Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0d71053-a899-4da3-99fb-ee96d3576f53 KI-generiert

Appeal court reduced appeal fee from 500 to 100 Litas and deferred payment due to applicant's poverty.

Geschäftsnummer f0d71053-a899-4da3-99fb-ee96d3576f53
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appeal court partially allowed the applicant's request to reduce the appeal fee and defer its payment. The first-instance court had set a fee of 500 Litas, which the applicant argued was unaffordable given his unemployment and reliance on social assistance. The court found the initial fee disproportionately high relative to the applicant's monthly income and the time required to gather funds, ruling that the amount would effectively bar legal representation. Consequently, the court reduced the fee to 100 Litas and ordered the payment to be deferred until the final judgment is rendered.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 337 str. 1 d. 4 punktas; CPK 307 str. 1 d.; When an appeal fee imposed by the first-instance court is disproportionately high relative to the appellant's financial situation and the time required to pay it, the appellate court may reduce the fee and defer payment to ensure effective access to justice.

Schlagwörter

KI-generiert
appeal fee reduction deferred payment order effective access to justice financial hardship procedural economy social assistance unemployment status

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 337 str. 1 d. 4 punktas
CPK 307 str. 1 d.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1512/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02405-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia ViÅ¡inskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo V. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovas V. L. įpareigotas sumokėti dalį žyminio mokesčio už pateiktÄ apeliacinį skundÄ , civilinėje byloje Nr. 2-255-232/2014 pagal ieÅ¡kovo V.

L. ieÅ¡kinius atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Arkadis“, A. M. dėl žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ dalies, nuo kurios mokėjimo ieÅ¡kovas turėtų bÅ«ti atleistas, dydžio nustatymo.IeÅ¡kovas V. L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniais, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisti 200 000 Lt negautų pajamų, 44 424 Lt turėtų iÅ¡laidų, 1 330 Lt nuostolių, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su apeliaciniu skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimÄ , o bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (1.7.) S-1617 ieÅ¡kovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jis pagal įstatymÄ atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio mokėjimo.

IeÅ¡kovas prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundÄ mokėjimo, nes jo finansinė padėtis yra labai sunki – Å¡iuo metu ieÅ¡kovas yra bedarbis, gauna socialinę paramÄ , kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Net pusė mokėtino žyminio mokesčio suma (3 058 Lt) ieÅ¡kovui yra itin didelė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iÅ¡ dalies – įpareigojo ieÅ¡kovÄ iki 2014 m. birželio 15 d. sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio už pateikiamÄ apeliacinį skundÄ , o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos mokėjimo atleido.Teismas, atsižvelgdamas į apelianto praÅ¡ymÄ , jame nurodytas aplinkybes bei bylos medžiagÄ , nustatė, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo turtinę padėtį pripažinti pakankamai sunkia ir atleisti apeliantÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Teismas pažymėjo, kad įstatyme nustatyta teismo teisė atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo tik iÅ¡ dalies, be to, kilęs ginčas yra turtinis, todėl apeliantas įpareigotinas sumokėti 500 Lt žyminio mokesčio dalį valstybei ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovas V. L. atskirajame skunde praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, sumažinant ieÅ¡kovo mokėtino žyminio mokesčio sumÄ bei atidedant jo sumokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismo nustatyta mokėtina žyminio mokesčio suma yra per didelė apeliantui, nes jis nedisponuoja tokiais pinigais, todėl net 500 Lt žyminio mokesčio nustatymas sudaro ieÅ¡kovui kliÅ«tis ginti jo teises teisme.Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama tik mažas pajamas gaunantiems asmenims. IeÅ¡kovas serga, nedirba ir dirbti negali. Per mėnesį ieÅ¡kovas gauna tik 350 Lt socialinę paÅ¡alpÄ , kuri reikalinga apmokėti sÄ skaitas, bÅ«tiniausioms buities iÅ¡laidoms.

Be to, iÅ¡ gaunamos paÅ¡alpos ieÅ¡kovas pagal galimybes moka iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, kurios motina yra neįgali (duomenys neskelbtini), taigi ieÅ¡kovo teikiami pinigai dukrai yra labai svarbÅ«s. Kreipiantis į teismÄ dėl teisminės gynybos, asmeniui neturi bÅ«ti sudaromos formalios ir nepagrįstos kliÅ«tys, taip pažeidžiant teisminės gynybos ir teisingumo principÄ . Turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kiek iÅ¡ tiesų skundÄ teikiantis asmuo yra pajėgus mokėti už jo teisių gynybÄ teisme.

