Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0e4b5d7-914e-4a74-bfa1-dc925e5129d3 KI-generiert

Court dismisses prisoner's claim for non-pecuniary damages due to alleged poor detention conditions. The court finds the complaint lacks specific evidence and contradicts official hygiene reports. The claim is rejected because the prisoner failed to substantiate his allegations with concrete facts. The court ruled against the prisoner, dismissing his request for compensation. The decision emphasizes the need for specific evidence in such claims. The court notes the absence of prior complaints by the prisoner. The judgment upholds the state's compliance with hygiene standards. The court concludes that the claim is inadmissible due to lack of proof. The decision highlights the importance of concrete evidence in legal proceedings. The court affirms the dismissal of the prisoner's compensation request. The judgment confirms the state met legal requirements for detention conditions.

Geschäftsnummer f0e4b5d7-914e-4a74-bfa1-dc925e5129d3
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the plaintiff's claim for non-pecuniary damages alleging poor detention conditions at the Lukiškės detention center. While the plaintiff argued for inadequate ventilation, lack of privacy, and poor maintenance, the defendant presented official hygiene reports confirming compliance with regulations and specific details about the prisoner's cell. The court rejected the claim because the plaintiff's allegations were abstract, lacked specific dates or cell numbers, and contradicted the verified administrative records showing no violations occurred.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 pkt., 132 str., 133 str.: A claim for non-pecuniary damages based on alleged detention conditions is dismissed if the plaintiff fails to provide concrete evidence substantiating the specific violations and contradicts official administrative records.

Schlagwörter

KI-generiert
non-pecuniary damages detention conditions hygiene regulations lack of evidence administrative claim privacy rights prisoner compensation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 pkt.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 str.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Administracinė byla Nr. I-2894-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01107-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. Pareiškėjas J. Č. su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ ir praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Vilniaus PN), priteisti 1 800,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad jo laikymo sÄ lygos kalinimo įstaigoje neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo laikomas Vilniaus PN higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose buvo netinkamas vėdinimas, kameroms buvo reikalingas remontas (sienos buvo atsilupusios, nuo lubų nutrupėjęs tinkas). Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 5–10) paaiÅ¡kino, kad atsakovės atstovas pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir jose laikomų asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis.

Kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprÅ«pinami bÅ«tinu inventoriumi ir priemonėmis. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ nuo stebėjimo akučių.

PareigÅ«nai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. Kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Nagrinėjamu atveju nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Teismas k o n s t a t u o j a:

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 1 800,00 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo laikomas per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo ir kamerose nebuvo oro cirkuliacijos, kameros buvo neremontuotos.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. PareiÅ¡kėjo teigimu, nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis, kamerose trÅ«ko vietos, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimas. 7.1. IÅ¡ Vilniaus pataisos namų atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 7 d. (2018 m. rugpjūčio 8 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus). Å iuos duomenis patvirtina Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelė (b. l. 14). Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, todėl, spręsdamas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ , vadovausis bÅ«tent jais. 7.2. Todėl vadovaujantis atsakovės atstovo atsiliepimo duomenimis, Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l.

6) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 169 paras. 7.3. Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. 7.4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. 7.5. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotÄ , kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iÅ¡ joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017).

Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr.

LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). 7.6. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista. Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ metodika, kai iÅ¡ bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

8. Pareiškėjo teigimu, kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas. 8.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. 8.2. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . 8.3. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). 8.4.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė atsakovės atstovas, Å¡iose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. IÅ¡ byloje esančių fotolentelių taip pat matyti, kad kamerose įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiÅ¡kai uždengia matomumÄ iÅ¡ kamerų vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse (b. l. 18, 19).

Taigi teismas nagrinėjamu atveju, vertindamas sanitarinio mazgo izoliavimÄ nuo likusio kameros ploto, konstatuoja, kad esant tokiems duomenims, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ nebuvo pažeista, o Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas nepagrįstu.

9. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog kamerose buvo netinkamas vėdinimas, kameros buvo neremontuotos. 9.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ , veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. 9.2.

Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma, atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. 9.3. Iš teismui pateikto Pranešimo dėl J. Č. skundo (2019 m. balandžio 2 d. Nr. 64-18) matyti, kad pažeidimų nustatyta nebuvo, kameros atitiko higienos normų reikalavimus (b. l. 11–12). Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais duomenimis.

Pats pareiÅ¡kėjas, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, dėl laikymo sÄ lygų į kalinimo įstaigos administracijÄ nesikreipė, t. y. dėl netinkamų laikymo sÄ lygų administracijai nesiskundė. Byloje taip pat nėra duomenų, to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, kad jis bÅ«tų kreipęsis su skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Visuomenės sveikatos centrÄ . Vertintina, kad skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų bÅ«kle ir tvarka jose, yra itin abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti.

PareiÅ¡kėjas nenurodė nei kamerų, kuriose buvo netinkamos sÄ lygos, nei laikotarpių, kada pasireiÅ¡kė jo minėti neatitikimai. Å iuo pagrindu pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų kamerose atmestini.

10. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ dėl skunde minėtų pažeidimų nepagrįstas ir atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. Č. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Henrikas Sadauskas