Court partially allowed claim recognizing detention conditions violation but dismissed monetary damages due to lack of causation.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court recognized a violation of the applicant's right to detention conditions but dismissed the request for monetary damages. The applicant alleged severe overcrowding and poor conditions, while the state argued the detention was intermittent and did not reach the threshold of inhuman treatment. The court decided to uphold the violation finding as sufficient satisfactoriness but rejected the damages claim because the applicant failed to prove a causal link between the conditions and specific non-material harm.
Legislator-Regeste
KI-generiertCivil Code Art. 1.125 s. 8; Civil Code Art. 1.134 s. 1: A violation of statutory detention conditions constitutes a breach of rights, but monetary compensation requires proof of a causal link between the violation and specific non-material harm, which is not established if the applicant fails to individualize negative consequences.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-152-289/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03066-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2., 37.2. ,74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 27 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisÄjas Virginijus StankeviÄius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A. K.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A.
K. skundÄ atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas A. K. 2014 m. gruodžio 9 d. kreipÄsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu (2 b.l.), kuriuo praÅ¡Ä iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 12500 litų neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Savo skunde nurodÄ, kad jis į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas iÅ¡ viso 25 kartus ir kiekvienÄ kartÄ jis bÅ«davo talpinamas į laikino laikymo kameras, kurios neatitiko keliamų reikalavimų.
Kameros bÅ«davo perpildytos ten kalinÄių asmenų, kamerose nÄra gultų, prastas apÅ¡vietimas, tualetas neatskirtas jokia sienele, temperatÅ«ra patalpose nesiekia nei 14 laipsnių, po to bÅ«davo perkeliamas į paskirstymo kameras, kamerose praleisdavo apie 3â4 val., kamerose Å¡alta ir drÄgna, nÄra stalo, tualetas netinkamai įrengtas, nÄra ventiliacijos. NurodÄ, kad dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , t.y. patyrÄ didžiulį psichologinį sukrÄtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ , dÄl to sumažÄjo bendravimo galimybÄs. Nurodo, kad dÄl atsakovo neteisÄtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ vertina 12500 Lt.
Teismo praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, jam priteisti 12500 Lt neturtinÄs žalos.Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybÄ, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, teismui pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas trumpalaikio sulaikymo kamerose periodiÅ¡kai nuo 2011-11-09 iki 2014-12-03.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dÄl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinÄ, tiek ir neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.
Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinÄjant pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaiÄiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.DÄl trumpalaikių kamerų pažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas nurodo, jog 25 kartus buvo laikomas laikinose sulaikymo kamerose. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintomis LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr.1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras.
Suimtieji (nuteistieji) į Å¡ias kameras uždaromi laikantis SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. PareiÅ¡kÄjas laikinose sulaikymo kamerose buvo: PK-4 ir PK-6 bei PK-8 kamerose 2011-12-19, 2011-12-30, 2012-09-10, 2012-09-27, 2012-10-08, 2012-10-23, 2012-11-20, 2013-02-08, 2013-02-27, 2013-03-28, 2013-05-15, 2013-06-07, 2013-07-09, 2013-07-18, 2013-09-27, 2013-10-08, 2014-03-06, 2014-03-20, 2014-04-08, 2014-04-23, 2014-04-30, 2014-06-03, 2014-07-28, 2014-08-21, 2014-10-30, 2014-12-03. PažymÄjo, jog įstatymų leidÄjas neįpareigoja Å iaulių tardymo izoliatorių registruoti duomenų, kiek asmenų buvo patalpinti kartu su pareiÅ¡kÄju į laikinas sulaikymo kameras.
PareiÅ¡kÄjo laikymo laikino sulaikymo kamerose laikotarpiu buvo tikrinta PK-4 kamera 2014-08-20. Nustatyta, kad lubų kreidos dažų danga vietomis byra, pelÄsio nÄra, patalpose reikia atlikti remontÄ . PažymÄjo, jog higienos normoje nustatyti gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimai taikomi tik tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų apgyvendinimui skirtų patalpų įrengimui. Nei trumpalaikio laikymo, nei priÄmimo-paskirstymo kameros nÄra į izoliatorių priimtų asmenų apgyvendinimui skirtos patalpos.
