Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0bbecfe-94d7-49e8-a545-8eb846748d73 KI-generiert

Court partially allowed appeal on interest and costs, dismissing substantive property division claims in co-ownership dispute.

Geschäftsnummer f0bbecfe-94d7-49e8-a545-8eb846748d73
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court upheld the first-instance judgment regarding the division of co-owned property and the determination of usage rules but modified the award of monetary compensation. While the substantive claims for asset partition were rejected, the appellate court granted the plaintiffs' request for 5% monthly interest on awarded sums and adjusted the distribution of litigation costs between the parties. The decision rested on the finding that the lower court correctly established facts but failed to apply the statutory provision regarding interest, necessitating a partial correction of the final resolution.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 326 str. 1 d. 1 p.; CPK 326 str. 1 d. 2 p.: The court may partially uphold a judgment by correcting the award of interest and litigation costs while leaving the substantive determination of property division and usage rules intact.

Schlagwörter

KI-generiert
co-ownership division property usage rules litigation costs allocation interest on awarded sums partial appeal success

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 326 str. 1 d. 1 p.
CPK 326 str. 1 d. 2 p.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Civilinė byla Nr. e2A-59-280-2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-1388-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1;3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų I.

M. B., T. Č. ir atsakovo A. Č. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15-1136/2021 pagal ieškovų I. M. B., T. Č. ieškinį atsakovui A. Č., tretiesiems asmenims Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuostolių atlyginimo, bei atsakovo A. Č. priešieškinį dėl atidalijimo natūra, gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, Teismas n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė 1. Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė:

1) atidalinti iš ieškovų bei atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atskiras dalis pagal projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo/atidalijimo projektinius pasiūlymus (toliau – ir Projektiniai pasiūlymai);

2) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. vasario 12 d. paruoÅ¡tÄ padalijimo/naudojimosi tvarkos planÄ /projektÄ ;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 23 957,58 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ , sumokant jÄ per 3 mėnesius nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) priteisti bendrai solidarių ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovo 6 276,19 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ ;

5) priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6) priteisti bendrai solidarių ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas daugiau nei deÅ¡imt metų nesirÅ«pina savo turto dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendrai parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ bei pasidalinti už jį gautas lėšas proporcingai turimai daliai bendrojoje nuosavybėje taip pat nesutinka. IeÅ¡kovai turi vien savo lėšomis iÅ¡laikyti bendrÄ nekilnojamÄ turtÄ , todėl reikalinga atidalyti jiems priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal Projektinius pasiÅ«lymus ieÅ¡kovai siekia po turto atidalijimo suformuoti funkciÅ¡kai atskirus turtinius vienetus (butus) ir padalyti kitus žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus (Å«kinius pastatus, Å¡ulinį).

Po padalijimo ieÅ¡kovams bendrÄ ja daline nuosavybės teise tektų 54,49 kvadratiniai metrai bendro ploto II namo aukÅ¡te, kuris apimtų ir patalpas pastogėje, laiptinę I aukÅ¡te, ieÅ¡kovų naudojimui bÅ«tų priskirtas balkonas; atsakovui asmeninės nuosavybės teise tektų 146,14 kvadratinių metrų bendro ploto, kuris apimtų patalpas rÅ«syje bei I aukÅ¡te. Taip bÅ«tų suformuoti du butai su atskirais įėjimais, virtuvėmis, sanitariniais mazgais. Likusius nekilnojamuosius daiktus siÅ«lė dalinti tokia tvarka:

1) pastato-ūkinio pastato, 30,00 kv. m ploto, ½ dalis priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui;

2) pastato-ūkinio pastato, 34,00 kv. m ½ dalis, priklausanti atsakovui, po atidalijimo atitektų ieškovui;

3) Å¡ulinio, ½ dalis, priklausanti ieÅ¡kovui, po atidalijimo atitektų atsakovui. Pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ sklypo padalijimo/naudojimosi tvarkos planÄ /projektÄ ieÅ¡kovai bendrai naudotųsi 424 kvadratinių metrų dydžio žemės sklypo dalimi, atsakovas naudotųsi 455 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi, po namu esančia 119 m2 dydžio sklypo dalimi, Å¡alys naudotųsi bendrai. Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo bÅ«dÄ atsakovui tektų didesnė, 23 957,58 Eur vertės turto dalis, todėl tokio dydžio suma priteistina iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.

Atsakovas naudojosi visomis pajungtomis komunikacijomis, tačiau už pastarųjų tiekimÄ mokėjo tik atsakovai. Už vandens ir nuotekų tvarkymÄ , elektros ir dujų tiekimÄ , Å¡iukÅ¡lių tvarkymÄ laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovai yra sumokėję 12 552,38 Eur. Kadangi atsakovas nemokėjo mokesčių, prašė iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius už gyvenamojo namo iÅ¡laikymÄ atsižvelgiant į atsakovo dalį turto bendrojoje nuosavybėje – 6 276,19 Eur.

3. Priešieškiniu ir patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė:

1) ieÅ¡kovui ir atsakovui priklausantį Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ ieÅ¡kovui priklausančio Å«kinio pastato dalį priteisti atsakovui; Å«kinį pastatÄ , 34,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ atsakovui priklausančio Å«kinio pastato priteisti ieÅ¡kovui;

2) nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ ;

3) nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės K. U. parengtÄ pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektÄ ;

4) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra jo brolis, ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ jie paveldėjo lygiomis dalimis po tėvo mirties, ieÅ¡kovas naudojosi antru namo aukÅ¡tu, atsakovas – pirmu. IeÅ¡kovų siÅ«lomas turto atidalinimas neįmanomas, nes yra tik vienas vamzdynas, visi vamzdynai ir skaitliukas yra namo rÅ«syje, kuris po atidalinimo bÅ«tų pasiekiamas tik vienai iÅ¡ Å¡alių. IeÅ¡kovams turėtų bÅ«ti priskirta naudotis namo pastogė, atsakovui priskirtina naudotis namo pirmu aukÅ¡tu, ir nustatytina, kad bendrai Å¡alys naudosis rÅ«siu.

RÅ«sys nėra skirtas gyventi, jo plotas nėra įtrauktas į naudingÄ jį namo plotÄ . Pirmojo aukÅ¡to laiptinės patalpa 2010-10-11 kadastro duomenų byloje nepažymėta indeksu ir jos plotas neįskaičiuotas į bendrÄ pastoto plotÄ , todėl ji Å¡alims priskirtina naudotis bendrai. Namo veranda bei balkonas taip pat nėra pažymėti indeksu, tačiau pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , atsakovas naudojasi verandos patalpomis, o ieÅ¡kovai – balkonu. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai naudosis namo 86,73 kv.m, o atsakovas - 113,90 kv. m.

Su broliu atsakovas jau yra atsiskaitęs prieÅ¡ 10 metų už jam naudotis tenkančiÄ didesnę gyvenamojo namo dalį, todėl kompensacija ieÅ¡kovui nepriteistina. Pagal ieÅ¡kovų projektÄ , atsakovas negalėtų patekti į žemės sklypÄ pro vartus, kieme laikyti transporto priemonės, naudotis vienu iÅ¡ dviejų Å«kinių pastatų. Atsakovo pateiktas matininko R. R. projektu parengtas pagal 1993 m. rengtÄ projektÄ . IeÅ¡kovai naudojasi bÅ«tent ta žemės sklypo dalimi, kuriÄ anksčiau naudojosi buvęs savininkas E. Č., atsakovas naudojasi ta sklypo dalimi, kuria seniau naudojosi jo tėvas.

