ff2c1297-2fa4-456e-b1ef-854bc61d7d67 · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-571-589/2021 Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00125-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2; 2.4.4; 4.7.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 16 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J.

M. ir J. M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1316-664/2021 pagal ieÅ¡kovų J. M. ir J. M. ieÅ¡kinį atsakovams B. Ž. ir F. Ž. dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo paÅ¡alinti metalinius stulpelius, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai J. M. ir J. M. prašė nustatyti atsakovams B.

Ž. ir F. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atlygintinį kelio servitutÄ â€“ leisti ieÅ¡kovams J. M. ir J. M. bei kitiems jų leidimu vykstantiems asmenims, važiuoti į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonėmis 63 kv. m ploto ir 3 m pločio kelio juosta, A. P. 2021 m. vasario 18 d. parengtoje schemoje apibrėžta koordinačių taÅ¡kais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti ieÅ¡kovus sumokėti vienkartinę 187 Eur kompensacijÄ atsakovams;

įpareigoti atsakovus per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paÅ¡alinti vienuolika metalinių tvoros stulpelių, esančių ant jiems priklausančio žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, 2016 m. vasario 29 d. individualios įmonės (toliau – ir IÄ®) „Donvalda“ žemės sklypo plane pažymėtuose taÅ¡kuose Nr. 1, 2, 3 ir tarp Å¡ių taÅ¡kų, o atsakovams stulpelių laiku nepaÅ¡alinus, leisti tai atlikti ieÅ¡kovams atsakovų sÄ skaita; taip pat prašė iÅ¡ atsakovų priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ Z. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini): 0,0516 ha žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinius pastatus, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie yra sublokuoti ir turi bendrÄ sienÄ . Patekimas į ieÅ¡kovams priklausantį žemės sklypÄ yra nuo (duomenys neskelbtini) g.

Atstumas nuo Å«kinio pastato-garažo vartų iki namo priestato yra 4,92 m, ieÅ¡kovų automobilio VW Passat ilgis yra 4,80 m, todėl saugiau įvažiuoti į Å«kinio pastato-garažo vidų ieÅ¡kovai gali tik apvažiuojant jiems priklausantį namÄ iÅ¡ deÅ¡inės pusės (žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) g.) ir važiuojant už ieÅ¡kovams priklausančio sklypo ribų (atsakovams priklausančiu sklypu, adresu (duomenys neskelbtini)). Ä®važiuoti į garaÅ¾Ä apvažiuojant namÄ iÅ¡ kairės pusės (žvelgiant nuo (duomenys neskelbtini) g.) įmanoma tik labai pavojingai manevruojant bei įvažiuojant į Å«kinį pastatÄ -garaÅ¾Ä atbuline eiga, kuri yra nesaugi.

Ieškovų įsigyto žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 1996 m. kovo 14 d., tuo tarpu atsakovų namų valda (su kuria ribojasi ieškovų namų valda) atsakovų nebuvo išsipirkta, žemės sklypas priklausė valstybei. Tiek ieškovai, tiek atsakovai naudojosi vienu, bendru įvažiavimu iš (duomenys neskelbtini) g. į jiems priklausančias namų valdas, kuris buvo iš dešinės ieškovo gyvenamojo namo pusės ir ėjo per tuo metu valstybinę žemę. Jokių ginčų dėl to nebuvo.

VisÄ namų valdai priklausantį žemės sklypÄ , kuriame stovi atsakovams priklausantis gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovai įsigijo tik 2016 m. liepos 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2507 pagrindu. Tačiau ir po Å¡io sandorio atsakovai jokių pretenzijų ieÅ¡kovams dėl naudojimosi jų sklypo teritorijoje einančiu keliu nereiÅ¡kė. 2020 m. kovo mėn. atsakovai, neįspėję ieÅ¡kovų, ant bendros sklypo ribos nuo KaÅ¡tonų g. iki Å«kinių pastatų įrengė segmentinę metalinio tinklo tvorÄ .

