Court dismisses appeal where defendant's plea of guilty was deemed coerced by evidence rather than voluntary remorse.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the defendant's appeal against a conviction for assault, rejecting his request for exemption from criminal liability through a settlement. The defendant argued he was forced to admit guilt due to overwhelming evidence, claiming he slipped and fell rather than striking the victim. The court ruled that a valid plea of guilty and remorse requires voluntary acceptance of facts, not merely an attempt to avoid liability when evidence is irrefutable.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas; BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga visiÅ¡kai pripažinti kaltÄ ir gailÄtis reikalauja laisvo ir objektyviai vertinamo pripažinimo, o ne tiesioginio atsakomybÄs vengimo.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
?Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13238-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužÄs 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Gintaro Dzedulionio, Daivos KazlauskienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Jurgitos MaÄionytÄs, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, nuteistojo V.
K. (V. K.) gynÄjui advokatui Dimitrij Fomkin, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynÄjo advokato Dimitrij Fomkin apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022-02-22 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 mÄnesių laisvÄs apribojimo bausmÄ be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį viso laisvÄs apribojimo bausmÄs laikotarpiu tÄsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos bei atsipraÅ¡yti nukentÄjusiojo A.
B.. IÅ¡ V. K. nukentÄjusiojo A. B. naudai priteista 1 000 Eur neturtinÄs žalos. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs 1. V. K. 2021-04-27, apie 10.30 val., atÄjÄs į kaimyno A. B. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suÄmÄs A. B. už marÅ¡kinÄlių, vienÄ kartÄ galva trenkÄ jam į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrÄ jam į deÅ¡inÄ kojÄ , dÄl ko nukentÄjusysis pargriuvo, taip padarÄ nukentÄjusiajam deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžį â nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .
Å iais veiksmais V. K. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu V. K. gynÄjas advokatas D.Fomkin praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2022-02-22 nuosprendį ir paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio aplinkybes, kad V. K. vienÄ kartÄ sudavÄ nukentÄjusiajam galva į nukentÄjusiojo veidÄ , ir kad vienÄ kartÄ sudavÄ koja į nukentÄjusiojo deÅ¡inÄ kojÄ ir nurodyti, kad susistumdymo metu nukentÄjusysis griuvo ant deÅ¡inÄs kojos ir griuvimo metu patyrÄ deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžį, taip pat nuteistÄ jį V.
K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato, jo laiduotoja paskiriant sutuoktinÄ J. K..
3. GynÄjas nurodo, kad nuteistasis pripažino, jog nukentÄjusiajam padarÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bet nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodÄ kitas faktines aplinkybes, negu nukentÄjusysis â kad po to kai susistumdÄ su nukentÄjusiuoju, jis paslydo, atsitrenkÄ Ä¯ spintelÄ, kuri pradÄjo kristi ant jo, o nuteistasis bandÄ jÄ prilaikyti, po ko nukentÄjusysis nukrito ant grindų, atsirÄmÄ Ä¯ deÅ¡inį kelį ir tada suÅ¡uko nuo skausmo. Pažymi, kad nuteistasis neigÄ sudavÄs smÅ«gius nukentÄjusiajam į galvÄ ir kojÄ , sužalojimas buvo padarytas kai nukentÄjusysis krito.
GynÄjo teigimu, visÄ nukentÄjusiojo ir nuteistojo konfliktÄ matÄ nuteistojo sÅ«nus E. K. (E. K.), kuris parodÄ, kad konfliktas prasidÄjo virtuvÄje dÄl mÄtomo pro langÄ maisto, tÄsÄsi nukentÄjusiojo bute, kur nuteistasis stovÄjo veidu į nukentÄjusįjį, už nukentÄjusiojo nugaros stovÄjo lentyna ir kai jie abu stumdÄsi lentyna pakrypo ir krito ant nukentÄjusiojo, pastarasis prarado pusiausvyrÄ ir nukrito ant kelio. Pažymi, kad Å¡io liudytojo parodymai atitinka ne tik nuteistojo parodymus, bet ir nukentÄjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dalyje dÄl konflikto virtuvÄje.
4. Pažymi, kad nukentÄjusiojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis įvykio pradžiÄ nurodÄ taip pat kaip ir nuteistasis, kad nukentÄjusysis iÅ¡ pradžių buvo virtuvÄje ir ten prasidÄjo žodinis konfliktas dÄl Å¡iukÅ¡lių mÄtymo pro langÄ , po to konfliktas persikÄlÄ Ä¯ nukentÄjusiojo butÄ ir nuteistasis jam galva sudavÄ Ä¯ galvÄ , jis nugriuvo, nuteistasis deÅ¡ine koja sudavÄ Ä¯ jo deÅ¡inÄ kojÄ , bet teisminio nagrinÄjimo metu nukentÄjusysis neigÄ aplinkybes dÄl konflikto virtuvÄje, nurodÄ kitokiÄ Ä¯vykių eigÄ .
