Lithuanian court dismisses appeal in assault case, upholding conviction and civil compensation order.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Court of Appeal dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment that convicted him of assault and ordered civil compensation. The defendant argued that witness testimony regarding his whereabouts and clothing was unreliable, but the court found these claims unsupported by evidence. Consequently, the court determined that the original facts were proven and the conviction based on Article 138 of the Criminal Code was legally sound.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Teismas vertina visą bylos medžiagą, ir jei įrodymai patvirtina kaltinimą, apeliacinis skundas atmestinas.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
                                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A-665-574/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51939-2016-9  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.2.8.; 2.1.7.4.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.1. (S)              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 14 d.Vilnius          Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Audriaus Cinino, Jurgitos MaÄionytÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Vitalijos NorkÅ«naitÄs, sekretoriaujant Loretai Davenienei, Agnei Strunkytei (buvusi pavardÄ Lopuchina),dalyvaujant prokurorei Žanetai ŽalÄnaitei, Danutei Mekionienei,nuteistajam D.
K. (D. K.), jo gynÄjai adv. Eugenijai Liutvinskienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte 2 metų laisvÄs atÄmimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, D.
K. paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas atidÄtas dvejiems metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį tÄsti darbÄ , neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusijÄ su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdanÄios institucijos leidimo, per keturis mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo atlyginti Å¡iuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir D. B. priteistÄ turtinÄ Å¾alÄ , per visÄ bausmÄs vykdymo atidÄjimo laikotarpį atlyginti D.
B. Å¡iuo nuosprendžiu priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ .         Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. IÅ¡ D. K. priteista Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai 111,89 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.         NukentÄjusiojo D. B. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies. IÅ¡ D. K. nukentÄjusiojo D. B. naudai priteista 80 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.         TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä:
I.             Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs D. K. nuteistas už tai, kad 2016 m. lapkriÄio 4 d., apie 00.20 val., prie namo, esanÄio Rygos g. 24, Vilniuje, priÄjo prie D. B. ir M. M., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims be jokios priežasties pradÄjus muÅ¡ti M. M., o D. B. bandant pastarÄ jį užstoti, D. K. vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ D. B. į veidÄ , nuo ko pastarasis nugriuvo, tuo padarydamas jam muÅ¡tinÄ Å¾aizdÄ virÅ¡utinÄs lupos gleivinÄje, 1-o virÅ¡utinio danties iÅ¡ deÅ¡inÄs dalinio vainiko nuskÄlimÄ , nosies kaulų lūžį, t.y. iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdÄ D.
B. sveikatÄ , nes dÄl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. II.              Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkÄs teismo 2017 m. rugsÄjo 5 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį bei atmesti byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius.Nurodo, kad teismas, sprÄsdamas baudžiamosios atsakomybÄs klausimÄ , pažeidÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir vertinimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, netinkamai vertino byloje esanÄius duomenis, sprendimÄ priÄmÄ abejotinų duomenų pagrindu, rÄmÄsi Å¡aliÅ¡ko liudytojo parodymais.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai rÄmÄsi tik jo teisinÄ padÄtį sunkinanÄiais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam prieÅ¡tarauja ir atmetÄ kitus byloje esanÄius duomenis, kurie patvirtina, kad jis nedalyvavo minÄtame įvykyje, kurio metu nukentÄjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .IÅ¡ bylos duomenų nÄra aiÅ¡ku, ar sužalojimu grasinÄs ir Å¡alia nukentÄjusiojo stovÄjÄs asmuo, kurio veidÄ nukentÄjusysis galÄjo įsiminti, yra tas pats, kuris ir smÅ«giavo nukentÄjusiajam į veidÄ .
NenustaÄius Å¡ios aplinkybÄs, tampa neaiÅ¡ku, kuris iÅ¡ dalyvavusių įvykyje asmenų yra kaltas dÄl nukentÄjusiojo sužalojimo.Byloje nÄra jokių konkreÄių duomenų, kokius veiksmus atliko likusieji asmenys, kitų svarbių aplinkybių, padedanÄių tinkamai identifikuoti sveikatos sutrikdymÄ padariusį asmenį. NukentÄjusysis po smÅ«gio į veidÄ iÅ¡ karto prarado sÄ monÄ, taigi nukentÄjusiajam nebuvo galimybÄs tinkamai įsidÄmÄti kaltininko iÅ¡vaizdos, t.y. aprangos bei veido bruožų.Liudytojas M.