IeÅ¡kovai prarado galimybę per atsakovų sklypÄ Ä¯važiuoti į Å«kinį pastatÄ -garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovų nuomone, formuojant ir parduodant žemės sklypÄ atsakovams, nepaliekant įvažiavimo servituto ten, kur buvo bendrai naudojamas įvažiavimas, buvo padaryta klaida.

3. Pažymėjo, kad Å¡iuo metu negali pagal paskirtį naudoti Å«kio pastato-garažo ir laikyti jame automobilio. Jokių objektyvių įmanomų galimybių įvažiuoti į garaÅ¾Ä per savo sklypÄ jie neturi. Tai įmanoma padaryti tik važiuojant per atsakovų sklypÄ . Å iuo keliu naudojasi atsakovai ir Å¡iuo metu, važiuodami į jų sklype esantį garaÅ¾Ä . IeÅ¡kovų įsitikinimu, taip bÅ«tų pats optimaliausias ir ekonomiÅ¡kiausias variantas, nesukeliantis neproporcingai neigiamų padarinių atsakovams, kadangi Å¡iuo metu Å¡ioje vietoje atsakovų sklype ir yra kelias.

4. Akcentavo, kad archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje, sudarytoje 1983 m. vasario 11 d., įvažiavimas į ieÅ¡kovų sklypÄ buvo numatytas tik iÅ¡ deÅ¡inės namo pusės. Kuomet ieÅ¡kovai įsigijo žemės sklypÄ , jo kairėje pusėje augo medžiai ir vaiskrÅ«miai. IeÅ¡kovai juos iÅ¡rovė ir atsiradus pakankami vietos, įvažiuodavo į jiems priklausantį sklypÄ iÅ¡ kairės pusės, kuomet atsiveždavo malkas ar kokias statybines medžiagas, bet iÅ¡važiuodavo pro deÅ¡inėje pusėje esantį keliukÄ , t. y. važiuodavo ratu. IeÅ¡kovai negyvena įsigytame name, gyvena kitu adresu, tačiau Å«kiniame pastate tiek ieÅ¡kovai, tiek jų sÅ«nus laikė turimas transporto priemones.

5. Taip pat nurodė, jog atsakovai, ant bendros su ieÅ¡kovais sklypų ribos įrengdami segmentinę metalinio tinklo tvorÄ su metaliniais stulpeliais, pažeidė statybÄ leidžiančių dokumentų reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 15 punktÄ ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas 7 priedas 1.1 punktÄ ).

Atsakovai po Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos pareigÅ«nų apsilankymo nuėmė segmentinį metalinį vielos tinklÄ , tačiau paliko 1,20 m aukščio ir 0,08x0,08 m storio metalinius tvoros stulpelius ir juos virÅ¡utinėje dalyje apjuosė plastikinėmis „STOP“ juostomis. IeÅ¡kovų nuomone, nustačius įvažiavimo servitutÄ , tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.98 straipsnio pagrindu, atsakovai turi bÅ«ti įpareigoti visus juos paÅ¡alinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų J. M. ir J. M. atsakovams B. Ž. ir F. Ž. 750 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 375 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo, taip pat priteisė iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 6,90 Eur į valstybės biudžetÄ paÅ¡to iÅ¡laidų.

7. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3104 pagrindu iÅ¡ Z. D. bendros jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini): 0,0516 ha žemės sklypÄ ir jame esančius pastatus: gyvenamÄ jį namÄ , unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinius pastatus, unikaliais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 1996 m. rugsėjo 12 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženk1ių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

8. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai 2015 m. lapkričio 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ , dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V2-877 „Dėl pavedimo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ignalinos mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ â€œ, nusprendė rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tikslu – esamiems pastatams eksploatuoti. 2015 m. gruodžio 11 d. buvo parengtas skelbimas apie pradedamÄ rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuris buvo patalpintas Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje.

O 2016 m. sausio 11 d. IÄ® „Danvalda“ parengus žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, Ignalinos rajono savivaldybės interneto tinklapyje 2016 m. sausio 20 d. buvo patalpintas skelbimas apie parengtÄ Å¾emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , nurodant, kad susipažinti su parengtu žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu bei pateikti pasiÅ«lymus galima nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. vasario 4 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 29 d.