Pagal atsakovo pateiktÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , Å¡alys bendrai naudojasi 54 kv.m trinkelėmis iÅ¡klotu įvažiavimu į kiemÄ , dviem 8 kv.m ir 12 kv.m trinkelėmis iÅ¡klotais takeliais prieiti prie namo, žemės sklypo dalimi po namu (118 kv.m) bei 1 m apėjimu apie namÄ (iÅ¡ viso 50 kv.m). NepraÅ¡o atidalinti priklausinio – Å¡ulinio, jį galima naudoti pagal poreikį kartu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 313,81 Eur nuostolių, 1 972,99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų solidarių ieÅ¡kovų naudai. Taip pat priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų 3 473,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui. Teismas sumažino byloje taikytų laikinųjų pasaugos priemonių – atsakovo turto areÅ¡to – mastÄ iki 313,81 Eur, grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui žyminio mokesčio permokÄ , ieÅ¡kovei – sumÄ už kuratoriaus paslaugas.

6. Teismas nustatė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso taip: I. M. B. priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Č. – 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemės sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis 2 Å«kinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis Å¡ulinio pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 7709; A. Č. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, ½ dalis Å¡ulinio, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 7709. IeÅ¡kovai naudojasi namo antruoju aukÅ¡tu, atsakovas – namo rÅ«siu ir pirmuoju aukÅ¡tu.

7. Teismas vertino projektuotojo M. P. 2020 m. sausio 31 d. parengtus Projektinius pasiÅ«lymus. Nustatė, kad jų aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog pagal namo padalijimo projektÄ , ieÅ¡kovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su iÅ¡vardintomis patalpomis, atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis, su iÅ¡vardintomis patalpomis. Taip pat raÅ¡te nurodyta, jog neatliekant statybos darbų, suformavus du atskirus butus, kiekvienam iÅ¡ jų, gavus atitinkamas prisijungimo sÄ lygas iÅ¡ inžinerinius tinklus eksploatuojančių subjektų, turės bÅ«ti įrengta atskira apskaita. Teismas sprendė, jog pasiÅ«lymai apima tik namo patalpų atidalijimÄ neatliekant statybos darbų, tačiau visiÅ¡kai nedetalizuoja atskirų inžinerinių sistemų įrengimo kiekvienam naujai suformuotam butui vietas.

8. Nustatė, kad ieÅ¡kovai jų naudojamoje gyvenamojo namo dalyje (antrame aukÅ¡te) yra įsivedę atskirÄ dujotiekio sistemÄ . Teismas pripažino, jog įmanoma ieÅ¡kovams įsirengti atskirÄ elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieÅ¡kovams priklausysiančios gyvenamojo namo dalies ribų. Nors ieÅ¡kovai pateikė schemÄ , kurioje nurodė galimÄ naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įvedimo vietÄ , įrengiant atÅ¡akÄ per ieÅ¡kovų ir atsakovo naudosiančias žemės sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, pripažino, jog nepaÅ¡alintos abejonės, ar toks naujo įvado įrengimas neturės įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysiančiÄ namo dalį, tiek į ieÅ¡kovų.

Nors dėl atskiros nuotekų sistemos įrengimo ieškovai teigė, kad bendromis, kartu su atsakovu, lėšomis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, šios sistemos priežiūros ir aptarnavimo klausimai būtų išspręsti, teismas vertino, jog atsakovas apskritai nesutinka su Projektiniais pasiūlymais. Todėl esant atsakovo nesutikimui prisidėti savomis lėšomis ir pakeisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdynus, galima tokia situacija, kad seni vamzdynai apskirtai nebus pakeisti ir, atsitikus avarijai, dėl jos padarinių šalinimo kils grėsmė naujiems ginčams.

Pripažino, kad Projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų.

9. Nustatė, kad taip pat egzistuoja tikimybė nesutarti ir dėl namo atidalijimo, keičiant jo paskirtį, projekto sprendinių. Esant tikimybei, kad privalomas pastato paskirties keitimo projektas neatitiks Projektinių pasiūlymų ar atsakovas nesutiks su pastato paskirties keitimo projektu, pripažino, jog toks atidalijimas ateityje lemtų ginčus tarp bendraturčių.

10. Kadangi namas pagal Projektinius pasiūlymus negali būti atidalytas, pripažino, jog ir ūkinių pastatų bei šulinio atidalijimas ieškovų nurodytu būdu negalimas, kadangi minėti statiniai priklauso gyvenamajam namui, ypač šulinys (kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše) ir jų likimas priklauso nuo gyvenamojo namo (CK 4.14 straipsnis). Be to, ieškovai tik abstrakčiai nurodė galimybes, kaip atsakovui kompensuos jam netekus ūkinio pastato.

11. Nustatė, kad ieÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ naudojimosi sklypu tvarkos planÄ , papildytÄ Ä¯važiavimu į sklypo dalį. Vertino, kad įvažiavimo įrengimas, galimas, realiai įvykdomas. Tačiau pažymėjo, jog ieÅ¡kovai teikia naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ neiÅ¡sprendę, kaip Å¡alys galės prižiÅ«rėti, tvarkyti gyvenamÄ jį namÄ jo iÅ¡orėje, kai ieÅ¡kovai siÅ«lo namÄ atidalyti aukÅ¡tais. Sprendė, jog nepaliekant žemės sklypo dalies, skirtos aptarnauti namÄ , ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepaÅ¡alins ateityje galinčių kilti ginčų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiÅ«ra, remontu.

12. Nurodė, kad dėl Projektinių pasiÅ«lymų ydingumo/netinkamumo, siekiant atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos už atsakovui teksiančiÄ didesnę turto dalį nei jam priklauso nuosavybės teise, klausimo nagrinėjimas netenka savo prasmės. Tačiau teismas pasisakė dėl kompensacijos atidalijant gyvenamÄ jį namÄ skaičiavimo bÅ«do bei atsakovo teiginių, esÄ su ieÅ¡kovu buvo atsiskaityta parduodant atsakovui ir ieÅ¡kovui paveldėtÄ jų tėvo turto dalį. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas namo vertę skaičiuoja imdamas sumÄ sklypo ir gyvenamojo namo verčių ir dalindamas iÅ¡ namo bendro ploto, tačiau byloje nereiÅ¡kiamas praÅ¡ymas atidalyti ir žemės sklypÄ iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir prie atidalijamo namo vertės nėra pagrindo pridėti žemės sklypo vertę.

Sprendė, jog toks skaičiavimas ydingas, kaip ir namo rÅ«sio, kuriame nutiesti Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiai, įrengtas dujinis katilas, vertės suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte. Pripažino, jog byloje neįrodyta atsakovui kompensavus ieÅ¡kovui už jo naudojamÄ mažesnę nei nuosavybės teise priklausančiÄ namo dalį.

13. Ieškovams prašant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie susidarė atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidėjus prie gyvenamojo namo išlaikymo nustatė, kad ieškovai šiuo laikotarpiu mokėjo mokesčius už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas. Vertino, kad ieškovų reikalavimui priteisti iš atsakovo sumas, sumokėtas komunalinių paslaugų tiekėjams taikytinas bendrasis dešimties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), ieškovams turėjo būti žinomos jų pažeistos teisės nuo to mėnesio pabaigos, per kurį turėjo būti sumokėti komunaliniai mokesčiai už praėjusį mėnesį (nuo 2007 m. spalio 31 d.; CPK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl prašoma priteisti suma už sumokėtas komunalines paslaugas sudaro 5 517,77 Eur.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildė dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildė kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dėl jo netinkamumo naudoti. Tai, kad atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildė Å¡altuoju metų laiku patvirtina ir ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kimas dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginčo iÅ¡sprendimo, kurio 5 punkte ieÅ¡kovai aiÅ¡kiai nurodė, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildė.

Pripažino, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo iÅ¡laikymui. Taip pat teismo įvertintos iÅ¡laidos už elektros energijos, Å¡alto vandens tiekimÄ , nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymÄ , nes Å¡ios paslaugos buvo teikiamos namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, tačiau ne gyvenamajam namui iÅ¡laikyti.

