fffe7ef8-b64c-44f3-a79a-e0cb118f335c — fffe7ef8-b64c-44f3-a79a-e0cb118f335c — Tauragės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-363-750/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02232-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8.; 3.2.6.5. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 16 d. Šilutė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, sekretoriaujant Karolinai Cibauskaitei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“ vadovui R. P., jos atstovui advokatui Robertui Skėriui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Apskaitos sėkmė“ vadovei V. G., jos atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos sėkmė“ dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Apskaitos sėkmė“ 20 074,42 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014-10-13 ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau-UAB) „Riktė“, atstovaujama direktoriaus R. P., ir atsakovė UAB „Apskaitos sėkmė“, atstovaujama direktorės V. G., sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2014-157 (toliau – Sutartis). Šios atlygintinų paslaugų teikimo Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo vesti 2014 m. ir vėlesnių finansinių metų ieškovės UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – LR BAĮ) ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, taip pat teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. Sutartimi atsakovė garantavo ieškovei nepriekaištingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir profesionalias konsultacijas (Sutarties 2.3.3 p.) bei prisiėmė atsakomybę už ieškovės naudai tvarkytą buhalterinę apskaitą (Sutarties 2.3.4 p.), finansinės atskaitomybės atitikimą bendriesiems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams teisės aktams (Sutarties 4.2 p.). Šios Sutarties pagrindu ieškovė 2015-04-07 išdavė atsakovės direktorei V. G. įgaliojimą elektroniniu būdu pasirašyti ir teikti dokumentus juridinių asmenų registro (JAR) informacinei sistemai dėl finansinių ataskaitų teikimo ir dalyvių sąrašo keitimo. Nuo 2016-06-01 ieškovė pradėjo vykdyti mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse veiklą (EVRK kodas: 47.19.00), t. y. įsirengė kavinę Palangos tarptautinio oro uosto išvykimo salėje esančiose patalpose, kurios pagal 2016-03-03 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 3K-16-105 buvo išsinuomotos iš VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo. Į keleivių išvykimo salėje ieškovės išsinuomotas kavinės patalpas klientai (skrydžio keleiviai) patenka užsiregistravę skrydžiui ir praėję pro LR muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir skrydžių patikrą. Prieš pradėdama vykdyti naują ūkinę komercinę veiklą ieškovė kreipėsi į atsakovę, jog ši suteiktų visą reikiamą informaciją bei pakonsultuotų buhalterinės apskaitos vedimo bei pardavimo pajamų apmokestinimo klausimais ieškovei vykdant veiklą neapmuitinamoje („duty free“) zonoje esančiose komercinėse patalpose. Atsakovė ieškovės vadovo R. P. buvo informuota, jog remiantis internetinėje svetainėje http://www.palanga-airport.lt pateikta informacija, VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialas iš Palangos oro uosto vykdo reguliarius reisus į Europos Sąjungos valstybių narių miestus - Kopenhagą (Danijos Karalystė), Londoną ir Glazgą (Jungtinė Karalystė), Varšuvą (Lenkijos Respublika) ir Rygą (Latvijos Respublika), taip pat į trečiųjų valstybių miestus – Oslą (Norvegijos Karalystė), Minską (Baltarusija) ir Maskvą (Rusija.). Atsižvelgiant į ieškovės pateiktą informaciją, atsakovės vadovė ieškovei nurodė, jog vykdydama ūkinę komercinę veiklą Palangos tarptautinio oro uosto išvykimo salėje esančiose komercinėse patalpose ieškovė turėtų vadovautis LR PVM įstatymo 41 ir 42 straipsnių nuostatomis, Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus bei VMI prie LR FM viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. 1B-270/VA-43 patvirtintomis mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais ir kitomis prekėmis neapmuitintose parduotuvėse kontrolės taisyklėmis. Šiuo pagrindu atsakovė raštu patvirtino ir garantavo, jog nuomojamose patalpose teikdama maitinimo paslaugas visiems išvykstantiems keleiviams ieškovė vartoti vietoje skirtas prekes turi parduoti taikant 0 % PVM tarifą. Atsižvelgiant į tai, prieš ieškovei pradedant vykdyti komercinę veiklą, ji atitinkamai nustatė kasos aparatą, Palangos miesto savivaldybės administracija 2016-03-30 ieškovės prašymu išdavė leidimą Nr. 2241 vykdyti mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, o 2016-06-06 Klaipėdos AVMI atitinkamai išdavė leidimą Nr. (24.21)-D2-2283 steigti ieškovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvatų sandėlį Liepojos pl. 1, Palangos m. Vėliau, 2016-09-15, adresu Liepojos pl. 1, Palangos m., buvo įregistruotas ir akcizų sandėlis Nr. LT0A10640470S. Šių paruošiamųjų veiksmų pagrindu ieškovei nuo 2016-06-01 pradėjus vykdyti kavinės veiklą už ieškovės buhalterinę apskaitą bei finansinių ataskaitų teikimą atsakinga atsakovės vadovė V. G. ieškovės vardu VMI prie LR FM teikė GPM ir PVM deklaracijas bei kitus finansinės atskaitomybės dokumentus. Aukščiau nurodytu principu ieškovei vykdant veiklą ji 2017 metais deklaravo 89 857 Eur pajamų bei 3929,00 Eur grynojo pelno. To pasekoje, atsižvelgdamas į nuolat augančią įmonės apyvartą bei stabilias pajamas iš kavinės verslo ieškovės direktorius R. P. nusprendė diversifikuoti Bendrovės veiklą bei įsigijus būtiną techniką nuo 2018 m. vasaros sezono paraleliai pradėti kitą verslą – užsiimti įvairiais žemės kasimo, skutimo, lyginimo, sklypų formavimo ir kitais darbais. Šiuo pagrindu ieškovė 2018 m. kovo mėnesį įsigijo ilgalaikio turto už 22880,00 Eur + PVM, t.y. 1) 2018-03-20 lizingo sutarties Nr. FL-06372-01 pagrindu iš AB „Šiaulių bankas“ įsigijo mini