M. nematÄ asmens, kuris smÅ«giavo nukentÄjusiajam užpuolimo momentu, po suduoto smÅ«gio nukentÄjusiajam, taip pat negalÄjo matyti kaltininko iÅ¡vaizdos ir jo įsiminti, nes prieÅ¡ jį patį buvo smurtaujama tuo paÄiu metu kaip ir prieÅ¡ nukentÄjusįjį, o fizinio smurto metu M. M. gynÄsi prisidengdamas rankomis veidÄ . Taigi M. M. negalÄjo įsiminti ne tik nukentÄjusiojo užpuoliko, bet ir asmens, kuris smurtavo prieÅ¡ jį patį.NukentÄjusysis D. B. bei liudytojas M. M. viso proceso metu teigÄ, kad jaunuoliams pribÄgus ir juos apsupus, vÄliau privažiavo oranžinÄs-raudonos spalvos automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kurio iÅ¡lipo du vaikinai, kurie draugiÅ¡kai bendravo su tais jaunuoliais.
IÅ¡ įvykio vietos visi vaikinai pasiÅ¡alino minÄtu lengvuoju automobiliu. Tuo tarpu liudytojo M. M. ir nukentÄjusiojo parodymais automobiliu atvažiavo du asmenys, juos užpuolusiųjų buvo 6-7 asmenys, tokiu bÅ«du, jei remtis D. B. ir M. M. parodymais, iÅ¡ įvykio vietos, vienu automobiliu pasiÅ¡alino visi 8-9 asmenys, kas yra neįtikinama.Byloje svarbÅ«s yra liudytojo N. R. automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininko parodymai, taÄiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, jais nesivadovavo.
Automobilio savininkas N. R. patvirtino, kad Å¡iuo automobiliu nuo 2015 m. rugpjÅ«Äio mÄnesio jis nesinaudoja, jo automobilis stovi Rygos g. 26, Vilniuje. Automobilis yra užrakintas, signalizacijos nÄra, automobilis nuo tada, kai juo nesinaudoja, nuolat stovi toje paÄioje vietoje. Nei į priekį, nei atgal jis pajudintas nebuvo. Be to, automobilyje nÄra akumuliatoriaus ir kuro. Tokie automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininko parodymai patvirtina, kad liudytojo M. M. bei nukentÄjusiojo parodymai yra melagingi, neatitinka objektyvių bylos aplinkybių.Klysdami dÄl automobilio, taip pat duodami kitus parodymus liudytojas M.
M. bei nukentÄjusysis galÄjo netinkamai įsidÄmÄti ir klaidingai suvokti įvykio situacijÄ , vÄliau ir klaidingai atpažinti įvykyje dalyvavusius asmenis bei neteisingai teismui apibÅ«dinti įvykio aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisiamajame posÄdyje liudytojas M. M. ir nukentÄjusysis D. B. identiÅ¡kai apibÅ«dino asmenį, kuris sudavÄ nukentÄjusiajam. Jie abu nurodÄ, kad kaltininkas ant galvos turÄjo kepurÄ, taÄiau jo (D. K.) sesuo 2017 m. gegužÄs 19 d. parodÄ, kad jis beveik neneÅ¡ioja kepurių ir gal turi vienÄ , kuri gali bÅ«ti tamsios spalvos.
Kyla klausimas, kokiu bÅ«du liudytojas M. M. bei nukentÄjusysis galÄjo tamsiu paros metu ir kaltininkui dÄvint kepurÄ, pamatyti, kokios spalvos yra kaltininko plaukai ir koks jų ilgis. Be to, byloje nenustatytas asmuo, apsirengÄs juodos spalvos kostiumu, taip pat dÄvÄjo kepurÄ, todÄl liudytojas M. M. ir nukentÄjusysis galÄjo įsidÄmÄti Å¡io asmens bruožus ir pateikti kaip kaltininko apibÅ«dinimÄ jį sutapatinant su juo.2016 m. gruodžio 14 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad nukentÄjusysis kaltininkÄ atpažino ir pagal kÅ«no sudÄjimÄ , taÄiau byloje nÄra duomenų, rodanÄių, kad įvykio kaltininkas buvo bÅ«tent tokio sudÄjimo, kuris atitinka jo (D.