PareiÅ¡kÄjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikianÄiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisÄtais. NenustaÄius dÄl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų), pareiÅ¡kÄjo reikalavimas dÄl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.DÄl neturtinÄs žalos pagrįstumo nurodÄ, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakÄ, kad tam tikra kanÄia ar pažeminimas ? tai dažnai bÅ«dingi ar neiÅ¡vengiami bausmÄs formos ar laisvÄs atÄmimo priemonių elementai.
ValstybÄ privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai įkalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkriÄio 5 d. nutartyje administracinÄje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodÄ, kad siekiant neturtinÄs žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, tikrai patyrÄ fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai patyrÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
PareiÅ¡kÄjo dÄstomos neturtinÄs žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinÄios aplinkybÄs neįrodo realaus neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246â6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. NenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-525-1355/2010).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje buvo ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme).PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais.
TurtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, pareiÅ¡kÄjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-669/2011). PareiÅ¡kÄjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis.
Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai apie patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ yra nepagrįsti. MinÄta, kad nenustaÄius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materiali (piniginÄ) kompensacija už moralinÄ Å¾alÄ turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis â sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.
Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrÄžiamus neturtinÄs žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kÄjo reikalavimo atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkreÄias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kÄjo patirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡ jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinÄse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).Sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo klausimÄ kiekvienu konkreÄiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, t. y. neigiama tokios veikos pasekmÄ savaime negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti Å¡ios veikos neteisÄtumÄ (2007 m. spalio 23 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A11- 944/2007). PareiÅ¡kÄjas turi įrodyti žalos faktÄ ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Ä®statymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtakÄ asmenų teisÄms, laisvÄms ar interesams 2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinÄje byloje Nr. A-261-288/2009). PareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, kad jam buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikÄ taip, kaip privalo elgtis teisÄs aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžianÄių pareigÅ«nų kaltÄ dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kÄjo nurodomos neturtinÄs žalos.
Tai, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ stresÄ ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Å iaulių tardymo izoliatoriaus kamerÄ , yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . TaÄiau tai nÄra pagrindas priteisti neturtinÄ Å¾alÄ . Be to, pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dÄl kurių patyrÄ tariamÄ neturtinÄ Å¾alÄ , skundÄ grindÄ abstrakÄiais teiginiais, nenurodÄ, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaiÄiuotas.
Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ galimai siekdamas turtinÄs naudos, taÄiau neįrodÄ, kad patyrÄ skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ .DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡raiÅ¡kos pažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymÄjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄ Å¾ala priteisiama konkreÄiu atveju nustaÄius, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekÄ Ä¯gyvendinti galiojanÄius teisÄs aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kÄjÄ , pareiÅ¡kÄjo laikymas teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukÄlÄs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PraÅ¡Ä taikyti reikalavimo senaties terminÄ , pareiÅ¡kÄjo skundÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ (70â73 b.l.).PareiÅ¡kÄjo A.
K. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kÄjas nagrinÄjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kÄlÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje bÅ«nant laikino sulaikymo, paskirstymo kamerose, kurių plotas nesiekia net 10 kv. m, bÅ«davo laikoma po 10 ir daugiau asmenų, Å¡iose kamerose tualetas įrengtas be jokių pertvarų, nÄra įrengta ventiliacija, blogas apÅ¡vietimas, kamerose Å¡alta ir drÄgna, nÄra gultų ir stalo. Teismas pažymi, kad valstybÄs ir savivaldybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
1) neteisÄti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);
2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidÄjo kaltÄ (LR CK6.248 straipsnis);
4) teisÄs pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), taÄiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo (tiek turtinÄs, tiek ir neturtinÄs) gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinÄjamu atveju Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
NenustaÄius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinÄ prievolÄ atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminÄje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisÄtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipÄsi teisminÄs gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ.
Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kanÄių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kanÄias sukeliantys neteisÄti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisÄtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos, padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ ar įstatymų saugomas interesas.
