šeimą, sudarė fiktyviai, atsakovui siekiant užvaldyti visas santuokos metu sukauptas santaupas – 40 000 Eur. 3. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimui, G. K. pradėjo priverstinį skolos išieškojimą tik iš ieškovės. Iš viso iš ieškovės buvo išieškota 45 672,46 Eur. Kadangi skola G. K. buvo pripažinta solidaria ieškovės ir atsakovo skola, atsakovas turi kompensuoti ieškovei ½ šių išlaidų, t. y. 22 836,23 Eur. Po bylos iškėlimo teisme atsakovas keliais pavedimais pervedė ieškovei 5 663,22 Eur. Taip atsakovo skola ieškovei sumažėjo iki 17 173,01 Eur. Atsakovas pateikė duomenis, kad 2019 m. spalio mėn. pervedė G. K. 1 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skola ieškovei sumažėjo dar 750 Eur, iki 16 423,01 Eur, kuriuos ieškovė ir prašė priteisti. 2020 m. spalio 29 d. atsakovas pervedė ieškovei 11 422,29 Eur, todėl 2021 m. sausio 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė 11 422,29 Eur ieškinio reikalavimo dalies. 4. Atsakovas nesutikimą su ieškiniu grindė ta aplinkybe, kad ieškovė, turėdama savo žinioje 40 000 JAV dolerių, suėjus paskolos grąžinimo terminui – 2014 m. balandžio 7 d., paskolos G. K. negrąžino, o kitą dieną – 2014 m. balandžio 8 d., 40 000 JAV dolerių įnešė į savo sąskaitą banke, taip užkirsdama kelią atsakovui grąžinti paskolą pačiam. Taigi, paskola G. K. buvo negrąžinta dėl ieškovės kaltės, o, paskolą išieškant priverstinai, buvo patirti nuostoliai – palūkanos, delspinigiai, vykdymo išlaidos. 5. Atsakovas pareiškė ieškovei priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovės 30 750 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. 6. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 metų birželio 14 dienos sprendimu solidaria ieškovės ir atsakovo prievole pripažino ne tik prievolę G. K., bet ir prievolę D. K. pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir D. K.. 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartimi D. K. paskolino atsakovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur), kad atsakovas galėtų grąžinti paskolą G. K.. Visą šią sumą atsakovas 2014 m. gegužės 8 d. sumokėjo G. K. kaip delspinigius už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gegužės 7 d. Atsakovas su D. K. atsiskaitė 2017 m. liepos 19 d. – grynais pinigais sumokėjo 8 688,60 Eur paskolą ir 21 311,40 Eur delspinigius, iš viso 30 000 Eur. Kadangi paskola iš D. K. buvo paimta tam, kad būtų grąžinta dėl ieškovės kaltės negrąžinta paskola G. K., ieškovė turi kompensuoti atsakovui visą D. K. sumokėtą sumą – 30 000 Eur. Kadangi atsakovas sumokėjo G. K. 1 500 Eur, todėl ieškovė turi kompensuoti atsakovui pusę šios sumos – 750 Eur. 7. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko. Ieškovės teigimu, paskolos sutartį su D. K., kaip ir su G. K., atsakovas sudarė fiktyviai, turėdamas tikslą užvaldyti visas santuokos metu sukauptas santaupas – 40 000 Eur. Aplinkybė, kad atsakovas D. K. besąlygiškai sutiko sumokėti keletą kartų už paskolą didesnius delspinigius, tik dar labiau sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas galimai sudarė nesąžiningą susitarimą su D. K.. Teismo posėdžio metu ieškovė priešieškinį pripažino iš dalies – sutiko, kad abiejų šalių bendra skola D. K. yra 16 594,68 Eur, iš kurių 8 688,80 Eur yra paskola, o 7 906,08 Eur – delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėn. D. K. šalių skyrybų byloje pripažino, kad delspinigiai yra labai dideli, todėl sutiko, kad jie būtų skaičiuojami už 6 mėn. laikotarpį. Tuo tarpu atsakovas sumokėjo D. K. delspinigius, kurie sudarė net 245 proc. paskolos, nors D. K. jų neprašė. Todėl ieškovė turi grąžinti atsakovui 8 297,34 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl 11 422,29 Eur ieškinio reikalavimo, kitą ieškinio dalį patenkino, priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 000,72 Eur skolos, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 8 297,34 Eur skolos, įskaitė šiuos reikalavimus ir priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 3 296,62 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už šią sumą nuo bylos pagal priešieškinį iškėlimo – 2020 m. vasario 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 10,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. 