f2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertprekybos centro reklama skleista itin trumpÄ laikÄ (Prekybos centro reklama skleista 4 (radijo reklama) ir 6 dienas (televizijos reklama)); reklama buvo neapibrÄžta (nebuvo atkreipiamas vartotojų dÄmesys į konkreÄias prekes, paslaugas, konkreÄiÄ kainÄ ir pan.);
Legislator-Regeste
KI-generiertf2c1d69b-5a2d-4b8f-b8d5-78e4066fd259 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Juose buvo tiksliai nurodyta, kokios nuolaidos ir kokioms prekÄms ar paslaugoms buvo taikomos. Be to, visa informacija apie akcijÄ vartotojams buvo pateikiama prekybos centro informacijos centre. Taigi pareiÅ¡kÄja užtikrino, kad Prekybos centro reklamoje nenurodyta informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais.PareiÅ¡kÄjos įsitikinimu, net ir pripažinus Prekybos centro reklamÄ klaidinanÄia, pareiÅ¡kÄjai negalÄjo bÅ«ti skirta piniginÄ bauda, tokia sankcija yra neproporcinga tariamam pažeidimui.
Volltext
AdministracinÄ byla NrAdministracinÄ byla Nr. I-2682-171/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00903-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 7.5.1; 74(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsÄjo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Irenos PaulauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Gintaro Dzedulionio ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo atstovams advokatui Gediminui Ramanauskui ir J.
Z., atsakovo atstovei Simonai ToluÅ¡ytei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos UAB âEntumâ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (toliau â Taryba) dÄl nutarimo panaikinimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄja teismui pateikÄ skundÄ (b. l. 1â18), kuriame praÅ¡o panaikinti 2011-03-31 Tarybos nutarimÄ Nr. 2S-9 âDÄl prekybos centre âBIG Vilniusâ vykdytos akcijos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimamsâ.PaaiÅ¡kino, kad ginÄijamu Tarybos nutarimu pareiÅ¡kÄjos televizijoje ir radijo stotyse nuo 2010 m. lapkriÄio 1 d. iki lapkriÄio 7 d. skleista reklama, kurioje, be kita ko, teigiama:
â<...> Visoms prekÄms prekybos centre âBIG Vilniusâ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>â (toliau â Prekybos centro reklama), pripažinta klaidinanÄia reklama, pažeidžianÄia Reklamos įstatymÄ .Nurodo, kad, siekiant pripažinti Prekybos centro reklamÄ klaidinanÄia, nepakanka nustatyti, kad ji buvo neteisinga ar neiÅ¡sami, o bÅ«tina nustatyti ir tai, kad Å¡is Prekybos centro reklamos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad galÄjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.
Teigia, kad pareiga įrodyti reklamos poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui tenka Tarybai. Mano, kad bÅ«tina vadovautis administracinÄs atsakomybÄs principais, kadangi už Reklamos įstatymo pažeidimus taikomos ekonominÄs sankcijos siejamos su administracine atsakomybe. Tarybos nutarimas, kaip individualus administracinis aktas, turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. įtvirtinta prezumpcija, kad reklama yra neteisinga, jeigu reklamos davÄjas neįrodo kitaip, gali bÅ«ti taikoma tik vertinant reklamos teisingumÄ , o ne nustatinÄjant reklamos poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui.Nurodo, kad reklama nebuvo reklamuojamos konkreÄios prekÄs ar paslaugos, konkreÄios prekybos ar paslaugų teikimo vietos, o buvo reklamuojamas visas prekybos centras, t. y. visos jo parduotuvÄs ir visos jame parduodamos prekÄs.PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kÄja neneigia, jog Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos nebuvo taikomos visoms prekybos centro prekÄms.
Akcijoje nedalyvavo ir nuolaidų netaikÄ kai kurios prekybos centro prekybos vietos, kai kurioms prekÄms nebuvo taikomos Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos, todÄl Prekybos centro reklama buvo faktiÅ¡kai netiksli, t. y. galÄjo neatitikti Reklamos įstatymo 5 str. 2 d. numatytų reklamos teisingumo ar iÅ¡samumo kriterijų. TaÄiau vien Prekybos centro reklamos neatitikimas teisingumo arba iÅ¡samumo kriterijams neleidžia jos laikyti klaidinanÄia. BÅ«tina nustatyti, kad Å¡is neatitikimas buvo tokio pobÅ«džio, kad galÄjo daryti poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui.
Tai įmanoma padaryti tik įvertinus, kiek vidutiniam vartotojui buvo svarbu tai, kad daliai prekių nuolaidos nebuvo taikomos. Vertinimas, ar netikslumas Prekybos centro reklamoje galÄjo daryti poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nÄra įmanomas neįvertinus, kiek prekÄs, kurioms nebuvo taikomos nuolaidos, galÄjo bÅ«ti aktualios vartotojams. PažymÄjo, kad Taryba neiÅ¡tyrÄ aplinkybių, kurios yra esminÄs vertinant Prekybos centro reklamos netikslumo poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nesiaiÅ¡kino, ar parduotuvÄs, kurios netaikÄ nuolaidų, ir prekÄs, kurioms nebuvo taikytos nuolaidos, galÄjo bÅ«ti aktualios vartotojams, nors įvertinti Å¡iÄ aplinkybÄ buvo bÅ«tina ir įrodinÄjimo pareiga Å¡iuo aspektu tenka bÅ«tent Tarybai.
Prekybos centro reklamoje minima akcija faktiÅ¡kai vyko ir daugumai prekių buvo taikomos joje minimos nuolaidos. Nuolaidos netaikytos tik nedidelei daliai prekių, todÄl Taryba turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad bÅ«tent dÄl Å¡io netikslumo Prekybos centro reklama galÄjo suklaidinti vartotojus. PareiÅ¡kÄjos įsitikinimu, Taryba Prekybos centro reklamÄ ydingai kvalifikavo pagal reklamos teisingumo kriterijų, nes abejonių galÄjo kelti tik jos atitikimas iÅ¡samumo kriterijui. Taryba Prekybos centro reklamos neteisingumÄ grindžia iÅ¡ esmÄs tuo paÄiu argumentu kaip ir jos neiÅ¡samumÄ , t. y. tuo, kad nuolaidos nebuvo taikomos visose prekybos centro parduotuvÄse ir visoms prekÄms.PareiÅ¡kÄja pripažįsta, kad Prekybos centro reklama galÄjo bÅ«ti neiÅ¡sami, nes joje nebuvo nurodyta iÅ¡lyga, taÄiau nesutinka, kad reklama gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal reklamos teisingumo kriterijų.
