Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f11eb81b-ebce-4767-b59c-ec9670ba74e4 KI-generiert

Court reduces compulsory hospitalization to outpatient care for a limitedly punishable offender committing minor offenses.

Geschäftsnummer f11eb81b-ebce-4767-b59c-ec9670ba74e4
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal partially allowed the appeal by modifying the lower court's order regarding compulsory medical measures. The defendant, V. J., was found limitedly punishable for three acts of disturbing public order involving threats with a whip, but the court determined he no longer required inpatient care. Consequently, the court replaced the mandatory inpatient observation with outpatient supervision and invalidated the written promise not to commit offenses.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalis: When a limitedly punishable offender's health status or the necessity of inpatient measures changes, the court must review and adjust compulsory medical measures to outpatient supervision if less restrictive means suffice.

Schlagwörter

KI-generiert
limited criminal responsibility compulsory medical measures inpatient vs outpatient disturbing public order review of medical measures

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalis 3 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-319/2019 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00656-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14; 2.4.6.6.3; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 4 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, asmeniui, kuriam skirtos priverčiamosios medicinos priemonės V.

J., jo atstovui pagal įstatymÄ R. J., gynėjui advokatui Vladislavui MikÅ¡ai, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. J. ir jo gynėjo advokato Vladislavo MikÅ¡os apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pripažinta, kad V. J., bÅ«damas ribotai pakaltinamu, padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas (3 veikos, įvykdytos 2017 m. rugsėjo 12 d.

A. K. atžvilgiu, 2017 m. rugsėjo 13 d. A. K. ir K. R. atžvilgiu, 2017 metų rugsėjo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, P. P. atžvilgiu), jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – priverstinis stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje – VieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau - VšĮ) RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas – pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 1.1. 2017 m. rugsėjo 12 d., apie 14.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: demonstratyviai ant peties laikydamas kirvį, priėjo prie praeinančios nukentėjusiosios mažametės A. K. ir piktu tonu paklausė jos:

„Ko čia einat, vaikai?“, tuo iÅ¡gÄ sdindamas nukentėjusiÄ jÄ mažametę A. K., ko pasėkoje pastaroji, bijodama V. J., buvo priversta grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, taip nutrÅ«ko įprastinė jos kelionė iÅ¡ mokyklos, po ko ilgÄ laikÄ nukentėjusioji mažametė A. K. jautė baimę vaikščioti gatvėse. 1.2. Be to, jis 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 13.30 val., vieÅ¡oje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , o bÅ«tent: demonstratyviai rankoje laikydamas kirvį ir stovėdamas prie gatvės bei grėsmingai žiÅ«rėdamas į gatve praeinančias nukentėjusiÄ sias mažametes A.

K. ir K. R., tokiu bÅ«du jas iÅ¡gÄ sdino, ko pasėkoje pastarosios, bijodamos V. J., buvo priverstos grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, taip nutrÅ«ko įprastinė jų kelionė iÅ¡ mokyklos, be to, ilgÄ laikÄ nukentėjusiosios jautė baimę vaikščioti gatvėse. 1.3. Be to, jis 2017 metų rugsėjo mėn., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu ir grasinimu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , o bÅ«tent: demonstratyviai rankoje laikydamas kirvį, priėjo prie nukentėjusiojo mažamečio P. P. ir grėsmingai pasakė:

„Dar kartÄ aÅ¡ tave pamatysiu, aÅ¡ tau galvÄ nukirsiu“, tuo iÅ¡gÄ sdindamas nukentėjusįjį mažametį P. P., ko pasėkoje pastarasis, bijodamas V. J., buvo priverstas grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, taip buvo nutrÅ«ko įprastinė jo kelionė iÅ¡ mokyklos, po ko ilgÄ laikÄ nukentėjusysis mažametis P. P. jautė baimę vaikščioti gatvėse vienas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi konstatavo, kad V. J. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas padarė bÅ«damas ribotai pakaltinamu, todėl taikė jam priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

3. Apeliaciniame skunde V. J. ir jo gynėjas advokatas V. MikÅ¡a praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. J. nutraukti. 3.1. Skunde keliamos abejonės dėl apylinkės teismo sprendimo pripažinti, kad V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, nors nebuvo nustatyta Å¡ių nusikaltimų sudėtis. Remiantis teismų praktika esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytais bÅ«dais (įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais) turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.

