Court convicted defendant of sexual assault and imposed combined sentence of community service and fine.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court convicted the defendant of sexual assault against two victims and imposed a combined sentence of community service and a fine. The prosecution alleged repeated acts of touching and forcing victims to touch the defendant's private parts, while the defense argued regarding the specific circumstances of the incidents. The court found the evidence sufficient to establish guilt and applied the statutory provisions to determine the appropriate punishment.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalis; 140 straipsnio 3 dalis: The court may convict a defendant of sexual assault based on proven facts and impose a combined punishment of community service and a fine when the circumstances warrant it.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
?Baudžiamoji byla Nr. 1-49-1079/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04442-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.6; 1.1.12.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.7; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. JoniÅ¡kis Å iaulių apylinkÄs teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų teisÄja Sigita RozgaitÄ, sekretoriaujant teismo posÄdžių sekretorÄms Jovitai MikalajÅ«nienei, Laimai BeleviÄienei, dalyvaujant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorei Laimai Mažeikienei, kaltinamajam V.
M., jo gynÄjai advokatei Daivai BalÄiÅ«nienei, nukentÄjusiosioms E. B. (buvusiai B.), V. D., jos atstovei advokatei L. M., teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., gimÄs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedÄs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinÄ gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padarÄs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužÄs 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužÄs 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) ir 153 straipsnio 1 dalyje.
Teismas n u s t a t Ä : V. M. tvirkino mažametÄ E. B. (dabartinÄ pavardÄ B.), t. y. laikotarpyje nuo 2008 metų lapkriÄio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaiÄių kartų, bet daugiau nei tris kartus, rankomis per rÅ«bus glamonÄjo lovoje gulinÄios mažametÄs E. B. (dabartinÄ pavardÄ B.), gimusios (duomenys neskelbtini), krÅ«tinÄ, lietÄ kojas, pilvÄ , sÄdmenis, praeinant nukentÄjusiajai E. B. (dabartinÄ pavardÄ B.) pro Å¡alį lietÄ jos krÅ«tinÄ, Å¡launis, sÄdmenis;
V. M. tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tvirkino mažametÄ V. D., o bÅ«tent: 2009 metais pradžioje, Å¡eimai gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), nakties metu, pakiÅ¡Äs rankÄ po antklode, per kelnaites tris kartus lietÄ lovoje gulinÄios mažametÄs nukentÄjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gaktÄ ; be to, V. M. tvirkino mažametÄ V. D., o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametei nukentÄjusiajai V.
D., gimusiai (duomenys neskelbtini), lietÄ rankomis per rÅ«bus krÅ«tinÄ, V. M. tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ tvirkino jaunesnÄ negu Å¡eÅ¡iolikos metų V. D., o bÅ«tent: 2015 metų gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametei nukentÄjusiajai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), siÅ«lydamas 50 eurų už pasimylÄjimÄ , apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovÄ , ranka liesdamas nukentÄjusiosios V. D. krÅ«tinÄ ir bandydamas kiÅ¡ti rankÄ po marÅ¡kinÄliais, tokiais savo veiksmais siekÄ sužadinti nepilnametÄs nukentÄjusiosios V.
D. norÄ lytiÅ¡kai santykiauti; be to, V. M. 2014 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Å«kiniame pastate, esanÄioje malkinÄje, adresu (duomenys neskelbtini), metÄ Ä¯ mažametÄs nukentÄjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), nugarÄ pjÅ«klÄ , taip pjÅ«klo dantukais sužalodamas V. D. nugaros juosmeninÄs dalies deÅ¡inÄ pusÄ, tokiu bÅ«du padarÄ nukentÄjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. M. jam pareikÅ¡tus kaltinimus suprato.
NurodÄ, kad visiÅ¡kai nepripažįsta savo kaltÄs nei dÄl vieno iÅ¡ pareikÅ¡tų ar patikslintų kaltinimų. NurodÄ, kad baudžiamoji byla atsirado dÄl to, kad yra pradÄta civilinÄ byla dÄl santuokos nutraukimo ir, kad jis negalÄtų auginti savo dukros K. M.. PaaiÅ¡kino, kad su nukentusiųjų mama susituokÄ apie (duomenys neskelbtini) ir tuo metu apie pora metų gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikÄlÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Gyveno su nukentÄjusiųjų mama ir trim vaikais, t. y. nukentÄjusiosios bei dar viena mergaitÄ, kuri gyvenat (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metus, mirÄ. 2008 m. pradžioje gyvendamas (duomenys neskelbtini), neturÄjo kompiuterio, interneto, o telefone internetas buvo ribotas. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno nuomojamame name, kur buvo du kambariai.
MergaitÄs gyveno viename kambaryje, o jie su žmona ir serganÄia mergaite, kuriai reikÄjo nuolatinÄs priežiÅ«ros, kitame kambaryje. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , gimÄ dukra K. M.. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno apie metus, po to iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . DÄl treÄio kaltinimo, laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos atliekamų tvirkinimo veiksmų prieÅ¡ V. D., nieko nežino. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).
Su sutuoktine kartu gyveno iki 2013-2014 metų, gali bÅ«ti, kad (duomenys neskelbtini) galÄjo dirbti iki 2015 m. liepos mÄnesio pabaigos ir dar kokį pusmetį ten pagyveno, po to iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini)gyvena jo mama. TeigÄ, jog gali bÅ«ti, kad iki 2015 metų pabaigos gyveno su savo sutuoktine. Du kartus buvo iÅ¡vykÄs į užsienį po du su pusÄ mÄnesio. 2015 m. nuo rugsÄjo pabaigos iki gruodžio pradžios ir kitas laikotarpis kai nebegyveno kartu â nuo 2016 m. nuo rugsÄjo pabaigos iki gruodžio pradžios. 2015 m. grįžÄs iÅ¡ užsienio dar su sutuoktine pagyveno apie porÄ savaiÄių iki KÅ«Äių.
IÅ¡ jos iÅ¡sikÄlÄ dÄl nuolatinių kivirÄų, kurių priežastis â gyveno gana skurdžiai, iÅ¡pirkinÄjo namÄ , kuriame gyveno, buvo pakankamai sunku, žmonÄs linkÄ kaltinti vienas kitÄ dÄl blogų gyvenimo sÄ lygų. Nuo 2008 m. iki 2015 m., kai gyveno kartu, iÅ¡ sutuoktinÄs jokių kaltinamų dÄl netinkamo elgesio su mergaitÄmis, priekaiÅ¡tų neva jis fotografuoja, daro netinkamus veiksmus jų atžvilgiu, nebuvo. DÄl kaltinimo, kad 2014 m. rudenį metÄ Ä¯ V. D. nugarÄ pjÅ«klÄ , taip jÄ sužalodamas, nieko nežino.
DÄl paskutinio kaltinimo 2015 m. gruodžio 24 d., tÄ dienÄ prisimena, nes tai buvo paskutinÄ diena, kai jis buvo su savo dukra, nes kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo. TÄ dienÄ valgÄ KÅ«Äias, leido vakarÄ paskutinį kartÄ kaip Å¡eima. PavalgÄ KÅ«Äias, su R. M. dar pažiÅ«rÄjo televizorių ir nuÄjo miegoti. KÅ«Äių vakarienÄje dalyvavo dukra K., žmona R. M., jis ir turbÅ«t V. D.. Kai gyveno su M., kažkiek vartodavo alkoholio. PavartojÄs alkoholį viskÄ atsimindavo. TeigÄ, jog nebuvo taip, kad iÅ¡gÄrÄs lįstų prie mergaiÄių, fotografuotų.
DÄl elgesio su mergaitÄmis ginÄų nebuvo. Jis pageidavo, kad dukra K. augtų su juo, o ne su mama, nes galÄtų dukrai duoti daugiau. Jo vaikystÄ buvo sunki ir nenori, kad dukra taip augtų. Nors kartu negyveno, bet ilgai nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl santuokos nutraukimo, nes tikÄjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , reikÄjo ir paÄiam âatsistoti ant kojųâ, nes iÅ¡Äjo iÅ¡ namų viskÄ palikdamas. PorÄ metų iki skyrybų bylos iÅ¡kÄlimo gyveno atskirai ir per tuos porÄ metų nebuvo jokių pretenzijų, kad negerai elgiasi.
Nuo 2015 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios, iki ieÅ¡kinio dÄl santuokos nutraukimo pateikimo, pradžioje atvažiuodavo per mÄnesį kartÄ aplankyti dukros, paskui nebevažiuodavo. VienÄ dienÄ atvažiuodavo, kitÄ iÅ¡važiuodavo. Savo nuožiÅ«ra dukrai teikdavo iÅ¡laikymÄ . Pradžioje nepastoviai, o vÄliau jau pervedinÄdavo į sÄ skaitÄ po 100 Eur. Jiems gyvenant atskirai buvo kalbų, kad jis norÄtų auginti dukrÄ , bet M. sakÄ, kad dukros neatiduos, todÄl ir ryžosi kreiptis į teismÄ dÄl santuokos nutraukimo ir, kad jam bÅ«tų priteista dukros priežiÅ«ra.
Patikslinus pareikÅ¡tus kaltinimus papildomai nurodÄ, kad patvirtina savo anksÄiau duotus parodymus ir nieko pridurti nenori. DÄl įvykių nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. rudens (duomenys neskelbtini) kaime nieko nebuvo. Jeigu taip bÅ«tų buvÄ, bÅ«tų iÅ¡ karto teisme atsidÅ«rÄs, po pirmo tokio atvejo, jeigu jis bÅ«tų buvÄs. Nes M. karinga moteris, dÄl dukrų sumuÅ¡imo ne kartÄ kreipÄsi į policijÄ . NurodÄ, jog jeigu M. dÄl pliaukÅ¡telÄjimo per veidÄ kreipÄsi, tai dÄl tokio dalyko tikrai iÅ¡ karto irgi bÅ«tų kreipusis.
NurodÄ, jog buvo tokių atvejų 2008 m. ir 2009 m. pradžioje, kai M. bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninÄ su dukra M.. M. iÅ¡vykdavo su dukra gydytis į stacionarÄ , jis likdavo su nuketÄjusiosiomis, rÅ«pindavosi valgio gaminimu, namų ruoÅ¡a. Erika eidavo į mokyklÄ , V. turbÅ«t taip pat eidavo į mokyklÄ , bet neprisimena. Nesupranta iÅ¡ kur atsirado toks kaltinamas. Nurodytu laikotarpiu gulÄdavo mergaiÄių lovoje, tik tada jei jų visiÅ¡kai nebÅ«davo, jeigu jos bÅ«davo mokykloje, ar kažkur iÅ¡Äjusios.
BÅ«davo mergaiÄių kambaryje, nes kitame kambaryje jos visos susirinkÄ aptardavo mokyklos reikalus, tai jeigu jis bÅ«davo po darbo pavargÄs, kartais gulÄdavo. Kartu su mergaitÄmis jų kambaryje niekada negulÄdavo. Kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar bÅ«davo iÅ¡gÄrÄs vis tiek miegodavo savo kambaryje. KodÄl nukentÄjusios nurodo, kad, kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar bÅ«davo iÅ¡gÄrÄs miegodavo jų kambaryje, nežino, jis puikiai prisimena, kad miegodavo savo kambaryje. NÄra tekÄ miegoti per naktį mergaiÄių kambaryje, nebuvo tokių atvejų. 2008 m., kai M. vyko gimdyti K., jis važiavo kartu į ligoninÄ.
Važiavo kartu su M. greitÄ ja, neliko namuose. Namuose likusias mergaitÄs galÄjo prižiÅ«rÄti ten gyvenanti M. pusseserÄ A.. IÅ¡važiavo vakare į ligoninÄ ir jis grįžo kitÄ dienÄ . Kiek laiko M. gulÄjo ligoninÄje, nepamena. Jis kartu iÅ¡važiavo lapkriÄio 3 d., grįžo lapkriÄio 4 d. Nuo lapkriÄio 4 iki lapkriÄio 8 d. buvo namuose su mergaitÄmis. Apie pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dÄl sužalojamo nieko nežino. Galvojo kokiu bÅ«du tas sužalojimas galÄjo atsirasti, nieko daugiau nesugalvoja, tik mano, kad V.
D. galÄjo susižaloti, kai buvo apsinuodijusi apleistoje vaistinÄje â ambulatorijoje, ten lendant, nes ten seni langai, Å¡ukÄs, vinukai iÅ¡lindÄ, lendant gal rÅ«bai atsitraukÄ, galÄjo ten įsibrÄžti. NeigÄ, kad metÄ pjÅ«klÄ Ä¯ V. D.. NukentÄjusioji E. B. (buvusi B.) teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, buvo patÄvis. NurodÄ, jog kaltinamasis liesdavo jÄ , fotografuodavo. Liesdavo krÅ«tinÄ, âleÅ¡kasâ, liesdavo per rÅ«bus. Tada jai buvo 13-16 metų ir taip elgÄsi iki ji pradÄjo mokytis profesinÄje mokykloje. (duomenys neskelbtini) m. rugsÄjo mÄn. pradÄjo mokytis profesinÄje mokykloje ir iÅ¡ namų iÅ¡sikÄlÄ gyventi pas moÄiutÄ Ä¯ JoniÅ¡kį.
PradÄjo mokytis profesinÄje mokykloje 16, 17 metų. Nuo 13 m. iki 16 m. buvo tvirkinamieji veiksmai. Kai jai buvo 13 metų gyveno (duomenys neskelbtini), lankÄ mokyklÄ . Nuo 2008 iki 2010 metų rudens buvo daug tokių atvejų, kai M. liesdavo jÄ per rÅ«bus, kiek kartų nepasakys, neskaiÄiavo. Jis taip pat lįsdavo į lovÄ , kai miegodavo savo kambaryje. (duomenys neskelbtini) kaime kambarys buvo mažas, lovos stovÄjo viena prieÅ¡ kitÄ . Lįsdavo į lovÄ ir iÅ¡gÄrÄs, ir blaivus, atsiguldavo po antklode, apsikabindavo, kai ji sakydavo baigti, jis apsimesdavo, kad nieko nedaro, kad Äia nieko blogo.
Jeigu pasisakydavo mamai, tai tada kojas pakiÅ¡inÄdavo ir negražiai kalbÄdavo, jeigu ko paklausdavo, jis sakydavo, kad aÅ¡ tau ne tÄvas, jeigu mane skundi, ko klausi. Ji su seserimi turÄjo atskiras lovas, M. ateidavo gultis pas jÄ Ä¯ lovÄ , nes jai jau buvo prasidÄjÄs brendimas, krÅ«tinÄ, o prie sesÄs dar nelįsdavo, nes sesÄ buvo maža. Liesdavo jai kojas, rankas, pilvÄ , kaklÄ liesdavo, bandydavo ir krÅ«tinÄ liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rÄks, bus blogai. M. neleisdavo mamai skųstis.
DÄl Å¡ito ir prasidÄjo visi ginÄai tarp jo ir mamos, kai jos mamai pradÄjo sakyti, M. priekabiaujant. Mama pradžioje netikÄjo, paskui patikÄjo. Mamai pradÄjo sakyti, kad vyksta tokie dalykai gal po kokių pusÄs metų, ar anksÄiau, nors pradžioje bijojo sakyti, M. gÄ sdindavo, kad muÅ¡, dar kÄ nors darys, kad mama netikÄs. NurodÄ, kad kaltinamasis yra jÄ muÅ¡Äs, kai buvo maža, su diržu ir su vytele yra muÅ¡Äs, ir jausdavo tokį pasitenkinimÄ , kai trenkdavo joms diržu. Skaudžiai muÅ¡damas kartus skaiÄiuodavo, tai bÅ«davo, kai jai buvo 13 metų ir jaunesnÄs. Kaltinamasis mamai pasakydavo, kad jos kažkÄ padarÄ, o jis tokį pasitenkinimÄ jausdavo, skaiÄiuodavo muÅ¡damas, netgi sakydavo, kad liko tiek ir tiek kartų, ir trenkdavo labai skaudžiai.
Tuo metu mama bÅ«davo kažkur iÅ¡Äjusi, jis taip darydavo kada mama nematydavo, prie mamos muÅ¡davo Å¡velniai. Mama pradžioje netikÄjo, kai po kažkiek laiko pasisakÄ, kad M. gulasi į lovÄ , lieÄia, kol pati neįsitikino, nes M. pats kažkaip iÅ¡sidavÄ, nes jis gindavosi, kad to nedarÄ. Neįsivaizduoja, kaip jis iÅ¡sidavÄ. Žino, kad, kai pirmÄ kartÄ pasakÄ, mama netikÄjo. Paskui jie labai pykdavosi, gal mama suprato iÅ¡ jo elgesio, nes jis pradÄdavo su jomis Å¡lykÅ¡Äiai elgtis, kaiÅ¡iodavo âpadnioÅ¡kesâ, pradÄdavo Å¡lykÅ¡Äiai kalbÄti, jeigu jos ko nors papraÅ¡ydavo. 2008 m. kai gyveno (duomenys neskelbtini), M. ateidavo, guldavosi į lovÄ .
Toks jo elgesys bÅ«davo pastovus, dažnai tai darydavo, kartų suskaiÄiuoti negali, nes tai buvo seniai. PasakÄ tik mamai, daugiau niekam nesakÄ, bijodavo, kad iÅ¡ jos gali tyÄiotis mokykloje. Mama niekur nesikreipÄ dÄl tokio M. elgesio, kadangi bijojo, nes M. sakydavo, kad padarys taip, kad jas atimtų. 2008 m. lapkriÄio 3 d. naktį mama iÅ¡važiavo gimdyti K.. Atsimena, kad liko ji, V. ir sesÄ M., kuri sirgo. GulÄjo su M., kad ji apsiramintų, nes iÅ¡sigando, kai mamai prasidÄjo skausmai, galvojo kad kažkas blogo atsitiko.
NorÄjo bÅ«ti su ja, o M., nežino kiek kartų, bet daug kartų neÅ¡Äsi jÄ pas save į lovÄ . Ji sakÄ, kad baigtų, kad nori gulÄti prie M., bet vis tiek neÅ¡Äsi jÄ Ä¯ lovÄ . Tuo metu jai buvo 13 metų. PaÄmÄs ant rankų neÅ¡Äsi, bijojo, kad jai neužtrenktų, todÄl leidosi neÅ¡ama. Vis iÅ¡eidavo iÅ¡ jo lovos, bet jis vÄl jÄ atsineÅ¡davo. Nežino kÄ M. norÄjo tada jai padaryti, žino, kad visÄ naktį nemiegojo, nes buvo baisu. TeigÄ, jog pagal jos prisiminimÄ , mama viena pati iÅ¡važiavo gimdyti K., M. nevažiavo, jis ryte nuvažiavo.
M. paliko su jomis, nes nebuvo kam jų prižiÅ«rÄti. Kai M. užmigo ji iÅ¡Äjo iÅ¡ jo lovos. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) kaime iÅ¡ pradžių gyveno viename name, po to kitame name. Tiksliai nepasakys iki kada gyveno pirmame name, taÄiau K. gimÄ dar gyvenant pirmame name, po to persikÄlÄ Ä¯ kitÄ . Namai buvo Å¡alia vienas kito. Kai gyveno pirmame name, buvo vienas didelis kambarys perskirtas užuolaida. Vienoje pusÄje buvo jos ir V. lovos, o kitoje pusÄje miegodavo mama, M. ir M.. Kai mama iÅ¡važiavo K. gimdyti ir M. neÅ¡Äsi jÄ Ä¯ lovÄ , tada gyveno pirmame name.