Mano, kad Taryba ydingai įvertino, jog Prekybos centro reklama buvo neteisinga, nes ji galÄjo bÅ«ti tik neiÅ¡sami.Nurodo, kad bÅ«tent Taryba turÄjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog Prekybos centro reklama buvo neiÅ¡sami. Taryba nesigilino, ar parduotuvÄse, kurios nedalyvavo akcijoje, iÅ¡ tiesų nebuvo taikomos nuolaidos (tyrimo metu tai preziumuota), nors pareiÅ¡kÄja atkreipÄ Tarybos dÄmesį į tai, kad net ir tose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kurios nedalyvavo akcijoje, neabejotinai buvo taikomos tam tikros nuolaidos.
Tokiu atveju reklama bÅ«tų iÅ¡sami ir vartotojams nepagrįstų lÅ«kesÄių nesukeltų. PažymÄjo, kad Taryba tyrÄ ne tai, ar nuolaidos taikytos visoms prekÄms, o tai, ar akcijoje dalyvavo visos parduotuvÄs, o Prekybos centro reklama gali bÅ«ti pripažinta klaidinanÄia tik dÄl to, kad nuolaidos taikytos ne visoms prekÄms.PareiÅ¡kÄjos įsitikinimu, į Prekybos centro reklamos tyrimo apimtį negalÄjo bÅ«ti įtrauktos paslaugos, kadangi reklamoje paslaugos net nebuvo minimos, o Taryba tai analizavo.
Priimant nutarimÄ nenustatyta, kad Prekybos centro reklama pažeidžia daugelio Å«kio subjektų ar vartotojų interesus, nors pagal Konkurencijos įstatymo 17 str. 4 d. Taryba tai nustatyti privalÄjo. PareiÅ¡kÄja mano, kad Prekybos centro reklama neatitiko kito klaidinanÄios reklamos požymio â jos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad negalÄjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominio elgesio. Nurodo, kad, net jeigu nuolaidos nebuvo taikomos absoliuÄiai visoms prekÄms ir paslaugoms atitinkamoje vietoje, jos buvo taikomos pagrindinei atitinkamos vietos prekių ir paslaugų asortimento daliai, dÄl kurios vartotojai joje lankydavosi, taigi beveik visais atvejais vartotojas, susipažinÄs su âBIG Vilniusâ reklama ir panorÄjÄs įsigyti prekių ar paslaugų, prekybos centre galÄjo pasinaudoti reklamoje minimomis nuolaidomis.
Mano, kad vartotojų, kurie galÄjo bÅ«ti paveikti âBIG Vilniusâ reklamos netikslumo, dalis yra tokia nežymi, kad negalima konstatuoti poveikio vidutiniam vartotojui galimybÄs. IÅ¡vadÄ , kad Reklamos netikslumas, kuris aktualus tik nežymiai daliai vartotojų, negalÄtų bÅ«ti laikomas daranÄiu įtakÄ vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, Europos Komisija yra padariusi 2009 m. gruodžio 3 d. gairÄse âDÄl nesÄ Å¾iningos komercinÄs veiklos direktyvos (2005/29/EB) įgyvendinimo/taikymoâ (SEC(2009) 1666).
PažymÄjo, kad Prekybos centro reklamoje buvo pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį, kuriame vartotojai rasdavo visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ apie akcijos sÄ lygas, o tai gali eliminuoti jos klaidingumÄ . VisÄ akcijos laikÄ prie visų prekybos centro parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų, dalyvavusių akcijoje, kabÄjo specialÅ«s Prekybos centro reklamos plakatai su akcijos sÄ lygomis. Å ie plakatai patvirtindavo, kad konkreti parduotuvÄ ar paslaugų teikimo vieta dalyvauja akcijoje ir taiko Prekybos centro reklamoje nurodytas nuolaidas.
Juose buvo tiksliai nurodyta, kokios nuolaidos ir kokioms prekÄms ar paslaugoms buvo taikomos. Be to, visa informacija apie akcijÄ vartotojams buvo pateikiama prekybos centro informacijos centre. Taigi pareiÅ¡kÄja užtikrino, kad Prekybos centro reklamoje nenurodyta informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais.PareiÅ¡kÄjos įsitikinimu, net ir pripažinus Prekybos centro reklamÄ klaidinanÄia, pareiÅ¡kÄjai negalÄjo bÅ«ti skirta piniginÄ bauda, tokia sankcija yra neproporcinga tariamam pažeidimui.
Visais atvejais tarp siekiamo tikslo nubausti teisÄs pažeidÄjus, užtikrinti teisÄs pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui turi bÅ«ti pusiausvyra (proporcingumas). Mano, kad net jei Prekybos centro reklama bÅ«tų laikoma klaidinanÄia, toks pažeidimas bÅ«tų laikomas mažareikÅ¡miu:
1) prekybos centro reklama skleista itin trumpÄ laikÄ (Prekybos centro reklama skleista 4 (radijo reklama) ir 6 dienas (televizijos reklama));
2) reklama buvo neapibrÄžta (nebuvo atkreipiamas vartotojų dÄmesys į konkreÄias prekes, paslaugas, konkreÄiÄ kainÄ ir pan.);
3) reklama skleista priemonÄmis, kurios neužtikrina efektyvios informacijos sklaidos asmeninio pasiekiamumo aspektu (reklama buvo skleista televizijoje ir radijuje, t. y. priemonÄmis, kurios neužtikrina efektyvios informacijos sklaidos asmeninio pasiekiamumo aspektu, reklama negali bÅ«ti laikoma tokia žalinga kaip reklama, skleidžiama, pavyzdžiui, trumposiomis SMS žinutÄmis ar el. paÅ¡to laiÅ¡kais);
4) reklama buvo iÅ¡ esmÄs teisinga (reklamoje minima akcija vyko realiai ir nuolaidos buvo taikomos absoliuÄioje daugumoje parduotuvių ir absoliuÄiai daugumai prekių);
5) reklama galÄjo suklaidinti tik dalį vartotojų (galÄjo suklaidinti tik tuos vartotojus, kurie norÄjo pirkti prekes, kurioms netaikytos nuolaidos, o kitų vartotojų lÅ«kesÄiai, susieti su reklamoje nurodyta nuolaida, net negalÄjo bÅ«ti pažeidžiami, nes jie galÄjo gauti tokiÄ nuolaidÄ , kuri nurodyta reklamoje);
6) reklamoje buvo pateikiama nuoroda į interneto puslapį su visa įmanoma informacija apie akcijÄ (pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį www.bigvilnius.lt, su visa įmanoma informacija apie akcijÄ , o tai, pareiÅ¡kÄjos manymu, atspindi reklamos pobÅ«dį ir pagrindžia, kad ji negalÄjo padaryti esminÄs žalos vartotojų interesams);
7) pareiÅ¡kÄja ÄmÄsi priemonių tam, kad reklamoje nenurodyta informacija vartotojams bÅ«tų prieinama kitais bÅ«dais (ji buvo pateikiama specialiuose plakatuose, taip pat informacijos centre);
8) tik dalis Prekybos centro reklamos gali turÄti klaidinanÄios reklamos požymių (byloje klaidinanÄia pripažinta tik ta Prekybos centro reklama, kuri skleista radijuje ir televizijoje);
9) Prekybos centro reklamos trukmÄ buvo itin trumpa (reklama truko tik 15 sekundžių (televizijos reklamos trukmÄ) ir 30 sekundžių (radijo reklamos trukmÄ));
10) reklamuota akcija vyko itin trumpÄ laikÄ (akcija prekybos centre vyko tik tris dienas, iÅ¡ kurių viena buvo darbo diena, taigi galimybÄ, kad netikslumai Prekybos centro reklamoje galÄjo iÅ¡ esmÄs paveikti daugumÄ vartotojų, buvo labai ribota).Prekybos centro reklamai nepadarius esminÄs žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, PareiÅ¡kÄjai galima skirti tik įspÄjimÄ . AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad Tarybos nutarime konstatuota aplinkybÄ, leidžianti skirti mažesnÄ nei vidurkis baudÄ â Prekybos centro reklama skleista trumpÄ laikÄ , nors nurodyta, kad reklamos skleidimo mastas buvo didelis.