K.) sudÄjimÄ . Kaltininko sudÄjimas byloje nÄra konkreÄiai aptartas.AplinkybÄ, kad kaltininkÄ Ä¯vykio metu byloje nenustatyti asmenys vadino âD.â, âD.â, âD.â, o nukentÄjusysis pagal tai socialiniame tinkle âFacebookâ rado bÅ«tent jam žalÄ padariusį asmenį, negali patvirtinti, kad tokiu bÅ«du surastas asmuo yra nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo. Byloje taip pat nÄra duomenų, pagal kokius asmens bruožus nukentÄjusysis atsirinko bÅ«tent nuteistÄ jį iÅ¡ visų socialiniame tinkle užsiregistravusių âD.â.IÅ¡ asmens parodymų atpažinimo protokolo 2016 m. gruodžio 14 d. priedo matyti, jog jis (D.
K.), atpažinimo metu, iÅ¡skirtinai nuo kitų dviejų asmenų, vilkÄjusių tamsios spalvos kelnes, buvo su Å¡viesios spalvos kelnÄmis, kurių spalvÄ liudytojas M. M. ir nukentÄjusysis įsiminÄ Ä¯vykio metu. BÅ«tų nelogiÅ¡ka, jeigu su tomis paÄiomis kelnÄmis jis sužalotų nukentÄjusįjį, o vÄliau su tomis paÄiomis kelnÄmis atvyktų į asmens parodymų atpažinimÄ , žinodamas koks veiksmas bus atliekamas.Visus nukentÄjusiojo bei liudytojo M. M. duotus parodymus paneigia liudytojos A.
B. parodymai. A. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisiamajame posÄdyje, parodÄ, kad jis iÅ¡ 2016 m. lapkriÄio 3 d. į 2016 m. lapkriÄio 4 d. iÅ¡ namų nebuvo iÅ¡ÄjÄs. 2016 m. lapkriÄio 3 d. ji buvo savo namuose nuo 20.00 val. iki 4.00 val. Taip pat nurodÄ, kad jis neturi mÄlynos striukÄs, beveik kepurių neneÅ¡ioja, neturi draugų, kurie važinÄtų raudonu automobiliu. Å ie duomenys patvirtina, jog jis įvykio metu buvo su savo seserimi namuose.Teismas, nevertindamas nusikalstamos veikos sudÄties požymių visumos, neatkreipdamas dÄmesio į subjektyviosios pusÄs požymius, nepagrįsdamas Å¡ių požymių buvimo nagrinÄjant padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , priÄmÄ neteisÄtÄ ir nepagrįstÄ nuosprendį.
Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdanÄioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinÄti neprivalo ir bet kokios abejonÄs turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonÄms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybÄn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonÄms dÄl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013 ir kt.).Å ioje byloje, nesant jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima manyti, kad buvo atlikta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismas visas abejones privalÄjo vertinti jo naudai ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių visumoje, jis buvo pripažintas kaltu neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .
Jam kyla pagrįstų abejonių, kad jo pripažinimÄ kaltu galÄjo nulemti su jo teistumu ir praeitimi susijusios byloje esanÄios aplinkybÄs. TaÄiau jis yra pakeitÄs savo gyvenimo bÅ«dÄ , susirado nuolatinį darbÄ , gauna pastovias pajamas. Vien tai, kad asmuo praeityje yra teistas negali ir neturÄtų formuoti sprendimÄ priimanÄio teismo vidinio įsitikinimo, kad asmuo yra kaltas padarÄs nusikalstamÄ veikÄ .Teismo posÄdyje nuteistasis bei jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.
III. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai iÅ¡vados Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nepagrįstai yra pripažintas kaltu padarÄs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , neteisingai nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs, taÄiau Å¡iuos skundo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas visus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, juos nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ nuosekliai, atskleidÄ jų tarpusavio ryšį, iÅ¡analizavo, taip pat nurodÄ, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rÄmÄsi tik nuteistojo teisinÄ padÄtį sunkinanÄiais duomenimis, kurie tarpusavyje vienas kitam prieÅ¡tarauja bei rÄmÄsi Å¡aliÅ¡ko liudytojo parodymais. TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo D. B. parodymų, apie 00 val. su draugu M. M. Äjo pasitikti draugÄs. Einant iÅ¡girdo kaip D. K. su savo draugais rÄkÄ ir Äjo prie jų, vaikinai buvo agresyviai nusiteikÄ, pradÄjo priekabiauti. Tarp tų asmenų buvo ir kaltinamasis.