Iki to, kai mama iÅ¡važiavo gimdyti K., ar buvo kažkokie veiksmai iÅ¡ kaltinamojo pusÄs jai gulint lovoje, t. y. jos kÅ«no lietimas, neprisimena. Prisimena, kad jis stebÄdavo jas, kai mama jas prausdavo kambaryje. Prisimena, kad M. lįsdavo į lovÄ antrame name, į kurį persikÄlÄ po K. gimimo. Nežino po kiek laiko, po K. gimimo, persikÄlÄ Ä¯ kitÄ namÄ , praÄjo mažai laiko, nes K. buvo suvyniota į antklodÄ, kai perneÅ¡Ä jÄ Ä¯ kitÄ namÄ , atrodo, tuo metu dar buvo Å¡alta. DÄl lapkriÄio 3 d. nakties, nurodÄ, kad M. atsigulÄs jÄ glostÄ, nepaleido, ji norÄjo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, jis neleido.
Galvodavo, kad užmigo, bandydavo pabÄgti, nueidavo į lovÄ , bet vÄl jÄ atsineÅ¡davo, sakydavo, kad niekur neik, nieko nedarau. Prisimena, kad lyg kažkÄ palietÄ, tiksliai negali pasakyti kÄ , nežino gal ten nykÅ¡tys buvo, bet atsimena kažkÄ palietusi ranka, kai muistÄsi. Tuo metu M. buvo vien su trumpikÄmis. Jis glostÄ visur â peÄius, kojas, bandÄ krÅ«tinÄ, per liemenÄlÄ. Ji miegodavo arba su naktiniais, arba su liemenÄle ir kelnaitÄmis, bet jam nesirodydavo, nebent su naktiniais praeidavo.
Patikslino, dÄl tvirkinamųjų veiksmų gyvenant pirmame name, kad buvo tik vienas atvejis, kai mama iÅ¡važiavo gimdyti. Neprisimena, kuriame name gyvenant pasakÄ mamai, kad M. prie jos priekabiauja, tikriausiai gyvenat pirmame name. Neprisimena, ar iki sesers K. gimimo buvo, kad kaltinamasis eitų pas jÄ Ä¯ lovÄ ir priekabiautų. PrieÅ¡ K. gimimÄ atsimena, kad yra mamai sakiusi, kad nenori maudytis prie jo, nes buvo vienas kambarys, nebuvo duÅ¡o, atsimena, kad jas mama prausdavo. Ji sakydavo, kad nenori, kad praustų prie jo, bet mama vis tiek prausdavo sakydama âbaik, tÄtis, kÄ jisai darysâ, kažkÄ panaÅ¡iai.
Kitų prisiminimų nÄra. Patvirtino, jog jos anksÄiau duoti parodymai buvo apie tai, kas vyko naujame name. Gyvenant naujame name, (duomenys neskelbtini) kaime, M. veiksmai jos atžvilgiu bÅ«davo tokie, kaip ir sakÄ anksÄiau. Kai M. bÅ«davo iÅ¡gÄrÄs, ar su mama susipykÄs, lįsdavo pas jas. BÅ«davo, kad atsibusdavo nuo jo lindimo, bÅ«davo, kad atsiguldavo pas jÄ Ä¯ lovÄ . M. ateidavo ir atsiguldavo pas jÄ Ä¯ lovÄ , bÅ«tent jos lovoje gulÄdavo ir dienÄ . Kai M. gulÄdavo pas jas kambaryje naktį, ji taip pat tuo metu ten gulÄdavo.
Jis ateidavo naktį, mama ir M. dažnai pykdavosi dÄl jo gÄrimo. Jusdavo, kad naktį ateina M., nes negali nejusti, kad kažkas lenda į lovÄ . Yra sakiusi jam eiti miegoti į savo lovÄ . Kai naktį M. ateidavo į jos lovÄ , sakydavo mamai, dÄl to jie labai pykdavosi. Pykdavosi dÄl to, kad priekabiaudavo, kad lįsdavo prie jos. DÄl tokio M. elgesio mama buvo supykusi ant jo, labai barÄsi, bet jis viskÄ neigÄ. Visada, kai tik pasakydavo mamai, jie bardavosi, pykdavosi, ji sakydavo, kad taip negalima elgtis.
Kai M. ateidavo naktį į jos lovÄ , bijodavo kviesti mamÄ , nes kai pasakydavo mamai, ji âpadnioÅ¡kesâ pakiÅ¡inÄdavo kojas, visaip vadindavo, negalÄdavo prieiti kaip pas tÄtį, sakydavo, kodÄl tÄÄiu jį vadinanti, todÄl ir bijodavo mamai sakyti, kad nemuÅ¡tų. Kai ateidavo naktimis pas jÄ , nesutikimÄ iÅ¡reikÅ¡davo sakydama âeik iÅ¡ Äiaâ, pasakydavo, kad eitų iÅ¡ lovos, kad eitų pas mamÄ . Jos nurodyti M. veiksmai, kad praeidamas pro Å¡alį liesdavo krÅ«tinÄ, Å¡launis, sÄdmenis, vyko gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime.
TeigÄ, jog M. kartu su jomis gyventi pradÄjo (duomenys neskelbtini). Tada Äjo į 5 ar 6 klasÄ. Gyvenant (duomenys neskelbtini) jis taip nesielgÄ, nes dar nebuvo pradÄjÄ ryÅ¡kÄti kÅ«no formos. Taip elgtis pradÄjo, kai ji Äjo į 7, 8 klasÄ. M. pradÄjus su jomis gyventi, mama norÄjo, kad jį vadintų tÄÄiu. Ji ir sesÄs M. vadindavo tÄÄiu. Jos, V. ir M. tÄvai mirÄ. Kai buvo 7, 8 klasÄje M. jÄ liesdavo, į lovÄ guldavosi ir tai tÄsÄsi, kol gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime to nebebuvo, jis tik priliesdavo kur nors sÄdint ant lovos, bet į lovÄ nebesiguldavo, gal, kad buvo didesnÄ. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno kambaryje kartu su V..
Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nematÄ, kad M. atliktų tokio pobÅ«džio veiksmus V. atžvilgiu, tik V. sakydavo, kad lenda. Tai žino iÅ¡ V. pasakojimų. Kai V. pradÄjo pasakoti apie M. veiksmus jos atžvilgiu, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini) kaime. V. pradÄjo sakyti, kai ji kartais grįždavo į namus savaitgaliais arba paskambindavo, arba atÄjusi į sveÄius. PrieÅ¡ M. iÅ¡einant iÅ¡ jų, nors jau gyveno pas vyrÄ , atsimena, kad mama pasakojo, kad ji sakÄ M. âaÅ¡ tave paskųsiu, o jis atsakydavo âgerai paskųsk, kas man, atsÄdÄsiu ir kÄ tuâ.
Ji pati Å¡ito negirdÄjo, bet mama pasakojo. Fotografuodavo M. jÄ jau (duomenys neskelbtini) kaime, nes jis turÄjo nusipirkÄs foto aparatÄ . BÅ«davo, miega ir jauÄia, kaip kažkas jos kaldrÄ pakÄlÄs, prasimerkia, žiÅ«ri, kad jisai su foto aparatu stovi, greit nuleidžia kaldrÄ ir kaip niekur nieko iÅ¡eina iÅ¡ kambario. Yra radusi M. telefone nuotraukÄ , kaip ji persirenginÄja, tiesiog bÅ«davo, kad nusisukusi prieÅ¡ spintÄ nusirenginÄja, o jis gulÄdamas jų lovoje, maigydamas savo telefonÄ taip fotografuodavo jÄ su liemenuku, arba bÅ«davo, kad fotografuodavo jÄ palipusiÄ ant kÄdÄs kÄ nors imanÄiÄ iÅ¡ spintos.
Visuose namuose, kur jie gyveno, M. gulÄdavo jų kambaryje. Mama prieÅ¡taraudavo dÄl to, bet jis sakydavo, kad jam reikia ramybÄs. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) taip pat buvo tvirkinamieji veiksmai jos atžvilgiu, bet mažiau. Mama gyveno, nes mylÄjo jį, bijojo kažkÄ sakyti, kad jų neatimtų, gal galvojo, kad pasikeis. Ji Å¡ito nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pabaigÄ 10 klasių ir perÄjo į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ . NesikreipÄ Ä¯ policijÄ dÄl netinkamo kaltinamojo elgesio, kai tapo pilnamete, nes buvo taip pat baisu, gÄda, kad visi Å¡nekÄs, visi sužinos mokykloje.
Jeigu bÅ«tų iÅ¡prievartavÄs, tikrai nebÅ«tų tylÄjusi. M. sakydavo, kad jeigu jos pasiskųs dÄl jo veiksmų, jis kažko prikalbÄs ir jas iÅ¡ mamos atims, sakydavo, kad niekas mama nepatikÄs. Nežino, kÄ jis galÄtų priklabÄti, jis taip sakydavo mažam vaikui. Mama irgi to bijojo, nes jis naudodavo psichologinį smurtÄ mamai visaip kalbÄdamas. Mama yra patikli, gal ir bijojo, o jos kaip vaikai bijojo. 2018 m. kreipÄsi į policijÄ , nes V. pradÄjo ir ji nebenorÄjo tylÄti. NurodÄ, jog nenori, kad jos sesÄ augtų su iÅ¡krypÄliu, kad su ja nesielgtų taip pat, nors sesÄ yra jo vaikas.
TeigÄ, jog M. neapkalba, nes tokių dalykų neįmanoma iÅ¡galvoti. Prie V. M. pradÄjo lįsti, kai jai pradÄjo ryÅ¡kÄti brendimo požymiai. Tuo metu V. buvo panaÅ¡iai metų kaip ir jai â 13, 14 metų. V. jai pasakojo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nepriekabiavo prie V., nes ji buvo dar maža. Kad M. gali priekabiauti prie V., jai tapo žinoma, kai mokÄsi profesinÄje mokykloje, kai jau su vyru gyveno. V. jai apie tai pasakÄ sakydama, kad lindo prie tavÄs, o dabar prie manÄs pradÄjo lįsti.
Sakydavo, kad M. lenda âgraibytisâ. âGraibydavoâ taip pat krÅ«tinÄ, kojas, pliaukÅ¡telÄdavo per užpakalį, tai sako iÅ¡ savo patirties, nes V. sakydavo, kad âgraibydavosiâ, tai suprato, kad visur âgraibydavoâ kaip ir jÄ . Jai liesdavo kojas, pilvÄ , nugarÄ , norÄdavo krÅ«tinÄ per liemenukÄ paliesti, bet ji neleisdavo. V. jai pasakojo ir apie tÄ Ä¯vykį, kai siÅ«lÄ 50 Eur, kai norÄjo iÅ¡prievartauti, kai ji nesutiko. 2015 m. pasakojo, tai gerai neatsimena, ji jau buvo susituokusi, gyveno (duomenys neskelbtini), o V. gyveno (duomenys neskelbtini).
M. sakydavo, kad ji duodasi su kitais, kodÄl negali duoti ir jam. M. taip galvodavo, kad V. duodasi su visais, gal jam taip atrodÄ, kad V. jo neprisileidžia. (duomenys neskelbtini) kaime M. jos neliesdavo, tik fotografuodavo, bet jeigu, ji sÄdÄdavo fotelyje tame kambaryje kur mama su juo miegodavo, maigydavo telefonÄ , tai jis atsisÄsdavo Å¡alia ar suduodavo per kojas, ar einant per užpakalį užtrenkdavo. Tai laiko priekabiavimu, nes jeigu jis save laikÄ tÄÄiu, nenormalu, kad tÄtis taip darytų, jis elgÄsi kaip koks vaikinas.
Jis niekada neiÅ¡eidavo iÅ¡ jų kambario, kad ir praÅ¡ydavo. Nebuvo galimybÄs kambarį užsirakinti, užsikabinti, nebuvo nei rakto, nei kabliuko. Paskui V. įsidÄjo kabliukÄ , kada įsidÄjo, neprisimena, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini). Pokalbių su V. nelabai prisimena, labiausiai prisimena tÄ Ä¯vykį, tuo metu jau gyveno su vyru, turÄjo maÅ¾Ä jį vaikÄ . Buvo KÅ«Äių, KalÄdų Å¡ventÄs, žino, kad pas jÄ buvo mama kartu su K., o V. buvo likusi namuose. TeigÄ, jog tikrai taip nebuvo taip, kaip pasakoja M., kad visi sÄdÄjo prie KÅ«Äių stalo. 2015 m. gruodžio 24 d. gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno ten nuo 2014 m., kai susituokÄ.
Tada mama su K. buvo pas jÄ (duomenys neskelbtini) kaime. KodÄl V. nebuvo, nežino, gal ji nenorÄjo eiti, pasiliko namuose. Pas jÄ tÄ vakarÄ Å¡ventÄ KÅ«Äias. Iki 2015 m. gruodžio mÄnesio KÅ«Äias Å¡vÄsdavo kartu, o kai ji iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ namų, kartu nebeÅ¡ventÄ. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡ V.. IÅ¡ pat pradžių V. pasakÄ jai ir mamai, po to V. atvažiavo pas jÄ . Gerai nepamena, bet jÄ lyg atveÅ¾Ä jos krikÅ¡tatÄvis. V. papraÅ¡Ä atvežti. 2015 m. gruodžio 24 d. atsimena, kad tÄ vakarÄ V. skambino mamai.
Mama galvojo, kad ji meluoja, kad nieko rimto. Nežino, kodÄl mama netikÄjo, nors M. su V. dažnai muÅ¡davosi, konfliktuodavo. Po to Å¡ventÄ ir V. atvažiavo, sakÄ, kad M. užmigo ir jai iÅ¡Äjo pabÄgti. KelintÄ valandÄ V. atvažiavo negali pasakyti, žino, kad buvo vakaras ir sutemÄ. V. verkdama atvažiavo, pasakojo, kad jÄ norÄjo M. iÅ¡prievartauti. Pasakojo, kad lietÄ visur, kad siÅ«lÄ 50 Eur, sakydamas pasimylÄk su manimi. V. klausÄ, kodÄl tu man siÅ«lai, kodÄl mama netinka, kažkÄ tokio pasakÄ, kad atsibodo, sakÄ kodÄl su tavimi negaliu.
NesikreipÄ Ä¯ policijÄ tÄ vakarÄ , mama bandÄ skambinti jam, bet jis nekÄlÄ telefono. Nežino, kodÄl skambino M., o ne į policijÄ , mamos reikÄtų klausti, kodÄl ji taip kvailai elgÄsi, gal taip pat visko bijojo. Neprisimena kada sužinojo, kad V. nugara buvo sužalota. PirmÄ kartÄ pamatÄ V. sužalotÄ nugarÄ kai jos maudÄsi tvenkinyje, tai buvo vasara, kur tuo metu gyveno neprisimena, vaikų dar neturÄjo. V. sakÄ, kad M. tai padarÄ, metÄ pjÅ«klÄ . Nepamena metų kada maÄiusi, bet žino, kad jau buvo randai, o ne žaizda, tai buvo gal prieÅ¡ kokius 3 metus, tikrai negali pasakyti.
Iki to, V. gal ir buvo sakiusi, kad jÄ sužalojo M., bet kada sakÄ neprisimena. NurodÄ, jog priekabiavimas, jos supratimu, tai liesti kÅ«no vietas. M. lietÄ jos kaklÄ , nugarÄ , kojas, pilvÄ , krÅ«tinÄ bandÄ liesti. Niekur nesileisdavo M. jÄ liesti, bet jis tiesiog lįsdavo. Žodis âliestiâ, tai tas pats, kaip kad paliestų lentÄ , o jis liesdavo jos kÅ«nÄ . Kad ir neleisdavo paliesti krÅ«tinÄs vis tiek bandydavo paliesti, kol nepabÄgdavo iÅ¡ lovos, bÅ«davo prispaudÄs, stipriai apsikabinÄs. NÄra maÄiusi kaltinamojo nuogo, jis nÄra demonstravÄs savo lytinių organų, nÄra lietÄsis prie jos lytinių organų.
Tie jo prisilietimai sukeldavo jai Å¡lykÅ¡Äius jausmus, nepatikdavo. Nežino kodÄl jis taip darydavo. Yra buvÄ atvejų kai M. miegodavo jų kambaryje kartu su ja ir sese lovoje. Kada bÅ«davo iÅ¡gÄrÄs ateidavo į jų lovÄ , o ne pas mamÄ arba ant aukÅ¡to kai susipykdavo su mama, Äia taip buvo kai gyveno (duomenys neskelbtini). Yra maÄiusi M. telefone pornografinių video įrašų, netgi buvo padaryti aplankalai, kur juodaodÄs, kur atima nekaltybÄ, netgi tokių įrašų bÅ«davo jo telefone.
Yra maÄiusi, kai prasideda tas įraÅ¡as ir ten rodo lytinį organÄ , kuris visas kruvinas. Dabar yra užaugusi ir supranta kas tai yra. Neprisimena kur matÄ tuos įraÅ¡us, gal gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai telefonas bÅ«davo padÄtas, galvojo kad reikia pasižiÅ«rÄti ar telefone nÄra jų nuotraukų. Yra radusi tiek savo nuotraukų, kurioje buvo nusisukusi tik su liemenuku, ir buvo persikÄlÄs jos nuotraukÄ iÅ¡ One.lt. Yra radusi dvi sesÄs nuotraukas, kai ji persirenginÄja, ar yra pasilenkusi.
NukentÄjusioji V. D. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad kaltinamasis buvo patÄvis, nukentÄjusioji E. B. sesuo. NurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) buvo pirmas kartas kai kaltinamasis girtas miegojo sesÄs lovoje, o jos abi miegojo jos lovoje, ji miegojo prie lovos kraÅ¡to ir naktį pajuto kaip jis pakiÅ¡Äs rankÄ po kaldra lieÄia jÄ per kelnaites tarp kojų, tada ji paÄmusi patraukÄ jo rankÄ , jis vÄl pradÄjo kiÅ¡ti ir taip kelis kartus. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaip ir nieko nebuvo. Gyvenat (duomenys neskelbtini) su Å¡aliku jÄ užsmaugÄ ir tada jÄ nugirdÄ.
Kai sesÄs su mama iÅ¡važiavo pas gimines, į kapines, jie liko dviese namuose. M. grįžÄs iÅ¡ darbo, pasiskolinÄs ar tai gavÄs iÅ¡ kažkur pinigų nupirko alkoholio, paskui jį gÄrÄ, po to sako, kad bajerį parodysiu, užsmaugÄ jÄ , ji nukrito ir atmerkusi akis mato, kad jis lieÄia jos krÅ«tinÄ, bet pamatÄs kad ji jau keliasi, daugiau nebelindo. Buvo daug iÅ¡gÄrusi, M. jai pasakÄ, kad miegosime kartu, ji pasakÄ, kad nenori, tada jis sakÄ, kad jam trÅ«ksta meilÄs, Å¡ilumos.
Paskui ji nuÄjo į savo lovÄ ir jis atÄjo, kartu gulÄjo. Dabar nepamena, bet kažkaip atsirado pas mamÄ lovoje, ji laukÄ kol jis užmigs ir iÅ¡Äjo į savo lovÄ . Kai buvo įvykis su pjÅ«klu, tada jis buvo iÅ¡gÄrÄs, nes jis dažnai gerdavo, kažko su juo Äjo, ar tai malkų, jam kažkÄ pasakÄ ir jis metÄ Ä¯ jÄ pjÅ«klÄ . Ji nubÄgo pas mamÄ , bÄgo kraujas. Paskutinis atvejis, kai per KÅ«Äias mama su K. buvo pas E.. KodÄl ji nevažiavo, nežino, ar buvo pas draugÄ iÅ¡Äjusi, ar kažkur kitur, bet grįžo namo.