įsakymu Nr. V2-160 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ignalinos mieste, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintas suformuotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), skirtas statiniams eksploatuoti. ParengtÄ Å¾emės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , 2016 m. vasario 29 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, pateikus Ignalinos ir Visagino skyriui tikrinti, 2016 m. kovo 14 d. buvo suraÅ¡ytas teigiamas žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 39KAM-20393.

Ignalinos ir Visagino skyriaus specialistui patikrinus atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ ir nenustačius aplinkybių, trukdančių suderinti parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , skyriaus vedėjas jį suderino pasiraÅ¡ydamas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 39VT-376-(14.39.2.) ,,Dėl valstybinės žemės sklypo registravimo Ignalinos mieste“ buvo patvirtinti atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys.

Šį žemės sklypÄ atsakovai įgijo 2016 m. liepos 5 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2507 pagrindu.

9. Atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimÄ nustatyti kelio servitutÄ , teismas nurodė, kad tiek žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priklausantis ieÅ¡kovams), tiek žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (priklausantis atsakovams), suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženk1ių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

Ieškovų nurodomoje archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje esantis 1983 m. vasario 11 d. planas (kuriame, pasak ieškovų užfiksuotas ginčo kelias) yra statinių išsidėstymo žemės sklype planas, o ne žemės sklypo planas. Jis skirtas ne ieškovų ar atsakovų sklypų ribų ir įvažiavimų į juos nustatymui, o ieškovo sklype esančių pastatų išdėstymo fiksavimui. Tai patvirtino ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas. Žemės sklypų ribos (kurios atitinka atsakovų suformuoto sklypo ribas) aiškiniai apibrėžtos 1986 m. kovo 14 d. sudarytame ieškovų namų valdos žemės ribų plane (pateiktame ieškovų su jų turima archyvine byla), suderintame ir patvirtintame aplinkinių namų valdų sklypų savininkų:

Ž. Ž., A. T. R., L. Č., J. A., analogiškos sklypų ribos apibrėžtos ir 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytame miesto Nuotekų tinklo genplane Nr. SP-08-08-05. Planuose nėra pažymėto bendro kelio. Teismas taip pat nurodė, jog nei viename iš kaimyninių sklypų ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g.), kurie yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nėra suformuoti, suprojektuoti ir apibrėžti bendri keliems sklypams skirti įvažiavimai ar įvažiavimai, kertantys (einantys) per kaimyninius sklypus.

10. Teismas sprendė, jog pateikti duomenys rodo, kad ieÅ¡kovų nurodytas įvažiavimas niekuomet nebuvo suprojektuotas kaip kelias, niekada nebuvo pažymėtas plane (jokiuose projektiniuose sprendiniuose), yra gretimame sklype ir faktiÅ¡kai naudojamas Å¡io sklypo savininkų įvažiuoti į jiems priklausantį sklypÄ bei jame esantį Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä , adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieÅ¡kovai naudojosi Å¡ia atsakovų sklypo dalimi, jame esančiu įvažiavimu, savaime nedaro Å¡io įvažiavimo bendro naudojimo keliu.

Kadangi ieÅ¡kovai ir jų atstovas nurodė, jog žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projekto, parengto ir patvirtinto žemės sklypo plano, kurių pagrindu suformuoti duomenys įtraukti į Nekilnojamojo turto registrÄ ir Nekilnojamojo turto kadastrÄ , neginčija, o Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismas plačiau Å¡iuo klausimu nepasisakė.

11. Teismas nustatė, jog šalys pripažįsta ir neginčija esminių faktinių bylos aplinkybių, jog tiek ieškovams priklausantis sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (ieškovų sklypas), tiek kaimyninis (atsakovams priklausantis) sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. ir abiejų sklypų savininkai turi ne tik galimybę privažiuoti prie sklypų, bet ir įvažiuoti / išvažiuoti į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus, nekertant kaimyninių sklypų.

Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai, įsigydami sklypÄ su pastatais, turėjo visus duomenis tiek apie kadastrinių matavimų pagrindu suformuoto sklypo ribas, tiek apie sklype esančius pastatus, bei turėjo objektyviÄ galimybę įvertinti naudojimosi Å¡iuo sklypu ir jam esančiais pastatais galimybes. IeÅ¡kovai iÅ¡sprendė patekimo į jiems priklausantį sklypÄ klausimÄ , įrengdami įvažiavimÄ iÅ¡ kairės namo pusės, tačiau, matydami, kad dėl sklype esančių pastatų iÅ¡sidėstymo (atstumų tarp jų) apsunkinta galimybė įvažiuoti į vieno iÅ¡ Å«kinių pastatų vidų, nesvarstė galimybės įsirengti garaÅ¾Ä (sublokuoto) Å«kinio pastato kitose patalpose (artimesniame įvažiavime į sklypÄ iÅ¡ kairės) ar pasistatyti kitÄ garaÅ¾Ä jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, taip iÅ¡vengiant bÅ«tinybės pasinaudoti gretimo žemės sklypo dalimi.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ ieÅ¡kovų pateiktų bei kitų byloje esančių įrodymų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad vienintelis pateikimas į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato vidų yra tik per atsakovų sklypÄ . Todėl teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ laikė grįstÄ siekiu naudoti garaÅ¾Ä patogiau, nors jie neiÅ¡naudojo visų techninių galimybių paÅ¡alinti patekimo į garaÅ¾Ä kliÅ«tis, ieÅ¡kovų praÅ¡omas nustatyti servitutas pažeistų atsakovų teisę į nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ .

Tokiu bÅ«du teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra esminės servituto nustatymo sÄ lygos – bÅ«tinumo. Atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl kelio servituto nustatymo, plačiau dėl siÅ«lomo servituto atlygintinumo teismas nepasisakė.

12. Teismas taip pat nurodė, jog nors reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovus paÅ¡alinti metalinius stulpelius, ieÅ¡kovai tiesiogiai siejo su pirminiu ieÅ¡kinio reikalavimu nustatyti kelio servitutÄ , kurį teismas pripažino nepagrįstu ir atmetė, visgi teismas pasisakys dėl antrojo reikalavimo motyvų, kiek tai tiesiogiai susiję su ieÅ¡kovų nurodomu žemės sklypo savininko nuosavybės teisės, kaip daiktinės teisės, pažeidimu. Teismas sprendė, jog konstatavus faktines aplinkybes, jog metaliniai stulpeliai yra įrengti atsakovams priklausančiame žemės sklype, jų įrengimas nepakeitė ieÅ¡kovų valdomo sklypo ribų (nepatekta duomenų, kad ieÅ¡kovų žemės sklypas dėl metalinių stulpelių, įrengtų atsakovų sklype, bÅ«tų sumažėjęs ir jie bÅ«tų praradę dalį nuosavybės), Å¡ie stulpeliai nepripažįstami statiniais ir jiems netaikomi statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, todėl tokie ieÅ¡kovų teiginiai, kad atsakovų savo žemės sklype metalinių stulpelių įrengimas yra neteisėtas, atmestini kaip nepagrįsti.

Tai, kad ieÅ¡kovams metaliniai stulpeliai apjuosti „STOP“ juosta, esantys atsakovų sklype, gadina estetinį vaizdÄ , negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovų daiktų valdymo teisės pažeidimu. Kitus ieÅ¡kovų argumentus (jog stulpeliai jokios savarankiÅ¡kos naudingos funkcijos neatlieka, jie negali bÅ«ti laikomi riboženkliais) teismas vertino, kaip nereikÅ¡mingus ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų nepasisakė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. IeÅ¡kovai J.

M. ir J. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

14. IeÅ¡kovai nurodo, kad su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, kad įgiję savo žemės sklypÄ , jie žinojo savo žemės sklypo ribas. Suprato, kad važiuodami į garaÅ¾Ä naudojasi įvažiavimu, esančiu už jų žemės sklypo ribų. Matė šį įvažiavimÄ , pavaizduotÄ archyvinėje namo techninės apskaitos byloje. Žinojo, kad tuo metu tai buvo valstybinė žemė. Taip pat žinojo, kad Å¡iuo keliu naudojosi tiek buvęs namo savininkas, tiek atsakovai, todėl buvo įsitikinę ir turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad Å¡is įvažiavimas ir iÅ¡liks bendras su atsakovais. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡i aplinkybė parodo, kad ieÅ¡kovai buvo sÄ Å¾iningi.

