Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f12e38cd-2682-470c-8e92-85ca3fb4faca KI-generiert

Court dismissed appeal against prison sentence for failure to pay child support without malicious intent.

Geschäftsnummer f12e38cd-2682-470c-8e92-85ca3fb4faca
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court rejected the appellant's appeal against a four-month prison sentence for failing to pay child support. The appellant argued he lacked malicious intent due to financial difficulties and living abroad, while the prosecution contended his repeated failures and prior convictions warranted the penalty. The appellate court upheld the first-instance decision, ruling that the statutory goals of punishment were not met by a lighter sentence.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LR BK 164 str. 40 par. 1; LR BK 41 str.; Where a defendant fails to fulfill court-ordered child support obligations, a prison sentence may be imposed even without malicious intent if the failure is persistent and the defendant has prior convictions.

Schlagwörter

KI-generiert
child support enforcement failure to pay alimony prison sentence imposition malicious intent absence appellate court review criminal liability standards repeated court violations

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
LR BK 164 str. 40 par. 1
LR BK 41 str.
Paskirus apeliantui švelnesnes šioje sankcijoje numatytas bausmes, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str.
LR BK 54 str.
LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Pranešėjas Stasys Punys

Pranešėjas Stasys Punys                                                     Â

            Baudžiamoji byla Nr. 1A-380/2011

Nr. 1-10-2-00528-2009-1

Teisėjas Petras Karvelis                                                     Â

                Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

1.1.7.1.; 1.1.8.1.; 1.2.9.9.; 2.4.6.3.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,

nuteistajam V. S.,

gynėjui adv. Rimantui Jonynui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo

V. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal LR BK 164 str. 40 parų areÅ¡to bausme, jÄ atliekant areÅ¡tinėje.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

V. S. nuteistas už tai, kad jis vengė pareigos pagal Vilniaus

miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-24 sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ â€“ J. K., gim. 1993-08-04, t. y. mokėti ¼ dalį visų pajamų, bet

ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį, pradedant 2000-04-26 iki dukters pilnametystės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK

164 str. Apelianto manymu, skundžiamas nuosprendis dėl jam skirtos bausmės rūšies bei dydžio yra neteisingas, kadangi, teismas rėmėsi

vien tik jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis bei liudytojos I. K. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad jo veikime, t.y.

vengime iÅ¡laikyti vaikÄ , nebuvo piktybiÅ¡kumo.

Nurodo, kad tai, jog buvo nemokamos lėšos dukrai išlaikyti arba kodėl įmokos būdavo tokios mažos, tam buvo objektyvios priežastys. Apelianto manymu, piktybinio

vengimo jo veiksmuose nebuvo ir nėra, nes jis niekur nesislapstė, I. K. nurodė aiÅ¡kų savo adresÄ Baltarusijos Respublikoje,

pats paprašė nedelsiant nurodytu adresu atsiųsti vykdomuosius dokumentus dėl

išmokų vaiko išlaikymui, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių ji to nepadarė. Apelianto teigimu, jeigu I. K. būtų

atsiuntusi jam reikiamus vykdomuosius dokumentus dėl lėšų vaiko išlaikymui, tai jis būtų tas lėšas sistemingai jai pervedinėjęs. Todėl apelianto manymu, dalį kaltės dėl nesutvarkytų dokumentų ir laiku negautų pervedimų dukros išlaikymui, turėtų prisiimti ir pati I. K..

Nurodo, kad nuo pat iÅ¡vykimo į Baltarusijos RespublikÄ , t.y. nuo 2003 m. sausio mėnesio, jis dirbo legaliai, I. K. ir antstolei jo gyvenamoji ir darbo

vieta buvo žinoma, jis niekur nesislapstė, savo darboviečių ir uždirbamų lėšų neslėpė,

todėl apelianto manymu, jokio piktybinio vengimo jo veiksmuose negalima įžvelgti.

