Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0d728fb-58b5-4857-9b6c-e99f7e8d9362 KI-generiert

Court dismisses claim for unpaid state employee tax portion due to existing statutory compensation mechanism.

Geschäftsnummer f0d728fb-58b5-4857-9b6c-e99f7e8d9362
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the plaintiff's claim for unpaid state employee tax portions covering the period from 2009 to 2013. The plaintiff argued that the reduction in his tax was unconstitutional, while the defendant contended it lacked the legal authority to pay the amount without specific legislation. The court ruled that the Constitutional Court's findings on compensation were properly addressed by the 2015 Return Law, which established a valid mechanism for reimbursing these losses, thereby rendering the plaintiff's request for a court order unnecessary.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas: Where a specific law establishes a compensation mechanism for losses due to unconstitutional tax reductions, a court cannot order payment of the same amount absent proof that the statutory mechanism is flawed.

Schlagwörter

KI-generiert
state employee tax Constitutional Court ruling statutory compensation mechanism unconstitutional reduction administrative litigation dismissal economic crisis impact legal authority limitation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos Konstitucija
PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ buvo pažeista, nes jo darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mažinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieÅ¡taraujančias teisės aktų nuostatas.Centras atsiliepime (b.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 str.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 301 str.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas
Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimas
Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-935-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05009-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atsakovui Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro (toliau – Centras) neiÅ¡mokėtÄ statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalį (pareiginės algos koeficientÄ ) už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dirba Centro Identifikavimo valdybos virÅ¡ininku.

PareiÅ¡kėjo nuomone, jo teisė gauti teisingÄ atlyginimÄ už atliktÄ darbÄ buvo pažeista, nes jo darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mažinamas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) prieÅ¡taraujančias teisės aktų nuostatas.Centras atsiliepime (b. l. 8–10) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Centras pažymėjo, kad Centras neturi teisės perimti atitinkamam teisėkÅ«ros subjektui numatytų įgaliojimų spręsti dėl pareiÅ¡kėjui susidariusios sumos iÅ¡mokėjimo sÄ lygų bÅ«do, laikotarpio, nes tokį sprendimÄ pagal suteiktÄ kompetencijÄ priima įstatymų leidėjas, įgyvendindamas teisėkÅ«ros funkcijÄ , todėl, kol nėra teisinio reglamentavimo, kokiomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kumu turi bÅ«ti iÅ¡mokėta darbo užmokesčio nepriemoka, Centras neturi teisinių galimybių iÅ¡mokėti tokio darbo užmokesčio nepriemokos dydžio, kokio praÅ¡o pareiÅ¡kėjas.

Be to, Centro nuomone, kadangi atitinkamos darbo užmokesčio dalies neiÅ¡mokėjimas pareiÅ¡kėjui buvo sÄ lygotas tuo, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimo klausimus, todėl Å¡iuo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turėtų bÅ«ti priteisiama iÅ¡ Lietuvos valstybės. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikytinas 3 metų senaties terminas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 301 str.PareiÅ¡kėjas, atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 28, 31).Skundas atmetamas.Byloje ginčas kilo dėl statutinio valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo taikymo, priteisimo.Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. gegužės 8 d. nutarime konstatavo, kad DK nuostata, ribojanti darbuotojo teisę gauti jam priklausantį, bet neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias sumas, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl Centro nurodomas DK 301 str. netaikytinas.Centras pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ prašė taikyti DK 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu, nustatytu DK 27 str. 2 d. ir taikytinu reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo (žr.

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., o į teismÄ su skundu pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013 m. spalio 11 d. (b. l. 1).Kadangi pagal DK nuostatas, darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip kas mėnesį, pareiÅ¡kėjas ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio atlyginimo mokėjimo dienÄ galėjo suprasti, ar darbo užmokestis už praėjusį mėnesį jam iÅ¡mokėtas teisingai.

Todėl, atsižvelgiant į Centro praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. 2 d. nuostatÄ , kurioje įtvirtinta, kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra 3 metai, taip pat CK I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas pateikė skundÄ praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. rugsėjo mėn. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje atmetamas.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dirbo Identifikavimo valdybos virÅ¡ininku (statutinis valstybės tarnautojas, pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 15).PareiÅ¡kėjo darbo užmokestį nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos.

Pagal VTÄ® 23–25 str. nuostatas, valstybės tarnautojo darbo užmokesčio pagrindinę dalį sudaro pareiginė alga, kurios dydis apskaičiuojamas taikant Å¡io įstatymo 1 priede atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybės kategorijai nustatytÄ pareiginės algos koeficientÄ . Valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis, be kita ko, yra ir priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ .2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojo VTÄ® 1 priedo pakeitimai, kuriais buvo sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai. 2009 m. rugpjūčio 1 d.

VTÄ® 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , mažinant 11 ir aukÅ¡tesnių pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, todėl pareiÅ¡kėjas gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei iki tol.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo mažinamas darbo užmokestis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be to, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime konstatavo, kad iÅ¡ Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Taigi Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai; Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ . Tai, kad sumažinto darbo užmokesčio kompensavimas turi bÅ«ti vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtina ir Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Teismas atkreipia dėmesį, jog VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 2 str. 2 p. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė) buvo pavesta iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ (kompensavimo sÄ lygas, mastÄ ir bÅ«dÄ , laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektÄ ir pateikti pagal jame nustatytÄ kompensavimo mechanizmÄ apskaičiuotÄ kompensacijoms reikalingÄ lėšų sumÄ .

Minėtas terminas vėliau pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo vieneriems metams buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.Apibendrinant nurodytÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatuoja, kad Centrui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

PareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme ir pareiÅ¡kėjui nesuformulavus teisiÅ¡kai pagrįstų argumentų, įrodančių, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti jam neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio nepriemokÄ teismo sprendimu.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo S. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja             Milda Vainienė