Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0bf48e8-b15c-4472-bb1b-e21828542cdf KI-generiert

Appeal dismissed; bankruptcy court correctly had jurisdiction over lease termination claims against bankrupt tenant.

Geschäftsnummer f0bf48e8-b15c-4472-bb1b-e21828542cdf
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the appeal against a lower court's decision to terminate a lease with a bankrupt tenant. The tenant argued the appeal court lacked jurisdiction because the original debt had already been paid, but the court found the dispute concerned the termination of contractual relations rather than a monetary claim. The court ruled that bankruptcy proceedings exclusively handle all asset-related disputes against a bankrupt entity, thereby validating the lower court's jurisdiction and the lease termination.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 135 str. 1 d. 1 p.; CPK 85 str.; CPK 326 str. 1 d. 1 p.: In bankruptcy proceedings, all asset-related disputes against the bankrupt entity must be adjudicated in the bankruptcy court, excluding the appeal court from jurisdiction over such matters.

Schlagwörter

KI-generiert
bankruptcy jurisdiction lease termination asset-related disputes procedural competence bankrupt entity contractual relations appeal dismissal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 135 str. 1 d. 1 p.
Turtiniuose ieÅ¡kiniuose turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.), kuri nustatoma pagal ieÅ¡komÄ sumÄ , iÅ¡reikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrÄ iÅ¡mokų ar davinių sumÄ , reikalaujamÄ priteisti sumÄ ir kt.
CPK 85 str.
CPK 326 str. 1 d. 1 p.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr. 2A-552-614/2016Teisminio proceso Nr. 2-03-3-02970-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 78.1.1.; 125.1; 116.1.; 121.21.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Onos Gasiulytės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo BUAB „PATRIA DOMI“ ir trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-7543-545/2015 pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui BUAB „PATRIA DOMI“ dėl negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo; trečiasis asmuo:

Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ .Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė teismo prašė nutraukti 1999-07-23 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, kuria UAB „PATRIA DOMI“ buvo iÅ¡nuomotos negyvenamosios patalpos, esančios Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje. Nurodė, kad pradinis ieÅ¡kinys buvo pateiktas dėl skolos ir delspinigių priteisimo, negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir iÅ¡keldinimo.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 ieškovo ieškinys buvo patenkintas, ir ieškovui iš atsakovo buvo priteista 2 555,75 Lt skola, 255,58 Lt delspinigiai, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta ir atsakovas iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų buvo iškeldintas. Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi atsakovui buvo iškelta bankroto byla;

Å¡i nutartis įsiteisėjo 2012-11-17. IÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių negyvenamųjų patalpų atsakovas buvo iÅ¡keldintas 2013-06-03. 2013-12-12 Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012. Å is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartimi buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , 2014-07-04 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6100-545/2014 buvo panaikinta ir klausimas iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, patenkinant Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

IeÅ¡kovas nurodė, kad 1999-07-23 su atsakovu sudarė Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, kuria atsakovui buvo iÅ¡nuomotos 61 kv. m užstatyto ploto negyvenamosios patalpos, esančios Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje, unikalus Nr. 4400-1374-1527. Patalpos atsakovui buvo perduotos 1999-07-23 nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo aktu. Sutarties 1 p. Å¡alys susitarė, kad iki statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbų pabaigos nustatomas statinio nuomos mokestis yra 2,06 Lt/mėn. už 1 kv. m. užstatyto ploto, o 15 p. buvo numatyta, kad nuomininkas per dvejus metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos atlieka statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus. 2002-03-28 Å¡alys pasirašė susitarimÄ , kuriuo buvo pakeistas sutarties 15 p., numatant, kad paruoÅ¡iamuosius rekonstrukcijos darbus nuomininkas turi užbaigti iki 2002-06-01, o Å¡ių darbų nurodytu terminu neužbaigus, Å¡alys susitarė sutartį nutraukti. 2006-11-30 Å¡alys pasirašė dar vienÄ susitarimÄ , kuriuo buvo pakeistas sutarties 15 p., numatant, kad rekonstrukcijos/atstatymo darbus nuomininkas atlieka per dvejus metus nuo statybos leidimo iÅ¡davimo dienos.

IeÅ¡kovas atkreipė dėmesį į tai, kad iki pradinio ieÅ¡kinio pateikimo dienos nuomininkas nebuvo kreipęsis dėl statybos leidimo iÅ¡davimo. Atsakovas turėjo dvi esmines pareigas - mokėti nuomos mokestį ir atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus. Nuo 2008 m. gruodžio mėn. įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį atsakovas nevykdė, todėl, Vilniaus miesto savivaldybei kreipusis į teismÄ , Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6373-155/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1235-516/2012 ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo buvo priteista 2 694,19 Lt (2 449,27 Lt nuomos mokestis ir 244,92 Lt delspinigiai už negyvenamųjų patalpų nuomÄ iki 2010-05-31) bei 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos. 2012-01-25 atsakovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas įpareigoti ieÅ¡kovÄ privatizuoti ginčo patalpas tiesioginių derybų bÅ«du.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 Å¡io reikalavimo netenkino. PareikÅ¡damas nurodytÄ reikalavimÄ , atsakovas patvirtino, kad atstatyti/rekonstruoti statinį sutartyje nustatytomis sÄ lygomis neketina. IeÅ¡kovo teigimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas sistemingai pažeidinėjo abi sutartyje numatytas prievoles, todėl yra pagrindas reikalauti sutarties sudarymo tikslų nepasiekusiÄ ir nuomotojo interesų nebeatitinkančiÄ sutartį nutraukti.

Be to, pažymėjo, kad procesas buvo atnaujintas, kadangi atsakovas, sudaręs su ieÅ¡kovu ginčo sutartį, kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir iÅ¡ Å¡ios 1999-09-20 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 577 kilusiÄ nuomos teisę įkeitė trečiajam asmeniui. Po įkeitimo lakÅ¡to iÅ¡davimo trečiasis asmuo ir atsakovas vis didino prievolės dydį (nuo 579 240 Eur iki 10 420 000 Eur). IeÅ¡kovas nurodė, kad niekada nesutiko, jog nuomos teisė, kylanti iÅ¡ ginčo sutarties, bÅ«tų įkeista.