Å is sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali į staigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius ir pan. Å iuo atveju, skundo autorių nuomone, byloje nėra nustatyta, kad V.

J., atliekant kaltinime nurodytus veiksmus, tai bÅ«tų matę paÅ¡aliniai asmenys, todėl vieÅ¡oji tvarka negalėjo bÅ«ti pažeista. Teismas nemotyvavo kuo pasireiÅ¡kė visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. 3.2. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino V. J. padarytų veikų pavojingumo ir nesprendė dėl jo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį. Å iuo atveju V. J. veiksmai - piktas žiÅ«rėjimas ir grasinimas pagal savo pavojingumo laipsnį neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Veiksmai truko trumpÄ laiko tarpÄ ir nesukėlė BK 284 straipsnyje numatytų pagrindų.

Vien tai, kad mažamečiai nukentėjusieji be jokio pagrindo buvo iÅ¡sigandę, negali bÅ«ti pagrindu V. J. veiksmus pripažinti nusikalstamais BK 284 straipsnio prasme. 3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismo psichiatrinėje – psichologinėje iÅ¡vadoje rekomenduojama V. J. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Teismo motyvai, kad nėra asmenų, kurie galėtų kontroliuoti V. J. elgesį ir vaistų reguliarų vartojimÄ yra nepagrįsti.

Tokiomis sÄ lygomis V. J. gyvena jau ilgus metus, vartoja vaistus, lankosi pas gydytojus, jis rÅ«pinasi savo neįgalia motina ir seserimi, o jį uždarius į gydymo įstaigÄ Å¡ie asmenys liktų be priežiÅ«ros.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. J. ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti.

5. Asmens, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės V. J. ir jo gynėjo advokato V. Mikšos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad V. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, nes V.

J. veiksmuose nėra būtinojo BK 284 straipsnio sudėties elemento - realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo, jo veiksmai nesiekia tokio pavojingumo lygio, už kurį galima baudžiamoji atsakomybė. Skunde taip pat keliamas klausimas ir dėl netinkamai parinktos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies. Dėl BK 284 straipsnio taikymo 7. Apeliantas ir jo gynėjas nesutinka su apylinkės teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad apeliantas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

Savo skunde apeliantas nurodo, kad teismas nutartyje nemotyvavo kuo pasireiÅ¡kė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai. Teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi baudžiamosios bylos įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir atlikusi įrodymų tyrimÄ bei apklaususi V. J., sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir pripažindamas V. J. padarius minėtas įstatymo uždraustas veikas, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai.

8. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad atlikti BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti veiksmai, bet ir tai, kad Å¡ie veiksmai sukėlė tam tikrus padarinius – buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, kuri gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467-976/2015, Nr. 2K-28-976/2018).

9. Nors apeliantas savo kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo neigia, tačiau kolegijai nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad V. J. veiksmai visų trijų veikų atveju buvo atlikti viešoje vietoje ir dėl jo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėties požymių analizė, pateiktas jų teisinis vertinimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, išvados dėl V. J. kaltės argumentuotos ir pagrįstos byloje surinktais ir teismo betarpiškai ištirtais, pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus įvertintais įrodymais.

10. Byloje nustatyta, kad V. J. vieÅ¡oje vietoje - 2017 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), demonstratyviai ant peties laikydamas kirvį, priėjo prie praeinančios nukentėjusiosios mažametės A. K. ir piktu tonu paklausė jos: „Ko čia einat, vaikai?“, tuo iÅ¡gÄ sdindamas nukentėjusiÄ jÄ , ji buvo priversta grįžti namo kitu keliu ir dar ilgÄ laikÄ mažametė jautė baimę vaikščioti gatvėse. Taip pat nustatyta, kad V.

