Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0e52fd0-bf0c-4eb6-bceb-63d04c666c50 KI-generiert

Court partially allowed claim for 54 EUR damages for inadequate detention conditions over six days.

Geschäftsnummer f0e52fd0-bf0c-4eb6-bceb-63d04c666c50
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the plaintiff's request for 20,000 EUR but partially granted a claim for 54 EUR in damages for inadequate detention conditions. The plaintiff argued that the police station failed to provide food, medical care, and hygiene during a six-day detention, citing specific regulations. The court found the claim partially valid based on the duration of the detention and applied principles of fairness and reasonableness to determine an appropriate compensation amount.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LRT 85 str. 5 d.; 86-87 str.; 88 str. 1 ir 5 pkt.: When a person suffers non-material damage due to detention conditions not complying with legal requirements, the court must assess the amount based on the detention facility, the intent of the respondent, the general economic situation, the standard of living, and the amount awarded in similar cases to ensure legal certainty, fairness, and reasonableness.

Schlagwörter

KI-generiert
non-material damages detention conditions administrative liability fairness principle police station detention compensation assessment legal certainty

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos čiastymo 85 straipsnio 5 dalis
86-87 straipsniai
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo J.
88 straipsnio 1 ir 5 punktai
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjo J.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011
A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).
2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m.
2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015
A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m.
2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015
A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m.
2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

S P R E N D I M A SS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui J. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,2016 m. birželio 20 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 4-8).    PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam tinkamo maitinimo, medicininės priežiÅ«ros, galimybės apsipirkti, draudžiant siuntinius bei bendravimÄ su artimaisiais. Teigia, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje jam nebuvo skiriamas dietinis maitinimas, kuris jam dėl sveikatos sutrikimų buvo rekomenduotas laisvės atėmimo vietos ligoninės gydytojų bei skiriamas PravieniÅ¡kių pataisos namuose. Taip pat Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje jam nebuvo užtikrinta ir sveikatos priežiÅ«ra.

Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančios bendruomenės slaugytojos prašė išduotų jam vaistų ir tepalo nuo bėrimo ir niežėjimo, tačiau juos išduoti buvo atsisakyta, motyvuojant, kad tokių vaistų Klaipėdos AVPK areštinėje nėra. Šiuos būtinus vaistus savo lėšomis nupirko ir jam atnešė motina. Mano, kad Klaipėdos AVPK areštinė privalėjo pasirūpinti būtiniausiais medikamentais. Nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Be to, atvykus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, nebuvo patikrintas areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojos, o iÅ¡ karto patalpintas su kitais nuteistaisiais, nors niežėjo visas kÅ«nas, taip pat nebuvo nuvestas nusiprausti.

Pažymi, jog ne kartÄ skundėsi dėl gyvenimo sÄ lygų Klaipėdos AVPK administracijai, tačiau jo skundų neregistravo.Teigia, kad dėl minėtų atsakovo veiksmų jis patyrė didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo jo sveikata. Mano, kad buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis bei Konstitucijos 21 straipsnis. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas J. S. skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad dietinis maitinimas jam paskirtas nuo 2013 m. spalio mėnesio, o ginčo laikotarpiu atvykęs į Klaipėdos AVPK rašė praÅ¡ymÄ dėl dietinio maitinimo skyrimo, iÅ¡davimo vaistų bei pasimatymų suteikimo, tačiau Klaipėdos AVPK netenkino Å¡io praÅ¡ymo.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo asmens byloje nebuvo įraÅ¡o, kuriuo pagrindu Klaipėdos AVPK administracija turėjo skirti dietinį maitinimÄ . Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 11-13) nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), areÅ¡tinėje laikomų asmenų visi gauti praÅ¡ymai, skundai, laiÅ¡kai yra registruojami.

PareiÅ¡kėjui 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikus skundÄ dėl draudimo turėti maisto produktus stiklinėje taroje bei 2015 m. lapkričio 5 d. praÅ¡ymÄ dėl informacijos apie pareiÅ¡kėjo laikymo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje sÄ lygas, į juos buvo atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka. Kitų skundų ar praÅ¡ymų Klaipėdos AVPK iÅ¡ pareiÅ¡kėjo negavo. PaaiÅ¡kina, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės medicinos punktas atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai areÅ¡tinės eksploatavimui.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų neturėjo, į medicinos punktÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėjui 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo perduotas jo motinos siuntinys su leidžiamais daiktais (higienos priemonės). Pabrėžia, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims nėra numatyta galimybė apsipirkti.Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikomiems asmenims maistÄ ruoÅ¡ia ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal paslaugų pirkimo-pardavimo 2014 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis.

