fffa82b5-ada5-412d-9080-51af9fed040d — fffa82b5-ada5-412d-9080-51af9fed040d — Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Nuorašas  Administracinė byla Nr. ATP-896-149/2016 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09563-2016-3            Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo atliekančio viršininko funkcijas Algimanto Petronio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo, kuriuo J. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., 301 str. 300 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, n u s t a t ė : J. B. nubaustas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 11 d., apie 12.44 val., Vilniuje, kelio Vilniaus pietinio aplinkkelio 6,00 km, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 80 km/h greitį, važiavo 130,9 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.             Apylinkės teismas J. B. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas ir ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad J. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę lengvina, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo. Teismas, nurodė, jog, nors pažyma apie J. B. baustumą patvirtina, kad jam 2016 m. gegužės 7 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už ištisinės kelio linijos kirtimą, tačiau J. B. skirtą baudą sumokėjo 2016 m. gegužės 9 d., todėl, vadovaujantis esama teismų praktika, tokiu atveju pripažįstama, kad asmuo nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis). Apylinkės teismas vertinimu, J. B., neženkliai (0,9 km/h) viršijo minimalią ribą, nuo kurios atsiranda ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė, todėl, atsižvelgęs į pažeidėjo paaiškinimus, taip pat pateiktą J. B. darbovietės – UAB „Skuba“ – tarpininkavimo raštą, kuriame jis itin teigiamai charakterizuojamas, padarė išvadą, jog yra pagrindas taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, proporcingumo principu, skirti jam straipsnio sankcijoje numatytą baudą, artimą minimaliai, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniu skundu Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas atliekantis viršininko funkcijas Algimantas Petronis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-11 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje – paskirti J. B. piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 124 str. 6 d. ribose netaikant ATPK 301 str. nuostatų.Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Teigiama, kad apylinkės teismas, taikydamas J. B. atžvilgiu ATPK 301 str. nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos.              Apeliacinis skundas tenkintinas.ATPK 124 straipsnio 6 dalyje už jame numatyto pažeidimo padarymą, t.y. nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – yra numatyta bauda vairuotojams nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių.ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Formuojamojoje teismų praktikoje teismas, yra ne kartą išaiškinta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo J. B. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad J. B. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 124 str. 6 d. sankcijos ribose numatytą baudą, savo dydžiu artimą minimumui. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis, juo labiau nuvykimas į darbą automobiliu, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Formuojamojoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra jokia išimtinė aplinkybė tai, kad J. B., neženkliai (0,9 km/h) viršijo minimalią ribą, nuo kurios atsiranda ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė. Įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė leistino greičio viršijimo ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., todėl šioje dalyje apylinkės teismo argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.  Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad administracinis nurodymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, darydamas nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-02 nutartį, kas rodo, kad apylinkės teismas nėra pakankamai susipažinęs su minėta nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, jog pagreitintas administracinės teisenos procesas yra naudingas pažeidėjui ta apimtimi, kad jam gali būti paskirta administracinė nuobauda savo dydžiu perpus mažesnė už minimalią baudą, numatytą konkretaus ATPK straipsnio sankcijoje, tačiau, vertinant sisteminiu, loginiu, teleologiniu aspektais, administracinis nurodymas negali panaikinti asmens baustumo, lygiai kaip ir baudžiamajame procese BK 641 str. taikymas savaime nepanaikina asmens teistumo. Būtent todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 2 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-788/2016 nedviprasmiškai nurodė, kad ši teismų praktikoje susiformavusi nuostata nėra vienareikšmė. Nei ATPK 36 straipsnyje, nei ATPK 2601 straipsnyje nėra tiesioginės nuorodos į tai, kad administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui administracinio baustumo. Apie tai neužsimenama ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, teikusio administracinio nurodymo institutą įtvirtinančių įstatymų projektą, aiškinamajame rašte. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu klausimu įstatymo leidėjo pozicija konkrečiai išreikšta naujajame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, kurio 40 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai ir tais atvejais, kai jis padarytas per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad teismų taikoma nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia pažeidėjui administracinio baustumo, neatitinka įstatymo leidėjo pozicijos šiuo klausimu. Taip pat kolegija pažymėjo, jog iki naujojo Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo (2016 m. balandžio 1 d.) ir naujos administracinių nusižengimų pakartotinumo instituto taikymo praktikos pradžios lieka vos keli mėnesiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, keisti teismų praktikos šiame etape nėra prasmės. Be to, teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl to, pagal kurią ATPK 178 straipsnio dalį – 5 ar 6 – reikėjo kvalifikuoti padarytą pažeidimą, esminės įtakos atsakomybės griežtumui neturi. Akivaizdu, jog LAT nekeitė ydingos praktikos tik todėl, kad 2016 m. balandžio mėn. turėjo įsigalioti naujas ATPK, kadangi to nebuvo padaryta, vadovautis šia nutartimi nėra pagrindo. Taigi, jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių J. B. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 301 str. nuostatas, nenustatyta, o ta aplinkybė, kad J. B. per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, išvis panaikina galimybę jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino teisės normas ir, nepagrįstai taikydamas J. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio administracinėse bylose, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-11 nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra keistinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 6 p. n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą pakeisti.Panaikinti nutarimą toje dalyje, kur J. B., pritaikius ATPK 301 str., neskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.Paskirti J. B. nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – dviem mėnesiams.Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą. Teisėja             (parašas)                                                                                               Leonarda Gurevičienė Nuorašas tikras:Teisėja                                                                                                       Leonarda Gurevičienė