Didžiausia suma, kuriÄ pareiÅ¡kėjas galėtų skirti žyminiam mokesčiui sumokėti yra ne daugiau kaip 100 Lt, todėl žyminio mokesčio suma mažintina, o jos sumokėjimas atidėtinas iki apeliacinės instancijos teismas priims sprendimÄ (nutartį), kad ieÅ¡kovas turėtų pakankamai laiko surinkti (sutaupyti) mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.Apeliantas atskirajame skunde, remdamasis itin sunkia jo finansine padėtimi, praÅ¡o sumažinti Vilniaus apygardos teismo nustatytÄ mokėti žyminio mokesčio sumos dalį bei atidėti jo sumokėjimÄ iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinės instancijos teisme priėmimo.Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog įstatymu turi bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamÄ jį aktÄ bÅ«tų galima apskųsti bent vienam aukÅ¡tesnės instancijos teismui;

įstatyme turi bÅ«ti įtvirtinta ne tik proceso Å¡alies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamÄ jį aktÄ bent vienos aukÅ¡tesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukÅ¡tesnės instancijos teismui iÅ¡taisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; nepripažįstama tinkamu, užtikrinančiu asmens teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ toks procesinių normų, užtikrinančių Å¡iÄ asmens teisę aiÅ¡kinimas, kada procesines teises reglamentuojančių teisės normų taikymas formalizuojamas ir asmens teisė neužtikrinama; kartu pripažįstama, kad nors teisė į teismÄ nėra absoliuti ir galimi tam tikri Å¡ios teisės ribojimai, tačiau bet kokie teisinio ar faktinio pobÅ«džio Å¡ios teisės ribojimai gali bÅ«ti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiÅ¡kėjo teisės kreiptis į teismÄ efektyvumÄ , konkrečiai – teisės į teismÄ ribojimas turi turėti teisėtÄ tikslÄ ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryÅ¡ys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.) Teisės į apeliacijÄ ribojimas asmeniui, kuris negali sumokėti žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, CPK įtvirtintais tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kitais civilinio proceso principais.Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

PraÅ¡ymas iÅ¡ dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ . Pagal CPK 84 straipsnį teismas raÅ¡ytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ . PraÅ¡ymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ turi bÅ«ti motyvuotas. Prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo bÅ«tinumÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ (praÅ¡ančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomÄ turtÄ , gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiÅ¡kėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2269/2013).

Pažymėtina, kad tiek asmens turtinė padėtis, tiek ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamasis dalykas ir bÅ«tent teismas privalo nuspręsti, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atleisti nuo tam tikros dalies mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). IeÅ¡kovas, siekiantis bÅ«ti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti tiek ir tokių įrodymų, kad susiformuotų teismo įsitikinimas, jog asmuo dėl savo turtinės padėties reikiamo žyminio mokesčio sumokėti neiÅ¡gali ir, neatleidus jo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeidžiami ieÅ¡kovo interesai, o taip pat ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas 2014 m. gegužės 28 d. pateikė apeliacinį skundÄ . Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), nustačiusi, kad V.

L. deklaruoto turto vertė nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarime Nr. 468 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) nustatyto pirmojo turto vertės normatyvo, o deklaruotos metinės pajamos nevirÅ¡ija Nutarimu nustatyto pirmojo (8 000 Lt) pajamų lygio, 2014 m. gegužės 9 d. Nr. (1.7.) S-1617 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbÄ V. L.. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 20 straipsnio 1 punktu, V.

L. 50 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovui ir anksčiau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (I t., b. l. 141-142), apie antrinės teisinės pagalbos teikimÄ 2014 m. sausio 30 d. (Nr. (1.7.) S-302), 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-711) ir 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-712) sprendimais nurodė ir pati Tarnyba (III t., b. l. 81-83).Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo pateiktus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių iÅ¡mokų skyriaus praneÅ¡imus dėl socialinės paÅ¡alpos skyrimo (III t., b. l. 97-98), ieÅ¡kovui piniginė socialinė paÅ¡alpa paskirta nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.

