fffe9ce5-1f5f-4cd8-b4a3-27a8a133be25 — fffe9ce5-1f5f-4cd8-b4a3-27a8a133be25 — Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-2351-893/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12171-2016-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dainius Grizickas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, kaltinamajam A. L., gynėjui advokatui Nikitai Kuznecovui, civilinio ieškovo atstovui S. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, oficialių duomenų apie darbovietę nepateikta, nurodoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, teistas 2013-02-28 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : A. L. 2015 m. birželio 15 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015-06-15 12.30 val. iki 2015-06-22 12.30 val., tačiau pasibaigus nuomos terminui automobilio, demontavus sekimo įrangą, bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino svetimą, jam patikėtą turtą – UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 eurų. Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. L. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Paaiškino, kad jam inkriminuoto įvykio metu su UAB (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį ir šiuo automobiliu vežė moterį į užsienį, tačiau automobilis sugedo ir daugiau šiuo automobiliu jis nesirūpino. Pripažįsta, kad yra kaltas dėl minėto 6000 eurų vertės automobilio pasisavinimo. Šią žalą civilinio ieškovo atstovui S. L. atlygino, jo atsiprašė ir su juo susitaikė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas S. L. nurodė tokias aplinkybes. Jis yra UAB (duomenys neskelbtini), direktorius. Įmonės veikla yra automobilių nuoma. 2015 m. birželio 15 d. į įmonę kreipėsi A. L., kuris sudarė automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Sutartis buvo sudaryta iki 2015-06-22 12.30 val., tačiau iki to laiko automobilis jų įmonei nebuvo grąžintas. Po to kai automobilis nebuvo grąžintas jų įmonei, jis bandė skambinti A. L. jo nurodytais telefono numeriais. Į kažkurį telefoną atsiliepė kažkoks žmogus ar tai vyras ar moteris pasakyti negali. Tas žmogus pateikė nerišlią, nekonkrečią informaciją, kurios neatsimena. Tačiau susisiekti su juo nepavyko. Automobilyje buvo įmontuota GPS įranga ir kai pasibaigė automobilio nuomos sutartis, bandė gauti GPS koordinates, tačiau prisijungti prie GPS nebuvo galimybės. Įtaria, kad GPS buvo demontuotas. Jo žiniomis į jų įmonę niekas nebuvo atvykęs bei niekas nepranešė apie automobilio buvimo vietą. Automobilio vertė 6 000 eurų (b. l. 49). Teismo posėdžio metu S. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 50 000 eurų civilinio ieškinio atsisako, o jam padaryta reali 6000 eurų žala šiuo metu yra atlyginta, kaltinamasis A. L. jo atsiprašė, todėl su kaltinamuoju susitaikė ir sutinka, kad dėl to ši byla būtų nutraukta. Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. Z. nurodė tokias aplinkybes. Jis dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. į šią bendrovę kreipėsi A. L., kuris norėjo išsinuomoti automobilį „Chrysler Grand Voyager“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sudarė su juo automobilio nuomos sutartį. Jo žiniomis A. L. prieš tai iš jų bendrovės nuomojosi kitą automobilį ir jį grąžino laiku, bei už jį atsiskaitė. Todėl jokių įtarimų nekilo ir nusprendė A. L. išnuomoti automobilį kaip nurodyta sutartyje. Pasibaigus automobilio nuomos sutarčiai automobilis įmonei perduotas nebuvo. Telefonu susisiekus su A. L. šis paaiškino, kad automobilis jam sugedo, o tikslios automobilio vietos nenurodė. Kiek žino įmonės direktorius S. L. vėliau bandė su juo susisiekti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Automobilio vertė 6000 eurų (b. l. 46 - 47). Iš byloje esančių rašytinių duomenų (b. l. 170-174) matyti, kad S. L. žala yra atlyginta ir kad jis su kaltinamuoju A. L. susitaikė. Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto pasisavinimas – tai tokia kaltininko veika, kuria patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Iš aukščiau nurodytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (tarp jų - paties kaltinamojo parodymų teisme), matyti, kad šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu A. L. 2015 m. birželio 15 d. 12.30 val. (duomenys neskelbtini), su UAB (duomenys neskelbtini), sudarė automobilio Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, tačiau pasibaigus nuomos terminui automobilio bendrovei negrąžino, tokiu būdu pasisavino svetimą, jam patikėtą turtą – UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 eurų. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms A. L. veika yra teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi jis aptarta veika negrąžinęs pasisavino jam pagal nuomos sutartį patikėtą svetimą turtą – kaltinime nurodytą automobilį. Dėl BK 38 straipsnio taikymo ir kitų klausimų BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės esant šioms būtinoms sąlygomis: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. L. padarė BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas nesunkiu, kaltę pripažino visiškai, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi, iki teisiamojo posėdžio pradžios atlygino savo nusikalstama veika padarytą žalą. Iš kaltinamojo ir civilinio ieškovo atstovo S. L. parodymų teisme bei byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad kaltinamasis susitaikė su S. L., jo atsiprašė ir pastarasis jam (kaltinamajam) atleido, sutiko su kaltinamojo jam atlygintos žalos dydžiu, nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi. Be to, pažymėtina, kad kaltinamasis, nors ir yra teistas, tačiau teistas seniai, o dėl šios savo veikos gailisi. Byloje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, kurie leistų spręsti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos kaltinamajam, todėl yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas A. L. taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį prokuroro 2019 m. birželio 27 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paimtiems A. L. pinigams – 236,75 Eur. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, žala civilinio ieškovo atstovui yra atlyginta, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas minėtiems pinigams yra išnykęs. Todėl teismas laiko, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtoms piniginėms lėšoms turi būti panaikintas ir nuosprendžiui įsiteisėjus šie pinigai turi būti grąžinti A. L.. Byloje yra pateiktas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos raštas ( b. l. 122), kad išlaidos, susijusios su A. L. ekstradicija, sudaro 1883,99 Eur. Šios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis ir yra priteisiamos iš kaltinamojo A. L. ((duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307, 309 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su civilinio ieškovo atstovu S. L. ir šią baudžiamąją bylą A. L. nutraukti. A. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti ir A. L. iš suėmimo teismo posėdžių salėje nedelsiant paleisti. Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, prokuroro 2019 m. birželio 27 d. nutarimu paskirtą paimtiems A. L. pinigams – 236,75 Eur, panaikinti ir šiuos pinigus šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteisti iš A. L. 1883,99 eurų ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Išaiškinti A. L., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas Dainius Grizickas