15. Nustatė, kad ieÅ¡kovai savo naudojamoje namo dalyje turi įsirengę atskirÄ dujų tiekimo sistemÄ pagal 2008 m. vidaus dujotiekio rekonstrukcijos projektÄ , kurio aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog ant iÅ¡orinės namo sienos esantį dujų skaitiklį reikia pakeisti kitu ir gyvenamojo namo mansardoje (kuria naudojasi ieÅ¡kovai), virtuvėje įrengti kontrolinį skaitiklį. 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiÅ«ros metu buvo užfiksuoti du dujų apskaitos skaitikliai. Vertino, kad nuo 2007 metų iki 2020 m. Å¡altuoju metų laiku iÅ¡laidos už dujų tiekimÄ buvo žymiai didesnės nei kitu laiku, o atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildė. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai pateikė savo patirtas iÅ¡laidas už dujų sunaudojimÄ Å¡ildant jų naudojamÄ namo dalį, naudojant maisto ruoÅ¡imui ir pan. Todėl jų reikalavimas priteisti pusę ieÅ¡kovų sumokėtų iÅ¡laidų už dujų tiekimÄ prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo principui (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

16. Nustatė, kad name yra tik vienas elektros energijos apskaitos bei Å¡alto vandens apskaitos skaitiklis, esantys atsakovo naudojamoje gyvenamojo namo dalyje. Nors atsakovas nurodė 2020 m. liepos mėnesį sumokėjęs skolÄ už elektros energijos sunaudojimÄ už laikotarpį nuo 2019-2020 metus, tačiau sprendė, jog telefoninių žinučių nuotraukos, mokėjimų iÅ¡rašų kopijos neįrodo Å¡ios skolos susidarymo laikotarpio. Nesutiko, kad pateikti ieÅ¡kovų mokėjimai pagrindė tik jų pačių turėtas iÅ¡laidas už jiems tenkančiÄ komunalinių mokesčių dalį, kadangi tarp taikos sutartį sudariusių atsakovo ir AB (duomenys neskelbtini) (nebuvus deklaruotiems 184 m3 Å¡alto vandens) sutartis dėl paslaugų teikimo buvo sudaryta tik 2020 m. spalio 21 d., t. y. gerokai vėliau nei ieÅ¡kovų nurodyto komunalinių mokesčių skaičiavimo termino data (2020 m. balandžio 29 d.).

Todėl argumentai dėl nedeklaruoto Å¡alto vandens kiekio nepagrįsti tuo aspektu, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovo nurodytas nedeklaruoto Å¡alto vandens kiekis yra susidaręs iki 2020 m. balandžio 29 d. Kadangi atsakovas nuosekliai teigė, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugės butas, įrodymų dėl atsiskaitymo su ieÅ¡kovais nepateikė, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovų reikalavimo atlyginti dalį sumokėtų komunalinių mokesčių atmetimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmėms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, šalto vandens, pašalino atliekų, teismas, atsižvelgęs į komunalinių mokesčių skaičiavimo laikotarpį, sprendė, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pakankamos ir protingos, todėl priteistinos.

17. Nustatė, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkės K. U. parengtÄ pastato (statinių) dalių paskaičiavimo projektÄ . IeÅ¡kovai naudotųsi antruoju aukÅ¡tu, atsakovas – pirmuoju aukÅ¡tu, ir abi ginčo pusės naudotųsi bendrai rÅ«sio patalpomis. Kadangi Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi namo pirmuoju ir antruoju aukÅ¡tais, elektros energijos apskaitos, Å¡alto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įėjimu į rÅ«sį ir pačiame rÅ«syje, Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rÅ«syje, pripažino, jog priskirti bendram naudojimui rÅ«sio patalpas bei įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį yra protinga ir logiÅ¡ka. Tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimÄ , inžinerinių sistemų priežiÅ«ra tektų abejoms Å¡alims, o ne vienai iÅ¡ jų.

18. Atsakovui praÅ¡ant atidalinti natÅ«ra Å«kinius pastatus ir vienÄ Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m ploto, po atidalijimo priskirti atsakovui, kitÄ â€“ 34,00 kv. m ploto, ieÅ¡kovui, nes Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi tais pastatais, teismas atsižvelgė į tai, jog 2021 m. gegužės 7 d. vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad Å«kiniame pastate, 30,00 kv. m ploto, atsakovas laiko valtį, kitame ieÅ¡kovai laiko sodo, daržo įrankius. Vertino, kad ta aplinkybė, jog tarp Å¡alių susiklostė faktinis Å«kinių pastatų naudojimas, negali bÅ«ti pagrindu atidalinti juos atsakovo nurodytu bÅ«du.

Pažymėjo, jog ūkiniai pastatai savo vertingumu nėra lygiaverčiai – ūkinis pastatas, 34,00 kv. m ploto, praktiškai nenaudojamas, jo būklė prasta, kai tuo tarpu, ūkinis pastatas, 30,00 kv. m ploto, tvarkingas, jame šalys laiko ir laikė vertingus daiktus. Vertindamas atsakovo teiginius dėl naudojimosi šuliniu pagal poreikį, t. y. jo neatidalijant ar nenustatant naudojimosi juo tvarkos, pažymėjo, jog šulinys yra antraeilis daiktas, viešajame registre įregistruotas kaip gyvenamojo namo priklausinys.

Kadangi atsakovas pateikė ProjektÄ dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Å¡ulinio likimas taip pat turėjo bÅ«ti apspręstas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).

19. Nustatė, kad atsakovas praÅ¡o nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ (toliau – ir Planas), tvarka panaÅ¡i į byloje pateiktÄ 1993 m. V.-P. Č., E. Č. namų valdos žemės sklypo naudojimosi planÄ . Pagal PlanÄ , ieÅ¡kovams priskirtinoje žemės sklypo dalyje įsiterpia bendro naudojimo takeliai, pietinėje sklypo dalyje bendro naudojimo takelis atskiria ieÅ¡kovams teksiančio sklypo dalį;

Å¡iaurrytinėje sklypo dalyje atsakovui teksianti žemės sklypo dalis apribota bendro naudojimo sklypo dalimi bei Å«kinio pastatu, 30,00 kv. m ploto; bendro naudojimo žemės sklypo dalis eina namo perimetru. Sutiko, kad siekis nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal faktinį sklypo naudojimÄ labiausiai atitiktų faktinių nuosavybės tiesinių santykių stabilumo kriterijų, tačiau Å¡alys nesutaria ir nustačius atsakovo nurodytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , ateityje kiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.

Pripažino, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimÄ bendram naudojimui skirtais takeliais, Å¡alių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam iÅ¡sidėstymui. Sprendė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas neleistų Å¡alims tinkamai naudotis turtu be ginčų, liktų neiÅ¡spręstas antraeilio daikto – Å¡ulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.

20. Teismas nenustatė akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių. Sprendė esant pagrindui pripažinti šalis nesilaikius bendraturčių kooperavimosi principo.

21. Nustatė, kad ieÅ¡kovai yra sumokėję 100 Eur žyminį mokestį už pradinį ieÅ¡kinį, 141 Eur žyminį mokestį už patikslintÄ ieÅ¡kinį bei 38 Eur žyminį mokestį už praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones; 170 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už medžiagos teismui parengimÄ ; 2,62 Eur VÄ® Registrų centrui už paieÅ¡kÄ registro duomenų bazėje bei žemės sklypo ar statinio plano kopijÄ ; 400 Eur M. P. už projektinius pasiÅ«lymus; ieÅ¡kovė įmokėjo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 300 Eur už kuratoriaus paslaugas; 12,47 Eur VÄ® Registrų centrui už gautas paslaugas, 100 Eur UAB (duomenys neskelbtini) už konsultavimo paslaugas; 5,28 Eur už paÅ¡to paslaugas; 3 625 Eur advokato A. N. paslaugoms apmokėti, viso 4 894,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas gražino ieÅ¡kovams žyminio mokesčio permokÄ ir 300 Eur sumÄ , sumokėtÄ Ä¯ teismo depozitinę sÄ skaitÄ kuratoriaus paslaugoms apmokėti.