9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, vykdant išieškojimą G. K. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą, iš viso iš ieškovės buvo išieškota 45 627,46 Eur (turėtų būti 45 672,46 Eur, tikėtina, kad padarytas rašymo apsirikimas) – pagal 2019 m. gruodžio 13 d. antstolio Rimanto Vižainiškio pažymą iš ieškovės ieškota 30 719,01 Eur; 2017 m. liepos 17 d. vykdomajam rašte padarytas įrašas, kad iš ieškovės išieškotos 239,98 Eur būtinosios vykdymo išlaidos; 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad antstoliui Gintautui Puodžiukui pervesta 14 713,47 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000,72 Eur (22 836,23 Eur – 5 663,22 Eur – 750 Eur – 11 422,29 Eur) skolą vadovaudamasi CK 6.9 straipsnio 1, 3 dalimis. 10. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad paskola G. K. nebuvo grąžinta dėl ieškovės kaltės, todėl turi būti taikoma CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Nors bylos duomenys pagrindžia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė 2014 m. balandžio 7 d. savo žinioje turėjo 40 000 JAV dolerių ir 2014 m. balandžio 8 d. į savo sąskaitą banke pervedė 40 000 JAV dolerių, tačiau tai savaime nereiškia, kad prievolė G. K. nustatytu terminu buvo neįvykdyta tik dėl ieškovės kaltės. Atsakovo argumentas, kad tuo atveju, jei 40 000 JAV dolerių būtų pas atsakovą, jis būtų grąžinęs paskolą G. K., yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas net neįrodinėjo, kad jis neturėjo galimybės grąžinti paskolos G. K. iš kitų lėšų. Pagal bylos duomenis atsakovas skolindavosi dideles pinigines lėšas iš kitų asmenų, be to, atsakovas, pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį iš D. K. gavęs 30 000 Lt paskolą, negrąžino net dalies paskolos G. K., o sutiko sumokėti ir 2014 m. gegužės 8 d. sumokėjo G. K., su kuria, kaip matyti iš bylos duomenų, pažįstamas nuo 2006 metų, 30 000 Lt delspinigius už vieną mėnesį pradelstą grąžinti paskolą (laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 8 d. iki 2014 m. gegužės 7 d.). Pasisakydamas dėl atsakovo argumentų, susijusių su ieškovės nebendradarbiavimu po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo su G. K. bei su pačiu atsakovu, kaip bendraskoliu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 40 000 JAV dolerių skola (kartu su išvestiniais reikalavimais) buvo priteista ir iš atsakovo, kaip solidaraus bendraskolio. Nepriklausomai nuo ieškovės bendradarbiavimo/nebendradarbiavimo vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovas turėjo galimybę padengti G. K. bent dalį skolos, tokiu būdu sumažindamas išieškojimo išlaidas, tačiau to nepadarė. 11. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 5 000,72 Eur skolos regreso tvarka. 12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 26 d. tarp atsakovo ir D. K. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią D. K. paskolino atsakovui 30 000 Lt trims mėnesiams (iki 2014 m. liepos 26 d.) su 12 proc. palūkanomis. Paskolos sutartimi taip pat buvo susitarta dėl 0,5 proc. delspinigių nuo paskolos sumos už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu prievolę pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį pripažino solidaria ieškovės ir atsakovo prievole. 2017 m. liepos 19 d. pakvitavime D. K. nurodė, kad atsakovas grąžino grynais pinigais 8 688,60 Eur (30 000 Lt) paskolą ir sumokėjo 21 311,40 Eur delspinigių. Ieškovė pripažino dalį priešieškinio reikalavimų, t. y. pripažino, kad šalių bendra skola D. K. yra 16 594,68 Eur, iš kurių 8 688,80 Eur sudaro paskola, o 7 906,08 Eur – delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėn. (8 688,80 Eur x 0,5 proc. x 182 d.), todėl ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovui pusę šios sumos – 8 297,34 Eur. 13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti atsakovo naudai iš ieškovės daugiau kaip 8 297,34 Eur. