Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f103277f-b66d-400a-82bc-59edd1c57709 KI-generiert

Appeal dismissed; death penalty commutation rejected due to lack of genuine remorse and high re-offending risk.

Geschäftsnummer f103277f-b66d-400a-82bc-59edd1c57709
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the appeal against the lower court's refusal to commute the defendant's death sentence to life imprisonment. The defendant argued he had compensated victims, but the court found his actions were merely formal and lacked genuine remorse, especially since victims had not received compensation. Consequently, the court determined the risk of re-offending remained high and the death penalty commutation was not warranted.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis: The court must assess whether the convicted person has genuinely compensated the victim and demonstrated true remorse; if compensation is only partial or formal and the risk of re-offending remains high, commutation of the death penalty to life imprisonment may be denied.

Schlagwörter

KI-generiert
death penalty commutation genuine remorse assessment victim compensation re-offending risk life imprisonment appeal dismissal criminal liability

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis 1 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Byla Nr. 1S-196-1020/2020 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.6; 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto RimÅ¡elio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – Pataisos namų) administracijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. R. B. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. G., S. N. ir V. Č., sukÅ«rė nusikalstamÄ susivienijimÄ ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir dalyvavo to susivienijimo veikloje. 1999 m. pradžioje jie susivienijo bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus, sukÅ«rė nusikalstamÄ susivienijimÄ ginkluotÄ Å¡aunamaisiais ginklais, ir aktyviai jame dalyvavo darydami sunkius nusikaltimus.

Jie palaikė ilgalaikius glaudžius tarpusavio ryÅ¡ius, darydami nusikaltimus naudojosi automobiliais, mobiliojo ryÅ¡io telefonais, buvo ginkluoti pistoletais ir peiliais, turėdavo lipnios juostos ir antrankius aukoms suriÅ¡ti, taip pat vežiojosi kastuvus, skirtus toms aukoms užkasti. IÅ¡ anksto suplanuodavo sunkių nusikaltimų padarymÄ pasiskirstydavo vaidmenimis. Laikotarpyje nuo 1999 m. iki 2001 m. balandžio mėn., dalyvaudami Å¡io susivienijimo veikloje, nuteistieji padarė penkis sunkius, o taip pat ir kitus nesunkius nusikaltimus. 1999 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. prievartavo G. G. turtÄ . 1999 m. vasarÄ V. G. ir S. N. tyčia nužudė A. V. ir apie tai informavo R. B. 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje V. G., S. N., R. B. ir V. Č. pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. A. 2000 m. balandžio 6 d. jie tyčia nužudė R. K., pagrobė jo turtÄ ir dokumentus.

TÄ pačiÄ dienÄ jie neteisėtai atėmė laisvę E. G., o 2000 m. balandžio 8 d. jį tyčia nužudė, taip pat pagrobė jo turtÄ ir dokumentus. 2000 m. balandžio 7 d. naktį jie tyčia nužudė R. P. ir V. Č. bei pasikėsino tyčia nužudyti J. V., taip pat pagrobė R. P. ir V. Č. turtÄ .

2. R. B. kartu su V. G., S. N. ir V. Č. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, V. G. ir S. N. bÅ«dami anksčiau nusikaltę tyčiniu nužudymu, tyčia nužudė R. K., be to pakartotinai pagrobė jo turtÄ ir svarbius asmeninius dokumentus. Jie taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, veikdami grupėje iÅ¡ anksto susitarę, neteisėtai atėmė laisvę E. G., bÅ«dami anksčiau nusikaltę tyčiniais nužudymais, tyčia nužudė E. G., buvusį bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, taip pat pakartotinai pagrobė jo turtÄ ir svarbius asmeninius dokumentus. 2000 m. vasario mėn. R. B. paskolino E. G. 60 000 JAV dolerių.

Tuo metu R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susidomėjo E. G. verslu. E. G. delsė grÄ Å¾inti skolÄ , todėl R. B., S. N., V. G. ir V. Č. susitarė jį nužudyti nusivilioję į (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, esantį (duomenys neskelbtini) angarÄ . 2000 m. balandžio 6 d. vakare pirmieji automobiliu į šį angarÄ atvažiavo V. Č. ir S. N., o vėliau atvyko R. B., V. G. ir kartu su jais E. G. bei R. K., kuris nuteistiesiems nebuvo reikalingas. Visiems nuėjus į angarÄ , V. G. iÅ¡ pistoleto „TT“ dviem šūviais nuÅ¡ovė R. K. ir dar koja užspaudė jam kaklÄ .