15. Nesutinka, kad archyvinėje namų valdos techninės apskaitos byloje esantis 1983 m. vasario 11 d. planas yra tik statinių išsidėstymo žemės sklype planas, o ne žemės sklypo planas. Mano, kad namų valdos techninės apskaitos bylos ir buvo tie dokumentai, kuriuose buvo fiksuojami faktiškai valdyti sklypai ir šiose bylose esančių duomenų pagrindu tuo metu buvo vykdoma sklypų privatizacija.

16. Mano, kad kelio servitutas turėjo bÅ«ti nustatytas, kadangi yra visos CK 4.126 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos. Nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad jie siekia garaÅ¾Ä naudoti patogiau ir neiÅ¡naudojo visų techninių galimybių paÅ¡alinti patekimo į garaÅ¾Ä kliÅ«tis. Å iuo atveju saugus patekimas į garaÅ¾Ä turėjo bÅ«ti pripažintas svarbia ir objektyvia aplinkybe, lemiančia servituto nustatymo bÅ«tinumÄ . Garažo įrengimas greta esančiame sublokuotame pastate reikÅ¡tų jame įrengto rÅ«sio, pirties, sandėliuko ir tualeto patalpų netekimÄ ir pastato perstatymÄ , kas pareikalautų neproporcingų iÅ¡laidų. Teismo siÅ«lymas pasistatyti naujÄ garaÅ¾Ä iÅ¡ esmės paneigia ieÅ¡kovų teisę naudoti jau turimÄ daiktÄ pagal paskirtį.

17. Pažymi, jog nustačius kelio servitutÄ , bÅ«tų aiÅ¡kus pagrindas reikalauti paÅ¡alinti visus vienuolika tvoros stulpelių, esančių ant žemės sklypų ribos, kadangi jie užtvertų įvažiavimÄ ir trukdytų jį eksploatuoti. Nesutinka, kad tvoros stulpeliai nelaikomi statiniu ir jiems netaikomi statybÄ reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai. Å ie stulpeliai yra sudėtinė tvoros dalis. Tokiais atvejais, stulpeliai pripažįstami nesudėtingais statiniais, kuriems taikomi statybÄ reglamentuojantys teisės aktai (Pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-700/2009). Todėl turėtų bÅ«ti taikomi Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 7 priedo 1.1 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 15 punkto reikalavimai, ir prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, yra pagrindas reikalauti juos paÅ¡alinti, remiantis CK 4.98 straipsniu.

18. Atsakovai B. Ž. ir F. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti skundžiamÄ sprendimÄ , priteisti atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Atsakovai nurodo, jog ieÅ¡kovai vietoj to, kad atliktų esamų patalpų pertvarkymÄ arba naujų patalpų įrengimÄ , praÅ¡o nustatyti servitutÄ , ko pasekmėje atsakovai netektų dalies jiems nuosavybės teise priklausančio turto. Toks nesÄ Å¾iningas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas nustatyti servitutÄ pažeidžia atsakovų pamatinę konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumÄ ir asmeninio gyvenimo privatumÄ . IeÅ¡kovų noras sutaupyti atsakovų sÄ skaita yra nesÄ Å¾iningas, neteisėtas bei negali bÅ«ti įgyvendinamas.

20. Pripažįsta, jog tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje teismas bÅ«tų padaręs iÅ¡vadÄ dėl servituto nustatymo bÅ«tinybės, ieÅ¡kovų reikalavimas paÅ¡alinti dalį tvoros stulpelių, esančių ant sklypų ribų, bÅ«tų pagrįstas, kadangi pastarieji trukdytų servitutinio kelio eksploatavimui. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dėl kelio servituto nustatymo atmetė, todėl ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl metalinių stulpelių nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui.