vikšrinį traktorių JCB 8065 RTS už 19500 Eur + PVM; 2) 2018-03-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Kasima“ už 2050 Eur + PVM įsigijo žemės grąžtą su gręžimo galva „Digga PD4“; bei 3) 2018-03-30 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš UAB „Gustra“ už 1330,00 Eur + PVM įsigijo užvažiavimo rampą vikšriniam traktoriui. Paskutinis ieškovės suplanuotas pirkinys naujam žemės kasimo darbų verslui pradėti buvo autovežio MAN, skirto mini vikšriniam ekskavatoriui gabenti, įsigijimas. Šį autovežį ieškovė taip pat planavo įsigyti lizingu arba gauti paskolą iš kredito įstaigos. Vis dėlto, 2018-08-09 Klaipėdos AVMI atliko ieškovės mokestinį tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti ir įvertinti jos mokesčių administratoriui pateiktų PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-03-31. Po atlikto mokestinio patikrinimo pranešimu informavo ieškovės vadovą, jog vadovaujantis PVMĮ 53 str. 4 d., įmonėje, turinčioje PVM lengvatų sandėlį, PVM lengvatų sandėlio apskaita turėjo būti vedama atskirai nuo kitų prekių apskaitos. Kitaip tariant ieškovė Klaipėdos AVMI buvo informuota, jog prekes su 0 proc. PVM tarifu ji galėjo parduoti tik į trečiąsias valstybes išvykstantiems keleiviams, pastariesiems pateikus kelionės dokumentus, o visiems kitiems į ES šalis skrendantiems keleiviams privalėjo būti taikomas įprastas PVM tarifas visoms prekėms. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos AVMI 2018-06-16 pranešimu konstatavo, jog ieškovė pažeisdama PVMĮ 53 str. 4 d. nuostatas, nuomojamose kavinės patalpose, esančiose Palangos oro uosto išvykimo salėje, teikdama maitinimo paslaugas visiems keleiviams, išvykstantiems ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į kitas ES šalis, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Šiuo pagrindu ieškovei buvo paskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir pateiktas administracinis nurodymas patikslinti PVM deklaracijas, už kurių teikimą buvo atsakinga būtent atsakovė. Ieškovei vykdant Klaipėdos AVMI administracinį nurodymą bei patikslinus PVM deklaracijas, ieškovė buvo įpareigota sumokėti Klaipėdos AVMI 24502,56 Eur PVM nepriemoką (skolą) ir 1386,42 Eur dėl pavėluoto PVM sumokėjimo mokesčių administratoriaus priskaičiuotus delspinigius. Dėl šios susidariusios situacijos ieškovės galimybės laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas (kreditingumo reitingas) smarkiai pablogėjo. Ieškovė nebeteko galimybės įsigyti autovežio MAN, nes nei viena kredito įstaiga, sužinojusi apie bendrovės skolą VMI nebesutiko finansuoti bendrovės autovežio įsigijimui. To pasėkoje ieškovė taip ir nepradėjo vykdyti suplanuoto ir realiai pradėto įgyvendinti naujo žemės kasimo darbų verslo. Kitaip tariant neturėdama kuo transportuoti įsigyto mini ekskavatoriaus JCB 8065 RTS, bendrovė prarado galimybę gauti papildomas pajamas iš planuotų vykdyti žemės kasimo darbų ir šiuo metu už faktiškai įmonės veikloje nenaudojamą minėtą mini ekskavatorių privalo reguliariai mokėti mėnesines lizingo įmokas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Galiausiai, atsiradus bendrovės prievolei sumokėti per 21 mėnesį susikaupusią PVM nepriemoką bei papildomus delspinigius, siekdama išvengti visiško nemokumo ieškovė sumokėjo 4198,24 Eur dalį PVM nepriemokos bei 2018-10-26 sudarė mokestinės paskolos sutartį su VMI prie LR FM bei įsipareigojo likusią 21 836,34 Eur mokestinės PVM nepriemokos dalį bei 138,78 Eur palūkanas sumokėti iki 2021-12-25 imtinai kiekvieną mėnesį mokant 574,00 Eur siekiančias dalines įmokas. Dėl atsakovės nekvalifikuotai suteiktų atlygintinų buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų ieškovė objektyviai negalėjo tinkamai įvertinti savo finansinių ateities perspektyvų, kas sąlygojo ieškovės patirtą turtinę žalą – t.y. dėl pavėluoto PVM sumokėjimo atsiradusią prievolę padengti mokesčių administratoriaus priskaičiuotus 1386,42 Eur delspinigius, bei ieškovės negautas pajamas iš suplanuotos vykdyti žemės kasimo paslaugų veiklos, į kurią 2018 m. kovo mėnesį ieškovė investavo didelę pinigų sumą (daugiau nei 27000 Eur) bei prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Ieškovės vertinimu, ji pagrįstai tikėjosi, kad ieškovės mokėti mokesčiai iš vykdomos veiklos bus apskaičiuoti ir buhalterinė apskaita bus tvarkoma tinkamai, laiku, laikantis teisės aktų reikalavimų, nes ieškovė, sudarydama sutartį dėl paslaugų teikimo su šios srities profesionale, turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis tinkamo paslaugų suteikimo. Atsakovės vardu paslaugas teikusi V. G. netinkamai konsultavusi ieškovę dėl PVM apmokestinimo vykdant maitinimo veiklą Palangos oro uosto išvykimo salės teritorijoje, neatskyrusi PVM lengvatų sandėlio apskaitos nuo kitų prekių, neįtraukusi ir neapskaičiavusi privalomo mokėti PVM ieškovės buhalterinėje apskaitoje, netinkamai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą. Atsakovė privalėjo žinoti ir informuoti ieškovės direktorių, jog prekes su 0 proc. PVM tarifu ieškovė galėjo parduoti tik į trečiąsias valstybes išvykstantiems keleiviams, pastariesiems pateikus kelionės dokumentus, o visiems kitiems į ES šalis skrendantiems keleiviams privalėjo būti taikomas įprastas PVM tarifas visoms parduodamoms prekėms. Darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė tinkamai savo pareigos tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-06-30 tinkamai neapskaičiavo PVM, neužtikrino teisingo buhalterinės apskaitos vedimo ir taip pažeidė šalių sudarytą sutartį. Dėl 1386,42 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotų delspinigių priteisimo už pavėluotą PVM sumokėjimą Ieškovė patirtos žalos dydį grindžia pirmiausia mokesčių administratoriaus priskaičiuotais 1386,42 Eur delspinigiais už pavėluotą PVM sumokėjimą. Atsakovė privalėjo žinoti ir informuoti ieškovės