Apeliantas teigia, kad gyvendamas Lietuvoje nevengė prievolės iÅ¡laikyti vaikÄ , tiesiog neturėjo realių galimybių mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti, kadangi tuo metu nedirbo, jo materialinė padėtis buvo labai sunki, nes jis buvo tėvų iÅ¡laikytinis, neturėjo galimybės pilnai, sistemingai, pagal teismo sprendimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ , taip pat neturėjo kitų pragyvenimo Å¡altinių ir pan., tačiau kiek galėdamas savo prievolę vykdė, patvirtina prie skundo pridėta dalis mokėjimo kvitų, tačiau kiti mokėjimo kvitai neiÅ¡liko, kadangi juos iÅ¡mėtė jo motina A. S., kuri padėjo jam mokėti iÅ¡laikymÄ .

Apeliantas skunde pripažįsta kaltu, nes dėl aplaidumo ir rÅ«pesčių Å¡eimoje nesiėmė iniciatyvos dėl lėšų pervedimo dukrai. Apeliantas taip pat teigia, kad ramiai dirbdamas pats nesiėmė iniciatyvos dėl lėšų pervedimo ir dėl to, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinę darbovietę turėjo ir I. K., ir pats antstolis, ko pastarasis teisme neneigė. Â

Nurodo, kad jo darbo užmokestis Baltarusijoje buvo menkas ir per mėnesį sudarė 350-500 litų, iÅ¡ kurių turėjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ , todėl apelianto manymu, tai yra pateisinama priežastis, dėl kurios jis negalėjo mokėti

iÅ¡laikymÄ dukrai. Nurodo, kad pasiskolinęs pinigų 2010-12-27 pervedė 500,00 Lt I. K. vaiko iÅ¡laikymui. Apelianto manymu,

jo tuometinė ir esama sunki materialinė padėtis yra svarbi priežastis, dėl kurios jis negalėjo sistemingai mokėti lėšų dukros iÅ¡laikymui, todėl apeliantas praÅ¡o teismo jo sunkiÄ materialinę padėtį įvertinti objektyviai.

Apeliantas teigia, kad pats skambino ir ieškojo mergaitės, bet I. K. neleido jam bendrauti ir susitikti su vaiku, visuomet buvo ignoruojamas, išvarytas ir iškeiktas

I. K.. Atvažiuodamas į LietuvÄ 1-2 kartus per metus nuvažiuodavo pas dukrÄ , tačiau buvo iÅ¡vytas, o vėliau sugyventinės tuo adresu neberado. Todėl dėl I. K. kaltės jis mažai bendravo su vaiku, kas nulėmė tai, jog jis vėliau nustojo ieÅ¡koti galimybių bendrauti su vaiku bei intensyviai spręsti klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo. Apeliantas taip pat nurodo, kad tik 2010 m. atlikus DNR tyrimus buvo nustatyta, kad J. K. tėvu yra jis, nors prieÅ¡ tai I. K. vis tvirtino, kad vaiko tėvas yra A. K.. Todėl pasak apelianto toks žeminantis I. K. elgesys taip pat nulėmė tokį elgesį dėl vaiko iÅ¡laikymo.

Be to, apeliantas nurodo, kad dėl sveikatos bÅ«klės jam medikų rekomenduota nepervargti, kadangi tai gali paaÅ¡trinti jo turimÄ negalavimÄ . Apeliantas nurodo, kad Å¡eimoje buvo didelių rÅ«pesčių ir didelių iÅ¡laidų dėl ligoto tėvo, jo laidotuvių, kurias jis apmokėjo su broliu. Å iuo metu motinos sveikata yra visai paÅ¡lijusi, jis vienintelis žmogus galintys ja pasirÅ«pinti, todėl paskirus

40 parų arešto bausmę nebus kam prižiūrėti motinos.

Apeliantas pripažįsta ir apgailestauja, kad galėjo bÅ«ti rÅ«pestingesnis tėvas, tačiau dėl paminėtų susiklosčiusių aplinkybių piktybiÅ¡kai nevengė pareigos iÅ¡laikyti dukrÄ . Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamajame teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad jis piktybiÅ¡kai vengė prievolės iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Kadangi visuose paminėtuose procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad "vengė", todėl apeliantas daro iÅ¡vadÄ , jo veiksmuose piktybiÅ¡kumo neįžvelgta.