Buvo viena kai naktį iÅ¡gÄrÄs grįžo M.. Ji sÄdÄjo ant lovos, jis atsisÄdo Å¡alia pas mamÄ kambaryje ir pradÄjo sakyti, kad aÅ¡ tau duosiu 50 Eur, tu pasimylÄk su manimi. Ji jam atsakÄ, kad ji ne tokia, kad taip darytų, jis toliau siÅ«lÄ. Ji raÅ¡Ä mamai žinutes, kad tu grįžk namo, bet mama negalvojo, kad rimta ir nevažiavo. Paskui jis ir vÄl siÅ«lÄ, bet ji nesiklausÄ. Ji atsisÄdo arÄiau lovos kraÅ¡to, norÄjo eiti į kambarį ir tada M. atsistojÄs pradÄjo jÄ versti ant sesÄs lovos, paÄmÄ už pilvo, už krÅ«tinÄs buvo paÄmÄs. Ji iÅ¡silaisvino atitraukdama jo rankas, nelaukÄ kol jis užmigs, pabÄgo į laukÄ .
Tada paskambino savo draugui ir mamai, pasakÄ, kad M. lindo prie jos. Dabar nežino ar ji pati dÄdei paskambino, atrodo, kad dÄdÄ buvo pas sesÄ, nežino kaip jis ten atsirado, bet jis atvažiavo, paÄmÄ jÄ ir nuveÅ¾Ä pas sesÄ. Atsakydama į klausimus V. D. nurodÄ, kad viskas prasidÄjo (duomenys neskelbtini), jai tada buvo 8 ar 9 metai, tai buvo pirmas kartas. M. lietÄ jai tarp kojų, ji buvo su kelnaitÄmis, niekur nieko įkiÅ¡Äs nebuvo, tik glostÄ. Gal jis galvojo, kad ten E., o ne ji, nes buvo girtas.
Ji su sese miegojo vienoje lovoje, nes M. miegojo sesÄs lovoje. Nežino, kodÄl jis nemiegojo savo lovoje. Jis dažnai nemiegodavo su mama, ypaÄ iÅ¡gÄrÄs. M. tÄ paÄiÄ naktį kokius tris kartus kiÅ¡o rankÄ . Ji, po to, visÄ naktį negalÄjo miegoti, bijojo, kad jis vÄl bandys kiÅ¡ti rankÄ . Kitų atvejų kai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo, tik vienas kartas, kurio metu jis tris kartus kiÅ¡o rankÄ jai tarp kojų ir lietÄ jÄ . Patikslino, kad įvykis, kai kaltinamasis gulÄdamas Å¡alia lovoje, lietÄ jÄ , vyko gyvenant antrame name.
TeigÄ, jog jos daug klausinÄjo ar kam nors sakÄ. Ji niekam nepasakojo. Kad mamai ir pasakys vis tiek tÄ patį darys, nes mama jos neapgindavo, kad ir pasakydavo. Apie tÄ Ä¯vykį mamai pasakÄ jau po kurio laiko. Gyvenant (duomenys neskelbtini) M. jos nelietÄ, lovoje nelįsdavo, tik fotografuodavo pakÄlÄs kaldrÄ . Jis miegodavo su jomis, kai jos su sese susistumdavo savo lovas į vienÄ ir jis naktį ateidavo miegoti pas jas. Pabudus pamatydavo, kad jis pakÄlÄs kaldrÄ ar palindÄs su telefonu. (duomenys neskelbtini) buvo įvykis su Å¡aliku, alkoholio pirko, krÅ«tinÄ lietÄ.
Tada buvo, kai mama su E. ir maÅ¾Ä ja sese buvo iÅ¡važiavusios į (duomenys neskelbtini) į kapines, konkreÄios datos neatsimena, tada jai buvo gal 12 ar 13 metų, mokÄsi (duomenys neskelbtini). Mama su sesÄmis buvo iÅ¡važiavusi į (duomenys neskelbtini), grįžo kitos dienos vakare. Mano, kad mama turÄtų atsiminti, kaip matÄ M. gulintį pas jÄ lovoje, jÄ apsikabinus. Tada gyveno (duomenys neskelbtini), automobiliu su M. vyko į parduotuvÄ (duomenys neskelbtini), pirko alkoholį. M. sakÄ jai iÅ¡sirinkti ko nori, pripirko jai visokių miksų buteliukuose, pirko ir degtinÄs. Žino, kad tada daug prisigÄrÄ.
Atsimena, kad gÄrÄ miksus, kažkÄ stipresnio, gal degtinÄs. Nežino kodÄl gÄrÄ alkoholį. NevertÄ M. gerti, bet siÅ«lÄ. TÄ kartÄ M. grįžo iÅ¡gÄrÄs, sakÄ važiuojam, buvo jauna, tik tų âmiksiukųâ norÄjo pabandyti. PasiÅ«lÄ ir iÅ¡gÄrÄ. Po to prisigÄrÄ, jis rodÄ tÄ âbajerįâ. Prisimena, kad nuÄjo į virtuvÄ, M. pasiÄmÄ Å¡alikÄ , kurį ji atneÅ¡Ä, liepÄ atsitÅ«pi, įkvÄpti oro, tada jis Å¡aliku užverÅ¾Ä kaklÄ ir laikÄ, kol atsijungÄ.
Ji nukrito ant grindų, o kai atsipeikÄjo M. abiem rankomis lietÄ jos krÅ«tinÄ. Kai pamatÄ, kad ji atsimerkia tada pasitraukÄ ir daugiau nebelindo. Ji gulÄjo ant nugaros virtuvÄje ant grindų. Po to, jis dar siÅ«lÄ pakartoti tÄ âbajerįâ, bet ji nesutiko. Toliau rodos gÄrÄ, sunku atsiminti, žino, kad M. norÄjo kartu su ja miegoti sakydamas, kad jam trÅ«ksta meilÄs, Å¡ilumos, kad nieko nedarys, ko Äia bijai. Ji nenorÄjo, sakÄ, kad mama grįš, su ja ir miegok. Sunku atsiminti, kur miegojo tÄ naktį, buvo girta.
Žino, kad reikÄjo iÅ¡ vienos lovos į kitÄ pereiti, nes jis iÅ¡ paskos visur vaikÅ¡Äiojo. Ji atsigulÄ Ä¯ lovÄ ir jis ateina, atsigula Å¡alia, apsikabina. Kad su juo nemiegoti nueidavo į mamos lovÄ ir M. į tÄ lovÄ ateina. Paskui, rodos, laukÄ kol jis užmigs, kad iÅ¡eitų į savo kambarį. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, 2014 metais M. jÄ sužalojo. Tai vyko malkinÄje. Jis metÄ jai į nugarÄ pjÅ«klÄ , kodÄl metÄ, nežino, yra metÄs Å¡akutÄ Ä¯ sesÄs nugarÄ ir ji įsmigo, nežino dÄl kokių priežasÄių reikÄjo mesti.
Jai buvo sužalota nugara, liko gilÅ«s pjÅ«klo dantukų sužalojimai, bÄgo kraujas, liko randai. Po Å¡io atvejo į gydytojus nesikreipÄ, labai blogai nesijautÄ, kad kreiptis į gydytojÄ . PjÅ«klas buvo rankinis. IÅ¡ kokio atstumo metÄ, neatsimins, bet netoli stovÄjo, malkinÄ nedidelÄ. Dabar neatsimena, ko ten Äjo. Gal jam kažkÄ pasakÄ kas nepatiko, todÄl ir metÄ. Tuo metu M. buvo iÅ¡gÄrÄs, blaivus nebÅ«tų taip pasielgÄs. BÄgo kraujas, tvarstyti nereikÄjo, palaikÄ prispaudus vata.
Kiek pjÅ«klo žymių buvo likÄ, neatsimena, gal kokios trys dantukų žymÄs. Mama matÄ sužalojamus, nes ji po to iÅ¡ karto nubÄgo į kambarį, parodÄ mamai, pasakÄ, kad metÄ pjÅ«klÄ . Nežino, koks mamos elgesys buvo, nuÄjo kažkÄ jam sakyti, seniai tas buvo. Sužalojimai deÅ¡inÄje pusÄje. DÄl sužalojimų į gydytojus nesikreipÄ. Drabužių nesugadino, gal trumpesne maike buvo, neatsimena kad bÅ«tų kažkÄ suplÄÅ¡Äs, ar drabužiai buvo iÅ¡kruvinti. Nugaroje nustatÄ kokius 2-3 randus.
SkaudÄjo, kai metÄ pjÅ«klÄ , juto kaip dantukai sulindo į nugarÄ . Å iaip su M. daug kartų muÅ¡davosi, daug plaukų yra iÅ¡rovÄs, mama net neleisdavo namuose miegoti, kad nesimuÅ¡tų, liepdavo eiti miegoti pas draugÄ. Ji eidavo miegoti pas J.. Su diržo sagtimi muÅ¡davo, muÅ¡davo âžabaâ, kol Å¡i lūždavo. Niekur nesikreipÄ dÄl to, kur Äia kreipsis, jeigu mama nieko nesakydavo. Mama kai kada matydavo, kai kada kitame kambaryje bÅ«davo. DÄl gruodžio 24 d. įvykio, negali pasakyti, kodÄl nevažiavo kartu pas sesÄ, gal buvo pas draugÄ iÅ¡Äjusi.
Grįžusi namo, žiÅ«rÄjo televizorių ir M. grįžo stipriai iÅ¡gÄrÄs. AtsisÄdo ir pradÄjo jÄ kalbinti, siÅ«lyti 50 Eur, tada mamai raÅ¡Ä Å¾inutes, kad grįžtų namo, raÅ¡Ä, kad M. lenda prie jos, kabinÄjasi. Mamai raÅ¡Ä sms, kad grįžk namo, kad M. parÄjo girtas, kad nenori, kad bÅ«tų prie jos, praÅ¡Ä, kad grįžtų namo. Neatsimena kiek paraÅ¡Ä tokių žinuÄių, bet ne vienÄ ir ne dvi, daugiau. Mama atraÅ¡ydavo kaip ir netikÄdama, kad nieko neatsitiks, nes jai bÅ«tų reikÄjÄ pareiti pÄsÄiomis namo.
RaÅ¡Ä Å¾inutes, o mama vis negrįžo, raÅ¡ydama, kad tuoj. Ji raÅ¡Ä, o jis sÄdÄdamas ant lovos vis artÄjo link jos. SiÅ«lÄ 50 Eur, kad ji pasimylÄtų su juo, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok. AtsakÄ, kad ne. SÄdÄdama ant lovos kraÅ¡to stojosi ir jis stodamasis apglÄbÄ jÄ iÅ¡ nugaros ir pradÄjo versti jÄ ant mažosios sesÄs lovos. Ji pradÄjo rÄkti, bet jis nepaleido, bandÄ užkiÅ¡ti rankÄ , palietÄ krÅ«tinÄ per marÅ¡kinÄlius, ji rÄkdama iÅ¡silaisvino atlauždama rankas ir iÅ¡bÄgo laukÄ .
Tada paskambino mamai, verkdama pasakÄ, kad M. lindo prie jos. Neatsimena, kaip dÄdÄ pas jÄ atsirado. Ji su mama pakalbÄjo, atrodo, kad jis ten buvo ir atvažiavo. Ji sÄdÄdama ant lovos apsiavÄ batus. IÅ¡bÄgdama iÅ¡ namų striukÄs nepasiÄmÄ, iÅ¡bÄgo su megztiniu. Nuvažiavusi pas seserį sakÄ, kad bandÄ iÅ¡prievartauti, kad vertÄsi ant lovos, siÅ«lÄ 50 Eur. Suprato, kad bandÄ iÅ¡prievartauti, nes jeigu praÅ¡o pasimylÄti su juo ir jeigu tu nesutinki, tave verÄiasi per prievartÄ ant lovos, mano, kad bandÄ kažkÄ padaryti.
Tiksliai nepamena kokia buvo mamos ir sesÄs reakcijÄ Ä¯ tai, kÄ papasakojo, turbÅ«t skambino jam, bet jis neatsiliepÄ, nepamena ar ten miegojo, ar grįžo namo. NesikreipÄ Ä¯ policijÄ tÄ vakarÄ , ji kaip vaikas neskambino, jeigu mama niekam neskundžia, tai kaip ji skambins. Po Å¡ito įvykio, kai mama paklausÄ M., kodÄl taip elgÄsi, mamai M. taip sakÄ, kad visiems duoda, kodÄl man negali duoti. BÅ«tų toliau tylÄjusi, jeigu jis nebÅ«tų pradÄjÄs mamai grasinti, kad atims maÅ¾Ä jÄ seserį, kad iÅ¡krypÄliui atiduoti, kad ir prie jos taip pat lįstų.
NematÄ, kad M. netinkamai elgtųsi su sese K., bet ji dar maža, gal kai paaugs pradÄs jÄ tvirkinti ar lįsti prie jos. Prie jos M. pirmÄ kartÄ lindo, kai jai buvo 8 metai. Nežino, gal ir nelįs, nes jo dukra, bet negali žinoti, jeigu mažametÄs traukia. MatÄ jo telefone video įraÅ¡Ä , kur prievartaujama mergaitÄ. Kai jis iÅ¡eidavo į laukÄ ar kažkur kitur, palikdavo savo telefonÄ , ji telefonÄ paimdavo pasižiÅ«rÄti, ar nÄra jos nuotraukų jo telefone. BÅ«davo, kai kambaryje pasilipdavo kÄ nors pasiimti, girdi kaip fotografuoja, paklausus kÄ daro, atsako, kad nieko.
Paskui rado savo nuotraukÄ jo telefone, kur buvo apsirengusi rožiniais Å¡ortais, rožiniais marÅ¡kinÄliais ir uždÄjusi kojÄ ant kÄdÄs, siekÄ kažkÄ iÅ¡ spintos pasiimti. Mano, kad M. netinkamai elgÄsi parsisiųsdamas iÅ¡ socialinių tinklų jos ir jos sesers nuotraukų. Jis taip pat susikurdavo savo kitas anketas ir raÅ¡ydavo kaip koks jaunas vaikinas, pradžioje gražiai bendraudavo, o paskui praÅ¡ydavo atsiųsti savo nuotraukų, bet ji nÄra siuntusi. Žino, kad taip darydavo M., nes yra radusi M. telefone tÄ patį vaikinÄ su tokiomis pat nuotraukos, taip ir suprato.
Jis praÅ¡ydavo ar aÅ¡ galiu su liemenuku susifotografuoti, tokių nuotraukų praÅ¡ydavo, bet ji nesiųsdavo. Ji bandÄ telefonu skambinti, bet jis neatsiliepdavo, paraÅ¡ydavo, kad jo telefone neveikia garsiakalbis, suprato, kad kažkas ne taip, ir dar, kai pamatÄ tas paÄias nuotraukas, suprato kad tai M.. Kai M. iÅ¡Äjo iÅ¡ jų namų, tada visiems daugiau pradÄjo pasakoti apie M. elgesį, tada jai buvo drÄ siau. Pasakojo draugei J. G., draugui N. V.. Po 2015 m. gruodžio 24 d. M. nebegyveno jų namuose, tik buvo atvažiavÄs. Po Å¡ių įvykių, po 6 mÄnesių ji iÅ¡važiavo mokytis į Vilnių. 2015 m. gruodžio mÄnesį dar mokÄsi JoniÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini).
Mano, kad pagrindinÄ mamos ir M. skyrybų priežastis, nes jis pradÄjo mamai sakyti, kad ji stora, negraži, mÅ«sų zodiako ženklai nesutampa, tokios buvo priežastys. Buvo barnių ir dÄl to, kai pasakydavo mamai, kad fotografuoja, kad prie sesÄs lenda, po to jis ant jų pykdavo. DÄl tokio M. elgesio liko nuoskaudų, nes naktimis sunku bÅ«davo miegoti, bijodavo, ypaÄ kai jis miegodavo jų lovoje, mamai sakydavo, kad nenori, kad jis kartu miegotų, mama sakydavo âeik iÅ¡ jų kambarioâ, bet jis neina ir baigiasi tuo kalba, ir vÄl miega kartu.
Palaiko savo ieÅ¡kinį. NurodÄ, kad niekada su M. gražiai nebendraudavo, dažnai muÅ¡davosi, jis norÄdavo, kad jo klausytų, bet kai taip elgiasi, neįmanoma klausyti. NenorÄjo neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertinti tiek daug, nes dabar emocinÄ bÅ«sena atsistatÄ, nebe tokia kaip buvo tada, M. buvo ir fizinį skausmÄ sukÄlÄs ir emocinį. Fizinį skausmÄ buvo su pjÅ«klu sukÄlÄs, kai muÅ¡davo su diržo sagtimi. Emocinį, kai lenda suaugÄs vyras, kuris gyvena su tavo mama, kuris jas augino. KodÄl neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 5000 Eur, negali pasakyti.
Liko neigiami padariniai jos asmenybÄs formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, iÅ¡skyrus savo draugÄ . NeigiamÄ Ä¯takÄ padarÄ požiÅ«ris į vyro ir moters santykius, kai matÄ kaip mama su tÄvu pykstasi, koliojasi. Yra kreipusis į psichologÄ pagalbos tik dÄl problemų mokykloje. NurodÄ, jog dabar gerai sutaria su mama, anksÄiau blogiau sutardavo, pykdavo ant mamos, kad tik truputį sureaguodavo į jos pasakymus apie M. elgesį jos atžvilgiu. Dabar kartais pasako, kodÄl anksÄiau nieko nesakei, o dabar po tiek metų, viskÄ reikia atsiminti.
Mama tuos dalykus jau žinojo nuo tada, kai sesÄ sakydavo, bet, jos nuomone, mama iÅ¡ pradžių netikÄjo. Liudytoja V. M. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad jos vyras priekabiaudavo prie jos dukrų, kai bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninÄ. Jos pasakodavo, kad jas liesdavo, nusineÅ¡davo į lovÄ . Liesdavo krÅ«tinÄ, užpakalį, apkabindavo, jos negalÄdavo pro jį praeiti. Filmuodavo, stebÄdavo jas persirenginÄjanÄias. MergaitÄs prieÅ¡inosi jo veiksmams. Tai vyko, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini).
Atsakydama į klausimus nurodÄ, kad nÄra maÄiusi, kad M. liestų dukras, bet dukros sakydavo. Blaivas to nedarydavo. Ji sakydavo jam, nueik pas psichiatrus, ir jis buvo nuÄjÄs. NurodÄ, jog (duomenys neskelbtini) gyveno prieÅ¡ 9 metus. Daugiausia priekabiaudavo prie E., o vÄliau ir prie V. pradÄjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) sužinojo iÅ¡ E., ji pirma pradÄjo sakyti, kad kai ji iÅ¡važiuoja į ligoninÄ, M. graibosi, mieganÄiÄ neÅ¡davosi į lovÄ , liesdavo jos krÅ«tinÄ. Apklausta papildomai patikslino, kad 2008 m. lapkriÄio 3 d. naktį jai prasidÄjo sÄ rÄmiai ir ji iÅ¡važiavo gimdyti K..
IÅ¡sikvietÄ greitÄ jÄ ir iÅ¡važiavo į Vilnių. IÅ¡ pradžių nuveÅ¾Ä Ä¯ UkmergÄ, nepriÄmÄ, po to į Vilnių iÅ¡važiavo. Kartu su ja iki pat Vilniaus vyko ir M.. K. gimÄ ryte, apie pusÄ devynių. M. iÅ¡ ligoninÄs Vilniuje atgal į MolÄtų rajonÄ iÅ¡vyko praÄjus valandai po gimdymo. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ten gyveno dviejuose namuose. Ten kur gimÄ K. iÅ¡ pradžių gyveno, o paskui pasikÄlÄ Ä¯ Å¡alia buvusį namÄ . Kada po K. gimimo persikÄlÄ Ä¯ kitÄ namÄ , neprisimena, gal pavasarį.