direktorių, jog prekes su 0 proc. PVM tarifu ieškovė galėjo parduoti tik į trečiąsias valstybes išvykstantiems keleiviams, pastariesiems pateikus kelionės dokumentus, o visiems kitiems į ES šalis skrendantiems keleiviams privalėjo būti taikomas įprastas PVM tarifas visoms parduodamoms prekėms. Atsakovė šios pareigos neatliko ir tinkamai neįvykdė savo pareigos tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą, t. y. laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2018-06-30 tinkamai apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį, užtikrinti teisingos ieškovės buhalterinės apskaitos vedimą ir savalaikį teisingų PVM deklaracijų pateikimą. Atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtą 1386,42 Eur žalą dėl mokesčių administratoriaus priskaičiuotų delspinigių ieškovei laiku nesumokėjus priskaičiuoto PVM. Dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo iš atsakovės Ieškovė vadovaudamasi atsakovės direktorės V. G. raštu pateiktomis konsultacijomis ir nurodymais, laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2018-08-31 vykdydama ūkinę komercinę veiklą Palangos tarptautinio oro uosto išvykimo salėje esančiose komercinėse patalpose (kavinėje) visas vartoti vietoje skirtas prekes visiems išvykstantiems keleiviams pardavinėjo už mažesnę kainą taikydama 0 % PVM tarifą. Apie tai, jog vadovaujantis PVMĮ 53 straipsnio 4 dalimi, įmonėje, turinčioje PVM lengvatų sandėlį, PVM lengvatų sandėlio apskaita turėjo būti vedama atskirai nuo kitų prekių apskaitos ieškovės direktorius sužinojo tik 2018-07-24 po Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo. Taigi mokesčių įstatymų reikalavimus, jog prekes su 0 proc. PVM tarifu ieškovė galėjo parduoti tik į trečiąsias valstybes išvykstančiai daliai keleivių, pastariesiems pateikus kelionės dokumentus, ieškovė sužinojo po daugiau nei dvejus metus vykdytos ūkinės-komercinės veiklos ir prekių pardavinėjimo su 0 % PVM tarifu. Po Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo ieškovė buvo įpareigota sumokėti Klaipėdos AVMI 24502,56 Eur PVM nepriemoką (skolą) ir 1386,42 Eur dėl pavėluoto PVM sumokėjimo mokesčių administratoriaus priskaičiuotus delspinigius, dėl ko atsirado 25888,98 Eur anksčiau nenumatytas pradelstas įsipareigojimas antrosios eilės kreditoriui. Dėl šios susidariusios situacijos ieškovės galimybė laiku įvykdyti finansinius įsipareigojimus įvertinimas (kreditingumo reitingas) smarkiai pablogėjo. Ieškovė nebeteko galimybės įsigyti autovežio MAN, nes nei viena kredito įstaiga, sužinojusi apie ieškovės skolą VMI nebesutiko finansuoti jos autovežio įsigijimui, o pati ieškovė dėl užgriuvusios finansinės naštos nebeturėjo pakankamai apyvartinių lėšų autovežiui įsigyti, kadangi bendrą PVM nepriemoką (skolą) sumažino nuo 25888,98 Eur iki 21836,34 Eur. Dėl atsiradusios papildomos ir nenumatytos finansinės naštos ieškovė taip ir nepradėjo vykdyti suplanuoto ir realiai pradėto įgyvendinti naujo žemės kasimo darbų verslo, nors jau turėjo išankstinių užsakymų žemės kasimo darbams atlikti ir iki 2019-12-31 imtinai buvo apsiskaičiavusi tikėtinai gauti pajamas. Ieškovė planavo įsigyti autovežį MAN 2018 m. rugpjūčio mėnesį bei pradėti vykdyti žemės kasimo darbų verslą nuo 2018-09-01. Vadovaujantis verslo planu nuo 2018-09-01 pradėjusi vykdyti suplanuotą ūkinę-komercinę veiklą, ieškovė 2018 m. būtų uždirbusi ne mažiau nei 5643,00 Eur grynojo pelno, o 2019 m. – 13046,00 Eur. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atsiradus (susikaupus) nenumatytai pradelstai prievolei kreditoriui Klaipėdos AVMI ir dėl pablogėjusio kreditingumo reitingo praradus gauti finansavimą autovežio įsigijimui, nebeturėdama kuo transportuoti 2018-03-20 lizingo sutarties pagrindu įsigyto mini ekskavatoriaus JCB 8065 RTS, ieškovė dėl atsakovės kaltės prarado galimybę gauti papildomas pajamas iš pasirengtų vykdyti žemės kasimo darbų ir šiuo metu už faktiškai įmonės veikloje vis dar negalimą naudoti minėtą mini ekskavatorių privalo reguliariai mokėti mėnesines lizingo įmokas kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Dėl atsakovės nekvalifikuotai suteiktų atlygintinų buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų ieškovė neuždirbo suplanuotų gauti pajamų, kas sąlygojo ieškovės patirtą turtinę žalą – t.y. ieškovės 18688,00 Eur negautas pajamas iš suplanuotos vykdyti žemės kasimo paslaugų veiklos, į kurią 2018 m. kovo mėnesį ieškovė investavo didelę pinigų sumą (daugiau nei 27000 Eur) bei prisiėmė papildomus finansinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“. Ieškovės UAB „Riktė“ atstovas R. P. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir paaiškino, kad jis yra bendrovės direktorius. Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovė įsipareigojo tvarkyti ieškovės buhalterinę apskaitą. Jis kaip direktorius šioje srityje nieko nesupranta. Nuo 2016-06-01 pradėjo vykdyti veiklą ieškovei priklausanti kavinė esanti Palangos tarptautiniame oro uoste. Ši maitinimo įstaiga aptarnavo klientus vykstančius į Europos Sąjungos ir trečiąsias valstybes. Vykdant šią veiklą turėjo būti skaičiuojamas PVM. Kaip turėjo būti skaičiuojamas minėtas mokestis jis nežino, tai turėjo daryti atsakovė. Jis su atsakovės vadove konsultavosi kaip turi būti taikomas PVM, ši nurodė, kad parduodant prekes taikytinas 0 PVM tarifas, laikantis šio nurodymo ir buvo tvarkoma bendrovės kasa. Jis atsakovei pateikdavo visus bendrovės dokumentus ir ji turėjo atsakingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Atsakovei pateikdavo kasos čekius, kuriuose buvo matyti į kokias šalis vykdomi skrydžiai, buvo pateikiamas kasos aparato žurnalas, kurį pati atsakovė užpildydavo, kasos knyga. Tačiau atsakovė netinkamai deklaravo ir paskaičiavo PVM, tai nustatė Klaipėdos AVMI, atlikusi bendrovės patikrą. Nustatyta, kad dėl netinkamo minėto mokesčio