21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentų spręsti teismo nuožiÅ«ra. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl kelio servituto nustatymo ir įpareigojimo pašalinti metalinius stulpelius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti apeliacinio skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

24. Nagrinėju atveju atmesdamas ieÅ¡kovų J. M. ir J. M. ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant esminės servituto nustatymo sÄ lygos – bÅ«tinumo, kadangi ieÅ¡kovai neiÅ¡naudojo visų techninių galimybių paÅ¡alinti patekimo į garaÅ¾Ä kliÅ«tis ir siekia naudoti garaÅ¾Ä patogiau. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog reikalavimas paÅ¡alinti metalinius stulpelius netenkintinas tiek atmetus praÅ¡ymÄ nustatyti servitutÄ , tiek nenustačius vienos iÅ¡ CK 4.98 straipsnyje įtvirtintų sÄ lygų – ieÅ¡kovų teisės pažeidimo, kadangi metaliniai stulpeliai įrengti atsakovams nuosavybės teises priklausančiame sklype, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi statybÄ reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylÄ pateiktų įrodymų visumÄ bei procesinius Å¡alių dokumentus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes priimtas tinkamai nustačius bylos faktines aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas, atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡vadomis ir argumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kinys atmestas, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

26. IeÅ¡kovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ , be kita ko, grindžia pažeidimu teisėtų lÅ«kesčių naudotis bendrai su atsakovais įvažiavimu (dabar jau esančiu atsakovams priklausančiame žemės sklype), susiformavusių dėl to, kad, ieÅ¡kovų teigimu, toks įvažiavimas buvo nurodytas 1983 m. vasario 11 d. sudarytoje archyvinėje namo valdos techninės apskaitos byloje esančiame plane ir jiems buvo žinoma, kad ilgÄ laikÄ tai buvo valstybinė žemė.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, subjektų lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo ir teisėtų lÅ«kesčių principais, kurie aktualÅ«s ir sprendžiant servituto nustatymÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Apibendrinęs Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ dėl teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iÅ¡skirtinos dvi bÅ«tinosios teisėtų lÅ«kesčių pripažinimo ir apsaugos sÄ lygos:

1) valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus);

2) asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lÅ«kesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sÄ Å¾iningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020).

28. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojo 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 10-4-164 „Dėl leidimo pirkti žemės sklypus Ignalinos rajone“ P. G., ankstesniam žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkui buvo leista pirkti iÅ¡ valstybės 516 kv. m ploto žemės sklypÄ . Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, 1996 m. rugsėjo 12 d. atlikus kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženk1ių koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad 1996 m. kovo 14 d. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo (516 kv. m ploto) ribų planas, kuris buvo suderintas ir patvirtintas visų besiribojančių namų valdų sklypų savininkų ir atsakingų institucijų. Iš esmės analogiškos žemės sklypų ribos buvo apibrėžtos ir 2008 m. rugsėjo 18 d. sudarytame miesto Nuotekų tinklo genplane Nr. SP-08-08-05. Tiek minėtuose planuose, tiek atsakovų parengtame 2016 m. kovo 14 d. žemės sklypo plane nėra pažymėto bendro, bylos šalims skirto įvažiavimo.

Iš žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio taip pat matyti, jog nei viename iš kaimyninių sklypų ((duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g.), kurie yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, nėra suformuoti, suprojektuoti ir apibrėžti bendri keliems sklypams skirti įvažiavimai ar įvažiavimai kertantys (einantys) per kaimyninius sklypus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 dalį gali būti neprivatizuojama žemė, užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.).

Å ių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Todėl esant nurodytiems duomenims, atsižvelgiat į tai, kad ieÅ¡kovų nurodomi duomenys apie įvažiavimÄ paremti tik archyvinėje namo valdos techninės apskaitos byloje esančiu statinių iÅ¡dėstymo žemės sklype planu, kurio sudarymo tikslas yra parodyti statinių, kurių kadastro duomenys nustatomi, iÅ¡orės kontÅ«rus, jų tarpusavio iÅ¡sidėstymÄ bei geografinę padėtį, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovų nurodytas įvažiavimas niekuomet nebuvo suprojektuotas kaip kelias (įvažiavimas), nebuvo pažymėtas plane (jokiuose projektiniuose sprendiniuose), pagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai).