Pradžioje kaltinamojo draugas priÄjo prie jo draugo M. M.. Kai jis (D. K.) pabandÄ atstumti kaltinamojo draugÄ nuo savo draugo, atsisuko ir kaltinamasis jam trenkÄ kumÅ¡Äiu. Ä®vykio vietoje, kur vyko konfliktas, matomumas buvo geras. Buvo žibintas, buvo galima gerai viskÄ pamatyti. Ä®sidÄmÄjo asmenį, kuris jam sudavÄ smÅ«gį, nes galÄjo gerai jį įsižiÅ«rÄti. Atpažino užpuolusį asmenį, nes jis stovÄjo prie jo ir grasino. MatÄ jo veidÄ . Prisimena, kad draugai kaltinamÄ jį vadino D.
Socialiniame tinkle âFacebookâ rado asmenį labai panašų į D., buvo įsitikinÄs, kad tai tas pats asmuo, kuris sudavÄ jam smÅ«gį. Neabejodamas atpažino asmenį, kaip jį užpuolusį (1 t., b.l. 179 â 180). Liudytojas M. M. parodÄ, kad jį ir D. B. užpuolÄ 6 vaikinai, visi buvo juodais sportiniais kostiumais. Vienas iÅ¡ jų iÅ¡ kitų iÅ¡siskyrÄ, kadangi buvo kitaip apsirengÄs, tai buvo kaltinamasis, kurį draugai vadino D. Vienu momentu pastebÄjo, kad jis pradÄjo muÅ¡ti D.
B.. PamatÄ, kad kaltinamasis smogÄ D. B., kuris nuo smÅ«gio pargriuvo. Kaltinamasis sudavÄ smÅ«gį į veidÄ . KaltinamÄ jį įsidÄmÄjo pagal rÅ«bus, kadangi skyrÄsi ir jo draugai jį vadino D. Ä®vykio vietoje buvo apÅ¡viesta, degÄ Å¾ibintai, įsidÄmÄti kaltinamÄ jį Å¡viesos užteko. KaltinamÄ jį sekanÄiÄ dienÄ surado per socialinį tinklÄ âFacebookâ. Pamena, kad draugai jį vadino D., D. ir įsiminÄ jo veidÄ (1 t., b.l. 180-181). Taigi, kaip matyti nukentÄjusiojo D.
B. ir liudytojo M. M. parodymai apie aptariamo įvykio aplinkybes sutampa, esminių prieÅ¡taravimų jų parodymuose nÄra. Jų parodymai yra nuoseklÅ«s, viso proceso metu nesikeitÄ. Abu teigÄ, kad kaltinamÄ jį įsidÄmÄjo, vieta buvo apÅ¡viesta žibintų, jo veidÄ aiÅ¡kiai matÄ. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolų matyti, kad nukentÄjusysis ir liudytojas D. K. atpažino iÅ¡ jiems pateiktų fotonuotraukų, vÄliau jį abu atpažino asmens parodymo atpažinti metu (1 t., b.l. 17-18, 55-56, 75-76, 78, 80-81).
Asmens atpažinimo pagal nuotraukÄ metu, nukentÄjusysis nurodÄ, kad jį sumuÅ¡usį vaikinÄ atpažįsta pagal apvalų veidÄ , plaÄiÄ nosį, nors vaikinas buvo su kepure, matÄsi, kad jo plaukai trumpai kirpti, Å¡viesiai rudi, liudytojas M. M. nurodÄ, kad D. K. atpažįsta pagal veido bruožus - apvalų veidÄ , plaÄiÄ nosį, trumpai kirptus Å¡viesiai rudus plaukus. Teisiamojo posÄdžio metu nukentÄjusysis nurodÄ, kad jam nekilo abejonių, kad kaltinamasis yra jį sumuÅ¡Äs asmuo (1 t., b.l 183).BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir papildomai apklausti nukentÄjusysis D.