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , parodymų, kad įvykio metu nukentÄjusysis akivaizdžiai buvo neblaivus, o nuteistasis, prieÅ¡ingai, blaivas ir adekvaÄiai nurodÄ Ä¯vykio aplinkybes. Pažymi, kad teisminio nagrinÄjimo metu buvo apklaustas specialistas S.Laima, kuris patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nukentÄjusiajam deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžis įvyko esant blauzdos apkrovimui iÅ¡ilgine aÅ¡imi su pÄdos pasukimu, t. y. ne suduodant kojos smÅ«gį į kojÄ .
5. GynÄjo vertinimu, nuteistasis galÄtų bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ perduodant jį sutuoktinÄs J. K. atsakomybei. Nurodo, kad J. K. turi įtakÄ V. K., gali bÅ«ti paskirta laiduotoja. Pažymi, kad V. K. dirba, buvo teistas (duomenys neskelbtini), teistumas iÅ¡nykÄs, jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , pilnai atlygino Ligonių kasos ieÅ¡kinį ir nurodÄ, kad atlygins teismo nukentÄjusiajam priteistÄ Å¾alÄ , nÄra duomenų, kad nuteistasis ateityje darys nusikaltimus, nesilaikys įstatymų.
6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.
7. Teismo posÄdžio metu nuteistojo gynÄjas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorÄ â skundÄ atmesti. III. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo V. K. gynÄjo advokato D.Fomkin apeliacinis skundas atmestinas 8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinÄs instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dÄl tų asmenų, kurie padavÄ apeliacinius skundus ar dÄl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. K. gynÄjas ginÄija nagrinÄjamo įvykio eigÄ , nurodo, kad nukentÄjusysis susistumdymo metu griuvo ir dÄl to patyrÄ sužalojimÄ , o ne todÄl, kad nuteistasis jam įspyrÄ Ä¯ kojÄ , taip pat praÅ¡o V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
9. TeisÄjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynÄjo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavÄs pagrįstai konstatavo, jog A. B. buvo sužalotas bÅ«tent nukentÄjusiojo nurodomais veiksmais (V.
K. spyrus jam į kojÄ , jis nugriuvo), o ne dÄl atsitiktinio paslydimo ir nugriuvimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepripažino, jog nukentÄjusysis buvo sužalotas jo tyÄiniais veiksmais, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs klausimas negali bÅ«ti svarstomas, todÄl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esanÄių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva, todÄl tai, kad nuteistajam ar jo gynÄjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dÄl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.
10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisÄ ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam paÄiam kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).
TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). DÄl įvykio eigos 11. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dÄl to, kad suÄmÄs A. B. už marÅ¡kinÄlių, vienÄ kartÄ galva trenkÄ jam į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrÄ jam į deÅ¡inÄ kojÄ , dÄl ko nukentÄjusysis pargriuvo, taip padarÄ nukentÄjusiajam deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžį.
Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisme, teigÄ, kad nurodytų smÅ«gių neatliko, jie su nukentÄjusiuoju susistumdÄ, A. B. atsitiktinai paslydo ir nukrito. Nuteistojo vertinimu, bÅ«tent tada, t. y. dÄl nukentÄjusiojo pargriuvimo, nukentÄjusiajam ir buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas. TeisÄjų kolegija tokiÄ nuteistojo keliamÄ Ä¯vykio versijÄ vertina kaip pastarojo gynybinÄ pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, kadangi jÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.
12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentÄjusysis A. B. viso proceso metu teigÄ, kad koja jam buvo sulaužyta bÅ«tent dÄl V. K. spyrio ir tuo sukelto griuvimo. IÅ¡ 2021-04-27 A. B. pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentÄjusysis nurodo, jog jo kaimynas jį sumuÅ¡Ä â spyrÄ koja į kojÄ (t. 1, b. l. 13), iÅ¡ 2021-04-27 protokolo-praneÅ¡imo nustatyta, kad praneÅ¡Äjas A. B. praneÅ¡Ä, jog jo kaimynas be jokios priežasties atÄjo į jo butÄ ir savo rankomis griebÄ jį už marÅ¡kinÄlių, galva vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , jis nukrito ant grindų, V.
K. deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į deÅ¡inÄs kojos Äiurnos sritį, taip sukeldamas jam didelį fizinį skausmÄ , ligoninÄje buvo diagnozuotas deÅ¡inÄs Äiurnos medialinÄs kulkÅ¡nies lūžis (t. 1, b. l. 9), iÅ¡kart po įvykio liudytoju apklaustas A. B. nurodÄ, kad V. K. sugriebÄ jį už marÅ¡kinÄlių ir vienÄ kartÄ smÅ«giavo galva į jo galvos sritį, tada jis parkrito ant žemÄs ir V. K. deÅ¡ine koja smÅ«giavo jam į deÅ¡inÄs Äiurnos sritį sukeldamas skausmÄ (t. 1, b. l. 18).