Kad sutuoktinis priekabiauja prie dukros E. sužinojo gyvenat pirmame name. Tai buvo, kai iÅ¡važiavo gimdyti ir prieÅ¡ tai galÄjo bÅ«ti. Kai iÅ¡važiavo gimdyti E. sakÄ, kad jis lindo prie jos. Sužinojo tai, kai parvažiavo iÅ¡ ligoninÄs. Sužinojo, kad M. neÅ¡Äsi į lovÄ dukrÄ E., kad lindo, graibÄ. Viskas įvyko, kai jis kitos dienos rytÄ grįžo. DÄl Å¡ito įvykio kalbÄjo su sutuoktiniu, jis sakÄ, kad taip nedarys, gailÄjosi. KonkreÄiai nepasakÄ kÄ darÄ, bet gailÄjosi sakydamas, kad taip nedarysiu ir nežinau, kas man darosi.
Jis visÄ laikÄ jai prisipažindavo. DÄl to jam sakÄ kreiptis pas psichiatrÄ , jis nuÄjo, bet neiÅ¡drįso pasakyti, tik pasakÄ, kad per daug geriu, kÄ daryti, o, kad iÅ¡gÄrÄs ir pagiringas lenda, to neiÅ¡drįso pasakyti gydytojui. Jis taip su E. elgdavosi, kai jos nebÅ«davo namuose, o prie jos to nedarydavo. BÅ«davo, kad anksti ryte jis atsikeldavo ir fotografuodavo antklodÄ pakÄlÄs ir panaÅ¡iai, bÅ«davo, kad ji tiesiog nematydavo. MergaitÄs sakydavo, ji iÅ¡ pradžių netikÄjo, o kai patikÄjo, pradÄjo jam sakyti, jis pripažino, gailÄjosi visÄ laikÄ , sakydavo, kad taip nebus.
Prie V. pradÄjo lįsti po kokių 2 metų, kai gyveno jau kitame kaime. V. tuo metu galÄjo bÅ«ti kažkur 9-10 metų, nes E. pradÄjo anksÄiau brÄsti. Filmuodavo jÄ , kai su Å¡ortais vaikÅ¡Äiodavo, bandydavo lįsti pas jÄ Ä¯ lovÄ , kai bÅ«davo neblaivus. SusituokÄ su M. (duomenys neskelbtini). Priekabiavimas prasidÄjo kai E. buvo gal 11 metų, o V. mažesnÄ buvo, kai pradÄjo grabinÄtis. IÅ¡ pradžių santykiai buvo labai geri su mergaitÄmis, o vÄliau pradÄjo vengti. E. pradÄjo brÄsti kažkur 13 metų, ir M. pradÄjo į jÄ Å¾iÅ«rÄti.
Liesdavo jÄ , stumdydavo, kai norÄdavo praeiti pro Å¡alį. Dukra sakÄ, kad liesdavo krÅ«tinÄ, užpakalį, lytinius organus. E. sakydavo, kad jis tai darydavo, kuomet ji bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninÄ su dukra M., kuri turÄjo sunkiÄ negaliÄ . E. sakÄ, kad jis graibosi, per rÅ«bus lieÄiasi rankomis prie jos krÅ«tinÄs, stebÄdavo kuomet ji persirengdavo. Jis pajusdavo, kad ji miega ir pradÄdavo graibaliotis. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jis ryte filmuodavo, pakeldavo kaldrÄ , o kai ji įÄjo į kambarį, tai nuo kaldros pasitraukdavo.
Žinojo visÄ laikÄ apie tai, bijojo sakyti. Nes M. yra spardÄs jÄ , bijojo visko. Su dukra kalbÄdavo, sakydavo, kad kažkÄ reikia daryti. M. iÅ¡sikraustÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ kokius 3-5 metus, gerai neprisimena. 2018 m. sausio mÄnesį kreipÄsi į policijÄ , nes atsirado drÄ sos, o prieÅ¡ tai bijojo, nes M. yra naudojÄs prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ , grasindavo, kad atims vaikus ir panaÅ¡iai. Å i byla su skyrybų procesu nÄra susijÄ. 2015 m. gruodžio 24 d. buvo KÅ«Äių vakaras, atvyko M., ji buvo iÅ¡Äjusi pas E. B..
Paskambino dukra V. ir sako, kad M. nori jÄ iÅ¡prievartauti, bet ji paspruko nuo jo. DÄl to į policijÄ nesikreipÄ. V. sakÄ, kad atvyko M., siÅ«lÄ pasimylÄti, paÅ¡ildyti valgyti norÄjo, pradÄjo meilikauti, sakÄ, kad su mama viskas baigta, kad mama stora, visaip jÄ vadino. Brolis V. atveÅ¾Ä pas jÄ . Ä® namus grįžo tÄ patį vakarÄ , pradÄjo su M. pyktis, buvo girtas. Su juo buvo kaimynai mÄgstantys iÅ¡gerti. NesikreipÄ Ä¯ policijÄ , nes bijojo M.. Kada sužalojo V., datos nepamena.
Äia dÄl tos paÄios priežasties, kai lietÄ V.. M. į jÄ metÄ pjÅ«klÄ , pataikÄ Ä¯ nugarÄ , buvo padarytos žaizdos per nugaros vidurį, gerai neprisimena kelios žaizdos buvo, gal kokios trys. V. nepasiduodavo jo valiai, M. nepatikdavo jos atsikirtimai. V. sakÄ, kad metÄ Ä¯ jÄ pjÅ«klÄ , drabužiai buvo truputį sugadinti, į gydytojus nesikreipÄ. Tuo kartu lyg viskas ir praÄjo, su M. kalbÄjosi, bet jis iÅ¡tisai maigydavo telefonÄ , pornografijÄ Å¾iÅ«rÄdavo. M. kalbÄdavosi su dukromis, muÅ¡davo daugiausiai V., ji gindavosi.
Ji žinojo visus Å¡iuos atvejus. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dukros kalbÄdavo, kad M. jas liesdavo. V. sakydavo, kad ateina į jos kambarį, tai užpakalį lietÄ, o E. sako, kad ir prie jos pradÄjo lįsti. NurodÄ, jog E. rami yra, jokių problemų, V. charakteris sunkus, maiÅ¡taujanti. Reikalų dÄl V. elgesio policijoje buvo. V. yra susimuÅ¡usi prekybos centre, maiÅ¡taudavo visada, mano, kad Äia M. įtaka buvo. KreipÄsi (duomenys neskelbtini) į policijÄ , nes kaimynÄ V. primuÅ¡Ä.
DÄl E. vienÄ kartÄ kreipÄsi į (duomenys neskelbtini) policijÄ , nes jÄ pastÅ«mÄ ir ji susižalojo. Dar kreipÄsi į policijÄ kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, raÅ¡Ä pareiÅ¡kimÄ . Ji M. bijodavo, jis veikdavo jÄ psichologiÅ¡kai, su juo pykdavosi, jis pažadÄdavo, kad daugiau taip nebedarys. (duomenys neskelbtini) kaime pirmiausia sužinojo iÅ¡ E., pradÄjo sakyti, kad neÅ¡asi į lovÄ , priekabiauja, lieÄia jÄ . Laikydavo, kad nepabÄgtų, užmigdavo ir jautÄ, kad jÄ lieÄia.
Gyveno kambaryje su atskirta virtuve, lovos bÅ«davo nedideliu atstumu. TreÄia dukra miegodavo lovytÄje, arÄiau jų lovos. V. miegodavo, neÅ¡aukdavo, gal bijojo M.. (duomenys neskelbtini) kaime prie V. M. pradÄjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) kaime, yra pati maÄiusi kaip jis stebi dukras, kai jos eina su naktinukais, filmuoja, yra maÄiusi įraÅ¡us. (duomenys neskelbtini) kaime prie E. ir toliau lindo. E. filmuodavo, keldavo jos kaldrÄ , jÄ liesdavo, eidavo į jos kambarį. To nematÄ, bet jautÄ, kad visa tai vyksta, mergaitÄs pasakodavo.
V. sakydavo, kad graibydavosi, atsigula pas jÄ Ä¯ lovÄ . M. sakydavo, kad eina į antrÄ aukÅ¡ta su jomis pasikalbÄti. Ji iÅ¡trindavo M. nuotraukas. Apie tai kalbÄdavosi su M., tuo metu nepagalvojo, kad kažkÄ reikia daryti. Yra sakiusi draugei, ji sakÄ, kad liudyti neis, sakÄ pusseserei, bet ji neatvyko. M. broliui taip pat yra sakiusi, neatsimena, kÄ jis atsakÄ. 2015 m. gruodžio 24 d. V. gal tuo metu buvo kažkur iÅ¡Äjusi, vÄliau grįžo, bet ji paspruko, tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime.
TÄ patį vakarÄ buvo grįžusi, iÅ¡vijo visus kaimynus, susipyko su M. dÄl Å¡io įvykio, nes V. viskÄ papasakojo. Po to iÅ¡Äjo vÄl pas E. B.. V. sakÄ, kad M. bandÄ jÄ iÅ¡prievartauti, nespÄjus jai grįžti, V. pabÄgo. Grįžtant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) užsuko į namus, iÅ¡vijo kaimynus, M. buvo girtas. AtveÅ¾Ä V. apie 19 val. vakaro. Kai grįžo namo tÄ KÅ«Äių vakarÄ , M. sakÄ, kad V. visiems duoda, o kodÄl jam neduoda. NurodÄ, jog iÅ¡ M. telefono trynÄ nuotraukas, kur buvo nufotografuotos mergaitÄs. Fotografavo kelnaiÄių klynÄ , užpakalį.
E. buvo fotografuojama iÅ¡ arÄiau, iÅ¡ toliau. Nepamena, ar kam rodÄ tas nuotraukas, broliui R. sakÄ, kad lenda prie dukrų. Bijojo ir į policijÄ nesikreipÄ. BÅ«davo psichologinis spaudimas, bijodavo M., reikÄjo senai taip padaryti, yra kalta prieÅ¡ mergaites. M. su maÅ¾Ä jÄ dukra nebendrauja, iÅ¡ pradžių dažniau atvažiuodavo, o paskui jau reÄiau. NurodÄ, jog M. iÅ¡ pradžių su E. ir V. elgdavosi kaip su dukromis, o paskui pradÄjo priekabiauti prie jų. Kai bÅ«davo girtas lįsdavo į mergaiÄių lovas.
Tiesiogiai nÄra maÄiusi, kad lįstų, mergaitÄs sakydavo. Liudytojas R. G. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad nukentÄjusiosios yra jo dukterÄÄios, kaltinamasis yra Å¡vogeris. E. jam yra sakiusi, kad M. lenda, priekabiauja prie jos. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo aplankyti, buvo per Naujuosius Metus, gal kokius 4-5 metus. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Sesuo yra sakiusi, kad M. lenda prie E.. Tiksliai nepasakys, kada sesuo jam taip sakÄ. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo R.
G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas 2018 m. rugsÄjo 7 d. apklausos metu parodÄ, kad yra V. M. brolis. Su ja ryÅ¡ius palaiko, bendrauja su jos vaikais. Atvykdavo į sveÄius tuomet, kai jos Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), po to kai persikraustÄ, į (duomenys neskelbtini). Bendraudavo su jos sutuoktiniu V. M.. Jokių įtarimų, kad jis galÄtų seksualiai priekabiauti prie V. dukrų â V. ir E., jam niekada nesukÄlÄ. NÄra pastebÄjÄs, kad V. M. žiÅ«rÄtų kokiÄ nors pornografinio turinio medžiagÄ per savo telefonÄ .
Kompiuterio jis neturÄdavo. Kai V. M. Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), ji nÄra jam pasakojusi, kad V. M. lenda prie jos dukrų ar kažkaip netinkamai elgiasi su jomis. AtsikrausÄius jos Å¡eimai į (duomenys neskelbtini), ji užsimindavo, kad pykstasi su V. M. dÄl to, kad jis iÅ¡gÄrinÄja, buvo minÄjusi, kad jis lenda prie jos dukrų, taÄiau kaip, kokiu bÅ«du, kokius veiksmus atlieka ir panaÅ¡iai, jos neklausÄ, E. su V. jam taip pat nieko nepasakojo, jų nieko neklausinÄjo. NÄra matÄs, kad V.
M. bÅ«tų smurtavÄs prieÅ¡ E. ir V.. M. jam nÄra pasakojusi, kad V. M. bÅ«tų muÅ¡Äs jos vaikus ar jÄ paÄiÄ . Blaivus V. M. bÅ«davo ramus, tylus, nekonfliktiÅ¡kas, uždaro bÅ«do, pavartojÄs alkoholio pasidarydavo piktesnis, taÄiau fizinio smurto prieÅ¡ Å¡eimos narius, jam matant, nÄra panaudojÄs. V. M. nÄra jam sakiusi, kad jo bijo. Nei E., nei V. nÄra sakiusios, kad V. M. bÅ«tų jas sumuÅ¡Äs. Jam žinoma, kad V. M. su V. M. skiriasi, taÄiau dÄl kokių priežasÄių, nežino, tuo nesidomÄjo.
Brolis S. G. su V. M. bendrauja pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Jis apie metus laiko gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į LietuvÄ artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Apie tokį atvejį, kad V. M. bÅ«tų kÄsinÄsis išžaginti V., nieko nÄra girdÄjÄs. Su V. M. paskutinį kartÄ bendravo Å¡ių metų vasarÄ . Ji užsiminÄ, kad vyksta skyrybos ir galbÅ«t jam reikÄs paliudyti apie V. M. elgesį su jos dukromis. Kaip ir minÄjo, jam jokių įtarimų V. M. elgesys su jos dukromis E. ir V. nesukÄlÄ, o jos paÄios jam nieko apie V.
M. nepasakojo. (t. 1, b. l. 199-200). Pagarsinus ikiteisminio metu duotus parodymus, liudytojas nurodÄ, kad E. yra užsiminusi, kad lenda ir tiek, neklausinÄjo jos. Su M. tokiais klausimais nebendravo. Nežino kodÄl sesuo nesikreipÄ anksÄiau dÄl priekabiavimo, reikia jos paklausti. Jis pats nieko nematÄ ir konkreÄiau nieko neklausinÄjo. NurodÄ, jog M. normalus žmogus, net neįtartų, kad Å¡itaip gali padaryti, jo akyse nesmurtaudavo. Užvažiuodavo pas seserį, girdÄjo, kad vyksta skyrybų procesas.
BÅ«davo prisilietimai, pliaukÅ¡telÄjimai su ranka ir tiek, jo manymu, Äia jokio iÅ¡tvirkimo nebuvo, jokių rankų kiÅ¡imų nematÄ. PrieÅ¡ tai buvo viskas normaliai, nemažai laiko pragyveno, daugiau pyktis pradÄjo, gal nepatiko, kad iÅ¡geria, sesuo alkoholio nevartoja. Rimtai į tai nepažiÅ«rÄjo, nÄra M. to klausÄs. NurodÄ, jog neteko su sese ar E. kalbÄtis apie Å¡iÄ bylÄ . Pats pagalvoja, kad Äia vyksta viskas dÄl skyrybų. Sesuo sako paliudyk, gal matei kažkÄ , o jis konkreÄiai nieko nematÄ.
Apie tokį įvykį nieko nežino, nieko tokio nepasakojo. Apie pjÅ«klÄ kažkÄ girdÄjo, sesuo R. (dabartinÄ V.) sakÄ. SesÄ sakÄ, kad paleido pjÅ«klÄ Ä¯ V., jokių žaizdų nematÄ. Apie 2015 m. gruodžio 24 d. įvykį, brolis S. jam nepasakojo. IÅ¡ pradžių su mergaitÄmis viskas tvarkoje buvo, (duomenys neskelbtini) nieko neįtardavo, nieko nematÄ. M. pastoviai negerdavo. Visko bÅ«davo, pasiginÄydavo. M. sakydavo, kad nebesutaria su sese, priežasÄių nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pardavÄ M. telefonÄ , jame gal kažkiek galima buvo archyvuoti filmukus.
ApibÅ«dino, jog V. yra pasiutesnÄ, o E. ramesnÄ. KažkÄ girdÄjo, kad kreipsis į policijÄ , o dÄl ko nieko nežino. Sesuo gali už save pastovÄti, nÄra ko bijoti M.. Liudytojas N. V. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nukentÄjusiÄ sias pažįsta, su nukentÄjusiÄ jÄ V. gyvena kartu. Kai draugÄ jam skambindavo, tai sakydavo, kad lenda. PradÄjo sakyti gal prieÅ¡ kokius ketverius metus, minÄjo, kad lenda, neatsimena tiksliai, kÄ daugiau sakÄ. SakÄ, kad 2015 m. gruodžio 24 d. lindo, telefonu sakÄ, nes tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini).
Ji paskambino ir pasakÄ, kad prie jos lindo V., kaip lindo, nepasakÄ. Su M. pažįstami ilgÄ laikÄ , gyveno viename kaime. Kai draugavo su V., M. nebÅ«davo, bÅ«davo iÅ¡vykÄs į užsienį. Nematydavo kaip jis bendravo su V.. Neprisimena, kÄ sakÄ V. D.. SakÄ, kad bandÄ Ä¯ lovÄ pasiguldyti. V. sakÄ, kad muÅ¡davo jÄ , sumuÅ¡imo žymių matÄs nÄra, matÄ, kai į Vilnių važiavo į ekspertizÄ, sakÄ, kad V. pjÅ«klÄ Ä¯ jÄ metÄ. SakÄ, kad lįsdavo fotografuoti. Su M. tokiomis temomis nekalbÄjo.
Kai atvykdavo pas V., jis atrodo buvo užsienyje. Su V. gyvena apie du metus, tiki kÄ sako V.. V. sakÄ, kokia byla vyksta, žinojo dÄl ko. V. sakÄ, kad V. prie jos lenda. Liudytoja A. S. teisiamajame posÄdyje parodÄ, kad su nukentÄjusiosiomis yra pažįstama, jos yra antros kartos dukterÄÄios. Jų mama jos pusseserÄ. Su kaltinamuoju pažįstama, pusseserÄs buvÄs vyras. NurodÄ, jog daugiausia jai žinoma, kai 2011 metais buvo atvykÄ pas juos dÄl namo sutarties sudarymo. Labiausiai užkliuvo tai, kad tarp M. ir nukentÄjusiųjų, t. y.
įdukrų, buvo labai prieÅ¡iÅ¡kas elgesys. R.-V. aiÅ¡kino, kad jos nelabai pripratusios prie jo, kad prieÅ¡iÅ¡kai su juo elgiasi. Ji visada klausdavo, kodÄl taip yra, M. atsakydavo âai, paauglystÄâ. KÄ pati matÄ, tai kai Äjo rÅ«kyti, V. M. vyrams rodÄ âpornoâ filmÄ telefone. Jos vyras jo paklausÄ, kodÄl tu žiÅ«ri, kai Å¡alia turi žmonÄ . AtsakÄ, kad Äia jaunos, gražios. Ji matÄ, nes tuo tarpu buvo atÄjusi parÅ«kyti. Buvo âpornoâ filmas su jauna mergaite, kuri ant palangÄs masturbuojasi.
