Civil court dismissed claim to annul inheritance certificate as cohabitant lacks statutory inheritance rights.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the plaintiff's claim to annul an inheritance certificate issued to the state regarding the estate of a deceased man. The plaintiff, a cohabitant who lived with the deceased for over 20 years, argued that their partnership entitled them to inheritance rights similar to spouses. The court ruled that cohabitants do not have statutory inheritance rights and that the certificate's annulment would not change the state's legal entitlement to the estate. Consequently, the plaintiff lacked standing to challenge the document's validity.
Legislator-Regeste
KI-generiertCK 5.13 str.; CK 5.66 str.; CK 5.8 str. - A cohabitant lacks standing to challenge an inheritance certificate because they possess no statutory inheritance rights, rendering the annulment request legally unfounded.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
CivilinÄ byla Nr. 2-2744-965/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04326-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.1.; 3.2.6.1(S) KLAIPÄDOS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.KlaipÄda KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mų teisÄja Erika TamoÅ¡aitienÄ, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs M. M. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,atsakovei notarei Daliai Rogovaitei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs M.
M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, treÄiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dÄl palikimo perÄjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu. Teismas nustatÄ: ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojanÄiu KlaipÄdos miesto 13-ojo notarų biuro notarÄs Dalios RogovaitÄs 2014 m. rugsÄjo 22 d. iÅ¡duotÄ palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybÄ paveldÄjo J.
B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginÄo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB âKlaipÄdos naftaâ paprastųjų vardinių akcijų. NurodÄ, jog ieÅ¡kovÄ ir J. B. santuokos nebuvo įregistravÄ, nors ketino tai padaryti, kartu vedÄ bendrÄ Å«kį, dalinosi iÅ¡laidomis bei pajamomis, buvo kreipÄsi į turto pardavimo agentÅ«rÄ dÄl dviejų butų pardavimo ir bendro kito buto pirkimo, taÄiau dÄl ligos ir kitų aplinkybių (nors 2007 m. buvo numatÄ santuokos sudarymo datÄ ), santuoka nebuvo sudaryta.
Teigia, kad ieÅ¡kovÄ ir J. B. (sugyventiniai) kartu, kaip Å¡eima, gyveno daugiau nei 20 metų, todÄl tarp jų susiklostÄ jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovÄ notarÄ Dalia RogovaitÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo praÅ¡o ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra. NurodÄ, kad į palikimo vietos atsiradimo notarÄ , t. y. į KlaipÄdos m. 13-ojo notaro biuro notarÄ DaliÄ RogovaitÄ po palikÄjo J. B. mirties kreipÄsi vienintelis asmuo â Lietuvos Respublikos ValstybÄ, atstovaujama ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau â ValstybÄ atstovaujama VMI).
Lietuvos Respublikos Valstybei 2014 m. rugsÄjo 22 d. buvo iÅ¡duotas palikimo perÄjimo valstybei liudijimas. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovÄ ValstybÄ, atstovaujama VMI, praÅ¡o ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . NurodÄ, kad M. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia iÅ¡ esmÄs reikalavimais, dÄl kurių tiek KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2015 m. rugsÄjo 30 d. sprendimu civilinÄje byloje Nr.2-145-639/2015 (sprendimo dalis dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo panaikinimo), tiek KlaipÄdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinÄje byloje Nr. 2A-128-460/2016 jau pasisakyta.
AtsakovÄs nuomone, M. M. jokių teisių į J. B. palikimÄ neturi, kadangi tais atvejais, kai palikÄjas neturi įpÄdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , palikimas pereina valstybei. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovÄs atstovas palaikÄ patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytas aplinkybes, praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad teismai nustatÄ, kad tarp ieÅ¡kovÄs ir J. B. buvo jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisiniai santykiai, jie vedÄ bendrÄ Å«kį, M.