Tiekiamo maisto kokybę tikrina Klaipėdos miesto ir veterinarijos tarnyba, kuri apie patikrinimo rezultatus Klaipėdos AVPK neinformuoja. Pabrėžia, jog Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnai maisto gamyboje ir maisto išdavime areštinėje laikomiems asmenims nedalyvauja, tai atlieka UAB „Rasytė“. Vadovaujantis Taisyklių 65 punktu, ligonių, nėščių, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

MaistÄ tiekiančiai įmonei duomenis apie areÅ¡tinėje laikomus asmenis, kuriems reikalingas dietinis maitinimas, pateikia policijos areÅ¡tinės budėtojai. Å iuos duomenis areÅ¡tinės pareigÅ«nai randa laikomo asmens byloje, kuri visada bÅ«na toje įstaigoje, kurioje tuo metu suimtas ar nuteistas asmuo yra laikomas. Teigia, kad Å¡iuo metu Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje nesant pareiÅ¡kėjo asmens bylos, duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjui buvo skirtas dietinis maitinimas Klaipėdos AVPK, neturi. Nurodo, jog tokių duomenų apskaita policijos areÅ¡tinėse teisės aktais nėra numatyta ir Klaipėdos AVPK nėra vedama.

Skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo dėl netinkamo maitinimo jo buvimo Klaipėdos AVPK laikotarpiu gauta nebuvo. Akcentuoja ir tai, jog pagal Taisyklių 12.19 punktÄ , policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims draudžiama su savimi kameroje turėti maisto produktus stiklinėje ar metalinėje taroje.           Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., atlyginimo priteisimo.

Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ Å½ala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .Pažymėtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu.Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013). Dėl teisės gauti siuntinius, įsigyti prekes, pasimatyti su giminaičiais AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.) (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nesuteikiant jam galimybės apsipirkti, draudžiant siuntinius, draudžiant bendravimÄ su Å¡eimos nariais ir kitais asmenimis.Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areÅ¡tinę iÅ¡ bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama. Taisyklių 39 punktas numato, kad teisė gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ir banderolę su spauda netaikoma nuteistiems asmenims (turintiems tik nuteistojo statusÄ ).

Nuteistieji, kuriems nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, ir nuteistieji, kurie įtariami kito nusikaltimo padarymu, už kurį jiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas, šia teise gali naudotis Taisyklėse nustatyta tvarka.Remiantis minėtų Taisyklių 21 ir 39 punktų nuostatomis, spręstina, jog nuteistiesiems, kurie laikinai perkelti į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų, nėra suteikta teisė pasimatyti su giminaičiais ar gauti perduodamus daiktus, maisto produktus ar banderolę.

Be to, minėtose Taisyklėse nėra numatyta galimybė suimtiesiems apsipirkti. Nors pareiÅ¡kėjas skunde ir remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurių 77 punktas numato pataisos namų suimtiesiems apsipirkti, tačiau Å¡ios nuostatos yra taikomos pataisos įstaigoms, tardymo izoliatoriams, bet nėra taikomos policijos areÅ¡tinėms (2, 8 punktai), kurių veiklÄ reglamentuoja bÅ«tent Taisyklės, kurios nenumato teisės suimtiesiems apsipirkti.

Bylos medžiaga nustatyta ir pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ginčo laikotarpiu, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje, jis buvo nuteistas (turėjo nuteistojo statusÄ ). Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininko 2016 m. kovo 7 d. tarnybinis praneÅ¡imas Nr. 30-PR2-4422 patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. kameroje Nr. 23 (b. l. 14-15).

PraneÅ¡ime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjui pasimatyti su giminaičiais nebuvo galimi. 2015 m. rugsėjo 11 d. pareiÅ¡kėjui jo motina perdavė higienos priemones (dantų pastÄ , dantų Å¡epetukÄ , muilÄ , Å¡ampÅ«nÄ , ir kt.). Nurodyta, jog 2015 m. rugsėjo 11 d. praÅ¡ymų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo artimųjų dėl dietinio maitinimo, pasimatymo, medicininės pagalbos bei televizoriaus priėmimo, nebuvo; taip pat negauta skundų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes spręstina, jog Klaipėdos AVPK nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių dėl teisės pasimatyti su giminaičiais, siuntinių gavimo bei prekių įsigijimo.