Be to, apelianto manymu, teismas skirdamas jam bausmę-40 parų areÅ¡to, neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena Baltarusijoje, ten legaliai dirba, o atlikdamas bausmę jis praras darbÄ . Be to, nurodo, kad atlikti jam skirtos bausmės tik savaitgaliais jis taip pat negali dėl finansinių galimybių, nes jam teks važinėti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ . Skunde pažymi, kad teismas neteisingai nurodė, kad jis sudaręs sutartį dėl įsiskolinimo jo per nustatytÄ laikÄ nepadengė ir toliau nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti vaikÄ . Apelianto teigimu, nuo 2010 m. liepos mėn. jis jau sumokėjo 1000 Lt įsiskolinimo, o apie 500 Lt sumokės 2011 m. vasario-kovo mėn., kas rodo, jog kiek galėdamas stengiasi atlikti savo prievolę ir piktybiÅ¡kai nevengia mokėti lėšas vaikui.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

N. V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iÅ¡kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ turtinę paramÄ , ir galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos

sÄ moningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008).

Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo iÅ¡laikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiÅ¡kumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau Å¡io nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sÄ moningai, bÅ«damas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia iÅ¡laikyti vaikÄ .Kol teismo sprendimas dėl iÅ¡laikymo teikimo nėra

pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal

BK 164 straipsnį neÅ¡alina. Baudžiamojon atsakomybėn asmuo negali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ nevykdoma dėl svarbių priežasčių (LAT nutartis Nr. 2K-491/2005).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis

ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame

skirsnyje detalizuotas Å¡ios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas. IÅ¡ tiesų, iÅ¡laikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besÄ lygiÅ¡kai baudžiamosios atsakomybės nesukelia, tačiau jei asmuo tyčia, t. y. žinodamas,

kad jis turi pareigÄ pagal įsigaliojusį teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ ar teikti jam kitÄ bÅ«tinÄ materialiÄ paramÄ ,

ir, galėdamas tÄ pareigÄ vykdyti, jos sÄ moningai nevykdo, jis atsako baudžiamÄ ja tvarka.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. IÅ¡laikyti vaikus yra civilinė pareiga ir jos nevykdymas besÄ lygiÅ¡kai baudžiamosios atsakomybės nesukelia. Baudžiamas tik piktybinis vengimas iÅ¡laikyti savo vaikus, esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui mokėti nustatyto dydžio alimentus savo vaikui iÅ¡laikyti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam V. S. pareiga mokėti iÅ¡laikymÄ savo dukrai J. K. buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-24 sprendimu. Minėtu teismo sprendimu iÅ¡ V.

S. buvo priteistas iÅ¡laikymas dukros J. K., gim. 1993-08-04, iÅ¡laikymui ¼ dalį visų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį, pradedant nuo 2000-04-26 iki dukros pilnametystės. Taigi nuteistasis V. S. turėjo pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnametį vaikÄ , mokėdamas teismo nustatyto dydžio mėnesio iÅ¡mokas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas, žinodamas apie tokiÄ pareigÄ , tyčia Å¡ios pareigos nevykdė. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada padaryta remiantis BPK nustatyta tvarka surinktais ir įvertintais įrodymais.

Vienas iÅ¡ esminių apelianto skundo argumentų, kad ramiai dirbdamas pats nesiėmė iniciatyvos dėl lėšų pervedimo ir dėl to, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinę darbovietę turėjo ir I. K., ir pats antstolis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas. Visų pirma paminėtina tai, kad V. S., gaudamas darbo užmokestį ir matydamas, kad iÅ¡ jo nevykdomi iÅ¡skaičiavimai, nei į darbovietės administracijÄ , nei į antstolį nesikreipė, su nukentėjusiÄ ja nesusisiekė bei Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nesidomėjo. O tai, kad nuteistasis laiku negautų pervedimų dukros iÅ¡laikymÄ apeliaciniame skunde „perkelia“ I.