deklaravimo, paskaičiavimo, bendrovė turi sumokėti valstybei mokestinę PVM nepriemoką ir delspinigius. Ši skola susidarė dėl netinkamų atsakovės veiksmų tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl ieškovė turi mokėti kiekvieną mėnesį dalines įmokas. Dėl to ieškovei padaryta turtinė žala, nes ji negali vykdyti kitos veiklos į kurią investavo. Iki minėtos Klaipėdos AVMI patikros ieškovės finansinė padėtis buvo gera dėl to bendrovė 2018 metų pradžioje planavo Klaipėdos regione vykdyti žemės kasimo, statybos pagalbinius darbus, dėl to pasirašė verslo planą. Minėtų darbų atlikimui įsigijo grąžtą, mini vikšrinį traktorių, užvažiavimo rampą vikšriniam traktoriui. Šios veiklos vykdymui buvo reikalingas autovežis (tralas) minėtos technikos pervežimui. Dėl šiai transporto priemonei įsigyti lėšų kreipėsi į bankus, tačiau kredito įstaigos sužinojusios, kad ieškovė turi skolą valstybei, t.y. PVM nepriemoką, atsisakė suteikti kreditą. Neturint autovežio bendrovė negali vykdyti minėtos veiklos, nupirkta technika rūdija, dėl to negauna pajamų. Dėl to atsakovės nekvalifikuotai suteiktų paslaugų ieškovė patyrė turtinę žalą. Ieškovės atstovas advokatas Robertas Skėrys prašo ieškinį tenkinti. Atsakovė UAB Apskaitos sėkmė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę, jog ji netinkamai vykdė Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties nuostatas ir to pagrindu ieškovei po atlikto Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo buvo paskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka bei pateiktas administracinis nurodymas patikslinti PVM deklaracijas. Atsakovė ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė būtent pagal ieškovės pateiktus buhalterinius dokumentus ir informaciją. Ieškovė niekada nebuvo informavusi atsakovės apie tai, jog ji teikia maitinimo paslaugas ne tik keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias šalis. Priešingai, atsakovė ieškovės buvo informuota, jog maitinimo paslaugos bus teikiamos tik keleiviams išvykstantiems į trečiąsias šalis. Niekuo nepagrįsti ir neįrodyti ieškovės teiginiai, jog atsakovė ieškovės vadovo R. P. buvo informuota, jog remiantis internetinėje svetainėje http://www.palanga-airport.lt pateikta informacija, VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialas iš Palangos oro uosto vykdo reguliarius reisus į Europos Sąjungos valstybių narių miestus ir trečiųjų valstybių miestus, o atsakovės direktorė V. G., atsižvelgusi į ieškovės pateiktą informaciją, ieškovei nurodė, jog vykdydama ūkinę komercinę veiklą Palangos tarptautinio oro uosto išvykimo salėje esančiose komercinėse patalpose ieškovė turėtų vadovautis Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus bei VMI prie LR FM viršininko 2010-04-27 įsakymu Nr. 1B-270/VA-43 neapmuitintose parduotuvėse kontrolės taisyklėmis. Be to, atsakovė niekada ieškovei raštu nepatvirtino ir negarantavo, jog atsakovė nuomojamose patalpose teikdama maitinimo paslaugas visiems išvykstantiems keleiviams vartoti vietoje skirtas prekes turi parduoti taikant 0 proc. PVM tarifą. Atsakovė ieškovei elektroniniame laiške, kuris ieškovei išsiųstas 2018-07-03, nurodė, jog „mes dirbame pagal PVM įst. 42 str.“. Šį el. laišką atsakovė išsiuntė ieškovei po to, kai ieškovė paprašė atsiųsti informaciją kaip yra tvarkoma ieškovės buhalterinė apskaita. Atsakovė niekada ieškovei negarantavo, jog nuomojamose patalpose teikiant maitinimo paslaugas visiems išvykstantiems keleiviams vartoti vietoje skirtas prekes turi parduoti taikant 0 proc. PVM tarifą. Ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal ieškovės pateikiamus duomenis. Dėl to, jog Klaipėdos AVMI atlikto mokestinio patikrinimo pagrindu ieškovei buvo paskaičiuota PVM nepriemoka ir pateiktas administracinis nurodymas patikslinti PVM deklaracijas, atsakinga yra pati ieškovė, kadangi ji tinkamai nevykdė Buhalterinės apskaitos paslaugos sutarties. Ieškovė nesuteikė atsakovei visos reikiamos informacijos ir tinkamai parengtų dokumentų, kad atsakovė būtų galėjusi ieškovės buhalterinę apskaitą vesti laiku paskaičiuojant turėtą mokėti PVM mokestį. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovei paskaičiuotą 1386,42 Eur delspinigių sumą. Ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę PVM neapskaičiavimą laiku. Tarp ieškovės patirtos žalos, turėtų sumokėti delspinigių, ir atsakovės atliktų veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, kadangi atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų lėmę netinkamą Buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties vykdymą. Būtent ieškovė atsakovei nepateikė dokumentų, kuriuose atsispindėtų informacija apie tai, jog ieškovė maitinimo paslaugas teikė ne tik keleiviams vykstantiems į trečiąsias šalis. Atsakovė taip pat nėra atsakinga už ieškovės negautas pajamas (18688 Eur), kurias ieškovė buvo suplanavusi gauti. Su ieškovės dėstomomis aplinkybėmis, jog ji dėl atsakovės kaltės negavo planuotų uždirbti pajamų, nesutinkama. Ieškovė nebuvo iš anksto suplanavusi pradėti vykdyti naują veiklą nuo 2018-09-01 ir iš anksto numačiusi gauti ieškinyje nurodytas pajamas. Šį teiginį pagrindžia tai, jog: (i) Ieškovė atsakovei atsiuntė 2018-10-18 pranešimą dėl vienašalio buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 2014-157 nutraukimo prieš terminą ir įspėjimo apie pareigą atlyginti žalą. Minėtame pranešime nieko neužsiminė ir nenurodė, jog ji taip pat patyrė nuostolius (negautas pajamas), kadangi nebegalėjo nuo 2018-09-01 vykdyti naujos veiklos ir iš šios veiklos gauti pajamas. (ii) Ieškovė dėl jai paskaičiuotos PVM nepriemokos kreipėsi į VMI dėl šios nepriemokos išdėstymo. Kartu su pateiktu prašymu dėl turimo sumokėti PVM mokesčio išdėstymo, ieškovė pateikė parengtą ieškovės verslo planą. Pateiktame ieškovės verslo plane nurodyta, jog ieškovės veikla yra mažmeninė