Ä®keitimo lakÅ¡te nurodyta, kad už tinkamÄ juo nustatytų prievolių vykdymÄ atsako tik įkaito davėjas (BUAB „PATRIA DOMI“), o ne ieÅ¡kovas, todėl pastarasis, siekdamas nutraukti netinkamai vykdomÄ sutartį, trečiojo asmens informuoti ar gauti jo sutikimÄ neprivalėjo. Dėl netinkamų atsakovo veiksmų kilusios neigiamos pasekmės negali apriboti ieÅ¡kovo, kaip sÄ Å¾iningo, atidaus ir rÅ«pestingo turto savininko, teisių nutraukti atsakovo netinkamai vykdomÄ ir ieÅ¡kovo teisėtų interesų nebeatitinkančiÄ sutartį.

IeÅ¡kovas yra vieÅ¡osios nuosavybės valdytojas, kuriam teisės aktai nustato Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalavimus. Esminis sutarties tikslas buvo atstatyti/rekonstruoti centrinėje miesto dalyje esančias statinio liekanas, taip sukuriant pilnavertį objektÄ , tačiau, praėjus 15 metų nuo sutarties sudarymo dienos, statinys nėra atstatytas/rekonstruotas, taigi ginčo sutartimi nėra nei racionaliai, nei efektyviai valdoma vieÅ¡oji nuosavybė, tuo labiau, sukuriama kokia nors nauda visuomenei.

Sutarties 13.3 p. numatyta, kad nuomotojas gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėdamas nuomininkÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, jei nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų Å¡ios sutarties sÄ lygų. Atsakovas apie sutarties nutraukimÄ buvo informuotas 2010-02-10 ir 2011-12-29 raÅ¡tais, tačiau iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos nebuvo atlikęs jokių veiksmų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo ketinimÄ tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtas prievoles.

Jų įvykdyti atsakovas nebegalės dėl turimo bankrutuojančios įmonės statuso. Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad sutarties pažeidimÄ , susijusį su nuomos mokesčio mokėjimu, paÅ¡alino - 2012-09-27 ir 2012-10-03 mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovui buvo sumokėta 3 051,83 Lt bei 2 981,72 Lt. Å ios aplinkybės ieÅ¡kovas neginčija. IeÅ¡kiniu nepraÅ¡oma iÅ¡ atsakovo priteisti skolÄ . Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas nutraukti sutartį dėl pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo yra nepagrįstas.

Pareigos atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus įvykdymo terminas buvo susietas ne su konkrečia data, o su turėjusiomis įvykti aplinkybėmis. Å ios aplinkybės neįvyko. Todėl atsakovas pareigos per dvejus metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos atlikti statinio rekonstrukcijos/atstatymo darbus neįgijo. Atsakovo teigimu, visi jo veiksmai rodo, kad buvo siekiama gauti statybos leidimÄ - buvo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje, projektavimo darbai, buvo perkamos konsultavimo paslaugos, atlikti kadastriniai matavimai, iÅ¡kelta magistralinių inžinerinių tinklų įranga, mÅ«rytos sienų atskiros vietos, atlikti konstrukcijų ekspertizė ir nekilnojamojo turto vertinimas, įrengti vibromonolitiniai poliai ir t. t.

Už Å¡iuos darbus iÅ¡ privačių lėšų atsakovas sumokėjo daugiau kaip 2 000 000 Lt. Todėl, jeigu teismas nuspręstų sutartį nutraukti, turėtų spręsti klausimÄ ir dėl atsakovo iÅ¡laidų, patirtų dėl daikto pagerinimo, atlyginimo. Nuomininkas turi teisę sulaikyti ilgalaikės nuomos objekto perdavimÄ nuomotojui tol, kol nuomotojas nesumokės kompensacijos už objekto pagerinimÄ . Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kovu nebuvo susitarta, koks turi bÅ«ti atstatyto pastato plotas, aukÅ¡tis ir t. t.

Atsakovui iÅ¡nuomoto statinio plotas sudarė 61 kv. m. Å iuo metu yra pilnai atstatytas rÅ«sys, kurio bendras plotas sudaro 62,38 kv. m. Taigi ieÅ¡kovo teiginiai dėl atsakovo pareigos atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus nevykdymo yra nepagrįsti. Atsakovas buvo įspėtas dėl sutarties nutraukimo tik dėl pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdymo, tačiau šį sutarties pažeidimÄ atsakovas paÅ¡alino. Atsakovo nuomone, turi bÅ«ti siekiama sutartį iÅ¡saugoti. IeÅ¡kovas nenurodė, kaip konkrečiai bÅ«tų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai ir kodėl negalima sutartį iÅ¡saugoti, jÄ pakeičiant.

Atsakovas pažymėjo, kad iÅ¡ ginčo sutarties kylančios turtinės teisės yra vienintelis jo turtas, ir, Å¡iÄ sutartį nutraukus, bus užkirstas kelias BUAB „PATRIA DOMI“ kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Banko nuomone, ieÅ¡kovas neturėjo teisės pateikti teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kadangi juo ne tik atsisakė dalies reikalavimų, bet ir pakeitė ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Nagrinėjamu atveju neegzistuoja nei viena CPK 141 str. 1 d. nurodyta sÄ lyga tam, kad galėtų bÅ«ti pakeistas ieÅ¡kinio dalykas ar pagrindas. Todėl patikslintas ieÅ¡kinys neturėjo bÅ«ti teismo priimtas, o jeigu buvo priimtas, turi bÅ«ti paliktas nenagrinėtas. Kadangi pats ieÅ¡kovas pripažino, kad nebeliko pagrindo nutraukti ginčo sutartį pradiniame ieÅ¡kinyje nurodytu pagrindu, t. y. dėl to, kad nesumokėtas nuomos mokestis, tai ieÅ¡kinys atmestinas. Trečiasis asmuo nesutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog atsakovas nevykdė savo prievolės rekonstruoti statinį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 dėl ieÅ¡kovo įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti atsakovas įrodinėjo, jog į statinio pagerinimÄ (įskaitant žemės sklypo, kuriame yra statinys, inžinierinių sistemų tiesimÄ ir kt. darbus) investavo daugiau nei 5,6 mln. Lt. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovas statinį rekonstravo, ir sutartis buvo vykdoma. IeÅ¡kovas neįrodė prieÅ¡ingai. Bankas taip pat nesutiko, jog dėl to, kad atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, sutartis nebegalės bÅ«ti vykdoma.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 5 p. bankrutuojanti įmonė gali vykdyti veiklÄ . Be to, atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį gali bÅ«ti perleisti tretiesiems asmenims. PaaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad nuomos mokestis pagal sutartį visgi buvo sumokėtas, ieÅ¡kovas ne atsisakė ieÅ¡kinio, o nurodė kitÄ jo pagrindÄ . Banko nuomone, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų siekia ne apginti savo neva pažeistas teises, o dėl nežinomų priežasčių visais įmanomais bÅ«dais sutartį nutraukti.

