Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0f77d8b-ae67-47f2-a4fd-5217caf50822 KI-generiert

Court convicted defendant of sexual assault and imposed combined sentence of community service and fine.

Geschäftsnummer f0f77d8b-ae67-47f2-a4fd-5217caf50822
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court convicted the defendant of sexual assault against two victims and imposed a combined sentence of community service and a fine. The prosecution alleged repeated acts of touching and forcing victims to touch the defendant's private parts, while the defense argued regarding the specific circumstances of the incidents. The court found the evidence sufficient to establish guilt and applied the statutory provisions to determine the appropriate punishment.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalis; 140 straipsnio 3 dalis: The court may convict a defendant of sexual assault based on proven facts and impose a combined punishment of community service and a fine when the circumstances warrant it.

Schlagwörter

KI-generiert
sexual assault conviction combined punishment sentence community service obligation financial penalty imposition sexual violence prosecution

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 2 dalis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1-49-1079/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04442-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.6; 1.1.12.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.7; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 19 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jovitai Mikalajūnienei, Laimai Belevičienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Laimai Mažeikienei, kaltinamajam V.

M., jo gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, nukentėjusiosioms E. B. (buvusiai B.), V. D., jos atstovei advokatei L. M., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.), 153 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.) ir 153 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : V. M. tvirkino mažametę E. B. (dabartinė pavardė B.), t. y. laikotarpyje nuo 2008 metų lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ skaičių kartų, bet daugiau nei tris kartus, rankomis per rÅ«bus glamonėjo lovoje gulinčios mažametės E. B. (dabartinė pavardė B.), gimusios (duomenys neskelbtini), krÅ«tinę, lietė kojas, pilvÄ , sėdmenis, praeinant nukentėjusiajai E. B. (dabartinė pavardė B.) pro Å¡alį lietė jos krÅ«tinę, Å¡launis, sėdmenis;

V. M. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , tvirkino mažametę V. D., o bÅ«tent: 2009 metais pradžioje, Å¡eimai gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, (duomenys neskelbtini), nakties metu, pakišęs rankÄ po antklode, per kelnaites tris kartus lietė lovoje gulinčios mažametės nukentėjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), gaktÄ ; be to, V. M. tvirkino mažametę V. D., o bÅ«tent: laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), mažametei nukentėjusiajai V.

D., gimusiai (duomenys neskelbtini), lietė rankomis per rÅ«bus krÅ«tinę, V. M. tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ tvirkino jaunesnę negu Å¡eÅ¡iolikos metų V. D., o bÅ«tent: 2015 metų gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametei nukentėjusiajai V. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), siÅ«lydamas 50 eurų už pasimylėjimÄ , apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovÄ , ranka liesdamas nukentėjusiosios V. D. krÅ«tinę ir bandydamas kiÅ¡ti rankÄ po marÅ¡kinėliais, tokiais savo veiksmais siekė sužadinti nepilnametės nukentėjusiosios V.

D. norÄ lytiÅ¡kai santykiauti; be to, V. M. 2014 metų rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Å«kiniame pastate, esančioje malkinėje, adresu (duomenys neskelbtini), metė į mažametės nukentėjusiosios V. D., gimusios (duomenys neskelbtini), nugarÄ pjÅ«klÄ , taip pjÅ«klo dantukais sužalodamas V. D. nugaros juosmeninės dalies deÅ¡inę pusę, tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajai V. D. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. M. jam pareikÅ¡tus kaltinimus suprato.

Nurodė, kad visiškai nepripažįsta savo kaltės nei dėl vieno iš pareikštų ar patikslintų kaltinimų. Nurodė, kad baudžiamoji byla atsirado dėl to, kad yra pradėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir, kad jis negalėtų auginti savo dukros K. M.. Paaiškino, kad su nukentusiųjų mama susituokė apie (duomenys neskelbtini) ir tuo metu apie pora metų gyveno (duomenys neskelbtini), po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Gyveno su nukentėjusiųjų mama ir trim vaikais, t. y. nukentėjusiosios bei dar viena mergaitė, kuri gyvenat (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) metus, mirė. 2008 m. pradžioje gyvendamas (duomenys neskelbtini), neturėjo kompiuterio, interneto, o telefone internetas buvo ribotas. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno nuomojamame name, kur buvo du kambariai.

Mergaitės gyveno viename kambaryje, o jie su žmona ir sergančia mergaite, kuriai reikėjo nuolatinės priežiÅ«ros, kitame kambaryje. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, prieÅ¡ iÅ¡važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , gimė dukra K. M.. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno apie metus, po to iÅ¡važiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Dėl trečio kaltinimo, laikotarpyje nuo 2013 m. pradžios iki 2014 m. pabaigos atliekamų tvirkinimo veiksmų prieÅ¡ V. D., nieko nežino. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini).

Su sutuoktine kartu gyveno iki 2013-2014 metų, gali bÅ«ti, kad (duomenys neskelbtini) galėjo dirbti iki 2015 m. liepos mėnesio pabaigos ir dar kokį pusmetį ten pagyveno, po to iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini)gyvena jo mama. Teigė, jog gali bÅ«ti, kad iki 2015 metų pabaigos gyveno su savo sutuoktine. Du kartus buvo iÅ¡vykęs į užsienį po du su pusę mėnesio. 2015 m. nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio pradžios ir kitas laikotarpis kai nebegyveno kartu – nuo 2016 m. nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio pradžios. 2015 m. grįžęs iÅ¡ užsienio dar su sutuoktine pagyveno apie porÄ savaičių iki Kūčių.

IÅ¡ jos iÅ¡sikėlė dėl nuolatinių kivirčų, kurių priežastis – gyveno gana skurdžiai, iÅ¡pirkinėjo namÄ , kuriame gyveno, buvo pakankamai sunku, žmonės linkę kaltinti vienas kitÄ dėl blogų gyvenimo sÄ lygų. Nuo 2008 m. iki 2015 m., kai gyveno kartu, iÅ¡ sutuoktinės jokių kaltinamų dėl netinkamo elgesio su mergaitėmis, priekaiÅ¡tų neva jis fotografuoja, daro netinkamus veiksmus jų atžvilgiu, nebuvo. Dėl kaltinimo, kad 2014 m. rudenį metė į V. D. nugarÄ pjÅ«klÄ , taip jÄ sužalodamas, nieko nežino.

Dėl paskutinio kaltinimo 2015 m. gruodžio 24 d., tÄ dienÄ prisimena, nes tai buvo paskutinė diena, kai jis buvo su savo dukra, nes kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo. TÄ dienÄ valgė Kūčias, leido vakarÄ paskutinį kartÄ kaip Å¡eima. Pavalgę Kūčias, su R. M. dar pažiÅ«rėjo televizorių ir nuėjo miegoti. Kūčių vakarienėje dalyvavo dukra K., žmona R. M., jis ir turbÅ«t V. D.. Kai gyveno su M., kažkiek vartodavo alkoholio. Pavartojęs alkoholį viskÄ atsimindavo. Teigė, jog nebuvo taip, kad iÅ¡gėręs lįstų prie mergaičių, fotografuotų.

Dėl elgesio su mergaitėmis ginčų nebuvo. Jis pageidavo, kad dukra K. augtų su juo, o ne su mama, nes galėtų dukrai duoti daugiau. Jo vaikystė buvo sunki ir nenori, kad dukra taip augtų. Nors kartu negyveno, bet ilgai nesikreipė į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, nes tikėjosi iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , reikėjo ir pačiam „atsistoti ant kojų“, nes išėjo iÅ¡ namų viskÄ palikdamas. PorÄ metų iki skyrybų bylos iÅ¡kėlimo gyveno atskirai ir per tuos porÄ metų nebuvo jokių pretenzijų, kad negerai elgiasi.

Nuo 2015 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios, iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo, pradžioje atvažiuodavo per mėnesį kartÄ aplankyti dukros, paskui nebevažiuodavo. VienÄ dienÄ atvažiuodavo, kitÄ iÅ¡važiuodavo. Savo nuožiÅ«ra dukrai teikdavo iÅ¡laikymÄ . Pradžioje nepastoviai, o vėliau jau pervedinėdavo į sÄ skaitÄ po 100 Eur. Jiems gyvenant atskirai buvo kalbų, kad jis norėtų auginti dukrÄ , bet M. sakė, kad dukros neatiduos, todėl ir ryžosi kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo ir, kad jam bÅ«tų priteista dukros priežiÅ«ra.

Patikslinus pareikÅ¡tus kaltinimus papildomai nurodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus ir nieko pridurti nenori. Dėl įvykių nuo 2008 m. pradžios iki 2010 m. rudens (duomenys neskelbtini) kaime nieko nebuvo. Jeigu taip bÅ«tų buvę, bÅ«tų iÅ¡ karto teisme atsidÅ«ręs, po pirmo tokio atvejo, jeigu jis bÅ«tų buvęs. Nes M. karinga moteris, dėl dukrų sumuÅ¡imo ne kartÄ kreipėsi į policijÄ . Nurodė, jog jeigu M. dėl pliaukÅ¡telėjimo per veidÄ kreipėsi, tai dėl tokio dalyko tikrai iÅ¡ karto irgi bÅ«tų kreipusis.

Nurodė, jog buvo tokių atvejų 2008 m. ir 2009 m. pradžioje, kai M. bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninę su dukra M.. M. iÅ¡vykdavo su dukra gydytis į stacionarÄ , jis likdavo su nuketėjusiosiomis, rÅ«pindavosi valgio gaminimu, namų ruoÅ¡a. Erika eidavo į mokyklÄ , V. turbÅ«t taip pat eidavo į mokyklÄ , bet neprisimena. Nesupranta iÅ¡ kur atsirado toks kaltinamas. Nurodytu laikotarpiu gulėdavo mergaičių lovoje, tik tada jei jų visiÅ¡kai nebÅ«davo, jeigu jos bÅ«davo mokykloje, ar kažkur išėjusios.

Būdavo mergaičių kambaryje, nes kitame kambaryje jos visos susirinkę aptardavo mokyklos reikalus, tai jeigu jis būdavo po darbo pavargęs, kartais gulėdavo. Kartu su mergaitėmis jų kambaryje niekada negulėdavo. Kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar būdavo išgėręs vis tiek miegodavo savo kambaryje. Kodėl nukentėjusios nurodo, kad, kai konfliktuodavo su sutuoktine, ar būdavo išgėręs miegodavo jų kambaryje, nežino, jis puikiai prisimena, kad miegodavo savo kambaryje. Nėra tekę miegoti per naktį mergaičių kambaryje, nebuvo tokių atvejų. 2008 m., kai M. vyko gimdyti K., jis važiavo kartu į ligoninę.

Važiavo kartu su M. greitÄ ja, neliko namuose. Namuose likusias mergaitės galėjo prižiÅ«rėti ten gyvenanti M. pusseserė A.. IÅ¡važiavo vakare į ligoninę ir jis grįžo kitÄ dienÄ . Kiek laiko M. gulėjo ligoninėje, nepamena. Jis kartu iÅ¡važiavo lapkričio 3 d., grįžo lapkričio 4 d. Nuo lapkričio 4 iki lapkričio 8 d. buvo namuose su mergaitėmis. Apie pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ dėl sužalojamo nieko nežino. Galvojo kokiu bÅ«du tas sužalojimas galėjo atsirasti, nieko daugiau nesugalvoja, tik mano, kad V.

D. galėjo susižaloti, kai buvo apsinuodijusi apleistoje vaistinėje – ambulatorijoje, ten lendant, nes ten seni langai, Å¡ukės, vinukai iÅ¡lindę, lendant gal rÅ«bai atsitraukė, galėjo ten įsibrėžti. Neigė, kad metė pjÅ«klÄ Ä¯ V. D.. Nukentėjusioji E. B. (buvusi B.) teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, buvo patėvis. Nurodė, jog kaltinamasis liesdavo jÄ , fotografuodavo. Liesdavo krÅ«tinę, „leÅ¡kas“, liesdavo per rÅ«bus. Tada jai buvo 13-16 metų ir taip elgėsi iki ji pradėjo mokytis profesinėje mokykloje. (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėn. pradėjo mokytis profesinėje mokykloje ir iÅ¡ namų iÅ¡sikėlė gyventi pas močiutę į JoniÅ¡kį.

Pradėjo mokytis profesinėje mokykloje 16, 17 metų. Nuo 13 m. iki 16 m. buvo tvirkinamieji veiksmai. Kai jai buvo 13 metų gyveno (duomenys neskelbtini), lankė mokyklÄ . Nuo 2008 iki 2010 metų rudens buvo daug tokių atvejų, kai M. liesdavo jÄ per rÅ«bus, kiek kartų nepasakys, neskaičiavo. Jis taip pat lįsdavo į lovÄ , kai miegodavo savo kambaryje. (duomenys neskelbtini) kaime kambarys buvo mažas, lovos stovėjo viena prieÅ¡ kitÄ . Lįsdavo į lovÄ ir iÅ¡gėręs, ir blaivus, atsiguldavo po antklode, apsikabindavo, kai ji sakydavo baigti, jis apsimesdavo, kad nieko nedaro, kad čia nieko blogo.

Jeigu pasisakydavo mamai, tai tada kojas pakiÅ¡inėdavo ir negražiai kalbėdavo, jeigu ko paklausdavo, jis sakydavo, kad aÅ¡ tau ne tėvas, jeigu mane skundi, ko klausi. Ji su seserimi turėjo atskiras lovas, M. ateidavo gultis pas jÄ Ä¯ lovÄ , nes jai jau buvo prasidėjęs brendimas, krÅ«tinė, o prie sesės dar nelįsdavo, nes sesė buvo maža. Liesdavo jai kojas, rankas, pilvÄ , kaklÄ liesdavo, bandydavo ir krÅ«tinę liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rėks, bus blogai. M. neleisdavo mamai skųstis.

Dėl Å¡ito ir prasidėjo visi ginčai tarp jo ir mamos, kai jos mamai pradėjo sakyti, M. priekabiaujant. Mama pradžioje netikėjo, paskui patikėjo. Mamai pradėjo sakyti, kad vyksta tokie dalykai gal po kokių pusės metų, ar anksčiau, nors pradžioje bijojo sakyti, M. gÄ sdindavo, kad muÅ¡, dar kÄ nors darys, kad mama netikės. Nurodė, kad kaltinamasis yra jÄ mušęs, kai buvo maža, su diržu ir su vytele yra mušęs, ir jausdavo tokį pasitenkinimÄ , kai trenkdavo joms diržu. Skaudžiai muÅ¡damas kartus skaičiuodavo, tai bÅ«davo, kai jai buvo 13 metų ir jaunesnės. Kaltinamasis mamai pasakydavo, kad jos kažkÄ padarė, o jis tokį pasitenkinimÄ jausdavo, skaičiuodavo muÅ¡damas, netgi sakydavo, kad liko tiek ir tiek kartų, ir trenkdavo labai skaudžiai.

Tuo metu mama bÅ«davo kažkur išėjusi, jis taip darydavo kada mama nematydavo, prie mamos muÅ¡davo Å¡velniai. Mama pradžioje netikėjo, kai po kažkiek laiko pasisakė, kad M. gulasi į lovÄ , liečia, kol pati neįsitikino, nes M. pats kažkaip iÅ¡sidavė, nes jis gindavosi, kad to nedarė. Neįsivaizduoja, kaip jis iÅ¡sidavė. Žino, kad, kai pirmÄ kartÄ pasakė, mama netikėjo. Paskui jie labai pykdavosi, gal mama suprato iÅ¡ jo elgesio, nes jis pradėdavo su jomis Å¡lykščiai elgtis, kaiÅ¡iodavo „padnioÅ¡kes“, pradėdavo Å¡lykščiai kalbėti, jeigu jos ko nors papraÅ¡ydavo. 2008 m. kai gyveno (duomenys neskelbtini), M. ateidavo, guldavosi į lovÄ .

Toks jo elgesys būdavo pastovus, dažnai tai darydavo, kartų suskaičiuoti negali, nes tai buvo seniai. Pasakė tik mamai, daugiau niekam nesakė, bijodavo, kad iš jos gali tyčiotis mokykloje. Mama niekur nesikreipė dėl tokio M. elgesio, kadangi bijojo, nes M. sakydavo, kad padarys taip, kad jas atimtų. 2008 m. lapkričio 3 d. naktį mama išvažiavo gimdyti K.. Atsimena, kad liko ji, V. ir sesė M., kuri sirgo. Gulėjo su M., kad ji apsiramintų, nes išsigando, kai mamai prasidėjo skausmai, galvojo kad kažkas blogo atsitiko.

Norėjo bÅ«ti su ja, o M., nežino kiek kartų, bet daug kartų nešėsi jÄ pas save į lovÄ . Ji sakė, kad baigtų, kad nori gulėti prie M., bet vis tiek nešėsi jÄ Ä¯ lovÄ . Tuo metu jai buvo 13 metų. Paėmęs ant rankų nešėsi, bijojo, kad jai neužtrenktų, todėl leidosi neÅ¡ama. Vis iÅ¡eidavo iÅ¡ jo lovos, bet jis vėl jÄ atsineÅ¡davo. Nežino kÄ M. norėjo tada jai padaryti, žino, kad visÄ naktį nemiegojo, nes buvo baisu. Teigė, jog pagal jos prisiminimÄ , mama viena pati iÅ¡važiavo gimdyti K., M. nevažiavo, jis ryte nuvažiavo.

M. paliko su jomis, nes nebuvo kam jų prižiÅ«rėti. Kai M. užmigo ji išėjo iÅ¡ jo lovos. Patikslino, kad (duomenys neskelbtini) kaime iÅ¡ pradžių gyveno viename name, po to kitame name. Tiksliai nepasakys iki kada gyveno pirmame name, tačiau K. gimė dar gyvenant pirmame name, po to persikėlė į kitÄ . Namai buvo Å¡alia vienas kito. Kai gyveno pirmame name, buvo vienas didelis kambarys perskirtas užuolaida. Vienoje pusėje buvo jos ir V. lovos, o kitoje pusėje miegodavo mama, M. ir M.. Kai mama iÅ¡važiavo K. gimdyti ir M. nešėsi jÄ Ä¯ lovÄ , tada gyveno pirmame name.