S. N., V. Č. ir R. B. tuo metu rÅ«pinosi, kad niekas iÅ¡ angaro neiÅ¡eitų, automobilio Å¡viesomis apÅ¡vietė įvykio vietÄ . S. N. be to prožektoriumi mušė E. G. kartu su V. Č. ir R. B. surakino jam rankas antrankiais ir įsodino į automobilį, o R. K. lavonÄ suvyniojo į polietileno plėvelę ir įdėjo į V. Č. automobilio bagažinę. Po to, nuteistieji, važiuodami miÅ¡ku, parinko vietÄ ir ten R. K. lavonÄ užkasė. Jie taip pat pagrobė R. K. 6000 Lt vertės laikrodį „Breitling“ su apyranke, buto raktus, kurių vertė 150 Lt, automobilio „Mercedes Benz“ užvedimo raktÄ , kurio vertė 150 Lt, signalizacijos valdymo pultelį „Sonic Alarm“, kurio vertė 100 Lt, mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia 5110“ su Sim kortele, kurio vertė 700 Lt, o taip pat transporto priemonės „Mercedes Benz“ registracijos liudijimÄ ir vairuotojo pažymėjimÄ .

Po to, nuteistieji E. G. prievarta nuvežė į (duomenys neskelbtini) sodo bendrijoje (duomenys neskelbtini) esantį S. N. uoÅ¡vio sodo namelį. Jo rÅ«syje jie laikė E. G. surišę jam rankas ir kojas bei užrišę ant kaklo kilpÄ , girdė jį alkoholiniais gėrimais ir pakaitomis jį saugojo. 2000 m. balandžio 8 d. vakare nusivežė jį automobiliu į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kelį, ten V. Č. su S. N. iÅ¡kasė duobę, o po to S. N. su V. G. suriÅ¡tÄ ir prigirdytÄ alkoholiu, t.y. buvusį bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje, E. G. pasmaugė ir jo lavonÄ užkasė.

Nuteistieji taip pat pagrobė E. G. turėtÄ turtÄ ir dokumentus: laikrodį „Breitling“, kurio vertė 6 000 Lt; odinę striukę, kurios vertė 1 500 Lt; krepšį „Nike“, kurio vertė 100 Lt su jame buvusiais smulkiais daiktais, kurių vertė 15 Lt; sportinius batelius „Adidas“, kurių vertė 270 Lt; „Adidas“ sportinį triko, kurio vertė 70 Lt; „Adidas“ sportinį kostiumÄ , kurio vertė 270 Lt; odinę piniginę, kurios vertė 100 Lt; namo raktus, kurių vertė 150 Lt; du signalizacijos valdymo pultelius „Prestige“ ir „Cliford“, kurių vertė 200 Lt; mobilaus ryÅ¡io telefonus „Nokia-5110“ ir „Ericsson“, kurių vertės 700 Lt ir 500 Lt; taip pat Lietuvos Respublikos piliečio pasÄ , vairuotojo pažymėjimÄ ir automobilio „Audi 80“ registracijos liudijimÄ .

Nuteistieji dalį pagrobtų R. K. ir E. G. daiktų pasiliko sau, dalį išmetė, o pagrobtus dokumentus sunaikino.

3. R. B. su V. G. ir S. N. taip pat nuteisti už tai, kad bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, anksčiau bÅ«dami nusikaltę tyčiniais nužudymais, turėdami tikslÄ paslėpti kitÄ sunkų nusikaltimÄ â€“ R. K. nužudymÄ , tyčia nužudė du asmenis – R. P. ir V. Č. bei pasikėsino nužudyti dar ir trečiÄ asmenį J. V.. Be to, pakartotinai pagrobė R. P. ir V. Č. turtÄ . Po R. K. nužudymo ir E. G. uždarymo sodo namelio rÅ«syje R. B., S. N. ir V. G. suprato, kad apie jų iÅ¡vykimÄ su R. K. ir E. G.