K. ir antstoliui, teigdamas, kad iÅ¡vykstant iÅ¡ Lietuvos antstolis jį suklaidino paaiÅ¡kindamas, kad tiesiogiai pinigų jam nereikia niekur siųsti, nes iÅ¡laikymas bus iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ jo atlyginimo, kadangi duomenis apie jo tuometinę darbovietę turėjo ir I. K., ir pats antstolis, iÅ¡ ko sektų, kad nuteistasis nežinojo, kad antstolis nebenuskaičiuoja iÅ¡ jo gaunamų pajamų iÅ¡laikymo jo nepilnamečiui vaikui, paneigia paties apelianto parodymai, kad nuo 2000-04-26 d alimentų nebemokėjo dėl to, kad gyvendamas Lietuvoje tuo metu nedirbo, jo materialinė padėtis buvo labai sunki, nes jis buvo tėvų iÅ¡laikytinis, neturėjo galimybės pilnai, sistemingai, pagal teismo sprendimÄ mokėti iÅ¡laikymÄ , taip pat neturėjo kitų pragyvenimo Å¡altinių, o gyvendamas ir dirbdamas Baltarusijoje darbo užmokestis buvo menkas ir per mėnesį sudarė 350-500 litų, iÅ¡ kurių turėjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ . IÅ¡ Å¡ių paminėtų aplinkybių seka, kad V. S. žinojo, kad jam reikia mokėti alimentus, tačiau sÄ moningai nevykdė Å¡ios savo pareigos - iÅ¡laikyti savo vaikÄ , nors žinojo, kad reikia ir buvo pajėgus tai daryti.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog jeigu I. K. bÅ«tų atsiuntusi jam reikiamus vykdomuosius dokumentus dėl lėšų vaiko iÅ¡laikymui, tai jis bÅ«tų tas lėšas sistemingai jai pervedinėjęs, todėl dalį kaltės dėl nesutvarkytų dokumentų ir laiku negautų pervedimų dukros iÅ¡laikymui turėtų prisiimti ir pati I. K., yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Kaip minėta, apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-24 sprendimÄ , kuriuo iÅ¡ apelianto buvo priteistas iÅ¡laikymas dukros iÅ¡laikymui ¼ dalį visų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį, pradedant nuo 2000-04-26 iki dukros pilnametystės, jam buvo puikiai žinoma. IÅ¡ byloje esančių perlaidų kvitų, paÅ¡to

perlaidų talonų bei nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad I. K. nuo 2000-12-30 d. įvairiomis sumomis buvo pervedamas

dukros iÅ¡laikymas, kas rodo, jog apie savo pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ apeliantas žinojo jau nuo 2000-05-24 d., t.y. nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-24 sprendimo priėmimo momento (t. I, b.l. 34, 36, 107, t. II, b.l. 33).

Todėl nesuprantamas apelianto pozicija kokia reikšmė šiuo atveju turėtų I. K. atsiųsti vykdomieji raštai, jeigu apeliantas apie savo

pareigÄ iÅ¡laikyti dukrÄ Å¾inojo ir to neginčija. Be to, atkreiptinas apelianto

dėmesys į tai, kad apeliantui pareiga mokėti iÅ¡laikymÄ savo dukrai J. K. buvo nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus

miesto 1 apylinkės teismo 2000-05-24 sprendimu, o vykdomajame raÅ¡te, kuris iÅ¡duotas remiantis minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atspindi alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ V. S. skola.  Â