Nutarime taip pat pažymÄta, kad tyrimo metu nenustatyta atsakomybÄ lengvinanÄių ar sunkinanÄių aplinkybių. PabrÄžÄ, kad, Tarybai nustaÄius aplinkybÄ, kuri leidžia skirti pareiÅ¡kÄjai mažesnÄ nei vidutinÄ baudÄ , nesuprantama, kaip be jokio pagrindimo galÄjo bÅ«ti skirta ženkliai didesnÄ nei 15 500 litų (baudos vidurkis) bauda. PareiÅ¡kÄja kategoriÅ¡kai nesutinka su nutarimo teiginiu, kad tyrimo metu nenustatyta atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių. Tarybos posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjos atstovas atkreipÄ dÄmesį į daugybÄ aplinkybių, kurios leidžia skirti mažiausiÄ Ä¯manomÄ ir proporcingÄ baudÄ (įskaitant atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybes vadovaujantis Reklamos įstatymo 22 str. 10 d.), taÄiau priimant nutarimÄ Ä¯ nei vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių nebuvo atsižvelgta.
Nurodo, kad pareiÅ¡kÄja padÄjo Tarybai tyrimo metu, ir sutinka, kad Tarybos nurodymų vykdymas ir praÅ¡omos informacijos pateikimas nelaikomas padÄjimu tyrimo metu ir kaip atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe, taÄiau pareiÅ¡kÄja Tarybai pateikÄ tyrimui reikÅ¡mingos informacijos, kurios ji neturÄjo. PareiÅ¡kÄja Tarybos nurodymus vykdÄ ir informacijÄ teikÄ numatytais terminais, praÅ¡oma apimtimi, iÅ¡ anksto įspÄdama apie tai, kokiÄ informacijÄ pateiks vÄliau. PareiÅ¡kÄja tyrimo metu elgÄsi korektiÅ¡kai, aktyviai bendradarbiavo su Taryba, domÄjosi tyrimo eiga.
Å ios aplinkybÄs, pareiÅ¡kÄjos manymu, laikytinos lengvinanÄiomis.Teigia, kad pareiÅ¡kÄja tyrimo metu geranoriÅ¡kai pripažino, kad Prekybos centro reklama tam tikra apimtimi buvo netiksli ir Å¡ios aplinkybÄs neginÄijo, o tai pagal Tarybos praktikÄ laikoma atsakomybÄ lengvinanÄia aplinkybe. Byloje nÄra ir negali bÅ«ti nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja siekÄ tyÄia suklaidinti vartotojus ir privilioti juos nesamomis nuolaidomis.Nurodo, kad skirta bauda neatitinka Tarybos praktikos skiriant baudas, nors praktikos tÄstinumo principas įpareigoja ir TarybÄ to laikytis.
Valdžios institucijų veiksmų nuoseklumo ir teisÄtų lÅ«kesÄių principai taip pat suponuoja, kad Taryba turÄtų vadovautis savo ankstesniais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir praktika skiriant baudas už klaidinanÄiÄ reklamÄ .Mano, kad Tarybos nutarimas yra naikintinas ir dÄl to, kad jame visiÅ¡kai nemotyvuotas pareiÅ¡kÄjai skirtos baudos dydis, kai bÅ«tinybÄ motyvuoti administracinius sprendimus yra vienas iÅ¡ esminių administracinÄs teisÄs principų. Per teismo posÄdį pareiÅ¡kÄjos atstovas palaikÄ skunde nurodytus argumentus (b. l. 80â83).AtsakovÄ su pareiÅ¡kÄjos skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 51â57) nurodÄ, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustaÄius, kad pareiÅ¡kÄjos per radijÄ ir televizijÄ skleista reklama, kurioje pateikiama informacija, kad lapkriÄio 5â7 dienomis prekybos centre âBIG Vilniusâ skelbiama âTax freeâ zona, visoms prekÄms prekybos centre âBIG Vilniusâ taikomos nuolaidos nuo 21 iki 70 procentų, neatitiko teisingumo ir iÅ¡samumo kriterijų, be to, ne tik galÄjo turÄti poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, bet ir faktiÅ¡kai turÄjo, nes Taryboje gautas suklaidinto vartotojo skundas.Tyrimo metu nustatyta, jog, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekÄms ir paslaugoms, o net ir tuo atveju, kai kokios nors nuolaidos buvo taikomos, jos neatitiko reklamoje skelbtų dydžių.
Reklama pripažinta neiÅ¡samia, nes reklamoje nebuvo nurodyta papildomų sÄ lygų, kad akcijos, nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujanÄiose prekybos vietose. Vertindama poveikį vartotojų ekonominiam elgesiui, Taryba atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad reklama, kurioje pateikiama nuoroda į nuolaidÄ , kaip į vienÄ iÅ¡ kainos sudedamųjų dalių, be to, pabrÄžiama, kad nuolaidos taikytinos visoms prekÄms, esanÄioms prekybos centre, t. y. visose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, ne tik galÄjo, bet ir faktiÅ¡kai paskatino vartotojÄ vykti į minÄtÄ prekybos centrÄ .AtsakovÄ nurodo, kad iÅ¡ tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kÄja negalÄjo pagrįsti, jog akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre âBIG Vilniusâ įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekÄms.
