Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0f63b0c-d5e1-435d-8cde-2f1ca7100c4d KI-generiert

Civil court dismissed claim to annul inheritance certificate as cohabitant lacks statutory inheritance rights.

Geschäftsnummer f0f63b0c-d5e1-435d-8cde-2f1ca7100c4d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the plaintiff's claim to annul an inheritance certificate issued to the state regarding the estate of a deceased man. The plaintiff, a cohabitant who lived with the deceased for over 20 years, argued that their partnership entitled them to inheritance rights similar to spouses. The court ruled that cohabitants do not have statutory inheritance rights and that the certificate's annulment would not change the state's legal entitlement to the estate. Consequently, the plaintiff lacked standing to challenge the document's validity.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CK 5.13 str.; CK 5.66 str.; CK 5.8 str. - A cohabitant lacks standing to challenge an inheritance certificate because they possess no statutory inheritance rights, rendering the annulment request legally unfounded.

Schlagwörter

KI-generiert
cohabitant inheritance rights statutory inheritance entitlement inheritance certificate annulment standing to sue inheritance notary public duties

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 5.13
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 5.66
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 5.8
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 259
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 260
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 268
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 269
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 270
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 93

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Supreme Court of Lithuania, Civil Case No. 3K-3-86/2007
Supreme Court of Lithuania, Civil Case No. 3K-3-240/2008

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr. 2-2744-965/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04326-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 3.2.3.1.; 3.2.6.1(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 9 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Erika TamoÅ¡aitienė, sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei, Deimantei Žilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės M. M. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui,atsakovei notarei Daliai Rogovaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei Daliai Rogovaitei, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kurio pagrindu valstybė paveldėjo J.

B., mirusio (duomenys neskelbtini), ginčo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų. Nurodė, jog ieÅ¡kovė ir J. B. santuokos nebuvo įregistravę, nors ketino tai padaryti, kartu vedė bendrÄ Å«kį, dalinosi iÅ¡laidomis bei pajamomis, buvo kreipęsi į turto pardavimo agentÅ«rÄ dėl dviejų butų pardavimo ir bendro kito buto pirkimo, tačiau dėl ligos ir kitų aplinkybių (nors 2007 m. buvo numatę santuokos sudarymo datÄ ), santuoka nebuvo sudaryta.

Teigia, kad ieÅ¡kovė ir J. B. (sugyventiniai) kartu, kaip Å¡eima, gyveno daugiau nei 20 metų, todėl tarp jų susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė notarė Dalia Rogovaitė su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, teismo praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad į palikimo vietos atsiradimo notarÄ , t. y. į Klaipėdos m. 13-ojo notaro biuro notarę DaliÄ Rogovaitę po palikėjo J. B. mirties kreipėsi vienintelis asmuo – Lietuvos Respublikos Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – Valstybė atstovaujama VMI).

Lietuvos Respublikos Valstybei 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė Valstybė, atstovaujama VMI, praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad M. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį grindžia iÅ¡ esmės reikalavimais, dėl kurių tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-145-639/2015 (sprendimo dalis dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo), tiek Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-128-460/2016 jau pasisakyta.

Atsakovės nuomone, M. M. jokių teisių į J. B. palikimÄ neturi, kadangi tais atvejais, kai palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , palikimas pereina valstybei. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas palaikė patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai paaiÅ¡kino, kad teismai nustatė, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. buvo jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, jie vedė bendrÄ Å«kį, M.

M. įrodė, kad turėjo pakankamai lėšų įsigyti arba pagerinti ginčijamus nuosavybės teise objektus, sukurti bendrÄ nuosavybės teisę. Nurodė, kad notarės iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas yra prieÅ¡taraujantis Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatoms, nes iÅ¡kėlus civilinę bylÄ teisme ir esant ginčui, paveldėjimo teisės liudijimai negali bÅ«ti iÅ¡duoti, todėl yra pagrindas ginčyti šį liudijimÄ . Valstybinės institucijos atstovas, suklaidindamas notarę, žinodamas, kad iÅ¡kelta civilinė byla, sÄ moningai kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

IeÅ¡kovės atstovas taip pat pažymėjo, kad teisme užvesta byla dėl ieÅ¡kovės iÅ¡keldinimo, todėl nepalankaus teismo sprendimo atveju nagrinėjamoje byloje, ji bÅ«tų iÅ¡keldinta. Pažymėjo, kad paveldėjimo teisės liudijimas galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik į nekilnojamÄ jį turtÄ , o į akcijas toks liudijimÄ negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas, nes akcijas gali paveldėti tik Turto bankas, todėl Å¡is turtas yra beÅ¡eimininkis.Atsakovė notarė Dalia Rogovaitė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad iÅ¡duodant liudijimÄ notarai visada klausia, ar nėra ginčo, tačiau kiekvienu konkrečia atveju, notaras netikrina teismų sistemoje dėl galimų ginčų.