Iki to, kai mama iÅ¡važiavo gimdyti K., ar buvo kažkokie veiksmai iÅ¡ kaltinamojo pusės jai gulint lovoje, t. y. jos kÅ«no lietimas, neprisimena. Prisimena, kad jis stebėdavo jas, kai mama jas prausdavo kambaryje. Prisimena, kad M. lįsdavo į lovÄ antrame name, į kurį persikėlė po K. gimimo. Nežino po kiek laiko, po K. gimimo, persikėlė į kitÄ namÄ , praėjo mažai laiko, nes K. buvo suvyniota į antklodę, kai pernešė jÄ Ä¯ kitÄ namÄ , atrodo, tuo metu dar buvo Å¡alta. Dėl lapkričio 3 d. nakties, nurodė, kad M. atsigulęs jÄ glostė, nepaleido, ji norėjo iÅ¡lipti iÅ¡ lovos, jis neleido.

Galvodavo, kad užmigo, bandydavo pabėgti, nueidavo į lovÄ , bet vėl jÄ atsineÅ¡davo, sakydavo, kad niekur neik, nieko nedarau. Prisimena, kad lyg kažkÄ palietė, tiksliai negali pasakyti kÄ , nežino gal ten nykÅ¡tys buvo, bet atsimena kažkÄ palietusi ranka, kai muistėsi. Tuo metu M. buvo vien su trumpikėmis. Jis glostė visur – pečius, kojas, bandė krÅ«tinę, per liemenėlę. Ji miegodavo arba su naktiniais, arba su liemenėle ir kelnaitėmis, bet jam nesirodydavo, nebent su naktiniais praeidavo.

Patikslino, dėl tvirkinamųjų veiksmų gyvenant pirmame name, kad buvo tik vienas atvejis, kai mama iÅ¡važiavo gimdyti. Neprisimena, kuriame name gyvenant pasakė mamai, kad M. prie jos priekabiauja, tikriausiai gyvenat pirmame name. Neprisimena, ar iki sesers K. gimimo buvo, kad kaltinamasis eitų pas jÄ Ä¯ lovÄ ir priekabiautų. PrieÅ¡ K. gimimÄ atsimena, kad yra mamai sakiusi, kad nenori maudytis prie jo, nes buvo vienas kambarys, nebuvo duÅ¡o, atsimena, kad jas mama prausdavo. Ji sakydavo, kad nenori, kad praustų prie jo, bet mama vis tiek prausdavo sakydama „baik, tėtis, kÄ jisai darys“, kažkÄ panaÅ¡iai.

Kitų prisiminimų nėra. Patvirtino, jog jos anksčiau duoti parodymai buvo apie tai, kas vyko naujame name. Gyvenant naujame name, (duomenys neskelbtini) kaime, M. veiksmai jos atžvilgiu bÅ«davo tokie, kaip ir sakė anksčiau. Kai M. bÅ«davo iÅ¡gėręs, ar su mama susipykęs, lįsdavo pas jas. BÅ«davo, kad atsibusdavo nuo jo lindimo, bÅ«davo, kad atsiguldavo pas jÄ Ä¯ lovÄ . M. ateidavo ir atsiguldavo pas jÄ Ä¯ lovÄ , bÅ«tent jos lovoje gulėdavo ir dienÄ . Kai M. gulėdavo pas jas kambaryje naktį, ji taip pat tuo metu ten gulėdavo.

Jis ateidavo naktį, mama ir M. dažnai pykdavosi dėl jo gėrimo. Jusdavo, kad naktį ateina M., nes negali nejusti, kad kažkas lenda į lovÄ . Yra sakiusi jam eiti miegoti į savo lovÄ . Kai naktį M. ateidavo į jos lovÄ , sakydavo mamai, dėl to jie labai pykdavosi. Pykdavosi dėl to, kad priekabiaudavo, kad lįsdavo prie jos. Dėl tokio M. elgesio mama buvo supykusi ant jo, labai barėsi, bet jis viskÄ neigė. Visada, kai tik pasakydavo mamai, jie bardavosi, pykdavosi, ji sakydavo, kad taip negalima elgtis.

Kai M. ateidavo naktį į jos lovÄ , bijodavo kviesti mamÄ , nes kai pasakydavo mamai, ji „padnioÅ¡kes“ pakiÅ¡inėdavo kojas, visaip vadindavo, negalėdavo prieiti kaip pas tėtį, sakydavo, kodėl tėčiu jį vadinanti, todėl ir bijodavo mamai sakyti, kad nemuÅ¡tų. Kai ateidavo naktimis pas jÄ , nesutikimÄ iÅ¡reikÅ¡davo sakydama „eik iÅ¡ čia“, pasakydavo, kad eitų iÅ¡ lovos, kad eitų pas mamÄ . Jos nurodyti M. veiksmai, kad praeidamas pro Å¡alį liesdavo krÅ«tinę, Å¡launis, sėdmenis, vyko gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime.

Teigė, jog M. kartu su jomis gyventi pradėjo (duomenys neskelbtini). Tada ėjo į 5 ar 6 klasę. Gyvenant (duomenys neskelbtini) jis taip nesielgė, nes dar nebuvo pradėję ryÅ¡kėti kÅ«no formos. Taip elgtis pradėjo, kai ji ėjo į 7, 8 klasę. M. pradėjus su jomis gyventi, mama norėjo, kad jį vadintų tėčiu. Ji ir sesės M. vadindavo tėčiu. Jos, V. ir M. tėvai mirę. Kai buvo 7, 8 klasėje M. jÄ liesdavo, į lovÄ guldavosi ir tai tęsėsi, kol gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. (duomenys neskelbtini) kaime to nebebuvo, jis tik priliesdavo kur nors sėdint ant lovos, bet į lovÄ nebesiguldavo, gal, kad buvo didesnė. (duomenys neskelbtini) kaime gyveno kambaryje kartu su V..

Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nematė, kad M. atliktų tokio pobÅ«džio veiksmus V. atžvilgiu, tik V. sakydavo, kad lenda. Tai žino iÅ¡ V. pasakojimų. Kai V. pradėjo pasakoti apie M. veiksmus jos atžvilgiu, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini) kaime. V. pradėjo sakyti, kai ji kartais grįždavo į namus savaitgaliais arba paskambindavo, arba atėjusi į svečius. PrieÅ¡ M. iÅ¡einant iÅ¡ jų, nors jau gyveno pas vyrÄ , atsimena, kad mama pasakojo, kad ji sakė M. „aÅ¡ tave paskųsiu, o jis atsakydavo „gerai paskųsk, kas man, atsėdėsiu ir kÄ tu“.

Ji pati Å¡ito negirdėjo, bet mama pasakojo. Fotografuodavo M. jÄ jau (duomenys neskelbtini) kaime, nes jis turėjo nusipirkęs foto aparatÄ . BÅ«davo, miega ir jaučia, kaip kažkas jos kaldrÄ pakėlęs, prasimerkia, žiÅ«ri, kad jisai su foto aparatu stovi, greit nuleidžia kaldrÄ ir kaip niekur nieko iÅ¡eina iÅ¡ kambario. Yra radusi M. telefone nuotraukÄ , kaip ji persirenginėja, tiesiog bÅ«davo, kad nusisukusi prieÅ¡ spintÄ nusirenginėja, o jis gulėdamas jų lovoje, maigydamas savo telefonÄ taip fotografuodavo jÄ su liemenuku, arba bÅ«davo, kad fotografuodavo jÄ palipusiÄ ant kėdės kÄ nors imančiÄ iÅ¡ spintos.

Visuose namuose, kur jie gyveno, M. gulėdavo jų kambaryje. Mama prieÅ¡taraudavo dėl to, bet jis sakydavo, kad jam reikia ramybės. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) taip pat buvo tvirkinamieji veiksmai jos atžvilgiu, bet mažiau. Mama gyveno, nes mylėjo jį, bijojo kažkÄ sakyti, kad jų neatimtų, gal galvojo, kad pasikeis. Ji Å¡ito nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pabaigė 10 klasių ir perėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklÄ . Nesikreipė į policijÄ dėl netinkamo kaltinamojo elgesio, kai tapo pilnamete, nes buvo taip pat baisu, gėda, kad visi Å¡nekės, visi sužinos mokykloje.

Jeigu bÅ«tų iÅ¡prievartavęs, tikrai nebÅ«tų tylėjusi. M. sakydavo, kad jeigu jos pasiskųs dėl jo veiksmų, jis kažko prikalbės ir jas iÅ¡ mamos atims, sakydavo, kad niekas mama nepatikės. Nežino, kÄ jis galėtų priklabėti, jis taip sakydavo mažam vaikui. Mama irgi to bijojo, nes jis naudodavo psichologinį smurtÄ mamai visaip kalbėdamas. Mama yra patikli, gal ir bijojo, o jos kaip vaikai bijojo. 2018 m. kreipėsi į policijÄ , nes V. pradėjo ir ji nebenorėjo tylėti. Nurodė, jog nenori, kad jos sesė augtų su iÅ¡krypėliu, kad su ja nesielgtų taip pat, nors sesė yra jo vaikas.

Teigė, jog M. neapkalba, nes tokių dalykų neįmanoma išgalvoti. Prie V. M. pradėjo lįsti, kai jai pradėjo ryškėti brendimo požymiai. Tuo metu V. buvo panašiai metų kaip ir jai – 13, 14 metų. V. jai pasakojo. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime nepriekabiavo prie V., nes ji buvo dar maža. Kad M. gali priekabiauti prie V., jai tapo žinoma, kai mokėsi profesinėje mokykloje, kai jau su vyru gyveno. V. jai apie tai pasakė sakydama, kad lindo prie tavęs, o dabar prie manęs pradėjo lįsti.

Sakydavo, kad M. lenda „graibytis“. „Graibydavo“ taip pat krÅ«tinę, kojas, pliaukÅ¡telėdavo per užpakalį, tai sako iÅ¡ savo patirties, nes V. sakydavo, kad „graibydavosi“, tai suprato, kad visur „graibydavo“ kaip ir jÄ . Jai liesdavo kojas, pilvÄ , nugarÄ , norėdavo krÅ«tinę per liemenukÄ paliesti, bet ji neleisdavo. V. jai pasakojo ir apie tÄ Ä¯vykį, kai siÅ«lė 50 Eur, kai norėjo iÅ¡prievartauti, kai ji nesutiko. 2015 m. pasakojo, tai gerai neatsimena, ji jau buvo susituokusi, gyveno (duomenys neskelbtini), o V. gyveno (duomenys neskelbtini).

M. sakydavo, kad ji duodasi su kitais, kodėl negali duoti ir jam. M. taip galvodavo, kad V. duodasi su visais, gal jam taip atrodė, kad V. jo neprisileidžia. (duomenys neskelbtini) kaime M. jos neliesdavo, tik fotografuodavo, bet jeigu, ji sėdėdavo fotelyje tame kambaryje kur mama su juo miegodavo, maigydavo telefonÄ , tai jis atsisėsdavo Å¡alia ar suduodavo per kojas, ar einant per užpakalį užtrenkdavo. Tai laiko priekabiavimu, nes jeigu jis save laikė tėčiu, nenormalu, kad tėtis taip darytų, jis elgėsi kaip koks vaikinas.

Jis niekada neiÅ¡eidavo iÅ¡ jų kambario, kad ir praÅ¡ydavo. Nebuvo galimybės kambarį užsirakinti, užsikabinti, nebuvo nei rakto, nei kabliuko. Paskui V. įsidėjo kabliukÄ , kada įsidėjo, neprisimena, ji jau nebegyveno (duomenys neskelbtini). Pokalbių su V. nelabai prisimena, labiausiai prisimena tÄ Ä¯vykį, tuo metu jau gyveno su vyru, turėjo maÅ¾Ä jį vaikÄ . Buvo Kūčių, Kalėdų Å¡ventės, žino, kad pas jÄ buvo mama kartu su K., o V. buvo likusi namuose. Teigė, jog tikrai taip nebuvo taip, kaip pasakoja M., kad visi sėdėjo prie Kūčių stalo. 2015 m. gruodžio 24 d. gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno ten nuo 2014 m., kai susituokė.

Tada mama su K. buvo pas jÄ (duomenys neskelbtini) kaime. Kodėl V. nebuvo, nežino, gal ji nenorėjo eiti, pasiliko namuose. Pas jÄ tÄ vakarÄ Å¡ventė Kūčias. Iki 2015 m. gruodžio mėnesio Kūčias Å¡vęsdavo kartu, o kai ji iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, kartu nebeÅ¡ventė. Apie tÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡ V.. IÅ¡ pat pradžių V. pasakė jai ir mamai, po to V. atvažiavo pas jÄ . Gerai nepamena, bet jÄ lyg atvežė jos krikÅ¡tatėvis. V. paprašė atvežti. 2015 m. gruodžio 24 d. atsimena, kad tÄ vakarÄ V. skambino mamai.

Mama galvojo, kad ji meluoja, kad nieko rimto. Nežino, kodėl mama netikėjo, nors M. su V. dažnai muÅ¡davosi, konfliktuodavo. Po to Å¡ventė ir V. atvažiavo, sakė, kad M. užmigo ir jai išėjo pabėgti. KelintÄ valandÄ V. atvažiavo negali pasakyti, žino, kad buvo vakaras ir sutemę. V. verkdama atvažiavo, pasakojo, kad jÄ norėjo M. iÅ¡prievartauti. Pasakojo, kad lietė visur, kad siÅ«lė 50 Eur, sakydamas pasimylėk su manimi. V. klausė, kodėl tu man siÅ«lai, kodėl mama netinka, kažkÄ tokio pasakė, kad atsibodo, sakė kodėl su tavimi negaliu.

Nesikreipė į policijÄ tÄ vakarÄ , mama bandė skambinti jam, bet jis nekėlė telefono. Nežino, kodėl skambino M., o ne į policijÄ , mamos reikėtų klausti, kodėl ji taip kvailai elgėsi, gal taip pat visko bijojo. Neprisimena kada sužinojo, kad V. nugara buvo sužalota. PirmÄ kartÄ pamatė V. sužalotÄ nugarÄ kai jos maudėsi tvenkinyje, tai buvo vasara, kur tuo metu gyveno neprisimena, vaikų dar neturėjo. V. sakė, kad M. tai padarė, metė pjÅ«klÄ . Nepamena metų kada mačiusi, bet žino, kad jau buvo randai, o ne žaizda, tai buvo gal prieÅ¡ kokius 3 metus, tikrai negali pasakyti.

Iki to, V. gal ir buvo sakiusi, kad jÄ sužalojo M., bet kada sakė neprisimena. Nurodė, jog priekabiavimas, jos supratimu, tai liesti kÅ«no vietas. M. lietė jos kaklÄ , nugarÄ , kojas, pilvÄ , krÅ«tinę bandė liesti. Niekur nesileisdavo M. jÄ liesti, bet jis tiesiog lįsdavo. Žodis „liesti“, tai tas pats, kaip kad paliestų lentÄ , o jis liesdavo jos kÅ«nÄ . Kad ir neleisdavo paliesti krÅ«tinės vis tiek bandydavo paliesti, kol nepabėgdavo iÅ¡ lovos, bÅ«davo prispaudęs, stipriai apsikabinęs. Nėra mačiusi kaltinamojo nuogo, jis nėra demonstravęs savo lytinių organų, nėra lietęsis prie jos lytinių organų.

Tie jo prisilietimai sukeldavo jai Å¡lykščius jausmus, nepatikdavo. Nežino kodėl jis taip darydavo. Yra buvę atvejų kai M. miegodavo jų kambaryje kartu su ja ir sese lovoje. Kada bÅ«davo iÅ¡gėręs ateidavo į jų lovÄ , o ne pas mamÄ arba ant aukÅ¡to kai susipykdavo su mama, čia taip buvo kai gyveno (duomenys neskelbtini). Yra mačiusi M. telefone pornografinių video įrašų, netgi buvo padaryti aplankalai, kur juodaodės, kur atima nekaltybę, netgi tokių įrašų bÅ«davo jo telefone.

Yra mačiusi, kai prasideda tas įraÅ¡as ir ten rodo lytinį organÄ , kuris visas kruvinas. Dabar yra užaugusi ir supranta kas tai yra. Neprisimena kur matė tuos įraÅ¡us, gal gyvenant (duomenys neskelbtini). Kai telefonas bÅ«davo padėtas, galvojo kad reikia pasižiÅ«rėti ar telefone nėra jų nuotraukų. Yra radusi tiek savo nuotraukų, kurioje buvo nusisukusi tik su liemenuku, ir buvo persikėlęs jos nuotraukÄ iÅ¡ One.lt. Yra radusi dvi sesės nuotraukas, kai ji persirenginėja, ar yra pasilenkusi.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvo patėvis, nukentėjusioji E. B. sesuo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pirmas kartas kai kaltinamasis girtas miegojo sesės lovoje, o jos abi miegojo jos lovoje, ji miegojo prie lovos kraÅ¡to ir naktį pajuto kaip jis pakišęs rankÄ po kaldra liečia jÄ per kelnaites tarp kojų, tada ji paėmusi patraukė jo rankÄ , jis vėl pradėjo kiÅ¡ti ir taip kelis kartus. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaip ir nieko nebuvo. Gyvenat (duomenys neskelbtini) su Å¡aliku jÄ užsmaugė ir tada jÄ nugirdė.

Kai sesės su mama iÅ¡važiavo pas gimines, į kapines, jie liko dviese namuose. M. grįžęs iÅ¡ darbo, pasiskolinęs ar tai gavęs iÅ¡ kažkur pinigų nupirko alkoholio, paskui jį gėrė, po to sako, kad bajerį parodysiu, užsmaugė jÄ , ji nukrito ir atmerkusi akis mato, kad jis liečia jos krÅ«tinę, bet pamatęs kad ji jau keliasi, daugiau nebelindo. Buvo daug iÅ¡gėrusi, M. jai pasakė, kad miegosime kartu, ji pasakė, kad nenori, tada jis sakė, kad jam trÅ«ksta meilės, Å¡ilumos.