K. bei liudytojas M. M.. NukentÄjusysis parodÄ, kad jis labai gerai įsiminÄ, jog D. K. draugai jį vadino âD.â, rusiÅ¡kai âD.â. SekanÄiÄ dienÄ jis pradÄjo ieÅ¡koti socialiniame tinkle âFacebook ieÅ¡koti panaÅ¡aus žmogaus. Surado. Rado âD.â per socialinį tinklÄ âFacebookâ. PamatÄs nuotraukÄ , iÅ¡ karto suprato, kad tai tas pats asmuo. Nesuabejojo, kad tai gali bÅ«ti kitas asmuo. Jis vienas ieÅ¡kojo to asmens, bet kai rado ir suprato, kad tai greiÄiausiai jis, nusiuntÄ M.
M., pastarasis taip pat atpažino, kad panaÅ¡us. Neabejoja, kad bÅ«tent nuteistasis jam sudavÄ smÅ«gį. Ä®sidÄmÄjo nuteistÄ jį, nes jis stovÄjo prieÅ¡ais jį. Ä®sidÄmÄjo, kad jo plati nosis, apvalus veidas. Už nuteistojo buvo kitų žmonių, bet nuteistasis stovÄjo prieÅ¡ais jį. M. M. taip pat nurodÄ, kad D. B. surado D. K. nuotraukÄ socialiniame tinkle âFacebookâ ir atsiuntÄ jam jo nuotraukÄ , paklausÄ jo, ar jis atpažino jį. Nuotraukoje buvo jo veidas (t. 2, b.l. 47-50).AplinkybÄs kokius veiksmus atliko kiti kartu su nuteistuoju buvÄ asmenys, nagrinÄjamu atveju, veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ bei bausmÄs skyrimui neturi esminÄs reikÅ¡mÄs, kadangi jokie bylos duomenys nenurodo į tai, kad nukentÄjusįjį D.
B. galÄjo sužaloti kiti asmenys, taip pat nukentÄjusysis nenurodo, kad jam buvo suduota daugiau smÅ«gių, nei inkriminuota nuteistajam.Apeliantas skunde nurodo, kad D. B. po smÅ«gio į veidÄ prarado sÄ monÄ, todÄl jam nebuvo galimybÄs tinkamai įsidÄmÄti kaltininko iÅ¡vaizdos, taÄiau tiek bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, tiek papildomai apklaustas bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, nukentÄjusysis, aiÅ¡kiai parodÄ, jog įsidÄmÄjo nuteistÄ jį, kadangi jis (D. K.) stovÄjo prieÅ¡ais jį pakÄlÄs rankas, sugniaužÄs kumÅ¡Äius.
Byloje nustatyta, kad D. B. sÄ monÄ prarado tik po to, kai D. K. jam sudavÄ, iki smÅ«gio sudavimo nukentÄjusysis nebuvo praradÄs sÄ monÄs (1 t., b.l. 179). BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka, buvo pagarsinti D. B. parodymai dalyje dÄl to, ar nukentÄjusysis matÄ, kas jam sudavÄ smÅ«gį. D. B. parodÄ, kad vaikinas, kurio veidas apvalus, plati nosis, vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ jam smÅ«gį į veidÄ . GirdÄjo, kad vaikino, kuris jam sudavÄ smÅ«gį į veidÄ vardas D. (1 t., b.l. 15).
Å ios aplinkybÄs patvirtina, jog D. B. gerai matÄ, kas stovi prieÅ¡ais jį ir kas suduoda jam smÅ«gį į veidÄ . Be to, liudytojas M. M. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje taip pat parodÄ, kad vienu momentu pastebÄjo, kad D. K., kuris nuo kitų draugų iÅ¡siskyrÄ apranga, smogÄ D. B., nuo ko pastarasis nukrito. Skunde dÄstomi apelianto argumentai, jog liudytojas M. M. negalÄjo matyti asmens, kuris smÅ«giavo nukentÄjusiajam užpuolimo momentu, nes prieÅ¡ jį patį buvo smurtaujama tuo paÄiu metu, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
Kaip matyti iÅ¡ M. M. parodymų, jis, sugebÄjo įsidÄmÄti kaltinamÄ jį pagal rÅ«bus, kadangi jis vienintelis buvo apsirengÄs kitaip nei kiti kaltinamojo draugai, matÄ, kaip kaltinamasis smogÄ D. B.. PastebÄjo šį momentÄ , nes jį kažkas paÄmÄ iÅ¡ nugaros, pradÄjo sukti ir tuomet pastebÄjo, įsidÄmÄjo to asmens veidÄ . Ä®vykio vieta buvo apÅ¡viesta, Å¡viesos užteko. Kaip minÄta, tiek nukentÄjusysis, tiek liudytojas, atpažinimo metu, D. K. atpažino, kaip asmenį, smurtavusį prieÅ¡ D.