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai vertintini kaip nesÄ Å¾iningi. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad yra pagrindas ieÅ¡kinį patenkinti, trečiasis asmuo prašė spręsti restitucijos klausimÄ ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo, vykdant ginčo sutartį, atsakovo investuotas lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-04 sprendimu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimÄ už akių civilinėje byloje Nr. 2-4147-910/2012 pakeitė, patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkindamas.

Teismas nustatė, kad per trejų metų laikotarpį, nuo pradinio iki patikslinto ieÅ¡kinio pateikimo, nepatenkintas liko vienintelis pradinio ieÅ¡kinio reikalavimas, kuris ir buvo pareikÅ¡tas patikslintu ieÅ¡kiniu. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2013 dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo privatizuoti tiesioginių derybų bÅ«du negyvenamÄ sias patalpas, esančias Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje, konstatavo, jog atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo pagal sutartį atstatyti pastatÄ .

Sutarties tikslai nurodyti 14 p. - 20 p. – statinio rekonstrukcija; lėšų, panaudotų rekonstrukcijai, įskaitymas į nuomos mokestį; atstačius/rekonstravus pastatÄ , jo inventorizacijos ir teisinės registracijos atlikimas, dalies pastato įregistravimas ieÅ¡kovo vardu, o likusi dalis atsakovo turėjo bÅ«ti privatizuota. Todėl teismas nesutiko su atsakovo argumentu, jog Å¡alys nebuvo susitarusios, koks turi bÅ«ti atstatyto pastato plotas, aukÅ¡tis ir t. t. Vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nurodyti sutarties tikslai pasiekti nebuvo.

Atsakovas teismui buvo pateikęs prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 734 618,62 Eur turto pagerinimo, tačiau, atsižvelgdamas į tai, jog 2003-01-03 ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovui leidimÄ investuoti ne daugiau kaip 735 809 Lt, numatant, kad tokios lėšos galės bÅ«ti kompensuojamos objekto privatizavimo metu, teismas sprendė, jog trečiojo asmens argumentas, kad, tenkinant patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovui turi bÅ«ti kompensuojami nuostoliai dėl statinio pagerinimo, atmestinas. Teismas pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo klausimas Å¡iuo atveju yra kitos civilinės bylos, teismingos apygardos teismui, nagrinėjimo objektas.

Atsakovas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti, tačiau sÄ vadas jam nebuvo iÅ¡duotas, kadangi nebuvo pakeistas žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, bei nebuvo pateikta atitinkamai pakeista valstybinės žemės nuomos sutartis. Todėl teismas atmetė atsakovo bei trečiojo asmens motyvÄ , kad techninių sÄ lygų sÄ vadas ir atitinkamai statybos leidimas nebuvo iÅ¡duoti dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes Å¡i aplinkybė priklausė nuo atsakovo iniciatyvos. Sutarties sÄ lygas teismas aiÅ¡kino, atsižvelgdamas į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 2 d.).

Pažymėjo, kad statinio atstatymui/rekonstrukcijai atlikti privalomas statybos leidimas. Jo atsakovas negavo iki Å¡iol, nors nuo ginčo sutarties sudarymo praėjo 16 metų. Teismo vertinimu, Å¡is terminas yra pakankamas gauti visus reikiamus dokumentus ir pastatÄ atstatyti/rekonstruoti, tačiau to atsakovas nepadarė. Ä®rodymų, kad reikiami dokumentai buvo neiÅ¡duoti dėl ieÅ¡kovo kaltės, teismui nepateikta. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė ginčo sutarties 15 p. Jokie darbai ginčo objekte nevyksta nuo 2007 metų (aÅ¡tuonerius metus).

Ginčo pastatas yra miesto centre. Jis Å¡iuo metu neprižiÅ«rimas, apleistas, apaugęs krÅ«mais ir piktžolėmis. Tokia situacija negali tęstis galimai iki ginčo sutarties galiojimo pabaigos - 2098-07-23 (Sutarties 3 p.), nes neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės bei Vilniaus miesto bendruomenės lÅ«kesčių bei ginčo sutarties tikslų. Be to, 2013-06-03 atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų, esančių Å v. Ignoto g. 9, Vilniuje, buvo iÅ¡keldintas. Atsakovo motyvÄ , kad, ieÅ¡kinį atmetus, ginčo sutartis bus tęsiama, atsiras daug investuotojų, pastatas bus rekonstruotas ir funkcionuos, vertintino kritiÅ¡kai, kadangi per 16 metų laikotarpį sutarties tikslas nebuvo pasiektas;

įrodymų, kad Å¡iam pastatui rekonstruoti atsiras naujų investuotojų, atsakovas teismui nepateikė (CPK 178 str.); Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla; duomenų apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimÄ ir jos pagerėjimo perspektyvas teismas neturi; be to, pagal Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., 5 p. po nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo atsakovui draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei negalima užsiimti jokia Å«kine finansine veikla, kuri didintų jos įsipareigojimus.

Todėl teismas konstatavo, kad jokių finansinių galimybių vykdyti ginčo sutartį atsakovas neturi. Sutarties 13.3 p. numatyta, kad nuomotojas gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėdamas nuomininkÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, jei nuomininkas laiku nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų Å¡ios sutarties sÄ lygų. Apie sutarties nutraukimÄ atsakovas buvo informuotas 2010-02-10 raÅ¡tu Nr. A51-2908(2.14.1.17-TR2), taip pat 2011-12-29 raÅ¡tu Nr. A51-S2764(2.14.1.17-EK5).