PareiÅ¡kÄjos tyrimo metu pateikta informacija apie vykdytÄ akcijÄ rodo, kad vos vienoje prekybos vietoje buvo taikomos reklamoje skelbto dydžio nuolaidos visoms toje prekybos vietoje parduodamoms prekÄms. Kitose prekybos ir paslaugų teikimo vietose buvo taikomos mažesnÄs arba tik minimalios nuolaidos, be to, kai kuriose vietose nuolaidos taikytos tik tam tikros rūšies arba konkretaus gamintojo prekių grupÄms. Å ios aplinkybÄs patvirtina, kad Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kÄjos skleista reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, nes, viena vertus, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nurodytos nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekÄms bei paslaugoms, kita vertus, net jei nuolaidos ir buvo taikomos, jų dydis neatitiko reklamoje skelbto.AtsakovÄs manymu, atmestini ir pareiÅ¡kÄjos argumentai, kad Taryba nagrinÄjamÄ reklamÄ turÄjo kvalifikuoti ne pagal teisingumo, bet pagal iÅ¡samumo kriterijų.
PrieÅ¡ingai nei nurodo bendrovÄ, net jei reklamoje bÅ«tų pateikta iÅ¡lyga, informuojanti vartotojus, kad nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujanÄiose parduotuvÄse ir paslaugų vietose, tai nepaÅ¡alintų reklamos klaidingumo, nes reklama vis tiek bÅ«tų neteisinga. Tokia iÅ¡vada darytina dÄl to, kad net nurodžius, kad akcijoje dalyvauja ne visos parduotuvÄs, reklamoje skelbiami teiginiai vis tiek bÅ«tų neteisingi, nes, kaip matyti iÅ¡ tyrimo metu gautos informacijos, net akcijoje dalyvaujanÄios parduotuvÄs nuolaidas taikÄ ne visoms jų parduodamoms prekÄms ar paslaugoms (tam tikrų gamintojų, tam tikros rūšies prekÄms), o nuolaidų dydis neatitiko reklamoje skelbtų dydžių.
PažymÄjo, kad, net jei akcijoje nedalyvavusiose parduotuvÄse buvo taikomos kokios nors nuolaidos, tai nekeistų reklamos vertinimo dÄl iÅ¡samumo, nes reklamoje buvo pateikiama informacija ne apie bet kokias nuolaidas, o bÅ«tent apie vykdytos akcijos nuolaidas nuo 21 iki 70 proc., taÄiau jokių iÅ¡lygų reklamoje nebuvo pateikiama. Be to, toks papildomas vertinimas nekeistų vertinimo dÄl reklamos klaidingumo. PadidÄjus nagrinÄjamų prekybos vietų skaiÄiui, reklama vis tiek bÅ«tų klaidinanti, nes nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekÄms ir ne reklamoje skelbto dydžio.
PareiÅ¡kÄjos teiginiai, kad į reklamos tyrimo apimtį negalÄjo bÅ«ti įtrauktos paslaugos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi iÅ¡ bendrovÄs pateikto akcijos dalyvių sÄ raÅ¡o matyti, kad akcijoje dalyvavo ir paslaugas teikiantys subjektai. Be to, pati bendrovÄ tiek tyrimo metu, tiek skunde remiasi tuo, kad nuolaidos buvo taikomos absoliuÄioje daugumoje prekybos centre âBIG Vilniusâ įsikÅ«rusių prekių pardavimo ir paslaugų teikimo vietų.NustaÄiusi, kad reklama yra klaidinanti, Taryba neturi pareigos įrodyti, kad tokia reklama faktiÅ¡kai suklaidino vartotojus, todÄl pareiÅ¡kÄjos skunde iÅ¡dÄstyti argumentai, kad ji turÄjo vertinti, ar nagrinÄjama reklama paveikÄ vartotojų ekonominį elgesį, yra nepagrįsti, nes Tarybai, konstatuojant Reklamos įstatymo 5 straipsnio pažeidimÄ , užtenka, kad tokia galimybÄ, atsižvelgiant į reklamoje skelbiamÄ informacijÄ , buvo.
AtkreipÄ dÄmesį į tai, kad Taryboje gautas suklaidinto vartotojo skundas, o remiantis LVAT praktika vartotojo skundas yra laikomas pakankamu įrodymu, kad reklama klaidina ar gali suklaidinti vartotojus.AtsakovÄs manymu, atmestini ir pareiÅ¡kÄjos argumentai, kad ji turÄjo vertinti, ar prekÄs, kurioms netaikytos nuolaidos, vartotojams galÄjo bÅ«ti aktualios. Toks vertinimas reikÅ¡tų, kad Taryba turÄjo nagrinÄti, ar faktiÅ¡kai buvo poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui, taÄiau ji neturi pareigos atlikti tokį vertinimÄ .
Kita vertus, toks vertinimas nekeistų Tarybos nutarime iÅ¡dÄstytų iÅ¡vadų dar ir dÄl to, kad yra gautas vartotojo skundas dÄl reklamos, vadinasi, poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui buvo.Atmestini ir pareiÅ¡kÄjos argumentai, kad vartotojų suklaidinimo iÅ¡vengti padÄjo reklamoje pateikiama nuoroda į interneto tinklalapį www.bigvilnius.lt, be to, apie akcijÄ buvo informuojama specialiais plakatais ir prekybos centro informacijos centre. Nuorodos į prekybos centro interneto tinklalapį pateikimas, vadovaujantis LVAT praktika, nepanaikina vartotojų suklaidinimo.
Tuo atveju, jei reklama skleidžiama keletu sklaidos priemonių, aplinkybÄ, kad vienoje jų vartotojams pateikiama iÅ¡sami informacija (nagrinÄjamu atveju, interneto tinklalapyje arba prekybos centre pakabintuose plakatuose), nepaneigia to, kad kitomis sklaidos priemonÄmis (nagrinÄjamu atveju radijuje ir televizijoje) skleista reklama galÄjo klaidinti vartotojus, jei joje nebuvo pateikiama iÅ¡sami informacija. Be to, vartotoja skunde nurodÄ, kad bÅ«tent per radijÄ ir televizijÄ iÅ¡girsta reklama lÄmÄ pasirinkimÄ vykti į prekybos centrÄ âBIG Vilniusâ.AtsakovÄ nurodo, kad pareiÅ¡kÄja nepagrįstai sieja Tarybos įgaliojimus, įtvirtintus ne tik Konkurencijos įstatyme, bet ir Reklamos įstatyme, tirti klaidinanÄiÄ reklamÄ , su poveikiu daugelio Å«kio subjektų ir vartotojų interesams.
Nustatant vartotojams padarytos žalos realumÄ , atsižvelgtina ne tik į atvejus, kai yra aiÅ¡kiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir įvertinus reklama daromÄ poveikį, kuris yra susijÄs su potencialiai didele daromos žalos vartotojams tikimybe, o âvidutinio vartotojoâ samprata nÄra tapatinama ar siejama su âdaugumos vartotojųâ samprata. Faktinis vartotojo suklaidinimas ar faktinis klaidinanÄios reklamos poveikis vartotojų ekonominiam elgesiui yra ne bÅ«tina sÄ lyga, o viena iÅ¡ alternatyvų.