22. Nustatė, kad atsakovas sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ (įskaitant ir patikslintus prieÅ¡ieÅ¡kinius), 1 150 Eur advokatės A. F. paslaugoms apmokėti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokėti, viso 12 469,40 Eur. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokatų darbo laiko sÄ naudas, sprendė, kad atsakovo patirtos atstovavimo iÅ¡laidos yra aiÅ¡kiai per didelės ir negali bÅ«ti priteistinos visa apimtimi. Vertino, kad visos atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumÄ , kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.

23. IÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl nuostolių priteisimo (6 proc.), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai priteistas 8,46 Eur žyminis mokestis, tenkinus praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių – 38 Eur žyminis mokestis už Å¡io praÅ¡ymo pateikimÄ , 5,28 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos ir 108,75 Eur atstovavimo iÅ¡laidos, viso 160,49 Eur. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetus visa apimtimi, iÅ¡ atsakovo priteista 1 812,5 Eur ieÅ¡kovų patirtų atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteista atsakovo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų 3 473,30 Eur suma, proporcinga netenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai 24. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieÅ¡kinys, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Nurodo, kad teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo formaliai ir neiÅ¡samiai, netinkamai nustatė bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, vertino įrodymus, aiÅ¡kino materialines teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (neiÅ¡sprendė reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų priteisimo). Nebuvo atskleista bylos esmė, didžioji sprendimo motyvų dalis sunkiai suprantami. Teismas, vietoj to, kad iÅ¡nagrinėtų atsidalinimo aspektus ir surastų Å¡alims priimtiniausiÄ variantÄ , pasidavė atsakovo iniciatyvai apkrauti bylÄ nereikalinga medžiaga ir nerealizavo ieÅ¡kovų teisės atsidalinti turtÄ .

26. IeÅ¡kovų siÅ«lomas atidalinimo variantas įgyvendintinas neatliekant statybos darbų yra ekonomiÅ¡kas, nes nepareikalaus papildomų iÅ¡laidų patalpų perplanavimui, pertvarkymui; nepadarys jokios žalos pastato paskirčiai. Teismas turėjo atsakyti, ar Projektiniai pasiÅ«lymai turi apimti inžinierinių tinklų iÅ¡dėstymÄ , ar juos reikia detalizuoti. Projektuotojas patvirtino, kad atidalijant pastatus, Projektiniai pasiÅ«lymai turi apimti tik pastatų patalpas, todėl neapima inžinierinių tinklų iÅ¡dėstymo, balkono, kaip namo stogo konstrukcinės dalies. Jo paaiÅ¡kinimai, ieÅ¡kovų pateikta medžiaga patvirtina, jog inžinierinių tinklų klausimas yra techninio pobÅ«džio.

27. IeÅ¡kovų iniciatyva buvo svarstomos galimybės name įrengti inžinierinių tinklų (dujų, elektros energijos, vandentiekio ir nuotekų sistemos) atskirus įvadus ir apskaitos prietaisus. Naujo Å¡alto vandens įvado įrengimo darbus pagal tiekėjo paruoÅ¡tas sÄ lygas atliktų kvalifikuoti darbuotojai. Du atskiri vandens įvadai į gyvenamÄ jį namÄ yra elementarus ir nesudėtingai įgyvendinamas sprendimas, plačiai naudojamas dvibučiuose namuose.

28. SiÅ«lymas keisti nuotekų surinkimo sistemos vamzdžius buvo teikiamas kaip vienas iÅ¡ atidalinimo varianto dedamųjų, nes patalpų iÅ¡dėstymas (vonios ir tualeto kambariai, virtuvės) ir esama nuotekų sistema (nuotekų sistemos stovai sumontuoti pertvarinėse sienose ir perdengimuose tarp aukÅ¡tų) gyvenamojo namo I ir II aukÅ¡tuose nepalieka kitų alternatyvų mažiausias kaÅ¡tais iÅ¡spręsti nuotekų sistemos klausimus Å¡alims priimtiniausiu bÅ«du. Teismas sprendimu turėjo pareigÄ Ä¯pareigoti Å¡alis bendrai, ar kažkuriam iÅ¡ jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, jei toks variantas bÅ«tų priimtiniausias.

Tačiau neiÅ¡aiÅ¡kinęs atsakovo nesutikimo priežasčių sprendė, kad vamzdynai gali likti nepakeisti. Teismas paliko neatidalintÄ gyvenamÄ jį namÄ , kas tik dar labiau sukels ginčus tarp bendraturčių. Atsakovas nebuvo į bylÄ pateikęs jokių savo pasiÅ«lymų. Pažymi, kad Projektinius pasiÅ«lymus ieÅ¡kovai pateikė vykdydami 2020-01-13 teismo nutartį.

29. Pažymi, kad pirmoje atidalinimo stadijoje iš esmės dar nėra žinoma, kaip teismas nuspręs atidalinti, todėl ir nelogiška būtų bendraturčiui ruošti bei pateikti teismui visus antroje ir/ar trečioje atidalinimo stadijoje reikalingus dokumentus, nes jo siūlomas variantas su pateiktais atidalinimo projektais gali būti atmestas. Nėra šiuo metu reikšminga, ar atidalinimas susijęs su pastato paskirties keitimu ar ne.

30. Apeliantai buvo nurodę, kad pasiÅ«lymas dėl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡plaukė atsižvelgus į Projektinius pasiÅ«lymus bei į pastatų iÅ¡dėstymÄ Å¾emės sklype ir dėl Å¡ių esminių priežasčių:

1) ieškovams po namo atidalijimo natūra tektų ženkliai mažesnė namo dalis, tad siūlomas ūkinių pastatų atidalijimas mažintų jiems priteistinos iš atsakovo piniginės kompensacijos dydį;

2) atlaisvintų ieÅ¡kovams priskirtinÄ (pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo naudojimosi tvarkÄ ) žemės sklypo dalį nuo suvaržymų svetima nuosavybe ir bendrojo naudojimo takais, aikÅ¡telėmis, kuriais atsakovas naudojasi;

3) iÅ¡spręstų esamus ir ateityje bÅ«simus ginčus tarp Å¡alių dėl Å«kinių pastatų naudojimo ir valdymo, nes Å«kiniai pastatai kaip du atskiri turtiniai vienetai fiziÅ¡kai sudaro vienÄ pastatÄ (bendros konstrukcijos – stogas, lauko sienos, vidaus pertvaros ir pan.). IeÅ¡kovai mažesniuoju Å«kiniu pastatu-garažu naudojasi nuolatos ir nepertraukiamai nuo 2007 m., jame nakčiai laiko vienÄ iÅ¡ trijų turimų automobilių, o atsakovo naudojimasis garažu apsiriboja tik tuo, jog prieÅ¡ 4-6 metus jis be ieÅ¡kovų žinios įvarė į garaÅ¾Ä priekabÄ su valtimi, savo automobilį laiko ant gatvės, nes garažu ir esama aikÅ¡tele prie garažo naudojasi ieÅ¡kovai.

Didesniuoju Å«kiniu pastatu Å¡alys dėl nesutarimų nesinaudoja visai, jis apleistas. IeÅ¡kovai siÅ«lė įtraukti galimybę atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garaÅ¾Ä , kaip kompensacijÄ po atidalinimo netekus Å«kinių pastatų dalies, tačiau teismas nebuvo pakankamai aktyvus, jog Å¡ias aplinkybes nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kintų. Atidalijant ne tik atsilaisvintų ieÅ¡kovams priskirtino naudotis žemės sklypo dalis nuo suvaržymų esant svetimai nuosavybei (praÅ¡omas atsakovui priteisti garažas) bei bendrojo naudojimo takais ir aikÅ¡telėmis, bet ir nekiltų ateityje pykčių ir nesutarimų dėl Å«kinių pastatų bei bendro naudojimo takų ir aikÅ¡telių Å¡alia tų pastatų priežiÅ«ros ir naudojimo.