Jei notaras gauna tokiÄ informacijÄ arba praÅ¡ymÄ stabdyti palikimo iÅ¡davimÄ , tada ir sustabdo, ir tik tuo atveju, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas dėl paveldėjimo procedÅ«rų. Kreipiantis įpėdiniui, notaras privalo nedelsiant iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , suėjus terminui. Å iuo atveju M. M. nėra įpėdinė, testamento mirusysis jos vardu nepaliko. IeÅ¡kinio patenkinimo atveju pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kiltų klausimas, kam priklauso tas turtas, nes pagal paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas M.

M. joks turtas nepriklausytų.              Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė.             Atsakovės Valstybės, atstovaujamos VMI, ir trečiojo asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant. Teismas konstatuoja : ieÅ¡kinys atmestinas.Dėl (partnerystės) teisinių santykių reglamentavimoIeÅ¡kovė teismo prašė nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , iki bus priimtas partnerystės įstatymas ir įsigalios CK trečiosios knygos XV skyriaus normos, sustabdyti CK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Taip pat nurodė, kad jÄ ir mirusįjį siejo faktiniai Å¡eimyniniai teisiniai santykiai (partnerystė). IeÅ¡kovės teigimu, gyvenant kartu su J. B., abu neabejotinai bÅ«tų įregistravę partnerystę, tačiau įstatymo nebuvimas užkirto keliÄ partnerystės įregistravimui ir tuo pačiu apginti savo turtinius interesus mirus vienam iÅ¡ partnerių.             Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento. Kadangi nėra Å¡io įstatymo, tai partnerystės faktas, kol jis neįregistruotas, neturi juridinės reikÅ¡mės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

             Be to, teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit). Tai reiÅ¡kia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki Å¡ių norminių aktų įsigaliojimo, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas. Teisiniai santykiai atsiranda tik galiojančio įstatymo nustatytais pagrindais. Å iuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiÅ¡kumÄ , stabilumÄ .

IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kad partnerystės santykius reglamentuojantys teisės aktų projektai yra priimti ir registruoti, kad juose numatyta galimybė įstatymÄ taikyti atgal, todėl teismas praÅ¡ymus dėl bylos sustabdymo atmetė protokolinėmis nutartimis ir bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjo toliau.             Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo teisės pagal CK 5.8 straipsnio nuostatasIÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Dalia Rogovaitė 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notaro registro Nr. DR-4135, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J.

B., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ , t. y. butÄ , adresu , (duomenys neskelbtini) butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų. IeÅ¡kovės teigimu, ji su J. B. gyveno kaip Å¡eima nuo 1993 m. liepos 13 d. iki J. B. mirties (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp ieÅ¡kovės M. M. ir J. B. nesudaryta. Nustatyta ir tai, kad ieÅ¡kovė 2015 m. kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisės pripažinimo į mirusiam J. B. priklausiusį turtÄ civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015, kurioje 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti ieÅ¡kinį. 2016 m. birželio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .              Asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis).             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo siekia panaikinti valstybei iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , kadangi tarp jos ir mirusio asmens susiklosčiusių Å¡eimyninių santykių pagrindu po palikėjo mirties ji turėtų paveldėjimo teisę.

Po palikėjo mirties momento jo turtinės teisės ir pareigos bei kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina įpėdiniams. Paveldima gali bÅ«ti pagal įstatymÄ ir pagal testamentÄ (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iÅ¡ visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Ä®pėdinius pagal įstatymÄ griežtai apibrėžia įstatymas, nurodydamas, kad paveldint pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniais gali bÅ«ti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi pareiÅ¡kėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ eilę, nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti. CK 5.13 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių paveldėjimo teisę, numato, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). IeÅ¡kovė nurodo, kad kartu su J. B. gyveno kartu kaip sugyventiniai. CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpėdinio, bet ne kito asmens, teisė priimti palikimÄ .

Sugyventinio (partnerio) teisė paveldėti pagal įstatymÄ nenustatyta, tame tarpe ir paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, todėl pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę įpėdine pagal įstatymÄ nėra. Ä®pėdiniais pagal testamentÄ gali bÅ«ti bet kurie fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, taigi Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė galėtų bÅ«ti įpėdinė pagal testamentÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. B. testamento nebuvo sudaręs. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė teismas, nei CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymÄ eilę, nei kitos Civilinio kodekso nuostatos nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti pagal įstatymÄ , duomenų apie mirusiojo sudarytÄ testamentÄ taip pat nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovę, kaip kartu gyvenusiÄ palikėjo sugyventinę, palikėjo įpėdine nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ .

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė nėra subjektas ir neturi teisės reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ CK 5.8 straipsnio pagrindu, todėl jos ieÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, kad reikalavimo teisę turi, nes net ir panaikinus palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , ji neįgytų teisės paveldėti pagal įstatymÄ mirusio sugyventinio turto. Dėl notarės Dalios Rogovaitės veiksmųNotariato įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad notaras privalo atlikti tai, kÄ nustato įstatymas ir kaip nustato įstatymas, o tinkamas nustatytų funkcijų atlikimas ir užtikrina sudaromų sandorių ir dokumentų teisėtumÄ .

Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi, notaras tvirtinta tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

             Atsakovė notarė nurodė, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki minėto palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimo dienos jokie kiti įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai ir/ar suinteresuoti asmenys į Klaipėdos m. 13-Ä jį notaro biurÄ dėl palikimo, atsiradusio mirus J. B., priėmimo nesikreipė. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, kad notarės iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas yra prieÅ¡taraujantis Notariato įstatymo 1 straipsnio nuostatoms, nes iÅ¡kėlus civilinę bylÄ teisme ir esant ginčui paveldėjimo teisės liudijimai negali bÅ«ti iÅ¡duoti, todėl yra pagrindas šį liudijimÄ panaikinti.Bylos duomenimis nustatyta, kad palikimo perėjimo Valstybei liudijimų iÅ¡davimo metu, notarei nebuvo žinoma, kad dėl J.

B. paveldimo turto yra ginčas teisme. Teismo posėdžio metu notarė paaiÅ¡kino, kad vykstant ginčui teisme, apie kurį notarė nebuvo informuota, paveldėjimo liudijimas neturėtų bÅ«ti iÅ¡duotas. Nurodė, kad jei ji bÅ«tų žinojusi apie ginÄÄ , tai sustabdžiusi palikimo perėjimo valstybei liudijimo iÅ¡davimÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo l straipsniu, kuris nustato, kad notarui pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymÄ suteikiama teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir Valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Nustačius, kad po J. B. mirties nėra nei testamentinių, nei įstatyminių įpėdinių, nesant ieÅ¡kovės ar jos atstovo praÅ¡ymo stabdyti paveldėjimo liudijimų iÅ¡davimÄ , Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė Dalia Rogovaitė 2014 m. rugsėjo 22 d. pagrįstai iÅ¡davė palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ vieninteliam įpėdiniui – Valstybei. Pažymėtina, kad notarei nežinant apie teisme nagrinėjamÄ civilinę bylÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės Valstybės, atstovaujamos VMI, pagrindo atsisakyti atlikti aukščiau minėtÄ notarinį veiksmÄ nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Notariato įstatymas ar kitas įstatymas nenustato notarui, atliekančiam paveldėjimo procedūras, pareigos tikrinti ar dėl paveldimo turto nėra kilusių ginčų teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės M. M. ieškiniai dėl nuosavybės teisės pripažinimo, Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo jau atmesti tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad pareiÅ¡kėja, teikdama ieÅ¡kinį, siekia tokio paties rezultato, iÅ¡spręsti tuos pačius reikalavimus, kaip ir iÅ¡nagrinėtoje byloje. Teismų nustatyta, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. susiklostę santykiai galėjo bÅ«ti prilyginti bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (sugyventiniai), tačiau gyvenimas kartu su sugyventiniu nuosavybės santykių ar teisės paveldėti mirusio sugyventinio turtÄ nesukuria.Dėl valstybės teisės paveldėti             IeÅ¡kovės atstovo nuomone, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atveju, butas liktų beÅ¡eimininkis turtas, o teismui priėmus partnerystės įstatymÄ , ieÅ¡kovė įgytų teisę paveldėti turtÄ .

             Teismas pažymi, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , patvirtinantį jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis).

Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieÅ¡kinys netenkintinas, nes, net ir panaikinus paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ , valstybei iÅ¡liktų paveldėjimo teisė į palikimÄ pagal įstatymÄ , kai tuo tarpu ieÅ¡kovei toks veiksmas nesukurs teisinių padarinių, nes sugyventinis, prieÅ¡ingai nei sutuoktinis, neturi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ , ieÅ¡kovė negali bÅ«ti laikoma pretenduojanti į palikimÄ , todėl neturi teisinio pagrindo ginčyti palikimo priėmimo teisėtumo (CK 5.13 straipsnis).

Be to, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ galima per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo (CK 5.8 straipsnis). IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, iÅ¡duodama ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ , pažeidė įstatymų nuostatas. Kaip minėta, nei pagal Notariato įstatymÄ , nei pagal CK normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, notaras neturi pareigos tikrinti ir rinkti informacijÄ apie vykstančius teisminius ginčus dėl paveldimo turto.

IeÅ¡kovės teiginiai dėl Notariato įstatymo nuostato pažeidimo yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio, todėl nėra pagrindas pripažinti, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra iÅ¡duotas neteisėtai, ir jį pripažinti negaliojančiu.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kadangi ieÅ¡kovė nėra įpėdinė į palikimÄ nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nėra teisinio pagrindo naikinti Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo, notarės atlikti veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas.Atmetus ieÅ¡kinį, atmestinas ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėja                                                                                     Erika Tamošaitienė