prekyba nespecializuotose prekybos vietose (Verslo plano 1.1. p.). Verslo plane nurodyta, jog nėra numatoma, jog ieškovė pradėtų naujų produktų gamybą/ paslaugų teikimą (Verslo plano 7.2. p.), taip pat, jog nenumatoma jokių investicijų į ilgalaikį ir/ ar trumpalaikį turtą (Verslo plano 7.3. ir 7.4. p.). Iš išdėstyto akivaizdu, jog jeigu Ieškovė 2018-09-01 būtų planavusi vykdyti naują veiklą ir būtų numačiusi/suplanavusi įsigyti naują ilgalaikį turtą, tai šios aplinkybės būtų buvusios nurodytos ieškovės verslo plane, kuris buvo pateiktas VMI. (iii) Ieškinyje nurodyta, jog ieškovė naują veiklą ketino pradėti vykdyti nuo 2018 m. vasaros sezono, tuo tarpu ieškinio 25 punkte nurodoma, jog ieškovė planavo įsigyti autovežį MAN 2018 m. rugpjūčio mėnesį bei pradėti vykdyti žemės kasimo darbų verslą nuo 2018-09-01. Ieškovė pateiktame procesiniame dokumente nurodo skirtingas datas, nuo kurių neva buvo suplanavusi vykdyti naują veiklą. Tai reiškia, jog pati ieškovė nežinojo ir neplanavo naujos veiklos pradėti vykdyti būtent nuo 2018-09-01. Be to, ieškovė nurodo ketinusi įsigyti autovežį MAN 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau į kredito įstaigas dėl kredito suteikimo autovežiui MAN įsigyti kreipėsi tik prieš kreipiantis su ieškiniu į teismą, t.y. ieškovė į AB SEB banką elektroniniu paklausimu kreipėsi 2018-12-14, o į banką Luminor bank AS Lietuvos skyrių 2018 m. gruodžio mėnesį. Ši aplinkybė reiškia, jog ieškovė nei nuo 2018 m. vasaros sezono, nei nuo 2018-09-01 neplanavo pradėti naujos veiklos. Ieškovei paskaičiuota PVM nepriemoka neturėjo įtakos, jog ji negalėjo pradėti nurodomos naujos veiklos. Minimą aplinkybę patvirtina tai, jog: (i) Ieškovė dar 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į banką Luminor bank AS Lietuvos skyrių, t. y. tą pačią kredito įstaigą, į kurią kreipėsi prieš pareiškiant ieškinį, kad šis suteiktų kreditą automobilio (ne autovežio MAN) įsigijimui, tačiau bankas kredito suteikti nesutiko nurodant, jog „Remiantis mūsų finansavimo tvarka, kai yra užsiimama nauja veikla visada prašome kitos, finansiškai pajėgios, įmonės laidavimo. Laidavimas taip pat yra būtinas, nes įmonės veikla pelninga yra 2017 m. (2017 m. finansai nėra pateikti ir Registrų centrui ir dar gali keistis), 2016 m. generuojamas nepakankamas laisvų lėšų srautas prisiimti įsipareigojimus, 2014-2015 m. veikla nuostolinga“. Taigi, aukščiau aprašyta aplinkybė patvirtina, jog ieškovei dar iki priskaičiuotos PVM nepriemokos Luminor bank AS Lietuvos skyrius nesutiko suteikti kredito. (ii) Ieškovė 2018-01-16 su ieškovės vadovu R. P. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė jam pardavė transporto priemonę Volvo FL614. Taigi, ieškovė nuosavybės teise turėjo transporto priemonę, kuri buvo skirta kroviniams, tokiems kaip mini krautuvo, vežimui, tačiau dėl nežinomų priežasčių ši transporto priemonė buvo perleista ieškovės vadovui R. P.. (iii) Ieškovė nurodo, jog dėl užgriuvusios finansinės naštos nebeturėjo pakankamai apyvartinių lėšų, tačiau pažymima, jog ieškovė vadovui R. P. 2018-05-31, 2018-07-11, 2018-08-24 viso grąžino 18000 Eur, t.y. R. P. ieškovei suteiktą paskolą. Minėtas asmuo, būdamas vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas, siekdamas, kad jo valdomas juridinis asmuo galėtų pradėti vykdyti naują veiklą, be to, matydamas, jog naujos veiklos pradėjimui yra reikalinga įsigyti transporto priemonę, kurios įsigijimui ieškovei yra reikalingos piniginės lėšos, nebūtų nusprendęs, jog ieškovė turi jam grąžinti jo suteiktą ieškovei paskolą. Ieškovės paskaičiuotas neva negautas pajamų dydis yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė nurodo, jog autovežį planavo įsigyti dar 2018 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau nepateikia jokių duomenų, o priešingai, į bylą pateikia įrodymus, jog minėtu laiku nesiėmė jokių veiksmų, kad įsigyti autovežį. Taigi, ieškovė neva planuotų gauti pajamų 2018 m. negavo tik dėl savo kaltės ir neveikimo. Ieškovės pateikti skaičiavimai apie planuotas gauti pajamas yra niekuo nepagrįsti, išskyrus į bylą pateiktu verslo planu, kuriame nėra nurodyta kuo vadovaujantis, skaičiuojant planuota gauti pelną, buvo paimtos įvairios paslaugų ar kitos sumos. Atsakovės UAB „Apskaitos sėkmė“ atstovė V. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad ji yra bendrovės direktorė ir patvirtino, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Be to, paaiškino, jog kai ieškovė pradėjo teikti maitinimo paslaugas neapmuitinamoje („duty free“) zonoje, ji nurodė, kad reikia vadovautis Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus bei VMI prie LR FM viršininko 2010-04-27 įsakymu daugiau jokių konsultacijų neteikė. Be to, jos niekas ir neklausė jokios informacijos. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką jeigu skrydžiai vykdomi į Europą tai keleiviams tiekiamos prekės apmokestinamos 21 proc. PVM tarifu, o jeigu skrydžiai vykdomi į trečiąsias šalis, tai šių skydžių keleiviams tiekiamoms prekėms taikomas 0 procentų PVM tarifas. Ieškovės vadovas raštu atsakovei nurodė, kad tarptautiniai skrydžiai vykdomi tik į Maskvą, Ukrainą ir Baltarusiją. Apie tai, kad skrydžiai vykdomi į Europos Sąjungos valstybes, ieškovė nepateikė tokios informacijos. Ji ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal ieškovės pateiktus apskaitos dokumentus. PVM mokestį skaičiavo pagal ieškovės pateiktą kasos aparato žurnalą, kurį pateikdavo ieškovės vadovas R. P., ar Petraitienė su pirminiais dokumentais. Elektroniniu paštu būdavo atsiunčiamos atsakovei kasos aparato žurnalo kopijos. Šis dokumentas buvo pildomas pačios ieškovės darbuotojų. Minėtame žurnale nesimatė, kad prekės tiekiamos keleiviams vykstantiems į Europos valstybes. Be to atsakovei pateiktame ieškovės minėtame žurnale esanti skiltis (PVM mokesčio suma ) būdavo nepildoma. Kadangi atsakovė