Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0e3ef67-6c1b-45b7-b3ce-e1506fb0e83d KI-generiert

Court dismisses appeal where defendant's plea of guilty was deemed coerced by evidence rather than voluntary remorse.

Geschäftsnummer f0e3ef67-6c1b-45b7-b3ce-e1506fb0e83d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the defendant's appeal against a conviction for assault, rejecting his request for exemption from criminal liability through a settlement. The defendant argued he was forced to admit guilt due to overwhelming evidence, claiming he slipped and fell rather than striking the victim. The court ruled that a valid plea of guilty and remorse requires voluntary acceptance of facts, not merely an attempt to avoid liability when evidence is irrefutable.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas; BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sÄ lyga visiÅ¡kai pripažinti kaltę ir gailėtis reikalauja laisvo ir objektyviai vertinamo pripažinimo, o ne tiesioginio atsakomybės vengimo.

Schlagwörter

KI-generiert
plea of guilty exemption from liability assault and battery voluntary confession criminal settlement

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
2K-116-1073/2018
R. B. buvo kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 11 d. į savo tuometinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno 0,714 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, bei 1,662 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas neturėdamas tikslo platinti neteisėtai laikė iki 2016 m. rugpjūčio 11 d. 10.20 val., kai, atliekant bute kratą, narkotinės medžiagos buvo aptiktos ir paimtos.
2K-153-976/2018
D. M. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl tiekėjų apklausos pažymos suklastojimo) už tai, kad ji savo parašu patvirtino 2013 m. birželio 28 d. tiekėjų apklausos pažymoje nurodytus melagingus duomenis apie viešojo pirkimo įgarsinimo įrangai pirkti rezultatus; patvirtindama šį dokumentą D. M. žinojo, kad dokumente yra įrašyti neteisingi duomenys, t. y. kad buvo atliktos visos viešojo pirkimo procedūros, žodžiu apklaustos trys tiekėjos – UAB „A.“, UAB „B.“ ir UAB „C.“, o UAB „A.“ pasiūlymas pripažintinas geriausiu; taip suklastojo tikrą dokumentą.
2K-84/2010
2K-P-82/2010
2K-511-693/2015
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04080-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
2K-289-693/2019
H. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 1 d. apie 4.00 val. kambaryje Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavė kumščiu į veidą M. R. ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes sulaužė kairės pusės apatinį žandikaulį. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal nukentėjusiojo M. R. apeliacinį skundą, konstatavo, kad H. V. kaltės prisipažinimas byloje formalus; iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo H. V. neparodė reikiamos iniciatyvos ir siekio atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, o aplinkybė, kad jis bandė tartis su nukentėjusiuoju ir nurodė, kaip jis mano, nukentėjusiojo patirtą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atitinkančią sumą (2000 Eur), kurią sutiktų sumokėti nukentėjusiajam, nerodo, jog jis stengėsi pasiekti su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo; H. V. laiduotoju paskirtas A. V. nėra pakankamai kritiškas H. V. padarytiems neteisėtiems veiksmams, būdamas prisiekęs sakyti teisme tiesą, nurodė neteisingus duomenis, dėl to negali būti teismo laikomas vertu pasitikėjimo ir tinkamu laiduotoju perduodant asmenį jo atsakomybėn, o nesant BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą buvo nepagrįstas.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-318-468/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13238-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6.; 1.2.4.4.1.; 2.4.6.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Mačionytės, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, nuteistojo V.

K. (V. K.) gynėjui advokatui Dimitrij Fomkin, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dimitrij Fomkin apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-22 nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu tęsti darbÄ arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo A.

B.. IÅ¡ V. K. nukentėjusiojo A. B. naudai priteista 1 000 Eur neturtinės žalos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. K. 2021-04-27, apie 10.30 val., atėjęs į kaimyno A. B. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), suėmęs A. B. už marÅ¡kinėlių, vienÄ kartÄ galva trenkė jam į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrė jam į deÅ¡inę kojÄ , dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, taip padarė nukentėjusiajam deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais veiksmais V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu V. K. gynėjas advokatas D.Fomkin praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-22 nuosprendį ir paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio aplinkybes, kad V. K. vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam galva į nukentėjusiojo veidÄ , ir kad vienÄ kartÄ sudavė koja į nukentėjusiojo deÅ¡inę kojÄ ir nurodyti, kad susistumdymo metu nukentėjusysis griuvo ant deÅ¡inės kojos ir griuvimo metu patyrė deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžį, taip pat nuteistÄ jį V.

K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ vieneriems metams be užstato, jo laiduotoja paskiriant sutuoktinę J. K..