M. įrodÄ, kad turÄjo pakankamai lÄšų įsigyti arba pagerinti ginÄijamus nuosavybÄs teise objektus, sukurti bendrÄ nuosavybÄs teisÄ. NurodÄ, kad notarÄs iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas yra prieÅ¡taraujantis Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatoms, nes iÅ¡kÄlus civilinÄ bylÄ teisme ir esant ginÄui, paveldÄjimo teisÄs liudijimai negali bÅ«ti iÅ¡duoti, todÄl yra pagrindas ginÄyti šį liudijimÄ . ValstybinÄs institucijos atstovas, suklaidindamas notarÄ, žinodamas, kad iÅ¡kelta civilinÄ byla, sÄ moningai kreipÄsi dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo.
IeÅ¡kovÄs atstovas taip pat pažymÄjo, kad teisme užvesta byla dÄl ieÅ¡kovÄs iÅ¡keldinimo, todÄl nepalankaus teismo sprendimo atveju nagrinÄjamoje byloje, ji bÅ«tų iÅ¡keldinta. PažymÄjo, kad paveldÄjimo teisÄs liudijimas galÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik į nekilnojamÄ jį turtÄ , o į akcijas toks liudijimÄ negalÄjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes akcijas gali paveldÄti tik Turto bankas, todÄl Å¡is turtas yra beÅ¡eimininkis.AtsakovÄ notarÄ Dalia RogovaitÄ teismo posÄdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡duodant liudijimÄ notarai visada klausia, ar nÄra ginÄo, taÄiau kiekvienu konkreÄia atveju, notaras netikrina teismų sistemoje dÄl galimų ginÄų.
Jei notaras gauna tokiÄ informacijÄ arba praÅ¡ymÄ stabdyti palikimo iÅ¡davimÄ , tada ir sustabdo, ir tik tuo atveju, jeigu teisme nagrinÄjamas ginÄas dÄl paveldÄjimo procedÅ«rų. Kreipiantis įpÄdiniui, notaras privalo nedelsiant iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , suÄjus terminui. Å iuo atveju M. M. nÄra įpÄdinÄ, testamento mirusysis jos vardu nepaliko. IeÅ¡kinio patenkinimo atveju pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kiltų klausimas, kam priklauso tas turtas, nes pagal paveldÄjimo santykius reglamentuojanÄias teisÄs normas M.
M. joks turtas nepriklausytų.              TreÄiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikÄ.             AtsakovÄs ValstybÄs, atstovaujamos VMI, ir treÄiojo asmens atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie posÄdį informuoti tinkamai, todÄl byla nagrinÄta jiems nedalyvaujant. Teismas konstatuoja : ieÅ¡kinys atmestinas.DÄl (partnerystÄs) teisinių santykių reglamentavimoIeÅ¡kovÄ teismo praÅ¡Ä nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ , iki bus priimtas partnerystÄs įstatymas ir įsigalios CK treÄiosios knygos XV skyriaus normos, sustabdyti CK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Taip pat nurodÄ, kad jÄ ir mirusįjį siejo faktiniai Å¡eimyniniai teisiniai santykiai (partnerystÄ). IeÅ¡kovÄs teigimu, gyvenant kartu su J. B., abu neabejotinai bÅ«tų įregistravÄ partnerystÄ, taÄiau įstatymo nebuvimas užkirto keliÄ partnerystÄs įregistravimui ir tuo paÄiu apginti savo turtinius interesus mirus vienam iÅ¡ partnerių.             Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinÄjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojanÄius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystÄs) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK treÄiosios knygos XV skyriaus normos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK treÄiosios knygos XV skyriaus normos dÄl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojanÄio partnerystÄs įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento. Kadangi nÄra Å¡io įstatymo, tai partnerystÄs faktas, kol jis neįregistruotas, neturi juridinÄs reikÅ¡mÄs (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsÄjo 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-497/2004).