nebuvo gavusi duomenų, kad ieškovė tiekdavo prekes ir keleiviams vykstantiems į Europos valstybes, todėl tvarkant apskaitą buvo taikomas 0 PVM tarifas. Ieškovės PVM deklaracijas ji rengdavo pagal ieškovės pateiktus pirminius dokumentus. Ieškovės vadovas domėdavosi kiek yra susikaupę PVM. Jo prašymu ji paruošdavo prašymą VMI bei pridėjus kitus reikalingus dokumentus minėtas mokestis buvo pervedamas į ieškovės sąskaitą. Jai nieko nebuvo žinoma apie ieškovės naują veiklą. Klaipėdos apskrities VMI atlikto mokestinio patikrinimo pagrindu ieškovei paskaičiavus PVM nepriemoką, ji ieškovės vardu kreipėsi dėl šios nepriemokos išdėstymo ir pateikė verslo planą. Šiame plane nurodyta, kad ieškovė naujų veiklų neplanuoja. Su šiuo planu sutiko ieškovės vadovas, kuris pasirašė 2018-09-20. Atsakovės atstovas advokatas Raimondas Kivylius prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Teismas konstatuoja: Ieškinys atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-10-13 ieškovė ir atsakovė sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2014-157. Atsakovė įsipareigojo vesti 2014 m. ir vėlesnių finansinių metų ieškovės UAB „Riktė“ buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų registrus, tvarkyti buhalterinę apskaitą laikantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų galiojančių normatyvinių aktų reikalavimų, taip pat teikti konsultacijas buhalterinės apskaitos ir mokesčių klausimais. Šalys šios sutarties 2.3.1. punkte sutarė, jog ieškovė iki sekančio mėnesio 5 d. privalo pateikti atsakovei visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti. Sutarties 2.3.3. p. numatyta, jog ieškovė, pasirašydama Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį deklaruoja, jog supranta, kad tik laiku pateikus tvarkingus apskaitos dokumentus bei kitus duomenis atsakovei, gali būti garantuojamas nepriekaištingas ieškovės apskaitos tvarkymas. Atsakovė neatsako už pasekmes, kurios gali kilti nepateikus dokumentų ar kitų duomenų, taip pat pateikus netvarkingus ar neteisingus dokumentus ar duomenis, kurie naudojami vedant ieškovės buhalterinę apskaitą. Sutarties 4.2. punkte šalys numatė, kad atsakovė atsako už finansinės atskaitomybės atitikimą bendriems apskaitos principams ir galiojantiems norminiams aktams. Klaipėdos AVMI 2016-06-06 ieškovei išdavė leidimą Nr.(24.21)-D2-2283 steigti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sandėlį adresu: Liepojos pl.1, Palangos m., kuriame laikomos prekės skirtos tiekti tarptautiniame oro uoste esančiose specialiose prekybos vietoje iš Europos Sąjungos teritorijos išvykstantiems keleiviams. 2018-08-16 Pranešime apie Klaipėdos AVMI atliktą mokestinį tyrimą, minėta institucija nurodė, kad 2018-08-09 atliktas ieškovės vizitavimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovės nuomojamos patalpos veiklai vykdyti yra Palangos oro uosto keleivių išvykimo salėje. Į keleivių išvykimo salę skrydžio keleiviai patenka užsiregistravę skrydžiui ir praėję Lietuvos Respublikos muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir skrydžių patikrą. Nuomojamose patalpose įrengta kavinė, kurioje yra kavos aparatas, paruošti indai kavai bei gėrimams, nurodytos kavos ir gėrimų kainos, prie įrengto baro sustatyti staliukai su kėdėmis. Bendrovės vadovas nurodė, kad parduodant gėrimus ir maistą visiems keleiviams taikomas 0 proc. PVM tarifas. Šio tyrimo metu konstatuota, jog vadovaujantis PVMĮ 53 straipsnio 4 dalimi, įmonėje, turinčioje PVM lengvatų sandėlį, PVM lengvatų sandėlio apskaita turėjo būti vedama atskirai nuo kitų prekių apskaitos. Be to, ieškovė pažeidžiant PVMĮ 53 straipsnio nuostatas kavinėje, esančioje Palangos oro uosto keleivių išvykimo salėje, teikdama maitinimo paslaugas keleiviams išvykstantiems ne tik į trečiąsias valstybes, bet ir į ES šalis, nepagrįstai taikė 0 proc. PVM tarifą. Taip pat šio patikrinimo metu ieškovė įpareigota pateikti patikslintas PVM deklaracijas: už 2017 m. 01-12 mėn. ir deklaruoti 15 127 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM; už 2018 m. 01-03 mėn. ir deklaruoti 2311 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM; bei už 2016 m. 06-12 mėn. ir 2018 m. 04-06 mėn. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau-VMI) 2018-09-18 pranešimu ieškovę informavo apie jos nesumokėtą 24502,56 Eur mokestinę prievolę bei nurodė nedelsiant sumokėti į minėtos institucijos sąskaitą. Iš 2018-10-26 tarp VMI ir ieškovės buvo sudarytos Mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-10279, nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafiko matyti kad ieškovė įsipareigojo 21 836, 34 mokestinę nepriemoką sumokėti dalimi iki 2021-12-25. Ieškovė prie prašymo VMI išdėstyti mokestinę nepriemoką 2018 m. pateikė Verslo planą, kurio 7.2. punkte nurodyta, jog nenumatoma naujų produktų gamyba/paslaugų teikimas, prognozuojamas rinkos vystymasis; 7.3. punkte nurodyta, kad nenumatomos investicijos į ilgalaikį turtą ir jų finansiniai šaltiniai, vykdomų sandorių aprašymas, projekto įgyvendinimo terminas 7.4 punkte teigiama, jog nenumatomos investicijos į trumpalaikį turtą, papildomo apyvartinio kapitalo poreikis. Be to ieškovė su ieškiniu pateikė kitą 2018 m.-2021 m. verslo planą, iš kurio matyti, kad bendrovė planuoja teikti paslaugas, susijusias su žemės darbais, t.y. žemės kasimo darbus, žemės lyginimo, skutimo, formavimo darbus, gręžti skyles pamatams, tvoroms. Iš 2018 m. ūkinių operacijų suvestinės matyti, kad 2018-05-31 iš UAB „Riktė“ lėšų R. P. grąžinta 5000 Eur paskola, 2018-07-11 – 5000 Eur paskola, o 2018-06-24 – 8000 Eur paskola. UAB „Idėjų balansas“, kuri 2018-10-19 pasirašė buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį, nurodė, kad ieškovės vadovui 2018-05-31 ir 2018-07-11 išmokėtoms sumoms nėra pirminių dokumentų, nors kasos ieškovės knygoje įrašai registruoti. Atsakovė 2018-07-03 elektroniniu laišku ieškovės vadovui R. P. nurodė, kad „mes dirbame pagal PVM įst 42 str“. 