Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0e0f1cb-2f49-4ff3-98bd-82ade0a1ea73 KI-generiert

Court allows paternity suit to correct birth certificate after ex-husband's name was auto-entered post-divorce.

Geschäftsnummer f0e0f1cb-2f49-4ff3-98bd-82ade0a1ea73
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court fully allowed the plaintiff's request to declare the defendant not the father and to invalidate the birth certificate entry. The plaintiff sought to correct a birth record where the ex-husband's name was automatically entered as father within 300 days of their divorce, despite the child's biological father being a third party. The court ruled in favor of the plaintiff because the defendant actively participated in the proceedings and the error stemmed from specific legal regulations regarding birth registration post-divorce rather than the defendant's fault. Consequently, the court ordered the civil registry office to electronically issue a new birth certificate with the correct father's name.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 259 str.; CPK 399 str.: When a birth certificate is issued with an incorrect father's name due to automatic entry within 300 days of divorce, the court may declare the entry invalid and order the registry to issue a corrected certificate upon request.

Schlagwörter

KI-generiert
paternity dispute birth certificate correction post-divorce registration automatic entry error civil registry office

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 96 str. 1 d.
CPK 96 str. 5 d.
CPK 92 str.
CPK 259 str.
CPK 399 str.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2-8062-517/2022 Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01087-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.4.1.4 (S) VILNIUAS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 25 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Rinaldas Adamonis, sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. G., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, trečiajam asmeniui M. G., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir arbo ministerijos atstovei Ilonai RamaÅ¡kienei, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės A.

G. ieÅ¡kinį atsakovui M. L. dėl tėvystės nuginčijimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė A. G. (toliau – ieÅ¡kovė) ieÅ¡kiniu praÅ¡o: pripažinti, kad atsakovas M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra nepilnamečio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo M.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) sÅ«nus, panaikinant įraÅ¡Ä apie atsakovo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę nepilnamečio A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. 244 Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS. IeÅ¡kovė A. G. ieÅ¡kinyje nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«muose buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-1721-880/2019 ir 2019 m. vasario 13 d. priimtas sprendimas, kuriuo nutraukta ieÅ¡kovės A.

G. (buv. pavardė L., o po santuokos nutraukimo ikisantuokinė pavardė L.)) ir atsakovo M. L. santuoka. Teismo sprendimas įsigaliojo 2019 m. kovo 18 d. Po minėto teismo sprendimo priėmimo, praėjus 6 mėn., (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė pagimdė sÅ«nų A. L.. SÅ«naus A. L. biologinis tėvas yra tretysis asmuo M. G.. IeÅ¡kovė su M. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . SÅ«naus A. L. gimimo įraÅ¡e Ukmergės rajono savivaldybės administracijos CMS 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. 244 tėvu įraÅ¡ytas atsakovas M.

L., o ne biologinis sÅ«naus tėvas M. G.. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad sÅ«nų A. L. nuo gimimo augina biologinis tėvas M. G.. Jis sÅ«nų pilnai iÅ¡laiko, jį augina ir auklėja. Atsakovas M. L. neprisideda prie A. L. iÅ¡laikymo, su vaiku nebendrauja ir niekada nepripažino, kad A. L. yra jo sÅ«nus. Gimus sÅ«nui, iÅ¡duodant jam gimimo liudijimÄ , tėvu įraÅ¡ytas atsakovas M. L. automatiÅ¡kai, nes nuo santuokos nutraukimo nepraėjo daugiau negu 300 dienų. IeÅ¡kovė nurodo, kad ginčo dėl sÅ«naus tėvystės nėra, todėl duomenys gimimo įraÅ¡e apie vaikų tėvÄ nuginčytini.