CK 6.217 str. 1 d. įtvirtinta, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo, ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymÄ teismas pripažino esminiu ginčo sutarties pažeidimu bei konstatavo, kad ieÅ¡kovas negavo ko, su atsakovu sudarydamas sutartį, pagrįstai tikėjosi - pilnai atstatyto ir funkcionuojančio pastato miesto centre. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai              Atsakovas BUAB „PATRIA DOMI“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės - patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovo teigimu, sprendimas priimtas, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, kadangi pagal Ä®monių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pareigÄ atstatyti/rekonstruoti ginčo objektÄ jis vykdė, nepagrįsdamas jų nereikÅ¡mingumo, todėl sprendimas nemotyvuotas.

Teismas neiÅ¡sprendė visų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, t. y. atsakovo praÅ¡ymų paskirti ekspertizę bei nustatyti, ar nėra CK 6.204 str. numatytų pagrindų. Atsakovo teigimu, teismas klaidingai nurodė, kad pareigos mokėti nuomos mokestį pažeidimÄ atsakovas paÅ¡alino tik po 2012-11-06 sprendimo už akių priėmimo. Nevertino atsakovo argumento, kad jis neįgijo atitinkamų pareigų, kadangi neįvyko tam tikros aplinkybės, taip pat to, kad visi atsakovo į bylÄ pateikti įrodymai pagrindžia jo siekį gauti statybos leidimÄ , tačiau greičiau pasiekti ginčo sutarties tikslus trukdė bÅ«tent ieÅ¡kovo veiksmai (neveikimas).

Atsakovo nuomone, teismas pažeidė Å¡alių lygybės principÄ , kadangi toje pačioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė. Be to, patikslintÄ ieÅ¡kinį priimdamas, teismas pažeidė imperatyviÄ CPK 141 str. 1 d. nuostatÄ .IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad teismo sprendimas priimtas, nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Atsakovas netinkamai aiÅ¡kina bei nepagrįstai remiasi Ä®monių bankroto įstatymo 15 str. 2 d. Sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Tai, kad teismo nurodyti motyvai atsakovo netenkina, nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 4 p. numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas iÅ¡sprendė visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.) ir tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 7 p. numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

IeÅ¡kovo teigimu, įrodinėjimÄ , įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų teismas nepažeidė. Tai, kad teismas priėmė atsakovui nepalankų sprendimÄ ir įrodymus vertino ne jo naudai, nereiÅ¡kia, kad teismas jų nevertino ar vertino netinkamai. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo argumentas, jog teismas pažeidė Å¡alių lygybės principÄ , kadangi toje pačioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį priėmė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio nepriėmė, negali bÅ«ti apeliacijos nagrinėjimo dalykas, kadangi pagal CPK 143 str. 3 d. teismo nutartis atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį atskiruoju skundu neskundžiama.

Be to, ieÅ¡kovas pažymėjo, kad nėra pagrindo konstatuoti nei Å¡alių lygybės principo, nei CPK 141 str. 1 d. pažeidimo, kadangi patikslintu ieÅ¡kiniu nei jo dalykas, nei pagrindas nebuvo pakeisti, o teismo nepriimtas prieÅ¡ieÅ¡kinis atsakovo buvo pateiktas netinkamoje proceso stadijoje; neatitiko CPK 143 str. 2 d. reikalavimų; nebuvo teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.); be to, nebuvo susijęs su proceso atnaujinimo pagrindu.             Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ nurodė, kad sutinka tiek su Å¡io skundo reikalavimu, tiek su jame iÅ¡dėstytais argumentais bei praÅ¡o jį patenkinti, taip pat priteisti Bankui bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - palikti ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti;

2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti;

3) netenkinus antrojo praÅ¡ymo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo;

4) nepanaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimo, priteisti atsakovui iš ieškovo, vykdant 1999-07-23 negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį Nr. 1452, visas investuotas lėšas;

5) priteisti Bankui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens nuomone, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neturėjo teisės pateikti patikslintÄ ieÅ¡kinį, todėl teismas, jį priimdamas ir patenkindamas, netinkamai taikė CPK 141 str., reglamentuojantį ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo pakeitimÄ , bei 370 str., reglamentuojantį proceso atnaujinimÄ . Teismas pažeidė CPK 176 str., 185 str., reglamentuojančius įrodinėjimÄ , kadangi neatsižvelgė į aplinkybę, jog nebuvo pažeistas ginčo sutartyje numatytas terminas rekonstruoti statinį;

į priežastis, dėl kurių statybos leidimas nebuvo gautas; į atsakovo atliktus darbus, siekiant įvykdyti ginčo sutartį; neiÅ¡reikalavo bylai svarbių įrodymų. Trečiojo asmens teigimu, prieÅ¡ingai negu nurodyta teismo sprendime, nurodytos Ä®monių bankroto įstatymo nuostatos nereiÅ¡kia, jog bankrutuojanti įmonė negali vykdyti veiklos. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl restitucijos taikymo.             IeÅ¡kovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu su trečiojo asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, ieÅ¡kinio patikslinimas, kuris buvo atliktas, praėjus 3 metams po civilinės bylos iÅ¡kėlimo, per tÄ laikÄ likus vieninteliam pirminio ieÅ¡kinio reikalavimui, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindÄ sudarančias aplinkybes, neperžengia proceso atnaujinimo ribų, ir patikslintas ieÅ¡kinys nėra naujas ieÅ¡kinys, kaip nepagrįstai teigia apeliantas. IeÅ¡kovas nurodė, kad trečiojo asmens argumentas, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nebuvo pažeistas ginčo sutartyje numatytas terminas rekonstruoti statinį, yra deklaratyvus, formalus ir prieÅ¡taraujantis Å¡alių sudarytos sutarties tikslams.