31. Nurodo, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės ateityje aptarnauti gyvenamÄ jį namÄ iÅ¡ iÅ¡orės ir ginčo Å¡alys buvo priėję vieningos nuomonės, jog tinkamiausias bÅ«das bÅ«tų aplink namÄ nustatyti 1m pločio bendrojo naudojimo žemės sklypo dalį, skirtos aptarnauti namÄ iÅ¡ iÅ¡orės. IeÅ¡kovai nebedarė atitinkamų korekcijų (duomenys neskelbtini) plane, nes kelis kartus buvo patvirtinę siÅ«lymÄ ir buvo įsitikinę, jo teismas šį siÅ«lymÄ Ä¯vertins ir pripažins naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymo dalimi. Teismai savo iniciatyva gali koreguoti pateiktus siÅ«lymus ir priimti visoms Å¡alims (bendraturčiams) priimtiniausiÄ variantÄ .

32. Nesutinka, kad ieÅ¡kovas gyvenamojo namo vertę neteisingai skaičiuoja imdamas sumÄ Å¾emės sklypo ir gyvenamojo namo verčių ir dalindamas iÅ¡ gyvenamojo namo bendro ploto. Pasirinktas skaičiavimo bÅ«das sudėti žemės sklypo vertę ir gyvenamojo namo vertę buvo paremtas UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinėje iÅ¡vadoje esamu skaičiavimu. Teismas, manydamas, jog kompensacijos skaičiavimas nėra tinkamas, privalėjo pateikti skaičiavimÄ kitu metodu. Nesutinka, jog gyvenamojo namo rÅ«sio vertės suvienodinimas su gyvenamųjų patalpų verte yra ydingas, nes tai reikÅ¡tų, jog reiktų skaičiuoti ir atskirų pagal paskirtį ar pobÅ«dį patalpų kainas.

Dvi skirtingų vertintojų pateiktos konsultacinės iÅ¡vados netaiko tokio skaičiavimo metodo, nes turto vertinimo metodika nenumato tokio vertinimo bÅ«do. Teismas neįvertino, jog rÅ«sys su langais laikytinas cokoliniu (antžeminiu) aukÅ¡tu arba pusrÅ«siu, kuriame galima įrengti gyvenamuosius ir poilsio kambarius. IeÅ¡kovai buvo pateikę UAB (duomenys neskelbtini) konsultacinę iÅ¡vadÄ , kuria ir rėmėsi nustatydami namo vertę, todėl neprivalėjo teikti dar kitus papildomus įrodymus, ar įrodinėti faktÄ , jog rÅ«sio patalpose galima gyventi.

Abiejuose aukÅ¡tuose praeina Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdžiai, nuotekų surinkimo vamzdis, rÅ«syje jie iÅ¡dėstyti ne taip tvarkingai, tačiau tokios bÅ«klės turtÄ ginčo Å¡alys paveldėjo. RÅ«syje esami vamzdžiai, dujinis katilas (ieÅ¡kovų virtuvėje taip pat įrengtas dujinis katilas) nebÅ«tų kliÅ«tis įrengti gyvenamÄ sias ar poilsio patalpas. Atidalinimo variantas su inžinierinių tinklų pertvarkymu (atskirų įvadų ir apskaitos prietaisų montavimas) akivaizdžiai atlaisvintų rÅ«sio patalpas nuo dalies vamzdžių.

33. Teismas ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti sumÄ už sumokėtas komunalines paslaugas, neaiÅ¡ku, kodėl, sumažino iki 5.517,77 Eur. Nesutinka, jog Å¡ios iÅ¡laidos nebuvo skirtos iÅ¡laikyti gyvenamajam namui. Teismas nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes dėl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo. Kieto kuro katilas rÅ«syje jau seniai nebuvo naudojamas. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kur atsakovas kieto kuro katilo kÅ«renimui laikė malkas, ar jomis rÅ«pindavosi. Atsakovas žiemÄ savo patalpas Å¡ildydavo ir elektriniais Å¡ildytuvais, Å¡ildymui naudodavo dujinę viryklę; vandenį naudodavo ir namo priežiÅ«rai, ir lauke esančių augalų laistymui, o mokestis už nuotekų tvarkymÄ skaičiuojamas pagal suvartoto vandens kiekį; mokestis už komunalinių atliekų tvarkymÄ priklauso nuo gyventojų (savininkų) skaičiaus.

Teismas netinkamai nustatė, jog antrasis skaitliukas ieÅ¡kovų virtuvėje yra naudojamas dujų apskaitai, nes jis naudojamas kaip kontrolinis. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo tik 6 proc. dydžio iÅ¡laidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, neiÅ¡aiÅ¡kino, kokiu pagrindu yra nustatytas toks dydis, turėjo nustatyti atsakovo naudojimosi komunalinėmis paslaugomis intensyvumÄ , įvertinti Å¡alių naudojamų patalpų dydį. Priteista atsakovui sumokėti 6 proc. ne nuo visų apeliantų patirtų iÅ¡laidų, o tik nuo pusės. Pagal teismo nustatytÄ proporcijÄ , atsakovas per metus name praleisdavo tik 10-11 dienų.

34. Teigia, kad nesÄ Å¾iningi bei sÄ moningi atsakovo procesiniai veiksmai buvo nukreipti įgyvendinti vienintelį jo tikslÄ â€“ apsunkinus bylos nagrinėjimÄ ir, tiek finansiÅ¡kai, tiek emociÅ¡kai nuvarginus ieÅ¡kovus, pusvelčiui perimti (nupirkti) iÅ¡ ieÅ¡kovų jų dalį. Nesutinka, kad nėra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl ieÅ¡kovai turėjo atlikti įvairius procesinius veiksmus. Atsakovas nedėjo pakankamai pastangų suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, jokiais veiksmai neieÅ¡kojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do, tad teismas turėjo pagrindÄ pripažinti atsakovÄ nesilaikius bendraturčių kooperavimosi principo.

35. Skaičiuodamas ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas neįtraukė bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato S.B. teisines paslaugas. Teismas privalėjo nustatyti, kad ne didesnė nei 5000 Eur suma atsakovo advokatų teisinei pagalbai apmokėti bÅ«tų laikytina pakankama ir protingo dydžio. Nesutinka su teismo vertinimu Å¡alių patirtas atstovavimo iÅ¡laidas vertinti po lygiai, t. y. po pusę patirtų iÅ¡laidų priskiria ieÅ¡kiniui / prieÅ¡ieÅ¡kiniui ir atsiliepimui į ieÅ¡kinį / prieÅ¡ieÅ¡kinį. Atsakovo atstovai buvo pateikę iÅ¡samiÄ 44 eilučių teisinių paslaugų suvestinę. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, atsižvelgiant į atsakovo nesÄ Å¾iningus veiksmus sÄ moningai vilkinti ir apsunkinti bylos nagrinėjimÄ , prasilenkia su protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

36. Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje, kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

37. Nurodo, kad sprendimas nenuoseklus ir prieÅ¡taringas, nes teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo siÅ«loma naudojimosi namu tvarka yra protinga ir logiÅ¡ka, ji užtikrintų tikslių skaitliukų rodmenų deklaravimÄ , tačiau, prieÅ¡taraudamas pats sau atmetė atsakovo reikalavimÄ . Teismas motyvacinėje dalyje konstatavo faktinį Å¡alių namo naudojimo atitikimÄ atsakovo pateikto Projekto sprendiniams, kad atsakovo pasiÅ«lytas namo naudojimosi tvarkos planas iÅ¡spręstų tarp Å¡alių kilusius ginčus, susijusių su skaitliukų deklaravimu ir komunalinių mokesčių mokėjimu, kas reiÅ¡kia, jog teismas vertino, jog atsakovo gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos sprendiniai Å¡alina Å¡alių konfliktines situacijas. Tačiau priėmė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

38. Teismo sprendimo dalis dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo buvo nulemta ne konkrečių įrodymų tyrimo ar vertinimo iÅ¡vadų, o nepagrįsto visų atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų vertinimo kaip visumos. Teismas pažeidė pareigÄ motyvuoti sprendimÄ , o nevertindamas kiekvieno atsakovo reikalavimo atskirai bylÄ iÅ¡sprendė neteisingai ir netinkamai. Kiekvienas iÅ¡ atsakovo pareikÅ¡tų reikalavimų tiek gali bÅ«ti iÅ¡spręsti atskirai, nesiejant jų vienas su kitu.

39. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neiÅ¡sprendė tarp Å¡alių kilusio ginčo, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė iÅ¡ esmės formaliais motyvais. Teismas nenustatė atsakovo Projekto ydingumo. Pakartotinis atsakovo kreipimasis į teismÄ dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo yra apsunkintas, nes nėra aiÅ¡ku, dėl ko atsisakyta jÄ nustatyti pagal atsakovo pateikto ProjektÄ . Atsakovo pateikti Projekto sprendiniai dėl namo gyvenamojo ploto naudojimosi atitinka faktinį naudojimÄ si. Bendraturčiui savo dalį nuomojant, perduodant panaudai ar pan., teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, ar nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Nepaisant teismo iÅ¡vadų dėl rÅ«sio priskyrimo bendram naudojimui, ieÅ¡kovų liudijimų dėl faktinio rÅ«sio naudojimo ir poreikio naudotis Å¡ia patalpa, teismas nenustatė namo naudojimosi tvarkos pagal projektÄ .

40. Nurodo, kad nebuvo ginčo dėl ūkinių pastatų techninės būklės, kad ji labai prasta, nepaisant išorinės jų būklės, taip pat dėl ūkinių pastatų vertės, jos teikė įrodymus dėl vertės. Nepagrįsta teismo išvada dėl pastatų vertės, kadangi atsakovo prašomas jam priteisti garažas yra ne tik senesnių statybos metų, tačiau jo rinkos vertė yra mažesnė, nei ūkinio pastato – sandėliuko. Teismo išvados dėl ūkinių pastatų būklės yra prieštaringos, vienu metu nurodoma, kad ūkiniai pastatai savo vertingumu nėra lygiaverčiai – ūkinis pastatas (34 kv. m. ploto) praktiškai nenaudojamas, jo būklė prasta, o ūkinis pastatas (30 kv. m. ploto), tvarkingas, jame šalys laiko ir laikė vertingus daiktus. Pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimų teismas nurodo, kad abu pastatai šiuo metu yra faktiškai naudojami. Teismas nesirėmė esančiais įrodymais, neatsižvelgė į šalių liudijimus.

41. Å ulinys nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovui. Patenkinus atsakovo reikalavimÄ dėl namo naudojimosi tvarkos nustatymo namo savininkai nesikeistų. Gyvenamojo namo ir Å¡ulinio savininkai net ir po namo naudojimosi tvarkos nustatymo iÅ¡lieka tie patys. Å ulinys turėtų bÅ«ti naudojamas bendrai. Å alys naudojasi Å¡ulinio vandeniu, kai dėl techninių kliūčių nėra tiekiamas vanduo į namÄ . Kadangi ginčo dėl Å¡ulinio naudojimosi nėra, atsakovas nereiÅ¡kė reikalavimų, susijusių su jo naudojimu. Teismo argumentai dėl Å¡ulinio likimo nėra susiję ir negali turėti įtakos sprendžiant dėl Å«kinio pastatų atidalinimo.

42. Žemės sklypo bendrasavininkai nesutaria dėl bendro turto valdymo ir naudojimo. Gyvenamasis namas stovi sklypo viduryje, Å«kiniai pastatai stovi vienas Å¡alia kito sklypo kraÅ¡tinėje dalyje. Ūkinių pastatų iÅ¡sidėstymas ir lemia bendrų takelių plane egzistavimÄ . Žemės sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad bÅ«tų galima tinkamai naudotis Å«kiniais pastatais. Žemės sklypo naudojimosi planas, kuriame pažymėti bendri, bÅ«tini tinkamai naudotis statiniais, takai nepažeidžia racionalumo, proporcingumo principo.

43. Teismas nepagrįstai sumažino atsakovui priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ 5079,40 Eur suma. Teismas manydamas, jog konkrečios bylinėjimosi iÅ¡laidos yra per didelės, dėl jų aiÅ¡kiai turėjo pasisakyti. Nenurodyta, kokias konkrečiai, už kokius procesinius veiksmus atsakovo iÅ¡laidos yra mažinamos. Kiekvienas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio tikslinimas yra susijęs naujų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pareiÅ¡kimu, buvo bÅ«tina pateikti planÄ , rengiamÄ matininkų, pagal kurį bÅ«tų nustatoma atitinkama turto naudojimosi tvarka.

Argumentai, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio tikslinimas nereikalavo detalios analizės ar pagrindimo, nepagrįsti. IeÅ¡kovų ieÅ¡kinių tikslinimas yra susijęs su papildomų reikalavimų pareiÅ¡kimu, todėl siekiant pateikti pagrįstÄ atsiliepimÄ , yra bÅ«tina kiekvieno naujai pareikÅ¡tų reikalavimų analizė, ar naujų reikalavimų įtakos jau anksčiau pareikÅ¡tiems reikalavimams analizė. Nesuprantamas teiginys, kad nemaÅ¾Ä dalį iÅ¡laidų sudaro atsakovo atstovų susipažinimas su ieÅ¡kovų pateiktais procesiniais dokumentais, teismo priimtais procesiniais dokumentais, kurie teismo vertinimu, gali bÅ«ti vertintini kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į parengimÄ bylos nagrinėjimui.

Teismas iÅ¡ esmės pripažįsta, jog iÅ¡laidos, susijusios su atsakovo atstovų susipažinimu su dokumentais, yra teisėtos ir pagrįstos, neužsimena apie Å¡ių iÅ¡laidų nepagrįstÄ dydį. Konkretus patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindo įvardinimas nesudaro pagrindo mažinti Å¡ių iÅ¡laidų dydžio. Pažymi, kad byla truko ilgiau nei 2 metus, Å¡alys ne vienÄ kartÄ tikslino ieÅ¡kinius ir prieÅ¡ieÅ¡kinius, advokatų laiko sÄ naudos buvo didelės, byloje buvo bÅ«tinos ir specialios žinios, kviečiamas specialistas, reikėjo gilintis į specifines aplinkybes, susijusias su namo atidalinimo techniniu įgyvendinimu.

IÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ nevirÅ¡ija rekomendacinių dydžio, jie buvo teikiami naujoms aplinkybėms ar naujai pateikiamiems įrodymams pagrįsti.

44. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad pats faktas, jog buvo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl turto atidalinimo nereiÅ¡kia besÄ lyginės pareigos teismui tenkinti tokį reikalavimÄ . Siekiant miÅ¡raus atidalinimo, t.y. turto atidalinimo natÅ«ra ir kompensacijos iÅ¡mokėjimo, tokio atidalinimo siekianti Å¡alis turi įrodyti, jog jo siÅ«lomas atidalinimo variantas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas, o siÅ«lomas atidalino variantas nepaneigia nei vieno bendraturčio teisės į jam priklausančiÄ turto dalį, o praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydis yra teisingas.

Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. IeÅ¡kovai nederino su atsakovu turto atidalinimo bÅ«do, nesiÅ«lė alternatyvių atidalijimo variantų. Atsakovo pozicijÄ dėl turto atidalinimo bÅ«do iÅ¡mokant kompensacijÄ už tenkančiÄ didesnę turto dalį ieÅ¡kovai prilygino atsakovo nesÄ Å¾iningam elgesiui. Bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo iÅ¡mokant jam kompensacijÄ pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamÄ naudojimosi tvarkÄ .