AtsakovÄ dÄl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo nurodÄ, kad jai buvo pateiktas realiai reklamos suklaidinto vartotojo skundas, kuris tik patvirtino, jog reklama skatino atvykti į prekybos centrÄ , siekiant įsigyti atitinkamas prekes, o pagal LVAT praktikÄ padaryto pažeidimo negalima laikyti mažareikÅ¡miu tiek dÄl reklamos skleidimo masto, tiek dÄl byloje esanÄio vartotojo skundo.PaaiÅ¡kino, kad nors reklama ir buvo skleista trumpai, taÄiau jos mastas buvo didelis, nes ji buvo skleidžiama per radijÄ ir televizijÄ , kurios buvo transliuojamos visoje Lietuvoje.
Tiek didelis reklamos sklaidos mastas, tiek faktiÅ¡kai suklaidinto vartotojo skundas rodo, kad reklama negali bÅ«ti vertinama kaip nepadariusi esminÄs žalos Reklamos įstatymo saugomiems interesams, todÄl nebuvo pagrindo pareiÅ¡kÄjos padarytÄ Reklamos įstatymo pažeidimÄ laikyti mažareikÅ¡miu ir skirti tik įspÄjimÄ .IÅ¡ Reklamos įstatymo nuostatų matyti, kad pažeidimo trukmÄ yra tik vienas iÅ¡ kriterijų, galinÄių lemti didesnÄs ar mažesnÄs už vidurkį baudos skyrimÄ .
Skiriant baudÄ pareiÅ¡kÄjai, buvo įvertinta ne tik pažeidimo trukmÄ, taÄiau ir tai, kad reklama neatitiko tiek teisingumo, tiek iÅ¡samumo kriterijų, be to, reklamos mastas buvo didelis. Nurodytos aplinkybÄs turÄjo įtakos, kad pareiÅ¡kÄjai skirta bauda buvo nežymiai didesnÄ nei baudos minimumo ir maksimumo vidurkis. PaaiÅ¡kino, kad jokių atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių, kurias Taryba galÄjo taikyti, nenustatyta, todÄl atmestini pareiÅ¡kÄjos argumentai, kad Taryba neatsižvelgÄ Ä¯ atsakomybÄ lengvinanÄias aplinkybÄs ir skyrÄ neproporcingÄ baudÄ .AtsakovÄ pažymÄjo, kad tai, jog pareiÅ¡kÄja pateikÄ Tarybos praÅ¡omÄ tyrimui reikalingÄ informacijÄ , nÄra pagrindas mažinti baudos dydį.
Tai, kad pareiÅ¡kÄja pripažino, kad jos skleista reklama buvo netiksli, nereiÅ¡kia, jog ji pripažino padariusi Reklamos įstatymo pažeidimÄ , todÄl ir tai nesuteikÄ Tarybai galimybÄs mažinti skirtinÄ baudÄ , o tyÄios nebuvimas nÄra nei atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, nei apskritai bÅ«tina atsakomybÄs sÄ lyga pagal Reklamos įstatymÄ . DÄl pareiÅ¡kÄjos teiginių, kad jai skirta bauda neatitinka Tarybos praktikos, nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja negali remtis kitose bylose Tarybos skirtomis baudomis ir tai patvirtina LVAT praktika.
Kiekvienu atveju Konkurencijos taryba atsižvelgia į visas konkreÄios nagrinÄjamos bylos aplinkybes ir atlieka iÅ¡samų jų vertinimÄ .Teismo posÄdyje atsakovÄs atstovai palaikÄ atsiliepime nurodytus argumentus (b. l. 80â83).Skundas atmestinas.Remdamasis byloje esanÄiais įrodymais, teismas nustatÄ, kad Taryboje gautas vartotojos skundas (Tarybos byla, b. l. 1â2), kuriame nurodyta, kad per radijÄ ir televizijÄ iÅ¡girdusi, jog prekybos centre âBIG Vilniusâ lapkriÄio 5â7 d. vyks akcija, kurios metu visoms prekÄms bus taikomos nuo 21 iki 70 proc. nuolaidos, nuvyko į minÄtÄ prekybos centrÄ ir sužinojo, kad daugelyje parduotuvių nuolaidos neatitinka skelbiamų reklamoje, taikomos ne visoms prekÄms ir ne visose parduotuvÄse.
Vartotoja nurodo, kad buvo suklaidinta reklamos.Taryba, reaguodama į gautÄ skundÄ , 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1S-215 âDÄl prekybos centre âBIG Vilniusâ vykdytos akcijos reklamos atitikties Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo reikalavimams tyrimo pradÄjimoâ (Tarybos byla, b. l. 12â13) pradÄjo tyrimÄ dÄl pareiÅ¡kÄjos skleistos reklamos. MinÄtas nutarimas pakeistas Tarybos 2010-12-16 nutarimu Nr. 1S-232 (Tarnybos byla, b. l.
20) ir 2011-01-27 nutarimu Nr. 1S-17 (Tarnybos byla, b. l. 87).Atlikusi tyrimÄ , Taryba apie tai praneÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjai 2011-02-24 praneÅ¡imu Nr. 5S-8 (b. l. 88â101). 2011-03-31 Taryba priÄmÄ nutarimÄ Nr. 2S-9, kuriuo pripažino, kad pareiÅ¡kÄjos radijo stotyse ir televizijoje 2010-11-01â2010-11-07 skleista reklama yra klaidinanti ir skyrÄ pareiÅ¡kÄjai 18 600 Lt baudÄ .GinÄas byloje kilo dÄl Tarybos 2011-03-31 nutarimo Nr. 2S-9 teisÄtumo ir pagrįstumo bei paskirtos baudos proporcingumo padarytam pažeidimui.Nustatyta (Tarybos byla, b. l. 10), kad pareiÅ¡kÄjos skleistoje reklamoje per radijÄ buvo teigiama:
âTik lapkriÄio 5â7 dienomis prekybos centras âBIG Vilniusâ skelbiamas âTax freeâ zona. Å alin visus mokesÄius â PVM, muito, akcizo ir kitus. Visoms prekÄms prekybos centre âBIGâ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> daugiau informacijos www.bigvilnius.lt <...>â. Televizijos reklamoje (reklamos klipo pradžioje rodomas PC âBIG Vilniusâ pastatas, ant kurio matyti jame esanÄių kai kurių prekybininkų prekių ženklai, tarp kurių ir âMaximaâ ženklas) žodžiu nurodoma:
âTik lapkriÄio 5â7 dienomis prekybos centras âBIG Vilniusâ skelbiamas âTax freeâ zonaâ. Tuomet rodomos žirklÄs, kurios kerpa užraÅ¡Ä âTax free zonaâ, tada rodoma: PVM â 21 %, muito â 30 %, akcizo â 50 % kitus â 70 %. Visoms prekÄms prekybos centre âBIGâ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų ir kartu žodžiu sakoma: âVisoms prekÄms nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...>â, reklamos pabaigoje užraÅ¡oma â<...> BIG VILNIUS, UkmergÄs gatvÄ 369, www.bigvilnius.ltâ.Interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt buvo skelbiama:
âTik lapkriÄio 5â7 dienomis prekybos centras âBIG Vilniusâ skelbiamas âTax freeâ zonaâ. Å alin visus mokesÄius â PVM, muito, akcizo ir kitus! Visoms prekÄms prekybos centre âBIGâ nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų <...> Nuolaidos galioja tik akcijoje dalyvaujanÄiose parduotuvÄse. SÄ raÅ¡Ä rasite Äiaâ. Pasinaudojus pateikiama nuoroda, atsiranda sÄ raÅ¡as, kuriame nurodoma informacija apie akcijoje dalyvaujanÄias PC âBIG Vilniusâ parduotuves ir konkreÄioms prekÄms taikomas nuolaidas (Tarnybos byla, b. l. 8â9).IÅ¡ pateiktų įrodymų nustatyta (Tarybos byla, b. l. 32â35), kad reklama buvo skleista nuo 2010-11-01 iki 2010-11-07 televizijos kanaluose âBTVâ, âPBKâ ir âLietuvos ryto TVâ, o nuo lapkriÄio 2 d. iki 6 d. radijo stotyse âKelyje Vilniusâ, âRusskoje radijoâ âA2â âEuropean Hit Radioâ âPower Hit Radioâ, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-06 interneto tinklalapyje www.bigvilnius.lt.
IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų matyti, kad televizijos kanaluose skleista 15 sekundžių (kiekviename kanale po 47 kartus), o radijo stotyse 30 sekundžių klipas (âRusskoje radijoâ â 27 kartus, o kitose stotyse â po 53 kartus). Interneto tinklalapį akcijos laikotarpiu aplankÄ vidutiniÅ¡kai 1063 unikalÅ«s vartotojai per dienÄ .Reklamos įstatymo 5 str. 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinanÄiÄ reklamÄ , o 2 straipsnio 4 dalyje apibrÄžta klaidinanÄios reklamos sÄ voka, t. y. reklama, kuri bet kokiu bÅ«du, įskaitant ir jos pateikimo bÅ«dÄ , klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dÄl savo klaidinanÄio pobÅ«džio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dÄl Å¡ių priežasÄių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybÄms konkuruoti.Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar reklama yra klaidinanti, įtvirtinti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Vertinant, ar tam tikrais veiksmais buvo pažeistas Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas naudoti klaidinanÄiÄ reklamÄ , bÅ«tina nustatyti bent vienÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ kriterijų, apibÅ«dinantį klaidinanÄiÄ reklamÄ , ir įvertinti tÄ kriterijų paprasto (vidutinio) reklamos vartotojo požiÅ«riu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-997/2008).PareiÅ¡kÄja ginÄijamu tarybos nutarimu nubausta dÄl to, kad jos skleista reklama neatitiko teisingumo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei iÅ¡samumo (Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas) kriterijų.Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisingumo kriterijumi, reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davÄjas negali pagrįsti Å¡ių teiginių teisingumo jos naudojimo metu.
Taigi Å¡iuo atveju konstatuotina, kad įrodinÄjimo naÅ¡ta įstatymo leidÄjo patvarkymu yra perkeliama reklamos davÄjui (analogiÅ¡kai Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ aiÅ¡kina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2011-02-18 nutartis adm. byloje Nr. A444-391/2011).Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, kad akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekÄms.
Be to, kaip nurodo pareiÅ¡kÄja skunde teismui, ji neginÄija, kad reklamoje minimos nuolaidos nebuvo taikomos visoms prekybos centro prekÄms, akcijoje nedalyvavo ir nuolaidų netaikÄ kai kurios prekybos centro prekybos vietos, o kai kurioms prekÄms nebuvo taikomos Prekybos centro reklamoje minimos nuolaidos. Kaip matyti iÅ¡ tyrimo metu surinktų duomenų, kuriuos pateikÄ ir pati pareiÅ¡kÄja, vos vienoje prekybos vietoje buvo taikomos reklamoje skelbto dydžio nuolaidos visoms toje prekybos vietoje parduodamoms prekÄms (Tarybos byla, b. l. 9), o kitose prekybos ir paslaugų teikimo vietose buvo taikomos mažesnÄs arba tik minimalios nuolaidos, be to, kai kuriose vietose nuolaidos taikytos tik tam tikros rūšies arba konkretaus gamintojo prekių grupÄms.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Taryba pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kÄjos skleista reklama neatitinka teisingumo kriterijaus, nes pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, kad akcijos metu reklamoje skelbto dydžio nuolaidos taikytos visoms prekybos centre įsikÅ«rusiose prekybos ir paslaugų vietose parduodamoms prekÄms, o tyrimo metu remiantis surinktais duomenimis nustatyta, kad, prieÅ¡ingai nei skelbta reklamoje, nurodytos nuolaidos buvo taikomos ne visoms prekÄms bei paslaugoms, o netgi tuo atveju, jei nuolaidos ir buvo taikomos, jų dydis neatitiko reklamoje skelbto dydžio.PareiÅ¡kÄjos skleista reklama kaip klaidinanti taip pat kvalifikuota pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ iÅ¡samumo kriterijų.
Remiantis Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktu, reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitÄ toje reklamoje pateikiamÄ informacijÄ , bÅ«tinai reikalingas reklamos vartotojų suklaidinimui iÅ¡vengti. Reklamoje pateikiama informacija taip pat yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminÄ informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galÄtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dÄl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dÄl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybÄmis nebÅ«tų priÄmÄs. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, reklamoje pateikiama informacija yra neiÅ¡sami, jeigu neatskleidžiama, nuslepiama arba neaiÅ¡kiai, nesuprantamai, dviprasmiÅ¡kai ar ne laiku pateikiama esminÄ informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galÄtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dÄl sandorio, ir tuo vidutinis vartotojas skatinamas arba gali bÅ«ti paskatintas priimti tokį sprendimÄ dÄl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybÄmis nebÅ«tų priÄmÄs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsÄjo 23 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-1184/2010).
Tai, ar reklama pateikta informacija vidutiniam vartotojui yra esminÄ, priklauso nuo to, ar tokia informacija konkreÄiu atveju daro įtakÄ vartotojo ekonominiam elgesiui. Ekonominis elgesys â tai reklamos vartotojų sprendimai ar veiksmai, susijÄ su prekių ar paslaugų įsigijimu, Å«kine komercine, finansine ar profesine veikla (Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Vidutinis vartotojas turi bÅ«ti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultÅ«rinius ir kalbinius veiksnius (NesÄ Å¾iningos komercinÄs veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).Tokia vidutinio vartotojo samprata atitinka ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo formuojamÄ praktikÄ , vidutinį vartotojÄ laikant pakankamai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu asmeniu (žr., pvz., 1998 m. liepos 16 d.
