Court dismisses prisoner's claim for damages alleging unequal conditions and lack of privacy in a Lithuanian prison.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court rejected the prisoner's claim for non-material damages alleging discriminatory treatment and lack of privacy in Vilnius Correctional Center. The prisoner argued that guards visited his cell too frequently, preventing sleep, and that shared facilities violated his rights. The court found no evidence of unlawful administrative actions or a breach of civil liability conditions, noting the prisoner's own health history and prior alcohol abuse. Consequently, the claim was dismissed as unfounded under the Administrative Procedure Law.
Legislator-Regeste
KI-generiertLRT 84-87 str.; 132 str. 1 d.; 133 str.: A claim for non-material damages based on alleged unequal prison conditions is dismissed if the court finds no unlawful administrative acts or other necessary conditions for civil public liability are met.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
?AdministracinÄ byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> AdministracinÄ byla Nr. I-807-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , nustatÄ: I 1. PareiÅ¡kÄjas K. N. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinÄs žalos atlyginimÄ â 2 000 Eur â už netinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat bylinÄjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1 â2).
2. PareiÅ¡kÄjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmÄs tokiais argumentais. 2.1. Pasak pareiÅ¡kÄjo, nuo 2017 m. liepos 26 d. rakinamas kiemelis (jo plotas â apie 100 m2), kuriame yra sporto inventorius. PasivaikÅ¡Äioti nuteistieji iÅ¡vedami 4 valandoms, iÅ¡ karto 160 asmenų, tad vietos pasivaikÅ¡Äioti nÄra; vasarÄ , kai Å¡iame kiemelyje žaidžiamas tinklinis, vietos iÅ¡ viso nÄra. Kitame sektoriuje kali nuteisti buvÄ valstybÄs tarnautojai, jie gali bÅ«ti lauke nuo 7 val. iki 23 val., jie nÄra rakinami, o kiemelis, skirtas maždaug 30 asmenų, yra apie 50 m2 ploto.
Be to, ten, kur kali buvÄ pareigÅ«nai, yra ir daugiau inventoriaus (skalbimo maÅ¡inų), patalpos suremontuotos. Taigi, Å¡ios aplinkybÄs reiÅ¡kia, kad dalis nuteistųjų yra diskriminuojami, lyginant su nuteistais buvusiais valstybÄs tarnautojais, o Vilniaus pataisos namų (toliau â Vilniaus PN) administracija meluoja, jog visiems nuteistiesiems taikomos vienodos kalinimo sÄ lygos. 2.2. Lauke taip pat yra rÅ«komasis, kuriame įrengti 2 taksofono aparatai (skirti naudotis apie 250 nuteistųjų). Eidamas paskambinti artimiesiems, negali su jais normaliai pasikalbÄti, nes pokalbio metu girdÄti kitų asmenų kalba (visame sektoriuje), taip pat į rÅ«komÄ jį iÅ¡Äjusių asmenų riksmai, jų per kolonÄles leidžiama muzika, taigi, bÅ«na didelis triukÅ¡mas, nÄra jokio privatumo kalbantis telefonu.
Tokiu bÅ«du sumažÄja galimybÄs bendrauti su artimaisiais. Skundžiasi, jog negali raÅ¡yti. Nuo 2017 m. liepos 26 d. neįmanoma susikalbÄti, todÄl blanksta bendravimas, prasideda pykÄiai. 2.3. Nuo 23 val. iki 7 val. turi bÅ«ti nepertraukiamas miegas, bet taip nÄra, nes pareigÅ«nai naktį ateina ir tikrina 2â3 kartus, pakelia pareiÅ¡kÄjÄ iÅ¡ miego, klausdami, ar jis gyvas, arba žibintuvÄliu Å¡vieÄia tiesiai į akis. Taigi, pareiÅ¡kÄjas neiÅ¡simiega, bÅ«na irzlus, agresyvus. 2.4.
Nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 16 d. apreiÅ¡kÄjas buvo vienoje sekcijoje kartu su asmeniu (A. S.), kuris serga ŽIV, buvo kartu naudojamas skutimosi peiliukas, kitos higienos priemonÄs. Å is asmuo buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, o 2017 m. spalio 9 d. buvo paleistas į zonÄ , taÄiau Vilniaus PN administracija, atlikusi minÄtam asmeniui kraujo tyrimÄ ir nustaÄiusi, kad asmuo serga ŽIV, turÄjo jį laikyti izoliuotÄ , jo ligÄ laikydama paslaptyje. Pasak pareiÅ¡kÄjo, viskas paaiÅ¡kÄjo minÄtÄ asmenį pervežus į kitÄ pataisos įstaigÄ , tada Vilniaus PN administracija liepÄ visiems pasitikrinti, ar neužsikrÄtÄ Å½IV.
PareiÅ¡kÄjas dÄl Å¡ių aplinkybių jauÄia Å¡okÄ , depresijÄ , naktimis negali ramiai miegoti, vis galvoja, ar užsikrÄtÄ, gyvenimas slysta iÅ¡ po kojų, teko iÅ¡siraÅ¡yti raminamųjų vaistų. 2.5. Pasak pareiÅ¡kÄjo, visos nurodytos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8straipsnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnį, dÄl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų Vilniaus PN jis patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , pažeminimÄ , diskriminacijÄ , galimybių sumažÄjimÄ , reputacijos pablogÄjimÄ , t. y. patyrÄ didelÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsniu.
Be to, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos, žeminanÄios žmogaus orumÄ , dvasinių skausmų sukÄlimas sukÄlÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kÄjo sveikatai, t. y. pareiÅ¡kÄjui padaryta nepataisoma žala. II AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmÄs tokiais argumentais (b. l. 7â11).
1. Vilniaus PN niekada nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikÅ¡Äioti vienu metu, tad vietos yra pakankamai. PažymÄtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 70 straipsnio nuostatas pataisos įstaigos administracija turi teisÄ laikyti izoliuotus nuo kitų valstybÄs tarnautojus, atskiras minÄtų nuteistųjų laikymo tikslas įtvirtintas BVK 70 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių konkreÄių įrodymų, kad buvÄ valstybes tarnautojai naudojasi geresnÄmis gyvenimo sÄ lygomis.
Vilniaus PN I-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikÅ¡Äiojimų kiemas, jis yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ, sporto inventorius nuteistiesiems. TeisÄs aktuose nenustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimų kiemams. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji kasdien turi teisÄ pasivaikÅ¡Äioti 3 valandas. Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. patvirtino nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikÄ Nr. 81-454, kuriame įtvirtinta kiekvieno gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų pasivaikÅ¡Äiojimų tvarka.
2. Vilniaus PN negali objektyviai įvertinti kiekvieno nuteistojo santykio su iÅ¡orÄs garsais, taÄiau atsižvelgiant į Vilniaus PN kiekvienÄ dienÄ pildomo skambuÄių registro duomenis darytina iÅ¡vada, jog nuteistieji naudojasi galimybe skambinti artimiesiems Vilniaus PN kiemeliuose įrengtais taksofono aparatais, o tai reiÅ¡kia, jog nuteistieji susikalba su savo artimaisiais skambuÄių metu ir leistinas triukÅ¡mo lygis kiemelyje nevirÅ¡ijamas. Pagal BVK 99 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius. Vilniaus PN savo veikloje vadovaujasi Å¡iais teisÄs aktais, todÄl Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kÄjo neiÅ¡samiai pagrįstais argumentais dÄl negalÄjimo laiÅ¡kais bendrauti su artimaisiais.
3. Vilniaus PN apsaugos pareigÅ«nai, atlikdami nuteistųjų patikrÄ , vadovaujasi KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau â ir Departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 įsakyme Nr. V-362 patvirtinta LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (2017 m. liepos 27 d. redakcija), pagal kurios 6 punktÄ laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra â tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų nuolatinÄ elgesio kontrolÄ; tai reiÅ¡kia, kad patikros turi bÅ«ti vykdomos tiek dienÄ , tiek naktį.
Pagal Instrukcijos 7, 7.1 ir 7.2 punktus nuteistųjų, laikomų laisves atÄmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro: asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ ji buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, patikrinimai ir skaiÄiuotÄs. Apsaugos pareigÅ«nai privalo naktį tikrinti nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir įsitikinti, ar visi nuteistieji miega, ar nÄra susižalojusių asmenų ir pan. Nuteistųjų žadinimas naktį kelis kartus bei Å¡vietimas žibintuvÄliu į veidÄ nÄra įprastinÄ praktika, kuriÄ taiko Vilniaus PN apsaugos pareigÅ«nai.