J. vieÅ¡oje vietoje - 2017 m. rugsėjo 13 d., prie (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vieÅ¡osios bibliotekos, adresu (duomenys neskelbtini), demonstratyviai rankoje laikydamas kirvį ir stovėdamas prie gatvės bei grėsmingai žiÅ«rėdamas į gatve praeinančias nukentėjusiÄ sias mažametes A. K. ir K. R., jas iÅ¡gÄ sdino, dėl ko mažametės buvo priverstos grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, be to, ilgÄ laikÄ jautė baimę vaikščioti gatvėse. Taip pat nustatyta, kad V.

J. vieÅ¡oje vietoje - 2017 metų rugsėjo mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), demonstratyviai rankoje laikydamas kirvį, priėjo prie nukentėjusiojo mažamečio P. P. ir grėsmingai pasakė: „Dar kartÄ aÅ¡ tave pamatysiu, aÅ¡ tau galvÄ nukirsiu“, iÅ¡gÄ sdino nukentėjusįjį, kuris buvo priverstas grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, po ko ilgÄ laikÄ mažametis jautė baimę vaikščioti gatvėse vienas.

Tai, kad V. J. vieÅ¡oje vietoje demonstravo kirvį mažamečiams vaikams, juos gÄ sdino ir jiems grasino, taip sukeldamas sumaiÅ¡tį ir iÅ¡gÄ stį, patvirtina nukentėjusiųjų A. K., K. R. ir P. P. parodymai (t. 1, b. l. 49-52, 73-76,101-104). Kad dėl V. J. minėtų veiksmų vaikai dar ilgÄ laikÄ jautė baimę, bijojo eiti į mokyklÄ ir į gatvę vieni, patvirtino ir liudytojai A. K. bei R. R. (t. 1 , b. l. 40, t. 2, b. l. 53-55). Nors apelianto veiksmai atskirų veikų atveju netruko ilgÄ laikÄ , tačiau sukėlė sumaiÅ¡tį ir mažamečių iÅ¡gÄ stį, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad V.

J. veiksmai 2017 m. rugsėjo 12 d. A. K. atžvilgiu, 2017 m. rugsėjo 13 d. A. K. ir K. R. atžvilgiu bei 2017 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, P. P. atžvilgiu, pasiekė tokį pavojingumÄ , jog atitiko BK 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų sudėtį. Nagrinėjamu atveju kirvio demonstravimas mažamečiams, jų bauginimas ir grasinimas jiems vieÅ¡oje vietoje, mieste, gyvenamųjų namų gatvėje ar prie bibliotekos, didina V. J. veiksmų pavojingumÄ ir sudaro pagrindÄ juos vertinti baudžiamosios, o ne administracinės atsakomybės prasme.

11. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra nustatyta, jog V. J. atliekant minėtus veiksmus tai matė paÅ¡aliniai asmenys, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai nepaneigia nutartyje padarytos iÅ¡vados, kad V. J. veiksmai visų trijų veikų atveju buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje. Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡a vieta pripažįstama tokia vieta, į kuriÄ bet kuriuo metu gali patekti kiti paÅ¡aliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji A.

K. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pro namÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ mokyklos namo, nukentėjusiosios A. K. ir K. R. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pro (duomenys neskelbtini) vieÅ¡Ä jÄ bibliotekÄ , nukentėjusysis P. P. taip pat iÅ¡ mokyklos ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, pro namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, kad Å¡iose gatvėse bet kada galėjo bÅ«ti paÅ¡alinių asmenų ir patekimas į jas nėra negalimas, todėl Å¡iuo atveju nusikalstamų veikų padarymo vietos atitinka vieÅ¡os vietos sampratÄ ir jokių abejonių nekelia.