IeÅ¡kovė nurodo, kad su atsakovu net iki teismo sprendimo priėmimo kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio. Dėl Å¡ių priežasčių atsakovas negali bÅ«ti pripažintas A. L. tėvu. IeÅ¡kovė neteikia praÅ¡ymo skirti DNR ekspertizę nustatyti sÅ«naus biologinį tėvÄ , nes dėl sÅ«naus biologinio tėvo ginčo nėra. IeÅ¡kovė taip pat nereiÅ¡kia reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, nes nuginčijus atsakovo M. L. tėvystę, tretysis asmuo M. G. nekelia ginčo dėl A. L. tėvystės (el. b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad su atsakovu nutraukus santuokÄ per mažiau nei 300 dienų jai gimė sÅ«nus, kurio susilaukė su M. G.. PrieÅ¡ nutraukiant santuokÄ su atsakovu, kartu negyveno ilgiau nei vienerius metus. Atsakovo pavardė įraÅ¡yta vaiko gimimo liudijime vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nors atsakovas ir nėra vaiko biologinis tėvas. Ginčo Å¡iuo klausimu su atsakovu nėra. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovės atstovė advokatė V. Bradulskienė teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , nustatant, kad atsakovas nėra nepilnamečio A.

L. biologinis tėvas. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad sutinka su pateikto ieÅ¡kinio reikalavimu, t. y. dėl tėvystės nuginčijimo, o bÅ«tent, kad A. L. nėra atsakovo sÅ«nus. PraÅ¡o įraÅ¡Ä apie tėvystę panaikinti gimimo įrašų registre (el. b. l. 101). Tretysis asmuo M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori, jog jo sÅ«nus turėtų jo, t. y. M. G., pavardę. Su žmona kartu yra jau ilgÄ laikÄ .

Jam yra žinoma, kad M. L. nebuvo patenkintas dėl to fakto, kad jo pavardė duota M. G. biologiniam sūnui. Teismo prašo ieškinį tenkinti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2022 m. rugpjūčio 8 d. išvadoje dėl tėvystės nuginčijimo Nr. 3SD-5330 nurodė, kad Tarnyba, įvertinusi faktines aplinkybes bei įstatymines nuostatas, bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra, abi šalys patvirtino, kad M.

L. nėra biologinis mažamečio vaiko A. L. tėvas, pritaria ieškinio reikalavimui dėl M. L. tėvystės nuginčijimo mažamečio A. L. atžvilgiu (el. b. l. 23-59). Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismo prašo ieškinį tenkinti, kadangi byloje nėra ginčo. Teismas k o n s t a t u o j a : Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. gimimo įrašo Nr. 244 nustatyta, kad A.

L., gimusio (duomenys neskelbtini) motina yra A. L., o tėvas – M. L. (el. b. l. 7). IÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. kovo 21 d. santuokos nutraukimo įraÅ¡o Nr. 7 nustatyta, kad A. L. (pavardė po santuokos nutraukimo – L.) ir M. L. (duomenys neskelbtini) nutraukė santuokÄ (el. b. l. 8). Dėl tėvystės nuginčijimo. Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryÅ¡ys su vaiku, kuris reiÅ¡kia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryÅ¡io pripažinimÄ , todėl nagrinėjant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai.

Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas Å¡io pobÅ«džio bylose reiÅ¡kia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sÄ lygų, kurios lemtų visapusiÅ¡kÄ ir darniÄ raidÄ , kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatÄ , darniÄ fizinę ir psichologinę raidÄ bei visuomenei priimtinÄ auklėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimÄ dėl tėvystės nuginčijimo turi bÅ«ti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, Å¡eimos ir visuomenės interesų, tačiau visada bÅ«tina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis A. L. gimė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7). Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. gimimo įraše Nr. 244 nustatyta, kad A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra M. L., gimęs (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas sutinka, kad M. L. nėra nepilnamečio A. L. biologinis tėvas, todėl ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo M. L. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų sprendimu.

Dar iki santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovė su atsakovu nebegyveno, o palaikė artimus santykius su trečiuoju asmeniu M. G.. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė susilaukė sÅ«naus dar neparėjus 6 mėnesiams po santuokos su M. L. nutraukimo, todėl vaiko gimimo įraÅ¡e vaiko tėvu nurodytas M. L., nors biologinis vaiko tėvas yra M. G., su kuriuo ieÅ¡kovė santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir tretysis asmuo M. G. patvirtino, kad nepilnametis vaikas A. L. yra biologinis M.