žino R. P., kuris gali bÅ«ti liudytoju, todėl susitarė jį nužudyti. 2000 m. balandžio mėn. 7 d., 2 val., pagal susitarimÄ su R. P., R. B., S. N. ir V. G. nuvažiavo į autostrados Vilnius-Klaipėda 137-Ä kilometrÄ ir sustojo ties įvažiavimu (duomenys neskelbtini). Ä® nusikaltimo vietÄ kartu su R. P. atvažiavo V. Č. ir J. V., todėl nuteistieji nutarė nužudyti juos visus tris. Pirmiausia jie apžiÅ«rėjo keliÄ ir patikrino, ar netoliese nėra policijos. Po to S. N. priėjo prie V. Č. automobilio „BMW“, kuriame sėdėjo V. Č. ir J. V., ir atidaręs automobilio priekines dureles, Å¡audydamas iÅ¡ pistoleto penkiais šūviais mirtinai sužalojo V. Č. ir trimis šūviais sunkiai sužalojo J. V., kuris apsimetė mirusiu.

Tuo pačiu metu R. B. Å¡audydamas iÅ¡ pistoleto septyniais šūviais nuÅ¡ovė stovėjusį Å¡alia automobilio R. P. Nuteistieji iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio V. Č. ir apsimetusį mirusiu J. V. ir suguldė juos prie R. P. lavono. V. Č. dar dejavo, todėl V. G. iÅ¡ pistoleto Å¡ovė jam į krÅ«tinę ir įdÅ«rė peiliu. Po to nuteistieji nuėjo į miÅ¡kÄ kasti duobės lavonų paslėpimui. Tuo metu J. V. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, nuteistieji jo ieÅ¡kojo, bet nerado, nes J. V. mobiliuoju telefonu iÅ¡kviestas T. V. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas.

Nuteistieji R. P. lavonÄ Ä¯metė į melioracijos Å¡ulinį, o V. Č. lavonÄ užkasė miÅ¡ke. Jie taip pat pagrobė R. P. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSony CM-DX 1000“ su Sim kortele, kurio vertė 350 Lt ir V. Č. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žEricsson GA 628“ su Sim kortele, kurio vertė 500 Lt, kuriuos kartu su Å¡aunamaisiais ginklais paslėpė miÅ¡ke ties autostrados (duomenys neskelbtini).

4. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, padarė turto prievartavimÄ panaudojant fizinį smurtÄ , veikiant organizuotoje grupėje ir esant stambaus masto turtiniam reikalavimui. 1999 m. birželio ar liepos mėn. (tiksliai nenustatytu laiku) (duomenys neskelbtini), įsodino į automobilį G. G. ir nusivežė jį į (duomenys neskelbtini), esantį R. B. giminaičių sodo namelį. Ten jie nuvedė G. G. į rÅ«sį, lipnia juosta suriÅ¡o jam rankas ir kojas ir reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo duoklės, t. y. pinigų už tariamÄ â€žapsaugÄ â€œ. TÄ pačiÄ dienÄ jie iÅ¡reikalavo 50 000 Lt, kuriuos gavo iÅ¡ nukentėjusiojo brolio D. G., o G. G. paleido.

5. R. B. nuteistas ir už tai, kad kartu su V. G., S. N. ir V. Č., bendrininkaudami nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto Å¡aunamaisiais ginklais, forma, pasikėsino neteisėtai atimti laisvę R. A.. 2000 m. sausio mėn. jie susitarė pagrobti verslininkÄ UAB „S“ generalinį direktorių R. A.. Dėl to R. A. pasikeisdami sekė, nustatinėjo, kur jis gyvena, kur jo darbovietė, kur ir kokiu automobiliu važinėja, ar neturi apsaugos. Nustatę, kad R. A. darbovietė yra (duomenys neskelbtini), ir kad jis vienas automobiliu „Toyota Land Cruiser“ važinėja į namus (duomenys neskelbtini), 2000 m. vasario mėn. antroje pusėje jie automobiliu nuvažiavo į keliÄ (duomenys neskelbtini), ten iÅ¡sidėstė ir laukė atvažiuojančio R. A.

R. B. mobiliuoju telefonu pranešė S. N., kad R. A. atvažiuoja, S. N. ant kelio patiesė spygliuotÄ takelį, o V. Č. ir V. G. automobiliu laukė toliau, ketindami, kai pradÅ«rus padangas R. A. iÅ¡lips iÅ¡ automobilio, prievarta įsodinti jį į savo automobilį. R. A. ant spygliuoto takelio užvažiavo, pradÅ«rė dvi automobilio padangas, tačiau nuteistieji nusikaltimo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes R. A. nesustojo, o nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) k., kur buvo daugiau žmonių ir automobilių, be to, atvyko firmos darbuotojai, pakeitę R. A. automobilio ratus.

6. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi, kuria pakeisti minėti nuosprendžiai, R. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme.

7. Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 4 d. buvo gautas Pataisos namų teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 3 d. nutartimi Pataisos namų teikimo netenkino, konstatavęs, kad R. B. neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ sÄ lygų. Anot teismo, R. B. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis, atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens.

II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 8. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas N. Strazdas skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį ir tenkinti Pataisos namų teikimÄ dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. 8.1. Skunde nurodoma, kad aplinkybės, kurios, teismo įsitikinimu, sudaro kliÅ«tis R. B. atžvilgiu taikyti BK 51 straipsnyje numatytÄ lengvatÄ , buvo interpretuotos tendencingai ir nuteistojo nenaudai.

Teismas pernelyg sureikÅ¡mino tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, lygi 47 balams. Skunde nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra atliekamas tik nuo 2016 metų. Jei Å¡is vertinimas bÅ«tų atliekamas nuo tada, kai R. B. pradėjo atlikti bausmę, akivaizdu, kad rizikos balas bÅ«tų mažesnis. NeaiÅ¡ku ir tai, kuo teismas grindė iÅ¡vadÄ , kad R. B. nededa maksimalių pastangų siekiant minimizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

Per santykinai neilgÄ laikotarpį R. B. pakartotinio elgesio rizika sumažėjo 16 balų, o visi skundžiamoje nutartyje paminėti jo elgesį apibÅ«dinantys faktai patvirtina dideles jo pastangas pakeisti elgesį teigiama linkme. R. B. vykdo visus keliamus reikalavimus, dalyvauja visose galimose programose, skatintas, dirba. Dauguma R. B. konstatuotų dinaminių, t. y. galinčių kisti, pakartotinio nusikalstamumo rizikos balų – skirti už jo mÄ stymo ir elgesio vertinimÄ bei už gyvenimo stilių ir draugus.

Å ie veiksniai yra pakankamai abstraktÅ«s ir negali bÅ«ti suabsoliutinti bei juos reikia vertinti kitų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste. 8.2. Skunde nurodoma, kad teismas, įžvelgdamas nepriekaiÅ¡tingo R. B. elgesio stokÄ , pernelyg sureikÅ¡mino tai, jog pastarasis vienÄ kart pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Pasak gynėjo, Å¡is pažeidimas buvo neÅ¡iurkÅ¡tus ar net formalus – jis nebuvo smurtinis ar susijęs su draudžiamų medžiagų vartojimu. Å io pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ patvirtina ir aplinkybė, kad pataisos namų administracija nuteistajam už tai neskyrė drausminės nuobaudos. 8.3.

Anot gynėjo, išvada, kad nuteistojo ryšiai su artimaisiais bei darbinė motyvacija nėra pakankamu apsauginiu faktoriumi nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio, yra grįsta prielaidomis ir šališka. Teismas pervertino tai, kad praeityje R. B. buvo linkęs kartoti tas pačias klaidas, priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Gynėjo teigimu, šios nuteistojo klaidos buvo įvertintos priimant nuosprendį, o pakartotinis jų akcentavimas prilygsta pakartotiniam R. B. nusikalstamų veikų vertinimui.

Be to, teismo išvada, jog R. B. pernelyg pasitiki sėkme, ne visas socialines situacijas geba vertinti teisingai, kitus linkęs vertinti stereotipiškai ir todėl nagrinėjamu atveju bausmės tikslai jo atžvilgiu nėra pasiekti, yra abstrakti ir nepagrįsta konkrečiais faktais. 8.4. Gynyba nesutinka ir su išvada, kad nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo indėlį padarant nusikalstamas veikas. Šiuo metu R. B. pripažįsta kaltę, visas nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, o savo elgesį vertina kritiškai.

