Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f113df2c-cd03-48ea-9587-8371958e898b KI-generiert

Court dismisses prisoner's claim for damages alleging unequal conditions and lack of privacy in a Lithuanian prison.

Geschäftsnummer f113df2c-cd03-48ea-9587-8371958e898b
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court rejected the prisoner's claim for non-material damages alleging discriminatory treatment and lack of privacy in Vilnius Correctional Center. The prisoner argued that guards visited his cell too frequently, preventing sleep, and that shared facilities violated his rights. The court found no evidence of unlawful administrative actions or a breach of civil liability conditions, noting the prisoner's own health history and prior alcohol abuse. Consequently, the claim was dismissed as unfounded under the Administrative Procedure Law.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LRT 84-87 str.; 132 str. 1 d.; 133 str.: A claim for non-material damages based on alleged unequal prison conditions is dismissed if the court finds no unlawful administrative acts or other necessary conditions for civil public liability are met.

Schlagwörter

KI-generiert
prisoner rights non-material damages administrative liability prison conditions civil public liability discrimination claim privacy violation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis
Atitinkamai, netenkinus pareiškėjo skundo, negali būti tenkinamas ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniai
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjo K.
88 straipsnio 1 punktu
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjo K.
132 straipsnio 1 dalimi
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjo K.
133 straipsniu
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: Pareiškėjo K.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFD983C76">Nr. I-825-815/2018</a> Administracinė byla Nr. I-807-815/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03723-2017-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėjas K. N. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 2 000 Eur – už netinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 1 –2).

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais. 2.1. Pasak pareiÅ¡kėjo, nuo 2017 m. liepos 26 d. rakinamas kiemelis (jo plotas – apie 100 m2), kuriame yra sporto inventorius. Pasivaikščioti nuteistieji iÅ¡vedami 4 valandoms, iÅ¡ karto 160 asmenų, tad vietos pasivaikščioti nėra; vasarÄ , kai Å¡iame kiemelyje žaidžiamas tinklinis, vietos iÅ¡ viso nėra. Kitame sektoriuje kali nuteisti buvę valstybės tarnautojai, jie gali bÅ«ti lauke nuo 7 val. iki 23 val., jie nėra rakinami, o kiemelis, skirtas maždaug 30 asmenų, yra apie 50 m2 ploto.

Be to, ten, kur kali buvę pareigÅ«nai, yra ir daugiau inventoriaus (skalbimo maÅ¡inų), patalpos suremontuotos. Taigi, Å¡ios aplinkybės reiÅ¡kia, kad dalis nuteistųjų yra diskriminuojami, lyginant su nuteistais buvusiais valstybės tarnautojais, o Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) administracija meluoja, jog visiems nuteistiesiems taikomos vienodos kalinimo sÄ lygos. 2.2. Lauke taip pat yra rÅ«komasis, kuriame įrengti 2 taksofono aparatai (skirti naudotis apie 250 nuteistųjų). Eidamas paskambinti artimiesiems, negali su jais normaliai pasikalbėti, nes pokalbio metu girdėti kitų asmenų kalba (visame sektoriuje), taip pat į rÅ«komÄ jį išėjusių asmenų riksmai, jų per kolonėles leidžiama muzika, taigi, bÅ«na didelis triukÅ¡mas, nėra jokio privatumo kalbantis telefonu.

Tokiu bÅ«du sumažėja galimybės bendrauti su artimaisiais. Skundžiasi, jog negali raÅ¡yti. Nuo 2017 m. liepos 26 d. neįmanoma susikalbėti, todėl blanksta bendravimas, prasideda pykčiai. 2.3. Nuo 23 val. iki 7 val. turi bÅ«ti nepertraukiamas miegas, bet taip nėra, nes pareigÅ«nai naktį ateina ir tikrina 2–3 kartus, pakelia pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ miego, klausdami, ar jis gyvas, arba žibintuvėliu Å¡viečia tiesiai į akis. Taigi, pareiÅ¡kėjas neiÅ¡simiega, bÅ«na irzlus, agresyvus. 2.4.

Nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2017 m. spalio 16 d. apreiÅ¡kėjas buvo vienoje sekcijoje kartu su asmeniu (A. S.), kuris serga ŽIV, buvo kartu naudojamas skutimosi peiliukas, kitos higienos priemonės. Å is asmuo buvo kalinamas kamerų tipo patalpose, o 2017 m. spalio 9 d. buvo paleistas į zonÄ , tačiau Vilniaus PN administracija, atlikusi minėtam asmeniui kraujo tyrimÄ ir nustačiusi, kad asmuo serga ŽIV, turėjo jį laikyti izoliuotÄ , jo ligÄ laikydama paslaptyje. Pasak pareiÅ¡kėjo, viskas paaiÅ¡kėjo minėtÄ asmenį pervežus į kitÄ pataisos įstaigÄ , tada Vilniaus PN administracija liepė visiems pasitikrinti, ar neužsikrėtė ŽIV.

PareiÅ¡kėjas dėl Å¡ių aplinkybių jaučia Å¡okÄ , depresijÄ , naktimis negali ramiai miegoti, vis galvoja, ar užsikrėtė, gyvenimas slysta iÅ¡ po kojų, teko iÅ¡siraÅ¡yti raminamųjų vaistų. 2.5. Pasak pareiÅ¡kėjo, visos nurodytos kalinimo sÄ lygos pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 ir 8straipsnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnį, dėl nežmoniÅ¡kų sÄ lygų Vilniaus PN jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , diskriminacijÄ , galimybių sumažėjimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , t. y. patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti atlyginta, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu.

Be to, nežmoniÅ¡kos kalinimo sÄ lygos, žeminančios žmogaus orumÄ , dvasinių skausmų sukėlimas sukėlė žalÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, t. y. pareiÅ¡kėjui padaryta nepataisoma žala. II Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas yra nepagrįstas, praÅ¡o skundÄ atmesti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 7–11).

1. Vilniaus PN niekada nesusidaro tokių situacijų, kai visi nuteistieji į kiemelį iÅ¡eitų pasivaikščioti vienu metu, tad vietos yra pakankamai. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatas pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų valstybės tarnautojus, atskiras minėtų nuteistųjų laikymo tikslas įtvirtintas BVK 70 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad buvę valstybes tarnautojai naudojasi geresnėmis gyvenimo sÄ lygomis.

Vilniaus PN I-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas, jis yra erdvus, kieme įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems. Teisės aktuose nenustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji kasdien turi teisę pasivaikščioti 3 valandas. Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. patvirtino nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikÄ Nr. 81-454, kuriame įtvirtinta kiekvieno gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų pasivaikščiojimų tvarka.

2. Vilniaus PN negali objektyviai įvertinti kiekvieno nuteistojo santykio su iÅ¡orės garsais, tačiau atsižvelgiant į Vilniaus PN kiekvienÄ dienÄ pildomo skambučių registro duomenis darytina iÅ¡vada, jog nuteistieji naudojasi galimybe skambinti artimiesiems Vilniaus PN kiemeliuose įrengtais taksofono aparatais, o tai reiÅ¡kia, jog nuteistieji susikalba su savo artimaisiais skambučių metu ir leistinas triukÅ¡mo lygis kiemelyje nevirÅ¡ijamas. Pagal BVK 99 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius. Vilniaus PN savo veikloje vadovaujasi Å¡iais teisės aktais, todėl Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kėjo neiÅ¡samiai pagrįstais argumentais dėl negalėjimo laiÅ¡kais bendrauti su artimaisiais.

3. Vilniaus PN apsaugos pareigÅ«nai, atlikdami nuteistųjų patikrÄ , vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 įsakyme Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (2017 m. liepos 27 d. redakcija), pagal kurios 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę; tai reiÅ¡kia, kad patikros turi bÅ«ti vykdomos tiek dienÄ , tiek naktį.

Pagal Instrukcijos 7, 7.1 ir 7.2 punktus nuteistųjų, laikomų laisves atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė ji buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės. Apsaugos pareigÅ«nai privalo naktį tikrinti nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir įsitikinti, ar visi nuteistieji miega, ar nėra susižalojusių asmenų ir pan. Nuteistųjų žadinimas naktį kelis kartus bei Å¡vietimas žibintuvėliu į veidÄ nėra įprastinė praktika, kuriÄ taiko Vilniaus PN apsaugos pareigÅ«nai.

Tokias priemonės leidžiama panaudoti iÅ¡imtinais atvejais, kai nėra kitų galimybių nustatyti nuteistojo tapatybę. Pažymi, jog Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 9 patvirtintame Vilniaus pataisos namų priežiÅ«ros postų plane Nr. 14-712 (toliau – ir Planas), be kita ko, nustatytos prižiÅ«rėtojo kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje nuteistųjų drausmės grupėje tarnybinės pareigos. Pagal Plano 12.13 punktÄ apsaugos pareigÅ«nai turi dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvauti nuteistųjų skaičiuotėse ir patikrinimuose, tikrinti nuteistųjų skaičių nakties metu.