Taigi apeliacinio skundo padavimo dienÄ ieÅ¡kovas buvo nedirbantis, socialiai remiamas asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba.IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas turi nepilnametę dukrÄ (III t., b. l. 102), gyvenančiÄ su jos motina, kuri, atsižvelgiant į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno V teritorinio skyriaus iÅ¡duotÄ neįgaliojo pažymėjimÄ (III t., b. l. 103-104), yra tik (duomenys neskelbtini) darbinga. IÅ¡ Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutarties matyti, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo mokėti savo nepilnametei dukrai iÅ¡laikymÄ po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki dukros pilnametystės. Taigi iÅ¡ gaunamos piniginės socialinės paÅ¡alpos (kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 538 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ 1 punktu, sudaro tik 350 Lt) ieÅ¡kovas turi ne tik pats iÅ¡gyventi (apmokėti sÄ skaitas, pirktis maistÄ ar kitus buityje bÅ«tinus dalykus), bet ir teikti iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai, todėl, kaip teisingai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas, byloje esantys duomenys leidžia teismui pripažinti, kad ieÅ¡kovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki ir yra pagrindas atleisti apeliantÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Pagal VGTPÄ® 14 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis. Be to, pagal VGTPÄ® pagal 12 straipsnio 3 punktÄ teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ , turi asmenys, kuriems paskirta socialinė paÅ¡alpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymÄ .

Tokiems asmenims valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (VGTPÄ® 14 straipsnio 6 dalis). VGTPÄ® 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmÄ jį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 2–14 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pareiškėjas, turintis apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50 arba 75 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų), laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (VGTPĮ 19 straipsnio 4 dalis). Tačiau antrinės teisinės pagalbos teikimas neatima iš pareiškėjo teisės pasinaudoti civilinio ir administracinio proceso įstatymuose nustatytomis bylinėjimosi išlaidų ir su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo ir (arba) atlyginimo lengvatomis (VGTPĮ 20 straipsnio 4 dalis).Iš Tarnybos 2014 m. gegužės 9 d.

Nr. (1.7.) S-1617 sprendimo matyti, kad ieškovui valstybės garantuojama ir apmokama tik 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (savo ruožtu atleidžiamas tik nuo 50 procentų žyminio mokesčio) ne dėl to, kad ieškovo turtinė padėtis pagerėjo, bet remiantis pirmiau nurodyta VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalimi – kadangi ieškovui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba minėtais 2014 m. sausio 30 d. (Nr. (1.7.) S-302), 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-711) ir 2014 m. kovo 3 d. (Nr. (1.7.) S-712) sprendimais.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir Å¡ioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes bei atkreipdamas dėmesį į tai, kad CPK imperatyviai nenurodo, nuo kokios dalies žyminio mokesčio mokėjimo asmuo gali bÅ«ti atleistas, bet asmeniui turi bÅ«ti suteikta reali galimybė ginti savo teises teisme, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino, nuo kokio dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo atleidimas realiai užtikrins ieÅ¡kovo teisę į apeliacijÄ ir netaps formaliu jo teisės į teisminę gynybÄ suvaržymu.

Vilniaus apygardos teismo nustatyta 500 Lt mokėtina žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumos dalis, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniam skundui paduoti nustatytas trisdeÅ¡imties dienų terminas (CPK 307 straipsnio 1 dalis), o ieÅ¡kovas per mėnesį gauna tik 350 Lt, kurie akivaizdžiai negali bÅ«ti skiriami tik žyminiam mokesčiui sumokėti, yra itin didelė ir mažintina iki 100 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytus argumentus, be kita ko ir į tai, kad 100 Lt sumÄ ieÅ¡kovui bÅ«tų sunku surinkti per trumpÄ laikÄ , o nuo apeliacinio skundo padavimo dienos iki Å¡ios nutarties priėmimo datos praėjo beveik 4 mėnesiai, vadovaudamasis proceso koncentruotumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, mano esant tikslinga atidėti 100 Lt žyminio mokesčio mokėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovo apeliacinis skundas ir priimtas teismo sprendimas (nutartis) apeliacinės instancijos teisme.

Remdamasis iÅ¡dėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ pakeisti skundžiamÄ nutartį, t. y. sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ieÅ¡kovui mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio už apeliacinį skundÄ sumÄ iki 100 Lt ir Å¡ios sumos sumokėjimÄ atidėti iki bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) apeliacinės instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti.Nutarties rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kovo V. L. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti V. L. sumokėti 100 Lt žyminio mokesčio už pateikiamÄ apeliacinį skundÄ ir Å¡ios sumos sumokėjimÄ atidėti iki apeliacinės instancijos teismo bus priimtas teismo sprendimas (nutartis) dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-232/2014 teisėtumo ir pagrįstumo.Atleisti V. L. nuo likusios už apeliacinį skundÄ mokėtinos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.“ Teisėja                                                                  Dalia ViÅ¡inskienė                                                                                                 Â