Dėl sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo kildina iÅ¡ teisės nusiprausti sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡e neužtikrinimo.Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ . Higienos normos HN 37:2009 6 punktas nustato, jog policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos normos HN 37:2009 55 punktas nustato, kad į policijos areÅ¡tinę patekę asmenys turi bÅ«ti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – sanuojami), ir privalo nusiprausti sanitarinės Å¡varyklos duÅ¡e. Higienos normos HN 37:2009 60 punktas numato, kad policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys privalo prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., t. y. tik 6 dienas, o ne savaitę, todėl ėjimo į duÅ¡Ä grafikas galėjo nesutapti su pareiÅ¡kėjo buvimo Klaipėdos AVPK laiku.

Nors pareiÅ¡kėjas ir remiasi Higienos normos HN 37:2009 55 punktu, tačiau konvojuojami planiniais konvojais asmenys į minimÄ Higienos normos HN 37:2009 55 punkto reikalavimo nuostatÄ nepatenka.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ suteikto dietinio maitinimo, kurį buvo rekomendavęs PravieniÅ¡kių pataisos namų gydytojas. Nurodo, jog Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės administracijos buvo prašęs suteikti dietinį maitinimÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, jog ligonių, taip pat nėščių moterų ir žindyvių, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Higienos normos HN 37:2009 9 punktas numato, kad policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo tvarka turi atitikti teisės akto reikalavimus.

Taisyklių 59 punkte nustatyta, kad asmenims, laikomiems policijos areÅ¡tinėje, turi bÅ«ti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis. Policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areÅ¡tinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoÅ¡tÄ maistÄ , kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir Å¡iuolaikinės higienos reikalavimus. Taisyklių 65 punktas nustato, jog ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areÅ¡tinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam dietinis maitinimas gydytojų buvo skiriamas nuo 2013 m. spalio mėnesio.

Atvykęs į Klaipėdos AVPK, praÅ¡ymÄ dėl dietinio maitinimo pateikė Klaipėdos AVPK administracijai, tačiau dietinis maitinimas nebuvo paskirtas. Teismui pateikta 2014 m. sausio 6 d. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 30-4-ST2-14-3 patvirtina, kad maitinimÄ areÅ¡tinėje laikomiems asmenims tiekia UAB „Rasytė“ (b. l. 33-36). Byloje pateiktu asmens sveikatos istorijos iÅ¡raÅ¡u nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui 2015 m. vasario 18 d. buvo paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 89).

Liudytojas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės viršininkas D. P. 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas rašytinio prašymo dėl dietinio maitinimo nebuvo pateikęs, tačiau dėl dietinio maitinimo su pareiškėju buvo kalbėta žodžiu, bet tiksliai neprisiminė pokalbių detalių bei dėl kokių priežasčių dietinis maitinimas nebuvo paskirtas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pareiškėjui atvykus į Klaipėdos AVPK areštinę, kartu buvo pateikta ir jo asmens ligos istorija. 2016 m. birželio 20 d. teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos valstybės atstovas taip pat nurodė, kad Klaipėdos AVPK turėjo duomenis apie tai, kad anksčiau pareiškėjui buvo skiriamas dietinis maitinimas.