Teismas, konstatavęs, jog ieÅ¡kovų pateikto turto atidalinimo pasiÅ«lymo sprendiniai yra ydingi, pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovų reikalavimas atidalinti turtÄ sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, negali bÅ«ti tenkintas.

45. Nurodo, kad ginčas kilo dėl turto atidalinimo bÅ«do, ieÅ¡kovo teisės į atidalinimÄ Ä¯gyvendinimas priklausė nuo jų pateikto turto atidalinimo varianto ir įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Teismas neturėjo teisės ir pareigos pats „surasti“ visoms Å¡alims priimtinÄ turto atidalinimo variantÄ , tinkamai Å¡alims paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . IeÅ¡kovai nepateikė procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtino atidalinimo varianto, kuriame bÅ«tų nurodyta, kaip bÅ«tų iÅ¡spręstas rÅ«sio ir rÅ«syje esančių bendrų komunikacijų, naudojimas, aptarnavimas.

Pagal siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ rÅ«sys atitektų atsakovui, tačiau jame esančius inžinerinius tinklus ieÅ¡kovai siÅ«lo palikti bendram naudojimui. IeÅ¡kovai neįrodė, jog praÅ¡oma priteisti kompensacija yra teisinga, jog atsakovas turės galimybę jÄ sumokėti. Kompensacijos suma apskaičiuota neteisingai, nes ieÅ¡kovai nepagrįstai namo vertę skaičiavo pridėdami žemės sklypo vertę. Nei vieno vertinimo metu namas nebuvo įvertintas jį visÄ apžiÅ«rint, taigi, nebuvo nustatyta tikroji Å¡io turto rinkos vertė.

IeÅ¡kovai atsisakė įleisti turto vertinimÄ Ä¯ jų naudojamÄ namo dalį.

46. Atsakovas savo pozicijai dėl ieÅ¡kovų pateikto atidalinimo varianto ydingumo pagrįsti turėjo teikti atsiliepimÄ , praÅ¡ymus, papildomus raÅ¡ytinius įrodymus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ kiti bendraturčiai gali (neprivalo) įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus. IeÅ¡kinys atmestas, nes ieÅ¡kovai teisę į atidalinimÄ Ä¯gyvendino netinkamai, pasirinkdami atidalinimo bÅ«dÄ â€“ atskirti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, neįrodė, jog jų siÅ«lomas atidalinimo variantas yra priimtiniausias ir tinkamiausias.

47. Teismas spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovų reikalavimo atidalinti namÄ vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais bei sprendimÄ priėmė remdamasis nustatytais kriterijais. Ä®rodinėjimo dėl namo atidalinimo apimtys priklausė nuo ieÅ¡kovų pasirinkto namo atidalinimo bÅ«do. Teismas pagrįstai pasisakė dėl ieÅ¡kovų pareigos suderinti atidalinimo bÅ«dÄ netinkamo vykdymo. IeÅ¡kovai privalėjo įrodyti, jog toks atidalinimas yra procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai įmanomas, kad naujai suformuoti objektai atitiks teisės aktų reikalavimus.

Kaip pagrįstai nurodė teismas, formuojant du atskirus gyvenamosios paskirties butus, yra bÅ«tina keisti Gyvenamojo namo paskirtį. Tai, ar naujai suformuoti objektai galės bÅ«ti naudojami pagal tiesioginę paskirtį iÅ¡ esmės priklauso ir atskirų inžinerinių sistemų bÅ«vimas naujai suformuotuose objektuose. Gyvenamojo namo atidalinimo pasiÅ«lymas negali bÅ«ti laikomas nei projektiniu pasiÅ«lymu, nei schema, apie kuriÄ kalbama STR 1.07.03:2017 118 p., kÄ patvirtino ir projektuotojas M. P. PasiÅ«lymas parengtas tik pagal ieÅ¡kovų pageidavimus, nevertinant Å¡ių pasiÅ«lymų įgyvendinimo galimybių, o inžinerinių tinklų (jų atskyrimo galimybė) klausimas Å¡iame projekte iÅ¡ vis nebuvo svarstomas.

Pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ Å¡alims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos, ieÅ¡kovai netektų galimybės naudotis namo rÅ«siu ir ten esančiais tinklais, vadinasi, ieÅ¡kovams atidalintos patalpos negalėtų bÅ«ti tinkamai naudojamos pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. IeÅ¡kovai neįrodė, kad egzistuoja techninės galimybės įrengti atskirÄ vandentiekio sistemÄ . Å alys ir toliau turėtų namo rÅ«siu naudotis bendrai dėl ten esančių bendrų nuotekų surinkimo sistemos.

IeÅ¡kovai siekė namo balkonÄ , esantį antrame aukÅ¡te, palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir teismo sprendimu nustatyti tik Å¡io balkono naudojimosi tvarkÄ , nors balkonu galėtų naudotis tik ieÅ¡kovai. Mano, kad atidalinant namÄ , jis turėjo bÅ«ti priskirtas prie vieno iÅ¡ atidalintinų objektų. Esant reikalavimams atskiruose nekilnojamojo turto objektuose įrengti atskiras inžinerines sistemas, ieÅ¡kovai privalėjo Projektiniuose pasiÅ«lymuose pasisakyti ir dėl atskirų inžinerinių tinkų įrengimo galimybių, bei įrodyti, jog atskirų tinklų įrengimas yra techniÅ¡kai įmanomas.

48. Vertinant Å¡alių liudijimus akivaizdu, jog Å«kiniais pastatais faktiÅ¡kai naudojosi tik ieÅ¡kovė bei atsakovas. IeÅ¡kovė naudojasi ir Å¡alia esančiu kitu Å«kiniu pastatu. IeÅ¡kovai neneigia fakto, jog atsakovas garažu naudojasi jau ilgÄ laikÄ , ir kad jis yra naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. IeÅ¡kovų reikalavimas dėl Å«kinių pastatų atidalinimo susijęs su reikalavimu dėl namo atidalinimo bei Å«kinių pastatų iÅ¡dėstymu sklype. Teismui netenkinus atitinkamų ieÅ¡kinio reikalavimų, netenka prasmės ir argumentai dėl Å«kinių pastatų atidalinimo bei kompensacijos už juos mokėjimo. IeÅ¡kovai kompensacijos atsakovui mokėjimÄ už ieÅ¡kovui priteistinus Å«kinius pastatus siejo su atsakovo kompensacijos ieÅ¡kovams mokėjimu už tenkančia didesnę namo dalį. Atsakovo tikslas yra iÅ¡saugoti savo nuosavybės teise į turtÄ , bent į vienÄ Å«kinį pastatÄ , kaip namo priklausinį, skirtÄ jį aptarnauti.

49. Argumentai, jog teismas pats savo iniciatyva galėjo koreguoti ieÅ¡kovų pateiktus pasiÅ«lymus, nepagrįsti. Buvo iÅ¡keltas klausimas, kaip Å¡alys esant siÅ«lomai ieÅ¡kovų žemės sklypo naudojimosi tvarkai galėtų prižiÅ«rėti namÄ . IeÅ¡kovai nepateikė pakoreguoto žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano. IeÅ¡kovų nuomone, įeiti į kitiems bendrasavininkams priskirtinÄ Å¾emės sklypo dalį bÅ«tų galima tik namÄ remontuojantiems darbuotojams ir tik atskirai dėl to susitarus, galėtų bÅ«ti nustatytas servitutas. Mano, kad tokiu atveju turėtų bÅ«ti nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, kuria naudotis galėtų visi bendrasavininkai. Teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovų pasiÅ«lyta žemės sklypo naudojimosi tvarka nepaÅ¡alins ateityje galinčių kilti ginčų, nesutarimų susijusių su gyvenamojo namo priežiÅ«ra, remontu, yra teisingos ir pagrįstos.