Paskui ji nuėjo į savo lovÄ ir jis atėjo, kartu gulėjo. Dabar nepamena, bet kažkaip atsirado pas mamÄ lovoje, ji laukė kol jis užmigs ir išėjo į savo lovÄ . Kai buvo įvykis su pjÅ«klu, tada jis buvo iÅ¡gėręs, nes jis dažnai gerdavo, kažko su juo ėjo, ar tai malkų, jam kažkÄ pasakė ir jis metė į jÄ pjÅ«klÄ . Ji nubėgo pas mamÄ , bėgo kraujas. Paskutinis atvejis, kai per Kūčias mama su K. buvo pas E.. Kodėl ji nevažiavo, nežino, ar buvo pas draugę išėjusi, ar kažkur kitur, bet grįžo namo.

Buvo viena kai naktį iÅ¡gėręs grįžo M.. Ji sėdėjo ant lovos, jis atsisėdo Å¡alia pas mamÄ kambaryje ir pradėjo sakyti, kad aÅ¡ tau duosiu 50 Eur, tu pasimylėk su manimi. Ji jam atsakė, kad ji ne tokia, kad taip darytų, jis toliau siÅ«lė. Ji rašė mamai žinutes, kad tu grįžk namo, bet mama negalvojo, kad rimta ir nevažiavo. Paskui jis ir vėl siÅ«lė, bet ji nesiklausė. Ji atsisėdo arčiau lovos kraÅ¡to, norėjo eiti į kambarį ir tada M. atsistojęs pradėjo jÄ versti ant sesės lovos, paėmė už pilvo, už krÅ«tinės buvo paėmęs. Ji iÅ¡silaisvino atitraukdama jo rankas, nelaukė kol jis užmigs, pabėgo į laukÄ .

Tada paskambino savo draugui ir mamai, pasakė, kad M. lindo prie jos. Dabar nežino ar ji pati dėdei paskambino, atrodo, kad dėdė buvo pas sesę, nežino kaip jis ten atsirado, bet jis atvažiavo, paėmė jÄ ir nuvežė pas sesę. Atsakydama į klausimus V. D. nurodė, kad viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini), jai tada buvo 8 ar 9 metai, tai buvo pirmas kartas. M. lietė jai tarp kojų, ji buvo su kelnaitėmis, niekur nieko įkišęs nebuvo, tik glostė. Gal jis galvojo, kad ten E., o ne ji, nes buvo girtas.

Ji su sese miegojo vienoje lovoje, nes M. miegojo sesės lovoje. Nežino, kodėl jis nemiegojo savo lovoje. Jis dažnai nemiegodavo su mama, ypač iÅ¡gėręs. M. tÄ pačiÄ naktį kokius tris kartus kiÅ¡o rankÄ . Ji, po to, visÄ naktį negalėjo miegoti, bijojo, kad jis vėl bandys kiÅ¡ti rankÄ . Kitų atvejų kai gyveno (duomenys neskelbtini), nebuvo, tik vienas kartas, kurio metu jis tris kartus kiÅ¡o rankÄ jai tarp kojų ir lietė jÄ . Patikslino, kad įvykis, kai kaltinamasis gulėdamas Å¡alia lovoje, lietė jÄ , vyko gyvenant antrame name.

Teigė, jog jos daug klausinėjo ar kam nors sakė. Ji niekam nepasakojo. Kad mamai ir pasakys vis tiek tÄ patį darys, nes mama jos neapgindavo, kad ir pasakydavo. Apie tÄ Ä¯vykį mamai pasakė jau po kurio laiko. Gyvenant (duomenys neskelbtini) M. jos nelietė, lovoje nelįsdavo, tik fotografuodavo pakėlęs kaldrÄ . Jis miegodavo su jomis, kai jos su sese susistumdavo savo lovas į vienÄ ir jis naktį ateidavo miegoti pas jas. Pabudus pamatydavo, kad jis pakėlęs kaldrÄ ar palindęs su telefonu. (duomenys neskelbtini) buvo įvykis su Å¡aliku, alkoholio pirko, krÅ«tinę lietė.

Tada buvo, kai mama su E. ir maÅ¾Ä ja sese buvo iÅ¡važiavusios į (duomenys neskelbtini) į kapines, konkrečios datos neatsimena, tada jai buvo gal 12 ar 13 metų, mokėsi (duomenys neskelbtini). Mama su sesėmis buvo iÅ¡važiavusi į (duomenys neskelbtini), grįžo kitos dienos vakare. Mano, kad mama turėtų atsiminti, kaip matė M. gulintį pas jÄ lovoje, jÄ apsikabinus. Tada gyveno (duomenys neskelbtini), automobiliu su M. vyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), pirko alkoholį. M. sakė jai iÅ¡sirinkti ko nori, pripirko jai visokių miksų buteliukuose, pirko ir degtinės. Žino, kad tada daug prisigėrė.

Atsimena, kad gėrė miksus, kažkÄ stipresnio, gal degtinės. Nežino kodėl gėrė alkoholį. Nevertė M. gerti, bet siÅ«lė. TÄ kartÄ M. grįžo iÅ¡gėręs, sakė važiuojam, buvo jauna, tik tų „miksiukų“ norėjo pabandyti. PasiÅ«lė ir iÅ¡gėrė. Po to prisigėrė, jis rodė tÄ â€žbajerį“. Prisimena, kad nuėjo į virtuvę, M. pasiėmė Å¡alikÄ , kurį ji atnešė, liepė atsitÅ«pi, įkvėpti oro, tada jis Å¡aliku užveržė kaklÄ ir laikė, kol atsijungė.

Ji nukrito ant grindų, o kai atsipeikėjo M. abiem rankomis lietė jos krÅ«tinę. Kai pamatė, kad ji atsimerkia tada pasitraukė ir daugiau nebelindo. Ji gulėjo ant nugaros virtuvėje ant grindų. Po to, jis dar siÅ«lė pakartoti tÄ â€žbajerį“, bet ji nesutiko. Toliau rodos gėrė, sunku atsiminti, žino, kad M. norėjo kartu su ja miegoti sakydamas, kad jam trÅ«ksta meilės, Å¡ilumos, kad nieko nedarys, ko čia bijai. Ji nenorėjo, sakė, kad mama grįš, su ja ir miegok. Sunku atsiminti, kur miegojo tÄ naktį, buvo girta.

Žino, kad reikėjo iÅ¡ vienos lovos į kitÄ pereiti, nes jis iÅ¡ paskos visur vaikščiojo. Ji atsigulė į lovÄ ir jis ateina, atsigula Å¡alia, apsikabina. Kad su juo nemiegoti nueidavo į mamos lovÄ ir M. į tÄ lovÄ ateina. Paskui, rodos, laukė kol jis užmigs, kad iÅ¡eitų į savo kambarį. Gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, 2014 metais M. jÄ sužalojo. Tai vyko malkinėje. Jis metė jai į nugarÄ pjÅ«klÄ , kodėl metė, nežino, yra metęs Å¡akutę į sesės nugarÄ ir ji įsmigo, nežino dėl kokių priežasčių reikėjo mesti.

Jai buvo sužalota nugara, liko gilÅ«s pjÅ«klo dantukų sužalojimai, bėgo kraujas, liko randai. Po Å¡io atvejo į gydytojus nesikreipė, labai blogai nesijautė, kad kreiptis į gydytojÄ . PjÅ«klas buvo rankinis. IÅ¡ kokio atstumo metė, neatsimins, bet netoli stovėjo, malkinė nedidelė. Dabar neatsimena, ko ten ėjo. Gal jam kažkÄ pasakė kas nepatiko, todėl ir metė. Tuo metu M. buvo iÅ¡gėręs, blaivus nebÅ«tų taip pasielgęs. Bėgo kraujas, tvarstyti nereikėjo, palaikė prispaudus vata.

Kiek pjÅ«klo žymių buvo likę, neatsimena, gal kokios trys dantukų žymės. Mama matė sužalojamus, nes ji po to iÅ¡ karto nubėgo į kambarį, parodė mamai, pasakė, kad metė pjÅ«klÄ . Nežino, koks mamos elgesys buvo, nuėjo kažkÄ jam sakyti, seniai tas buvo. Sužalojimai deÅ¡inėje pusėje. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė. Drabužių nesugadino, gal trumpesne maike buvo, neatsimena kad bÅ«tų kažkÄ suplėšęs, ar drabužiai buvo iÅ¡kruvinti. Nugaroje nustatė kokius 2-3 randus.

Skaudėjo, kai metė pjÅ«klÄ , juto kaip dantukai sulindo į nugarÄ . Å iaip su M. daug kartų muÅ¡davosi, daug plaukų yra iÅ¡rovęs, mama net neleisdavo namuose miegoti, kad nesimuÅ¡tų, liepdavo eiti miegoti pas draugę. Ji eidavo miegoti pas J.. Su diržo sagtimi muÅ¡davo, muÅ¡davo „žaba“, kol Å¡i lūždavo. Niekur nesikreipė dėl to, kur čia kreipsis, jeigu mama nieko nesakydavo. Mama kai kada matydavo, kai kada kitame kambaryje bÅ«davo. Dėl gruodžio 24 d. įvykio, negali pasakyti, kodėl nevažiavo kartu pas sesę, gal buvo pas draugę išėjusi.

Grįžusi namo, žiÅ«rėjo televizorių ir M. grįžo stipriai iÅ¡gėręs. Atsisėdo ir pradėjo jÄ kalbinti, siÅ«lyti 50 Eur, tada mamai rašė žinutes, kad grįžtų namo, rašė, kad M. lenda prie jos, kabinėjasi. Mamai rašė sms, kad grįžk namo, kad M. parėjo girtas, kad nenori, kad bÅ«tų prie jos, prašė, kad grįžtų namo. Neatsimena kiek parašė tokių žinučių, bet ne vienÄ ir ne dvi, daugiau. Mama atraÅ¡ydavo kaip ir netikėdama, kad nieko neatsitiks, nes jai bÅ«tų reikėję pareiti pėsčiomis namo.

Rašė žinutes, o mama vis negrįžo, raÅ¡ydama, kad tuoj. Ji rašė, o jis sėdėdamas ant lovos vis artėjo link jos. SiÅ«lė 50 Eur, kad ji pasimylėtų su juo, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok. Atsakė, kad ne. Sėdėdama ant lovos kraÅ¡to stojosi ir jis stodamasis apglėbė jÄ iÅ¡ nugaros ir pradėjo versti jÄ ant mažosios sesės lovos. Ji pradėjo rėkti, bet jis nepaleido, bandė užkiÅ¡ti rankÄ , palietė krÅ«tinę per marÅ¡kinėlius, ji rėkdama iÅ¡silaisvino atlauždama rankas ir iÅ¡bėgo laukÄ .

Tada paskambino mamai, verkdama pasakė, kad M. lindo prie jos. Neatsimena, kaip dėdė pas jÄ atsirado. Ji su mama pakalbėjo, atrodo, kad jis ten buvo ir atvažiavo. Ji sėdėdama ant lovos apsiavė batus. IÅ¡bėgdama iÅ¡ namų striukės nepasiėmė, iÅ¡bėgo su megztiniu. Nuvažiavusi pas seserį sakė, kad bandė iÅ¡prievartauti, kad vertėsi ant lovos, siÅ«lė 50 Eur. Suprato, kad bandė iÅ¡prievartauti, nes jeigu praÅ¡o pasimylėti su juo ir jeigu tu nesutinki, tave verčiasi per prievartÄ ant lovos, mano, kad bandė kažkÄ padaryti.

Tiksliai nepamena kokia buvo mamos ir sesės reakcijÄ Ä¯ tai, kÄ papasakojo, turbÅ«t skambino jam, bet jis neatsiliepė, nepamena ar ten miegojo, ar grįžo namo. Nesikreipė į policijÄ tÄ vakarÄ , ji kaip vaikas neskambino, jeigu mama niekam neskundžia, tai kaip ji skambins. Po Å¡ito įvykio, kai mama paklausė M., kodėl taip elgėsi, mamai M. taip sakė, kad visiems duoda, kodėl man negali duoti. BÅ«tų toliau tylėjusi, jeigu jis nebÅ«tų pradėjęs mamai grasinti, kad atims maÅ¾Ä jÄ seserį, kad iÅ¡krypėliui atiduoti, kad ir prie jos taip pat lįstų.

Nematė, kad M. netinkamai elgtųsi su sese K., bet ji dar maža, gal kai paaugs pradės jÄ tvirkinti ar lįsti prie jos. Prie jos M. pirmÄ kartÄ lindo, kai jai buvo 8 metai. Nežino, gal ir nelįs, nes jo dukra, bet negali žinoti, jeigu mažametės traukia. Matė jo telefone video įraÅ¡Ä , kur prievartaujama mergaitė. Kai jis iÅ¡eidavo į laukÄ ar kažkur kitur, palikdavo savo telefonÄ , ji telefonÄ paimdavo pasižiÅ«rėti, ar nėra jos nuotraukų jo telefone. BÅ«davo, kai kambaryje pasilipdavo kÄ nors pasiimti, girdi kaip fotografuoja, paklausus kÄ daro, atsako, kad nieko.

Paskui rado savo nuotraukÄ jo telefone, kur buvo apsirengusi rožiniais Å¡ortais, rožiniais marÅ¡kinėliais ir uždėjusi kojÄ ant kėdės, siekė kažkÄ iÅ¡ spintos pasiimti. Mano, kad M. netinkamai elgėsi parsisiųsdamas iÅ¡ socialinių tinklų jos ir jos sesers nuotraukų. Jis taip pat susikurdavo savo kitas anketas ir raÅ¡ydavo kaip koks jaunas vaikinas, pradžioje gražiai bendraudavo, o paskui praÅ¡ydavo atsiųsti savo nuotraukų, bet ji nėra siuntusi. Žino, kad taip darydavo M., nes yra radusi M. telefone tÄ patį vaikinÄ su tokiomis pat nuotraukos, taip ir suprato.

Jis praÅ¡ydavo ar aÅ¡ galiu su liemenuku susifotografuoti, tokių nuotraukų praÅ¡ydavo, bet ji nesiųsdavo. Ji bandė telefonu skambinti, bet jis neatsiliepdavo, paraÅ¡ydavo, kad jo telefone neveikia garsiakalbis, suprato, kad kažkas ne taip, ir dar, kai pamatė tas pačias nuotraukas, suprato kad tai M.. Kai M. išėjo iÅ¡ jų namų, tada visiems daugiau pradėjo pasakoti apie M. elgesį, tada jai buvo drÄ siau. Pasakojo draugei J. G., draugui N. V.. Po 2015 m. gruodžio 24 d. M. nebegyveno jų namuose, tik buvo atvažiavęs. Po Å¡ių įvykių, po 6 mėnesių ji iÅ¡važiavo mokytis į Vilnių. 2015 m. gruodžio mėnesį dar mokėsi JoniÅ¡kyje, (duomenys neskelbtini).

Mano, kad pagrindinė mamos ir M. skyrybų priežastis, nes jis pradėjo mamai sakyti, kad ji stora, negraži, mūsų zodiako ženklai nesutampa, tokios buvo priežastys. Buvo barnių ir dėl to, kai pasakydavo mamai, kad fotografuoja, kad prie sesės lenda, po to jis ant jų pykdavo. Dėl tokio M. elgesio liko nuoskaudų, nes naktimis sunku būdavo miegoti, bijodavo, ypač kai jis miegodavo jų lovoje, mamai sakydavo, kad nenori, kad jis kartu miegotų, mama sakydavo „eik iš jų kambario“, bet jis neina ir baigiasi tuo kalba, ir vėl miega kartu.

Palaiko savo ieÅ¡kinį. Nurodė, kad niekada su M. gražiai nebendraudavo, dažnai muÅ¡davosi, jis norėdavo, kad jo klausytų, bet kai taip elgiasi, neįmanoma klausyti. Nenorėjo neturtinę žalÄ Ä¯vertinti tiek daug, nes dabar emocinė bÅ«sena atsistatė, nebe tokia kaip buvo tada, M. buvo ir fizinį skausmÄ sukėlęs ir emocinį. Fizinį skausmÄ buvo su pjÅ«klu sukėlęs, kai muÅ¡davo su diržo sagtimi. Emocinį, kai lenda suaugęs vyras, kuris gyvena su tavo mama, kuris jas augino. Kodėl neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 Eur, negali pasakyti.

Liko neigiami padariniai jos asmenybės formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, iÅ¡skyrus savo draugÄ . NeigiamÄ Ä¯takÄ padarė požiÅ«ris į vyro ir moters santykius, kai matė kaip mama su tėvu pykstasi, koliojasi. Yra kreipusis į psichologÄ pagalbos tik dėl problemų mokykloje. Nurodė, jog dabar gerai sutaria su mama, anksčiau blogiau sutardavo, pykdavo ant mamos, kad tik truputį sureaguodavo į jos pasakymus apie M. elgesį jos atžvilgiu. Dabar kartais pasako, kodėl anksčiau nieko nesakei, o dabar po tiek metų, viskÄ reikia atsiminti.

Mama tuos dalykus jau žinojo nuo tada, kai sesė sakydavo, bet, jos nuomone, mama iÅ¡ pradžių netikėjo. Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad jos vyras priekabiaudavo prie jos dukrų, kai bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninę. Jos pasakodavo, kad jas liesdavo, nusineÅ¡davo į lovÄ . Liesdavo krÅ«tinę, užpakalį, apkabindavo, jos negalėdavo pro jį praeiti. Filmuodavo, stebėdavo jas persirenginėjančias. Mergaitės prieÅ¡inosi jo veiksmams. Tai vyko, kai dar gyveno (duomenys neskelbtini).

Atsakydama į klausimus nurodė, kad nėra mačiusi, kad M. liestų dukras, bet dukros sakydavo. Blaivas to nedarydavo. Ji sakydavo jam, nueik pas psichiatrus, ir jis buvo nuėjęs. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno prieÅ¡ 9 metus. Daugiausia priekabiaudavo prie E., o vėliau ir prie V. pradėjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) sužinojo iÅ¡ E., ji pirma pradėjo sakyti, kad kai ji iÅ¡važiuoja į ligoninę, M. graibosi, miegančiÄ neÅ¡davosi į lovÄ , liesdavo jos krÅ«tinę. Apklausta papildomai patikslino, kad 2008 m. lapkričio 3 d. naktį jai prasidėjo sÄ rėmiai ir ji iÅ¡važiavo gimdyti K..