Klaipėdos AVPK 2016 m. balandžio 13 d. raÅ¡te Nr. 30-S-31167(4.13) dėl papildomų įrodymų pateikimo nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje 2015 m. kovo 30 d. yra gydytojo M. B. įraÅ¡as „Dieta R/B <...> balandžio mėnesiui (b. l. 70-72). Nurodyta, jog pareiÅ¡kėjui praÅ¡ant skirti dietinį maitinimÄ , jis nebuvo skirtas pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame raÅ¡te neįvardintos konkrečios priežastys, dėl kurių dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui nepaskirtas, t. y. ar dėl to, kad jis buvo paskirtas tik 2015 m. balandžio mėnesį (nors atsakovas turėjo turėti informacijÄ , kad dieta pareiÅ¡kėjui ne kartÄ buvo skiriama ir anksčiau), ar dėl to, kad pareiÅ¡kėjas pasveiko.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų vieÅ¡ojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiÅ¡kia, kad kiekviena Å¡alis ar proceso dalyvis turi pareigÄ pagrįsti savo pozicijÄ Ä¯rodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, Å¡iuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta.Atsižvelgiant į tai, kad dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui gydytojų buvo paskirtas ir jo asmens sveikatos istorijoje buvo įrašų apie tokį maitinimÄ , o atsakovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs praÅ¡ymo skirti dietinio maitinimo ir kad nebuvo pagrindo tokį maitinimÄ jam skirti, todėl konstatuojama, jog atsakovas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į dietinį maitinimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, jog Klaipėdos AVPK pareigÅ«nai neužtikrino reikiamų vaistų iÅ¡davimo, o atvykus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę, jis nebuvo apžiÅ«rėtas bendruomenės slaugytojos, nors nurodė, kad jam niežti visÄ kÅ«nÄ .

Policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų sveikatos priežiÅ«ra yra reglamentuota Taisyklių 70-79 punktuose. Taisyklių 72.1 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojas privalo per 24 val. apžiÅ«rėti ir įvertinti sulaikytų ir į policijos areÅ¡tinę uždarytų asmenų sveikatos bÅ«klę jų sutikimu (suimti ir nuteisti asmenys, atvežti iÅ¡ kitos kardomojo kalinimo vietos ar policijos areÅ¡tinės apžiÅ«rimi tik Å¡ių pageidavimu).Byloje nėra duomenų, jog atvykęs į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas pageidavo bÅ«ti apžiÅ«rimas areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojos, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad atvežus į Klaipėdos AVPK areÅ¡tinę jo niekas neapžiÅ«rėjo, nors tokiÄ pareigÄ turėjo, laikytinas nepagrįstu.Taisyklių 72 punkte nustatyta, kad policijos areÅ¡tinės bendruomenės slaugytojas privalo; <...> 72.4 priimti gydytojo paskirtus medikamentus (gamintojo pakuotėje) iÅ¡ policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens Å¡eimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iÅ¡ asmenų konvojavimÄ vykdančių pareigÅ«nų, jei asmuo yra atvežamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas.

Taisyklių 73 punktas numato, jog bendruomenės slaugytojas privalo iÅ¡duoti policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims gydytojo paskirtus medikamentus. Asmeniui iÅ¡vykstant iÅ¡ policijos areÅ¡tinės, vaistų likutis grÄ Å¾inamas. Jei policijos areÅ¡tinėje nėra medicinos punkto, medikamentus priima bei už jų saugojimÄ ir iÅ¡davimÄ atsako policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas). Pagal Taisyklių 77 punktÄ , pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui privalo suteikti policijos areÅ¡tinės pareigÅ«nai ir darbuotojai.

Taisyklių 78 punkte nustatyta, kad jeigu policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui reikalinga bÅ«tinoji medicinos pagalba, o ji dėl kokių nors priežasčių negali bÅ«ti suteikta policijos areÅ¡tinėje, asmuo turi bÅ«ti informuotas, kada ji bus suteikta ir kokios pagalbos nesuteikimo priežastys.Remiantis aptartomis Taisyklių nuostatomis, darytina iÅ¡vada, jog policijos areÅ¡tinė turi pareigÄ suteikti tik pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ ir laiku iÅ¡duoti priimtus (gautus) ir gydytojų paskirtus vaistus.

Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas Klaipėdos AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas D. P., kuris 2016 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Klaipėdos AVPK suteikia tik pirmÄ jÄ medicininę pagalbÄ , tačiau kitų vaistų neprivalo turėti. Pažymėtina, kadTaisyklių 72.4 ir 73 punktai aiÅ¡kiai numato, jog jei asmuo yra atvežamas iÅ¡ tardymo izoliatoriaus ar kitos įkalinimo įstaigos ir jam yra skirtas tęstinis gydymas, areÅ¡tinė iÅ¡ policijos areÅ¡tinėje laikomo asmens Å¡eimos narių, artimųjų giminaičių ir kitų asmenų, taip pat iÅ¡ asmenų konvojavimÄ vykdančių pareigÅ«nų priima gydytojų paskirtus medikamentus, o asmeniui iÅ¡vykstant iÅ¡ policijos areÅ¡tinės, vaistų likutis grÄ Å¾inamas.