Nuteistojo, kuris nėra teisininkas, suvokimÄ , kad savo tiesioginiais veiksmais jis nužudė tik vienÄ asmenį ir kad tuo metu jis neturėjo kito pasirinkimo, apygardos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai interpretavo kaip nuteistojo siekį minimizuoti kaltę. Anot gynėjo, kliÅ«timi netaikyti BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų negalima laikyti ir aplinkybių, susijusių su žalos atlyginimu. Nuteistasis tvirtina, kad žalÄ atlygino, jokie vykdomieji raÅ¡tai pataisos įstaigoje negauti, o vien nukentėjusiojo K. K. teiginys, kad jam žala neatlyginta, nepaneigia galimybės pakeisti bausmę R. B.

Gynėjo teigimu, jei bÅ«tų pateikti kokie nors reikalavimai dėl žalos atlyginimo, jo ginamasis dėtų maksimalias pastangas jÄ atlyginti. 8.5. Gynėjo teigimu, priimdamas skundžiamÄ nutartį apygardos teismas neįvertino ir kitų duomenų, kurie rodo nesant kliūčių R. B. pakeisti bausmę. Pataisos namų administracija jų neįžvelgė ir teikime R. BaratinskÄ apibÅ«dino iÅ¡imtinai teigiamai. Liko neįvertinta tai, kad per 20 metų R. B. smurtinis elgesys nefiksuotas. Teismas nepakankamai atsižvelgė į stiprius nuteistojo Å¡eiminius ryÅ¡ius, gailestį dėl padaryto, bausmės režimo taisyklių laikymÄ si, kas mažina jo pakartotinio nusikalstamumo tikimybę.

Taip pat neįvertinta, kad net ir tenkinus Pataisos namų teikimÄ , nuteistasis ir toliau atliktų laisvės atėmimo bausmę. Sprendžiant dėl bausmės Å¡velninimo galimybės svarbu ir tai, kad jau po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo R. B. padėjo teisėsaugai teikdamas informacijÄ apie bendrininkus, daiktinių įrodymų buvimo vietÄ ir pan. Visa tai rodo, kad nuteistasis pakankamai ilgÄ laikÄ yra stabilus ir kinta iÅ¡imtinai pozityvia linkme. Be to, iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio nuteistasis net negali suprasti, kuria linkme jam dar reikėtų taisytis, kad galėtų tikėtis bausmės pakeitimo į terminuotÄ laisvės atėmimÄ . 8.6.

Vadovaudamasis teismų praktika, gynėjas teigia, kad tam tikrais atvejais laisvės atėmimas iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu buvo keičiamas asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žymiai didesnė nei R. B. arba kurie bausmės atlikimo rėžimo taisykles pažeidė ne kartÄ . Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, gynėjas teigia, kad ir labai sunkų nusikaltimÄ padariusiam asmeniui, turi bÅ«ti suteikiama viltis tikėtis, jog kada nors jis bus paleistas į laisvę.

Garantuoti, kad asmuo, atlikęs ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, ateityje laikysis taisyklių ir nenusikals, nėra įmanoma, tačiau įstatymų leidėjas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatydamas galimybę laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, įpareigoja teismÄ vertinti ar bausmės tikslai negali bÅ«ti pasiekti paskyrus nuteistajam terminuotÄ laisvės atėmimÄ . Skunde pabrėžiama ir tai, kad valstybės tikslas nėra nukarÅ¡inti žmogų ar paleisti nusenusį žmogų, o Å¡iuo atveju tolesnis buvimas pataisos įstaigoje jau nebeturi prasmės, nes R. B. asmenybė ir vertybės yra pakitusios.

9. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat gautas nuteistojo R. B. praÅ¡ymas atliekamÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistasis nurodo, kad laikėsi bausmės rėžimo taisyklių, elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, vykdė socialinės reabilitacijos priemones, yra skatintas už gerÄ elgesį, pataisos namuose dirba ir planuoja tai daryti laisvėje. R. B. nurodo visiÅ¡kai pripažįstÄ s savo kaltę ir prisiimÄ s dėl to atsakomybę. Anot nuteistojo, kalėdamas 20 metų, jis padarė pažangÄ , visiÅ¡kai panaikino savo charakteryje nusikalstamo elgesio rizikÄ ir laikėsi įstatymų bei vykdo visas nustatytas vidaus tvarkos taisykles, o jo asmenybė prarado pavojingumÄ . Apie galimÄ pakartotinį jo nusikalstamÄ elgesį bylojantys veiksniai yra negrįžtamai iÅ¡nykę, o nusikalstamas elgesys jam svetimas. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo R. B. gynėjo advokato N. Strazdo skundas atmestinas.