IÅ¡sikvietė greitÄ jÄ ir iÅ¡važiavo į Vilnių. IÅ¡ pradžių nuvežė į Ukmergę, nepriėmė, po to į Vilnių iÅ¡važiavo. Kartu su ja iki pat Vilniaus vyko ir M.. K. gimė ryte, apie pusę devynių. M. iÅ¡ ligoninės Vilniuje atgal į Molėtų rajonÄ iÅ¡vyko praėjus valandai po gimdymo. Tuo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, ten gyveno dviejuose namuose. Ten kur gimė K. iÅ¡ pradžių gyveno, o paskui pasikėlė į Å¡alia buvusį namÄ . Kada po K. gimimo persikėlė į kitÄ namÄ , neprisimena, gal pavasarį.

Kad sutuoktinis priekabiauja prie dukros E. sužinojo gyvenat pirmame name. Tai buvo, kai iÅ¡važiavo gimdyti ir prieÅ¡ tai galėjo bÅ«ti. Kai iÅ¡važiavo gimdyti E. sakė, kad jis lindo prie jos. Sužinojo tai, kai parvažiavo iÅ¡ ligoninės. Sužinojo, kad M. nešėsi į lovÄ dukrÄ E., kad lindo, graibė. Viskas įvyko, kai jis kitos dienos rytÄ grįžo. Dėl Å¡ito įvykio kalbėjo su sutuoktiniu, jis sakė, kad taip nedarys, gailėjosi. Konkrečiai nepasakė kÄ darė, bet gailėjosi sakydamas, kad taip nedarysiu ir nežinau, kas man darosi.

Jis visÄ laikÄ jai prisipažindavo. Dėl to jam sakė kreiptis pas psichiatrÄ , jis nuėjo, bet neiÅ¡drįso pasakyti, tik pasakė, kad per daug geriu, kÄ daryti, o, kad iÅ¡gėręs ir pagiringas lenda, to neiÅ¡drįso pasakyti gydytojui. Jis taip su E. elgdavosi, kai jos nebÅ«davo namuose, o prie jos to nedarydavo. BÅ«davo, kad anksti ryte jis atsikeldavo ir fotografuodavo antklodę pakėlęs ir panaÅ¡iai, bÅ«davo, kad ji tiesiog nematydavo. Mergaitės sakydavo, ji iÅ¡ pradžių netikėjo, o kai patikėjo, pradėjo jam sakyti, jis pripažino, gailėjosi visÄ laikÄ , sakydavo, kad taip nebus.

Prie V. pradėjo lįsti po kokių 2 metų, kai gyveno jau kitame kaime. V. tuo metu galėjo bÅ«ti kažkur 9-10 metų, nes E. pradėjo anksčiau bręsti. Filmuodavo jÄ , kai su Å¡ortais vaikščiodavo, bandydavo lįsti pas jÄ Ä¯ lovÄ , kai bÅ«davo neblaivus. Susituokė su M. (duomenys neskelbtini). Priekabiavimas prasidėjo kai E. buvo gal 11 metų, o V. mažesnė buvo, kai pradėjo grabinėtis. IÅ¡ pradžių santykiai buvo labai geri su mergaitėmis, o vėliau pradėjo vengti. E. pradėjo bręsti kažkur 13 metų, ir M. pradėjo į jÄ Å¾iÅ«rėti.

Liesdavo jÄ , stumdydavo, kai norėdavo praeiti pro Å¡alį. Dukra sakė, kad liesdavo krÅ«tinę, užpakalį, lytinius organus. E. sakydavo, kad jis tai darydavo, kuomet ji bÅ«davo iÅ¡vykusi į ligoninę su dukra M., kuri turėjo sunkiÄ negaliÄ . E. sakė, kad jis graibosi, per rÅ«bus liečiasi rankomis prie jos krÅ«tinės, stebėdavo kuomet ji persirengdavo. Jis pajusdavo, kad ji miega ir pradėdavo graibaliotis. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), jis ryte filmuodavo, pakeldavo kaldrÄ , o kai ji įėjo į kambarį, tai nuo kaldros pasitraukdavo.

Žinojo visÄ laikÄ apie tai, bijojo sakyti. Nes M. yra spardęs jÄ , bijojo visko. Su dukra kalbėdavo, sakydavo, kad kažkÄ reikia daryti. M. iÅ¡sikraustė į (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ kokius 3-5 metus, gerai neprisimena. 2018 m. sausio mėnesį kreipėsi į policijÄ , nes atsirado drÄ sos, o prieÅ¡ tai bijojo, nes M. yra naudojęs prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ , grasindavo, kad atims vaikus ir panaÅ¡iai. Å i byla su skyrybų procesu nėra susiję. 2015 m. gruodžio 24 d. buvo Kūčių vakaras, atvyko M., ji buvo išėjusi pas E. B..

Paskambino dukra V. ir sako, kad M. nori jÄ iÅ¡prievartauti, bet ji paspruko nuo jo. Dėl to į policijÄ nesikreipė. V. sakė, kad atvyko M., siÅ«lė pasimylėti, paÅ¡ildyti valgyti norėjo, pradėjo meilikauti, sakė, kad su mama viskas baigta, kad mama stora, visaip jÄ vadino. Brolis V. atvežė pas jÄ . Ä® namus grįžo tÄ patį vakarÄ , pradėjo su M. pyktis, buvo girtas. Su juo buvo kaimynai mėgstantys iÅ¡gerti. Nesikreipė į policijÄ , nes bijojo M.. Kada sužalojo V., datos nepamena.

Čia dėl tos pačios priežasties, kai lietė V.. M. į jÄ metė pjÅ«klÄ , pataikė į nugarÄ , buvo padarytos žaizdos per nugaros vidurį, gerai neprisimena kelios žaizdos buvo, gal kokios trys. V. nepasiduodavo jo valiai, M. nepatikdavo jos atsikirtimai. V. sakė, kad metė į jÄ pjÅ«klÄ , drabužiai buvo truputį sugadinti, į gydytojus nesikreipė. Tuo kartu lyg viskas ir praėjo, su M. kalbėjosi, bet jis iÅ¡tisai maigydavo telefonÄ , pornografijÄ Å¾iÅ«rėdavo. M. kalbėdavosi su dukromis, muÅ¡davo daugiausiai V., ji gindavosi.

Ji žinojo visus Å¡iuos atvejus. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), dukros kalbėdavo, kad M. jas liesdavo. V. sakydavo, kad ateina į jos kambarį, tai užpakalį lietė, o E. sako, kad ir prie jos pradėjo lįsti. Nurodė, jog E. rami yra, jokių problemų, V. charakteris sunkus, maiÅ¡taujanti. Reikalų dėl V. elgesio policijoje buvo. V. yra susimuÅ¡usi prekybos centre, maiÅ¡taudavo visada, mano, kad čia M. įtaka buvo. Kreipėsi (duomenys neskelbtini) į policijÄ , nes kaimynė V. primušė.

Dėl E. vienÄ kartÄ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijÄ , nes jÄ pastÅ«mė ir ji susižalojo. Dar kreipėsi į policijÄ kai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, rašė pareiÅ¡kimÄ . Ji M. bijodavo, jis veikdavo jÄ psichologiÅ¡kai, su juo pykdavosi, jis pažadėdavo, kad daugiau taip nebedarys. (duomenys neskelbtini) kaime pirmiausia sužinojo iÅ¡ E., pradėjo sakyti, kad neÅ¡asi į lovÄ , priekabiauja, liečia jÄ . Laikydavo, kad nepabėgtų, užmigdavo ir jautė, kad jÄ liečia.

Gyveno kambaryje su atskirta virtuve, lovos bÅ«davo nedideliu atstumu. Trečia dukra miegodavo lovytėje, arčiau jų lovos. V. miegodavo, neÅ¡aukdavo, gal bijojo M.. (duomenys neskelbtini) kaime prie V. M. pradėjo priekabiauti. (duomenys neskelbtini) kaime, yra pati mačiusi kaip jis stebi dukras, kai jos eina su naktinukais, filmuoja, yra mačiusi įraÅ¡us. (duomenys neskelbtini) kaime prie E. ir toliau lindo. E. filmuodavo, keldavo jos kaldrÄ , jÄ liesdavo, eidavo į jos kambarį. To nematė, bet jautė, kad visa tai vyksta, mergaitės pasakodavo.

V. sakydavo, kad graibydavosi, atsigula pas jÄ Ä¯ lovÄ . M. sakydavo, kad eina į antrÄ aukÅ¡ta su jomis pasikalbėti. Ji iÅ¡trindavo M. nuotraukas. Apie tai kalbėdavosi su M., tuo metu nepagalvojo, kad kažkÄ reikia daryti. Yra sakiusi draugei, ji sakė, kad liudyti neis, sakė pusseserei, bet ji neatvyko. M. broliui taip pat yra sakiusi, neatsimena, kÄ jis atsakė. 2015 m. gruodžio 24 d. V. gal tuo metu buvo kažkur išėjusi, vėliau grįžo, bet ji paspruko, tuo metu jau gyveno (duomenys neskelbtini) kaime.

TÄ patį vakarÄ buvo grįžusi, iÅ¡vijo visus kaimynus, susipyko su M. dėl Å¡io įvykio, nes V. viskÄ papasakojo. Po to išėjo vėl pas E. B.. V. sakė, kad M. bandė jÄ iÅ¡prievartauti, nespėjus jai grįžti, V. pabėgo. Grįžtant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) užsuko į namus, iÅ¡vijo kaimynus, M. buvo girtas. Atvežė V. apie 19 val. vakaro. Kai grįžo namo tÄ Kūčių vakarÄ , M. sakė, kad V. visiems duoda, o kodėl jam neduoda. Nurodė, jog iÅ¡ M. telefono trynė nuotraukas, kur buvo nufotografuotos mergaitės. Fotografavo kelnaičių klynÄ , užpakalį.

E. buvo fotografuojama iÅ¡ arčiau, iÅ¡ toliau. Nepamena, ar kam rodė tas nuotraukas, broliui R. sakė, kad lenda prie dukrų. Bijojo ir į policijÄ nesikreipė. BÅ«davo psichologinis spaudimas, bijodavo M., reikėjo senai taip padaryti, yra kalta prieÅ¡ mergaites. M. su maÅ¾Ä jÄ dukra nebendrauja, iÅ¡ pradžių dažniau atvažiuodavo, o paskui jau rečiau. Nurodė, jog M. iÅ¡ pradžių su E. ir V. elgdavosi kaip su dukromis, o paskui pradėjo priekabiauti prie jų. Kai bÅ«davo girtas lįsdavo į mergaičių lovas.

Tiesiogiai nėra mačiusi, kad lįstų, mergaitės sakydavo. Liudytojas R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiosios yra jo dukterėčios, kaltinamasis yra švogeris. E. jam yra sakiusi, kad M. lenda, priekabiauja prie jos. Tuo metu jie gyveno (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo aplankyti, buvo per Naujuosius Metus, gal kokius 4-5 metus. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Sesuo yra sakiusi, kad M. lenda prie E.. Tiksliai nepasakys, kada sesuo jam taip sakė. Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojo R.

G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas 2018 m. rugsėjo 7 d. apklausos metu parodė, kad yra V. M. brolis. Su ja ryÅ¡ius palaiko, bendrauja su jos vaikais. Atvykdavo į svečius tuomet, kai jos Å¡eima gyveno (duomenys neskelbtini), po to kai persikraustė, į (duomenys neskelbtini). Bendraudavo su jos sutuoktiniu V. M.. Jokių įtarimų, kad jis galėtų seksualiai priekabiauti prie V. dukrų – V. ir E., jam niekada nesukėlė. Nėra pastebėjęs, kad V. M. žiÅ«rėtų kokiÄ nors pornografinio turinio medžiagÄ per savo telefonÄ .

Kompiuterio jis neturėdavo. Kai V. M. šeima gyveno (duomenys neskelbtini), ji nėra jam pasakojusi, kad V. M. lenda prie jos dukrų ar kažkaip netinkamai elgiasi su jomis. Atsikrausčius jos šeimai į (duomenys neskelbtini), ji užsimindavo, kad pykstasi su V. M. dėl to, kad jis išgėrinėja, buvo minėjusi, kad jis lenda prie jos dukrų, tačiau kaip, kokiu būdu, kokius veiksmus atlieka ir panašiai, jos neklausė, E. su V. jam taip pat nieko nepasakojo, jų nieko neklausinėjo. Nėra matęs, kad V.

M. bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ E. ir V.. M. jam nėra pasakojusi, kad V. M. bÅ«tų mušęs jos vaikus ar jÄ pačiÄ . Blaivus V. M. bÅ«davo ramus, tylus, nekonfliktiÅ¡kas, uždaro bÅ«do, pavartojęs alkoholio pasidarydavo piktesnis, tačiau fizinio smurto prieÅ¡ Å¡eimos narius, jam matant, nėra panaudojęs. V. M. nėra jam sakiusi, kad jo bijo. Nei E., nei V. nėra sakiusios, kad V. M. bÅ«tų jas sumušęs. Jam žinoma, kad V. M. su V. M. skiriasi, tačiau dėl kokių priežasčių, nežino, tuo nesidomėjo.

Brolis S. G. su V. M. bendrauja pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Jis apie metus laiko gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, į LietuvÄ artimiausiu metu neplanuoja grįžti. Apie tokį atvejį, kad V. M. bÅ«tų kėsinęsis išžaginti V., nieko nėra girdėjęs. Su V. M. paskutinį kartÄ bendravo Å¡ių metų vasarÄ . Ji užsiminė, kad vyksta skyrybos ir galbÅ«t jam reikės paliudyti apie V. M. elgesį su jos dukromis. Kaip ir minėjo, jam jokių įtarimų V. M. elgesys su jos dukromis E. ir V. nesukėlė, o jos pačios jam nieko apie V.

M. nepasakojo. (t. 1, b. l. 199-200). Pagarsinus ikiteisminio metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad E. yra užsiminusi, kad lenda ir tiek, neklausinėjo jos. Su M. tokiais klausimais nebendravo. Nežino kodėl sesuo nesikreipė anksčiau dėl priekabiavimo, reikia jos paklausti. Jis pats nieko nematė ir konkrečiau nieko neklausinėjo. Nurodė, jog M. normalus žmogus, net neįtartų, kad šitaip gali padaryti, jo akyse nesmurtaudavo. Užvažiuodavo pas seserį, girdėjo, kad vyksta skyrybų procesas.

BÅ«davo prisilietimai, pliaukÅ¡telėjimai su ranka ir tiek, jo manymu, čia jokio iÅ¡tvirkimo nebuvo, jokių rankų kiÅ¡imų nematė. PrieÅ¡ tai buvo viskas normaliai, nemažai laiko pragyveno, daugiau pyktis pradėjo, gal nepatiko, kad iÅ¡geria, sesuo alkoholio nevartoja. Rimtai į tai nepažiÅ«rėjo, nėra M. to klausęs. Nurodė, jog neteko su sese ar E. kalbėtis apie Å¡iÄ bylÄ . Pats pagalvoja, kad čia vyksta viskas dėl skyrybų. Sesuo sako paliudyk, gal matei kažkÄ , o jis konkrečiai nieko nematė.

Apie tokį įvykį nieko nežino, nieko tokio nepasakojo. Apie pjÅ«klÄ kažkÄ girdėjo, sesuo R. (dabartinė V.) sakė. Sesė sakė, kad paleido pjÅ«klÄ Ä¯ V., jokių žaizdų nematė. Apie 2015 m. gruodžio 24 d. įvykį, brolis S. jam nepasakojo. IÅ¡ pradžių su mergaitėmis viskas tvarkoje buvo, (duomenys neskelbtini) nieko neįtardavo, nieko nematė. M. pastoviai negerdavo. Visko bÅ«davo, pasiginčydavo. M. sakydavo, kad nebesutaria su sese, priežasčių nežino. (duomenys neskelbtini) kaime pardavė M. telefonÄ , jame gal kažkiek galima buvo archyvuoti filmukus.

ApibÅ«dino, jog V. yra pasiutesnė, o E. ramesnė. KažkÄ girdėjo, kad kreipsis į policijÄ , o dėl ko nieko nežino. Sesuo gali už save pastovėti, nėra ko bijoti M.. Liudytojas N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, nukentėjusiÄ sias pažįsta, su nukentėjusiÄ jÄ V. gyvena kartu. Kai draugė jam skambindavo, tai sakydavo, kad lenda. Pradėjo sakyti gal prieÅ¡ kokius ketverius metus, minėjo, kad lenda, neatsimena tiksliai, kÄ daugiau sakė. Sakė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. lindo, telefonu sakė, nes tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini).

Ji paskambino ir pasakė, kad prie jos lindo V., kaip lindo, nepasakė. Su M. pažįstami ilgÄ laikÄ , gyveno viename kaime. Kai draugavo su V., M. nebÅ«davo, bÅ«davo iÅ¡vykęs į užsienį. Nematydavo kaip jis bendravo su V.. Neprisimena, kÄ sakė V. D.. Sakė, kad bandė į lovÄ pasiguldyti. V. sakė, kad muÅ¡davo jÄ , sumuÅ¡imo žymių matęs nėra, matė, kai į Vilnių važiavo į ekspertizę, sakė, kad V. pjÅ«klÄ Ä¯ jÄ metė. Sakė, kad lįsdavo fotografuoti. Su M. tokiomis temomis nekalbėjo.

Kai atvykdavo pas V., jis atrodo buvo užsienyje. Su V. gyvena apie du metus, tiki kÄ sako V.. V. sakė, kokia byla vyksta, žinojo dėl ko. V. sakė, kad V. prie jos lenda. Liudytoja A. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiosiomis yra pažįstama, jos yra antros kartos dukterėčios. Jų mama jos pusseserė. Su kaltinamuoju pažįstama, pusseserės buvęs vyras. Nurodė, jog daugiausia jai žinoma, kai 2011 metais buvo atvykę pas juos dėl namo sutarties sudarymo. Labiausiai užkliuvo tai, kad tarp M. ir nukentėjusiųjų, t. y.