Apeliantas skunde nurodo, kad jis neturėjo realių galimybių mokėti lėšas vaikui iÅ¡laikyti, kadangi tuo metu nedirbo, jo materialinė padėtis buvo labai sunki, nes jis buvo tėvų iÅ¡laikytinis, neturėjo kitų pragyvenimo Å¡altinių, darbo užmokestis Baltarusijoje buvo menkas ir per mėnesį sudarė 350-500 litų, iÅ¡ kurių turėjo pragyventi pats ir iÅ¡laikyti kitÄ Å¡eimÄ , todėl apelianto manymu, tai yra pateisinama priežastis. Tačiau teisėjų kolegija Å¡ias apelianto skunde nurodytas aplinkybės, dėl kurių jis nemokėjo iÅ¡laikymo savo vaikui, pripažįsta nepateisinamomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie bÅ«tų pakankami pripažinti, jog teismo

sprendimo iÅ¡laikyti savo dukrÄ J. K. nuteistasis nevykdė dėl objektyvių priežasčių. Ä®statymas

numato, kad vengimas iÅ¡laikyti vaikÄ yra ir tiesioginis atsisakymas mokėti alimentus, ir Å¡ios pareigos nevykdymas arba jos vykdymas tik iÅ¡ dalies – mokant mažiau negu nustatyta teismo sprendimu. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. S. sÄ moningai nevykdė savo pareigos, tai yra, nusikalto tiesiogine tyčia, nes sÄ moningai nemokėdamas savo dukrai iÅ¡laikymo suvokė savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Dukros iÅ¡laikymo įsiskolinimas bylos perdavimo į teismÄ metu, t.y. iki 2010-05-06 sudarė 15 191,34 Lt. Atsižvelgus į tai, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiui vaikui priteistas 2000-05-24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu,

ir nuo Å¡io laiko nuteistasis nemokėjo lėšų dukrai J. K. iÅ¡laikyti, daroma iÅ¡vada, kad V. S. gana ilgÄ laikÄ vengė mokėti vaikui

iÅ¡laikymÄ .

Apeliantas skunde teigia, kad jo veikime, t.y. vengime iÅ¡laikyti vaikÄ , nebuvo jokio piktybiÅ¡kumo ir atkreipia dėmesį į tai, kad tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamajame teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kad jis piktybiÅ¡kai vengė prievolės iÅ¡laikyti savo vaikÄ . Tačiau teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad vengimas iÅ¡laikyti savo vaikus esant įsigaliojusiam teismo sprendimui ar teisėjo nutarimui laikytinas piktybiniu ir sukelia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliantas nuteistas už tai, kad be

pateisinamų priežasčių vengė pareigos pagal teismo sprendimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ , o sÄ voka - piktybiÅ¡kumas nei kaltinamajame

akte (1 t., b. l. 187-191), nei apylinkės teismo nuosprendyje (2 t., b. l. 48-51) net neminima. Taip pat paminėtina tai, kad konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos buvo nustatytos prokurorės kaltinamajame akte. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , orientavosi į kaltinimo formuluotę ir taip vykdė BPK

255 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Apeliantas skunde nurodo, kad dėl sveikatos bÅ«klės jam medikų rekomenduota nepervargti, kadangi tai gali paaÅ¡trinti jo turimÄ negalavimÄ , be to, jo Å¡eimoje buvo didelių rÅ«pesčių ir didelių iÅ¡laidų dėl ligoto tėvo, jo laidotuvių, kurias jis apmokėjo su broliu. Prie apeliacinio skundo pridėti Å¡ias aplinkybes patvirtinantys duomenys. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos nėra, jeigu asmuo, iÅ¡ kurio priteistas iÅ¡laikymas vaikui, Å¡ios pareigos nevykdo dėl svarbių pateisinamų priežasčių – nedirba dėl ligos, bedarbystės, esant sunkiai finansinei padėčiai Å¡eimoje ir pan. Jei asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, apsimeta sergÄ s ar kitaip apgaulės bÅ«du vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog aukščiau minėtais laikotarpiais apeliantas iÅ¡laikymo savo dukrai nemokėjo dėl pateisinamų priežasčių. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad jis legaliai dirba, kÄ patvirtina ir apeliaciniame skunde, įrodymų, kad V. S. negalėjo dirbti dėl ligos, nėra. Nors apeliantas prie skundo pateikė medicininius dokumentus dėl nuteistojo ir jo motinos A. S. sveikatos bÅ«klę, tėvo laidotuvių iÅ¡laidas patvirtinančius kvitus, tačiau visos Å¡ios aplinkybės neatleidžia apelianto nuo pareigos teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikui. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas V.