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas sutiko sumokėti D. K. 21 311,40 Eur delspinigių, kurie beveik 2,5 karto viršija paskolos sumą (8 688,60 Eur) ir paskaičiuoti už daugiau nei 182 dienas, kai šalių santuokos nutraukimo byloje trečiuoju asmeniu dalyvavęs D. K. nurodė, kad sutinka, jog delspinigiai būtų skaičiuojami tik už 184 dienas, nesukuria ieškovei pareigos padengti atsakovui pusę jo sumokėtų delspinigių. Teismo vertinimu, atsakovo sumokėtų delspinigių dydis yra neprotingai didelis, neatitinka bendrųjų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Taip pat nėra duomenų, kad D. K. būtų reikalavęs sumokėti delspinigius už daugiau kaip 84 dienas, o atsakovas būtų gynęsis nuo tokio reikalavimo. Todėl neigiami padariniai, susiję su tuo, kad atsakovas sutiko apmokėti neprotingo dydžio delspinigius, tenka pačiam atsakovui. Atsakovo argumentus, kad susitarimas dėl delspinigių už 6 mėn. tarp atsakovo ir D. K. buvo tik su sąlyga, kad atsakovas prievolę pagal paskolos sutartį įvykdys iki 2016 m. kovo 1 d., tačiau šią aplinkybę D. K. pamiršo paminėti šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje dalyvavo trečiuoju asmeniu, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus įrodymais ir neįtikinamus. 14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 8 297,34 Eur skolos regreso tvarka. 15. Tenkinęs šalių tarpusavio priešpriešinius piniginius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas juos įskaitė ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 3 296,62 Eur (8 297,34 Eur – 5 000,72 Eur). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai 16. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 7 d. sprendimo, kuriuo prašo: panaikinti sprendimo dalį priteisti 5 000,72 Eur skolos ieškovės naudai iš atsakovo ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; panaikinti sprendimo dalį nepriteisti atsakovo naudai iš ieškovės 21 702,66 Eur skolos ir priimti naują sprendimą – priešieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais. 17. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė iš ieškovės vykdymo proceso išieškotą vykdymo išlaidų sumą. Mokėjimo pavedime 14 713,47 Eur sumai nėra išskirta, kokią sumą sudaro pagrindinė skola, o kokią – vykdymo išlaidos. Pagal bylos duomenis vykdymo išlaidų suma yra 996,29 Eur mažesnė, nei pripažino pirmosios instancijos teismas. 18. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl prievolės G. K. neįvykdymo kaltas ir atsakovas. 40 000 JAV dolerių paskola G. K. turėjo būti grąžinta 2014 m. balandžio 7 d. Šalių skyrybų byloje buvo nustatyta, kad ieškovė nurodytu laikotarpiu disponavo 40 000 JAV dolerių suma, kurią 2014 m. balandžio 8 d. įnešė į savo sąskaitą banke, o ne sumokėjo G. K.. Paskolos sutartyje su G. K. buvo numatyta, kad, negrąžinus paskolos nustatytu terminu, turi būti mokami 1 proc. paskolos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą grąžinti paskolą dieną. Todėl 2014 m. gegužės 8 d. atsakovas sumokėjo G. K. 30 000 Lt delspinigius už 1 mėn., o šią sumą buvo priverstas pasiskolinti iš D. K.. Net jei atsakovas 30 000 Lt būtų sumokėjęs G. K. ne kaip delspinigius, o kaip paskolos grąžinimą, prievolė G. K. nebūtų pasibaigusi, nes būtų grąžinta tik 30 proc. paskolos. 19. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė kompensuoti atsakovui tik dalį D. K. sumokėtų delspinigių, t. y. delspinigius už 182 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tuo, kad šalių skyrybų byloje D. K. nurodė, jog sutiko delspinigius pagal paskolos sutartį skaičiuoti tik už 6 mėn. Šias aplinkybes D. K. nurodė atsiliepime, kurį surašė jo atstovas. Nagrinėjamoje byloje D. K. paaiškino, kad šalių skyrybų byloje galimai pamiršo atstovui paminėti aplinkybę, kad susitarimas skaičiuoti delspinigius tik už 6 mėn. galiojo tuo atveju, jei paskola būtų buvusi grąžinta iki 2016 m. kovo mėn. 1 d. 20. Atsakovas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei per dideles bylinėjimosi išlaidas. 21. Ieškovė su atsakovo apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais. 22. Ieškovė per savo atstovę 2019 m. gruodžio 6 d. sumokėjo antstoliui G. Puodžiukui 14 713,47 Eur. Suma buvo suderinta su antstolio padėjėja, kuri paaiškino, kad į šią sumą įeina ne tik skola G. K., bet ir vykdymo išlaidos bei antstolio atlyginimas, o, sumokėjus nurodytą 14 713,47 Eur sumą, vykdomoji byla bus visiškai įvykdyta. Atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių abejonių ar pretenzijų dėl antstoliui G. Puodžiukui sumokėtos 14 713,47 Eur sumos dydžio. Atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad galimai ieškovė su antstoliu G. Puodžiuku susitarė, jog dalis iš 14 713,47 Eur sumos vėliau bus grąžinta į ieškovės sąskaitą, yra tik niekuo nepagrįstos prielaidos. 