2018-02-12 Luminor Lizingas UAB informavo R. P., kad finansavimui reikalingas kitos finansiškai pajėgios įmonės laidavimas norint gauti paskolą ekskavatoriui. 2018-12-14 AB SEB banko atstovas elektroniniu laišku informavo R. P., kad įmonės finansuoti negalės. 2018-12-17 UAB Luminor lizingas elektroniniu laišku informavo R. P., kad atsižvelgiant į jo verslo finansinius rodiklius, šiuo metu paskolos įmonei suteikti negali. Ieškovė kreipėsi į teismą teigdama, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t.y. netinkamo ir aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo (PVM deklaravimo ir paskaičiavimo) ji patyrė 20 074,42 Eur žalą, kurią sudaro 1386,42 Eur mokesčių administratoriaus priskaičiuotų delspinigių už pavėluotą PVM sumokėjimą ir pajamos, kurių ieškovė negavo, iš kitos planuojamos vykdyti veiklos ( žemės kasimo darbų). Kadangi ieškovei reikėjo sumokėti minėtą mokestį, delspinigius, jos finansinė padėtis labai pablogėjo ir ji negalėjo įsigyti autovežio ir pagal įmonės verslo planą vykdyti minėtą veiklą, iš kurios ji būtų gavusi 2018 m. 5643,00 Eur, o 2019 m. 13046,00 Eur pelno. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nustatyta, kad 2016-06-01 ieškovė pradėjo vykdyti mažmeninės prekybos nespecializuotose parduotuvėse veiklą neapmuitinamoje („Duty free“) zonoje esančiose komercinėse patalpose ir teikdama maitinimo paslaugas. Visiems išvykstantiems keleiviams ieškovė vartoti vietoje skirtoms prekėms nuo 2016-06-01 iki 2018-09-01 taikė 0 % PVM tarifą. 2018-08-09 Klaipėdos AVMI atlikto ieškovės įmonėje patikrinimo metu nustatyta, kad nepagrįstai visiems keleiviams vykstantiems tiek į Europos Sąjungos valstybes, tiek keleiviams vykstantiems į trečiąsias šalis ieškovė taikė 0 procentų PVM tarifą, nors tokį tarifą galėjo taikyti tik keleiviams, išvykstantiems į trečiąsias valstybes. Iš to ieškovė daro išvadą, kad atsakovė netinkamai konsultavo ieškovę dėl PVM taikymo, bet to ji aplaidžiai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą (netinkamai deklaravo ir paskaičiavo PVM), dėl to susidarė nepriemoka valstybei bei ieškovei atsirado pareiga sumokėti šį mokestį ir delspinigius už savalaikį jo nesumokėjimą. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutiko, nurodydama, kad ji ieškovei konsultacijų neteikė ir pagal ieškovės pateiktus pirminius dokumentus tinkamai deklaravo bei paskaičiavo minėtą mokestį. Kaip matyti iš tarp šalių sudarytos Sutarties 2.3.1. punkto sutarė, jog ieškovė (užsakovas) iki sekančio mėnesio 5 d. privalo pateikti atsakovei (vykdytojui) visus reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus bei informaciją einamojo mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymui atlikti. Sutarties 2.3.3. p. numatyta, jog ieškovė, pasirašydama Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį deklaruoja, jog supranta, kad tik laiku pateikus tvarkingus apskaitos dokumentus bei kitus dokumentus atsakovei, gali būti garantuojamas nepriekaištingas ieškovės apskaitos tvarkymas. Ieškovė neatsako už pasekmes, kurios gali kilti nepateikus dokumentų ar kitų duomenų, taip pat pateikus netvarkingus ar neteisingus dokumentus ar duomenis, kurie naudojami vedant ieškovės buhalterinę apskaitą. Ieškovė teigia, jog atsakovė jai nurodė, kad įmonėje visiems keleiviams teikiant paslaugas turi būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Šią aplinkybę grindė atsakovės 2018-07-03 elektroniniu laišku, kuriame atsakovė ieškovės vadovui R. P. nurodė, kad „mes dirbame pagal PVM įst 42 str“. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovė jam teikė ne tik buhalterines, bet ir konsultavimo paslaugas nepateikė. Kaip matyti, elektroninis laiškas atsakovės rašytas 2018-07-03, o ieškovė veiklą įmonėje nepamokestinamoje („Duty free“) zonoje pradėjo 2016-06-01. Minėtas elektroninis laiškas rašytas po daugiau kaip dvejų metų nuo ieškovės veiklos pradžios, t.y. praėjus gan ilgam laikotarpiui, be to iš pranešimo turinio akivaizdžiai matyti, kad atsakovė nenurodė konkrečiai bendrovei kokiu būdu turėtų ši dirbti ir šis pranešimas nelaikytinas atsakovės teikta konsultacija. Juolab, pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.1. dalį, kurioje nurodyta kokius darbus turi atlikti atsakovė (vykdytojas) konsultavimo paslaugos nėra numatytos, t.y. šalys dėl konsultavimo paslaugų teikimo nebuvo susitarusios. Ieškovė teigė, jog atsakovė iš jai pateiktų dokumentų (ataskaitų, fiskalinių dienos ataskaitų („Z“) (kvitų), kasos operacijų žurnalo) matė, kad buvo teikiamos maitinimo paslaugos ir keleiviams vykstantiems į ne tik į trečiąsias šalis, bet ir į Europos Sąjungos šalis. Be to ieškovė nurodė, kad kasos aparato žurnalą pildė pati atsakovė. Atsakovė nesutiko, kad ieškovės kasos aparato žurnalą pildė ji ir, kad jai deklaruojant bei skaičiuojant PVM buvo pateiktos ataskaitos, fiskalinės dienos ataskaitos („Z“) (kvitai). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ 29 punkte be visko kito nurodoma, kad kiekvienam naudojamam kasos aparatui turi būti užpildomas atskiras kasos aparato kasos operacijų žurnalas. Šiame žurnale turi būti kasos aparato kiekvienos darbo dienos ataskaita („Z“). Dienos ataskaitos turi būti pasirašytos kasos aparatą naudojančio ūkio subjekto vadovo įgalioto atsakingo asmens, įklijuotos ir užregistruotos kasos aparato kasos operacijų žurnale, išskyrus Taisyklių 32 punkte numatytą atvejį. Žurnalas per darbo dieną laikomas kasos operacijų atlikimo vietoje. O šių taisyklių 30 punkte nurodoma, kad kasos aparato kasos operacijų žurnale užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Už kasos operacijų žurnalo užpildymą ir saugojimą atsako kasos aparato naudotojas ar jo vadovas. Iš pateiktų teisės normų analizės matyti, kad kasos aparato žurnalas