fffdf9cc-6897-4ef1-b2af-1fd934a767c3 — fffdf9cc-6897-4ef1-b2af-1fd934a767c3 — Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2289-359/2019 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01394-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 16 d. Kaišiadorys Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis sekretoriaujant Tatjanai Daugirdienei, dalyvaujant pareiškėjai A. B., jos atstovei advokatei A. Ž., suinteresuotam asmeniui A. M. nedalyvaujant suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., valstybės įmonė Turto bankas. Teismas n u s t a t ė : pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, jo sutuoktinė A. M., priėmė palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. B. motina A. M.. Po savo motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Paaiškėjo, jog A. M. po savo sutuoktinio, pareiškėjos tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per šešis mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po palikėjo A. M. mirties, atsižvelgiant į jo gyvenamąją ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto nebuvo, tačiau A. M. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjos tėvams gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė ½ dalis aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, pareiškėjo motina A. M., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – priėmė palikėjui A. M. priklausančius asmeninius daiktus, buvusius jų gyvenamojoje vietoje – name, bei kituose pastatuose (daržinėje, tvarte, viralinėje). Po palikėjo mirties, pareiškėjos motina liko gyventi name, mokėjo su juo išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi kitais pastatais, taigi palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudojosi, valdė jį administravo. Nurodytų aplinkybių visuma rodo, jog A. M. priėmė visą palikimą ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė sutinkantis su pareikštu reikalavimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog palikimo nepriėmė, pretenzijų dėl palikimo neturi ir ateityje nereikš. Prašo nustatyti, juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. M. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti. Teismo posėdžio metu nurodė, jog A. M. iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Dabar šiuo adresu gyvena pareiškėja A. B.. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismas k o n s t a t u o j a : pareiškimas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., gimusio (duomenys neskelbtini) dukra. A. M. ir A. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. lapkričio 23 d. pažymos dėl pastatų Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog 1980-1982 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas A. M. ūkis, 1983-1985 metų ūkinėje knygoje įrašytas A. M. ūkis, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas A. M. ūkis. A. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais ir suinteresuotojo asmens A. M. paaiškinimais nustatyta, kad šie statiniai priklausė pareiškėjos tėvui A. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjos motinai A. M.. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 2018 m. liepos 2 d. Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure po A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. 2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjai A. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, jog pareiškėja priėmė A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina A. M. po savo sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. po sutuoktinio A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuotojo asmens A. M. paaiškinimai patvirtina, kad A. M. iš karto po savo sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir toliau gyveno sutuoktiniams priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už jį. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir A. M. elgėsi su A. M., gim. (duomenys neskelbtini) priklausiusiu nekilnojamuoju turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo A. M., gim. (duomenys neskelbtini) turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys A. M. ir VĮ Turto bankas neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad A. M. po sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuoto asmens A. M. paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė A. M. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). A. M. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. po sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiškėjos A. B. pareiškimą patenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Teisėjas Gintautas Kaulakis