Tokias priemonÄs leidžiama panaudoti iÅ¡imtinais atvejais, kai nÄra kitų galimybių nustatyti nuteistojo tapatybÄ. Pažymi, jog Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 9 patvirtintame Vilniaus pataisos namų priežiÅ«ros postų plane Nr. 14-712 (toliau â ir Planas), be kita ko, nustatytos prižiÅ«rÄtojo kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje nuteistųjų drausmÄs grupÄje tarnybinÄs pareigos. Pagal Plano 12.13 punktÄ apsaugos pareigÅ«nai turi dienotvarkÄje nustatytomis valandomis dalyvauti nuteistųjų skaiÄiuotÄse ir patikrinimuose, tikrinti nuteistųjų skaiÄių nakties metu.
4. Vilniaus PN negali teikti informacijos apie pareiÅ¡kÄjo skunde minimo nuteistojo sveikatos bÅ«klÄ, nes tokie duomenys yra konfidencialÅ«s. VieÅ¡ai skelbiamoje užkreÄiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ŽIV neužsikreÄiama naudojantis tuo paÄiu tualetu, baseinu, indais ar neperduodamas per kasdienius kontaktus (pavyzdžiui, rankos paspaudimÄ sveikinantis ar apsikabinant), todÄl net jeigu skunde minimas asmuo galimai buvo užsikrÄtÄs ŽIV, jis neprivalÄjo bÅ«ti izoliuotas nuo aplinkinių.
PareiÅ¡kÄjas, kaip ir kiekvienas nuteistasis, turÄjo ir privalÄjo laikytis atitinkamų higienos reikalavimų. PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje yra 2016 m. vasario mÄnesio patvirtinimas, kad jis supažindintas su tuberkuliozÄs, lytiÅ¡kai plintanÄių ligų, ŽIV / AIDS, hepatitų B ir C galimais užsikrÄtimo bÅ«dais ir profilaktikos priemonÄmis, narkomanijos prevencija, todÄl dÄl savo sveikatos pats privalÄjo elgtis atsargiai ir nesinaudoti tomis paÄiomis higienos priemonÄmis su kitais nuteistaisiais.
Nesutiktina su pareiÅ¡kÄjo teiginiu, kad jis neva negali ramiai miegoti dÄl nuolatinio galvojimo apie galimo užsikrÄtimo ar neužsikrÄtimo ŽIV galimybe. Vilniaus PN už sveikatos priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, gavÄ nuteistųjų praÅ¡ymus, nedelsdami padaro nemokamus kraujo tyrimus ir jeigu yra bÅ«tina pradedamas asmens gydymas. Å i paslauga galioja ir pareiÅ¡kÄjui.
5. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda, esant 3 sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs): valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmeniui, teigianÄiam, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimu, asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktika, siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiam ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, buvo tÄstinÄ (administracinÄ byla Nr. A556-95/2009).
NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nepagrindÄ jokiais įrodymais, o pagal LVAT praktikÄ vien tik pareiÅ¡kÄjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ nepakanka, Å¡ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais; be to, neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra nesunkiai įveikiamos: neturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki (administracinÄ byla Nr. Al7-1001/2007).
PažymÄtina, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, t .y ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) byla Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo civilinÄ byla Nr. 3K-7-2/2008, LVAT administracinÄs bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012). PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas skunde visiÅ¡kai nepagrindÄ ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos, taip pat nepateikÄ teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klÄ, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant dÄl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.