įdukrų, buvo labai prieÅ¡iÅ¡kas elgesys. R.-V. aiÅ¡kino, kad jos nelabai pripratusios prie jo, kad prieÅ¡iÅ¡kai su juo elgiasi. Ji visada klausdavo, kodėl taip yra, M. atsakydavo „ai, paauglystė“. KÄ pati matė, tai kai ėjo rÅ«kyti, V. M. vyrams rodė „porno“ filmÄ telefone. Jos vyras jo paklausė, kodėl tu žiÅ«ri, kai Å¡alia turi žmonÄ . Atsakė, kad čia jaunos, gražios. Ji matė, nes tuo tarpu buvo atėjusi parÅ«kyti. Buvo „porno“ filmas su jauna mergaite, kuri ant palangės masturbuojasi.

M. pastoviai su telefonu vaikščiodavo, kÄ ten darydavo, nežiÅ«rėdavo, bet kiek sykių atvažiuodavo su R., tai pastoviai jis bÅ«davo su telefonu, įdomiai atrodydavo. Kai atvažiuodavo, eidavo į atskirÄ kambarį, sėdėdavo ir kažkÄ veikdavo su telefonu. Kaip svečias bendraudavo mažai. Klausdavo R., kodėl taip yra, kodėl dukros nenori su juo bendrauti, yra prieÅ¡iÅ¡kos, kadangi kai atvažiuodavo, matydavo tarp jų kažkokius konfliktus, pasiprieÅ¡inimus, kad kažkas negerai. R. nieko jai nesakė.

Yra buvę ir su V. kažkada atvažiavę, jie ten riedavosi, pastoviai pykdavosi. Sakė M., kiek metų jau gyvena, o dukros su juo nesusigyvenusios. Paskui, kai jau jie pradėjo skirtis, pyktis, R. jai pradėjo sakyti, kad V. lįsdavo prie mergaičių, kabinėdavosi, nužiūrinėdavo jas. Sakė jai, kodėl nesikreipė kažkur, taip negali būti. Nurodė, kad bijojo, iš pradžių nenorėjo sakyti, teigė, jog vyksta tau senai, tik nenorėjo nieko sakyti. Po to, gal prieš pusę metų sužinojo, kad jis prieš V. smurtavo.

Faktų nematė, šalia negyveno ir nepasakys tiesa ar netiesa. V. M. papasakojo 2014 m. pabaigoje, 2015 m. pradžioje, nes jis išvažiuodavo į užsienį. M. sakydavo, kad nebegrįš, jie jau pradėjo nebesugyventi. Prasidėjus skyrybų procesui M. pasakojo, kad yra už užpakalio sugriebęs kažkuriai iš mergaičių, kuriai konkrečiai nepasakė, sakė dukrai. Kad bandė už krūtinės paimti, kuriai mergaitei, neminėjo. Kai jos maudosi, į pusnuoges žiūri. Kai išsimaudžiusios eina su apatiniu trikotažu persirengti, tai žiūri į jas.

O prieÅ¡ tai, kol jie nesiskyrė, gyveno kartu, tokių dalykų nepasakojo. Dėl M. veiksmų sakė M. kreiptis į policijÄ , ji atsakė bijau. V. prigrasino, kad atims dukrÄ K. M.. Jau 2014 m. grasino, kad atims dukrÄ . Kai klausdavo, kodėl nesikreipia, jeigu tokie dalykai darydavosi, tai pagrindinė baimė prarasti dukrÄ K.. Kad gėda, kad aplinkiniai sužinos, buvo tokia kalba. Tokie pokalbiai, kodėl ji nesikreipia į policijÄ nuo to įvykio, kai ji pasakė iki Å¡iandien, praėjo kokie 5-6 metai. 2014-2015 m. vienÄ sykį pasakė, ji nereagavo, daugiau nieko nesakė, o kai ji vėl pati užsimindavo, klausdavo ar tau vyras reikalingas, ar dukros reikalingos.

AntrÄ kartÄ užsiminė gal kokiais 2016 m. Tuo metu, kiek M. sakė, kartu jau negyveno. Nežino, kodėl 2016 m. nesikreipė. Sakė M., jei tau svarbios dukros, tai kreipkis, kad bÅ«tų teisybė, bet ji – bijau, bijau. Jie gyveno kartu, bet V. iÅ¡važiuodavo, tai vėl grįždavo. R. sakė, kad su kažkokiu pjÅ«klu, kai jie kartu gyveno sužalojo V. nugarÄ . Neseniai tÄ pasakė. Tuos faktus tik dabar pasakoja, iki tol tylu buvo. Tas įvykis įvyko, kai jie kartu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime.

Apie tÄ Ä¯vykį konkrečiai nepasakojo, tik, kad buvo smurtas, kad į nugarÄ buvo suduota pjÅ«klu, konkrečiai nieko. 2018 m. M. jai rašė, bet nežino, kodėl facebooke dingo ta žinutė, tyrėja neatspausdino kai jai davė. M. rašė dėl namo, bet kas labiausiai užkliuvo „pasakyk R., kad nebedarytų nesÄ monių, tada dėl namo susitarsime“. ApibÅ«dino, kad M. karÅ¡to bÅ«do moteriÅ¡kė. Jos karÅ¡tas bÅ«das pasireiÅ¡kia reakcija į neiÅ¡klausytÄ situacijÄ . Ne visada iÅ¡klauso situacijÄ , neįsigilinusi į situacijÄ audringai reaguoja.

Yra buvę, kad netiesÄ sako. Kai M. pasakė apie M. elgesį dukrų atžvilgiu, ji ne viskuo, bet dalinai patikėjo. Patikėjo, nes jai užkliuvo jo „porno“ filmų mėgstamumas. Kad jis tokį žiÅ«rėjo, tai patvirtina. Kad už užpakalio, krÅ«tinės mergaitėms ėmė, to nepaliudys, nes nematė. TÄ vienÄ kartÄ matė žiÅ«rint „porno“ filmÄ ir daugiau pastoviai įlindusį į telefonÄ . Teigė, jog yra tekę Å¡nekėti su E. ir V.. Kol gyveno M. kartu, niekada nieko nesakė, sakė viskas gerai.

Kiek yra paklausus nė viena nieko nesakė. Tiksliai neatsimena, bet jai rašė V. į facebookÄ , prieÅ¡ kokių pusę metų, skundėsi, kad prie jos lindo V.. Užvedė pokalbį facebooke. Rašė, kad lindo prie jos, grabinėdavosi. Patikslino, kad kai per facebookÄ raÅ¡inėjosi su V., jai parašė, kas blogo yra, kad V. su mama tiek pykstasi. Ji atrašė, kad atveda vyrus, kurie grabinėjasi. V. turėjo omenyje. Toks abstraktus susiraÅ¡inėjimas buvo. V. pati parašė jai, todėl jos paklausė, kodėl tu tokia pikta, ji ir parašė.

Po to pokalbis nutrÅ«ko, nes buvo naktis. Kada lindo, tiek su ja nebendravo. Dėl ko bÅ«tent dabar parašė, to nežino. Anksčiau nieko nesakė, o dabar sako, dėl ko nepaaiÅ¡kins. M. yra skundusis, kad dukrų paauglystė yra sunki, kad nesutvarko. Daugiausia skundėsi, kad sunkiausia yra su V.. Nėra sakiusi, kÄ V. yra pridirbusi, tik vienintelį atvejÄ Å¾ino, kažkur iÅ¡gėrė kažkokių tablečių. Nurodė, kad nuo 2014 m. tarp M. kažkoks konfliktas buvo, kad V. buvo iÅ¡važiavęs ar mėnesį, ar du, paskui grįžo, susitaikė.

Paskui po kažkiek laiko M. skambino pasiguosdama, kad vėl iÅ¡važiavo, kad vėl susipyko. Specialistė J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal pateiktÄ užduotį atliko tyrimÄ . 2018 m. rugpjūčio 27 d. į gyvų asmenų apžiÅ«rÄ atvyko V. D. su policijos užduotimi atlikti kÅ«no apžiÅ«rÄ , nustatyti sužalojamus ir atsakyti į kitus užduotyje esančius klausimus. Vizito metu buvo atlikta trumpa apklausa apie užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes, kad jos patėvis V.

M. muÅ¡davo jÄ , kaip nurodyta užduotimis – žabomis, pjÅ«klu ir dėl to yra likusi žymė nuo suduoto smÅ«gio pjÅ«klu. Bandė pasitikslinti, kada tas įvykis buvo ir kokie sužalojimai liko, ar buvo kreiptasi į gydymo įstaigas, ligonines. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ kelis metus, tačiau tikslaus laiko nepamenanti, V. M. jai pjÅ«klu sudavė per nugarÄ ir po žaizdų susiformavo randai. Medicininės pagalbos nesikreipė, ligoninėje nebuvo. Tada buvo atlikta kÅ«no apžiÅ«ra.

ApraÅ¡yti nugaroje esantys randai, ji atsakė į klausimus, kurie buvo pateikti ir nustatyta, kad susidarė randai nugaros juosmeninėje dalyje, kurie kvalifikuojami nežymaus sveikatos sutrikdymo mastu. PaaiÅ¡kino, jog randai susidarę, kur baigiasi krÅ«tinės lÄ sta Å¡onuose, juosmens virÅ¡utinėje dalyje, deÅ¡inėje pusėje. 2,5 cm tai yra rando ilgis, 0,3 cm rando plotis. Linijinės pigmentinės dėmes, tai tiesiog likusios pasekmės po galimai kažkokių negilių, pavirÅ¡inių sužalojimų, tokių kaip nubrozdinimai.

Nubrozdinimas sugyja ne randu. Čia papildomi įbrėžimai, nubrozdinimai kurie randu nesugyja, kadangi yra pavirÅ¡utiniai, bet jų vietoje kurį laikÄ gali likti matomos odos spalviniai pakitimai, pigmentinės dėmės, kurios su laiku gali visiÅ¡kai iÅ¡nykti. Ties ta žaizdele, kur susidarė randas turėjo bÅ«ti papildomi kažkokie sužalojimai, ne tik žaizda, bet prie žaizdos dar kažkokie įbrėžimai ar nubrozdinimai. Buvo nustatytas analogiÅ¡kos krypties randas 2,5 cm į iÅ¡orę ir kiek žemiau nuo pastarojo, 1,5 cm ir truputį trumpesnis, Å¡iek tiek mažesnis, tiek pločiu, tiek ilgiu. 2,5 cm. yra tarpas tarp Å¡itų randų ir Å¡iek tiek žemiau.

Abu randai nesudaro horizontalios linijos, jie yra atskiri, tarpusavyje nesusijungia. Jeigu tai buvo pjÅ«klas, kaip kad nurodyta, tai galėjo, kadangi pjÅ«klo dantukai bÅ«na skirtinguose lygiuose vienas į vienÄ pusę pakrypęs, kitas į kitÄ pusę ir gali vienu smÅ«giu susidaryti lygiagrečiai einančios žaizdos, nubrozdinimai vienas žemiau kito. O jeigu pjÅ«klas horizontalioje linijoje, neiÅ¡sikreipę, tada reikia pagalvoti apie patį judesį, kaip tas smÅ«gis sudavus, galbÅ«t pjÅ«klas galėjo kažkiek atÅ¡okti ir pakartotinai traumuoti Å¡alia esančiÄ odÄ .

Nurodė, kad dėl įvykio aplinkybių – uždokumentavo „trenkė pjūklu“, o kaip trenkė, negali pasakyti. Žaizda paprastai būna tokio pat ilgio kaip ir randas, labai mažai kinta, praktiškai kokio dydžio būna žaizda, tokio pat dydžio susirado ir randas, jis gali būti kažkiek didesnis kelių mm ribose. Kokio gylio žaizda – randai paprastai susidaro esant žaizdos gyliui milimetrais, nors nebus labai tikslu, maždaug nuo milimetro ir daugiau. Gali būti ir negilios žaizdos, tačiau turi būti pažeistas odos sluoksnis, kuris nebeatsinaujina, kuris yra maždaug virš milimetro gylyje.

Metant pjÅ«klÄ iÅ¡ tam tikro atstumo galėjo susidaryti žaizda. Bet koks kontaktas traumuojamos kÅ«no srities su traumuojančiu objektu gali baigtis sužalojimu. Dabar interpretuoti ar tos žaizdos ir randai atsirado dėl smÅ«gio, ar kad metė, nėra galimybės įvertinti. Galėjo bÅ«ti padaryta ir nuo smÅ«gio, ir nuo metimo, kokiu bÅ«tent bÅ«du buvo padaryta – nurodyti negali. Nurodė, kad pjÅ«klas yra aÅ¡trus daiktas, turintis pjaunančių savybių, aÅ¡menis, tai žaizdai padaryti nėra reikalinga labai didelė jėga.

Ji pačios žaizdos nematė, todėl neaiÅ¡ku koks buvo žaizdos gylis. Paties pjÅ«klo dantuko ilgio neįmanoma nustatyti pagal randÄ , bet tai, kad randas yra gana ilgas, nuo 2,5 cm, kaip pjÅ«klui yra pakankamai didelis atstumas, tikėtina, kad žaizdos susidarymo mechanizme, jeigu tai tikrai buvo pjÅ«klas, turėjo vyrauti net tik smÅ«gio elementas, bet ir slydimo, traumuojančio daikto, pvz. pjÅ«klo, kÅ«no pavirÅ¡iumi, tam kad ta žaizda pasidarytu ilga. Dažnai smÅ«gio metu bÅ«na ne tiktai horizontalus kontaktas, bet dažnai smÅ«gio metu tas traumuojantis objektas arba pats kÅ«no pavirÅ¡ius Å¡iek tiek slysteli kontakto metu ir sužalojimas padidėja, prasitęsia.

Teigė, jog pagal patikslintas įvykio aplinkybes, jeigu pjūklas savo ašmenimis kontaktuotų su nugara, tikėtina, kad galėjo taip atsitikti, tie pagrindiniai didesni randai, susidarę būtent pjūklo dantukais įbrėžus ar giliau sužalojus. Galbūt pjūklui atsitrenkus ir jo ašmenims pakreipus kryptį sužalota nežymiai aplinkinė oda, įmanoma, bet garantuoti šimtu procentu negalima. Nurodė, kad randai yra seni ir dėl jų padarymo laiko neįmanoma pasakyti, ar jie tarpusavyje yra susiję, ar visi randai padaryti vieno įvykio metu, nes jau yra praėję daug laiko, iš jų vaizdo tik apytiksliai, kaip ir nurodė, neįmanoma išdiferencijuoti, koks tarp jų laiko skirtumas.

Negalima teigti, jog Å¡itie randai susidarė vienu metu. Pagal savo iÅ¡vaizdÄ jie galėjo bÅ«ti padaryti nurodyto įvykio metu, bet negalima patvirtinti, kad jie tikrai padaryti to įvykio metu, jie galėjo bÅ«ti ir atskiri sužalojimai padaryti skirtingu metu. Negalima pasakyti laiko, bÅ«tent kada kuris randas susidarė. Jeigu tai bÅ«tų buvę pradinėje stadijoje, kol dar buvo žaizdos, tada galima vertinti ir atskirti ar ta žaizda senesnė nei Å¡alia esanti. Praėjus maždaug metams ar daugiau laiko po susiformavusio rando, jie visi įgauna beveik vienodÄ iÅ¡vaizdÄ â€“ pasidaro visi balkÅ¡vi, susilygina su odos pavirÅ¡iumi arba bÅ«na Å¡iek tiek iÅ¡kilę ir tarpusavyje morfologiÅ¡kai nelabai besiskiria.

Dėl to negalima nurodyti konkretaus laiko, tik galima pasakyti, kad tai yra senas sužalojimas, padarytas virš metų laiko. Prieš kiek metų negalima pasakyti. Kad vienu trauminiu poveikiu buvo padaryti sužalojimai, nurodė, įvertinusi tai, kad randai yra netoli vienas kito ir toje pačioje lokalizacijoje, ir nežinodama kaip atrodo traumuojantis daiktas, įrankis, kuriuo buvo padaryta, kokios buvo tikslios aplinkybės. Jeigu turint omenyje, kad visi sužalojimai, randai padaryti vienu metu, tai pagal tai, kaip jie išsidėstę, neatmeta galimybės, kad jie galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu, vienu veiksmu atsiradęs trauminis poveikis.

O kaip atsirado papildomi, šalia esantys mažesni sužalojimai, tai galėjo būti vienas veiksmas, bet galbūt dėl pačio pjūklo krypties, judėjimo pasikeitimo krypties, galėjo atsirasti papildomi sužalojimai. Tokia galimybė negali būti atmesta. Neatmetama galimybė, kad galėjo būti sužalota pjūklu, nes randai yra linijiniai. Su linijine rando forma sugyja linijinė žaizda, o linijinės žaizdos gali būti padarytos pjaunančių savybių turinčiais daiktais, tame tarpe ir pjūklu.

Negalima iÅ¡skirti, koks bÅ«tent ten buvo daiktas, tiesiog pagal įvykio aplinkybes patvirtino, kad galėjo bÅ«ti pjÅ«klas, kaip nurodyta įvykio aplinkybėse, kad tikrai nėra randas, kuris susidaro po nudegimų, operacijų ar kitokių įvykių, kurie tikrai bÅ«tų kategoriÅ¡kai atmesti. Atmetus pjÅ«klÄ , buvo galima padaryti sužalojimus, bet kokiu kitu daiktu, kuris turi aÅ¡trų kraÅ¡tÄ â€“ peilis, stiklo Å¡ukė. Negalima iÅ¡skirti jokio konkretaus daikto vien iÅ¡ tų randų iÅ¡vaizdos.

IÅ¡ rando negalima nustatyti ar sužalojimas padarytas vinukais, ar pjÅ«klo dantukais, tai neįmanoma. Nurodė, jog jeigu užduotyje nebÅ«tų nurodyta, kad sužalojo pjÅ«klu, pasižiÅ«rėjus į randus negalėtų pasakyti jų atsiradimo kilmės. Jeigu bÅ«tų klausimas, ar Å¡itie sužalojimai, tie randai galėjo atsirasti, pvz. lipant per iÅ¡daužtÄ langÄ , kontaktuojant su lange esančiais vinukais, atsakė, kad galėjo. Nepilnametė liudytoja J. G. į teisiamÄ jį posėdį kviesta nebuvo, todėl vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti liudytojos J.