Tai, kad trečiasis asmuo nesutinka su teismo motyvais, nesudaro teisinio pagrindo panaikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Atsakovas nepaneigė savo pasyvių veiksmų ir atsakomybę ieÅ¡kovui bando perkelti nepagrįstai, todėl trečiojo asmens argumentas, jog, siekdamas įvykdyti sutartį, atsakovas atliko aktyvius veiksmus, atmestinas. IeÅ¡kovo teigimu, Banko teiginiai dėl to, kad teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių statybos leidimas nebuvo gautas, yra deklaratyvÅ«s. Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad statybai reikalingi dokumentai buvo neiÅ¡duoti dėl ieÅ¡kovo kaltės. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-481/2013 aplinkybes, reikÅ¡mingas Å¡iai bylai.

Ä®rodymus rinko ir savo iniciatyva. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad tolesnis ginčo sutarties vykdymas reikÅ¡tų, jog atsakovas, bankrutuojanti įmonė, turėtų ne tik mokėti nuomos mokestį, bet ir investuoti dideles pinigų sumas į pastato atstatymÄ , t. y. po bankroto bylos iÅ¡kėlimo didintų savo finansinius įsipareigojimus, kas yra nesuderinama su Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. bei 5 p. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl restitucijos taikymo priimti atsisakė, taigi Å¡is reikalavimas ginčijamu sprendimu negalėjo bÅ«ti patenkintas; negali bÅ«ti patenkintas ir apeliacinės instancijos teismo.

Teismo nepriimtas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitiko CPK 143 str. 2 d. reikalavimų; nebuvo teismingas apylinkės teismui (CPK 27 str. 1 p.); be to, nebuvo susijęs su proceso atnaujinimo pagrindu. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas atsakovo praÅ¡ymas bylos nagrinėjimÄ atidėti, tačiau tos pačios dienos kitu praÅ¡ymu atsakovas teismo prašė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo palikti nenagrinėtÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliaciniai skundai atmestini.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.             Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-10 d. nutartimi buvo netenkintas pareiÅ¡kėjo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ praÅ¡ymas ir atsisakyta atnaujinti procesÄ civilinėje byloje, kurioje Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr.2-4147-910/2012 buvo nutraukta 1999-07-23 Negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis Nr.1452, kuria atsakovui UAB „Patria Domi“ buvo iÅ¡nuomotos patalpos Å v.

Ignoto g.9, Vilniuje ir ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei buvo priteista iÅ¡ atsakovo 2.555,76 Lt nesumokėto nuomos mokesčio, 255,58 Lt delspinigių ir procesinės palÅ«kanos, atsakovas UAB „Patria Domi“ iÅ¡keldintas iÅ¡ ieÅ¡kovui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų Vilniuje, Å v. Ignoto g. 9 su visu atsakovui priklausančiu turtu.              Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2014-07-04 nutartimi civilinėje byloje 2S-1041-603/2014 buvo tenkintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ atskirasis skundas ir atnaujintas procesas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių buvo sukurta tokia situacija, kuri sukėlė tiesiogines nepalankias pasekmes asmeniui, kuris nedalyvavo byloje, t. y. pareiÅ¡kėjas prarado vienintelį kredito įvykdymo užtikrinimÄ (2010-04-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi banko praÅ¡ymu buvo areÅ¡tuota ir perduota banko (pareiÅ¡kėjo) žinion turtinė teisė – žemės sklypo nuomos teisė). Teismas nurodė, kad 2012-11-06 teismui nutraukus sutartį priimant sprendimÄ už akių, teismas neįvertino ieÅ¡kovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį visų aplinkybių kontekste, t. y. ar yra protinga ir proporcinga kilsiančioms iÅ¡ to pasekmėms priemonė ginti kreditoriaus teises, o be to, teismas neturėjo visų duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ ir faktinę situacijÄ .

Taigi, teismas pripažino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimu už akių buvo nuspręsta dėl banko teisių ir pareigų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).             IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas 2015-05-11 priėmė ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio faktinio pagrindo pakeitimo / papildymo (patikslintÄ ieÅ¡kinį). Pažymėtina, kad peržiÅ«rimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimas už akių dėl nekilnojamojo turto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovo iÅ¡keldinimo buvo grindžiamas atsakovo prievolės laiku sumokėti nuomos mokestį ilgalaikiu nevykdymu. 2015-05-11 pirmosios instancijos teismo priimtame ieÅ¡kovo pareiÅ¡kime ieÅ¡kovas nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012-11-06 teismo sprendimo priėmimo iki pareiÅ¡kimo padavimo momento pasikeitė aplinkybės – atsakovui Vilniaus apygardos teismo 2012-07-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-11-15, buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2013-06-03 atsakovas buvo iÅ¡keldintas.

Pirminiame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad pagal nuomos sutarties 1 punktÄ iki statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbų pabaigos atsakovui buvo nustatytas statinio nuomos mokestis 2,06 Lt per mėnesį už 1 kv.m užstatyto ploto. Atsakovas iÅ¡sinuomoto pastato rekonstrukcijos (atstatymo) darbų bėra atlikęs. PareiÅ¡kime ieÅ¡kovas papildomai nurodė, kad statinio rekonstrukcijos (atstatymo) darbus atsakovas turėjo atlikti per 2 metus nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, o 2002-03-28 susitarimu sutartis buvo pakeista, nustatant, jog atsakovas paruoÅ¡iamuosius rekonstrukcijos darbus turi užbaigti iki 2002-06-01, o jų neužbaigus nurodytu terminu, Å¡alys susitaria nutraukti sutartį. 2006-11-30 Å¡alys pasirašė dar vienÄ susitarimÄ , kur susitarta, jog atsakovas (nuomininkas) rekonstrukcijos/atstatymo darbus atlieka per 2 metus nuo statybos leidimo iÅ¡davimo dienos.

Taigi, ieškovas nurodė, kad atsakovas pagal sutartį turėjo dvi pareigas – mokėti nuomos mokestį ir atlikti statinio atstatymo/rekonstrukcijos darbus ir jų nevykdė, dėl statybos leidimo nebuvo kreipęsis dar iki pirminio ieškinio pateikimo dienos, nuo 2008 m. gruodžio nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, dar 2010-12-01 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6373-155/2010 ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1235-516/2012 iki 2010-05-31 buvo priteista 2.694,19 Lt bei procesinės palūkanos (2.449,27 Lt nuomos mokesčio ir 244,92 Lt delspinigių).