3. Gynėjas nurodo, kad nuteistasis pripažino, jog nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , bet nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė kitas faktines aplinkybes, negu nukentėjusysis – kad po to kai susistumdė su nukentėjusiuoju, jis paslydo, atsitrenkė į spintelę, kuri pradėjo kristi ant jo, o nuteistasis bandė jÄ prilaikyti, po ko nukentėjusysis nukrito ant grindų, atsirėmė į deÅ¡inį kelį ir tada suÅ¡uko nuo skausmo. Pažymi, kad nuteistasis neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ ir kojÄ , sužalojimas buvo padarytas kai nukentėjusysis krito.

Gynėjo teigimu, visÄ nukentėjusiojo ir nuteistojo konfliktÄ matė nuteistojo sÅ«nus E. K. (E. K.), kuris parodė, kad konfliktas prasidėjo virtuvėje dėl mėtomo pro langÄ maisto, tęsėsi nukentėjusiojo bute, kur nuteistasis stovėjo veidu į nukentėjusįjį, už nukentėjusiojo nugaros stovėjo lentyna ir kai jie abu stumdėsi lentyna pakrypo ir krito ant nukentėjusiojo, pastarasis prarado pusiausvyrÄ ir nukrito ant kelio. Pažymi, kad Å¡io liudytojo parodymai atitinka ne tik nuteistojo parodymus, bet ir nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, dalyje dėl konflikto virtuvėje.

4. Pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis įvykio pradžiÄ nurodė taip pat kaip ir nuteistasis, kad nukentėjusysis iÅ¡ pradžių buvo virtuvėje ir ten prasidėjo žodinis konfliktas dėl Å¡iukÅ¡lių mėtymo pro langÄ , po to konfliktas persikėlė į nukentėjusiojo butÄ ir nuteistasis jam galva sudavė į galvÄ , jis nugriuvo, nuteistasis deÅ¡ine koja sudavė į jo deÅ¡inę kojÄ , bet teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis neigė aplinkybes dėl konflikto virtuvėje, nurodė kitokiÄ Ä¯vykių eigÄ .

Nurodo, kad pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino policijos pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ , parodymų, kad įvykio metu nukentėjusysis akivaizdžiai buvo neblaivus, o nuteistasis, prieÅ¡ingai, blaivas ir adekvačiai nurodė įvykio aplinkybes. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo apklaustas specialistas S.Laima, kuris patvirtino savo duotÄ iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajam deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžis įvyko esant blauzdos apkrovimui iÅ¡ilgine aÅ¡imi su pėdos pasukimu, t. y. ne suduodant kojos smÅ«gį į kojÄ .

5. Gynėjo vertinimu, nuteistasis galėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį sutuoktinės J. K. atsakomybei. Nurodo, kad J. K. turi įtakÄ V. K., gali bÅ«ti paskirta laiduotoja. Pažymi, kad V. K. dirba, buvo teistas (duomenys neskelbtini), teistumas iÅ¡nykęs, jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ , pilnai atlygino Ligonių kasos ieÅ¡kinį ir nurodė, kad atlygins teismo nukentėjusiajam priteistÄ Å¾alÄ , nėra duomenų, kad nuteistasis ateityje darys nusikaltimus, nesilaikys įstatymų.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados Nuteistojo V. K. gynėjo advokato D.Fomkin apeliacinis skundas atmestinas 8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo V. K. gynėjas ginčija nagrinėjamo įvykio eigÄ , nurodo, kad nukentėjusysis susistumdymo metu griuvo ir dėl to patyrė sužalojimÄ , o ne todėl, kad nuteistasis jam įspyrė į kojÄ , taip pat praÅ¡o V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

9. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs pagrįstai konstatavo, jog A. B. buvo sužalotas bÅ«tent nukentėjusiojo nurodomais veiksmais (V.

K. spyrus jam į kojÄ , jis nugriuvo), o ne dėl atsitiktinio paslydimo ir nugriuvimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepripažino, jog nukentėjusysis buvo sužalotas jo tyčiniais veiksmais, jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas negali bÅ«ti svarstomas, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam ar jo gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

10. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini, turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Dėl įvykio eigos 11. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad suėmęs A. B. už marÅ¡kinėlių, vienÄ kartÄ galva trenkė jam į veidÄ , po to vienÄ kartÄ spyrė jam į deÅ¡inę kojÄ , dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, taip padarė nukentėjusiajam deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžį.

Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, teigė, kad nurodytų smÅ«gių neatliko, jie su nukentėjusiuoju susistumdė, A. B. atsitiktinai paslydo ir nukrito. Nuteistojo vertinimu, bÅ«tent tada, t. y. dėl nukentėjusiojo pargriuvimo, nukentėjusiajam ir buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija tokiÄ nuteistojo keliamÄ Ä¯vykio versijÄ vertina kaip pastarojo gynybinę pozicijÄ , siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, kadangi jÄ paneigia objektyvÅ«s bylos faktiniai duomenys.

12. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nukentėjusysis A. B. viso proceso metu teigė, kad koja jam buvo sulaužyta bÅ«tent dėl V. K. spyrio ir tuo sukelto griuvimo. IÅ¡ 2021-04-27 A. B. pareiÅ¡kimo matyti, kad nukentėjusysis nurodo, jog jo kaimynas jį sumušė – spyrė koja į kojÄ (t. 1, b. l. 13), iÅ¡ 2021-04-27 protokolo-praneÅ¡imo nustatyta, kad pranešėjas A. B. pranešė, jog jo kaimynas be jokios priežasties atėjo į jo butÄ ir savo rankomis griebė jį už marÅ¡kinėlių, galva vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , jis nukrito ant grindų, V.

K. deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ smÅ«giavo jam į deÅ¡inės kojos čiurnos sritį, taip sukeldamas jam didelį fizinį skausmÄ , ligoninėje buvo diagnozuotas deÅ¡inės čiurnos medialinės kulkÅ¡nies lūžis (t. 1, b. l. 9), iÅ¡kart po įvykio liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad V. K. sugriebė jį už marÅ¡kinėlių ir vienÄ kartÄ smÅ«giavo galva į jo galvos sritį, tada jis parkrito ant žemės ir V. K. deÅ¡ine koja smÅ«giavo jam į deÅ¡inės čiurnos sritį sukeldamas skausmÄ (t. 1, b. l. 18).

Tai, kad kojos lūžis buvo sukeltas nuteistojo V. K., nukentėjusysis patvirtino ir teismo posėdžio metu, pažymėdamas, kad V. K. trenkė jam galva į veidÄ (kairįjį skruostÄ ) bei sugriebė už krÅ«tinės, spyrė jam į kojÄ , nukrito, jis atsitiktinai paslysti negalėjo, V. K. galimai norėjo pakiÅ¡ti, pamuÅ¡ti jo kojÄ , sudavė per kaulÄ ir sulaužė jam kojÄ , po to jis pajuto stiprų skausmÄ kojoje, negalėjo atsistoti, Å¡iek tiek prisėdo ant kairės kojos, nes su deÅ¡ine jau negalėjo atsistoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant smulkių neatitikimų dėl įvykio eigos (ar nukentėjusiajam buvo spirta, kai jis stovėjo, ar tada, kai sėdėjo ant žemės), nėra pagrindo abejoti A. B. parodymų patikimumu, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti nukentėjusiojo siekį nuteistÄ jį apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusikaltimo padarymu.

13. Tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog kojos lūžis įvyko dėl V. K. veiksmų, o ne jo paties nugriuvimo, patvirtina ir byloje apklausti liudytojai A. M. ir G. T.. Apklausiama teismo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad nukentėjusysis jai minėjo, jog nuteistasis jį pastÅ«mė ir tuo metu įvyko kojos lūžis, o liudytojas G. T. parodė, kad nukentėjusysis jam skundėsi kojos, lyg pėdos, skausmais bei nurodė kaimyno butÄ , su kuriuo konfliktavo, susistumdymo metu kažkaip buvo sužalota.

Abu apklausti liudytojai patvirtino, kad nukentėjusiojo nepažįsta, parodymus davė įspėti dėl melagingų parodymų davimo, juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu. Nukentėjusiojo nurodomÄ Ä¯vykio eigÄ patvirtina ir garso įraÅ¡as iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, kuriame A. B. nurodo, jog nuteistasis jam trenkė per kojÄ ir jis negali vaikščioti (t. 1, b. l. 63-67). Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats nuteistasis neneigia, jog naudojo tam tikrus fizinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad paėmė A. B. riešų ir stÅ«mė nuo savęs, tarp jų įvyko susistumdymas, A. B. nukrito ant deÅ¡inės kojos kelio, sakė ,,oi“, ,,ai“, taigi ir pats V. K. pažymėjo, kad po jų stumdymosi nukentėjusysis krito ir garsiai iÅ¡reiÅ¡kė kilusį skausmÄ .

14. Nors pirmosios instancijos teismas V. K. sūnaus E. K. parodymus atmetė kaip nepatikimus dėl galimo šališkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, šio asmens parodymų analizė yra būtina tikrinant nuteistojo ir nukentėjusiojo keliamas įvykių versijas. Nors sutiktina su teismo išvadomis dėl E. K. galimo suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi jis yra nuteistojo sūnus, teisėjų kolegijos vertinimu, vien nustatytas tam tikras liudytojo palankumas vienam iš bylos dalyvių savaime nelemia tokių parodymų nepatikimumo ir to, kad tokie parodymai pilnai ar dalyje negali būti pripažįstami įrodymais byloje.