G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad V. D. ir E. M. buvo podukros. Jų santykiai ne kokie. E. ir V. jis nepatiko. Yra buvę, kai E. jai pasakojo, kad jis prisigėrė, atėjo pas jÄ ir atsigulė į jos lovÄ . Jis apsikabino ir pradėjo jÄ liesti. E. pabėgo. Apie tai pasakojo jai 2014 ar 2015 metais. Yra pasakojusi, kaip jos mama buvo iÅ¡važiavusi pas gimines į kitÄ miestÄ ir ten pasiliko nakvoti, o jis bandė jÄ iÅ¡prievartauti ir ji iššoko per langÄ . Pasakojo maždaug tais pačiais metais, gal 2014 m., 2015 m. pasakojo, kad jis turi vaizdo įrašų su nepilnametėmis ir buvo atradusi savo nuotraukų, kaip persirenginėja.

V. pasakojo, kad nelabai gerai su juo sutaria. Jis neteisingai su ja elgiasi. Kai atsikraustė į kaimÄ , jis yra bandęs jÄ nugirdyti. Kai ji buvo 14 metų, pasiÅ«lė nugirdyti, sakė, kad mamai nieko nesakys ir tada ji pabėgo pas sesę. Ji apie tai pasakojo 2015 m. - 2016 m., kai E. su jais nebegyveno. Pasakojo, kad kai jos persirenginėdavo, tai jis drÄ siai ateidavo į kambarį ir visaip elgdavosi. V. sakė, kad buvo labai nesmagu, kad pykdavo. E. sakė, kad buvo pasibaisėjus. V. sakė, kad M. siÅ«lė jai pinigų, siÅ«lė pabandyti, gal 50 eurų ar litų, bet V. atsisakė ir iÅ¡grÅ«do jį iÅ¡ kambario.

Dažnokai pas V. lankydavosi, nes yra geriausios draugės. Kai ateidavo, tai namuose bÅ«davo M., bet jis bÅ«davo užsidaręs, kaip kad jo nebÅ«tų. Pati tai nelabai pastebėjo jo netinkamo elgesio. Jis nesÄ Å¾iningai elgėsi, nes kai jos kÄ nors padarydavo, tai jis sakydavo, kad nubaus. Yra buvę kai M. ir V. susipyko, susigrÅ«mė ir juos iÅ¡skyrė mama. Nežino, gal prieÅ¡ kokius 4 metus. Ji su M. nebendraudavo. Nėra lindęs prie jos. E. sakė, kad jis prisigėrė, įsiveržė į jos kambarį, bandė persiversti ir ji iššoko per langÄ .

V. M. siÅ«lė pabandyti vartoti alkoholį, prisigerti ir sakė, kad niekam nesakys. Jos sakė, kad įvykiai prasidėjo kai jos gyveno kitur, ir kai jos gyveno kaime. Kai gyveno kitur, gal buvo kokie 2011 m. Nežino ar jos kam nors daugiau dar pasakojo apie Å¡iuos įvykius. Yra mačiusi vienÄ kartÄ , kai M. su V. stumdėsi, nusirideno į kitÄ kambarį, ir tada mama ėjo juos skirti. Ji dar ir pati jam apie tai pasakojo, apie M. smurtÄ . Yra buvę, kad lÅ«pÄ persiskėlus. Po to įvykio turėjo mėlynes ant rankų, lÅ«pa perskelta.

Ji pati pasakojo apie smurtÄ nuo M.. V. nėra rodžiusi ar užsiminusi apie kokius sužalojimus iÅ¡ kitų M. smurto proveržių. Kai M. buvo užgulęs V. ir bandė iÅ¡prievartauti ir kai M. siÅ«lė pasimylėti už pinigus yra skirtingi įvykiai. Gal tarp tų įvykių buvo 4 - 5 metų skirtumas. Po pinigų pasiÅ«lymo jis nieko jai daugiau nedarė, užtrenkė duris ir išėjo iÅ¡ jos kambario. Jai atrodo, kad tuo metu jis gyveno (duomenys neskelbtini), o kai buvo užgulęs, tai negali pasakyti, bet gyveno Å¡eimoje.

Å eima gyveno ne jų kaime, pavadinimo nežino. Kai jie gyveno kaime, tai ji juos pažinojo, bet kai jie gyveno kitur, tai jų nepažinojo. V. apie užgulimÄ jai pasakojo, kai įvykis buvo įvykęs prieÅ¡ kelias dienas. Nežino kokiame kaime gyveno V., kai jis buvo ant jos užgulęs. Jai atrodo, kad nebuvo (duomenys neskelbtini) kaime tas įvykis. (duomenys neskelbtini) kaime buvo tas įvykis, kai bandė jÄ prigirdyti. Be tų dviejų paskutinių įvykių V. jai nelabai pasakojo kas vyko (duomenys neskelbtini).

Nežino, ar M. rodė joms pornografinio turinio medžiagÄ , bet sakė, kad kai K. gulėjo Å¡alia, tai matė pas jį telefone. (I t., b. l. 190-191). IÅ¡ byloje esančio 2018 m. sausio 18 d. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad V. M. pranešė apie tai, kad laikotarpyje nuo 2008 m. iki 2016 metų įvairiose gyvenamosiose vietose jos sutuoktinis V. M. seksualiai priekabiavo ir tvirkino jos dukras iÅ¡ pirmos santuokos E. B., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir V. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12); 2018 m. kovo 22 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole su fotolentele užfiksuota patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra, kur buvo tvirkinama nukentėjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 50-56); IÅ¡ byloje esančio 2018 m. gegužės 21 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusioji V. D. parodė kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ji sėdėjo žiÅ«rėdama televizorių ir kaip Å¡alia jos atsisėdo kaltinamasis V. M. bei kaip jÄ atsistojusiÄ jis suėmė už nugaros pusės abiem rankomis; kaip suėmęs jÄ rankomis krÅ«tinės srityje patraukė link savęs ir atsisėdo ant jos sesers K.

M. lovos bei kaip ji patraukė jo rankas ir iÅ¡silaisvino (t. 1, b. l. 77-83); IÅ¡ byloje esančio 2018 m. lapkričio 14 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelės matyti, kad nukentėjusioji V. D. parodė malkinės, esančios Å«kiniame pastate, adresu (duomenys neskelbtini), vidų, kur kaltinamasis V. M. 2014 m. rudenį metė į jÄ pjÅ«klÄ (t. 1, b. l. 106-110); IÅ¡ byloje esančios 2018 m. rugpjūčio 27 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G2971/2018 (01) matyti, kad nukentėjusiajai V. D. nustatyti odos randai nugaros juosmeninės dalies kairėje, kurie susidarė daugiau nei prieÅ¡ vienerius metus galimai tiriamosios nurodytu bÅ«du ir laiku, t. y. suduodant pjÅ«klu į nugaros sritį.

Pagal randų pobÅ«dį neatmetama galimybė, kad jie galėjo susidaryti pjÅ«klo danteliams kontaktuojant su nugaros oda, randai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 117-118); IÅ¡ byloje esančio 2018 m. vasario 5 d. ieÅ¡kinio dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) matyti, kad V. M. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas patvirtinti sutuoktinių V. M. ir V. M. separacijÄ nuo 2016 m. sausio 1 d.; nustatyti nepilnametės dukters K.

M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su V. M.; priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. 100 Eur iÅ¡laikymÄ dukrai K. M. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis; priteisti V. M. automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 900 Eur vertės; įsipareigojimÄ kreditoriui (duomenys neskelbtini), kredito sumai 1150,63 Eur pripažinti ieÅ¡kovo asmenine prievole (t. 1, b. l. 151-153); IÅ¡ byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V.

M. 2015 m. gegužės 4 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 3 d. dėl to, kad nepilnametė dukra V. D., neturėdama 16 metų, negyvenamajame name radusi vaistų, juos vartojo be gydytojo paskyrimo; 2015 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. balandžio 12 d. bausta pagal ATPK 175 straipsnį dėl nepilnametės dukters V. D. atlikto chuliganizmo ir tyčinio suaugusio asmens garbės ir orumo žeminimo; 2015 m. gruodžio 15 d. bausta dėl ATPK 185(6) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, nes nepilnametė dukra V.

D. mokykloje pertraukos metu rÅ«kė elektroninę cigaretę (t. 1, 154-157; t. 2, b. l. 147-148); IÅ¡ byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. D. 2017 m. birželio 7 d. bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnio 1 dalį dėl alkoholio vartojimo, neturint reikalingo amžiaus, 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. kovo 10 d., 2018 m. gegužės 23 d., 2018 m. spalio 10 d. bausta pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį už važiavimÄ autobusu ar troleibusu be bilieto, 2018 m. gruodžio 4 d. bausta pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės (t. 1, b. l. 158-162; t. 2, b. l. 149-152);

IÅ¡ byloje esančio Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad E. B. 2018 m. balandžio 26 d. padarė mažai pavojingÄ veikÄ (važiavo dviračiu be liemenės su Å¡viesÄ atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos, gale – raudonos spalvos žibintai), pareikÅ¡ta pastabÄ (t. 2, b. l. 146); IÅ¡ byloje esančio (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos 2018 m. birželio 8 d. raÅ¡to Nr. SV3-56 „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad 2007-2010 m. (duomenys neskelbtini), V.

M. ir V. M. Å¡eima registruota nebuvo, apie faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ seniÅ«nija žinių neturi (t. 1, b. l. 166); iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 10 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad pareigÅ«nas užfiksavo, kad paskambinęs Anglijoje gyvenantis V. M. brolis S. G. nurodė, kad prieÅ¡ kelerius metus žiemos metu važiuojant su draugu iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pas E. B., paskambino V.

D. ir pasakė, kad susipyko su patėviu V. M. bei paprašė nuvežti pas seserį E. B.; nei E. B., nei V. D. apie netinkamÄ patėvio elgesį jam nieko nėra pasakojusios, taip pat ir pati V. M.; pastaroji blogai apie vyrÄ pradėjo kalbėti, kai su juo iÅ¡siskyrė, neteikė iÅ¡laikymo dukrai K. ir pareiÅ¡kė, kad pats nori jÄ auginti (t. 2, b. l. 3); IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso R. Z., T.

R. ir E. Z. (t. 2, b. l. 6); IÅ¡ byloje esančio 2018 m. rugsėjo 12 d. kratos protokolo matyti, kad atlikus kratÄ pas V. M., adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu rastas ir paimtas neÅ¡iojamasis kompiuteris „Dell“ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte „Westrom“ bei mobilaus ryÅ¡io telefonas „My Phone L-line“ su SIM kortele „Tele2 Pildyk“ ir microSD atminties kortele „Kingston“ (t. 2, b. l. 12-16); 2018 m. rugsėjo 24 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-(757)-IS1-766-(13.2) nurodyta, kad iÅ¡tyrus mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žmy Phone L-line“ su jame rasta „Tele2 Pildyk“ SIM kortele ir microSD tipo atminties kortele „Kingston“, nebuvo rasta galimai pornografinio turinio dalykų (t. 2, b. l. 21-23);

IÅ¡ byloje esančio 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo grÄ Å¾inti daiktus matyti, kad mobilaus ryÅ¡io telefonas „My Phone L-line“ su SIM kortele „Tele2 Pildyk“ ir microSD atminties kortele „Kingston“ grÄ Å¾inti jų savininkui kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 25-26); 2018 m. spalio 9 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. 40-(750)-IS1-797-(13.2) nurodyta, kad tyrimo metu peržiÅ«rėjus neÅ¡iojamo kompiuterio „Dell“ standžiajame diske esančius (tame tarpe ir iÅ¡trintus) paveikslėlių ir vaizdo tipo failus, galimai pornografinio turinio failų, kuriuose bÅ«tų pavaizduoti vaikai, bei jų platinimo požymių nerasta (t. 2, b. l. 31-33);

IÅ¡ byloje esančio 2018 m. spalio 26 d. nutarimo grÄ Å¾inti daiktus matyti, kad neÅ¡iojamasis kompiuteris „Dell“ su maitinimo laidu ir valdymo pelyte „Westrom“ grÄ Å¾inti kaltinamajam V. M. (t. 2, b. l. 34-35); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. gruodžio 17 d. raÅ¡te Nr. 6SD-2994 „Dėl E. B. ir V. D.“ nurodyta, kad V. M. Å¡eima, kurioje augo nepilnametės E. B. ir V.

D., dėl socialinių įgÅ«džių stokos ir vaikų nepriežiÅ«ros nuo 2002 m. balandžio 21 d. iki 2006 m. spalio 25 d. ir nuo 2018 m. sausio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įraÅ¡yta į JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , Å¡eimai iki Å¡iol teikiamos socialinės priežiÅ«ros paslaugos (t. 2, b. l. 130); 2018 m. gruodžio 13 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos 2018 m. gruodžio 13 d. raÅ¡te Nr. 8SD-1037 „Dėl E. B. ir V.

D.“ nurodyta, kad Molėtų savivaldybė neturi informacijos apie V. M. Å¡eimoje augusių E. B. ir V. D. elgesį ir taikytas nuobaudas joms ar jų motinai, 2007-2010 metais V. M. Å¡eima nebuvo įraÅ¡yta į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ (t. 2, b. l. 131); IÅ¡ byloje esančio 2019 m. sausio 8 d. vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos apie asmens gydymÄ matyti, kad V.

D. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 2, b. l. 133); Iš byloje esančio 2019 m. sausio 9 d. viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto Nr. S-117 „Dėl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimo“ matyti, kad V. D. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre buvo gydyta nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., diagnozė: apsinuodijimas sukcinimidais ir oksazolidinedionais (T42.2); kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (F92.8);

Tyčinis apsinuodijimas ir apnuodijimas antiepilepsiniais, raminamaisiais bei migdomaisiais, antiparkinsoniniais ir psichotropiniais vaistais, neklasifikuojamais kitur (t. 2, b. l. 135); Iš byloje esančio viešosios įstaigos Joniškio psichikos sveikatos centro 2018 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. 421 „Dėl informacijos ir medicininių dokumentų pateikimo“ matyti, kad V. M. yra Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre, 2012 m. jai nustatytas Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų, 2015 m. nustatytas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo epizodas;

V. D. 2015 m. nustatyta F.43.2 (adaptaciniai sutrikimai) (t. 2, b. l. 139); IÅ¡ byloje esančios vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2019 m. sausio 10 d. pažymos apie asmens gydymÄ matyti, kad V. M. nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d. tirtas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, diagnozė: psichopatija, Å¡izoidinė forma (t. 2, b. l. 157); IÅ¡ byloje esančio vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Å iaulių ligoninės 2019 m. sausio 15 d. raÅ¡to Nr. S-245-(1.16) „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad V.

M. nėra Psichiatrijos klinikos pacientų registre (t. 2, b. l. 161); IÅ¡ byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės vieÅ¡osios įstaigos Naujininkų poliklinikos 2019 m. vasario 6 d. raÅ¡to Nr. SR-115 „Dėl V. M.“ matyti, kad V. M. į vieÅ¡osios įstaigos Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centrÄ nesikreipė (t. 2, b. l. 170); 2019 m. vasario 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 97TPK-55/2019 nurodyta, kad V.

M., bÅ«damas 18 metų amžiaus, greičiausiai dėl tinkamumo karinei tarnybai vienÄ kartÄ tirtas psichiatrijos stacionare Vilniaus psichiatrijos klinikoje nuo 1996 m. sausio 15 d. iki 1996 m. sausio 26 d., diagnozė: psichopatija, Å¡izoidinė forma, kas Å¡iuo metu atitiktų diagnozę: Å¡izoidinio tipo asmenybės sutrikimas (F60.1); asmens sveikatos istorijoje nurodyta, kad asmuo nėra psichiatrijos įskaitoje; kadangi praeityje V. M. nebuvo nustatyta lėtinių ar Å«minių psichikos sutrikimų, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu bei Å¡iuo metu, todėl skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 173);

IÅ¡ byloje esančios 2019 m. vasario 12 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(436)-IS1-778 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama iÅ¡vada – taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamoji V. M. į jai Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ (t. 2, b. l. 198-199); IÅ¡ byloje esančios 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(433)-IS1-747 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama iÅ¡vada – taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamoji V.

D. į jai Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ (t. 3, b. l. 6-7); IÅ¡ byloje esančios 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(557)-IS1-801 matyti, kad atlikus tyrimÄ kompiuterizuotu poligrafu „Lafayette LX 5000“, nustatyta teigiama iÅ¡vada – taikant Jutos palyginimo zonos metodikÄ (UZCT testo metu), tiriamasis V. M. į jam Å¡iame teste užduotus tikrinamuosius klausimus sakė tiesÄ (t. 3, b. l. 13-14); IÅ¡ byloje esančio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad liudytojos V.

M. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 3, b. l. 22-24); Iš byloje esančio 2019 m. kovo 1 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusiosios V. D. ir kaltinamojo V. M. akistatos metu jų parodymuose esančių prieštaravimų pašalinti nepavyko (t. 3, b. l. 26-28); Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2019 m. gruodžio mėnesio rašto „Dėl informacijos suteikimo“ matyti, kad V. M. buvo teikiamas ambulatorinis gydymas: 2008 m. balandžio 11 d.

VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. balandžio 15, 18, 22 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. balandžio 23, 25 dienomis – VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. gegužės 26 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. birželio 16 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. birželio 27 d., 2008 m. liepos 14 d.

VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. liepos 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. liepos 25 d., 2008 m. rugsėjo 1, 12, 26 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. spalio 13 d. VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. spalio 20 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. lapkričio 3 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, VšĮ Ukmergės ligoninėje ir VšĮ Molėtų rajono greitosios medicinos pagalbos centre, 2008 m. lapkričio 13 d.