Be to ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas 2012-01-25 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu įpareigoti ieÅ¡kovÄ privatizuoti negyvenamÄ sias patalpas tiesioginių derybų bÅ«du, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-30 nutartimi Nr.3K-3-481/2013 atsakovo reikalavimo netenkino. Byloje atsakovas patvirtino, jog atstatyti statinio neketina. Nors esminis sutarties tikslas buvo atstatyti/rekonstruoti statinio liekanas taip sukuriant pilnavertį objektÄ , praėjus 15 metų nuo sutarties sudarymo dienos statinys nėra atstatytas/rekonstruotas.             IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad procesas nagrinėjamoje byloje buvo atnaujintas Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ praÅ¡ymu, nes atsakovas 1999-07-23 sudaręs negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį kreipėsi į Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijÄ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir iÅ¡ Å¡ios 1999-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr.577 kylančiÄ nuomos teisę įkeitė trečiajam asmeniui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , nors sutikimo tam ieÅ¡kovas nebuvo davęs ir atsakyti bankui pagal prievolę turėjo tik atsakovas – įkaito davėjas.

             Dėl CPK 370 straipsnio 4 dalies pažeidimo             Apeliaciniu skundu Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ nurodė, jog priimdamas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo papildymo (patikslintÄ ieÅ¡kinį) pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 str., kadangi atnaujinus procesÄ bylÄ teismas turėjo nagrinėti neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir palikti ieÅ¡kovo naujÄ ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.

Kaip žinoma, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutÄ tuo tikslu kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmÄ (apeliacijÄ ir kasacijÄ ), t. y. užtikrinti, kad bÅ«tų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių Å¡iltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3-46/2011).              Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, bÅ«dais dėl to, kad Å¡ia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba Å¡ia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių iÅ¡taisyti nepavyko.

Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis bÅ«das, įgalinantis peržiÅ«rėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kuriÄ apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

I. v. A. R., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Pagirių Å¡iltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“,bylos Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Kasacinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutas neturi bÅ«ti priemonė dar kartÄ pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymÄ ir dėl Å¡ios priežasties, užtikrinant teismų pareigÄ neleisti, kad įrodinėjimo procesas bÅ«tų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taikÄ tarp Å¡alių, proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimÄ , nagrinėti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

             Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atnaujinus procesÄ , Å¡ie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus. Å iuo atveju procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pripažinus, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ trečiojo asmens (apelianto) teisių ar pareigų. Teismas, nagrinėjantis bylÄ iÅ¡ naujo, visų pirma turėjo nustatyti, kokias konkrečiai materialines teises ir (ar) teisėtus interesus nagrinėjamoje byloje turi į jÄ anksčiau neįtrauktas asmuo ir ar dėl jų buvo nuspręsta teismo sprendimu.

Vadinasi, teismas turėjo iÅ¡nagrinėti, ar pasitvirtino tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindÄ priimti nutartį atnaujinti procesÄ byloje. Tai reiÅ¡kia, kad esminė aplinkybė sprendžiant dėl byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo yra tai, ar dėl neįtraukto į bylÄ asmens nedalyvavimo procese buvo pažeistos jo materialinės teisės ir teisėti interesai, bet ne tai, jog asmuo nebuvo įtrauktas į procesÄ ir dėl to negalėjo naudotis procesinėmis teisėmis (teikti įrodymų, argumentų, atsikirtimų, reikÅ¡ti nuÅ¡alinimų, skųsti teismo procesinius sprendimus ir kt.).

Viena vertus, po civilinės bylos atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ turi bÅ«ti nagrinėjamos tik tos aplinkybės, kurios susijusios su neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiosiomis teisėmis. Kita vertus, svarbu pažymėti tai, kad per laikotarpį nuo 2012-11-06 sprendimo už akių priėmimo byloje iki bylos nagrinėjimo procesÄ atnaujinus 2015 m. įvyko esminių pokyčių – 2012-11-15 įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Patria Domi“ iÅ¡kėlimo, į bylÄ pateiktas 2013-06-03 antstolio atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo patalpų protokolas (b.l. 27-28, 2 t.).

             Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas turi teisę CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu panaikinti anksčiau priimtÄ sprendimÄ tik nustatęs ir įvardijęs, kokiÄ konkrečiai įtakÄ teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesÄ asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡ias aplinkybes, teismas vertino ir faktÄ , jog atsakovas buvo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ginčo nuomos sutartimi iÅ¡nuomotam pastatui naudoti ir eksploatuoti ir Å¡iÄ teisę įkeitė trečiojo asmens naudai siekdamas užtikrinti savo prisiimtos prievolės įvykdymÄ .

Dėl Å¡ios priežasties apelianto praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ buvo patenkintas apeliacinės instancijos teismo 2014-07-04 d. nutartimi. Kolegijos vertinimu, Å¡ie nustatyti faktai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrindo papildymo ir CPK 141 straipsnio bei 370 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė, nes tokio procesinio dokumento pateikimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau ir buvo racionalus siekiant teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis).                Nagrinėjamu atveju byloje, kurioje atnaujintas procesas, buvo sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytos negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutarties nevykdymo ir nutraukimo klausimas.

Tačiau teismas turėjo vertinti ir Å¡ios sutarties pagrindu atsakovo įgytos valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu trečiojo asmens naudai įkeistos atsakovo turtinės teisės buvimo aplinkybes. Tai reiÅ¡kia, kad materialinį teisinį suinteresuotumÄ ginčo baigtimi turėjo ir apeliantas, nes atsakovo kredito ir įkeitimo sutartimis prisiimtos prievolės vykdymas 2012-11-06 sprendimu už akių nutraukiant pirminę pastatų ir patalpų nuomos sutartį bei atsakovÄ iÅ¡keldinant ateityje turėjo įtakos apelianto teisėms.

Nutartyje atnaujinti procesÄ nustatyta, kad teismui 2012-11-06 sprendimu už akių nutraukus nuomos sutartį pareiÅ¡kėjas prarado vienintelį kredito įvykdymo užtikrinimÄ , kai teismas turėjo įvertinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ nutraukti nuomos sutartį visų aplinkybių kontekste, t. y. ar yra protinga ir proporcinga kilsiančioms iÅ¡ to pasekmėms priemonė ginti kreditoriaus teises, o be to, teismas neturėjo visų duomenų apie pareiÅ¡kėjÄ ir faktinę situacijÄ . Dėl pastatų ir patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumoTeisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis.

Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natÅ«ra, pakeisti sutartį ar jÄ nutraukti, kt.) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015).Byloje nustatyta, kad pirminiu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį ir už laikotarpį nuo 2010-05-31 iki 2012-05-31 liko skolingas 2555,76 Lt (t. 1 b.l. 1-6, 19).

Be to, nemokėjo nuomos mokesčio ir anksčiau, todėl dėl nuomos mokesčio priteisimo buvo priimtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-01 sprendimas civ. byloje Nr. 2-6373-155/2010. Sutarties 13.3 p. numato teisę Vilniaus miesto savivaldybei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjant ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį laiko, jei nuomininkas (atsakovas) nesumoka nuomos mokesčio arba nevykdo kitų sutarties sÄ lygų (t. 2 b.l. 112). Byloje nustatyta, kad 3051,83 Lt skolos bei 2981,72 Lt skolos sumokėta tik bylÄ pradėjus teisme 2012-10-03 d. (t. 1 b.l. 76-77; t. 2 b.l. 142-143). 2013-06-03 d. atsakovas buvo iÅ¡keldintas iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų Å v.

Ignoto g. 9, Vilniuje (t. 2 b.l. 27-28). Teismas taip pat nustatė, jog atsakovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimo pagal sutartį atstatyti/ rekonstruoti pastatÄ . Nustatyta, jog pastatas yra apgriuvęs ir apleistas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad esminis sutarties tikslas - rekonstruoti (atstatyti) statinį (Sutarties 14-15 p.p.) ir jis nebuvo atsakovo pasiektas. Kadangi pagal sutartį atsakovas turėjo parengti ir nustatyta tvarka suderinti statinio rekonstrukcijos projektÄ su ieÅ¡kovu pagal iÅ¡duotÄ techninių sÄ lygų sÄ vadÄ , atmestinas atsakovo argumentas, kad neaiÅ¡ku koks statybos rezultatas turėjo bÅ«ti pasiektas.

Atsakovas turėjo gauti technines sÄ lygas bei statybos leidimÄ daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis statybai, tačiau jie atsakovui nebuvo iÅ¡duoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos dokumentų, ieÅ¡kovo sutarties tikslui pasiekti terminas ne kartÄ buvo tęsiamas. Atsakovas 2005-06-17 pateikė praÅ¡ymÄ projektavimo sÄ lygų (daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis) sÄ vadui gauti, pateikė projektinius pasiÅ«lymus, 2006-04-25 teikė papildomus dokumentus bÅ«tinus projektavimo sÄ lygų iÅ¡davimui.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas buvo užsakytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, bet neiÅ¡duotas, kadangi nebuvo pakeistas sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis (pagal detalųjį planÄ ) ir nebuvo pateikta pakeista Valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje taip pat turėjo atsispindėti naujas sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis (Atsakovo valstybinės žemės nuomos sutarties 3 p. buvo nurodyta, kad žemė nuomojama visuomeninės ir komercinės paskirties statiniui atstatyti ir eksploatuoti, kai atsakovas sklype siekė pastatyti daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ su komercinėmis patalpomis).

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-01-26 įsakymu Nr. 30-134 nustatė sklypo Å v. Ignoto g. 9 duomenis - naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį - gyvenamoji teritorija daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai. Pakeitus sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį atsakovas nepateikė patikslintos Valstybinės žemės nuomos sutarties ir tokiu bÅ«du nesiekė gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vado. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas pagrįstai sprendė, kad pagrindinis sutarties tikslas, nurodytas Sutarties 14-20 p. – statinio rekonstrukcija, kuriai panaudotos lėšos turėjo bÅ«ti nustatyta tvarka įskaitytos į nuomos mokestį, o vėliau - atstačius/rekonstravus pastatÄ , jo inventorizacijos ir teisinės registracijos atlikimas bei dalies pastato įregistravimas ieÅ¡kovo, dalies – atsakovo vardu (privatizuota) nebuvo pasiektas.

Apelianto argumentas, kad nurodytų darbų atlikimo terminai nėra pažeisti vertintinas kritiÅ¡kai. Leidimas statybai neiÅ¡duotas iki Å¡iol.Sutarties 13.3 p. numatė, kad nuomotojas gali vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti nuomos sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėdamas nuomininkÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį laiko, jei nuomininkas nesumoka laiku nuomos mokesčio arba nevykdo kitų Å¡ios sutarties sÄ lygų. Atsakovas apie Sutarties nutraukimÄ buvo informuotas 2010-02-10 raÅ¡tu Nr. A51-2908(2.14.1.17-TR2), 2011-12-29 raÅ¡tu Nr. A51-S2764(2.14.1.17-EK5) (t. 1 b.l. 7-10).

LR CK 6.217 str. 1 d. numato, kad Å¡alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas atitinka LR CK 6.217 str. 2 d. numatytus sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu nustatymo kriterijus. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje nustatytais atvejais. Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį.

Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

G. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-7-306/2012; teisėjų kolegijos 2014 sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BIGBANK AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovas 1999-07-23 negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, sudarytÄ su atsakovu UAB „Patria Domi“ nutraukė nepažeisdamas nei įstatymo, nei sutarties nuostatų, atsakovui nustatytu terminu neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų.              Dėl įrodinėjimo taisyklių ir kitų CPK normų pažeidimo             Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai sprendė, jog atsakovas pažeidė statinio patalpų nuomos sutartyje nustatytus terminus rekonstruoti statinį.

Å ie apelianto argumentai atmestini. Nors apeliantas nurodo, jog iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovas atliko aktyvius veiksmus kuriais siekė vykdyti sutartį, tam investavo dideles pinigų sumas, kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas iÅ¡ bylos dokumentų pagrįstai sprendė, jog atsakovo veiksmai nebuvo pakankami, o kreditoriaus (ieÅ¡kovo) kaltė dėl skolininko (atsakovo) prievolės nevykdymo byloje CPK leistinais įrodymais nebuvo įrodyta (CPK 178 str.).              Apeliantas nurodo, jog atsakovui gauti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , reikalingÄ statybos leidimo iÅ¡davimui, sukliudė ieÅ¡kovas, nes vykdant savivaldybės reikalavimus buvo pakeistas žemės sklypo naudojimo bÅ«das ir pobÅ«dis, o nuomos sutartis atitinkamai pakeista nebuvo.