             Be to, teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklÄ â įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Tai reiÅ¡kia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinÄms pasekmÄms, kurie atsirado iki Å¡ių norminių aktų įsigaliojimo, įstatymų ir kitų teisÄs aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojanÄio įstatymo nustatytais pagrindais. Å iuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ .
IeÅ¡kovÄ nepateikÄ duomenų, kad partnerystÄs santykius reglamentuojantys teisÄs aktų projektai yra priimti ir registruoti, kad juose numatyta galimybÄ Ä¯statymÄ taikyti atgal, todÄl teismas praÅ¡ymus dÄl bylos sustabdymo atmetÄ protokolinÄmis nutartimis ir bylÄ iÅ¡ esmÄs nagrinÄjo toliau.             DÄl ieÅ¡kovÄs reikalavimo teisÄs pagal CK 5.8 straipsnio nuostatasIÅ¡ byloje esanÄios raÅ¡ytinÄs medžiagos nustatyta, kad KlaipÄdos miesto 13-ojo notarų biuro notarÄ Dalia RogovaitÄ 2014 m. rugsÄjo 22 d. iÅ¡davÄ palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ , notaro registro Nr. DR-4135, kurio pagrindu valstybÄ paveldÄjo J.
B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ , t. y. butÄ , adresu , (duomenys neskelbtini) butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB âKlaipÄdos naftaâ paprastųjų akcijų. IeÅ¡kovÄs teigimu, ji su J. B. gyveno kaip Å¡eima nuo 1993 m. liepos 13 d. iki J. B. mirties (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp ieÅ¡kovÄs M. M. ir J. B. nesudaryta. Nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovÄ 2015 m. kreipÄsi į teismÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo į mirusiam J. B. priklausiusį turtÄ civilinÄje byloje Nr. 2-145-639/2015, kurioje 2015 m. rugsÄjo 30 d. sprendimu KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas atsisakÄ tenkinti ieÅ¡kinį. 2016 m. birželio 22 d.
KlaipÄdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .              Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priÄmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priÄmÄ kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).             NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį, kuriuo siekia panaikinti valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ , kadangi tarp jos ir mirusio asmens susiklosÄiusių Å¡eimyninių santykių pagrindu po palikÄjo mirties ji turÄtų paveldÄjimo teisÄ.
Po palikÄjo mirties momento jo turtinÄs teisÄs ir pareigos bei kai kurios asmeninÄs neturtinÄs teisÄs pereina įpÄdiniams. Paveldima gali bÅ«ti pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu nÄra įpÄdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nÄ vienas įpÄdinis nepriÄmÄ palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpÄdinių atÄmÄ teisÄ paveldÄti, mirusiojo turtas paveldÄjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Ä®pÄdinius pagal įstatymÄ griežtai apibrÄžia įstatymas, nurodydamas, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pÄdiniais gali bÅ«ti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi pareiÅ¡kÄjo mirties momentu, palikÄjo vaikai, gimÄ po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybÄ (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpÄdinių, paveldinÄių pagal įstatymÄ eilÄ, nenumato sugyventinio (partnerio) teisÄs paveldÄti. CK 5.13 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių paveldÄjimo teisÄ, numato, kad palikÄjÄ pergyvenÄs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos arba su antros eilÄs įpÄdiniais (jeigu jų yra). IeÅ¡kovÄ nurodo, kad kartu su J. B. gyveno kartu kaip sugyventiniai. CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpÄdinio, bet ne kito asmens, teisÄ priimti palikimÄ .