VšĮ Molėtų ligoninėje, 2009 m. sausio 30 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre; V. M. gydyta stacionare nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2008 m. lapkričio 8 d.; M. D., gimusi (duomenys neskelbtini), ambulatoriškai gydyta 2008 m. sausio 25 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. vasario 11 d., 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. gegužės 5 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. gegužės 13 d.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. birželio 16, 27 dienomis, 2008 m. rugsėjo 16 d. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. spalio 6, 28 d. dienomis VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2008 m. lapkričio 4, 17, 24 dienomis VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2008 m. lapkričio 24 d. VšĮ Ukmergės ligoninėje, 2008 m. lapkričio 26 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, 2009 m. sausio 19 d.

VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre, 2009 m. sausio 22 d., 2009 m. vasario 13 d., 2009 m. kovo 24 d. VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre; M. D. gydyta stacionare VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose nuo 2008 m. gegužės 13 d. iki 2008 m. gegužės 20 d. ir nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 10 d. (t. 4, b. l. 17-18). Įrodymų analizė, vertinimas ir veikų juridinė kvalifikacija Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje (veika dėl E. B. (buvusios B.) ir V.

D. tvirkinimo) Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. liepos 19 d.) atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Mažamečio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan.

Tvirkinimo veiksmų formos gali būti labai skirtingos, viena iš jų – mažamečio kūno lietimas, glostymas ir pan. Teismas vertindamas teisiamajamame posėdyje ištirtus įrodymus, epizoduose dėl mažamečių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo, grupuoja juos į tokias grupes:

a) įrodymai, kurie netvirtina kaltinamojo V. M. kaltės – tai kaltinamojo V. M. parodymai;

b) įrodymai, kurie patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę – tai nukentėjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. parodymai, liudytojos V. M. parodymai;

c) įrodymai, kurie nei patvirtina nei paneigia kaltinamojo kaltės – tai liudytojų A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai. Kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino visiÅ¡kai, nurodydamas, jog visa Å¡i baudžiamoji byla, tai jo sutuoktinės V. M. kerÅ¡tas dėl jo paduoto ieÅ¡kinio teismui, kuriuo jis prašė nustatyti su juo jo dukros K. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybos priemonę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad V.

M. su nurodytu ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2018 m. vasario 9 d. pateikdamas ieÅ¡kinį (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys iÅ¡ civilinės bylos Nr. 2-3549-874/2018), kai V. M. pareiÅ¡kimu į policijÄ dėl jos dukrų tvirkinimo kreipėsi 2018 m. sausio 18 d. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo argumentus, kad jeigu tokie įvykiai bÅ«tų buvę, atsižvelgiant į V. M. elgesį, kad ji gina savo dukras ir kreipiasi į policijÄ , jis jau bÅ«tų buvęs patrauktas atsakomybėn anksčiau, nes atsižvelgiant į nukentėjusiųjų amžių nusikalstamos veikos padarymo metu (jos buvo mažametės 13 ir 8 metų amžiaus) bei tai, kad tvirkinamieji veiksmai vyko Å¡eiminėje aplinkoje, tiek nukentėjusiųjų, tiek ir V.

M. psichologinę bei materialinę priklausomybę nuo kaltinamojo, nes nurodytu laikotarpiu V. M. niekur nedirbo, Å¡eima gyveno iÅ¡ kaltinamojo gaunamų pajamų. Tiek nukentėjusioji E. B. (B.), tiek ir V. D. patvirtino esmines faktines aplinkybes. E. B. (B.) nurodė, kad jos mamai V. M. iÅ¡vykus gimdyti K. M. kaltinamasis nakties metu jÄ ne vienÄ kartÄ nešėsi pas save į lovÄ , gulėjo jÄ apkabinęs, glostė jos kÅ«nÄ , vėliau jau gyvenant, antrame name, (duomenys neskelbtini) kaime liesdavo jai kojas, rankas, pilvÄ , kaklÄ , bandydavo ir krÅ«tinę liesti, bet ji neleisdavo, sakydavo, kad rėks; ateidavo į jos kambarį, guldavosi į jos lovÄ , apsikabindavo.

V. D. nurodė, jog jiems gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime, antrame name, V. M. gulėdamas Å¡alia esančioje jos lovoje, kai ji gulėjo vienoje lovoje su seserimi E., vienÄ naktį tris kartus kiÅ¡o rankÄ jai tarp kojų ir per kelnaites lietė jos lytinius organus, ji patraukdavo jo rankÄ , o po kurio laiko jis vėl ten jÄ kiÅ¡o prie jos lytinių organų. Teismas nukentėjusiųjų parodymus laiko patikimais. Nukentėjusiosios E. B. (B.) ir V. D. parodymus apie 2008 – 2009 metais vykusius įvykius davė po deÅ¡imties metų, tokius kokie jie yra iÅ¡likę jų prisiminimuose.

Abejoti Å¡ių parodymų teisingumu, ar tuo, jog praėjus deÅ¡imties metų terminui nukentėjusiosios negali teisingai atkurti buvusių įvykių, teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiosios tiksliai nupasakojo kaip atrodė jų kambariai kai gyveno viename ir kitame name, kuriame name jų atžvilgiu buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai. Nukentėjusiųjų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nuoseklÅ«s. E. B. (B.) apklausta ikiteisminio tyrimo metu davė iÅ¡samius parodymus, kada ir kokius tvirkinamuosius veiksmus jos atžvilgiu atliko kaltinamasis, apibÅ«dino jo elgesį ne tik kaltinime nurodytu laikotarpiu, bet ir vėliau, apibÅ«dino savo savijautÄ , kaip ji jautėsi kai kaltinamasis liesdavo jos kÅ«nÄ , guldavosi Å¡alia į lovÄ , apsikabindavo jÄ .

Tokius pat nuoseklius parodymus E. B. (B.) davė ir nagrinėjant bylÄ teisme. V. D. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, davė analogiÅ¡kus parodymus, paveikslėlyje parodė savo kÅ«no vietÄ , kuriÄ jai lietė kaltinamasis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino visus ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Nukentėjusiosios tiksliai parodė, kokius konkrečius tvirkinamojo pobÅ«džio veiksmus ir kokiomis aplinkybėmis atliko kaltinamasis, parodė, kokio pobÅ«džio veiksmai jų supratimu seksualiniai ir netinkami jų atžvilgiu.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais, nes jos parodymus davė įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Pažymėtina, jog iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų parodymus patvirtino pats kaltinamasis. Kalinamasis nurodė, jog iÅ¡ tikro Å¡eima (duomenys neskelbtini) kaime gyveno dviejuose namuose, kad į antrÄ jį namÄ persikėlė gimus dukrai K., kai Å¡i buvo visiÅ¡kai maža. Jis neneigė, jog eidavo į mergaičių kambarį ir gulėdavo ten, tik teigė, jog tuo metu ten nukentėjusiųjų nebÅ«davo.

Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir liudytojos V. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Liudytoja patvirtino, jog iÅ¡ dukrų jai buvo žinoma, kad jos sutuoktinis netinkamai elgiasi jos dukrų atžvilgiu, tvirkina jas, tačiau ji nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų tokį jo veikimÄ . Liudytoja nurodė kalbėjusi su sutuoktiniu, kad jis nelįstu prie mergaičių, vėliau dėl to kildavo konfliktai, Å¡is pasižadėdavo taip nebesielgti.

Pripažintina, kad liudytojos parodymai, pasakojant apie skirtingus epizodus bei jos Å¡eimos gyvenimo laikotarpius, yra chaotiÅ¡ki, tačiau jie iÅ¡ esmės patvirtina visas esmines faktines nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes. Kaip minėta, tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ , sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymÄ si.

Kaltinamojo, nukentėjusiosios E. B. (B.) kÅ«no lietimas, glostymas, apkabinimas gulint kartu lovoje, bei kaltinamojo rankos kiÅ¡imas mažametei nukentėjusiajai V. D. tarp kojų, lietimas jos lytinių organų, laikytini kaltinamojo seksualiniai ir tvirkinamieji veiksmai, atlikti nukentėjusiųjų atžvilgiu. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis atlikdamas Å¡iuos veiksmus nukentėjusiosioms, suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir pavojingumÄ , žinojo, kad nukentėjusiosios yra mažametės. Kiekvienas pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali bÅ«ti traukiama baudžiamojon atsakomybėn, asmuo gali suvokti tokių veiksmų neatitikimÄ baudžiamajam įstatymui, o apsisprendimas atlikti tokius veiksmus leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo veikiama tiesiogine tyčia.

Prokurorės, kaltinamojo V. M. nusikalstami veiksmai, atlikti 2008 – 2009 metais nukentėjusiųjų E. B. (B.) ir V. D. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip du atskiri nusikaltimai. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus matyti, kad nukentėjusiųjų seksualiniai tvirkinamieji veiksmai buvo padaryti per laikotarpį nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. kovo 13 d. (nukentėjusiosios E. B. (B.) atžvilgiu ir 2009 metų pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, po Å¡eimos persikėlimo į antrÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios V.

D. atžvilgiu. Teismas sprendžia, kad V. M. padarytos veikos atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, nes tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iÅ¡ kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, iÅ¡ kurių kiekvienas atskirai paėmus, paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veikÄ kvalifikuoti kaip atskirÄ nusikaltimÄ , bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad V.

M. padarytas seksualinio tvirkinimo nusikalstamas veikas jungė bendra tyčia, gauti seksualinį pasitenkinimÄ tvirkinant mažametes podukras, todėl yra pagrindas jas laikyti ne dviejų nusikaltimų sutaptimi, o tęstine nusikalstama veika. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 153 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstama veika baigta atlikus tvirkinimo veiksmus, nepriklausomai nuo jų poveikio mažametėms nukentėjusiosioms. Teisminio bylos nagrinėjimo metu tikslinant nusikalstamos veikos padarymo laikÄ buvo nustatytos papildomos aplinkybės, susijusios su nusikalstamos veikos padarymo laiku.

Dėl to teismas patikslina kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , kad mažametę E. B. (B.) V. M. tvirkino laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d., nes nukentėjusioji E. B. (B.) nurodė, jog pirmasis jos atsiminimas, kad V. M. netinkamai lietė ir glostė jos kÅ«nÄ yra mamai iÅ¡vykus gimdyti sesers K., t. y. (duomenys neskelbtini) iki datos kai E. B. (B.) sukako keturiolika metų. Teismas taip pat patikslina ir nusikalstamos veikos V. D. atžvilgiu padarymo laikÄ , kad V. M. tvirkino mažametę V.

D. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje, tiksli data ir laikas ikiteisminio metu nenustatyta, nes nukentėjusioji nurodė, kad V. M. lietė jos lytinius organus, kai jai buvo 8 – 9 metai, jau gyvenant antrame name (duomenys neskelbtini) kaime. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgdamas tiek į kaltinamojo, tiek ir liudytojos V. M. parodymus, kad Å¡eima į kitÄ namÄ (duomenys neskelbtini) kaime persikėlė po dukros K. gimimo, jai esant kÅ«dikiui, tai gali bÅ«ti (duomenys neskelbtini) pradžioje ir (duomenys neskelbtini) kaime gyveno iki 2010 metų.

Nusikalstamos veikos laiko patikslinimas iÅ¡ esmės nekeičia kaltinamajam pareikÅ¡tų kaltinimų, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybÄ , nes E. B. (B.) atžvilgiu veika laikoma baigta, kai jai sukako 14 metų, o epizode dėl V. D. tvirkinimo kaltinamasis buvo kaltinamas ne kažkokį laikotarpį trukusiais tvirkinamaisiais veiksmais, o vienkartiniu veiksmu. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje (veika dėl V. D. tvirkinimo) Kaltinamasis V.

M. prokurorės taip pat buvo kaltintas padaręs dvi nusikalstamas veikas V. D. atžvilgiu, t. y., kad laikotarpyje nuo 2013 metų pradžios iki 2014 metų pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino mažametę nukentėjusiÄ jÄ V. D., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), lietė rankomis jai per rÅ«bus krÅ«tinę, ir 2015 m. gruodžio 24 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tvirkino jaunesnę negu Å¡eÅ¡iolikos metų V. D., siÅ«lydamas 50 eurų už pasimylėjimÄ , apkabindamas rankomis ir versdamas į 1ovÄ , ranka liesdamas nukentėjusiosios V.

D. krÅ«tinę ir bandydamas kiÅ¡ti rankÄ po marÅ¡kinėliais, tokiais savo veiksmais siekė sužadinti nepilnametės nukentėjusiosios V. D. norÄ lytiÅ¡kai santykiauti. Kaip minėta Å¡iame nuosprendyje anksčiau, baudžiamosiose bylose dėl asmens seksualinio apsisprendimo laisvės, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad keli nusikalstami veiksmai (lytinio santykiavimo, lytinės aistros tenkinimo ar tvirkinamieji), jei jie atlikti kelis kartus su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieÅ¡ jo valiÄ esant vieningai tyčiai, vertinami kaip vienas tęstinis veiksmas.

Taip pat kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vienu tęstiniu nusikaltimu laikomos (esant kaltininko vieningai tyčiai) ir tokios nusikalstamos veikos, kurių paskutinysis epizodas nutolęs nuo pirmojo net ne dienomis, o mėnesiais ir metais, jeigu tas pats kaltininkas atlieka nusikalstamus veiksmus (šiuo atveju tvirkinamuosius) tai pačiai nukentėjusiajai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. M. nuketėjusiosios V. D. atžvilgiu veikė vieninga tyčia, atlikdamas tvirkinamuosius veiksmus tiek jai esant mažametei, t. y. iki 14 metų amžiaus, tiek ir vėliau, V.

D. sulaukus 15 metų, todėl teismo nuomone V. M. 2013 – 2014 metais ir 2015 m. gruodžio 24 d. padarytos veikos atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius, ir kvalifikuotinas kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Pagal BK 153 straipsnį (BK redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2014 m. kovo 24 d.) atsako tas, kas atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus. Kaip minėta anksčiau, mažamečio asmens tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis, pavyzdžiui: demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kÅ«nÄ ar jo lytinius organus, praÅ¡ant glostyti kaltininko lytinius organus, taip pat ir lytiÅ¡kai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrÄ mažamečio akivaizdoje ir pan.

Tvirkinimo veiksmai - tai seksualiniai veiksmai galintys sukelti mažamečio lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ , sutrikdyti vaiko fizinį ir psichologinį vystymÄ si. BK 153 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2014 m. kovo 25 d.) yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens seksualinį neliečiamumÄ , nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiÅ«rio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvÄ vaiko domėjimÄ si lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013).

BK 153 straipsnyje numatytas jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimas baudžiamosios teisės teorijoje apibrėžiamas kaip objektyviai seksualus elgesys, galintis sukelti vaikui lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, nesveikÄ , iÅ¡kreiptÄ santykių tarp lyčių įsivaizdavimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si. Tvirkinimas gali bÅ«ti padaromas įvairiomis formomis. Tai gali bÅ«ti kaltininko seksualiniai veiksmai, gaÅ¡lavimas vaiko atžvilgiu siekiant sukelti susijaudinimÄ , dirginant savo lytinius organus ar kitas kÅ«no dalis, vaiko vertimas atlikti seksualinius veiksmus, taip pat seksualinių veiksmų atlikimas vaiko akivaizdoje.

Kaip ir pirmos nusikalstamos veikos, kuri aptarta Å¡iame nuosprendyje, atveju, kaltinamasis V. M. savo kaltės dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų nepripažino visiÅ¡kai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, jog kaltinamojo kaltė padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta visiÅ¡kai. Kaip ir pirmu atveju, teismas kaltinamojo parodymus neigiant nusikaltimo padarymÄ vertina kritiÅ¡kai, kaip gynybos priemonę, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Ä®rodymai, patvirtinantys kaltinamojo V.

M. kaltę, dėl V. D. tvirkinimo – tai nukentėjusiosios V. D. parodymai, nukentėjusiosios parodymai duoti parodymų patikrinimo vietoje metu, liudytojų E. B. (B.), V. M. parodymai, šalutiniai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltę – A. S., N. V., J. G. ir R. G. parodymai. Nukentėjusioji V. D. davė teismui išsamius parodymus, dėl jos atžvilgiu atliktų tvirtinamųjų veiksmų, kokiu maždaug laikotarpiu ir kokie tiksliai veiksmai buvo atlikti. Nukentėjusioji tiksliai nurodė su kokiu įvykiu yra susijęs nusikalstamos veikos padarymo laikas.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu V. D. teigė, jog įvykis, kai kaltinamasis jai davė gerti alkoholio, po to užspaudė jai kaklÄ ir jai nukritus abiem rankomis lietė jos krÅ«tine, vyko gyvenant (duomenys neskelbtini), kai mama su sesėmis buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), į kapines. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, jog Å¡is įvykis galėjo vykti vasaros laiku, nes tuo metu nereikėjo eiti į mokyklÄ (t. 1, b. l. 96).

Faktiniai byloje esantys duomenys patvirtina, kad Å¡eima į (duomenys neskelbtini) galėjo atsikelti 2012 metais, nes pagal duomenis iÅ¡ Sodros duomenų bazės, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012 m. balandžio 23 d. (t. 2, b. l. 44-45). Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tiek teisme parodė, kad tÄ konkretų vakarÄ kaltinamasis ne tik lietė jos krÅ«tinę, tačiau ir gulėsi kartu su ja į lovÄ , buvo apsikabinęs nukentėjusiÄ jÄ .

Toks kaltinamojo elgesys, kai pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nepilnametės, apsvaigusios nuo alkoholio, bÅ«kle jis rankomis lietė nukentėjusiosios V. D. krÅ«tinę laikytinas tvirkinamaisiais veiksmais. Nors kaltinimas dėl nurodyto epizodo suformuluotas kaip vienkartinis tvirkinimo veiksmas, viena kartÄ rankomis liečiant nukentėjusiosios krÅ«tinę, tačiau nukentėjusiosios parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis tÄ vakarÄ atliko ir kitus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu, t. y. gulėjo apkabinęs, lietė ir kitas mažametės kÅ«no dalis.

Kaip jau minėta anksčiau nukentėjusioji V. D. Å¡ioje byloje buvo apklausta iÅ¡ viso tris kartus, du kartus ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylÄ teisme. Nukentėjusiosios duoti parodymai yra nuoseklÅ«s, jie nėra chaotiÅ¡ki. Abejonių dėl kaltinamojo kaltės 2015 m. gruodžio 24 d. atlikus tvirtinamuosius veiksmus nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu, teismui taip pat nekyla. Kaltinamojo kaltė dėl Å¡io epizodo yra įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, parodymų patikrinimo metu Å¡ie parodymai buvo patikrinti.