B..Apeliantas yra nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t.y. už tai, kad nesunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ . Tokiu bÅ«du aplinkybÄs, kiek įvykio vietoje tiksliai buvo asmenų bei kokiu automobiliu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, esminÄs reikÅ¡mÄs veikos kvalifikacijai esminÄs reikÅ¡mÄs neturi, į Å¡iuos parodymus atsižvelgtina vertinant nukentÄjusiojo ir liudytojo M. M. parodymų patikimumÄ . Liudytojas N. R., automobilio Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas, nurodÄ, kad Å¡iuo automobiliu nesinaudoja, automobilis nuolat stovi toje paÄioje vietoje, yra užrakintas, automobilyje nÄra akumuliatoriaus ir kuro, visgi tokie automobilio savininko parodymai, įvertinus nukentÄjusiojo bei liudytojo parodymus, nÄra pagrindas sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, jog visi liudytojo M.
M. bei nukentÄjusiojo parodymai yra melagingi ir neatitinka objektyvių bylos aplinkybių. Antai, teisiamajame posÄdyje tiek D. B., tiek ir M. M. parodÄ, kad juos užpuolÄ asmenys pasiÅ¡alino kažkokiu automobiliu (1 t., b.l. 179, 181). Taigi konkreÄiai koks tai buvo automobilis jie nenurodÄ. NagrinÄjamu atveju svarbÅ«s yra ir D. B. bei M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad neįsidÄmÄjo automobilio valstybinių numerių, įsidÄmÄjo tik dvi raides V ir J (1 t., b.l. 15, 52). M. M. parodÄ, kad kitÄ dienÄ jis buvo nuÄjÄs prie Rygos g. 24 namo, Vilniuje ir kieme pamatÄ automobilį, kuris buvo panaÅ¡us į tÄ automobilį, su kuriuo iÅ¡važiavo juos užpuolÄ asmenys (1 t., b.l. 52).
Tokiu bÅ«du nei nukentÄjusysis, nei liudytojas netvirtino kategoriÅ¡kai, kad asmenys iÅ¡vyko automobiliu Audi 80, kuris, kaip paaiÅ¡kÄjo vÄliau, yra nevažiuojantis. NukentÄjusysis ir liudytojas negalÄjo nurodyti nei automobilio, kuriuo iÅ¡vyko juos užpuolÄ asmenys, modelio, nei valstybinių numerių. IÅ¡ Å¡ių nukentÄjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad aplinkybių dÄl automobilio jie kategoriÅ¡kai netvirtino, prieÅ¡ingai nei faktines aplinkybes dÄl to kas nukentÄjusiajam sudavÄ smÅ«gį bei nuteistojo atpažinimo.Tai, kad nukentÄjusysis bei liudytojas, duodami parodymus, galÄjo suklysti dÄl automobilio, nÄra pagrindas vertinti kaip nepatikimus visus jų parodymus.
IÅ¡vada dÄl asmenų (kaltinamųjų, nukentÄjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011 ir kt.), kas nagrinÄjamu atveju ir buvo padaryta. NukentÄjusiojo ir liudytojo parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa, esminių prieÅ¡taravimų tarp jų nÄra, prieÅ¡ingai, parodymai vieni kitus papildo.
PastebÄtina, jog tiek nukentÄjusysis, tiek ir liudytojas jau ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, kad asmenį, kuris sudavÄ D. B. atpažinti galÄtų. NetikÄti jų parodymais teismui nÄra jokio pagrindo. Aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nenurodÄ ir apeliantas. AplinkybÄ, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisiamajame posÄdyje liudytojas M. M. ir nukentÄjusysis D. B. identiÅ¡kai apibÅ«dino asmenį, kuris sudavÄ nukentÄjusiajam, nÄra aplinkybÄ, leidžianti abejoti minÄtų asmenų parodymais.
Tiek nukentÄjusysis D. B., tiek liudytojas M. M. nurodÄ, kad gerai įsidÄmÄjo asmenį, kuris panaudojo smurtÄ nukentÄjusiojo atžvilgiu. PastarÄ jÄ aplinkybÄ patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai, fotolentelÄs, akistatų protokolai (1 t., b.l. 17-18, 19, 55-56, 57, 75-76, 77-78, 80-81, 86, 89-90).Apeliantas kelia klausimÄ ir dÄl liudytojo bei nukentÄjusiojo parodymų teisingumo, t,y. kokiu bÅ«du jie galÄjo tamsiu paros metu ir kaltininkui dÄvint kepurÄ, pamatyti kokios spalvos yra kaltininko plaukai ir koks jų ilgis.