4. Vilniaus PN negali teikti informacijos apie pareiÅ¡kėjo skunde minimo nuteistojo sveikatos bÅ«klę, nes tokie duomenys yra konfidencialÅ«s. VieÅ¡ai skelbiamoje užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar neperduodamas per kasdienius kontaktus (pavyzdžiui, rankos paspaudimÄ sveikinantis ar apsikabinant), todėl net jeigu skunde minimas asmuo galimai buvo užsikrėtęs ŽIV, jis neprivalėjo bÅ«ti izoliuotas nuo aplinkinių.

Pareiškėjas, kaip ir kiekvienas nuteistasis, turėjo ir privalėjo laikytis atitinkamų higienos reikalavimų. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje yra 2016 m. vasario mėnesio patvirtinimas, kad jis supažindintas su tuberkuliozės, lytiškai plintančių ligų, ŽIV / AIDS, hepatitų B ir C galimais užsikrėtimo būdais ir profilaktikos priemonėmis, narkomanijos prevencija, todėl dėl savo sveikatos pats privalėjo elgtis atsargiai ir nesinaudoti tomis pačiomis higienos priemonėmis su kitais nuteistaisiais.

Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad jis neva negali ramiai miegoti dėl nuolatinio galvojimo apie galimo užsikrėtimo ar neužsikrėtimo ŽIV galimybe. Vilniaus PN už sveikatos priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, gavę nuteistųjų praÅ¡ymus, nedelsdami padaro nemokamus kraujo tyrimus ir jeigu yra bÅ«tina pradedamas asmens gydymas. Å i paslauga galioja ir pareiÅ¡kėjui.

5. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, esant 3 sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, o nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , tai, ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymuose nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiam ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, buvo tęstinė (administracinė byla Nr. A556-95/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais, o pagal LVAT praktikÄ vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, Å¡ie paaiÅ¡kinimai turi bÅ«ti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais; be to, neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra nesunkiai įveikiamos: neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai / veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki (administracinė byla Nr. Al7-1001/2007).

Pažymėtina, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, t .y ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) byla Meilus prieÅ¡ LietuvÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-2/2008, LVAT administracinės bylos Nr. A2-718/2007, Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp jo nurodytų tariamų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, taip pat nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio.

Remiantis atsakovės atstovo pateikiama pareiÅ¡kėjo sveikatos istorija, 2017 m. spalio 20 d. pareiÅ¡kėjui nediagnozuota depresija ar kiti psichikos sveikatos sutrikimai. Taigi, nurodytos aplinkybės įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos, t. y. pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos skundžiamos aplinkybės negalėjo pareiÅ¡kėjui sukelti intensyviÄ ir ilgai trunkančiÄ slogiÄ emocinę bÅ«senÄ , sukeliančiÄ papildomus nepatogumus ir neigiamus iÅ¡gyvenimus, stipresnius negu tie, kuriuos iÅ¡gyvena nuteistieji, atlikdami bausmę tam skirtose pataisos įstaigose.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 2 000 Eur – už netinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo: „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“ 3. Pirmiausia, pareiÅ¡kėjas pateikė nusiskundimus pasivaikščiojimo kiemeliais, ypač akcentuodamas, jog laikomi nelaisvėje valstybės tarnautojai turi geresnes sÄ lygas negu pareiÅ¡kėjas.

Teismas akcentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų valstybės tarnautojus, atskiras minėtų nuteistųjų laikymo tikslas įtvirtintas BVK 70 straipsnio 1 dalyje. Teismas neabejoja BVK nuostatų konstitucingumu, todėl teigti, kad Vilniaus pataisos namų administracija, vykdydama Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus, elgėsi neteisėtai, negalima. Vilniaus PN I-jo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų būriai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas, jis yra erdvus, kieme įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems (žr. fotonuotraukas, b. l. 44-45).

Teisės aktuose nenustatyti jokie plotų reikalavimų normatyvai nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktÄ paprastajai grupei priskirti nuteistieji kasdien turi teisę pasivaikščioti 3 valandas. Vilniaus PN direktorius 2017 m. liepos 26 d. patvirtino nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikÄ Nr. 81-454 (b. l. 46), kuriame įtvirtinta kiekvieno gyvenamojo korpuso aukÅ¡tų pasivaikščiojimų tvarka. Taigi, pareiÅ¡kėjo pretenzijos apie pasivaikščiojimų kiemelius nepasitvirtino.

4. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis negali normaliai bendrauti su artimaisiais, nes taksofonai yra kiemeliuose, kuriuose yra daug žmonių, ten nuolat triukÅ¡maujama. Be to, pareiÅ¡kėjas negali raÅ¡yti artimiesiems. Teismas nesutinka su tokia pozicija. Pirma, pareiÅ¡kėjas gali naudotis raÅ¡ymo teisėmis. Antai, pagal BVK 99 straipsnio 1 dalį nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų, nuteistųjų laiÅ¡kų iÅ¡siuntimo ir gavimo tvarkÄ reglamentuoja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XIV skyrius. Antra, pareiÅ¡kėjas nepagrindė aplinkybės, kad neįmanoma susikalbėti, naudojantis taksofonais, o Vilniaus PN taksofonai yra (žr. fotonuotraukas, b. l. 44-45), todėl jais naudotis įmanoma.

5. PareiÅ¡kėjas skundžiasi tuo, kad Vilniaus PN naktimis vykdomos patikros, kurias atlieka Vilniaus PN administracija. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 įsakyme Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija (2017 m. liepos 27 d. redakcija), pagal kurios 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigÅ«nų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę; tai reiÅ¡kia, kad patikros turi bÅ«ti vykdomos tiek dienÄ , tiek naktį.

Pagal Instrukcijos 7, 7.1 ir 7.2 punktus nuteistųjų, laikomų laisves atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė ji buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės. Apsaugos pareigÅ«nai privalo naktį tikrinti nuteistųjų gyvenamÄ sias patalpas ir įsitikinti, ar visi nuteistieji miega, ar nėra susižalojusių asmenų ir pan. Vilniaus PN direktoriaus 2013 m. balandžio 9 patvirtintame Vilniaus pataisos namų priežiÅ«ros postų plane Nr. 14-712 (b. l. 20-43), be kita ko, nustatytos prižiÅ«rėtojo kamerų tipo patalpose, baudos izoliatoriuje nuteistųjų drausmės grupėje tarnybinės pareigos.

Pagal Plano 12.13 punktÄ apsaugos pareigÅ«nai turi dienotvarkėje nustatytomis valandomis dalyvauti nuteistųjų skaičiuotėse ir patikrinimuose, tikrinti nuteistųjų skaičių nakties metu. Taigi, ir Å¡is pareiÅ¡kėjo nusiskundimas negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

6. Pareiškėjas skundėsi, kad buvo laikomas su ŽIV nešiojančiu asmeniu, kad su juo naudojosi tomis pačiomis higienos priemonėmis. Teismas pabrėžia ir tai, jog remiantis pareiškėjo asmens sveikatos istorijos Nr. 05-A/2013/469 kopija (b. l. 12–19): pareiškėjas 2016 m. pasirašytinai buvo supažindintas su tuberkuliozės, lytiškai plintančių ligų ŽIV / AIDS, hepatitų B ir C užsikrėtimo būdais ir profilaktikos priemonėmis, narkomanijos prevencija (b. l. 17), be kita ko, kad reikia asmeniškai naudotis higienos priemonėmis.

Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad jis neva negali ramiai miegoti dėl nuolatinio galvojimo apie galimo užsikrėtimo ar neužsikrėtimo ŽIV galimybe. Vilniaus PN už sveikatos priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys, gavę nuteistųjų praÅ¡ymus, nedelsdami padaro nemokamus kraujo tyrimus ir jeigu yra bÅ«tina pradedamas asmens gydymas: Å¡i paslauga galioja ir pareiÅ¡kėjui. Teismas pabrėžia, kad galimai pareiÅ¡kėjo neramiÄ bÅ«senÄ sukėlė ir ankstesnis nesveikas gyvenimo bÅ«das.

Antai, 2017 m. spalio 20 pareiÅ¡kėjÄ konsultavo gydytojas psichiatras, nes pareiÅ¡kėjas skundėsi vidine įtampa, blogu miegu, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 16 m. piktnaudžiauja alkoholiu, 2009 m. turėjo alkoholinį delyrÄ , diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (kodas F10.2) (b. l. 19).

7. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad Å¡ioje administracinėje byloje nenustatyta Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų, todėl, nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo K. N. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas.

8. Atitinkamai, netenkinus pareiÅ¡kėjo skundo, negali bÅ«ti tenkinamas ir jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo K. N. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Ernestas Spruogis