Taip pat, kaltinamojo kaltė dėl Å¡io epizodo įrodyta liudytojų E. B. (B.), V. M. ir N. V. parodymais. Nukentėjusioji apie šį įvykį taip pat byloje davė iÅ¡samius parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s. Nukentėjusioji papasakojo ir parodymų patikrinimo metu parodė, kur, kokiu bÅ«du ir kokius veiksmus atliko V. M.. Parodė, kad tÄ vakarÄ ji grįžo namo, žiÅ«rėjo televizorių, o M. grįžo stipriai iÅ¡gėręs. Atsisėdo ir pradėjo jÄ kalbinti, siÅ«lyti 50 Eur, kad ji sutiktų su juo pasimylėti, sakydamas, kad duosiu 50 Eur, kad visiems duodi ir man duok.

Ji atsakė, kad ne. Sėdėdama ant lovos kraÅ¡to stojosi ir jis stodamasis apglėbė jÄ iÅ¡ nugaros ir pradėjo versti jÄ ant mažosios sesės lovos. Ji pradėjo rėkti, bet jis nepaleido, bandė užkiÅ¡ti rankÄ , palietė krÅ«tinę per marÅ¡kinėlius, ji rėkdama iÅ¡silaisvino atlauždama rankas ir iÅ¡bėgo laukÄ . Tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. siÅ«lymas podukrai lytiÅ¡kai santykiauti, jos apkabinimas, bandymas paguldyti į lovÄ , pakiÅ¡ti rankÄ po rÅ«bais, atitinka teismų praktikoje nurodytus tvirkinamuosius veiksmus.

Teismo vertinimu, tokie V. M. veiksmai neabejotinai galėjo sukelti 15 metų mergaitei lytinį susijaudinimÄ , per ankstyvÄ susidomėjimÄ lytinėmis funkcijomis, todėl kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip jaunesnio negu Å¡eÅ¡iolikos metų asmens tvirkinimo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-539/2011).

Teismo nuomone, kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys V. M. kaltę atlikus tvirkinamuosius veiksmus V. D. atžvilgiu 2015 m. gruodžio 24 d., yra liudytojų V. M., E. B. (B.), N. V. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Visi nurodyti liudytojai patvirtino, jog tÄ vakarÄ nukentėjusioji jiems skambino ir nurodė, kad M. lindo prie jos, bandė iÅ¡prievartauti, siÅ«lė pinigų už pasimylėjimÄ . Tiek V. M., tiek E. B. parodė, kad po to įvykio V. verkdama atvažiavo pas E. B., papasakojo M. elgesį su ja.

Tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai suponuoja teismui iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu. Nors kaltinamasis nurodo, kad tÄ 2015 m. gruodžio 24 d. jis buvo namuose kartu su sutuoktine V. M. ir vaikais, Å¡ventė Kūčias, kad Å¡eimoje viskas buvo gerai, tokius jo parodymus paneigia, tiek nukentėjusiosios, tiek ir liudytojų parodymai. Tai, kad kaltinamasis kitÄ rytÄ , kaip nurodė pats, iÅ¡vyko gyventi pas savo mamÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), ir pas Å¡eimÄ nebegrįžo, paneigia jo teiginius, jog visa Å¡eima draugiÅ¡kai Å¡ventė namuose.

Paminėtina, kad vien ta aplinkybė, jog liudytoja V. M. ir nukentėjusiosios anksčiau dėl patirtų tvirkinimo veiksmų nesikreipė į teisėsaugos institucijas ar vaikų teisių apsaugos specialistus, kai Å¡ie įvykiai įvyko, nepaneigia pačių įvykių buvimo ir nemenkina nukentėjusiųjų parodymų. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes patikslina ir Å¡ios nusikalstamos veikos pradžiÄ ir pabaigÄ , kad V. M. tvirkino mažametę V. D. laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros pradžios iki 2014 metų vasaros pabaigos, nes ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, kuriais metais buvo atlikti tvirkinamieji veiksmai, tačiau pagal nukentėjusiosios parodymus, įvykis vyko vasaros laiku.

Å is nusikalstamos veikos laiko patikslinimas, taip pat, iÅ¡ esmės nekeičia kaltinamajam pareikÅ¡to kaltinimo esmės, kaltinamojo teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jo teisės į gynybÄ , nes kaltinamasis epizode dėl mažametės V. D. tvirkinimo buvo kaltintas dėl vieno konkretaus veiksmo. Ikiteisminio tyrimo metu byloje buvo atlikti nukentėjusiosios V. D., liudytojos V. M. ir kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) V. M. psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Å ių atliktų tyrimų iÅ¡vadų teismas, vertindamas visus byloje surinktus įrodymus, nevertina ir jais nesivadovauja, nes pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , tyrimas poligrafu nėra laikomas įrodymu.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimÄ poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymų Å¡altiniui keliamų reikalavimų. Teismo nuomone, vien pagal tyrimo poligrafu gautas iÅ¡vadas vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti, kurio proceso dalyvio – nukentėjusiosios, liudytojos ar kaltinamojo, parodymai yra ar nėra patikimi nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstais laiko kaltinamojo gynėjos argumentus, iÅ¡sakytus baigiamųjų kalbų metu, kad tiek pirmame (dėl E. B. (B.) tvirkinimo) epizode, tiek antrame (dėl V. D. tvirkinimo) epizode, yra nurodytas nekonkretus nusikalstamos veikos padarymo laikas (pabaigos data), kas užkerta keliÄ nustatyti ar nėra suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis, dėl ko baudžiamasis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas. BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) buvo numatyta, kad už neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimÄ taikomas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Be to, pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sÄ lygų visuma, t. y. yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, asmuo Å¡io termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo laikotarpis teismo nustatytas nuo 2008 m. lapkričio 3 d. iki 2009 m. kovo 13 d. ir 2009 m. pradžioje, Å¡eimai persikėlus gyventi į antrÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), tikslus laikas nenustatytas; antros nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, kurios padarymu pripažintinas kaltu kaltinamasis padaryta laikotarpyje nuo 2013 m. vasaros pradžios iki 2014 m. vasaros pabaigos, todėl laikytina, kad tarp pirmos ir antros nusikalstamų veikų padarymo nėra penkerių metų laikotarpio, dėl ko bÅ«tų galima taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1punkto b papunkčio nuostatas, ir laikyti, kad yra suėjusi nusikalstamos veikos senaties terminas.

Nepagrįstais laikytini ir teiginiai, jog byloje suformuluoti neaiškūs kaltinimai, jog kaltinime negali būti formuluočių „daugiau kaip...“, nes šiuo klausimu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui padarymo, galimos situacijos, kai tiksliai nustatyti visų nusikalstamų veiksmų yra neįmanoma, ypač, kai tokie veiksmai būna atlikti prieš mažamečius.

Nepašalintos abejonės dėl tikslios nusikalstamų veikų apimties tokiose baudžiamosiose bylose neužkerta kelio baudžiamosios atsakomybės taikymui, jei ištyrus įrodymus gali būti daroma patikima išvada, kad baudžiamojo įstatymo draudžiami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2014). Dėl kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje išsakytų teiginių dėl proceso teisėtumo teismas pakartotinai nepasisako, nes visi motyvai dėl keliamo klausimo buvo išdėstyti 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (veika dėl V. D. nežymaus sveikatos sutrikdymo) BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia mažamečio muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu prieÅ¡ jį sukeliant mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, arba tie patys veiksmai atlikti kankinant nukentėjusį asmenį.

Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi bÅ«tina nustatyti, kad muÅ¡imo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ . Kaltinamasis V. M. ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai, nurodė, jog tokio įvykio nežino, kaip ant nukentėjusiosios V.

D. nugaros atsirado sužalojimai negali pasakyti. Neigė kada nors metęs pjÅ«klÄ Ä¯ V. D. nugarÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad ant V. D. nugaros deÅ¡inėje pusėje nustatyti du odos randai, kurie susidarė daugiau nei prieÅ¡ metus laiko, iki kada buvo atliekamas tyrimas. Odos randai nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nukentėjusioji V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog randai yra atsiradę kai V. M. 2014 m. rudenį, malkinėje, (duomenys neskelbtini), į jÄ metė rankinį pjÅ«klÄ .

Nurodė, jog pjÅ«klas kliudė nugarÄ , pjÅ«klo dantukai sulindo į odÄ , bėgo kraujas. Ä® medicinos darbuotojus tuo metu nesikreipė. Nukentėjusiosios V. D. parodymus patvirtina ir liudytojos V. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tiek ir liudijimas teisme. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad M. konfliktuodavo su V., dėl tos pačios priežasties, dėl lietimo. V. nepasiduodavo jo valiai, o jam nepatikdavo jos atsikirtimai. Yra metęs jai į nugarÄ pjÅ«klÄ , nurodė, jog buvo trys žaizdos.

Ä® gydytojus dėl to nesikreipė. Ikiteisminio tyrimo metu V. M., taip pat, buvo parodžiusi, kad gyvenant (duomenys neskelbtini), M. į V. metė pjÅ«klÄ , nurodė, kad jie pastoviai muÅ¡davosi, M. yra rovęs jai plaukus. Netiesiogiai nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos J. G. parodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, dėl jos konfliktiÅ¡kų santykių su kaltinamuoju M., kad jie muÅ¡davosi, stumdydavosi, kad yra mačiusi jų grumtynes, kai juos iÅ¡skyrė M.. Nukentėjusiosios V.

D. parodymus patvirtina tiek specialisto iÅ¡vada dėl jai nustatyto kÅ«no sužalojimo, tiek teisme apklaustos specialistės J. B. parodymai. Specialistė teismo posėdžio metu patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ , jog ant nukentėjusiosios nugaros susidarę randai yra linijinio pobÅ«džio, tos pačios krypties, lygiagretÅ«s, todėl tikėtina, kad galėjo susidaryti pjÅ«klo danteliams kontaktuojant su nugaros oda. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma ir specialistė tÄ patvirtino teismo posėdžio metu, jog Å¡i iÅ¡vada nėra kategoriÅ¡ka, kad randai padaryti bÅ«tent tokiu daiktu, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad sužalojimai V.

D. galėjo bÅ«ti padaryti kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo parodymus, kad V. D. galėjo susižaloti 2015 m. kovo mėnesį, kai buvo įlindusi į apleistÄ vaistinę (duomenys neskelbtini) ir ten prigėrusi vaistų, nes byloje esantis raÅ¡ytinis įrodymas – medicininis iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodoma, kad V. D. buvo nustatytas apsinuodijimas vaistais, dėl ko ji buvo gydyta Å iaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. kovo 13 d., nepatvirtina, jog V.

D. bÅ«tų diagnozuoti kiti kÅ«no sužalojimai. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes 2014 m. metų rudenį nukentėjusioji V. D., gimusi (duomenys neskelbtini), dar buvo mažametė, jai padaryti kÅ«no sužalojimai vertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V.

M. kaltės padarius BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Dėl bausmės skyrimo BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, padarymo (mažamečių E. B. (B.) ir V. D. tvirkinimo) laikytina tai, kad veika padaryta asmeniui, kuris buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės (nes nukentėjusiosios dėl savo mažametystės buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės) (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadijÄ (padaryti baigti, du nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai), į kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumÄ , padarytos žalos dydį ir mastÄ , nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo bÅ«dÄ , laikÄ ir vietÄ , taipogi kaltinamojo asmenybę: ankščiau neteistas (t. 2, b. l. 36-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 38-39), yra dirbantis.

Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jog dėl nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino, nesigaili, nuo jo veiksmų nukentėjusiųjų neatsiprašė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 153 straipsnyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminÄ nustatant artimÄ BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam bausmės termino vidurkiui (BK 54, 61 straipsniai), vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V.

M. skiriant įpareigojimÄ â€“ per vienerius metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminÄ nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto bausmės termino vidurkio ir maksimumo, laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu V.

M. skiriant įpareigojimÄ â€“ per vienerius metus neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ V. M. skirtina vienÄ iÅ¡ alternatyvių (galiojančioje įstatymo redakcijoje) straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos nustatymo minimumui (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, dalimis, ir 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio ir visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę laisvės apribojimo bausmę ir pridedant visÄ paskirtÄ baudÄ , už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ . Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. M. nustatytinas keturių mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas savanoriÅ¡kai sumokėti paskirtÄ baudÄ .

V. M. 2018 m. balandžio 3 d. ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė V. D. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį kaltinamajam dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo (t. 3, b. l. 86-87). Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumÄ , tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikÅ¡mę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindė, tuo, jog jos atžvilgiu buvo padaryti nusikaltimai, ji byloje buvo pripažinta nukentėjusiÄ ja. Padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 5000 Eur, įvertinusi įvykdytų nusikaltimų pobÅ«dį, nukentėjusiosios pakankamai jaunÄ amžių, jÄ supusiÄ socialinę aplink, netrumpalaikę neigiamų padarinių įtakÄ jos asmenybės formavimuisi, jos požiÅ«riui į vyro ir moters santykius, jai sukeltÄ fizinį skausmÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinę bÅ«senÄ .

Teismo posėdyje nukentėjusioji V. D. savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo palaikė, patikslino, jog nenorėjo neturtinę žalÄ Ä¯vertinti tiek daug, nes dabar emocinė bÅ«sena atsistatė, nebe tokia kaip anksčiau. M. jai sukėlė ir fizinį ir emocinį skausmÄ . Liko neigiami padariniai jos asmenybės formavimuisi, nes nebepasitiki kitais vyrais, iÅ¡skyrus savo draugÄ . NeigiamÄ Ä¯takÄ padarė požiÅ«ris į vyro ir moters santykius, kai matė kaip mama su tėvu pykstasi, koliojasi.

Dėl neturtinės žalos pobūdžio, jos įrodinėjimo procesas yra sudėtingas, nes paprastai jos negalima pagrįsti rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimų nukentėjusioji patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, emocinių sukrėtimų, galimai ir psichinės sveikatos sutrikimų, jai 2015 metais buvo nustatyti adaptaciniai sutrikimai. Nukentėjusioji visus patirtus išgyvenimus įvertino 5 000 Eur suma. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio vertina tai, jog nusikalstamos veikos padarytos nukentėjusiajai esant mažametei ir nepilnametei, nukentėjusiosios atžvilgiu padarytos iš viso trys nusikalstamos veikos, dvi iš jų susijusios su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu.

Teismas, taip pat, vertina tai, jog neteisėti seksualinio pobÅ«džio veiksmai buvo atliekami nukentėjusiosios patėvio, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžių baudžiamosiose bylose, dėl nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, sprendžia, jog nukentėjusiosios V. D. ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tačiau įvertinus tai, jog nusikalstamos veikos nebÅ«tų trukusios tokį ilgÄ laikÄ , jeigu nukentėjusiosios motina bÅ«tų tinkamai reagavusi į jos dukros atžvilgiu atliekamus nusikalstamus veiksmus, tenkintas iÅ¡ dalies ir praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydį mažintinas iki 2000 Eur.

Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sÄ Å¾iningas ir protingas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Byloje 2019 m. gegužės 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1211-8165 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, V.

D. nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. spalio 23 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų matyti, kad valstybė patyrė 573,13 Eur iÅ¡laidų už teisinės pagalbos teikimÄ nukentėjusiajai. IÅ¡ bylos matyti, kad nukentėjusiosios atstovė advokatė L. M. atstovavo nukentėjusiÄ ja ikiteisminio tyrimo metu, susipažino su bylos medžiaga, surašė nukentėjusiosios vardu civilinį ieÅ¡kinį, atstovavo nukentėjusiÄ jÄ pirmosios instancijos teisme.

Byla nagrinėta aÅ¡tuoniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas nustačius, kad gali keistis teisinė nusikalstamų veikų kvalifikacija. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , teisinės pagalbos bÅ«tinumo pagrindÄ bei apimtį procese, į valstybės patirtų iÅ¡laidų sumÄ , į tai, kad yra konstatuota, jog V. M. veiksmuose nukentėjusiosios V. D. atžvilgiu yra BK 153 straipsnyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymiai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti proceso iÅ¡laidomis nukentėjusiajai V.

D. teiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ir, atsižvelgiant į kaltinamojo procesinį elgesį bei tai, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl kaltinamojo kaltės, dalį jų priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. M.. Priimant nuosprendį iÅ¡sprendžiamas ir daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grÄ Å¾inami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami.

Daiktais, turinčiais įrodomosios reikÅ¡mės, tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini: keturi CD-R diskai su nepilnamečių V. D. ir J. G. apklausų įraÅ¡ais, esantys prie bylos tomo 1 virÅ¡elio; trys CD-R diskai su V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įraÅ¡ais, esantys prie bylos tomo 3 virÅ¡elio. Daiktiniai įrodymai – septyni CD-R diskai, esantys prie bylos tomų 1 ir 3 virÅ¡elių, paliktini prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamajam V. M. iÅ¡aiÅ¡kintina, laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a: V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnyje (veika dėl E. B. (buvusios B.) ir V.

D. tvirkinimo), ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje (veika dėl V. D. tvirkinimo), ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 30 (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)), t. y. 1129 Eur, bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio ir visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du ir paskirti V. M. galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per vienerius metus, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, ir 30 (BBND), t. y. 1129 Eur, baudÄ .

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti V. M. 4 (keturių) mėnesių terminÄ savanoriÅ¡kai sumokėti paskirtÄ baudÄ . V. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

IÅ¡aiÅ¡kinti V. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Priteisti iÅ¡ V. M. 2000,00 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai V. D.. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajai V. D. ir priteisti iÅ¡ V. M. 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: septynis CD-R diskus, su nepilnamečių V. D. ir J. G. apklausų įraÅ¡ais ir V. M., V. M. ir V. D. tyrimo poligrafu vaizdo įraÅ¡ais, esančius prie bylos tomų 1 ir 3 virÅ¡elių, palikti prie bylos, kaip baudžiamosios bylos medžiagÄ . Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja Sigita Rozgaitė