Sugyventinio (partnerio) teisÄ paveldÄti pagal įstatymÄ nenustatyta, tame tarpe ir paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui dÄl palikimo priÄmimo, todÄl pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ Ä¯pÄdine pagal įstatymÄ nÄra. Ä®pÄdiniais pagal testamentÄ gali bÅ«ti bet kurie fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikÄjo mirties momentu, taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovÄ galÄtų bÅ«ti įpÄdinÄ pagal testamentÄ . TaÄiau nagrinÄjamu atveju nustatyta, kad J. B. testamento nebuvo sudarÄs. Kaip nagrinÄjamu atveju nustatÄ teismas, nei CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpÄdinių, paveldinÄių pagal įstatymÄ eilÄ, nei kitos Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio (partnerio) teisÄs paveldÄti pagal įstatymÄ , duomenų apie mirusiojo sudarytÄ testamentÄ taip pat nepateikta, todÄl nÄra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ, kaip kartu gyvenusiÄ palikÄjo sugyventinÄ, palikÄjo įpÄdine nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ .
Akivaizdu, kad ieÅ¡kovÄ nÄra subjektas ir neturi teisÄs reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti negaliojanÄiu 2014 m. rugsÄjo 22 d. palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ CK 5.8 straipsnio pagrindu, todÄl jos ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių duomenų, kad reikalavimo teisÄ turi, nes net ir panaikinus palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ , ji neįgytų teisÄs paveldÄti pagal įstatymÄ mirusio sugyventinio turto. DÄl notarÄs Dalios RogovaitÄs veiksmųNotariato įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo atlikti tai, kÄ nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas, o tinkamas nustatytų funkcijų atlikimas ir užtikrina sudaromų sandorių ir dokumentų teisÄtumÄ .
Notarui suteikta teisÄ juridiÅ¡kai įtvirtinti neginÄijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybÄs teisÄtų interesų apsaugÄ . Notaras nenagrinÄja asmenų ginÄų, nenustatinÄja ginÄytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dÄl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi, notaras tvirtinta tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dÄl jų turinio ir teisÄtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gegužÄs 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2011).
             AtsakovÄ notarÄ nurodÄ, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki minÄto palikimo perÄjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo dienos jokie kiti įstatyminiai ar testamentiniai įpÄdiniai ir/ar suinteresuoti asmenys į KlaipÄdos m. 13-Ä jį notaro biurÄ dÄl palikimo, atsiradusio mirus J. B., priÄmimo nesikreipÄ. IeÅ¡kovÄs atstovas nurodÄ, kad notarÄs iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas yra prieÅ¡taraujantis Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatoms, nes iÅ¡kÄlus civilinÄ bylÄ teisme ir esant ginÄui paveldÄjimo teisÄs liudijimai negali bÅ«ti iÅ¡duoti, todÄl yra pagrindas šį liudijimÄ panaikinti.Bylos duomenimis nustatyta, kad palikimo perÄjimo Valstybei liudijimų iÅ¡davimo metu, notarei nebuvo žinoma, kad dÄl J.
B. paveldimo turto yra ginÄas teisme. Teismo posÄdžio metu notarÄ paaiÅ¡kino, kad vykstant ginÄui teisme, apie kurį notarÄ nebuvo informuota, paveldÄjimo liudijimas neturÄtų bÅ«ti iÅ¡duotas. NurodÄ, kad jei ji bÅ«tų žinojusi apie ginÄÄ , tai sustabdžiusi palikimo perÄjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo l straipsniu, kuris nustato, kad notarui pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymÄ suteikiama teisÄ juridiÅ¡kai įtvirtinti tik neginÄijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir ValstybÄs teisÄtų interesų apsaugÄ .
NustaÄius, kad po J. B. mirties nÄra nei testamentinių, nei įstatyminių įpÄdinių, nesant ieÅ¡kovÄs ar jos atstovo praÅ¡ymo stabdyti paveldÄjimo liudijimų iÅ¡davimÄ , KlaipÄdos miesto 13-ojo notaro biuro notarÄ Dalia RogovaitÄ 2014 m. rugsÄjo 22 d. pagrįstai iÅ¡davÄ palikimo perÄjimo valstybei liudijimÄ vieninteliam įpÄdiniui â Valstybei. PažymÄtina, kad notarei nežinant apie teisme nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovÄs ValstybÄs, atstovaujamos VMI, pagrindo atsisakyti atlikti aukÅ¡Äiau minÄtÄ notarinį veiksmÄ nebuvo.
Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Notariato įstatymas ar kitas įstatymas nenustato notarui, atliekanÄiam paveldÄjimo procedÅ«ras, pareigos tikrinti ar dÄl paveldimo turto nÄra kilusių ginÄų teisme. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad ieÅ¡kovÄs M. M. ieÅ¡kiniai dÄl nuosavybÄs teisÄs pripažinimo, KlaipÄdos miesto 13-ojo notaro biuro notarÄs Dalios RogovaitÄs 2014 m. rugsÄjo 22 d. iÅ¡duoto palikimo perÄjimo valstybei liudijimo panaikinimo jau atmesti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinÄs instancijos teismo.
IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad pareiÅ¡kÄja, teikdama ieÅ¡kinį, siekia tokio paties rezultato, iÅ¡sprÄsti tuos paÄius reikalavimus, kaip ir iÅ¡nagrinÄtoje byloje. Teismų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovÄs ir J. B. susiklostÄ santykiai galÄjo bÅ«ti prilyginti bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (sugyventiniai), taÄiau gyvenimas kartu su sugyventiniu nuosavybÄs santykių ar teisÄs paveldÄti mirusio sugyventinio turtÄ nesukuria.DÄl valstybÄs teisÄs paveldÄti             IeÅ¡kovÄs atstovo nuomone, paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu atveju, butas liktų beÅ¡eimininkis turtas, o teismui priÄmus partnerystÄs įstatymÄ , ieÅ¡kovÄ Ä¯gytų teisÄ paveldÄti turtÄ .
             Teismas pažymi, kad nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikÄjo mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pÄdinis tam, kad teises į paveldÄtÄ turtÄ galÄtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).
PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kinys netenkintinas, nes, net ir panaikinus paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ , valstybei iÅ¡liktų paveldÄjimo teisÄ Ä¯ palikimÄ pagal įstatymÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovei toks veiksmas nesukurs teisinių padarinių, nes sugyventinis, prieÅ¡ingai nei sutuoktinis, neturi paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovÄ negali bÅ«ti laikoma pretenduojanti į palikimÄ , todÄl neturi teisinio pagrindo ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumo (CK 5.13 straipsnis).
Be to, ginÄyti palikimo priÄmimo teisÄtumÄ galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priÄmÄ kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). IeÅ¡kovÄ nepateikÄ jokių įrodymų, kad notarÄ, iÅ¡duodama ginÄijamÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , pažeidÄ Ä¯statymų nuostatas. Kaip minÄta, nei pagal Notariato įstatymÄ , nei pagal CK normas, reglamentuojanÄias paveldÄjimo teisinius santykius, notaras neturi pareigos tikrinti ir rinkti informacijÄ apie vykstanÄius teisminius ginÄus dÄl paveldimo turto.
IeÅ¡kovÄs teiginiai dÄl Notariato įstatymo nuostato pažeidimo yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, todÄl nÄra pagrindas pripažinti, kad paveldÄjimo teisÄs liudijimas yra iÅ¡duotas neteisÄtai, ir jį pripažinti negaliojanÄiu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kadangi ieÅ¡kovÄ nÄra įpÄdinÄ Ä¯ palikimÄ nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nÄra teisinio pagrindo naikinti KlaipÄdos miesto 13-ojo notaro biuro notarÄs Dalios RogovaitÄs 2014 m. rugsÄjo 22 d. iÅ¡duoto palikimo perÄjimo valstybei liudijimo, notarÄs atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisÄti, todÄl ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atmestinas.Atmetus ieÅ¡kinį, atmestinas ir ieÅ¡kovÄs praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu KlaipÄdos apygardos teismui per KlaipÄdos apylinkÄs teismo KlaipÄdos miesto rÅ«mus.
TeisÄja                                                                                     Erika TamoÅ¡aitienÄ