Vertinant tokio asmens parodymų patikimumÄ bÅ«tina juos analizuoti kitų surinktų duomenų kontekste. Apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas E. K. parodė, kad pamatė, jog tėvas yra kažkokiame bute ir stumdosi su kitu vyru, tėvas stÅ«mė nukentėjusįjį, nukentėjusysis pasilenkė į priekį ir nusileido ant kairės kojos kelio, jam pradėjo skaudėti, vyrui nusileidus ant kelio jis ėmė Å¡aukti, suprato, kad nukentėjusiajam skauda, nes jis atrodė piktas, tėvas buvo nuėjęs paklausti to žmogaus, kas nutiko, grįžęs sakė, kad tas vyras skundžiasi, jog jam lūžo koja.

Apygardos teismo vertinimu, Å¡ie liudytojo parodymai patvirtina, jog nukentėjusysis po asmenų susistumdymo ir griuvimo pajuto skausmÄ , teigė, kad jam lūžo koja dėl V. K. veiksmų, tokie parodymai sutampa ir su nuteistojo parodymų dalimi, kad nukentėjusysis po nugriuvimo garsiai iÅ¡reiÅ¡kė juntamÄ skausmÄ , todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu.

15. Nuteistojo smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežastinį ryšį taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai teismo posėdžio metu. Iš specialisto išvados Nr. G 992/2021(01) matyti, kad A. B. nustatytas dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar esant blauzdos apkrovimui išilgine ašimi su pėdos pasukimu (t. 1, b. l. 53-55). Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertas S.Laima parodė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kai pėda yra fiksuota, arba esant pėdos pasisukimui, kai žmogus griūna esant fiksuotai kojai ir yra pasukama pėda, tokiu būdu įvyksta toks lūžis, koks buvo nustatytas nukentėjusiajam, labiau tikėtina, kad toks lūžis įvyksta, kai yra paveikiama stovinti koja, kai žmogus griūna ir yra čiurnos pasukimas.

Taigi, specialistas patvirtino, kad A. B. nustatytas sužalojimas galėjo įvykti tada, kai paveikus stovintį žmogų jis griÅ«na ir pasukama čiurna, bÅ«tent tokiÄ Ä¯vykio eigÄ â€“ kad nuteistasis jam spyrė į kojÄ ir jis dėl to nugriuvo, o nugriuvęs pajuto skausmÄ â€“ nukentėjusysis ir nurodė.

16. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių specialisto ar kitų asmenų Å¡aliÅ¡kumÄ ar suinteresuotumÄ nepagrįstai iÅ¡plėsti nuteistojo A. B. atžvilgiu panaudotus smurtinius veiksmus ir tokiu bÅ«du nuteistÄ jį apkalbėti, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis galimai susižalojo kitu metu ar tiesiog paslydęs ant grindų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po patirto smurto nukentėjusysis nedelsiant kreipėsi į BendrÄ jį pagalbos centrÄ , nurodė sužalojimus ir paaiÅ¡kino įvykio mechanizmÄ , todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog V.

K. spyrė A. B. į deÅ¡inę kojÄ , dėl ko nukentėjusysis pargriuvo, taip padarė nukentėjusiajam deÅ¡inės čiurnos vidinės kulkÅ¡nies lūžį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 17. V. K. gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų;

5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma, tačiau, net ir esant visoms nurodytoms sÄ lygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018).

18. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas jau buvo svarstomas nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme. Apylinkės teismas pažymėjo, kad laidavimas galimas tik tada, kai kaltinamasis visiÅ¡kai pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tuo tarpu V. K. nepripažinus jam kaltinime inkriminuotų aplinkybių ir teismo nustatytų faktinių įvykio aplinkybių, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

19. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sÄ lyga – visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimÄ si iÅ¡reiÅ¡kia ne vien apgailestavimo pareiÅ¡kimais ar deklaratyviais atsipraÅ¡ymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalÄ , jeigu tokia yra padaryta (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-511-693/2015, 2K-289-693/2019).??? Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi paÅ¡alinti ar suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

20. Bylos duomenimis, nuteistasis V. K. proceso metu nepripažino jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, teigė, kad nukentėjusysis pats paslydo ir nugriuvo ant žemės ir taip susižalojo. Toks nuteistojo elgesys, teismo vertinimu, nelaikytinas visiÅ¡ku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamÄ veikÄ , o pačio sužalojimo fakto pripažinimas nelaikytinas visiÅ¡ku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamÄ veikÄ , nes tai nuteistasis padarė tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, todėl tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip siekis bÅ«ti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo spręsti V. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ nėra.

21. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės V. K. veiksmų vertinimui ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimumui, baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistojo gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. gynėjo advokato Dimitrij Fomkin apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Jurgita Mačionytė