TaÄiau asmens pažeista teisÄ teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkreÄiai įvardija neteisÄtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakÄiai iÅ¡vardyti galimai neteisÄtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai, kokio teisÄs akto reikalavimų nevykdÄ atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikÄ taip, kaip turÄjo veikti pagal atitinkamas teisÄs normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1527/2012).Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2014-12-23 pažymos Nr. 69/06-6290 (63 b.l.), pareiÅ¡kÄjas laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-4 (18,03 kv. m ploto) buvo laikomas 2011-11-09, 2014-03-06, 2014-03-20, 2014-04-23, 2014-04-30, 2014-06-03, 2014-07-28, 2014-08-21, 2014-10-30, laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-6 (18,10 kv. m ploto) buvo laikomas 2011-12-19, 2011-12-30, 2012-09-10, 2012-10-08, 2012-10-23, 2012-11-20, 2013-02-08, 2013-02-27, 2013-03-28, 2013-05-15, 2013-06-07, 2013-07-09, 2013-07-18, 2013-09-27, 2013-10-08, 2014-04-08, laikino sulaikymo kameroje Nr. PK-8 (8,03 kv. m ploto) buvo laikomas 2012-09-27, 2014-12-03.
Duomenų, patvirtinanÄių, kiek laiko pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas nurodytomis dienomis laikino sulaikymo kamerose, teismui nepateikta, taÄiau teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodyta informacija, kad vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172) 11 punktu, priimti suimtieji (nuteistieji), kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. PareiÅ¡kÄjas aplinkybÄs, jog jis laikino sulaikymo kamerose bÅ«davo laikomas ilgiau nei po dvi valandas, nenurodÄ, nurodÄ tik, kad laikino sulaikymo kamerose bei paskirstymo kamerose bÅ«davo laikomas apie 3â4 valandas, todÄl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡iose kamerose jo nurodytu laikotarpiu maksimaliai galÄjo bÅ«ti laikomas iÅ¡ viso 50â54 valandas.
Taip pat byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas 25 kartus buvo patalpintas į laikino sulaikymo kameras, kurių plotas 18,03 ir 18,10 kvadratiniai metrai, ir tik du kartus patalpintas į laikino sulaikymo kamerÄ , kurios plotas 8,03 kvadratiniai metrai (63 b. l.), todÄl atmestina skunde nurodyta aplinkybÄ, kad laikino sulaikymo patalpų dydis visÄ laikÄ buvo apie 10 kvadratinių metrų.Nustatyta, kad atsakovas nefiksuoja, kiek tiksliai nuteistųjų (suimtųjų) vienu metu bÅ«na laikoma laikinojo sulaikymo kamerose.
Atsižvelgiant į tai, nustatyti, kiek asmenų buvo kartu su pareiÅ¡kÄju laikino sulaikymo kamerose bei kiek ploto pareiÅ¡kÄjui jose teko, nÄra galimybÄs. Atsakovas nurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus laikino sulaikymo kameros nÄra gyvenamosios patalpos, jose suimtieji (nuteistieji) laikomi ne ilgiau kaip dvi valandas, todÄl Å¡ioms patalpoms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ reikalavimai nÄra taikomi.
Teismo vertinimu, Å¡is argumentas nÄra teisingas, kadangi HN 76:2010 yra taikoma laisvÄs atÄmimo vietų pastatams ir teritorijoms (2 punktas). TaÄiau taip pat pabrÄžtina, kad atskirai tokios paskirties patalpoms HN 76:2010 specialÅ«s reikalavimai nenustatyti, todÄl sprÄstina, kad negyvenamosios patalpos, kurios atskiriamos pagal higienos normoje vartojamų sÄ vokų apibrÄžimus (5 punktas), turi atitikti negyvenamosioms patalpoms keliamus bendruosius reikalavimus, t. y. suimtiesiems (nuteistiesiems) turi bÅ«ti sudaryta saugi sveikatai aplinka.