M. pastoviai su telefonu vaikÅ¡Äiodavo, kÄ ten darydavo, nežiÅ«rÄdavo, bet kiek sykių atvažiuodavo su R., tai pastoviai jis bÅ«davo su telefonu, įdomiai atrodydavo. Kai atvažiuodavo, eidavo į atskirÄ kambarį, sÄdÄdavo ir kažkÄ veikdavo su telefonu. Kaip sveÄias bendraudavo mažai. Klausdavo R., kodÄl taip yra, kodÄl dukros nenori su juo bendrauti, yra prieÅ¡iÅ¡kos, kadangi kai atvažiuodavo, matydavo tarp jų kažkokius konfliktus, pasiprieÅ¡inimus, kad kažkas negerai. R. nieko jai nesakÄ.
Yra buvÄ ir su V. kažkada atvažiavÄ, jie ten riedavosi, pastoviai pykdavosi. SakÄ M., kiek metų jau gyvena, o dukros su juo nesusigyvenusios. Paskui, kai jau jie pradÄjo skirtis, pyktis, R. jai pradÄjo sakyti, kad V. lįsdavo prie mergaiÄių, kabinÄdavosi, nužiÅ«rinÄdavo jas. SakÄ jai, kodÄl nesikreipÄ kažkur, taip negali bÅ«ti. NurodÄ, kad bijojo, iÅ¡ pradžių nenorÄjo sakyti, teigÄ, jog vyksta tau senai, tik nenorÄjo nieko sakyti. Po to, gal prieÅ¡ pusÄ metų sužinojo, kad jis prieÅ¡ V. smurtavo.
Faktų nematÄ, Å¡alia negyveno ir nepasakys tiesa ar netiesa. V. M. papasakojo 2014 m. pabaigoje, 2015 m. pradžioje, nes jis iÅ¡važiuodavo į užsienį. M. sakydavo, kad nebegrįš, jie jau pradÄjo nebesugyventi. PrasidÄjus skyrybų procesui M. pasakojo, kad yra už užpakalio sugriebÄs kažkuriai iÅ¡ mergaiÄių, kuriai konkreÄiai nepasakÄ, sakÄ dukrai. Kad bandÄ už krÅ«tinÄs paimti, kuriai mergaitei, neminÄjo. Kai jos maudosi, į pusnuoges žiÅ«ri. Kai iÅ¡simaudžiusios eina su apatiniu trikotažu persirengti, tai žiÅ«ri į jas.
O prieÅ¡ tai, kol jie nesiskyrÄ, gyveno kartu, tokių dalykų nepasakojo. DÄl M. veiksmų sakÄ M. kreiptis į policijÄ , ji atsakÄ bijau. V. prigrasino, kad atims dukrÄ K. M.. Jau 2014 m. grasino, kad atims dukrÄ . Kai klausdavo, kodÄl nesikreipia, jeigu tokie dalykai darydavosi, tai pagrindinÄ baimÄ prarasti dukrÄ K.. Kad gÄda, kad aplinkiniai sužinos, buvo tokia kalba. Tokie pokalbiai, kodÄl ji nesikreipia į policijÄ nuo to įvykio, kai ji pasakÄ iki Å¡iandien, praÄjo kokie 5-6 metai. 2014-2015 m. vienÄ sykį pasakÄ, ji nereagavo, daugiau nieko nesakÄ, o kai ji vÄl pati užsimindavo, klausdavo ar tau vyras reikalingas, ar dukros reikalingos.
AntrÄ kartÄ užsiminÄ gal kokiais 2016 m. Tuo metu, kiek M. sakÄ, kartu jau negyveno. Nežino, kodÄl 2016 m. nesikreipÄ. SakÄ M., jei tau svarbios dukros, tai kreipkis, kad bÅ«tų teisybÄ, bet ji â bijau, bijau. Jie gyveno kartu, bet V. iÅ¡važiuodavo, tai vÄl grįždavo. R. sakÄ, kad su kažkokiu pjÅ«klu, kai jie kartu gyveno sužalojo V. nugarÄ . Neseniai tÄ pasakÄ. Tuos faktus tik dabar pasakoja, iki tol tylu buvo. Tas įvykis įvyko, kai jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime.
Apie tÄ Ä¯vykį konkreÄiai nepasakojo, tik, kad buvo smurtas, kad į nugarÄ buvo suduota pjÅ«klu, konkreÄiai nieko. 2018 m. M. jai raÅ¡Ä, bet nežino, kodÄl facebooke dingo ta žinutÄ, tyrÄja neatspausdino kai jai davÄ. M. raÅ¡Ä dÄl namo, bet kas labiausiai užkliuvo âpasakyk R., kad nebedarytų nesÄ monių, tada dÄl namo susitarsimeâ. ApibÅ«dino, kad M. karÅ¡to bÅ«do moteriÅ¡kÄ. Jos karÅ¡tas bÅ«das pasireiÅ¡kia reakcija į neiÅ¡klausytÄ situacijÄ . Ne visada iÅ¡klauso situacijÄ , neįsigilinusi į situacijÄ audringai reaguoja.
Yra buvÄ, kad netiesÄ sako. Kai M. pasakÄ apie M. elgesį dukrų atžvilgiu, ji ne viskuo, bet dalinai patikÄjo. PatikÄjo, nes jai užkliuvo jo âpornoâ filmų mÄgstamumas. Kad jis tokį žiÅ«rÄjo, tai patvirtina. Kad už užpakalio, krÅ«tinÄs mergaitÄms ÄmÄ, to nepaliudys, nes nematÄ. TÄ vienÄ kartÄ matÄ Å¾iÅ«rint âpornoâ filmÄ ir daugiau pastoviai įlindusį į telefonÄ . TeigÄ, jog yra tekÄ Å¡nekÄti su E. ir V.. Kol gyveno M. kartu, niekada nieko nesakÄ, sakÄ viskas gerai.
Kiek yra paklausus nÄ viena nieko nesakÄ. Tiksliai neatsimena, bet jai raÅ¡Ä V. į facebookÄ , prieÅ¡ kokių pusÄ metų, skundÄsi, kad prie jos lindo V.. UžvedÄ pokalbį facebooke. RaÅ¡Ä, kad lindo prie jos, grabinÄdavosi. Patikslino, kad kai per facebookÄ raÅ¡inÄjosi su V., jai paraÅ¡Ä, kas blogo yra, kad V. su mama tiek pykstasi. Ji atraÅ¡Ä, kad atveda vyrus, kurie grabinÄjasi. V. turÄjo omenyje. Toks abstraktus susiraÅ¡inÄjimas buvo. V. pati paraÅ¡Ä jai, todÄl jos paklausÄ, kodÄl tu tokia pikta, ji ir paraÅ¡Ä.
Po to pokalbis nutrÅ«ko, nes buvo naktis. Kada lindo, tiek su ja nebendravo. DÄl ko bÅ«tent dabar paraÅ¡Ä, to nežino. AnksÄiau nieko nesakÄ, o dabar sako, dÄl ko nepaaiÅ¡kins. M. yra skundusis, kad dukrų paauglystÄ yra sunki, kad nesutvarko. Daugiausia skundÄsi, kad sunkiausia yra su V.. NÄra sakiusi, kÄ V. yra pridirbusi, tik vienintelį atvejÄ Å¾ino, kažkur iÅ¡gÄrÄ kažkokių tableÄių. NurodÄ, kad nuo 2014 m. tarp M. kažkoks konfliktas buvo, kad V. buvo iÅ¡važiavÄs ar mÄnesį, ar du, paskui grįžo, susitaikÄ.
Paskui po kažkiek laiko M. skambino pasiguosdama, kad vÄl iÅ¡važiavo, kad vÄl susipyko. SpecialistÄ J. B. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad pagal pateiktÄ užduotį atliko tyrimÄ . 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. į gyvų asmenų apžiÅ«rÄ atvyko V. D. su policijos užduotimi atlikti kÅ«no apžiÅ«rÄ , nustatyti sužalojamus ir atsakyti į kitus užduotyje esanÄius klausimus. Vizito metu buvo atlikta trumpa apklausa apie užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes, kad jos patÄvis V.
M. muÅ¡davo jÄ , kaip nurodyta užduotimis â žabomis, pjÅ«klu ir dÄl to yra likusi žymÄ nuo suduoto smÅ«gio pjÅ«klu. BandÄ pasitikslinti, kada tas įvykis buvo ir kokie sužalojimai liko, ar buvo kreiptasi į gydymo įstaigas, ligonines. NukentÄjusioji paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kelis metus, taÄiau tikslaus laiko nepamenanti, V. M. jai pjÅ«klu sudavÄ per nugarÄ ir po žaizdų susiformavo randai. MedicininÄs pagalbos nesikreipÄ, ligoninÄje nebuvo. Tada buvo atlikta kÅ«no apžiÅ«ra.
ApraÅ¡yti nugaroje esantys randai, ji atsakÄ Ä¯ klausimus, kurie buvo pateikti ir nustatyta, kad susidarÄ randai nugaros juosmeninÄje dalyje, kurie kvalifikuojami nežymaus sveikatos sutrikdymo mastu. PaaiÅ¡kino, jog randai susidarÄ, kur baigiasi krÅ«tinÄs lÄ sta Å¡onuose, juosmens virÅ¡utinÄje dalyje, deÅ¡inÄje pusÄje. 2,5 cm tai yra rando ilgis, 0,3 cm rando plotis. LinijinÄs pigmentinÄs dÄmes, tai tiesiog likusios pasekmÄs po galimai kažkokių negilių, pavirÅ¡inių sužalojimų, tokių kaip nubrozdinimai.
Nubrozdinimas sugyja ne randu. Äia papildomi įbrÄžimai, nubrozdinimai kurie randu nesugyja, kadangi yra pavirÅ¡utiniai, bet jų vietoje kurį laikÄ gali likti matomos odos spalviniai pakitimai, pigmentinÄs dÄmÄs, kurios su laiku gali visiÅ¡kai iÅ¡nykti. Ties ta žaizdele, kur susidarÄ randas turÄjo bÅ«ti papildomi kažkokie sužalojimai, ne tik žaizda, bet prie žaizdos dar kažkokie įbrÄžimai ar nubrozdinimai. Buvo nustatytas analogiÅ¡kos krypties randas 2,5 cm į iÅ¡orÄ ir kiek žemiau nuo pastarojo, 1,5 cm ir truputį trumpesnis, Å¡iek tiek mažesnis, tiek ploÄiu, tiek ilgiu. 2,5 cm. yra tarpas tarp Å¡itų randų ir Å¡iek tiek žemiau.
Abu randai nesudaro horizontalios linijos, jie yra atskiri, tarpusavyje nesusijungia. Jeigu tai buvo pjÅ«klas, kaip kad nurodyta, tai galÄjo, kadangi pjÅ«klo dantukai bÅ«na skirtinguose lygiuose vienas į vienÄ pusÄ pakrypÄs, kitas į kitÄ pusÄ ir gali vienu smÅ«giu susidaryti lygiagreÄiai einanÄios žaizdos, nubrozdinimai vienas žemiau kito. O jeigu pjÅ«klas horizontalioje linijoje, neiÅ¡sikreipÄ, tada reikia pagalvoti apie patį judesį, kaip tas smÅ«gis sudavus, galbÅ«t pjÅ«klas galÄjo kažkiek atÅ¡okti ir pakartotinai traumuoti Å¡alia esanÄiÄ odÄ .
NurodÄ, kad dÄl įvykio aplinkybių â uždokumentavo âtrenkÄ pjÅ«kluâ, o kaip trenkÄ, negali pasakyti. Žaizda paprastai bÅ«na tokio pat ilgio kaip ir randas, labai mažai kinta, praktiÅ¡kai kokio dydžio bÅ«na žaizda, tokio pat dydžio susirado ir randas, jis gali bÅ«ti kažkiek didesnis kelių mm ribose. Kokio gylio žaizda â randai paprastai susidaro esant žaizdos gyliui milimetrais, nors nebus labai tikslu, maždaug nuo milimetro ir daugiau. Gali bÅ«ti ir negilios žaizdos, taÄiau turi bÅ«ti pažeistas odos sluoksnis, kuris nebeatsinaujina, kuris yra maždaug virÅ¡ milimetro gylyje.
Metant pjÅ«klÄ iÅ¡ tam tikro atstumo galÄjo susidaryti žaizda. Bet koks kontaktas traumuojamos kÅ«no srities su traumuojanÄiu objektu gali baigtis sužalojimu. Dabar interpretuoti ar tos žaizdos ir randai atsirado dÄl smÅ«gio, ar kad metÄ, nÄra galimybÄs įvertinti. GalÄjo bÅ«ti padaryta ir nuo smÅ«gio, ir nuo metimo, kokiu bÅ«tent bÅ«du buvo padaryta â nurodyti negali. NurodÄ, kad pjÅ«klas yra aÅ¡trus daiktas, turintis pjaunanÄių savybių, aÅ¡menis, tai žaizdai padaryti nÄra reikalinga labai didelÄ jÄga.
Ji paÄios žaizdos nematÄ, todÄl neaiÅ¡ku koks buvo žaizdos gylis. Paties pjÅ«klo dantuko ilgio neįmanoma nustatyti pagal randÄ , bet tai, kad randas yra gana ilgas, nuo 2,5 cm, kaip pjÅ«klui yra pakankamai didelis atstumas, tikÄtina, kad žaizdos susidarymo mechanizme, jeigu tai tikrai buvo pjÅ«klas, turÄjo vyrauti net tik smÅ«gio elementas, bet ir slydimo, traumuojanÄio daikto, pvz. pjÅ«klo, kÅ«no pavirÅ¡iumi, tam kad ta žaizda pasidarytu ilga. Dažnai smÅ«gio metu bÅ«na ne tiktai horizontalus kontaktas, bet dažnai smÅ«gio metu tas traumuojantis objektas arba pats kÅ«no pavirÅ¡ius Å¡iek tiek slysteli kontakto metu ir sužalojimas padidÄja, prasitÄsia.
TeigÄ, jog pagal patikslintas įvykio aplinkybes, jeigu pjÅ«klas savo aÅ¡menimis kontaktuotų su nugara, tikÄtina, kad galÄjo taip atsitikti, tie pagrindiniai didesni randai, susidarÄ bÅ«tent pjÅ«klo dantukais įbrÄžus ar giliau sužalojus. GalbÅ«t pjÅ«klui atsitrenkus ir jo aÅ¡menims pakreipus kryptį sužalota nežymiai aplinkinÄ oda, įmanoma, bet garantuoti Å¡imtu procentu negalima. NurodÄ, kad randai yra seni ir dÄl jų padarymo laiko neįmanoma pasakyti, ar jie tarpusavyje yra susijÄ, ar visi randai padaryti vieno įvykio metu, nes jau yra praÄjÄ daug laiko, iÅ¡ jų vaizdo tik apytiksliai, kaip ir nurodÄ, neįmanoma iÅ¡diferencijuoti, koks tarp jų laiko skirtumas.
Negalima teigti, jog Å¡itie randai susidarÄ vienu metu. Pagal savo iÅ¡vaizdÄ jie galÄjo bÅ«ti padaryti nurodyto įvykio metu, bet negalima patvirtinti, kad jie tikrai padaryti to įvykio metu, jie galÄjo bÅ«ti ir atskiri sužalojimai padaryti skirtingu metu. Negalima pasakyti laiko, bÅ«tent kada kuris randas susidarÄ. Jeigu tai bÅ«tų buvÄ pradinÄje stadijoje, kol dar buvo žaizdos, tada galima vertinti ir atskirti ar ta žaizda senesnÄ nei Å¡alia esanti. PraÄjus maždaug metams ar daugiau laiko po susiformavusio rando, jie visi įgauna beveik vienodÄ iÅ¡vaizdÄ â pasidaro visi balkÅ¡vi, susilygina su odos pavirÅ¡iumi arba bÅ«na Å¡iek tiek iÅ¡kilÄ ir tarpusavyje morfologiÅ¡kai nelabai besiskiria.
DÄl to negalima nurodyti konkretaus laiko, tik galima pasakyti, kad tai yra senas sužalojimas, padarytas virÅ¡ metų laiko. PrieÅ¡ kiek metų negalima pasakyti. Kad vienu trauminiu poveikiu buvo padaryti sužalojimai, nurodÄ, įvertinusi tai, kad randai yra netoli vienas kito ir toje paÄioje lokalizacijoje, ir nežinodama kaip atrodo traumuojantis daiktas, įrankis, kuriuo buvo padaryta, kokios buvo tikslios aplinkybÄs. Jeigu turint omenyje, kad visi sužalojimai, randai padaryti vienu metu, tai pagal tai, kaip jie iÅ¡sidÄstÄ, neatmeta galimybÄs, kad jie galÄjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, vienu veiksmu atsiradÄs trauminis poveikis.
O kaip atsirado papildomi, Å¡alia esantys mažesni sužalojimai, tai galÄjo bÅ«ti vienas veiksmas, bet galbÅ«t dÄl paÄio pjÅ«klo krypties, judÄjimo pasikeitimo krypties, galÄjo atsirasti papildomi sužalojimai. Tokia galimybÄ negali bÅ«ti atmesta. Neatmetama galimybÄ, kad galÄjo bÅ«ti sužalota pjÅ«klu, nes randai yra linijiniai. Su linijine rando forma sugyja linijinÄ Å¾aizda, o linijinÄs žaizdos gali bÅ«ti padarytos pjaunanÄių savybių turinÄiais daiktais, tame tarpe ir pjÅ«klu.
Negalima iÅ¡skirti, koks bÅ«tent ten buvo daiktas, tiesiog pagal įvykio aplinkybes patvirtino, kad galÄjo bÅ«ti pjÅ«klas, kaip nurodyta įvykio aplinkybÄse, kad tikrai nÄra randas, kuris susidaro po nudegimų, operacijų ar kitokių įvykių, kurie tikrai bÅ«tų kategoriÅ¡kai atmesti. Atmetus pjÅ«klÄ , buvo galima padaryti sužalojimus, bet kokiu kitu daiktu, kuris turi aÅ¡trų kraÅ¡tÄ â peilis, stiklo Å¡ukÄ. Negalima iÅ¡skirti jokio konkretaus daikto vien iÅ¡ tų randų iÅ¡vaizdos.
IÅ¡ rando negalima nustatyti ar sužalojimas padarytas vinukais, ar pjÅ«klo dantukais, tai neįmanoma. NurodÄ, jog jeigu užduotyje nebÅ«tų nurodyta, kad sužalojo pjÅ«klu, pasižiÅ«rÄjus į randus negalÄtų pasakyti jų atsiradimo kilmÄs. Jeigu bÅ«tų klausimas, ar Å¡itie sužalojimai, tie randai galÄjo atsirasti, pvz. lipant per iÅ¡daužtÄ langÄ , kontaktuojant su lange esanÄiais vinukais, atsakÄ, kad galÄjo. NepilnametÄ liudytoja J. G. į teisiamÄ jį posÄdį kviesta nebuvo, todÄl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojos J.
G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisÄjui, kad V. D. ir E. M. buvo podukros. Jų santykiai ne kokie. E. ir V. jis nepatiko. Yra buvÄ, kai E. jai pasakojo, kad jis prisigÄrÄ, atÄjo pas jÄ ir atsigulÄ Ä¯ jos lovÄ . Jis apsikabino ir pradÄjo jÄ liesti. E. pabÄgo. Apie tai pasakojo jai 2014 ar 2015 metais. Yra pasakojusi, kaip jos mama buvo iÅ¡važiavusi pas gimines į kitÄ miestÄ ir ten pasiliko nakvoti, o jis bandÄ jÄ iÅ¡prievartauti ir ji iššoko per langÄ . Pasakojo maždaug tais paÄiais metais, gal 2014 m., 2015 m. pasakojo, kad jis turi vaizdo įrašų su nepilnametÄmis ir buvo atradusi savo nuotraukų, kaip persirenginÄja.