Vien tai, kad apeliantas, jo teigimu, neturėjo motyvo iÅ¡gÄ sdinti vaikus, nereiÅ¡kia, kad jis negalėjo padaryti BK 284 straipsnyje įtvirtintų nusikaltimų, kadangi motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir reikÅ¡mės jo padarytų veikų kvalifikavimui neturi. V. J. apeliacinės instancijos teisme pateikta versija, kad jam inkriminuotų pirmų dviejų nusikalstamų veikų metu jis net nebuvo minėtose vietose ir tai patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateikta mokėtojo knygelė ir DNB banko kvitas, kuriuose nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 12 d., 12.53 val., (duomenys neskelbtini) paÅ¡te adresu (duomenys neskelbtini), jis sumokėjo 44,46 eurus už paslaugas, o 2017 m. rugsėjo 13 d., 11. 04 val., (duomenys neskelbtini) jis atliko operacijÄ banke sumokėdamas 53 eurus, yra atmetama kaip nepagrįsta.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties veiksmai, kurie pripažinti įrodyti, apelianto buvo padaryti 2017 m. rugsėjo 12 d. apie 14.00 val. ir 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 13.30 val., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai ir apelianto paaiÅ¡kinimai, nepaneigia apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, kad aptartos nusikalstamos veikos buvo padarytos minėtu laiku, ir V. J. Å¡iuo laiku buvo namuose. Å iuo atveju apeliantui V. J. ir jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantas, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl naikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį Å¡ioje dalyje nėra jokio pagrindo.

Dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies 12. Apeliantas V. J. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su V. J. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi bei praÅ¡o jÄ pakeisti ir skirti ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis.

13. BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymÄ , nurodyta, kad sprendžiant, kokiÄ medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumÄ , padarytos pavojingos veikos pobÅ«dį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ teismas turi diskrecijÄ savo nuožiÅ«ra spręsti klausimÄ dėl bÅ«tinybės asmeniui taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį.

Ambulatorinį stebėjimÄ teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriÅ¡kai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos bÅ«klė pagerėja, o BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Pagrindinis kriterijus parenkant Å¡iÄ medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobÅ«dis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo.

Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl Å¡iuo atveju ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, iÅ¡vados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

14. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas V. J. taikė BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas tokiÄ priverčiamos medicininės priemonės rūšį parinko įvertinęs V. J. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumÄ , nustatytÄ jo socialinį pavojingumÄ sau ir visuomenei bei tai, kad su juo negyvena jokie asmenys, kurie galėtų stebėti jo elgesį ir kontroliuoti vaistų vartojimÄ . Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi visÄ bylos medžiagÄ , apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju priverčiamųjų medicinos priemonių tikslų galima pasiekti V. J. taikant ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis keičiama (BPK 326 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

15. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir Å¡iuo metu V. J. konstatuojamas psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija (medikamentinė remisija) (F20.0). Dėl Å¡ių psichikos sutrikimų – asmenybės, valios, mÄ stymo ir emocijų sferoje V.

J. negalėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, negalėjo ir Å¡iuo metu negali valdyti savo veiksmų (ribotas pakaltinamumas, BK 18 straipsnis). V. J. rekomenduojama skirti priverčiamÄ sias medicininio pobÅ«džio priemones – ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Å iame akte, įvertinus visus ekspertams pateiktus su apelianto ligos gydymu susijusius dokumentus, pažymima, kad V. J. reguliariai lankosi psichikos sveikatos centre, jam skiriami vaistai.

16. Teismo psichiatrė ekspertė S. Å . apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad V. J. daug metų serga paranoidine Å¡izofrenija, yra sutrikęs jo loginis mÄ stymas, yra kliedesių, sutrikęs darbingumas, tačiau jis nėra agresyvus. V. J. paskutinį kartÄ gulėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje 2006 metais, įraÅ¡ytas į (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centrÄ . Atsižvelgiant į V. J. nustatytÄ psichikos sutrikimÄ , kuris gali bÅ«ti kontroliuojamas medikamentais, rekomenduojama jam taikyti intensyviÄ psichiatro priežiÅ«rÄ pirmus Å¡eÅ¡is mėnesius ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis.