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pateiktÄ medžiagÄ , skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo gynėjo skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta iÅ¡samiai iÅ¡analizavus ir tinkamai įvertinus nuteistÄ jį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ atspindinčius duomenis. Nuteistojo asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, taip pat paties nuteistojo R. B. Kauno apygardos teismo posėdyje sprendžiant paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimÄ terminuotu laisvės atėmimu duoti paaiÅ¡kinimai apie nagrinėjamam klausimui svarbius aspektus, bent jau Å¡iuo metu neleidžia daryti iÅ¡vados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ bausmę terminuotu laisvės atėmimu. 11. 2019 m. kovo 21 d.

įstatymu Nr. XIII-2005 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė BK 51 ir BK 97 straipsnių nuostatas ir įtvirtino kriterijus, kurių pagrindu sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Tačiau laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savaime nepažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) ir vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens.

12. EŽTT jurisprudencijoje nurodoma, kad nusikaltusio asmens sulaikymas nuo pakartotinio nusikaltimo padarymo yra viena iÅ¡ esminių laisvės atėmimo bausmės funkcijų. Todėl vien tik faktas, kad asmuo kali ilgÄ laikÄ , nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti Å¡iÄ pareigÄ ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

13. Pagal EŽTT jurisprudencijÄ , įkalinimo, įskaitant įkalinimÄ iki gyvos galvos, vienu iÅ¡ tikslų yra nuteistojo reabilitacija, t. y. nuteistojo per(si)auklėjimas. Todėl įkalinimas iki gyvos galvos su Konvencijos 3 straipsniu suderinimas tik tol, kol esama teisėtų penologinių pagrindų, tokių kaip nubaudimas, atgrasymas, visuomenės apsauga ar reabilitacija, jei kalintysis iki gyvos galvos jau nėra pavojingas visuomenei ir nėra (kitų) penologinių pagrindų jį toliau laikyti izoliuotÄ nuo visuomenės, jis turi bÅ«ti paleistas į laisvę.

Konvencija nedraudžia valstybėms kalinti asmenį, kuris nuteistas už labai sunkų nusikaltimÄ , neribotÄ laikÄ , kai tai bÅ«tina visuomenės saugumui užtikrinti. Tai reiÅ¡kia, kad prioritetas teikiamas visuomenės saugumo užtikrinimui. EŽTT, remdamasis ankstesne praktika kitose bylose, byloje MatioÅ¡aitis ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ , pažymėjo, „jog vien tai, kad nuteistasis jau daug metų atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesumažina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę, ir joks su 3 straipsniu susijęs klausimas negali kilti, jei nuteistasis iki gyvos galvos vis dar kelia pavojų visuomenei.

Tai visų pirma pasakytina apie nuteistuosius už nužudymÄ ar kitus sunkius nusikaltimus asmeniui. Nors jų laisvės atėmimo bausmės yra ilgos ir pelnytos, jie iÅ¡saugo teisę turėti viltį, kad vienÄ dienÄ jie iÅ¡pirks savo kaltes. Å ios vilties iÅ¡ jų negalima visai atimti. Atėmus iÅ¡ jų viltį, bÅ«tų paneigtas esminis jų žmogiÅ¡kumo aspektas, ir tai prilygtų pažeminimui“ (Žr. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo 180 pastraipÄ ). Pažymėtina, jog Å¡iuo EŽTT sprendimu ginčydamas skundžiamos nutarties teisėtumÄ vadovaujasi ir nuteistojo gynėjas, tačiau tÄ darydamas neatskleidžia viso iÅ¡aiÅ¡kinimo ir nutyli apie valstybės pareigÄ apsaugoti visuomenę nuo jai vis dar pavojingo asmens.

14. Po tokios EŽTT jurisprudencijos, Lietuvoje priimtos baudžiamojo įstatymo pataisos (tam tikra prasme kaip EŽTT minėtos nuteistųjų iki gyvos galvos vilties iÅ¡pirkti savo kaltes realizavimo aktas) suformuluotos taip, kad teismas, atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sÄ lygas, gali (nėra įtvirtintas imperatyvus įpareigojimas) pakeisti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Taip įstatymu įtvirtinta galimybė suÅ¡velninti nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo pavojingo asmens, gali bÅ«ti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu.