G. sÅ«nus, M. G. jį iÅ¡laiko, augina, auklėja. Tuo tarpu atsakovas M. L. pateikė teismui atsiliepimÄ , nurodydamas, kad jis nėra biologinis nepilnamečio A. L. tėvas (el. b. l. 101). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ tėvystės nuginčijimo nenustatant tikrosios biologinės tėvystės klausimu 2018 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 ir 2018 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, tėvystės nuginčijimo bylose, nesant pareikÅ¡to reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, tačiau esant pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti spėjamo biologinio tėvo tapatybę, vaiko motina, o jai to nedarant – valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali pareikÅ¡ti jam reikalavimÄ dėl tėvystės nustatymo.

Kasacinis teismas nurodė, kad tokias priemones teismai turi taikyti visada, iÅ¡skyrus atvejus, jei byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog tai prieÅ¡tarautų vaiko interesams, todėl teismas tokių priemonių neturi taikyti. Pažymėtina, kad nurodytose bylose kasacinis teismas, atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes ir geriausius vaiko interesus, nustatė, jog teismai pagrįstai Å¡ių priemonių netaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

Pažymėtina, kad CK 3.146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad ištekėjusios moters vaiko tėvas yra jos sutuoktinis, tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad jos sutuoktinis negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnis). CK 3.140 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimas įsigaliojo nuo 2019 m. kovo 18, o A.

L. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. dar nepraėjus trijų Å¡imtų dienų terminui, bei kito asmens tėvystė Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pripažinta pareiÅ¡kimu tik nuginčijus atsakovo tėvystę (CK 3.141 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ pateiktų įrodymų yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad M. L. nėra A. L., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Å alys nurodė tas pačias aplinkybes dėl vaiko gimimo. Ä®vertinus Å¡alių paaiÅ¡kinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadÄ , byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatytina, kad M.

L. nėra vaiko A. L. tėvas (CK 3.150 straipsnis, 3.151 straipsnis) ir panaikintina Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. gimimo įrašo Nr. 244 dalis, kurioje A. L. tėvu įrašytas M. L.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodė, jog nepilnamečio A. L. biologinis tėvas yra jos dabartinis sutuoktinis M. G., kuris tėvystę pripažįsta ir po teismo sprendimo kreipsis dėl tėvystės pripažinimo administracine tvarka, nusprendžia nagrinėjamu atveju procesinių priemonių dėl tėvystės nustatymo nesiimti.

Tačiau, teismas iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovei, kad žinoti biologinį tėvÄ yra vaiko teisė, kuriÄ ieÅ¡kovė privalo užtikrinti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys tenkinamas. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu prašė atleisti atsakovÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybei. IeÅ¡kovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. Nr. (8.1Mr)TP-22-T-1090-5615 buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba, kurio pagrindu ieÅ¡kovė buvo visiÅ¡kai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (el. b. l. 5-6).

Å ioje byloje bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro: 75,00 Eur žyminis mokestis. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodyta, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 280,00 Eur (el. b. l. 121). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Å ioje byloje faktinė situacija, dėl kurios ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , susidarė ne dėl atsakovo M. L. veiksmų, o dėl tam tikro specifinio teisinio reguliavimo dėl vaiko gimimo įregistravimo po santuokos nutraukimo tarp Å¡alių.

Atsakovo procesinis elgesys buvo aktyvus, jis nors ir bÅ«damas iÅ¡vykęs dirbti į užsienį, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, sutiko su ieÅ¡kiniu, kas paskatino proceso operatyvumÄ . Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteisiamos. Kadangi Å¡ioje byloje procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybei iÅ¡ atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Dėl kitų klausimų. Teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai (CPK 399 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalimi, 259 straipsniu, 399 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Nustatyti, kad atsakovas M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sÅ«nus. Pripažinti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įraÅ¡e Nr. 244 atliktÄ Ä¯raÅ¡Ä â€žTėvas M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. IÅ¡siųsti teismo sprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, įpareigojant pakeisti 2019 m. rugsėjo 13 d.

Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje padarytÄ gimimo įraÅ¡Ä (Nr. 244), jame panaikinant įraÅ¡Ä â€žTėvas M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Rinaldas Adamonis