Kartu yra pagrindas pripažinti nesant aplinkybių, kurios patvirtintų pirmÄ jÄ teisėtų lÅ«kesčių pripažinimo ir apsaugos sÄ lygÄ , t. y. valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus.

29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad P. G., ankstesnis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad įgytų teisinį pagrindÄ valdyti įvažiavimui į Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä reikalingÄ Å¾emės sklypo dalį, buvusiÄ valstybinėje žemėje, po to, kai namų valdai 1996 m. rugsėjo 12 d. jam buvo parduota 516 kv. m ploto naudojamo žemės sklypo. IeÅ¡kovai, 2011 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgiję nuosavybės teises į 516 kv. m ploto žemės sklypÄ ir jame esančius statinius, kaip nauji žemės sklypo savininkai, negalėjo įgyti ir neįgijo daugiau teisių į valstybei priklausantį žemės sklypÄ , nei jų turėjo buvęs žemės sklypo savininkas.

Žinodami, kad faktiÅ¡kai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, kuri tuo metu dar priklausė valstybei, ieÅ¡kovai, kaip naujieji namų valdos savininkai, galėjo kreiptis į valstybinės žemės valdytojÄ dėl papildomai naudojamo žemės ploto įteisinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad siekė tai padaryti. Å iuo atveju aplinkybė, kad tiek ankstesnis savininkas, tiek ieÅ¡kovai ilgÄ laikÄ naudojosi valstybinės žemės sklypo dalimi be teisėto pagrindo, negalėjo sukurti ieÅ¡kovų nurodomo teisėto lÅ«kesčio bendrai su atsakovais naudotis Å¡ia žemės sklypo dalimi, nustatant kelio servitutÄ , juo labiau, kad atsakovų žemės sklype nėra registruotų ieÅ¡kovų namų valdai priklausančių statinių (CPK 178, 185 straipsniai).

Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų ir kitÄ bÅ«tinÄ teisėtų lÅ«kesčių pripažinimo ir apsaugos sÄ lygÄ , t. y. kad ankstesnis namų valdos savininkas ir ieÅ¡kovai bÅ«tų veikę apdairiai ir sÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia prieiti prie iÅ¡vados, kad negalėjo susiformuoti ieÅ¡kovų nurodomas teisėtas lÅ«kestis dėl bendro su atsakovais naudojimosi atsakovų žemės sklype esančiu įvažiavimu, todėl apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

30. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad jie siekia garaÅ¾Ä naudoti patogiau ir neiÅ¡naudojo visų techninių galimybių paÅ¡alinti patekimo į Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä kliÅ«tis. IeÅ¡kovų teigimu, saugaus patekimo į Å«kinį pastatÄ â€“ garaÅ¾Ä galimybė turėjo bÅ«ti pripažintas svarbia ir objektyvia aplinkybe, lemiančia servituto nustatymo bÅ«tinumÄ .

31. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas; servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

BylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo bÅ«tų nustatytas servitutas, iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę bÅ«tų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau.

Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).

32. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, įtvirtintÄ CPK 178 straipsnyje, bÅ«tent ieÅ¡kovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo naÅ¡ta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sÄ lygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sÄ naudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrę ir įvertinę Å¡alių pateiktus įrodymus, priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog vienintelis pateikimas į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio sublokuoto Å«kinio pastato, kurio sudedamÄ ja dalimi yra garažas, vidų yra tik per atsakovų sklypÄ , todėl nekonstatavo objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos egzistavimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad ieÅ¡kovai net nesvarstė galimybės įsirengti garaÅ¾Ä sublokuoto pastato kitose patalpose (artimesniame įvažiavime į sklypÄ iÅ¡ kairės) ar pasistatyti kitÄ garaÅ¾Ä jiems nuosavybės teise priklausančiame sklype, taip iÅ¡vengiant bÅ«tinybės apriboti atsakovų teises ir interesus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymÄ teismo sprendimu, taikymas atitinka nuosekliai kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ dėl objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos konstatavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovų noras iÅ¡saugoti sublokuotame Å«kiniame pastate įrengtas rÅ«sio, pirties, sandėliuko bei tualeto patalpas ir naudotis garažu pagal paskirtį yra visiÅ¡kai suprantamas, tačiau toks noras negali bÅ«ti įgyvendinamas prievarta kito asmens sÄ skaita.