V. pasakojo, kad nelabai gerai su juo sutaria. Jis neteisingai su ja elgiasi. Kai atsikraustÄ Ä¯ kaimÄ , jis yra bandÄs jÄ nugirdyti. Kai ji buvo 14 metų, pasiÅ«lÄ nugirdyti, sakÄ, kad mamai nieko nesakys ir tada ji pabÄgo pas sesÄ. Ji apie tai pasakojo 2015 m. - 2016 m., kai E. su jais nebegyveno. Pasakojo, kad kai jos persirenginÄdavo, tai jis drÄ siai ateidavo į kambarį ir visaip elgdavosi. V. sakÄ, kad buvo labai nesmagu, kad pykdavo. E. sakÄ, kad buvo pasibaisÄjus. V. sakÄ, kad M. siÅ«lÄ jai pinigų, siÅ«lÄ pabandyti, gal 50 eurų ar litų, bet V. atsisakÄ ir iÅ¡grÅ«do jį iÅ¡ kambario.
Dažnokai pas V. lankydavosi, nes yra geriausios draugÄs. Kai ateidavo, tai namuose bÅ«davo M., bet jis bÅ«davo užsidarÄs, kaip kad jo nebÅ«tų. Pati tai nelabai pastebÄjo jo netinkamo elgesio. Jis nesÄ Å¾iningai elgÄsi, nes kai jos kÄ nors padarydavo, tai jis sakydavo, kad nubaus. Yra buvÄ kai M. ir V. susipyko, susigrÅ«mÄ ir juos iÅ¡skyrÄ mama. Nežino, gal prieÅ¡ kokius 4 metus. Ji su M. nebendraudavo. NÄra lindÄs prie jos. E. sakÄ, kad jis prisigÄrÄ, įsiverÅ¾Ä Ä¯ jos kambarį, bandÄ persiversti ir ji iššoko per langÄ .
V. M. siÅ«lÄ pabandyti vartoti alkoholį, prisigerti ir sakÄ, kad niekam nesakys. Jos sakÄ, kad įvykiai prasidÄjo kai jos gyveno kitur, ir kai jos gyveno kaime. Kai gyveno kitur, gal buvo kokie 2011 m. Nežino ar jos kam nors daugiau dar pasakojo apie Å¡iuos įvykius. Yra maÄiusi vienÄ kartÄ , kai M. su V. stumdÄsi, nusirideno į kitÄ kambarį, ir tada mama Äjo juos skirti. Ji dar ir pati jam apie tai pasakojo, apie M. smurtÄ . Yra buvÄ, kad lÅ«pÄ persiskÄlus. Po to įvykio turÄjo mÄlynes ant rankų, lÅ«pa perskelta.
Ji pati pasakojo apie smurtÄ nuo M.. V. nÄra rodžiusi ar užsiminusi apie kokius sužalojimus iÅ¡ kitų M. smurto proveržių. Kai M. buvo užgulÄs V. ir bandÄ iÅ¡prievartauti ir kai M. siÅ«lÄ pasimylÄti už pinigus yra skirtingi įvykiai. Gal tarp tų įvykių buvo 4 - 5 metų skirtumas. Po pinigų pasiÅ«lymo jis nieko jai daugiau nedarÄ, užtrenkÄ duris ir iÅ¡Äjo iÅ¡ jos kambario. Jai atrodo, kad tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), o kai buvo užgulÄs, tai negali pasakyti, bet gyveno Å¡eimoje.
Å eima gyveno ne jų kaime, pavadinimo nežino. Kai jie gyveno kaime, tai ji juos pažinojo, bet kai jie gyveno kitur, tai jų nepažinojo. V. apie užgulimÄ jai pasakojo, kai įvykis buvo įvykÄs prieÅ¡ kelias dienas. Nežino kokiame kaime gyveno V., kai jis buvo ant jos užgulÄs. Jai atrodo, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime tas įvykis. (duomenys neskelbtini) kaime buvo tas įvykis, kai bandÄ jÄ prigirdyti. Be tų dviejų paskutinių įvykių V. jai nelabai pasakojo kas vyko (duomenys neskelbtini).
Nežino, ar M. rodÄ joms pornografinio turinio medžiagÄ , bet sakÄ, kad kai K. gulÄjo Å¡alia, tai matÄ pas jį telefone. (I t., b. l. 190-191). IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. sausio 18 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad V. M. praneÅ¡Ä apie tai, kad laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2016 metų įvairiose gyvenamosiose vietose jos sutuoktinis V. M. seksualiai priekabiavo ir tvirkino jos dukras iÅ¡ pirmos santuokos E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12); 2018 m. kovo 22 d.
įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su fotolentele užfiksuota patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, kur buvo tvirkinama nukentÄjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50-56); IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. gegužÄs 21 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelÄs matyti, kad nukentÄjusioji V. D. parodÄ kaip namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), kambaryje ji sÄdÄjo žiÅ«rÄdama televizorių ir kaip Å¡alia jos atsisÄdo kaltinamasis V. M. bei kaip jÄ atsistojusiÄ jis suÄmÄ už nugaros pusÄs abiem rankomis; kaip suÄmÄs jÄ rankomis krÅ«tinÄs srityje patraukÄ link savÄs ir atsisÄdo ant jos sesers K.
M. lovos bei kaip ji patraukÄ jo rankas ir iÅ¡silaisvino (t. 1, b. l. 77-83); IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. lapkriÄio 14 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelÄs matyti, kad nukentÄjusioji V. D. parodÄ malkinÄs, esanÄios Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, kur kaltinamasis V. M. 2014 m. rudenį metÄ Ä¯ jÄ pjÅ«klÄ (t. 1, b. l. 106-110); IÅ¡ byloje esanÄios 2018 m. rugpjÅ«Äio 27 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G2971/2018 (01) matyti, kad nukentÄjusiajai V. D. nustatyti odos randai nugaros juosmeninÄs dalies kairÄje, kurie susidarÄ daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus galimai tiriamosios nurodytu bÅ«du ir laiku, t. y. suduodant pjÅ«klu į nugaros sritį.
Pagal randų pobÅ«dį neatmetama galimybÄ, kad jie galÄjo susidaryti pjÅ«klo danteliams kontaktuojant su nugaros oda, randai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 117-118); IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. vasario 5 d. ieÅ¡kinio dÄl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) matyti, kad V. M. kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas patvirtinti sutuoktinių V. M. ir V. M. separacijÄ nuo 2016 m. sausio 1 d.; nustatyti nepilnametÄs dukters K.
M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su V. M.; priteisti iÅ¡ atsakovÄs V. M. 100 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai K. M. kas mÄnesį mokamomis periodinÄmis iÅ¡mokomis; priteisti V. M. automobilį âNissan Almeraâ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertÄs; įsipareigojimÄ kreditoriui (duomenys neskelbtini), kredito sumai 1150,63 Eur pripažinti ieÅ¡kovo asmenine prievole (t. 1, b. l. 151-153); IÅ¡ byloje esanÄio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V.
M. 2015 m. gegužÄs 4 d. JoniÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 44 straipsnio 3 d. dÄl to, kad nepilnametÄ dukra V. D., neturÄdama 16 metų, negyvenamajame name radusi vaistų, juos vartojo be gydytojo paskyrimo; 2015 m. gegužÄs 25 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. bausta pagal ATPK 175 straipsnį dÄl nepilnametÄs dukters V. D. atlikto chuliganizmo ir tyÄinio suaugusio asmens garbÄs ir orumo žeminimo; 2015 m. gruodžio 15 d. bausta dÄl ATPK 185(6) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisÄs pažeidimo padarymo, nes nepilnametÄ dukra V.
D. mokykloje pertraukos metu rÅ«kÄ elektroninÄ cigaretÄ (t. 1, 154-157; t. 2, b. l. 147-148); IÅ¡ byloje esanÄio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. D. 2017 m. birželio 7 d. bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį dÄl alkoholio vartojimo, neturint reikalingo amžiaus, 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. gegužÄs 23 d., 2018 m. spalio 10 d. bausta pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už važiavimÄ autobusu ar troleibusu be bilieto, 2018 m. gruodžio 4 d. bausta pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį dÄl transporto priemonÄs vairavimo neturint tam teisÄs (t. 1, b. l. 158-162; t. 2, b. l. 149-152);
IÅ¡ byloje esanÄio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. B. 2018 m. balandžio 26 d. padarÄ mažai pavojingÄ veikÄ (važiavo dviraÄiu be liemenÄs su Å¡viesÄ atspindinÄiais elementais, dviraÄio priekyje nedegÄ baltos, gale â raudonos spalvos žibintai), pareikÅ¡ta pastabÄ (t. 2, b. l. 146); IÅ¡ byloje esanÄio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2018 m. birželio 8 d. raÅ¡to Nr. SV3-56 âDÄl informacijos suteikimoâ matyti, kad 2007-2010 m. (duomenys neskelbtini), V.
M. ir V. M. Å¡eima registruota nebuvo, apie faktinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ seniÅ«nija žinių neturi (t. 1, b. l. 166); iÅ¡ 2018 m. rugsÄjo 10 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato KriminalinÄs policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrÄjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareigÅ«nas užfiksavo, kad paskambinÄs Anglijoje gyvenantis V. M. brolis S. G. nurodÄ, kad prieÅ¡ kelerius metus žiemos metu važiuojant su draugu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pas E. B., paskambino V.
D. ir pasakÄ, kad susipyko su patÄviu V. M. bei papraÅ¡Ä nuvežti pas seserį E. B.; nei E. B., nei V. D. apie netinkamÄ patÄvio elgesį jam nieko nÄra pasakojusios, taip pat ir pati V. M.; pastaroji blogai apie vyrÄ pradÄjo kalbÄti, kai su juo iÅ¡siskyrÄ, neteikÄ iÅ¡laikymo dukrai K. ir pareiÅ¡kÄ, kad pats nori jÄ auginti (t. 2, b. l. 3); IÅ¡ byloje esanÄio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. Z., T.
R. ir E. Z. (t. 2, b. l. 6); IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. rugsÄjo 12 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratÄ pas V. M., adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas neÅ¡iojamasis kompiuteris âDellâ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte âWestromâ bei mobilaus ryÅ¡io telefonas âMy Phone L-lineâ su SIM kortele âTele2 Pildykâ ir microSD atminties kortele âKingstonâ (t. 2, b. l. 12-16); 2018 m. rugsÄjo 24 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-(757)-IS1-766-(13.2) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mobilaus ryÅ¡io telefonÄ âmy Phone L-lineâ su jame rasta âTele2 Pildykâ SIM kortele ir microSD tipo atminties kortele âKingstonâ, nebuvo rasta galimai pornografinio turinio dalykų (t. 2, b. l. 21-23);
IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. rugsÄjo 26 d. nutarimo grÄ Å¾inti daiktus matyti, kad mobilaus ryÅ¡io telefonas âMy Phone L-lineâ su SIM kortele âTele2 Pildykâ ir microSD atminties kortele âKingstonâ grÄ Å¾inti jų savininkui kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 25-26); 2018 m. spalio 9 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-(750)-IS1-797-(13.2) nurodyta, kad tyrimo metu peržiÅ«rÄjus neÅ¡iojamo kompiuterio âDellâ standžiajame diske esanÄius (tame tarpe ir iÅ¡trintus) paveikslÄlių ir vaizdo tipo failus, galimai pornografinio turinio failų, kuriuose bÅ«tų pavaizduoti vaikai, bei jų platinimo požymių nerasta (t. 2, b. l. 31-33);
IÅ¡ byloje esanÄio 2018 m. spalio 26 d. nutarimo grÄ Å¾inti daiktus matyti, kad neÅ¡iojamasis kompiuteris âDellâ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte âWestromâ grÄ Å¾inti kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 34-35); ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡te Nr. 6SD-2994 âDÄl E. B. ir V. D.â nurodyta, kad V. M. Å¡eima, kurioje augo nepilnametÄs E. B. ir V.
D., dÄl socialinių įgÅ«džių stokos ir vaikų nepriežiÅ«ros nuo 2002 m. balandžio 21 d. iki 2006 m. spalio 25 d. ir nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įraÅ¡yta į JoniÅ¡kio rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių vaikus, apskaitÄ , Å¡eimai iki Å¡iol teikiamos socialinÄs priežiÅ«ros paslaugos (t. 2, b. l. 130); 2018 m. gruodžio 13 d. ValstybÄs vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos 2018 m. gruodžio 13 d. raÅ¡te Nr. 8SD-1037 âDÄl E. B. ir V.
D.â nurodyta, kad MolÄtų savivaldybÄ neturi informacijos apie V. M. Å¡eimoje augusių E. B. ir V. D. elgesį ir taikytas nuobaudas joms ar jų motinai, 2007-2010 metais V. M. Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į MolÄtų rajono savivaldybÄs administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinÄs rizikos Å¡eimų, auginanÄių vaikus, apskaitÄ (t. 2, b. l. 131); IÅ¡ byloje esanÄio 2019 m. sausio 8 d. vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Vilniaus psichiatrijos ligoninÄs pažymos apie asmens gydymÄ matyti, kad V.
D. RespublikinÄje Vilniaus psichiatrijos ligoninÄje negydyta (t. 2, b. l. 133); IÅ¡ byloje esanÄio 2019 m. sausio 9 d. vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs raÅ¡to Nr. S-117 âDÄl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimoâ matyti, kad V. D. RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre buvo gydyta nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., diagnozÄ: apsinuodijimas sukcinimidais ir oksazolidinedionais (T42.2); kiti miÅ¡rÅ«s elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8);
TyÄinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamais kitur (t. 2, b. l. 135); IÅ¡ byloje esanÄio vieÅ¡osios įstaigos JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centro 2018 m. gruodžio 27 d. raÅ¡to Nr. 421 âDÄl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimoâ matyti, kad V. M. yra JoniÅ¡kio psichikos sveikatos centro pacientų registre, 2012 m. jai nustatytas Sunkios depresijos epizodas be psichozÄs simptomų, 2015 m. nustatytas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas;
V. D. 2015 m. nustatyta F.43.2 (adaptaciniai sutrikimai) (t. 2, b. l. 139); IÅ¡ byloje esanÄios vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Vilniaus psichiatrijos ligoninÄs 2019 m. sausio 10 d. pažymos apie asmens gydymÄ matyti, kad V. M. nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d. tirtas RespublikinÄje Vilniaus psichiatrijos ligoninÄje, diagnozÄ: psichopatija, Å¡izoidinÄ forma (t. 2, b. l. 157); IÅ¡ byloje esanÄio vieÅ¡osios įstaigos RespublikinÄs Å iaulių ligoninÄs 2019 m. sausio 15 d. raÅ¡to Nr. S-245-(1.16) âDÄl informacijos pateikimoâ matyti, kad V.
M. nÄra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (t. 2, b. l. 161); IÅ¡ byloje esanÄio Vilniaus miesto savivaldybÄs vieÅ¡osios įstaigos Naujininkų poliklinikos 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡to Nr. SR-115 âDÄl V. M.â matyti, kad V. M. į vieÅ¡osios įstaigos Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centrÄ nesikreipÄ (t. 2, b. l. 170); 2019 m. vasario 19 d. ValstybinÄs teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PanevÄžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 97TPK-55/2019 nurodyta, kad V.
M., bÅ«damas 18 metų amžiaus, greiÄiausiai dÄl tinkamumo karinei tarnybai vienÄ kartÄ tirtas psichiatrijos stacionare Vilniaus psichiatrijos klinikoje nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d., diagnozÄ: psichopatija, Å¡izoidinÄ forma, kas Å¡iuo metu atitiktų diagnozÄ: Å¡izoidinio tipo asmenybÄs sutrikimas (F60.1); asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad asmuo nÄra psichiatrijos įskaitoje; kadangi praeityje V. M. nebuvo nustatyta lÄtinių ar Å«minių psichikos sutrikimų, galinÄių turÄti neigiamos įtakos gebÄjimui suvokti savo veiksmų esmÄ bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu bei Å¡iuo metu, todÄl skirti ambulatorinÄ teismo psichiatrijos ekspertizÄ netikslinga (t. 2, b. l. 173);
IÅ¡ byloje esanÄios 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(436)-IS1-778 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu âLafayette LX 5000â, nustatyta teigiama iÅ¡vada â taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamoji V. M. į jai Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakÄ tiesÄ (t. 2, b. l. 198-199); IÅ¡ byloje esanÄios 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(433)-IS1-747 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu âLafayette LX 5000â, nustatyta teigiama iÅ¡vada â taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamoji V.
D. į jai Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakÄ tiesÄ (t. 3, b. l. 6-7); IÅ¡ byloje esanÄios 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(557)-IS1-801 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu âLafayette LX 5000â, nustatyta teigiama iÅ¡vada â taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamasis V. M. į jam Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakÄ tiesÄ (t. 3, b. l. 13-14); IÅ¡ byloje esanÄio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad liudytojos V.
M. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esanÄių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (t. 3, b. l. 22-24); IÅ¡ byloje esanÄio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentÄjusiosios V. D. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esanÄių prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nepavyko (t. 3, b. l. 26-28); IÅ¡ byloje esanÄio Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos 2019 m. gruodžio mÄnesio raÅ¡to âDÄl informacijos suteikimoâ matyti, kad V. M. buvo teikiamas ambulatorinis gydymas: 2008 m. balandžio 11 d.
VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre ir VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. balandžio 15, 18, 22 dienomis VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. balandžio 23, 25 dienomis â VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. gegužÄs 26 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. birželio 16 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre ir VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. liepos 14 d.
VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. liepos 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose, 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. rugsÄjo 1, 12, 26 dienomis VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. spalio 13 d. VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. spalio 20 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. lapkriÄio 3 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, VšĮ UkmergÄs ligoninÄje ir VšĮ MolÄtų rajono greitosios medicinos pagalbos centre, 2008 m. lapkriÄio 13 d.
VšĮ MolÄtų ligoninÄje, 2009 m. sausio 30 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre; V. M. gydyta stacionare nuo 2008 m. lapkriÄio 3 d. iki 2008 m. lapkriÄio 8 d.; M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ambulatoriÅ¡kai gydyta 2008 m. sausio 25 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre ir VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. gegužÄs 5 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. gegužÄs 13 d.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose, 2008 m. birželio 16, 27 dienomis, 2008 m. rugsÄjo 16 d. VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. spalio 6, 28 d. dienomis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose, 2008 m. lapkriÄio 4, 17, 24 dienomis VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2008 m. lapkriÄio 24 d. VšĮ UkmergÄs ligoninÄje, 2008 m. lapkriÄio 26 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose, 2009 m. sausio 19 d.
VšĮ UkmergÄs pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre, 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 24 d. VšĮ MolÄtų rajono pirminÄs sveikatos priežiÅ«ros centre; M. D. gydyta stacionare VšĮ Vilniaus universiteto ligoninÄs Santaros klinikose nuo 2008 m. gegužÄs 13 d. iki 2008 m. gegužÄs 20 d. ir nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 10 d. (t. 4, b. l. 17-18). Ä®rodymų analizÄ, vertinimas ir veikų juridinÄ kvalifikacija DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje (veika dÄl E. B. (buvusios B.) ir V.
D. tvirkinimo) Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužÄs 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.) atsako tas, kas atliko mažameÄio asmens tvirkinimo veiksmus. MažameÄio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažameÄiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinÄ aistrÄ mažameÄio akivaizdoje ir pan.