Remiantis atsakovÄs atstovo pateikiama pareiÅ¡kÄjo sveikatos istorija, 2017 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kÄjui nediagnozuota depresija ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Taigi, nurodytos aplinkybÄs įrodo, kad pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi, galimai siekdamas sau tik turtinÄs naudos, t. y. pasipelnyti iÅ¡ valstybÄs. PareiÅ¡kÄjo skunde nurodytos skundžiamos aplinkybÄs negalÄjo pareiÅ¡kÄjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkanÄiÄ slogiÄ emocinÄ bÅ«senÄ , sukelianÄiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius negu tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmÄ tam skirtose pataisos įstaigose.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinÄs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavÄs ginÄo teisinį santykį reglamentuojanÄius teisÄs aktus, konstatuoja:
1. NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo K. N. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinÄs žalos atlyginimÄ â 2 000 Eur â už netinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
2. Å ioje administracinÄje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kÄjo skundas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymÄtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisÄtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltÄs, t. y. valstybÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minÄtų bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nÄra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-1355/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinÄje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: âLietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodÄs, kad neturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinÄs žalos, kaip asmens patirtos dvasinÄs skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinÄs, emocinÄs ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrÄ dvasinÄ skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti â tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginÄ) kompensacijÄ už tÄ moralinÄ Å¾alÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nÄra neįmanoma vien moralinÄ satisfakcija už patirtÄ moralinÄ Å¾alÄ ).
Materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ , kaip materialus tos moralinÄs žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo paÄios moralinÄs žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dÄl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinÄs skriaudos.
Tokios materialios (pirmiausia piniginÄs) kompensacijos už neturtinÄ Å¾alÄ paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas â jokie pinigai, joks materialus turtas â negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavÄs, jog neturtinÄs žalos atlyginimas yra glaudžiai susijÄs su idÄjos, jog pareiÅ¡kÄjas turÄtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmÄms, kurias sukÄlÄ neteisÄti valstybÄs pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.
Kitaip tariant, pareiÅ¡kÄjo, kuris patiria neturtinÄ Å¾alÄ , statusas ex post turÄtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkriÄio 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dÄmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinÄs žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinÄ Å¾ala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.
Neturtiniai praradimai susijÄ su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaiÄiuojamos konkreÄia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinÄje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinÄs žalos įrodinÄjamas pasižymi specifika, nes neturtinÄ Å¾ala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.
TodÄl ginÄo dÄl neturtinÄs žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinÄjant neturtinÄ Å¾alÄ ypatingÄ reikÅ¡mÄ Ä¯gyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas â materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas â neturtinÄs žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turÄtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentÄjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinÄs žalos padarymo faktas.
Tokiais atvejais bylÄ nagrinÄjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle â vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. TeisÄjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinÄ Å¾ala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.
NeturtinÄs žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darÄ veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužÄs 17 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkriÄio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinÄje byloje Nr. A17-749/2007).â 3. Pirmiausia, pareiÅ¡kÄjas pateikÄ nusiskundimus pasivaikÅ¡Äiojimo kiemeliais, ypaÄ akcentuodamas, jog laikomi nelaisvÄje valstybÄs tarnautojai turi geresnes sÄ lygas negu pareiÅ¡kÄjas.
Teismas akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas pataisos įstaigos administracija turi teisÄ laikyti izoliuotus nuo kitų valstybÄs tarnautojus, atskiras minÄtų nuteistųjų laikymo tikslas įtvirtintas BVK 70 straipsnio 1 dalyje. Teismas neabejoja BVK nuostatų konstitucingumu, todÄl teigti, kad Vilniaus pataisos namų administracija, vykdydama Konstitucijai neprieÅ¡taraujanÄius įstatymus, elgÄsi neteisÄtai, negalima. Vilniaus PN I-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikÅ¡Äiojimų kiemas, jis yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telÄ, sporto inventorius nuteistiesiems (žr. fotonuotraukas, b. l. 44-45).
TeisÄs aktuose nenustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimų kiemams. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji kasdien turi teisÄ pasivaikÅ¡Äioti 3 valandas. Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. patvirtino nuteistųjų pasivaikÅ¡Äiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikÄ Nr. 81-454 (b. l. 46), kuriame įtvirtinta kiekvieno gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų pasivaikÅ¡Äiojimų tvarka. Taigi, pareiÅ¡kÄjo pretenzijos apie pasivaikÅ¡Äiojimų kiemelius nepasitvirtino.
4. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad jis negali normaliai bendrauti su artimaisiais, nes taksofonai yra kiemeliuose, kuriuose yra daug žmonių, ten nuolat triukÅ¡maujama. Be to, pareiÅ¡kÄjas negali raÅ¡yti artimiesiems. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Pirma, pareiÅ¡kÄjas gali naudotis raÅ¡ymo teisÄmis. Antai, pagal BVK 99 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius. Antra, pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ aplinkybÄs, kad neįmanoma susikalbÄti, naudojantis taksofonais, o Vilniaus PN taksofonai yra (žr. fotonuotraukas, b. l. 44-45), todÄl jais naudotis įmanoma.