Europos Teisingumo Teismo sprendimas Gut Springenheide (C-210/96, Rink., p. I-004657); 2001 m. rugsÄjo 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Procter & Gamble prieÅ¡ VRDT (T-118/00, Rink., p. II-02731), taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Ä®vertinÄs bylos aplinkybes ir teisÄs aktų nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju byloje esmine informacija, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galÄtų priimti informacija paremtÄ sprendimÄ dÄl sandorio, laikytina ta, kurioje nurodoma, kad prekybos centre âBIG Vilniusâ visoms prekÄms taikomos nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 procentų.Kaip jau minÄta anksÄiau, iÅ¡ tyrimo metu surinktų įrodymų nustatyta, kad reklamoje nurodyto dydžio nuolaidos buvo taikomos ne visose prekybos centro âBIG Vilniusâ prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taÄiau skleistoje reklamoje per televizijÄ ir radijÄ nebuvo pateikta iÅ¡lyga, kurioje bÅ«tų nurodoma informacija apie akcijoje dalyvaujanÄias parduotuves.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vidutinis vartotojas neturÄtų bÅ«ti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinÄiu reklamos davÄjo skleidžiama informacija vartotoju, laikosi nuostatos, kad sÄ lygos, susijusios su esmine reklamos informacija, nagrinÄjamu atveju buvo pateiktos aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai â vidutinis vartotojas pagrįstai galÄjo tikÄtis, kad reklamoje pateikta informacija, susijusi su nuolaidų taikymu prekÄms ir paslaugoms, yra tiksli ir nebus tikslinama.
Konstatuotina, kad Taryba pagrįstai pareiÅ¡kÄjos skleistÄ reklamÄ klaidinanÄia pripažino ir pagal iÅ¡samumo kriterijų, kadangi vartotojas, pamatÄs reklamÄ per televizijÄ ar jÄ iÅ¡girdÄs per radijÄ ir nuvykÄs į prekybos centrÄ , negalÄjo pasinaudoti akcija taip, kaip ji buvo reklamuojama, kadangi akcijoje dalyvavo ne visos prekybos ir paslaugų vietos, o reklamoje iÅ¡lyga, jog prekes su nuolaida galima įsigyti tik akcijoje dalyvaujanÄiose parduotuvÄse, nenurodyta.Teismas taip pat atmeta pareiÅ¡kÄjos argumentus, kad Taryba nagrinÄjamÄ ReklamÄ turÄjo kvalifikuoti ne pagal teisingumo, bet tik pagal iÅ¡samumo kriterijų, kadangi net ir tuo atveju, jei reklamoje bÅ«tų pateikta iÅ¡lyga, informuojanti vartotojus, kad nuolaidos taikomos ne visose, o tik akcijoje dalyvaujanÄiose parduotuvÄse ir paslaugų vietose, tai nepaÅ¡alintų reklamos klaidingumo, nes reklama vis tiek bÅ«tų neteisinga, kadangi iÅ¡ tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad net akcijoje dalyvaujanÄios parduotuvÄs nuolaidas taikÄ ne visoms jų parduodamoms prekÄms ar paslaugoms ir ne tokio dydžio, kaip nurodyta reklamoje.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs (žr.: 2010-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A858-1184/2010, 2010-10-11 nutartis adm. byloje Nr. 858-1235/2010 ir kt.), kad Taryba, atlikdama tyrimÄ dÄl klaidinanÄios reklamos, vadovaudamasi objektyviais duomenimis, yra kompetentinga sprÄsti, ar reklama yra klaidinanti, ir įvertinti jÄ vidutinio vartotojo atžvilgiu.
NagrinÄjamu atveju pažeidimo buvimÄ pagrindžia ne tik objektyvus Tarybos tyrimas, bet ir tyrimÄ inicijavusio vartotojo skundas. Teismas, įvertinÄs ginÄijamo nutarimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , kad Taryba plaÄiai ir iÅ¡samiai (b. l. 68â69) iÅ¡analizavo vartotojų suklaidinimo galimybÄ ir poveikį ekonominiam elgesiui ir pagrįstai nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjos skleista reklama ne tik galÄjo paveikti, bet ir paveikÄ vartotojų elgesį priimant sprendimus, susijusius su prekių ir paslaugų įsigijimu minÄtame prekybos centre, taigi pareiÅ¡kÄjos skundo argumentai, jog Taryba neiÅ¡tyrÄ aplinkybių, kurios yra esminÄs vertinant reklamos netikslumo poveikį vidutinio vartotojo ekonominiam elgesiui, nesiaiÅ¡kino, ar parduotuvÄs, kurios netaikÄ nuolaidų, ir prekÄs, kurioms netaikytos nuolaidos, galÄjo bÅ«ti aktualios vartotojams, atmestini kaip nepagrįsti.
Kadangi reklamoje buvo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, jog nuolaidos nuo 21 iki 70 procentų taikomos visoms prekÄms, nenurodant jokių iÅ¡lygų, o tai ne tik galÄjo lemti, bet ir realiai lÄmÄ vartotojo suklaidinimÄ , teismas atmeta pareiÅ¡kÄjos argumentÄ , kad reklamos netikslumas buvo tokio pobÅ«džio, kad negalÄjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominio elgesio.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatant vartotojams padarytos žalos realumÄ , atsižvelgtina ne tik į atvejus, kai yra aiÅ¡kiai identifikuota žala (pavyzdžiui, esamas vartotojo skundas), bet ir įvertinus reklama daromÄ poveikį, kuris yra susijÄs su potencialia didele daromos žalos vartotojams tikimybe, o âvidutinio vartotojoâ samprata nÄra tapatinama ar siejama su âdaugumos vartotojųâ samprata (2010-05-27 nutartis adm. byloje Nr. A-858-806/2010).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuojant, jog reklama yra klaidinanti, nÄra bÅ«tina įrodyti, kad buvo realiai paveikti vartotojai, nes tokia įrodinÄjimo pareiga nepagrįstai apsunkintų Tarybos funkcijų vykdymÄ , neleistų nustatyti tinkamos pusiausvyros tarp vartotojų ir Å«kio subjektų interesų, iÅ¡kreiptų vartotojų teisių apsaugos sistemos prasmÄ bei tikslus (pvz.: 2010-10-11 nutartis adm. byloje Nr. A-858-1235/2010, 2011-07-07 nutartis adm. byloje Nr. A822-2733/2011).AtsižvelgÄs į tai, kas iÅ¡dÄstyta, teismas konstatuoja, kad Taryba, nagrinÄdama klaidinanÄiÄ reklamÄ , neprivalo nustatyti, kad buvo poveikis daugelio Å«kio subjektų ar vartotojų interesams.Teismas, apibendrinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad Taryba ginÄijamame nutarime pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kÄja pažeidÄ Reklamos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kadangi jos skleista reklama yra klaidinanti (neatitinka teisingumo ir iÅ¡samumo kriterijų).PareiÅ¡kÄja taip pat nesutinka su nutarimu paskirtos baudos dydžiu, mano, kad pažeidimas turi bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu.Reklamos įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato, kad už klaidinanÄios reklamos naudojimÄ reklaminÄs veiklos subjektams gali bÅ«ti skiriama bauda nuo vieno tÅ«kstanÄio iki trisdeÅ¡imties tÅ«kstanÄių litų.