TaÄiau, kaip jau minÄta, nukentÄjusysis D. B. nurodÄ, jog įvykio vietoje, kurioje vyko konfliktas, matomumas buvo geras, atpažino jį užpuolusį asmenį, nes pastarasis stovÄjo prie jo ir jam grasino, matÄ jo veidÄ (1 t., b.l. 180). Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis parodÄ, kad asmuo, kuris jį sumuÅ¡Ä buvo su žalios spalvos kepure, iÅ¡ po kurios matÄsi, kad jis trumpai kirptais Å¡viesiai rudais plaukais (t., b.l. 15). Be to, apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje D. B. taip pat parodÄ, kad įsidÄmÄjo nuteistÄ jį, kepurÄ buvo uždÄta taip, kad plaukai matÄsi.
Liudytojas M. M. parodÄ, kad veidÄ asmens, kuris trenkÄ D. B. įsidÄmÄjo, įvykio metu matomumas buvo geras, buvo žibintai, Å¡viesos užteko (1 t., b.l. 181).PrieÅ¡ingai nei skunde nurodo apeliantas, tiek nukentÄjusysis, tiek ir liudytojas aiÅ¡kiai parodÄ, kad D. B. atžvilgiu fizinį smurtÄ naudojo bÅ«tent tas asmuo, kuris buvo apsirengÄs Å¡viesiomis sportinÄmis kelnÄmis, jo apranga skyrÄsi nuo kitų su juo buvusių draugų aprangos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusysis nurodÄ, kad smÅ«gį vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu jam į veidÄ sudavÄ vaikinas, kuris buvo su mÄlynos spalvos striuke, Å¡viesiomis kelnÄmis, žalios spalvos kepure.
Liudytojas M. M. taip pat parodÄ, kad visi vaikinai buvo juodais sportiniais kostiumais, tik vienas skyrÄsi nuo kitų, kadangi buvo kitaip apsirengÄs, tai buvo kaltinamasis (1 t., b.l. 180 â 181).Tai, kad byloje nÄra duomenų, apibÅ«dinanÄių apelianto kÅ«no sudÄjimÄ , nereiÅ¡kia, jog 2016 m. gruodžio 14 d. vykusio atpažinimo metu D. B. sÄ Å¾iningai klysdamas ar melagingai nurodÄ, kad jį sumuÅ¡Ä bÅ«tent D. K.. D. K. atpažinimo metu nukentÄjusysis atpažįstamojo asmens sudÄjimo nekonkretizavo, bendrai nurodÄ, kad be veido bruožų, jį užpuolusį asmenį atpažino ir pagal kÅ«no sudÄjimÄ .
Kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog vien aplinkybÄ, kad kaltininkÄ Ä¯vykio metu byloje nenustatyti asmenys vadino âD.â, âD.â, âD.â, o nukentÄjusysis pagal tai socialiniame tinkle âFacebookâ rado bÅ«tent D. K., negali patvirtinti, kad tokiu bÅ«du surastas asmuo yra nusikalstamÄ veikÄ padarÄs asmuo, taÄiau byloje yra ir kitų duomenų, kuriais, atpažindami nuteistÄ jį, nurodÄ nukentÄjusysis bei liudytojas. Ä®vertinus tiek nukentÄjusiojo D. B., tiek liudytojo M.
M. parodymus, baudžiamojoje byloje esanÄių apklausų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ bei asmens parodymo atpažinti, akistatų protokolų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, jog D. K. yra bÅ«tent tas asmuo, kuris nesunkiai sutrikdÄ D. B. sveikatÄ .Nesutiktina su skundo argumentu, jog byloje nÄra duomenų, pagal kokius požymius nukentÄjusysis atsirinko bÅ«tent jį iÅ¡ visų socialiniame tinkle užsiregistravusių âD.â. BylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka papildomai apklaustas D.