Liudytoja Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės bendruomenės slaugytoja Z. D. patvirtino, kad artimieji gali perduoti receptinius vaistus, vitaminus. 2016 m. birželio 20 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui jo motina buvo atneÅ¡usi vaistų, kurie jam buvo perduoti. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir įraÅ¡as AtneÅ¡tų vaistų registracijos žurnale (b. l. 75), t. y. policijos areÅ¡tinė įvykdė pareigÄ , kuri numatyta Taisyklių 72.4 punkte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog buvimo Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiÅ¡kėjas kitų sveikatos nusiskundimų neturėjo ir į medicinos punktÄ nesikreipė (b. l. 16).

PareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK administracijai pateiktame 2015 m. rugsėjo 14 d. skunde ir 2015 m. lapkričio 5 d. praÅ¡yme nusiskundimų dėl vaistų iÅ¡davimo neturėjo (b. l. 17-20).Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog Klaipėdos AVPK pareiÅ¡kėjui užtikrino teisę į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ .Dėl skundų nepriėmimo PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje nurodė, jog Klaipėdos AVPK jo skundų nepriėmė ir neregistravo. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad žodiniai asmenų pasiÅ«lymai, praÅ¡ymai (pareiÅ¡kimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima iÅ¡nagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų raÅ¡ytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) ar policijos pareigÅ«nų interesai.

Kitais atvejais policijos areÅ¡tinės virÅ¡ininkas (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiÅ«lymus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus) ir skundus raÅ¡tiÅ¡kai.Kaip ir minėta, pareiÅ¡kėjas Klaipėdos AVPK areÅ¡tinės virÅ¡ininkui buvo pateikęs 2015 m. rugsėjo 14 d. skundÄ , 2015 m. lapkričio 5 d. praÅ¡ymÄ , t. y. minėtos aplinkybės paneigia, kad pareiÅ¡kėjo skundai buvo nepriimamai. Ä® pareiÅ¡kėjo skundus buvo atsakyta 2015 m. rugsėjo 29 d. bei 2015 m. lapkričio 27 d. raÅ¡tais (b. l. 22-24).

Be to, kaip ir nurodyta Taisyklių 14 punkte, žodiniai skundai neprivalo bÅ«ti registruojami ir priimami. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, atmestinas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl skundų neregistravimo ir nepriėmimo.Atsižvelgus į teisinį reglamentavimÄ bei faktinius bylos duomenis, apibÅ«dinančius pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos AVPK areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į dietinį maitinimÄ laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., tuo bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 2.1 punktÄ bei Taisyklių 65 punktÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog dėl to, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, patyrė didelių nepatogumų, psichologinį iÅ¡sekimÄ , atsirado fobijos, patyrė dvasinį sukrėtimÄ , pablogėjo jo sveikata. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Å i nuostata teismų praktikoje aiÅ¡kinama, kaip įpareigojanti teismÄ ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ , bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo bÅ«do (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, teisės gali bÅ«ti apginamos dviem bÅ«dais:

1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimÄ ; arba 2) už patirtÄ skriaudÄ atlyginant pinigine kompensacija.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina inter alia (be kita ko) iÅ¡ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Teismas atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, sprendžia, jog nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, kadangi pažeidimas buvo nežymus, jis truko tik 6 dienas (nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d.), be to, nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjui kilo kokių nors sveikatos sutrikimų.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui gydytojo paskirto dietinio maitinimo jo buvimo Klaipėdos AVPK laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d., todėl pažeidė teisės aktų reikalavimus, t. y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sÄ lygas.Minėta, jog administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiama) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.      Teismai, vertindami asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ ; į pragyvenimo lygį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrÄ materialinį lygį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taip pat, atsižvelgiama ir į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje už kiekvienÄ kalinimo dienÄ teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis asmeniui priteisiama nuo 6 iki 9 Eur (pvz., 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015 ir A-2183-662/2015; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015, 2016 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2314-822/2016).Teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , į pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo mastÄ ir trukmę (6 dienos) bei remdamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui dėl dietinio maitinimo neskyrimo neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 54 Eur (9 Eur už dienÄ ) suma.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ poveikį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl praÅ¡oma priteisti 20 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ , arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                            Dalia Gumuliauskienė