15. Nuteistasis R. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytÄ formalųjį kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau nei dvideÅ¡imt metų, t. y. jau nuo 2000 m. balandžio 25 d. Visgi vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. Privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizikÄ , t. y. ar nuteistasis vis dar kelia pavojų visuomenei, jo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

16. IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryÅ¡ius su laisvėje esančiais artimaisiais, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, per socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, atlikdamas bausmę didžiÄ jÄ dalį laiko dirbo ir dirba. R. B. yra 12 kartų skatintas už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ ir dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo programose. Visa tai, taip pat ir kiti skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje aptarti bei teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojantys duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pagrįstai vertinti kaip teigiami jo asmenybės pokyčiai, tačiau vien to nepakanka iÅ¡vadai, jog nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali bÅ«ti pakeista į terminuotÄ laisvės atėmimÄ .

17. Nagrinėjamo skundo ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste pabrėžtina, kad R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė ir vertinama 47 balais. Itin svarbu pastebėti, kad Å¡iuo atveju didesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 27 balus, sudaro veiksniai, kurie priklauso nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį, t. y. juos, bÅ«damas motyvuotas, jis gali žymiai sumažinti. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad pirmÄ kart R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta prieÅ¡ beveik 4 metus.

Per šį laikÄ minėta rizika sumažėjo 16 balų ir gynėjas teigia, jog, jei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bÅ«tų buvusi vertinama nuo R. B. bausmės atlikimo pradžios 2000 m., pakartotinės rizikos dinaminių balų skaičius bÅ«tų dar mažesnis. Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybę, jog nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio sumažėjo nuo 63 iki 47, tačiau niekaip nesutinka su nuteistojo gynėjo pozicija, jog toks sumažėjimas per beveik 4 metų laikotarpį yra pakankamas.

Asmens nusikalstamo elgesio rizika vertinama konkrečiu laiku, o per daugiau nei dvideÅ¡imt bausmės atlikimo metų ji R. B. atveju visgi yra iÅ¡likusi vidutinė. Be to, teiginys dėl dar labiau galėjusio sumažėti rizikos laipsnio yra spėjimų ir prielaidų pobÅ«džio. Taigi prieÅ¡ingai nei teigia nuteistojo gynėjas, Å¡iuo metu negalima daryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra tiek žymi, jog leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

18. Nors gynėjas teigia, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai – mÄ stymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai – negali bÅ«ti suabsoliutinti, pabrėžtina, kad bÅ«tent Å¡iose srityse, siekdamas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, nuteistasis dar turi bei gali padaryti žymiÄ pažangÄ . 19. 2018 m. gruodžio 7 d. iÅ¡vadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė konstatavo, kad R. B. smurtinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė, jis nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, kadangi nemano turintis elgesio trÅ«kumų.

Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumÄ lemiantys veiksniai yra iÅ¡nykę. Å i specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sÄ moningumo didinimÄ bei nuostatų korekcijÄ (asmens bylos t. 4, 185 l.). 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma labai panaÅ¡iai – kad R. B. „supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, kÄ jis vertina kaip problemÄ , ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieÅ¡taravimų. <...> nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas.

Taip pat pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiÅ«rį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Asmuo yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, kitus gali vertinti stereotipiÅ¡kai“ (asmens bylos t. 5, 38 l.). Be to, ypatingai svarbu pažymėti ir socialinio tyrimo iÅ¡vados grafoje „Gyvenimo stilius ir draugai“ nurodytus duomenis. „Nuteistasis 90-aisiais metais vertėsi komercine veikla, kurioje ne viskas buvo legalu, tačiau savo tokiÄ veiklÄ pateisina, nes <...> tuo metu buvo tokie laikai.

Žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo“ (asmens bylos t. 5, 37 l.). Taigi iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad skirtingi specialistai skirtingu laiku įžvelgia tuos pačius ir iÅ¡ esmės nepakitusius veiksnius apie nuteistojo požiÅ«rį ir mÄ stymÄ , kurį apima ir byloje esantys duomenys apie polinkį menkinti savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų.