5. PareiÅ¡kÄjas skundžiasi tuo, kad Vilniaus PN naktimis vykdomos patikros, kurias atlieka Vilniaus PN administracija. KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsÄjo 10 įsakyme Nr. V-362 patvirtinta LaisvÄs atÄmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (2017 m. liepos 27 d. redakcija), pagal kurios 6 punktÄ laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra â tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų nuolatinÄ elgesio kontrolÄ; tai reiÅ¡kia, kad patikros turi bÅ«ti vykdomos tiek dienÄ , tiek naktį.
Pagal Instrukcijos 7, 7.1 ir 7.2 punktus nuteistųjų, laikomų laisves atÄmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro: asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ ji buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, patikrinimai ir skaiÄiuotÄs. Apsaugos pareigÅ«nai privalo naktį tikrinti nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir įsitikinti, ar visi nuteistieji miega, ar nÄra susižalojusių asmenų ir pan. Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 9 patvirtintame Vilniaus pataisos namų priežiÅ«ros postų plane Nr. 14-712 (b. l. 20-43), be kita ko, nustatytos prižiÅ«rÄtojo kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje nuteistųjų drausmÄs grupÄje tarnybinÄs pareigos.
Pagal Plano 12.13 punktÄ apsaugos pareigÅ«nai turi dienotvarkÄje nustatytomis valandomis dalyvauti nuteistųjų skaiÄiuotÄse ir patikrinimuose, tikrinti nuteistųjų skaiÄių nakties metu. Taigi, ir Å¡is pareiÅ¡kÄjo nusiskundimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.
6. PareiÅ¡kÄjas skundÄsi, kad buvo laikomas su ŽIV neÅ¡iojanÄiu asmeniu, kad su juo naudojosi tomis paÄiomis higienos priemonÄmis. Teismas pabrÄžia ir tai, jog remiantis pareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/469 kopija (b. l. 12â19): pareiÅ¡kÄjas 2016 m. pasiraÅ¡ytinai buvo supažindintas su tuberkuliozÄs, lytiÅ¡kai plintanÄių ligų ŽIV / AIDS, hepatitų B ir C užsikrÄtimo bÅ«dais ir profilaktikos priemonÄmis, narkomanijos prevencija (b. l. 17), be kita ko, kad reikia asmeniÅ¡kai naudotis higienos priemonÄmis.
AtsakovÄ nesutinka su pareiÅ¡kÄjo teiginiu, kad jis neva negali ramiai miegoti dÄl nuolatinio galvojimo apie galimo užsikrÄtimo ar neužsikrÄtimo ŽIV galimybe. Vilniaus PN už sveikatos priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, gavÄ nuteistųjų praÅ¡ymus, nedelsdami padaro nemokamus kraujo tyrimus ir jeigu yra bÅ«tina pradedamas asmens gydymas: Å¡i paslauga galioja ir pareiÅ¡kÄjui. Teismas pabrÄžia, kad galimai pareiÅ¡kÄjo neramiÄ bÅ«senÄ sukÄlÄ ir ankstesnis nesveikas gyvenimo bÅ«das.
Antai, 2017 m. spalio 20 pareiÅ¡kÄjÄ konsultavo gydytojas psichiatras, nes pareiÅ¡kÄjas skundÄsi vidine įtampa, blogu miegu, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas nuo 16 m. piktnaudžiauja alkoholiu, 2009 m. turÄjo alkoholinį delyrÄ , diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dÄl alkoholio vartojimo, priklausomybÄs sindromas (kodas F10.2) (b. l. 19).
7. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje administracinÄje byloje nenustatyta Vilniaus PN administracijos neteisÄtų veiksmų, todÄl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, pareiÅ¡kÄjo K. N. skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.
8. Atitinkamai, netenkinus pareiÅ¡kÄjo skundo, negali bÅ«ti tenkinamas ir jo praÅ¡ymas priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kÄjo K. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Ernestas Spruogis