23. Atsakovas nepagrįstai kaltina ieškovę, kad ieškovė laiku negrąžino paskolų G. K. ir D. K.. Atsakovas su 2020 m. kovo 24 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė savo sąskaitos SEB banke išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovas 2014 m. turėjo piniginių lėšų. 2014 m. balandžio – spalio mėn. atsakovas iš savo sąskaitos grynais pinigais išėmė iš viso 37 850 Lt (10 962 Eur). 2014 m. gruodžio mėn. atsakovas į savo sąskaitą grynais pinigais įnešė 47 200 Lt (13 670 Eur). 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovo sąskaitoje buvo 13 554,14 Eur likutis. Tai rodo, kad skolintis iš D. K., kad būtų atsiskaityta su G. K., nebuvo būtina, o nurodytas pinigines lėšas atsakovas galėjo panaudoti atsiskaityti su G. K.. Tuo tarpu G. K. atsakovas tik vieną kartą – 2019 m. spalio 1 d., sumokėjo 1 500 Eur. Atsakovas 2020 m. kovo 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose pripažino, kad 2014 m. gruodžio mėn. galėjo grąžinti visą skolą D. K., tačiau nusprendė palaukti, kol bus paskirstyta prievolė D. K. šalių santuokos nutraukimo byloje. Taigi, atsakovas iki 2017 m. liepos mėn. sąmoningai „augino“ palūkanas bei delspinigius D. K. ir savanoriškai, be jokio D. K. reikalavimo, sumokėjo D. K. 21 311,40 Eur delspinigių. Taigi atsakovas nesistengė solidarių šalių prievolių G. K. ir D. K. vykdyti kuo ekonomiškiau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostatos, jog kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir, vykdydama prievolę, bendradarbiauti su kita šalimi, taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams. 24. Ieškovė abejoja, ar atsakovas tikrai 2017 m. liepos mėn. grynais pinigais grąžino 8 688,60 Eur (30 000 Lt) paskolą ir sumokėjo 21 311,40 Eur delspinigių. Nors atsakovas nurodė, kad galimybė atsiskaityti su D. K. atsirado, kai 2017 m. liepos mėn. į atsakovo sąskaitą buvo pervesta šalių santuokos metu iš ieškovės priteista 20 000 Eur kompensacija, atsakovas nepateikė įrodymų, kad ši suma būtų paimta iš atsakovo sąskaitos grynais pinigais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 26. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė. Apeliacinis skundas atmetamas 27. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ir G. K. 2013 m. balandžio 7 d. sudarė paskolos sutartį dėl 40 000 JAV dolerių paskolos suteikimo atsakovui. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. balandžio 7 d. Paskolos sutartyje nustatyta, kad, praleidus paskolos grąžinimo terminą, mokami 1 proc. paskolos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas pakvitavimu patvirtino, kad paskolos suma jam buvo perduota grynais pinigais. 28. Atsakovas ir D. K. 2014 m. balandžio 26 d. sudarė paskolos sutartį dėl 30 000 Lt paskolos suteikimo atsakovui. Paskola turėjo būti grąžinta iki 2014 m. liepos 26 d. Paskolos sutartyje nustatyta, kad, praleidus paskolos grąžinimo terminą, mokami 0,5 proc. paskolos sumos dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas pakvitavimu patvirtino, kad paskolos suma jam buvo perduota grynais pinigais. 29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-188/2016, nutraukdamas ieškovės ir atsakovo santuoką, pripažino prievolę G. K. pagal 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį solidaria šalių prievole ir priteisė iš šalių solidariai G. K. 40 000 JAV dolerių paskolos, 2 256 JAV dolerių delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 194 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pripažino prievolę D. K. pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį solidaria šalių prievole. 30. G. K. kreipėsi dėl priverstinio skolos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą išieškojimo iš ieškovės. 2017 m. dalies skolos išieškojimą vykdė antstolis R. Vižainiškis. Vykdomoji byla buvo baigta 2017 m. lapkričio 17 d. G. K. prašymu grąžinus jai vykdomąjį dokumentą. 2019 m. dalies skolos išieškojimą vykdė antstolis G. Puodžiukas. Vykdomoji byla 2019 m. gruodžio 11 d. buvo baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. 