Jei asmuo nesilanko pas psichiatrÄ , nevartoja reguliariai vaistų, psichiatras raÅ¡o teikimÄ ir stebėjimas yra keičiamas į stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Abejoti ekspertizės iÅ¡vada ir ekspertės paaiÅ¡kinimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17. Apklaustas pirmos instancijos teisme V. J. nurodė, kad lankosi pas gydytojus, geria jam skiriamus vaistus, pats prižiÅ«ri namÄ , neįgaliÄ mamÄ ir seserį, rÅ«pinasi jomis. Tai, kad V. J. nėra agresyvus patvirtino ir jo įstatyminis atstovas R. J. Apklaustas pirmos instancijos teisme, jis parodė, kad bendraudamas su broliu ligos paÅ«mėjimo nepastebėjo, mama dažniausiai prižiÅ«ri, kad jis iÅ¡gertų prie jos vaistus, mano, kad reikėtų dažniau atvažiuoti ir jam patikrinti ar vaistai geriami laiku. Nurodė, kad niekada nėra buvę agresijos priepuolių Å¡eimos narių atžvilgiu, vienas rÅ«pinasi neįgalia mama, seserimi ir visais namais. Kai geria vaistus V. J. gerai jaučiasi, normaliai bendrauja.

18. Å iame kontekste teisėjų kolegijos nuomone, svarbu yra įvertinti ir įstatymo uždraustas veikas, kurias padarė V. J. Nagrinėjamu atveju V. J. padarytos pavojingos veikos pasireiÅ¡kė tuo, kad jis vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ , t. y. gatvėje neÅ¡iojosi kirvį, jį demonstratyviai laikydamas ant peties, piktai žiÅ«rėdamas, grasinamai kalbėdamas iÅ¡gÄ sdino mažamečius vaikus, kurie buvo priversti grįžti namo iÅ¡ mokyklos kitu keliu, taip nutrÅ«ko jų įprastinė kelionė iÅ¡ mokyklos, po ko ilgÄ laikÄ nukentėjusieji mažamečiai jautė baimę vaikščioti gatvėse vieni.

V. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje priskirtos nesunkiems nusikaltimams, be to nėra smurtinės. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad V. J. kada nors praeityje bÅ«tų padaręs smurtinio pobÅ«džio pavojingų veikų, dėl ko bÅ«tų pagrindas teigti, kad jis kelia didelį pavojų aplinkiniams, aplinkai, sau, ar kitoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.  19. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, V. J. padarytų veikų pavojingumÄ , taip pat dabartinę V.

J. sveikatos bÅ«klę, ekspertizės akto iÅ¡vadas, ekspertės nuomonę dėl galimo tolesnio V. J. gydymo ambulatorinio stebėjimo sÄ lygomis, tai, kad pats apeliantas supranta, jog siekiant iÅ¡vengti ligos paÅ«mėjimų ateityje, jis privalo ir toliau lankytis pas gydytojus ir vartoti jam skiriamus vaistus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu V. J. taikyti priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ nėra pagrindo, nes priverčiamųjų medicinos priemonių tikslus galima pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimÄ ir gydymÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

20. Pažymėtina, kad sutinkamai su BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas, pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ , ne rečiau kaip kas Å¡eÅ¡is mėnesius privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo, kas užtikrina konkrečiu laiku konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymÄ asmeniui, priklausomai nuo jo sveikatos bÅ«klės.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus asmenį ribotai pakaltinamu, t. y. negalinčiu visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra teisinio pagrindo takyti jam ir kardomosios priemonės, todėl naikintina skundžiamos nutarties dalis, kuria iki nutarties įsiteisėjimo V. J. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį pakeisti:

V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pakeisti į priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. Panaikinti nutarties dalį, kuria iki jos įsiteisėjimo V.

J. palikta galioti paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę V. J. panaikinti. KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Jurgis KiÅ¡kis Rimas Å virinas