Teismas pažymi, jog atsakovas nepaneigÄ pareiÅ¡kÄjo argumento, jog sanitarinis mazgas laikino sulaikymo kamerose nÄra atitvertas jokia pertvara. Nors sutiktina, kad jokie teisÄs aktai bei normos nereglamentuoja sanitarinių mazgų įrengimo standartų laikino sulaikymo kamerose, taÄiau sprÄstina, kad tiek gyvenamosiose, tiek negyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai aplinka, užtikrinamos garbÄs ir orumo nežeminanÄios sÄ lygos. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad atsakovas, neįrengÄs atitverto sanitarinio mazgo laikino sulaikymo kamerose, kuriose kartu su pareiÅ¡kÄju bÅ«davo ir daugiau asmenų, pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti laikomam garbÄs ir orumo nežeminanÄiomis sÄ lygomis.PareiÅ¡kÄjas taip pat skunde nurodÄ, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus laikino sulaikymo kamerose Å¡alta ir drÄgna, nÄra įrengta ventiliacija.
Byloje yra atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pateiktas Å iaulių visuomenÄs sveikatos centro 2014 m. rugpjÅ«Äio 27 d. patikrinimo aktas Nr. EP-340 (65â69 b.l.), kuriame yra nurodyta, jog 2014 m. rugpjÅ«Äio 21 d. atlikto patikrinimo metu Å iaulių tardymo izoliatoriaus paskirstymo kameros, kurioje patikrinimo metu buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, kontrolÄs metu nustatyta, kad kameros lubų kreidos dažų danga vietomis byra, pelÄsio nÄra, patalpose reikia atlikti remontÄ (pažeidžiamas HN 76:2010 62 punktas).
Nustatyta santykinÄ oro drÄgmÄ yra 76,7 %, matavimų neapibrÄžtis â 0,97 % (pažeidžiamas HN 76:2010 26 punktas). Nustatyta dirbtinÄ apÅ¡vieta 4 lx, matavimų neapibrÄžtis 1,4 lx (pažeidžiamas HN 76:2010 22 punktas).Konstatuotina, jog Å iaulių tardymo izoliatorius, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ HN 76:2010 62 punkto, 26 punkto, 22 punkto reikalavimus, neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus privalÄjo veikti.KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ 2 punkte.
Atsižvelgiant į tai, sprÄstina, jog negalima konstatuoti Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisÄto neveikimo dÄl ventiliacijos laikino sulaikymo kamerose nebuvimo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).
Å i aplinkybÄ taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .
Taigi teisÄs pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinÄs žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).
AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).PažymÄtina, kad EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ.
ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje KudÅa prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.
Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minÄtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinÄs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliuÄiais skaiÄiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judÄjimo laisvÄ.Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kÄjas jo nurodytu laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas sÄ lygomis, pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį.
Byloje nÄra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos.Teismas, atsižvelgÄs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinÄje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo buvimas Å iaulių tardymo izoliatoriaus laikino sulaikymo kamerose, neužtikrinant garbÄs ir orumo nežeminanÄių sÄ lygų, jam sukÄlÄ sunkumus, nepatogumus, ir tuo buvo pažeistos pareiÅ¡kÄjo neturtinÄs teisÄs. TaÄiau įvertinÄs byloje surinktus įrodymus, t. y. kad pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ viso laikino sulaikymo kamerose laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2014-12-03 maksimaliai buvo laikomas 50â54 valandas, buvimas Å¡iose kamerose buvo su gana didelÄmis pertraukomis, nenuolatinis, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmÄ, į tai, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ ir neindividualizavo dÄl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodÄ priežastinio ryÅ¡io tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinÄs žalos, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, vertina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisÄs į teisÄs aktuose nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .
Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygas, o reikalavimas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ pinigais atmestinas kaip nepagrįstas. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas A. K. dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo dÄl netinkamų sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje anksÄiau jau kelis kartus kreipÄsi į teismÄ ir 2014 m. lapkriÄio 26 d. bei 2015 m. vasario 17 d. teismo sprendimais pareiÅ¡kÄjo skundai buvo iÅ¡ dalies patenkinti.
Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85â87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kÄjo A. K. teisÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos teisÄs aktais nustatytas laikymo laikino sulaikymo kamerose sÄ lygas buvo pažeista.ReikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .
TeisÄjas                                                                 Virginijus StankeviÄius