Tvirkinimo veiksmų formos gali bÅ«ti labai skirtingos, viena iÅ¡ jų â mažameÄio kÅ«no lietimas, glostymas ir pan. Teismas vertindamas teisiamajamame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, epizoduose dÄl mažameÄių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo, grupuoja juos į tokias grupes:
a) įrodymai, kurie netvirtina kaltinamojo V. M. kaltÄs â tai kaltinamojo V. M. parodymai;
b) įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo V. M. kaltÄ â tai nukentÄjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. parodymai, liudytojos V. M. parodymai;
c) įrodymai, kurie nei patvirtina nei paneigia kaltinamojo kaltÄs â tai liudytojų A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai. Kaltinamasis V. M. savo kaltÄs dÄl jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino visiÅ¡kai, nurodydamas, jog visa Å¡i baudžiamoji byla, tai jo sutuoktinÄs V. M. kerÅ¡tas dÄl jo paduoto ieÅ¡kinio teismui, kuriuo jis praÅ¡Ä nustatyti su juo jo dukros K. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybos priemonÄ, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. PažymÄtina, kad V.
M. su nurodytu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipÄsi 2018 m. vasario 9 d. pateikdamas ieÅ¡kinį (teismų informacinÄs sistemos Liteko duomenys iÅ¡ civilinÄs bylos Nr. 2-3549-874/2018), kai V. M. pareiÅ¡kimu į policijÄ dÄl jos dukrų tvirkinimo kreipÄsi 2018 m. sausio 18 d. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jeigu tokie įvykiai bÅ«tų buvÄ, atsižvelgiant į V. M. elgesį, kad ji gina savo dukras ir kreipiasi į policijÄ , jis jau bÅ«tų buvÄs patrauktas atsakomybÄn anksÄiau, nes atsižvelgiant į nukentÄjusiųjų amžių nusikalstamos veikos padarymo metu (jos buvo mažametÄs 13 ir 8 metų amžiaus) bei tai, kad tvirkinamieji veiksmai vyko Å¡eiminÄje aplinkoje, tiek nukentÄjusiųjų, tiek ir V.
M. psichologinÄ bei materialinÄ priklausomybÄ nuo kaltinamojo, nes nurodytu laikotarpiu V. M. niekur nedirbo, Å¡eima gyveno iÅ¡ kaltinamojo gaunamų pajamų. Tiek nukentÄjusioji E. B. (B.), tiek ir V. D. patvirtino esmines faktines aplinkybes. E. B. (B.) nurodÄ, kad jos mamai V. M. iÅ¡vykus gimdyti K. M. kaltinamasis nakties metu jÄ ne vienÄ kartÄ neÅ¡Äsi pas save į lovÄ , gulÄjo jÄ apkabinÄs, glostÄ jos kÅ«nÄ , vÄliau jau gyvenant, antrame name, (duomenys neskelbtini) kaime liesdavo jai kojas, rankas, pilvÄ , kaklÄ , bandydavo ir krÅ«tinÄ liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rÄks; ateidavo į jos kambarį, guldavosi į jos lovÄ , apsikabindavo.
V. D. nurodÄ, jog jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, antrame name, V. M. gulÄdamas Å¡alia esanÄioje jos lovoje, kai ji gulÄjo vienoje lovoje su seserimi E., vienÄ naktį tris kartus kiÅ¡o rankÄ jai tarp kojų ir per kelnaites lietÄ jos lytinius organus, ji patraukdavo jo rankÄ , o po kurio laiko jis vÄl ten jÄ kiÅ¡o prie jos lytinių organų. Teismas nukentÄjusiųjų parodymus laiko patikimais. NukentÄjusiosios E. B. (B.) ir V. D. parodymus apie 2008 â 2009 metais vykusius įvykius davÄ po deÅ¡imties metų, tokius kokie jie yra iÅ¡likÄ jų prisiminimuose.
Abejoti Å¡ių parodymų teisingumu, ar tuo, jog praÄjus deÅ¡imties metų terminui nukentÄjusiosios negali teisingai atkurti buvusių įvykių, teismas neturi pagrindo, nes nukentÄjusiosios tiksliai nupasakojo kaip atrodÄ jų kambariai kai gyveno viename ir kitame name, kuriame name jų atžvilgiu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. NukentÄjusiųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu duoti parodymai yra nuoseklÅ«s. E. B. (B.) apklausta ikiteisminio tyrimo metu davÄ iÅ¡samius parodymus, kada ir kokius tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, apibÅ«dino jo elgesį ne tik kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet ir vÄliau, apibÅ«dino savo savijautÄ , kaip ji jautÄsi kai kaltinamasis liesdavo jos kÅ«nÄ , guldavosi Å¡alia į lovÄ , apsikabindavo jÄ .
Tokius pat nuoseklius parodymus E. B. (B.) davÄ ir nagrinÄjant bylÄ teisme. V. D. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisÄjui, davÄ analogiÅ¡kus parodymus, paveikslÄlyje parodÄ savo kÅ«no vietÄ , kuriÄ jai lietÄ kaltinamasis. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu patvirtino visus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. NukentÄjusiosios tiksliai parodÄ, kokius konkreÄius tvirkinamojo pobÅ«džio veiksmus ir kokiomis aplinkybÄmis atliko kaltinamasis, parodÄ, kokio pobÅ«džio veiksmai jų supratimu seksualiniai ir netinkami jų atžvilgiu.
Teismas neturi pagrindo abejoti nukentÄjusiųjų parodymais, nes jos parodymus davÄ Ä¯spÄtos dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ . PažymÄtina, jog iÅ¡ dalies nukentÄjusiųjų parodymus patvirtino pats kaltinamasis. Kalinamasis nurodÄ, jog iÅ¡ tikro Å¡eima (duomenys neskelbtini) kaime gyveno dviejuose namuose, kad į antrÄ jį namÄ persikÄlÄ gimus dukrai K., kai Å¡i buvo visiÅ¡kai maža. Jis neneigÄ, jog eidavo į mergaiÄių kambarį ir gulÄdavo ten, tik teigÄ, jog tuo metu ten nukentÄjusiųjų nebÅ«davo.
NukentÄjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Liudytoja patvirtino, jog iÅ¡ dukrų jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinis netinkamai elgiasi jos dukrų atžvilgiu, tvirkina jas, taÄiau ji nesiÄmÄ jokių veiksmų, kad sustabdytų tokį jo veikimÄ . Liudytoja nurodÄ kalbÄjusi su sutuoktiniu, kad jis nelįstu prie mergaiÄių, vÄliau dÄl to kildavo konfliktai, Å¡is pasižadÄdavo taip nebesielgti.
Pripažintina, kad liudytojos parodymai, pasakojant apie skirtingus epizodus bei jos Å¡eimos gyvenimo laikotarpius, yra chaotiÅ¡ki, taÄiau jie iÅ¡ esmÄs patvirtina visas esmines faktines nukentÄjusiųjų nurodytas aplinkybes. Kaip minÄta, tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažameÄio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomÄjimÄ lytinÄmis funkcijomis, nesveikÄ iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyÄių įsivaizdavimÄ , sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymÄ si.
Kaltinamojo, nukentÄjusiosios E. B. (B.) kÅ«no lietimas, glostymas, apkabinimas gulint kartu lovoje, bei kaltinamojo rankos kiÅ¡imas mažametei nukentÄjusiajai V. D. tarp kojų, lietimas jos lytinių organų, laikytini kaltinamojo seksualiniai ir tvirkinamieji veiksmai, atlikti nukentÄjusiųjų atžvilgiu. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyÄia. Kaltinamasis atlikdamas Å¡iuos veiksmus nukentÄjusiosioms, suvokÄ savo veiksmų neteisÄtumÄ ir pavojingumÄ , žinojo, kad nukentÄjusiosios yra mažametÄs. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukÄs amžiaus, nuo kurio gali bÅ«ti traukiama baudžiamojon atsakomybÄn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimÄ baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo veikiama tiesiogine tyÄia.
ProkurorÄs, kaltinamojo V. M. nusikalstami veiksmai, atlikti 2008 â 2009 metais nukentÄjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai. IÅ¡tyrus byloje esanÄius įrodymus matyti, kad nukentÄjusiųjų seksualiniai tvirkinamieji veiksmai buvo padaryti per laikotarpį nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. kovo 13 d. (nukentÄjusiosios E. B. (B.) atžvilgiu ir 2009 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, po Å¡eimos persikÄlimo į antrÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), nukentÄjusiosios V.
D. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad V. M. padarytos veikos atitinka tÄstinÄs nusikalstamos veikos požymius, nes tÄstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ kelių tapaÄių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas atskirai paÄmus, paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudÄties požymius ir leidžia veikÄ kvalifikuoti kaip atskirÄ nusikaltimÄ , bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyÄia). Byloje nustatytos aplinkybÄs rodo, kad V.
M. padarytas seksualinio tvirkinimo nusikalstamas veikas jungÄ bendra tyÄia, gauti seksualinį pasitenkinimÄ tvirkinant mažametes podukras, todÄl yra pagrindas jas laikyti ne dviejų nusikaltimų sutaptimi, o tÄstine nusikalstama veika. Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstama veika baigta atlikus tvirkinimo veiksmus, nepriklausomai nuo jų poveikio mažametÄms nukentÄjusiosioms. Teisminio bylos nagrinÄjimo metu tikslinant nusikalstamos veikos padarymo laikÄ buvo nustatytos papildomos aplinkybÄs, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo laiku.
DÄl to teismas patikslina kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , kad mažametÄ E. B. (B.) V. M. tvirkino laikotarpiu nuo 2008 m. lapkriÄio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., nes nukentÄjusioji E. B. (B.) nurodÄ, jog pirmasis jos atsiminimas, kad V. M. netinkamai lietÄ ir glostÄ jos kÅ«nÄ yra mamai iÅ¡vykus gimdyti sesers K., t. y. (duomenys neskelbtini) iki datos kai E. B. (B.) sukako keturiolika metų. Teismas taip pat patikslina ir nusikalstamos veikos V. D. atžvilgiu padarymo laikÄ , kad V. M. tvirkino mažametÄ V.
D. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio metu nenustatyta, nes nukentÄjusioji nurodÄ, kad V. M. lietÄ jos lytinius organus, kai jai buvo 8 â 9 metai, jau gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek ir liudytojos V. M. parodymus, kad Å¡eima į kitÄ namÄ (duomenys neskelbtini) kaime persikÄlÄ po dukros K. gimimo, jai esant kÅ«dikiui, tai gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) pradžioje ir (duomenys neskelbtini) kaime gyveno iki 2010 metų.
Nusikalstamos veikos laiko patikslinimas iÅ¡ esmÄs nekeiÄia kaltinamajam pareikÅ¡tų kaltinimų, kaltinamojo teisinÄs padÄties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisÄs į gynybÄ , nes E. B. (B.) atžvilgiu veika laikoma baigta, kai jai sukako 14 metų, o epizode dÄl V. D. tvirkinimo kaltinamasis buvo kaltinamas ne kažkokį laikotarpį trukusiais tvirkinamaisiais veiksmais, o vienkartiniu veiksmu. DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (veika dÄl V. D. tvirkinimo) Kaltinamasis V.
M. prokurorÄs taip pat buvo kaltintas padarÄs dvi nusikalstamas veikas V. D. atžvilgiu, t. y., kad laikotarpyje nuo 2013 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametÄ nukentÄjusiÄ jÄ V. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), lietÄ rankomis jai per rÅ«bus krÅ«tinÄ, ir 2015 m. gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino jaunesnÄ negu Å¡eÅ¡iolikos metų V. D., siÅ«lydamas 50 eurų už pasimylÄjimÄ , apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovÄ , ranka liesdamas nukentÄjusiosios V.
D. krÅ«tinÄ ir bandydamas kiÅ¡ti rankÄ po marÅ¡kinÄliais, tokiais savo veiksmais siekÄ sužadinti nepilnametÄs nukentÄjusiosios V. D. norÄ lytiÅ¡kai santykiauti. Kaip minÄta Å¡iame nuosprendyje anksÄiau, baudžiamosiose bylose dÄl asmens seksualinio apsisprendimo laisvÄs, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad keli nusikalstami veiksmai (lytinio santykiavimo, lytinÄs aistros tenkinimo ar tvirkinamieji), jei jie atlikti kelis kartus su tuo paÄiu nukentÄjusiuoju prieÅ¡ jo valiÄ esant vieningai tyÄiai, vertinami kaip vienas tÄstinis veiksmas.
Taip pat kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienu tÄstiniu nusikaltimu laikomos (esant kaltininko vieningai tyÄiai) ir tokios nusikalstamos veikos, kurių paskutinysis epizodas nutolÄs nuo pirmojo net ne dienomis, o mÄnesiais ir metais, jeigu tas pats kaltininkas atlieka nusikalstamus veiksmus (Å¡iuo atveju tvirkinamuosius) tai paÄiai nukentÄjusiajai. Byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs patvirtina, kad kaltinamasis V. M. nuketÄjusiosios V. D. atžvilgiu veikÄ vieninga tyÄia, atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus tiek jai esant mažametei, t. y. iki 14 metų amžiaus, tiek ir vÄliau, V.
D. sulaukus 15 metų, todÄl teismo nuomone V. M. 2013 â 2014 metais ir 2015 m. gruodžio 24 d. padarytos veikos atitinka tÄstinÄs nusikalstamos veikos požymius, ir kvalifikuotinas kaip vienas tÄstinis nusikaltimas. Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2014 m. kovo 24 d.) atsako tas, kas atliko mažameÄio asmens tvirkinimo veiksmus. Kaip minÄta anksÄiau, mažameÄio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažameÄiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinÄ aistrÄ mažameÄio akivaizdoje ir pan.
Tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažameÄio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomÄjimÄ lytinÄmis funkcijomis, nesveikÄ iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyÄių įsivaizdavimÄ , sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymÄ si. BK 153 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d.) yra numatyta atsakomybÄ tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Å ia nusikalstama veika kÄsinamasi į jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens seksualinį nelieÄiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukÄlÄ per ankstyvÄ vaiko domÄjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).
BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisÄs teorijoje apibrÄžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domÄjimÄ si lytinÄmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyÄių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali bÅ«ti kaltininko seksualiniai veiksmai, gaÅ¡lavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimÄ , dirginant savo lytinius organus ar kitas kÅ«no dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje.
Kaip ir pirmos nusikalstamos veikos, kuri aptarta Å¡iame nuosprendyje, atveju, kaltinamasis V. M. savo kaltÄs dÄl jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino visiÅ¡kai, taÄiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esanÄius ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, jog kaltinamojo kaltÄ padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta visiÅ¡kai. Kaip ir pirmu atveju, teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybos priemonÄ, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs. Ä®rodymai, patvirtinantys kaltinamojo V.
M. kaltÄ, dÄl V. D. tvirkinimo â tai nukentÄjusiosios V. D. parodymai, nukentÄjusiosios parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų E. B. (B.), V. M. parodymai, Å¡alutiniai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltÄ â A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai. NukentÄjusioji V. D. davÄ teismui iÅ¡samius parodymus, dÄl jos atžvilgiu atliktų tvirtinamųjų veiksmų, kokiu maždaug laikotarpiu ir kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti. NukentÄjusioji tiksliai nurodÄ su kokiu įvykiu yra susijÄs nusikalstamos veikos padarymo laikas.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinÄjimo teisme metu V. D. teigÄ, jog įvykis, kai kaltinamasis jai davÄ gerti alkoholio, po to užspaudÄ jai kaklÄ ir jai nukritus abiem rankomis lietÄ jos krÅ«tine, vyko gyvenant (duomenys neskelbtini), kai mama su sesÄmis buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), į kapines. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ nurodÄ, jog Å¡is įvykis galÄjo vykti vasaros laiku, nes tuo metu nereikÄjo eiti į mokyklÄ (t. 1, b. l. 96).
Faktiniai byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡eima į (duomenys neskelbtini) galÄjo atsikelti 2012 metais, nes pagal duomenis iÅ¡ Sodros duomenų bazÄs, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 44-45). NukentÄjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisÄjÄ , tiek teisme parodÄ, kad tÄ konkretų vakarÄ kaltinamasis ne tik lietÄ jos krÅ«tinÄ, taÄiau ir gulÄsi kartu su ja į lovÄ , buvo apsikabinÄs nukentÄjusiÄ jÄ .
Toks kaltinamojo elgesys, kai pasinaudodamas bejÄgiÅ¡ka nepilnametÄs, apsvaigusios nuo alkoholio, bÅ«kle jis rankomis lietÄ nukentÄjusiosios V. D. krÅ«tinÄ laikytinas tvirkinamaisiais veiksmais. Nors kaltinimas dÄl nurodyto epizodo suformuluotas kaip vienkartinis tvirkinimo veiksmas, viena kartÄ rankomis lieÄiant nukentÄjusiosios krÅ«tinÄ, taÄiau nukentÄjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis tÄ vakarÄ atliko ir kitus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu, t. y. gulÄjo apkabinÄs, lietÄ ir kitas mažametÄs kÅ«no dalis.
Kaip jau minÄta anksÄiau nukentÄjusioji V. D. Å¡ioje byloje buvo apklausta iÅ¡ viso tris kartus, du kartus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinÄjant bylÄ teisme. NukentÄjusiosios duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, jie nÄra chaotiÅ¡ki. Abejonių dÄl kaltinamojo kaltÄs 2015 m. gruodžio 24 d. atlikus tvirtinamuosius veiksmus nukentÄjusiosios V. D. atžvilgiu, teismui taip pat nekyla. Kaltinamojo kaltÄ dÄl Å¡io epizodo yra įrodyta nuosekliais nukentÄjusiosios parodymais, parodymų patikrinimo metu Å¡ie parodymai buvo patikrinti.
Taip pat, kaltinamojo kaltÄ dÄl Å¡io epizodo įrodyta liudytojų E. B. (B.), V. M. ir N. V. parodymais. NukentÄjusioji apie šį įvykį taip pat byloje davÄ iÅ¡samius parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s. NukentÄjusioji papasakojo ir parodymų patikrinimo metu parodÄ, kur, kokiu bÅ«du ir kokius veiksmus atliko V. M.. ParodÄ, kad tÄ vakarÄ ji grįžo namo, žiÅ«rÄjo televizorių, o M. grįžo stipriai iÅ¡gÄrÄs. AtsisÄdo ir pradÄjo jÄ kalbinti, siÅ«lyti 50 Eur, kad ji sutiktų su juo pasimylÄti, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok.
Ji atsakÄ, kad ne. SÄdÄdama ant lovos kraÅ¡to stojosi ir jis stodamasis apglÄbÄ jÄ iÅ¡ nugaros ir pradÄjo versti jÄ ant mažosios sesÄs lovos. Ji pradÄjo rÄkti, bet jis nepaleido, bandÄ užkiÅ¡ti rankÄ , palietÄ krÅ«tinÄ per marÅ¡kinÄlius, ji rÄkdama iÅ¡silaisvino atlauždama rankas ir iÅ¡bÄgo laukÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai nukentÄjusiosios atžvilgiu, t. y. siÅ«lymas podukrai lytiÅ¡kai santykiauti, jos apkabinimas, bandymas paguldyti į lovÄ , pakiÅ¡ti rankÄ po rÅ«bais, atitinka teismų praktikoje nurodytus tvirkinamuosius veiksmus.
Teismo vertinimu, tokie V. M. veiksmai neabejotinai galÄjo sukelti 15 metų mergaitei lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomÄjimÄ lytinÄmis funkcijomis, todÄl kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinÄjimas netiesioginiais įrodymais yra sudÄtingesnis, taÄiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).