IeÅ¡kovų argumentas, jog esamų sublokuoto Å«kinio pastato patalpų pertvarkymas bÅ«tų susijęs su didelėmis iÅ¡laidomis, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl nurodyto apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai padaryto faktinių aplinkybių vertinimo dėl objektyvaus bÅ«tinumo sÄ lygos, reikalingos servitutui teismo sprendimu nustatyti, neegzistavimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Apeliacinis skundas taip pat argumentuojamas pirmosios instancijos teismo netinkamu CK 4.98 straipsnio nuostatų taikymu, nenustačius pagrindo atsakovus įpareigoti pašalinti visus ant žemės sklypų ribos esančius atsakovų tvoros stulpelius.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiÅ«ra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis).

36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, yra nurodęs, kad, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti dvi aplinkybes:

1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011 ir kt.).

37. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai paneigia ieÅ¡kovų argumentus, jog metaliniai stulpeliai yra ant žemės sklypų ribos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento, gavusi ieÅ¡kovų praneÅ¡imÄ apie savavaliÅ¡kÄ statybÄ , atliko patikrinimÄ ir 2020 m. spalio 2 d. gruodžio 20 d. raÅ¡te nurodė, kad 1,20 m aukščio ir 0,08x0,08 m storio metaliniai stulpeliai, kurie suriÅ¡ti „STOP“ juosta yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ 2020 m. spalio 2 d. gruodžio 20 d. raÅ¡to taip pat matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento, vadovaudamasi Statybos techninio reglamento DTR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 18 punkto nuostatomis, pripažino, kad Å¡ie stulpeliai nelaikomi statiniais ir jiems netaikomi statybÄ reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, kadangi apskaičiavus metalinio stulpelio matmenų įvertinimo koeficientÄ K (pagal 3 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 22 punkte pateiktÄ formulę) jis yra apytiksliai 0,011 (objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K<10, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų, nuosavybės teisės nebuvo pažeistos, todėl laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovai nepagrindė vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų negatorinio ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygų.

38. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog ginčo metalinių stulpelių statybai / įrengimui taikytinas STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 7 priedo 1.1 punkto reikalavimas privalomai gauti raÅ¡ytinį besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimÄ , kuris taikomas statant užtvarÄ ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribÄ ), kadangi, kaip minėta, nustatyta, kad ginčo metaliniai stulpeliai įrengti atsakovams nuosavybės teise priklausančiame sklype.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ teismo sprendimu, negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimÄ , pagal byloje nustatytas aplinkybes, nepažeidė pirmiau nurodytų teisės normų, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

41. Apeliacinio skundo netenkinus, ieÅ¡kovų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos, o atsakovams priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 1 000 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos pagal du pinigų priėmimo kvitus 2021 m. kovo 24 d. LAT Nr. 823030 ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. LAT Nr. 823037. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas priimtas ir paskelbtas 2021 m. birželio 28 d., atstovavimo sutartis su atsakovais sudaryta 2021 m. rugpjūčio 2 d., teisėjų kolegijos vertinimu, į atlygintinas bylinėjimosi iÅ¡laidas neturi bÅ«ti įtraukta 500 Eur suma pagal pinigų priėmimo kvitÄ 2021 m. kovo 24 d.

LAT Nr. 823030. Likusi 500 Eur suma pagal pinigų priėmimo kvitÄ 2021 m. rugpjūčio 2 d. LAT Nr. 823037, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobÅ«dį, pateiktų atsiliepimų argumentavimÄ , apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Utenos apylinkės teismo Ignalinos rÅ«mų 2021 m. birželio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų B.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. po 250 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Å i Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Eigirdas Činka Rita Dambrauskaitė Dalia Pranckienė