S. ilgÄ laikÄ nemokėjo alimentų, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad V. S. niekur nedirbdavo, neturėdavo

pajamų, sirgo ir serga sunkia nepagydoma liga, tai yra ėmėsi priemonių pareigai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ vykdyti.

Apelianto skundo argumentas, kad teismas neteisingai nurodė, kad jis sudaręs sutartį dėl įsiskolinimo jo per nustatytÄ laikÄ nepadengė ir toliau nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti vaikÄ , atmestinas. IÅ¡ byloje esančios 2010-06-18 taikos sutarties matyti, kad V. S. nuo 2009-11-23 įsipareigojo dukros iÅ¡laikymui mokėti periodinėmis iÅ¡mokomis po 250 Lt kas mėnesį. IÅ¡ byloje pateiktų nurodymų pervesti grynuosius pinigus matyti, kad I.

K. 2010-09-22 ir 2010-12-27 nuteistasis sumokėjo 1000 Lt. Tačiau pagal sudarytÄ taikos sutartį apeliantas turi kas mėnesį mokėti po 250 Lt, todėl nuo 2009-11-23 d. iki 2010 m. liepos mėn., apeliantas turėjo sumokėti 1750 Lt įsiskolinimo dydį, o ne 1000 Lt . Duomenų apie tai, kad nuo 2010-12-27 d., t.y. paskutinės iÅ¡mokos vaiko iÅ¡laikymui, apeliantas bÅ«tų teikęs iÅ¡laikymÄ , byloje nėra, todėl teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuosprendžio priėmimo dienai įsiskolinimas pilnai nesumokėtas, o V. S. ir toliau nevykdo pareigos pagal 2000-05-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ mokėti dukros iÅ¡laikymÄ ne mažiau 1 MGL.

Apelianto skundo argumentai, kad teismas skirdamas jam bausmę-40 parų areÅ¡to, neatsižvelgė į tai, kad jis gyvena Baltarusijoje, ten legaliai dirba, o atlikdamas bausmę jis praras darbÄ , ir atlikti jam skirtos bausmės tik savaitgaliais jis taip pat negali dėl finansinių galimybių, nes jam teks važinėti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ , atmestini. Apeliantui V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 str., sankcija nustato, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji

darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. S. V. S. bausmę ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas

pagrįstai atsižvelgė į BK 41 str. numatytÄ bausmės paskirtį ir BK 54 str. numatytus bausmės skyrimo pagrindus (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , tinkamai įvertino V. S. asmenybę - anksčiau teistas nebuvo, dirba, tačiau bÅ«damas įspėtas du kartus dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimÄ iÅ¡laikyti vaikÄ bei sudaręs sutartį dėl įsiskolinimo sumokėjimo, jo per nustatytÄ teismo nutartimi laikÄ nepadengė, ir toliau (nors ir dirba) nevykdo teismo sprendimo iÅ¡laikyti dukrÄ . Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmos

instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančių atsakomybę už LR BK 164 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos

padarymÄ , sankcijose numatytÄ vienÄ iÅ¡ alternatyvių bausmių rūšių – areÅ¡tÄ , kurio dydį nustatė artimesnį Å¡ios bausmės vidurkiui, įstatyme numatytam už nusikaltimo padarymÄ . Apelianto skundo argumentai, kad atlikti jam skirtos bausmės tik savaitgaliais jis taip pat negali dėl finansinių galimybių, nes jam teks važinėti iÅ¡ vieno miesto į kitÄ , taip pat nesudaro pagrindo skirti jam Å¡velnesnę bausmės rūšį. Be to, paskirtÄ bausmę apeliantas turi atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi bÅ«ti kontroliuojamas kaip nuteistasis vykdo jam paskirtÄ bausmę. Paskirus apeliantui Å¡velnesnes Å¡ioje sankcijoje numatytas bausmes, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str.

Ä®vertinant iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                        Stasys Punys

Teisėjai               Â

                                                                              Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

                                                                                                                                  Ryšardas Skirtunas