20. Gynyba teigia, kad nuteistasis savo elgesį vertina vienareikšmiškai kritiškai ir pripažįsta visas jam inkriminuotas aplinkybes. Visgi dar visai neseniai, praėjus daugiau nei 18 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, savo kaltės R. B. dėl padaryto nepripažino (2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristika (asmens bylos t. 4, 184 l.)). 2020 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teisme vykusiame posėdyje, kuriame spręstas klausimas dėl galimybės pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, R. B. savo kaltę pripažino tik iš dalies.

Jis pripažino nužudęs R. P., tačiau kalbėdamas apie kitų asmenų nužudymus, savo kaip bendrininko vaidmenį buvo linkęs menkinti ir teigė, kad asmeniškai jų nežudė, o tai padarė jo bendrininkai. Anot R. B. jis gailisi dėl to, kad nieko nepadarė, kad šie asmenys nebūtų nužudyti (teikimo medžiagos 37 l.), visgi baudžiamojoje byloje pripažinta ir tai, kad R. B. aktyviai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, tiesiogiai dalyvavo ir aktyviai veikė ne tik R. P., bet ir kitų nukentėjusiųjų nužudymuose taip pat įvykdant kitus nusikaltimus (detaliau žr.

Å¡ios nutarties 1 – 5 pastraipas). Teismo vertinimu, R. B. tokiu bÅ«du menkina savo aktyvų organizacinį indėlį padarytose nusikalstamose veikose, todėl jo prisipažinimas atskleidžia nepakankamai savikritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo veiksmus ir jų pavojingumÄ . Taigi apygardos teismo iÅ¡vada apie polinkį menkinti savo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas, yra objektyvi ir pagrįsta.

21. Pagal jau minėtas BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas, spręsdamas dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, be kita ko atsižvelgia ir į tai, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigojo jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. B. požiÅ«ris į žalos atlyginimo klausimÄ ir į nukentėjusiųjų interesus yra formalus ir neatspindi nuoÅ¡irdžios atgailos dėl savo elgesio. Nuteistasis teigė, kad padarytÄ Å¾alÄ yra atlyginęs, tačiau žalos dydį sieja ne su įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista suma, o tik su ta jos dalimi, dėl kurios jo, kaip skolininko, atžvilgiu teikiami vykdomieji dokumentai. Teismo posėdyje dalyvavęs nukentėjusysis K. K. teismui paaiÅ¡kino, kad žalos atlyginimo nėra gavęs. Vien tai, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo nesikreipė į antstolius ir dėl to R. B. atžvilgiu nebuvo iÅ¡duoti vykdomieji raÅ¡tai, neeliminuoja nuteistojo galimybės atlyginti žalÄ savanoriÅ¡kai ir taip, realiais veiksmais, o ne deklaratyviais teiginiais, parodyti savo atgailÄ ir kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į nusikalstamÄ elgesį.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis gauna tam tikras pajamas, sistemingai apsipirkinėja, nesusiduria su dideliais finansiniais sunkumais ir turi galimybę Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti, tačiau to nedaro. Apygardos teismo posėdyje, nei nuteistasis, nei jo gynėjas jokios iniciatyvos aptarti šį klausimÄ su nukentėjusiaisiais neiÅ¡reiÅ¡kė ir visÄ dėmesį skyrė argumentams apie vykdomuosius dokumentus. Nuteistasis dėl savo veiksmų net neatsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismui teikiami argumentai apie pasikeitusį nuteistojo požiÅ«rį ir netinkamas teismo iÅ¡vadas yra atmestini kaip deklaratyvÅ«s.

23. Visi minėti duomenys rodo, kad nepaisant dalies R. B. teigiamai charakterizuojančių duomenų, kuriuos skunde pabrėžia jo gynėjas, vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika konstatuota pagrįstai. PrieÅ¡ingai nei teigia gynėjas, tokia rizika yra pakankamai didelė, todėl R. B., nuteistam už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ ir kartu su kitais asmenimis įvykdytus net keturių asmenų nužudymus, pasikėsinimÄ nužudyti dar vienÄ asmenį bei kitus nusikaltimus, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jau minėtos EŽTT praktikos ir joje akcentuotos valstybės pareigos apsaugoti visuomenę nuo jai pavojingo asmens, kontekste, bent jau Å¡iuo metu negali bÅ«ti pakeista.

Ä®vertinęs visa tai, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo R. B. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundÄ ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį nepakeistÄ . Å i Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Virginija Liudvinavičienė Ernestas Rimšelis Algimantas Valantinas