B. parodÄ, kad įsiminÄ, jog įvykio metu draugai D. K. vadino D. KitÄ dienÄ po įvykio socialiniame tinkle âFacebookâ pradÄjo ieÅ¡koti panaÅ¡aus žmogaus. Surado âD.â, pamatÄs nuotraukÄ iÅ¡ karto suprato, kad tai jis, paskyroje buvo daugiau nuotraukų. Pirmoji nuotrauka, kuriÄ pamatÄ buvo asmens veido nuotrauka. ŽiÅ«rÄjo ir kitas nuotraukas. Nesuabejojo, kad tai gali bÅ«ti kitas asmuo. Kai nusiuntÄ nuotraukÄ M. M., pastarasis taip pat atpažino, kad panaÅ¡us. Liudytojas M.
M. apklausiamas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje parodÄ, kad D. nukentÄjusysis surado, atsiuntÄ jam jo nuotraukÄ ir paklausÄ ar jis atpažįsta. Nuotraukoje buvo jo veidas. Paskyroje buvo ir daugiau nuotraukų, jam nekilo abejonių, kad tai tas pats asmuo. Taigi, iÅ¡ M. M. ir D. B. parodymų seka, kad jie D. K. atpažino jau suradÄ jį socialiniame tinkle âFacebookâ. PeržiÅ«rÄjus visas âFacebookâ paskyroje esanÄias D. K. nuotraukas, abejonių, kad D. K. ir âD.â, kuris taip buvo pasivadinÄs âFacebookâ paskyroje yra tas pats asmuo, kuris 2016 m. lapkriÄio 3 d. nesunkiai sutrikdÄ D.
B. sveikatÄ , nekilo.Apeliantas skunde nurodo, kad nukentÄjusiojo bei liudytojo M. M. parodymus paneigia liudytojos A. B. parodymai, jog jis naktį iÅ¡ 2016 m. lapkriÄio 3 d. į 2016 m. lapkriÄio 4 d. nebuvo iÅ¡ÄjÄs iÅ¡ namų, taip pat, jog jis neturi mÄlynos spalvos striukÄs, taÄiau liudytoja A. B. parodÄ, kad 2016 m. lapkriÄio 3 d. visÄ dienÄ ir vakarÄ brolis buvo namie. Ji matÄ kÄ jis darÄ, nes viena akimi sekÄ jį, jis žiÅ«rÄjo televizorių, padÄjo jai virtuvÄje (1 t., b.l. 181).
VÄliau, to paties posÄdžio metu jau nurodÄ, kad tÄ vakarÄ brolis buvo kambaryje, o ji buvo virtuvÄje. Liudytojos parodymus apie tai, kad jos brolis naktį iÅ¡ 2016 m. lapkriÄio 3 d. į 2016 m. lapkriÄio 4 d. buvo namuose, paneigia aukÅ¡Äiau nurodyti ir Å¡ioje nutartyje jau aptarti byloje surinkti įrodymai, todÄl teismas jų nekartoja. Be to, 2017 m. vasario 2 d. vykusios akistatos tarp D. K. ir nukentÄjusiojo D. B. metu, D. K. nurodÄ, kad turi mÄlynÄ striukÄ ir Å¡viesias kelnes (1 t., b.l. 71, 89).
Tai, kad liudytoja A. B. nurodÄ, jog brolis beveik kepurių neneÅ¡ioja, nepaneigia nukentÄjusiojo bei liudytojo parodymų, jog įvykio metu D. K. buvo su kepure. AukÅ¡Äiau aptartų aplinkybių pagrindu apeliacinÄs instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skundo argumentai, jog jo pripažinimÄ kaltu galÄjo nulemti su jo teistumu ir praeitimi susijusios aplinkybÄs, yra nepagrįsti. Teismas, priimdamas vienokį ar kitokį procesinį sprendimÄ , visais atvejais vertina visÄ bylos medžiagÄ , atsižvelgdamas tiek į asmenį kaltinanÄius, tiek ir į jį teisinanÄius įrodymus, vertina byloje esanÄių bei iÅ¡imtinai su byla susijusių duomenų, reikÅ¡mingų kaltÄs klausimo iÅ¡sprendimui, visumÄ .
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino D. K. kaltÄ patvirtinanÄiais įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybÄmis patvirtina, jog jis padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. TodÄl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nÄra pagrindo.                   Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a :
                    nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundÄ atmesti.      TeisÄjai                                                                                          Audrius Cininas                                                                                                  Jurgita MaÄionytÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Vitalija NorkÅ«naitÄ