31. 2017 m. liepos 19 d. pakvitavime D. K. nurodė, kad atsakovas grynais pinigai grąžino jam 8 688,60 Eur (30 000 Lt) paskolą ir sumokėjo 21 311,40 Eur delspinigių. 32. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstu atsakovo teiginio, kad dėl paskolos G. K. negrąžinimo laiku ir dėl to susidariusių palūkanų bei priverstinio skolos išieškojimo išlaidų yra tik ieškovės kaltė, todėl netaikė CK 6.9 straipsnio 5 dalyje nustatytos CK 6.9 straipsnio 1-3 dalių išimties, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą, ir iš ieškovės išieškotą G. K. skolą ir skolos išieškojimo išlaidas paskirstė tarp šalių lygiomis dalimis (CK 6.9 straipsnio 1, 3 dalys). Analogiškai lygiomis dalimis pirmosios instancijos teismas paskirstė tarp šalių ir atsakovo grąžintą 8 688,60 Eur (30 000 Lt) paskolą D. K. ir dalį – 7 906,08 Eur, atsakovo sumokėtų delspinigių. Pirmosios instancijos teismas nepripažino ieškovei pareigos grąžinti atsakovui pusę kitos D. K. atsakovo sumokėtų delspinigių dalies – 13 405,32 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neigiami padariniai, atsakovui sumokėjus D. K. delspinigius žymiai daugiau kaip už 182 dienas, kai D. K. šalių santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad sutinka, jog delspinigiai būtų skaičiuojami tik už 184 dienas, taip pat sumokėjus neprotingo dydžio delspinigius, daugiau kaip du kartus viršijančius paskolos sumą, nesiginant nuo tokio reikalavimo, turi tekti pačiam atsakovui. 33. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodyme 14 713,47 Eur sumai nėra išskirta, kokią sumą sudaro pagrindinė skola, o kokią – vykdymo išlaidos, todėl nėra aišku, ar ieškovė antstoliui G. Puodžiukui nesumokėjo didesnės sumos, nei reikėjo skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, pažymima, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovės atstovės antstoliui G. Puodžiukui 2019 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymu pervestos 14 713,47 Eur sumos pagrįstumo. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. 34. Be to, ieškovė 2021 m. birželio 17 d. pateikė antstolio G. Puodžiuko 2021 m. birželio 11 d. pažymą dėl informacijos suteikimo Nr. S-21-19-6363. Šioje pažymoje nurodyta, kad vykdomosios bylos Nr. 0019/19/01156 dėl skolos išieškojimo G. K. naudai iš ieškovės skolos likučius sudarė: 13 514,81 Eur skolos, 46,55 Eur palūkanų bei 1 248,73 Eur vykdymo išlaidų, iš kurių 155,82 Eur būtinosios vykdymo išlaidos, 8 Eur pašto išlaidos ir 1 084,91 Eur antstolio atlyginimas, iš viso 14 810,09 Eur. Išieškoma suma bei vykdymo išlaidos iš ieškovės buvo išieškotos tokia tvarka: 96,62 Eur nurašyti nuo ieškovės sąskaitos, o 14 713,47 Eur į antstolio sąskaitą pervedė ieškovės atstovė. 14 713,47 Eur sumos įtraukimo į iš ieškovės vykdymo procese išieškotą ir atsakovo kompensuotiną sumą pagrįstumo nepaneigia ir atsakovo su 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymu pateikti duomenys apie vykdomosios bylos Nr. 0019/19/01156 eigą iš interneto portalo www.antstoliai.lt. Visų pirma, antstolio G. Puodžiuko 2021 m. birželio 11 d. pažyma dėl informacijos suteikimo Nr. S-21-19-6363 vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Antra, pagal duomenis apie vykdomosios bylos Nr. 0019/19/01156 eigą iš interneto portalo www.antstoliai.lt., nurodytos vykdymo išlaidos nėra mažesnės, nei nurodyta antstolio G. Puodžiuko 2021 m. birželio 11 d. pažymoje. 35. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 14 713,47 Eur sumą įtraukė į iš ieškovės vykdymo procese išieškotą ir atsakovo kompensuotiną sumą. 36. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2018). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2021). 37. Taigi, atsakovas, kaip ir ieškovė, turėjo pareigą tinkamai vykdyti įsipareigojimus tiek G. K. pagal 2013 m. balandžio 7 d. paskolos sutartį, tiek D. K. pagal 2014 m. balandžio 26 d. paskolos sutartį, vykdyti šiuos įsipareigojimus kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su ieškove. 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino įrodytu atsakovo teiginio, kad dėl paskolos G. K. negrąžinimo laiku ir dėl to susidariusių palūkanų ir priverstinio skolos išieškojimo išlaidų yra tik ieškovės kaltė. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę įvykdyti / iš dalies įvykdyti prievolę G. K., išvengiant / sumažinant priverstinio skolos išieškojimo išlaidas. Nors paskolos grąžinimo G. K. terminas suėjo 2014 m. balandžio 7 d., G. K. dėl priverstinio skolos pagal paskolos sutartį išieškojimo kreipėsi tik 2017 m. liepos mėn. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo apie atliktas operacijas grynaisiais pinigais nuo 2014 m. balandžio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 24 d. matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas iš sąskaitos grynais pinigais paėmė 40 034,56 Lt, o 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitos likutis buvo 46 799,73 Lt. Iš šios sąskaitos išrašo apie atliktas operacijos grynaisiais pinigais nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2017 m. spalio 3 d. matyti, kad šiuo laikotarpiu atsakovas iš sąskaitos grynais pinigais paėmė 8 300 Eur. Duomenų, kad šios sumos negalėjo būti panaudotos paskolai / daliai paskolos D. K. grąžinti, nepateikta. 39. Be to, pagal 2014 m. balandžio 26 d. sutartį gavęs iš D. K. 30 000 Lt paskolą, visą šią sumą atsakovas savo iniciatyva 2014 m. gegužės 8 d. sumokėjo G. K. kaip delspinigius už 1 mėn. pradelstą paskolos grąžinimo terminą, nors byloje nėra duomenų, kad ši suma negalėjo būti panaudota paskolos dalies grąžinimui (pvz., kad G. K. būtų atsisakiusi priimti iš atsakovo pinigų sumas, skirtas paskolai grąžinti, o reikalavo, kad visų pirma būtų padengiami delspinigiai). 40. 30 000 Lt paskolos D. K. grąžino terminas suėjo 2014 m. liepos 26 d. Aukščiau nurodyti atsakovo banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo galimybę laiku grąžinti paskolą D. K. (šią aplinkybę pripažino ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose), taip apskritai išvengiant bet kokių delspinigių mokėjimo. Atsakovo delsimas grąžinti paskolą D. K., tikintis, kad šalių skyrybų byloje teismas šią paskolą pripažins asmenine ieškovės prievole, vertinamas kaip neekonomiškas prievolės vykdymas tiek D. K., tiek ieškovės atžvilgiu. 41. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovei pareigos sumokėti atsakovui pusę D. K. sumokėtų delspinigių dalies – 13 405,32 Eur, t. y. delspinigių, sumokėtų daugiau kaip už 182 dienas. Neigiami padariniai, atsakovui sumokėjus D. K. delspinigius žymiai daugiau kaip už 182 dienas, kai D. K. šalių santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad sutinka, jog delspinigiai būtų skaičiuojami tik už 184 dienas, taip pat sumokėjus neprotingo dydžio delspinigius, daugiau kaip du kartus viršijančius paskolos sumą, nesiginant nuo tokio reikalavimo prašant taikyti ieškinio senatį reikalavimui sumokėti delspinigius ar prašant sumažinti mokėtinus delspinigius (CK 6.16 straipsnio 3 dalis, 6.73 straipsnio 2 dalis), turi tekti pačiam atsakovui. 42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą sudarė 2 320 Eur. Konstatavęs, kad ieškinys tenkintas 90 proc., pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė atitinkamą dalį šių išlaidų – 2 088 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – nurodęs, kad atsakovo priešieškinys patenkintas 27 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 10,18 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kas sudaro ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. 43. Atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatitinka būtinumo, pagrįstumo ir protingumo kriterijų, todėl turėjo būti sumažintos, nepagrįsti jokiais argumentais. Nagrinėjamoje byloje ieškovę atstovavusi advokatė paruošė ieškinį, patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, teikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, konsultavo ieškovę bylos klausimais, dalyvavo teismo posėdžiuose. Todėl ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka advokatės darbo ir laiko sąnaudas. 44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). 45. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 630 Eur. Šios išlaidos priteisiamos ieškovės naudai iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovės O. G. naudai 630 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Rūta Burdulienė Rosita Patackienė Neringa Švedienė