Tai, kad kojos lūžis buvo sukeltas nuteistojo V. K., nukentÄjusysis patvirtino ir teismo posÄdžio metu, pažymÄdamas, kad V. K. trenkÄ jam galva į veidÄ (kairįjį skruostÄ ) bei sugriebÄ už krÅ«tinÄs, spyrÄ jam į kojÄ , nukrito, jis atsitiktinai paslysti negalÄjo, V. K. galimai norÄjo pakiÅ¡ti, pamuÅ¡ti jo kojÄ , sudavÄ per kaulÄ ir sulauÅ¾Ä jam kojÄ , po to jis pajuto stiprų skausmÄ kojoje, negalÄjo atsistoti, Å¡iek tiek prisÄdo ant kairÄs kojos, nes su deÅ¡ine jau negalÄjo atsistoti.
TeisÄjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų dÄl įvykio eigos (ar nukentÄjusiajam buvo spirta, kai jis stovÄjo, ar tada, kai sÄdÄjo ant žemÄs), nÄra pagrindo abejoti A. B. parodymų patikimumu, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, galinÄių patvirtinti nukentÄjusiojo siekį nuteistÄ jį apkalbÄti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.
13. Tai, kad nukentÄjusysis nurodÄ, jog kojos lūžis įvyko dÄl V. K. veiksmų, o ne jo paties nugriuvimo, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. M. ir G. T.. Apklausiama teismo posÄdžio metu liudytoja A. M. parodÄ, kad nukentÄjusysis jai minÄjo, jog nuteistasis jį pastÅ«mÄ ir tuo metu įvyko kojos lūžis, o liudytojas G. T. parodÄ, kad nukentÄjusysis jam skundÄsi kojos, lyg pÄdos, skausmais bei nurodÄ kaimyno butÄ , su kuriuo konfliktavo, susistumdymo metu kažkaip buvo sužalota.
Abu apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentÄjusiojo nepažįsta, parodymus davÄ Ä¯spÄti dÄl melagingų parodymų davimo, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todÄl nÄra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu. NukentÄjusiojo nurodomÄ Ä¯vykio eigÄ patvirtina ir garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame A. B. nurodo, jog nuteistasis jam trenkÄ per kojÄ ir jis negali vaikÅ¡Äioti (t. 1, b. l. 63-67). Atkreiptinas dÄmesys, kad ir pats nuteistasis neneigia, jog naudojo tam tikrus fizinius veiksmus nukentÄjusiojo atžvilgiu.
Apklausiamas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad paÄmÄ A. B. riešų ir stÅ«mÄ nuo savÄs, tarp jų įvyko susistumdymas, A. B. nukrito ant deÅ¡inÄs kojos kelio, sakÄ ,,oiâ, ,,aiâ, taigi ir pats V. K. pažymÄjo, kad po jų stumdymosi nukentÄjusysis krito ir garsiai iÅ¡reiÅ¡kÄ kilusį skausmÄ .
14. Nors pirmosios instancijos teismas V. K. sÅ«naus E. K. parodymus atmetÄ kaip nepatikimus dÄl galimo Å¡aliÅ¡kumo, teisÄjų kolegijos vertinimu, Å¡io asmens parodymų analizÄ yra bÅ«tina tikrinant nuteistojo ir nukentÄjusiojo keliamas įvykių versijas. Nors sutiktina su teismo iÅ¡vadomis dÄl E. K. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi jis yra nuteistojo sÅ«nus, teisÄjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras liudytojo palankumas vienam iÅ¡ bylos dalyvių savaime nelemia tokių parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais byloje.
Vertinant tokio asmens parodymų patikimumÄ bÅ«tina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste. Apklausiamas teismo posÄdžio metu liudytojas E. K. parodÄ, kad pamatÄ, jog tÄvas yra kažkokiame bute ir stumdosi su kitu vyru, tÄvas stÅ«mÄ nukentÄjusįjį, nukentÄjusysis pasilenkÄ Ä¯ priekį ir nusileido ant kairÄs kojos kelio, jam pradÄjo skaudÄti, vyrui nusileidus ant kelio jis ÄmÄ Å¡aukti, suprato, kad nukentÄjusiajam skauda, nes jis atrodÄ piktas, tÄvas buvo nuÄjÄs paklausti to žmogaus, kas nutiko, grįžÄs sakÄ, kad tas vyras skundžiasi, jog jam lūžo koja.