turi būti kasos aparato darbo vietoje. Be to, kasos aparato kasos operacijų žurnale turi būti užregistruojama ir klijuojama kiekviena darbo dienos ataskaita („Z“) bei kiekvieno kalendorinio mėnesio ataskaita. Ieškovė nors ir teigė, kad kasos aparatą tvarkė atsakovė, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip matyti iš į bylą pateikto kasos aparato žurnalo kopijų, dienos „Z“ ataskaitos būdavo nuimamos praktiškai kiekvieną kalendorinę dieną, todėl teismas laiko mažai tikėtina ieškovės versija, kad jos atstovas kiekvieną dieną vežiojo dienos „Z“ ataskaitas ir kasos operacijų žurnalą atsakovei tam, kad ji užpildytų aukščiau minimą žurnalą. Be to, pagal taisyklių 36 punktą kasininkas darbo dienos pradžioje turi įregistruoti kasos aparate ir į Kasos aparato kasos operacijų žurnalą įrašyti dienos pradžioje turimą pinigų sumą (gautą iš įmonės kasos ir (ar) neinkasuotą praėjusios dienos kasos likutį). Nors ieškovės teisminio nagrinėjimo metu dalyje pateiktų dokumentų (ataskaitų (kvitų) yra nurodyti skrydžiai Palanga-Londonas, t.y. į Europos Sąjungos valstybę, tačiau ieškovė neįrodė, kad šie dokumentai buvo pateikti atsakovei tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu jai buvo suteikta visa reikalinga informacija. Atsakovė nurodė, kad ji deklaravo ir skaičiavo PVM pagal jai ieškovės pateiktą kasos aparato žurnalą, kurį ieškovė pateikdavo elektroniniu paštu, tai patvirtina 2018-04-23, 2018-07-18, 2018-04-23 elektroninio susirašinėjimo laiškai tarp šalių, iš kurių turinio matyti, kad atsakovei buvo teikiamos kasos aparato žurnalo kopijos. Nors šiuose dokumentuose netiksliai nurodytas atsakovei siunčiamo dokumento pavadinimas, tačiau tai neturi esminės reikmės ir nepaneigia atsakovės nurodytų aplinkybių. Tai, kad atsakovei elektroniniu paštu buvo pateikiamos ieškovės kasos aparato žurnalo kopijos leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad šį dokumentą pildė ieškovės darbuotojai. Ieškovė nepaneigė, kad atsakovei elektroniniu paštu buvo siunčiami kasos aparato žurnalų kopijos. Atsakovės pateiktų ieškovės kasos aparato žurnale (kopijose) užfiksuotoje informacijoje nėra duomenų apie lėktuvų skrydžių kryptis, kas turėjo esminės reikšmės atsakovei deklaruojant bei skaičiuojant PVM. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovė pagrįsdama teiginius, jog jai nebuvo suteikta informacija apie lėktuvų skrydžius į Europos Sąjungos valstybes, kas įtakojo netinkamą minėto mokesčio deklaravimą bei paskaičiavimą, pateikė ieškovės vadovo parašytą raštelį, kuriame jis nurodė, kad skrydžiai buvo vykdomi tik į trečiąsias valstybes, t.y. nurodyta „Minskas Ketv. 8:05 – 10:05 val., Sekm. 8:05- 10:05 val. Maskva Sekmad. 10:00 – 12:05, Ukraina“. Ieškovės vadovas patvirtino, kad tai jo ranka daryti įrašai ir nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalimi). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. kovo 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.). Šiuo atveju teismas laiko, kad ieškovė neįrodė to fakto, kad atsakovė buvo informuota apie tai, kad ieškovės įmonėje buvo teikiamos maitinimo paslaugos keleiviams vykstantiems ne tik į trečiąsias šalis (Minskas, Maskva, Ukraina), bet ir į Europos Sąjungos šalis. Taip pat neįrodė ir tos aplinkybės, kad atsakovė turėjo pareigą patikrinti Palangos oro uosto tinklalapyje apie tai kokie skrydžiai vykdomi iš minėto oro uosto. Atsakovės pateiktas raštelis apie ieškovės vadovo surašytus skrydžius papildo jos poziciją dėl to, jog jai nebuvo žinoma apie tai, kad skrydžiai buvo vykdomi ne tik į trečiąsias šalis. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad ieškovė netinkamai taikė 0 PVM tarifą, dėl ko buvo pateiktos netikslios PVM deklaracijos, netinkamai sumokėti mokesčiai ir ieškovei po atlikto AVMI patikrinimo buvo paskaičiuoti delspinigiai. Kaip nustatyta, netikslius mokesčių skaičiavimus ir deklaravimą atliko atsakovė. Pagal šalių sudarytą sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, atsakovė sulygtus darbus atliko, o šios sutarties 4.1 punktas nustato, kad už pirminių apskaitos dokumentų teisingumą atsako užsakovas, tai yra ieškovė, todėl atsakovė neturėjo pareigos vertinti ar ieškovės atsakovei pateikti pirminiai dokumentai yra teisingi. Konstatuotina, kad atsakovės netinkamą minėto mokesčio paskaičiavimą ir deklaravimą nulėmė būtent ieškovės veiksmai, tai yra ji neužtikrino teisingų duomenų pateikimą atsakovei ir pateikė atsakovei neteisingą, neišsamią informaciją, turinčią esminę reikšmę minėto mokesčio skaičiavimui. Todėl būtent ieškovės veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl netinkamo minėto mokesčio paskaičiavimo ir deklaravimo ir ji pati atsakinga už kilusias pasekmes (1 386,42 Eur delspinigių atlyginimą už nesavalaikį PVM sumokėjimą bei 18688,00 Eur negautas pajamas). Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti vienos iš būtinų sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys dėl 20074,42 Eur žalos atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovės ieškinys atmestas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 2863,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susijusios su advokato pagalbos apmokėjimu. Be to, iš ieškovės valstybei priteistinas 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, t.y. žyminis mokestis, kurio sumokėjimas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018-12-27 nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“ ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“, juridinio asmens kodas 301694395, 2863,33 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Apskaitos sėkmė“, juridinio asmens kodas 177422232. Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Riktė“, juridinio asmens kodas 301694395, 400 Eur ( keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus. Teisėja Dalia Zimantienė