Tais atvejais, kai pažeidimas yra mažareikÅ¡mis, o pažeidimu nepadaroma esminÄ Å¾ala Å¡io įstatymo saugomiems asmenų interesams, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, už klaidinanÄios ar neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimÄ gali taikyti administracinÄ nuobaudÄ â įspÄjimÄ , neskirdama reklaminÄs veiklos subjektams baudos.Pagal to paties straipsnio 7 dalį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį ir priklauso nuo atsakomybÄ lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių, pažeidimo pobÅ«džio, pažeidimo trukmÄs ir masto.
AtsakomybÄ lengvinanÄiomis aplinkybÄmis laikoma tai, kad reklaminÄs veiklos subjektas, padarÄs pažeidimÄ , savo noru užkirto keliÄ Å¾alingoms pažeidimo pasekmÄms, padÄjo reklamos kontrolÄs institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 dalis). AtsakomybÄ sunkinanÄiomis aplinkybÄmis laikoma tai, kad reklaminÄs veiklos subjektas kliudÄ vykdyti tyrimÄ , tÄsÄ pažeidimÄ , nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jei reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo Å¡iame įstatyme numatytos administracinÄs nuobaudos paskyrimo (Reklamos įstatymo 22 straipsnio 11 dalis).Taryba, skirdama baudÄ pareiÅ¡kÄjai, nenustatÄ Reklamos įstatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse numatytų nei atsakomybÄ lengvinanÄių, nei jÄ sunkinanÄių aplinkybių.
Teismas, įvertinÄs byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjos atsakomybÄ lengvinanÄių ar jÄ sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta pagrįstai. PareiÅ¡kÄjai paskirta didesnÄ nei baudos minimumo ir maksimumo vidurkis (15 500 Lt) bauda â 18 600 Lt, įvertinus tai, kad pažeidimo trukmÄ buvo trumpa (reklama skleista nuo 2010-11-02 iki 2010-11-06 radijo stotyse, nuo 2010-11-01 iki 2010-11-07 televizijoje), taÄiau atsižvelgta į tai, kad reklama neatitiko tiek teisingumo, tiek iÅ¡samumo kriterijų, įvertinta, kad reklamos mastas buvo didelis (reklama skleista radijo stotyse ir televizijos kanaluose).Teismas sutinka su Tarybos iÅ¡vada, kad pažeidimas negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu dÄl didelio reklamos skleidimo masto bei suklaidinto vartotojo skundo Taryboje gavimo (analogiÅ¡kai dÄl pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo pasisako ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz., 2011-01-03 nutartis adm. byloje Nr. A858-1702/2011).Teismas akcentuoja, kad nagrinÄjamoje byloje yra pateiktas ir realiai reklamos suklaidinto vartotojo skundas Tarybai (Tarybos byla, b. l. 1â2), kuris tik patvirtina, jog reklama skatina atvykti į pareiÅ¡kÄjo valdomÄ prekybos centrÄ , siekiant įsigyti prekių su nuolaidomis, taigi negali bÅ«ti vertinama kaip mažareikÅ¡mÄ ir nedaranti esminÄs žalos įstatymo saugomiems asmenų interesams.Teismas pažymi, kad aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄja pateikÄ Tarybos praÅ¡omÄ tyrimui reikalingÄ informacijÄ , nÄra pagrindas mažinti baudos dydį (LVAT 2007 m. liepos 13 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2-709/2007), kaip ir aplinkybÄ, jog pareiÅ¡kÄja pripažino, kad jos skleista reklama buvo netiksli, kadangi tai nereiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kÄja pripažino patį Reklamos įstatymo pažeidimÄ .
Tai, kad pareiÅ¡kÄja iÅ¡ esmÄs nesutinka su padarytu pažeidimu, parodo ir skundo teismui pateikimas, kuriame ji iÅ¡ esmÄs ginÄija patį pažeidimÄ .Teismas sutinka su Tarybos iÅ¡vada, kad tyÄios nebuvimas nÄra nei atsakomybÄ lengvinanti aplinkybÄ, nei apskritai bÅ«tina atsakomybÄs sÄ lyga pagal Reklamos įstatymÄ , kadangi pagal Reklamos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas reklamos davÄja atsako už klaidinanÄios reklamos naudojimÄ , jeigu neįrodo, kad Reklamos įstatymas pažeistas ne dÄl jos kaltÄs.Teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjos argumentas, kad ji ÄmÄsi priemonių tam, kad visa įmanoma informacija apie akcijÄ vartotojams bÅ«tų prieinama (specialÅ«s plakatai bei akcijoje dalyvaujanÄių prekybos vietų sÄ raÅ¡o pateikimas internete), reklamos klaidinanÄio pobÅ«džio nekeiÄia, kadangi plakatuose bei internete nurodoma informacija nebuvo pateikiama reklamÄ transliuojant per televizijÄ ar radijo stoÄių eteryje, o bÅ«tent radijo stoties eteryje skleista reklama nulÄmÄ vartotojo ekonominį elgesį â vykimÄ akcijos nurodytu metu į prekybos centrÄ , taigi Å¡ios aplinkybÄs negali bÅ«ti vertinamos kaip pareiÅ¡kÄjos atsakomybÄ lengvinanÄios ar sudaranÄios pagrindÄ skirti mažesnÄ baudÄ .
Teismas pažymi, kad tokios praktikos, jog reklamoje skleista informacija nesietina su internete platinama iÅ¡samesne informacija, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010-09-23 nutartis adm. byloje Nr. A858-1184/2010).Teismas, apibendrinÄs tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjai skirta 18 600 Lt bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, byloje nÄra duomenų, leidžianÄių teigti, kad pareiÅ¡kÄjai buvo paskirta jos padarytam reklamos įstatymo pažeidimui neproporcingo dydžio bauda, dÄl to paskirtoji bauda paliktina nepakeista.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a:
PareiÅ¡kÄjos UAB âEntumâ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ TeisÄjai                                                                                              Irena PaulauskienÄ Gintaras Dzedulionis Liudmila Zaborovska