Apygardos teismo vertinimu, Å¡ie liudytojo parodymai patvirtina, jog nukentÄjusysis po asmenų susistumdymo ir griuvimo pajuto skausmÄ , teigÄ, kad jam lūžo koja dÄl V. K. veiksmų, tokie parodymai sutampa ir su nuteistojo parodymų dalimi, kad nukentÄjusysis po nugriuvimo garsiai iÅ¡reiÅ¡kÄ juntamÄ skausmÄ , todÄl nÄra pagrindo abejoti jų patikimumu.
15. Nuteistojo smurtinių veiksmų ir nukentÄjusiojo patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai teismo posÄdžio metu. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 992/2021(01) matyti, kad A. B. nustatytas deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar esant blauzdos apkrovimui iÅ¡ilgine aÅ¡imi su pÄdos pasukimu (t. 1, b. l. 53-55). Teisiamojo posÄdžio metu teismo ekspertas S.Laima parodÄ, jog sužalojimas galÄjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu, kai pÄda yra fiksuota, arba esant pÄdos pasisukimui, kai žmogus griÅ«na esant fiksuotai kojai ir yra pasukama pÄda, tokiu bÅ«du įvyksta toks lūžis, koks buvo nustatytas nukentÄjusiajam, labiau tikÄtina, kad toks lūžis įvyksta, kai yra paveikiama stovinti koja, kai žmogus griÅ«na ir yra Äiurnos pasukimas.
Taigi, specialistas patvirtino, kad A. B. nustatytas sužalojimas galÄjo įvykti tada, kai paveikus stovintį žmogų jis griÅ«na ir pasukama Äiurna, bÅ«tent tokiÄ Ä¯vykio eigÄ â kad nuteistasis jam spyrÄ Ä¯ kojÄ ir jis dÄl to nugriuvo, o nugriuvÄs pajuto skausmÄ â nukentÄjusysis ir nurodÄ.
16. Byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, patvirtinanÄių specialisto ar kitų asmenų Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ nepagrįstai iÅ¡plÄsti nuteistojo A. B. atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus ir tokiu bÅ«du nuteistÄ jį apkalbÄti, taip pat nÄra jokių objektyvių duomenų, kad nukentÄjusysis galimai susižalojo kitu metu ar tiesiog paslydÄs ant grindų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto nukentÄjusysis nedelsiant kreipÄsi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , nurodÄ sužalojimus ir paaiÅ¡kino įvykio mechanizmÄ , todÄl konstatuotina, kad apylinkÄs teismas pagrįstai pripažino, jog V.
K. spyrÄ A. B. į deÅ¡inÄ kojÄ , dÄl ko nukentÄjusysis pargriuvo, taip padarÄ nukentÄjusiajam deÅ¡inÄs Äiurnos vidinÄs kulkÅ¡nies lūžį. DÄl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ 17. V. K. gynÄjas apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ;
2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ;
3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų;
5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma, taÄiau, net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsisprÄsti tiek dÄl asmens atleidimo, tiek ir dÄl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybÄs (pavyzdžiui, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).
18. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs klausimas jau buvo svarstomas nagrinÄjant bylÄ apylinkÄs teisme. ApylinkÄs teismas pažymÄjo, kad laidavimas galimas tik tada, kai kaltinamasis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , tuo tarpu V. K. nepripažinus jam kaltinime inkriminuotų aplinkybių ir teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, nÄra pagrindo sprÄsti klausimo dÄl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs.
19. PažymÄtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga â visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailÄjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta (pavyzdžiui, kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019).??? Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dÄl surinktų įrodymų prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.
NuoÅ¡irdus gailÄjimasis nÄra nustatomas vien pagal formalius pareiÅ¡kimus dÄl kaltÄs pripažinimo ir gailÄjimosi, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .
20. Bylos duomenimis, nuteistasis V. K. proceso metu nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, teigÄ, kad nukentÄjusysis pats paslydo ir nugriuvo ant žemÄs ir taip susižalojo. Toks nuteistojo elgesys, teismo vertinimu, nelaikytinas visiÅ¡ku kaltÄs pripažinimu ir gailÄjimusi padarius nusikalstamÄ veikÄ , o paÄio sužalojimo fakto pripažinimas nelaikytinas visiÅ¡ku kaltÄs pripažinimu ir gailÄjimusi padarius nusikalstamÄ veikÄ , nes tai nuteistasis padarÄ tik dÄl byloje surinktų nenuginÄijamų jo kaltÄs įrodymų, todÄl tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip siekis bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo sprÄsti V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ nÄra.
21. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinÄių reikÅ¡mÄs V. K. veiksmų vertinimui ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs galimumui, baudžiamojoje byloje nÄra, jų nenurodÄ ir nuteistojo gynÄjas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas bei pagrįstas, todÄl jį keisti ar naikinti dÄl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nÄra pagrindo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. gynÄjo advokato Dimitrij Fomkin apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Gintaras Dzedulionis Daiva KazlauskienÄ Jurgita MaÄionytÄ