Teismo nuomone, kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltÄ atlikus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu 2015 m. gruodžio 24 d., yra liudytojų V. M., E. B. (B.), N. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinÄjimo metu. Visi nurodyti liudytojai patvirtino, jog tÄ vakarÄ nukentÄjusioji jiems skambino ir nurodÄ, kad M. lindo prie jos, bandÄ iÅ¡prievartauti, siÅ«lÄ pinigų už pasimylÄjimÄ . Tiek V. M., tiek E. B. parodÄ, kad po to įvykio V. verkdama atvažiavo pas E. B., papasakojo M. elgesį su ja.
Tiek nukentÄjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai suponuoja teismui iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus nukentÄjusiosios V. D. atžvilgiu. Nors kaltinamasis nurodo, kad tÄ 2015 m. gruodžio 24 d. jis buvo namuose kartu su sutuoktine V. M. ir vaikais, Å¡ventÄ KÅ«Äias, kad Å¡eimoje viskas buvo gerai, tokius jo parodymus paneigia, tiek nukentÄjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai. Tai, kad kaltinamasis kitÄ rytÄ , kaip nurodÄ pats, iÅ¡vyko gyventi pas savo mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), ir pas Å¡eimÄ nebegrįžo, paneigia jo teiginius, jog visa Å¡eima draugiÅ¡kai Å¡ventÄ namuose.
PaminÄtina, kad vien ta aplinkybÄ, jog liudytoja V. M. ir nukentÄjusiosios anksÄiau dÄl patirtų tvirkinimo veiksmų nesikreipÄ Ä¯ teisÄsaugos institucijas ar vaikų teisių apsaugos specialistus, kai Å¡ie įvykiai įvyko, nepaneigia paÄių įvykių buvimo ir nemenkina nukentÄjusiųjų parodymų. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes patikslina ir Å¡ios nusikalstamos veikos pradžiÄ ir pabaigÄ , kad V. M. tvirkino mažametÄ V. D. laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, nes ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, kuriais metais buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, taÄiau pagal nukentÄjusiosios parodymus, įvykis vyko vasaros laiku.
Å is nusikalstamos veikos laiko patikslinimas, taip pat, iÅ¡ esmÄs nekeiÄia kaltinamajam pareikÅ¡to kaltinimo esmÄs, kaltinamojo teisinÄs padÄties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisÄs į gynybÄ , nes kaltinamasis epizode dÄl mažametÄs V. D. tvirkinimo buvo kaltintas dÄl vieno konkretaus veiksmo. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atlikti nukentÄjusiosios V. D., liudytojos V. M. ir kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) V. M. psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Å ių atliktų tyrimų iÅ¡vadų teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, nevertina ir jais nesivadovauja, nes pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , tyrimas poligrafu nÄra laikomas įrodymu.
Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad poligrafas yra žmogaus emocinÄ bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todÄl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų Å¡altiniui keliamų reikalavimų. Teismo nuomone, vien pagal tyrimo poligrafu gautas iÅ¡vadas vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti, kurio proceso dalyvio â nukentÄjusiosios, liudytojos ar kaltinamojo, parodymai yra ar nÄra patikimi nÄra jokio teisinio pagrindo.
Teismas visiÅ¡kai nepagrįstais laiko kaltinamojo gynÄjos argumentus, iÅ¡sakytus baigiamųjų kalbų metu, kad tiek pirmame (dÄl E. B. (B.) tvirkinimo) epizode, tiek antrame (dÄl V. D. tvirkinimo) epizode, yra nurodytas nekonkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas (pabaigos data), kas užkerta keliÄ nustatyti ar nÄra suÄjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senatis, dÄl ko baudžiamasis procesas turÄtų bÅ«ti nutrauktas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo numatyta, kad už neatsargų arba nesunkų tyÄinį nusikaltimÄ taikomas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminas.
Be to, pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sÄ lygų visuma, t. y. yra suÄjÄs apkaltinamojo nuosprendžio priÄmimo senaties terminas, asmuo Å¡io termino laikotarpiu nesislÄpÄ nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarÄ naujos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo laikotarpis teismo nustatytas nuo 2008 m. lapkriÄio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. pradžioje, Å¡eimai persikÄlus gyventi į antrÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), tikslus laikas nenustatytas; antros nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu pripažintinas kaltu kaltinamasis padaryta laikotarpyje nuo 2013 m. vasaros pradžios iki 2014 m. vasaros pabaigos, todÄl laikytina, kad tarp pirmos ir antros nusikalstamų veikų padarymo nÄra penkerių metų laikotarpio, dÄl ko bÅ«tų galima taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1punkto b papunkÄio nuostatas, ir laikyti, kad yra suÄjusi nusikalstamos veikos senaties terminas.
Nepagrįstais laikytini ir teiginiai, jog byloje suformuluoti neaiÅ¡kÅ«s kaltinimai, jog kaltinime negali bÅ«ti formuluoÄių âdaugiau kaip...â, nes Å¡iuo klausimu kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad baudžiamosiose bylose dÄl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieÄiamumui padarymo, galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypaÄ, kai tokie veiksmai bÅ«na atlikti prieÅ¡ mažameÄius.
NepaÅ¡alintos abejonÄs dÄl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybÄs taikymui, jei iÅ¡tyrus įrodymus gali bÅ«ti daroma patikima iÅ¡vada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014). DÄl kaltinamojo gynÄjos baigiamojoje kalboje iÅ¡sakytų teiginių dÄl proceso teisÄtumo teismas pakartotinai nepasisako, nes visi motyvai dÄl keliamo klausimo buvo iÅ¡dÄstyti 2019 m. rugpjÅ«Äio 20 d. nutartyje.
DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (veika dÄl V. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ mažameÄiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia mažameÄio muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu prieÅ¡ jį sukeliant mažameÄiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, arba tie patys veiksmai atlikti kankinant nukentÄjusį asmenį.
Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyÄia. Å ios nusikalstamos veikos sudÄtis yra materiali, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentÄjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyÄio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dÄl to nukentÄjÄs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kanÄias.
Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentÄjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klÄ, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį daranÄio asmens tikslai ir kitos aplinkybÄs, rodanÄios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Kaltinamasis V. M. ir dÄl Å¡ios nusikalstamos veikos savo kaltÄs nepripažino visiÅ¡kai, nurodÄ, jog tokio įvykio nežino, kaip ant nukentÄjusiosios V.
D. nugaros atsirado sužalojimai negali pasakyti. NeigÄ kada nors metÄs pjÅ«klÄ Ä¯ V. D. nugarÄ . Byloje neginÄijamai nustatyta, kad ant V. D. nugaros deÅ¡inÄje pusÄje nustatyti du odos randai, kurie susidarÄ daugiau nei prieÅ¡ metus laiko, iki kada buvo atliekamas tyrimas. Odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . NukentÄjusioji V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinÄjimo teisme metu nurodÄ, jog randai yra atsiradÄ kai V. M. 2014 m. rudenį, malkinÄje, (duomenys neskelbtini), į jÄ metÄ rankinį pjÅ«klÄ .
NurodÄ, jog pjÅ«klas kliudÄ nugarÄ , pjÅ«klo dantukai sulindo į odÄ , bÄgo kraujas. Ä® medicinos darbuotojus tuo metu nesikreipÄ. NukentÄjusiosios V. D. parodymus patvirtina ir liudytojos V. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek ir liudijimas teisme. Liudytoja V. M. teismo posÄdžio metu parodÄ, kad M. konfliktuodavo su V., dÄl tos paÄios priežasties, dÄl lietimo. V. nepasiduodavo jo valiai, o jam nepatikdavo jos atsikirtimai. Yra metÄs jai į nugarÄ pjÅ«klÄ , nurodÄ, jog buvo trys žaizdos.
Ä® gydytojus dÄl to nesikreipÄ. Ikiteisminio tyrimo metu V. M., taip pat, buvo parodžiusi, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), M. į V. metÄ pjÅ«klÄ , nurodÄ, kad jie pastoviai muÅ¡davosi, M. yra rovÄs jai plaukus. Netiesiogiai nukentÄjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos J. G. parodymai, patvirtinantys nukentÄjusiosios nurodytas aplinkybes, dÄl jos konfliktiÅ¡kų santykių su kaltinamuoju M., kad jie muÅ¡davosi, stumdydavosi, kad yra maÄiusi jų grumtynes, kai juos iÅ¡skyrÄ M.. NukentÄjusiosios V.
D. parodymus patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada dÄl jai nustatyto kÅ«no sužalojimo, tiek teisme apklaustos specialistÄs J. B. parodymai. SpecialistÄ teismo posÄdžio metu patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ , jog ant nukentÄjusiosios nugaros susidarÄ randai yra linijinio pobÅ«džio, tos paÄios krypties, lygiagretÅ«s, todÄl tikÄtina, kad galÄjo susidaryti pjÅ«klo danteliams kontaktuojant su nugaros oda. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma ir specialistÄ tÄ patvirtino teismo posÄdžio metu, jog Å¡i iÅ¡vada nÄra kategoriÅ¡ka, kad randai padaryti bÅ«tent tokiu daiktu, taÄiau byloje nÄra pateikta duomenų apie tai, kad sužalojimai V.
D. galÄjo bÅ«ti padaryti kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybÄmis. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo parodymus, kad V. D. galÄjo susižaloti 2015 m. kovo mÄnesį, kai buvo įlindusi į apleistÄ vaistinÄ (duomenys neskelbtini) ir ten prigÄrusi vaistų, nes byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas â medicininis iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodoma, kad V. D. buvo nustatytas apsinuodijimas vaistais, dÄl ko ji buvo gydyta Å iaulių ligoninÄs Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., nepatvirtina, jog V.
D. bÅ«tų diagnozuoti kiti kÅ«no sužalojimai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes 2014 m. metų rudenį nukentÄjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), dar buvo mažametÄ, jai padaryti kÅ«no sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje surinkti bei teisiamojo posÄdžio metu iÅ¡tirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todÄl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, teismui nekyla jokių abejonių dÄl V.
M. kaltÄs padarius BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. DÄl bausmÄs skyrimo BK 41 straipsnis numato, jog bausmÄs paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .
Skirdamas bausmÄ, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä®vertinÄs atsakomybÄ lengvinanÄias ir (ar) atsakomybÄ sunkinanÄias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnÄ ar griežtesnÄ bausmÄs rūšį ir dydį.
Kaltinamojo V. M. atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄia aplinkybe dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo (mažameÄių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo) laikytina tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs (nes nukentÄjusiosios dÄl savo mažametystÄs buvo bejÄgiÅ¡kos bÅ«klÄs) (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmÄ teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadijÄ (padaryti baigti, du nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į kaltÄs formÄ ir rūšį (tiesioginÄ tyÄia), įstatymo ginamas vertybes, į kÄsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , taipogi kaltinamojo asmenybÄ: ankÅ¡Äiau neteistas (t. 2, b. l. 36-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 38-39), yra dirbantis.
Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybÄ, jog dÄl nusikalstamų veikų savo kaltÄs nepripažino, nesigaili, nuo jo veiksmų nukentÄjusiųjų neatsipraÅ¡Ä, atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybÄ sunkinanÄiÄ aplinkybÄ, teismas sprendžia, jog bausmÄs tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 153 straipsnyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvÄs apribojimo bausmÄ, jos terminÄ nustatant artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmÄs termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V.
M. skiriant įpareigojimÄ â per vienerius metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvÄs apribojimo bausmÄ, jos terminÄ nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmÄs termino vidurkio ir maksimumo, laisvÄs apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V.
M. skiriant įpareigojimÄ â per vienerius metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ V. M. skirtina vienÄ iÅ¡ alternatyvių (galiojanÄioje įstatymo redakcijoje) straipsnio sankcijoje numatytų bausmių â baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos nustatymo minimumui (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, dalimis, ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmÄs subendrintinos dalinio ir visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du, prie griežtesnÄs laisvÄs apribojimo bausmÄs iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnÄ laisvÄs apribojimo bausmÄ ir pridedant visÄ paskirtÄ baudÄ , už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . BausmÄs pradžia skaiÄiuotina nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. V. M. nustatytinas keturių mÄnesių nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos terminas savanoriÅ¡kai sumokÄti paskirtÄ baudÄ .
V. M. 2018 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrÄjos nutarimu skirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. DÄl civilinio ieÅ¡kinio NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ V. D. byloje pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dÄl 5000,00 Eur neturtinÄs žalos priteisimo (t. 3, b. l. 86-87). NeturtinÄ Å¾ala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje apibrÄžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄs žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinÄs (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkreÄiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginÄ satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentÄjusiojo neturtinÄms vertybÄms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
NeturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinÄs žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, tai, ar padaryta turtinÄ Å¾ala, jei taip â tai į jos dydį, kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. TaÄiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nÄra baigtinis, kiekvienu konkreÄiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinÄs žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentÄjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
PažymÄtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnÄ reikÅ¡mÄ Å¾alos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. AbsoliuÄių vertybių, tokių kaip gyvybÄ, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmÄs. Sprendžiant neturtinÄs žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinÄs žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapaÄioms ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡ioms faktinÄms bylų aplinkybÄms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dÄl priteistinos neturtinÄs žalos dydžio.
Civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusioji grindÄ, tuo, jog jos atžvilgiu buvo padaryti nusikaltimai, ji byloje buvo pripažinta nukentÄjusiÄ ja. Padarytos neturtinÄs žalos dydį įvertino 5000 Eur, įvertinusi įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dį, nukentÄjusiosios pakankamai jaunÄ amžių, jÄ supusiÄ socialinÄ aplink, netrumpalaikÄ neigiamų padarinių įtakÄ jos asmenybÄs formavimuisi, jos požiÅ«riui į vyro ir moters santykius, jai sukeltÄ fizinį skausmÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinÄ bÅ«senÄ .
Teismo posÄdyje nukentÄjusioji V. D. savo civilinį ieÅ¡kinį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo palaikÄ, patikslino, jog nenorÄjo neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vertinti tiek daug, nes dabar emocinÄ bÅ«sena atsistatÄ, nebe tokia kaip anksÄiau. M. jai sukÄlÄ ir fizinį ir emocinį skausmÄ . Liko neigiami padariniai jos asmenybÄs formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, iÅ¡skyrus savo draugÄ . NeigiamÄ Ä¯takÄ padarÄ požiÅ«ris į vyro ir moters santykius, kai matÄ kaip mama su tÄvu pykstasi, koliojasi.
DÄl neturtinÄs žalos pobÅ«džio, jos įrodinÄjimo procesas yra sudÄtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais. NagrinÄjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dÄl nusikaltimų nukentÄjusioji patyrÄ neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, emocinių sukrÄtimų, galimai ir psichinÄs sveikatos sutrikimų, jai 2015 metais buvo nustatyti adaptaciniai sutrikimai. NukentÄjusioji visus patirtus iÅ¡gyvenimus įvertino 5 000 Eur suma. Teismas, sprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos dydžio vertina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos nukentÄjusiajai esant mažametei ir nepilnametei, nukentÄjusiosios atžvilgiu padarytos iÅ¡ viso trys nusikalstamos veikos, dvi iÅ¡ jų susijusios su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir nelieÄiamumu.
Teismas, taip pat, vertina tai, jog neteisÄti seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami nukentÄjusiosios patÄvio, atsižvelgÄs į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinÄs žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose, dÄl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieÄiamumui, sprendžia, jog nukentÄjusiosios V. D. ieÅ¡kinys dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo yra pagrįstas, taÄiau įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos nebÅ«tų trukusios tokį ilgÄ laikÄ , jeigu nukentÄjusiosios motina bÅ«tų tinkamai reagavusi į jos dukros atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tenkintas iÅ¡ dalies ir praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydį mažintinas iki 2000 Eur.
Toks priteistinas neturtinÄs žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sÄ Å¾iningas ir protingas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokÄti (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Byloje 2019 m. gegužÄs 15 d. ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1211-8165 âDÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos teikimoâ, V.
D. nusprÄsta teikti antrinÄ teisinÄ pagalbÄ baudžiamojoje byloje valstybei apmokant 100 procentų antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. spalio 23 d. pažymos dÄl antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad valstybÄ patyrÄ 573,13 Eur iÅ¡laidų už teisinÄs pagalbos teikimÄ nukentÄjusiajai. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentÄjusiosios atstovÄ advokatÄ L. M. atstovavo nukentÄjusiÄ ja ikiteisminio tyrimo metu, susipažino su bylos medžiaga, suraÅ¡Ä nukentÄjusiosios vardu civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentÄjusiÄ jÄ pirmosios instancijos teisme.
Byla nagrinÄta aÅ¡tuoniuose teisiamuosiuose posÄdžiuose, bylos nagrinÄjimas iÅ¡ esmÄs buvo atnaujintas nustaÄius, kad gali keistis teisinÄ nusikalstamų veikų kvalifikacija. Atsižvelgiant į bylos sudÄtingumÄ , teisinÄs pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ bei apimtį procese, į valstybÄs patirtų iÅ¡laidų sumÄ , į tai, kad yra konstatuota, jog V. M. veiksmuose nukentÄjusiosios V. D. atžvilgiu yra BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti proceso iÅ¡laidomis nukentÄjusiajai V.
D. teiktos antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas ir, atsižvelgiant į kaltinamojo procesinį elgesį bei tai, jog bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ ne dÄl kaltinamojo kaltÄs, dalį jų priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M.. Priimant nuosprendį iÅ¡sprendžiamas ir daiktų, turinÄių reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nÄra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonÄs ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grÄ Å¾inami teisÄtiems jų savininkams arba sunaikinami.
Daiktais, turinÄiais įrodomosios reikÅ¡mÄs, tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinÄjant bylÄ teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini: keturi CD-R diskai su nepilnameÄių V. D. ir J. G. apklausų įraÅ¡ais, esantys prie bylos tomo 1 virÅ¡elio; trys CD-R diskai su V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įraÅ¡ais, esantys prie bylos tomo 3 virÅ¡elio. Daiktiniai įrodymai â septyni CD-R diskai, esantys prie bylos tomų 1 ir 3 virÅ¡elių, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamajam V. M. iÅ¡aiÅ¡kintina, laisvÄs apribojimo bausmÄs vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmÄs, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (veika dÄl E. B. (buvusios B.) ir V.
D. tvirkinimo), ir nubausti laisvÄs apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (veika dÄl V. D. tvirkinimo), ir nubausti laisvÄs apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mÄnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.
V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 30 (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)), t. y. 1129 Eur, bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio ir visiÅ¡ko sudÄjimo bÅ«du ir paskirti V. M. galutinÄ subendrintÄ bausmÄ â laisvÄs apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mÄnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinÄse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, ir 30 (BBND), t. y. 1129 Eur, baudÄ .
BausmÄs pradžiÄ skaiÄiuoti nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos. Nustatyti V. M. 4 (keturių) mÄnesių terminÄ savanoriÅ¡kai sumokÄti paskirtÄ baudÄ . V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonÄ â raÅ¡ytinį pasižadÄjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jeigu nuteistasis dÄl objektyvių priežasÄių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmÄ vykdanÄios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmÄs vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ.
IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvÄs apribojimo bausmÄ, Å¡i bausmÄ jam keiÄiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Priteisti iÅ¡ V. M. 2000,00 Eur (du tÅ«kstanÄius eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo nukentÄjusiajai V. D.. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, teikiant antrinÄ teisinÄ pagalbÄ nukentÄjusiajai V. D. ir priteisti iÅ¡ V. M. 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų valstybei.
Daiktus, turinÄius reikÅ¡mÄs nusikalstamai veikai tirti ir nagrinÄti: septynis CD-R diskus, su nepilnameÄių V. D. ir J. G. apklausų įraÅ¡ais ir V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įraÅ¡ais, esanÄius prie bylos tomų 1 ir 3 virÅ¡elių, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priÄmusį teismÄ .
TeisÄja Sigita RozgaitÄ