Apeliantas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino jo ir atsakovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir leisti surinkti tai patvirtinančius papildomus įrodymus, nepagrįstai neprijungė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr.3K-3-481/2013, bylÄ iÅ¡nagrinėjo pavirÅ¡utiniÅ¡kai. Kolegijos vertinimu tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas įvertino Å¡alių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat civilinėje byloje dėl įpareigojimo pradėti tiesiogines derybas nekilnojamajam turtui privatizuoti (kasacinės bylos Nr.3K-3-481/2013) nustatytas aplinkybes (b.l. 9-18, 3 t.).

Apeliantai nepateikė argumentų kokie konkretÅ«s įrodymai esantys Å¡ioje byloje bÅ«tų buvę reikÅ¡mingi priimant sprendimÄ ar kad patys apeliantai jų nebÅ«tų galėję pateikti. Trečiasis asmuo 2015-05-15 pateikė praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį dėl atsiliepimo pateikimo ir pasiruoÅ¡imo bylai. 2015-05-15 praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį pateikė ir atsakovas. Teismas tenkino praÅ¡ymus iÅ¡ dalies, 2015-05-18 posėdyje paskelbė pertraukÄ iki 2015-05-25 (b.l. 134, 2 t.). 2015-05-25 d. teismo posėdžio metu teismas nagrinėjo bylÄ ir tenkino Å¡alių praÅ¡ymÄ atidėti teismo posėdį ir įpareigojo Å¡alis pateikti papildomus įrodymus dėl statybos leidimų iÅ¡davimo aplinkybių kitam 2015-07-15 d. posėdžiui, įrodymus įvertino, 2015-07-15 teismo posėdžio metu apklausė liudytojÄ .

Å ios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ skubotai, nesudarydamas galimybių įrodymams pateikti. Atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovas prašė teismo iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus ir paskirti ekspertizę klausimu – koks statinio atstatymo/rekonstrukcijos rezultatas pagal sutartį turėjo bÅ«ti pasiektas, kokia yra atsakovo atliktų darbų vertė (b.l. 141, 2 t.), taip pat pateikė pageidaujamus raÅ¡ytinius įrodymus – sÄ skaitas, atliktų darbų aktus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).                          Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio             Atsakovas 2015-05-25 pateikė į bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl 734.618,62 Eur ilgalaikės nuomos objekto pagerinimo vertės priteisimo CK 4.169 str. 4 d. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog nepriimdamas priešieškinio byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso normas ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai prieišieškiniui byloje priimti t. y. kai:

1) prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ ;

2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Minimo kodekso straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje esant CPK 143 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų priešieškiniui priimti. O byloje nesat priimto priešieškinio teismas neturėjo pagrindo spręsti lėšų iš ieškovo atsakovui priteisimo klausimo.

Kolegijos vertinimu Å¡iuo atveju taip pat nepagrįstas ir apeliantų argumentas dėl specialiųjų žinių poreikio ir ekspertizės bÅ«tinumo byloje.              Dėl teismingumo             Pagal CPK 27 straipsnio 4 punktÄ apygardos teismai nagrinėja bylas iÅ¡ bankroto teisinių santykių. Pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ ir 163 straipsnio 5 punktÄ , jei nagrinėjant civilinę bylÄ paaiÅ¡kėja, kad atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, teismas perduoda bylÄ nagrinėti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui.

Å iomis rūšinio teismingumo nuostatomis įgyvendinamas bylų akumuliavimas, kuris reiÅ¡kia, kad visi turtiniai ginčai, kuriuose turtiniai reikalavimai pareikÅ¡ti bankrutuojančiai įmonei, turi bÅ«ti sprendžiami viename teisme, kuriame nagrinėjama bankroto byla. Kol vyksta bankroto byla, tai turtinių reikalavimų, pareikÅ¡tų bankrutuojančiai įmonei, iÅ¡sprendimas turi bÅ«ti atliekamas tik Å¡ioje byloje nutartimi iÅ¡sprendžiant dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio, o vėliau, esant pagrindui jį tikslinti, - kol pagal įstatymÄ toks tikslinimas galimas.

Tai nulemta siekio bankroto bylas iÅ¡nagrinėti kuo operatyviau ir efektyviau.              Teismų praktikoje sÄ voka „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimÄ turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir Å¡alies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobÅ«džio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtÄ , nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi.

Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014). Turtiniuose ieÅ¡kiniuose turi bÅ«ti nurodoma ieÅ¡kinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.), kuri nustatoma pagal ieÅ¡komÄ sumÄ , iÅ¡reikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrÄ iÅ¡mokų ar davinių sumÄ , reikalaujamÄ priteisti sumÄ ir kt. (CPK 85 str.).

Å ioje byloje į atsakovÄ nukreiptas teisinis reikalavimas yra dėl nuomos sutartinių teisinių santykių nutraukimo, o materialiniai teisiniai reikalavimai atsakovui nereiÅ¡kiami. Atsakovo finansinė prievolė ieÅ¡kovui iki proceso atnaujinimo byloje jau buvo įvykdyta ir procesÄ byloje atnaujinus nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Å iais argumentais apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentÄ dėl teismingumo pažeidimo kaip nepagrįstÄ .                          Kiti apeliacinių skundų argumentai kolegijos vertinimu nėra tokie reikÅ¡mingi vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumÄ .

             Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, byloje teismų nustatytas aplinkybes ir aktualias ginčui spręsti teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė bylos nagrinėjimÄ , atnaujinus procesÄ , reglamentuojančias proceso teisės normas ir Å¡ių normų aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimais suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , todėl, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose suformuluotus argumentus, nėra pagrindo skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ pakeisti ar panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas). n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiOna Gasiulytė Eglė Surgailienė   Andrius Verikas