Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f34e9509-25e4-4fdb-988c-1af2f0e8d7ff KI-generiert

Court reduces excessive fine for hit-and-run driver by applying proportionality and leniency principles.

Geschäftsnummer f34e9509-25e4-4fdb-988c-1af2f0e8d7ff
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court reduced the original administrative fine imposed on a driver who fled the scene of a collision. While the court confirmed the violation of fleeing the accident site, it found the initial penalty of over 800 euros to be grossly disproportionate. Consequently, the court applied statutory leniency and merged the fines to set a final penalty of 880 euros. This decision emphasizes that administrative sanctions must balance punishment with fairness and the offender's ability to pay.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis; 130 straipsnio 1 dalis; 33 straipsnis: The court must apply principles of proportionality and leniency when assessing administrative fines, reducing penalties if the original sanction is grossly excessive relative to the violation and the offender's circumstances.

Schlagwörter

KI-generiert
administrative law proportionality principle fleeing accident scene leniency clause fine reduction administrative penalty gross disproportion Verletzung der Verkehrsregeln

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnis

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-8-2013
KI-generiert

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Administracinė byla NrAdministracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-733-832/2015Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00600-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 23 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. K.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) baustos administracine tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylÄ , n u s t a t ė:             V.

K. 2015-06-28 14.03 val. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga automobiliu „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos.Už šiuos pažeidimus atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.Kad V. K. padarė šiuos administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Klaipėdos apskr.

VPK Palangos r. PK pareigūnų R. V., V. B. tarnybiniais pranešimais, bendra įvykio informacija, eismo įvykio schema, vaizdo įrašu, Ž. M. ir E. L. paaiškinimais, VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis iÅ¡vengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iÅ¡ įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sukelia tik toks pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos, kuris atliktas pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau – KET). KET 232, 234 punktai numato galimybę eismo įvykio dalyviams geranoriÅ¡kai susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių, tačiau jei Å¡alys nesutaria, arba jei įvykio vietoje nėra nukentėjusio asmens, bÅ«tina į eismo įvykio vietÄ kviesti policijÄ ; tais atvejais, kai į eismo įvykio vietÄ kviečiama policija, eismo dalyvis turi neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus pareigÄ vairuotojui (KET 231.2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio vietoje nebuvo nukentėjusio asmens, o V. K., suvokdama, jog padarė eismo įvykį, ir turėdama pareigÄ pasilikti įvykio vietoje ir iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nus, iÅ¡vyko iÅ¡ įvykio vietos, nepalikdama savo kontaktinių duomenų, apsunkindama nukentėjusio automobilio savininkui galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes ir gauti žalos atlyginimÄ , taigi V. K. pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos ir taip padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Dėl eismo įvykio buvo apgadinta kita transporto priemonė – automobilis BMW 530D, v. n. (duomenys neskelbtini) padaryta žala automobilio savininkui, todėl laikytina, jog V. K. taip pat padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi bÅ«ti skiriamos Å¡velnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimÄ , skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos Å¡velninimo ar jos neskyrimo sprendžiama atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose priimtose nutartyse ne kartÄ yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-11/2014 ir kt.).Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į V. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes – pažeidėja pripažįsta pažeidimus, nuoÅ¡irdžiai gailisi, pažeidimus padarė bÅ«dama nėščia (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas), taip pat atsižvelgia į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobÅ«dį, byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (pažeidimus padarė bÅ«dama nėščia, lankėsi pas psichologÄ , turi galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ , bauda sumokėta).Nagrinėjamoje byloje nustatyti V. K. padaryti teisės pažeidimai savo pobÅ«džiu nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, jos sukeltas eismo įvykis didelės žalos nukentėjusiojo turtui (automobiliui) nepadarė.

Po eismo įvykio ji akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo, tuo laikotarpiu jai buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. V. K. eismo įvykį padarė būdama nėščia ir netrukus po eismo įvykio, t. y. liepos 15 d. pagimdė sūnų. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad didelės žalos nepadaryta, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda.

Nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.Paskirtos nuobaudos subendrintinos ATPK 33 straipsnio nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250, 287 straipsniais, n u t a r ė: Pripažinti V. K. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ATPK 301 straipsniu paskirti jai:pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28,00 € (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ ;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868,00 € (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) dydžio baudÄ .Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V.

K. paskirti galutinę subendrintÄ administracinę nuobaudÄ â€“ 880,00 € (aÅ¡tuonių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) dydžio baudÄ . BaudÄ patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo skirti baudÄ Ä¯teikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas) priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.BaudÄ turite sumokėti į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimÄ sÄ skaitÄ :

Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami įmokos kodÄ 1001, o mokėjimo paskirtyje – bylos numerį. Ä®mokos mokėjimo kvitas pateikiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui.

Jeigu pažeidėjas per nustatytÄ terminÄ nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus iÅ¡siųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo iÅ¡laidas bei atlyginimÄ antstoliui.Å is nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Å iaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas             Mindaugas Klemenis