50. Pažymi, kad ieÅ¡kovams tenka pareiga ne tik pagrįsti pasirinktÄ namo atidalinimo bÅ«dÄ , tačiau ir įrodyti, jog praÅ¡oma priteisti kompensacija yra teisinga. Kompensacijos dydis turėjo bÅ«ti nustatomas vertinant iÅ¡imtinai tik atidalintino turto, t.y. namo, vertę. IeÅ¡kovai nepagrįstai apskaičiuodami kompensacijÄ Ä¯ kompensacijos sumÄ Ä¯traukė ir žemės sklypo vertę. Vien turto vertinimo iÅ¡vada nėra ir negali bÅ«ti vienintelis įrodymas teisingam kompensacijos dydžiui nustatyti. Teisinga teismo iÅ¡vada, jog namo pagalbinių patalpų – rÅ«sio, kaina negalėjo bÅ«ti prilyginama namo gyvenamųjų patalpų kainai. IeÅ¡kovai teigdami, jog rÅ«sio patalpų kaina turėtų bÅ«ti lygi namo gyvenamųjų patalpų kainai, turėjo tai įrodyti.

51. Atsakovas nuosavybės teisę į namÄ Ä¯gijo tik 2007-09-27, todėl teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas negali reikalauti komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo už tÄ laikotarpį, kada atsakovas neturėjo nuosavybės teisių į šį turtÄ . Teisę į komunalinių iÅ¡laidų atlyginimÄ ieÅ¡kovai turi nuo 2007-10-31. IeÅ¡kovai reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo pareiÅ¡kė tik su 2020-05-14 patikslintu ieÅ¡kiniu. Taikant 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jie turi teisę komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo reikalauti už 10 metų skaičiuojant nuo 2010-05-14.

Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir su kuo atsakovas kureno malkinį katilÄ . ApžiÅ«rint rÅ«sį buvo fiksuota malkinio katilo buvimo vieta. IeÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už dujas suvartojimÄ , t.y. 6503,29 Eur, negali bÅ«ti dalinamos po ½, nes atsakovas name buvo labai retai, beveik visÄ laikÄ gyveno ir dirbo užsienyje, o dujas naudojo tik maisto gaminimui, kas reiÅ¡kia, jog pusės Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ atsakovo bÅ«tų neteisingas ir nesÄ Å¾iningas, už dujas buvo atsiskaityta grynais pinigais.

Pateikti susiraÅ¡inėjimai su ieÅ¡kovais yra susiję su atsakovo informavimu apie namo avarinę bÅ«klę ir yrančius namo pamatus, juose ieÅ¡kovų nurodoma, kad dėl namo bÅ«klės yra kaltas iÅ¡imtinai tik atsakovas, nes neÅ¡ildė patalpų. Nei vandens, nei nuotekų, nei elektros ir kitų komunalinių iÅ¡laidų atsakovas negalėjo patirti negyvendamas name. Todėl teisinga iÅ¡vada, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra susijusios su namo gyventojų kasdieninių poreikių tenkinimu. IeÅ¡kovų liudijimai patvirtina, jog Å¡alims buvo įprasta tarpusavyje atsiskaityti grynais pinigais, todėl jų reikalavimÄ dėl komunalinių iÅ¡laidų atlyginimo atmestas pagrįstai.

Ä® iÅ¡laidų lentelę buvo įtrauktos visos iÅ¡laidos, o ne tik atsakovo komunalinių iÅ¡laidų dalis, kvituose yra ieÅ¡kovės prieraÅ¡ai, kas patvirtina, jog ieÅ¡kovams visÄ laikÄ buvo žinoma, kiek konkrečiai jie patyrė iÅ¡laidų ir kokiÄ iÅ¡laidų dalį sudarė atsakovo iÅ¡laidos.

52. Nesutinka, jog atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis turėtų bÅ«ti mažinamas. Atsakovas į bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame detalizuoti pagrindė visų iÅ¡laidų dydį. Visos atsakovui suteiktos teisinės paslaugos nevirÅ¡ija rekomendacinių dydžių.

53. IeÅ¡kovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimams, argumentai nėra tiesiogiai susiję su konkrečiais teismo sprendimo defektais ir teismo iÅ¡vadomis. Apeliantas remiasi tik formaliais ir deklaratyviais teiginiais.

54. Nors atsakovas siekia sau prisiskirti garaÅ¾Ä , tai nereiÅ¡kia, jog jis įrodė, kad juo naudojasi vienas. PrieÅ¡ingai, atsakovas vienu garažu visai nesinaudoja, yra ten palikęs priekabÄ ir valtį, kitu garažu Å¡alys nesinaudoja, jis apleistas. Teismas klaidingai nurodė (nutylėjo) ieÅ¡kovų argumentus dėl garažo naudojimo.

55. Atsakovas byloje nėra pateikęs savo pozicijos, ar sutiktų pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ taip atidalinti patalpas, o jei nesutinka, tai kokiu variantu sutiktų atidalinti, nutyli norintis nupirkti ieÅ¡kovų namo dalį.

56. Atsakovo deklaratyvÅ«s teiginiai, kad pasiÅ«lyme nėra iÅ¡spręstas bendrų inžinerinių tinklų atskyrimo klausimas, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimas Å¡iuo atveju iÅ¡ vis nėra galimas, nes jis pakenktų techninei namo bÅ«klei, dėl ko kiltų grėsmė dėl namo tolimesnio naudojimo pagal tiesioginę jo paskirtį. Atsakovas nesiekia iÅ¡spręsti ginčo, prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimas tai tik atsakovo gynybinė pozicija neatsidalinti namo. Pagal faktinį namo naudojimÄ rÅ«sys priklauso tik atsakovui, ieÅ¡kovai neturi galimybės patekti į rÅ«sį, todėl atsakovo siÅ«lomas namo naudojimosi tvarkos projektas, rÅ«sį paliekant naudotis bendrai, nėra tinkamas.

IeÅ¡kovams įrengiant atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ (atskiriant nuo I a. patalpų) bus papildomų iÅ¡laidų. SiÅ«lymas palikti Å¡alims bendrai naudoti bendro naudojimo patalpas nėra teismų praktikoje pripažintas kaip tinkamas variantas. Bendri inžinieriniai tinklai po atidalinimo pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ nebebus rÅ«syje, nes bÅ«tų naujai pertvarkyti, bÅ«tų atskirai įrengta jų apskaita, ir toks atskyrimo bÅ«das galėtų tinkamai užtikrinti duomenų nuraÅ¡ymÄ , Å¡alys neturėtų bendrų bendrojo naudojimo patalpų ir viena kitai netrukdytų.

Sprendime teismas nebuvo konstatavęs fakto, kad rūsio patalpos yra pagalbinio pobūdžio. Iki šiol rūsio patalpos turėjo būti naudojamos bendrai, tačiau daugiau nei 10 m ieškovai nepatenka į rūsį, nes juo naudojasi tik atsakovas. Rūsys po atidalinimo būtų atlaisvintas ir netektų jį priskirti bendram naudojimui.

57. Atsakovas nepagrįstai interpretuoja Å¡alių naudojimosi namu aplinkybes, nurodydamas, jog Å¡alys apsunkintomis galimybėmis juo naudojasi, tačiau to nekonkretizuoja. Atsakovas nepateikė savo pozicijos, kodėl jis nesutinka atsidalinti. Teismas konstatavo siÅ«lomos naudojimosi tvarkos neatitikimÄ kriterijams. Nesutinka su teiginiu, kad teismas nenustatė jokių atsakovo pateikto Projekto sprendinių netinkamumo ar pačio Projekto ydingumo, todėl turėjo nustatyti namo naudojimosi tvarkÄ . IeÅ¡kovai negalėjo rasti sutarimo, kai atsakovas daugiau nei 4 metus sÄ moningai trukdo ieÅ¡kovams įgyvendinti savo teisę bÅ«ti atidalintiems.

Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jo siūloma naudojimosi tvarka iš esmės išsprendžia ginčus ir dėl bendro turto valdymo, to nepaaiškina. Teismas ne pilnai sutiko, kad atsakovo siūloma naudojimosi tvarka logiška ir protinga, o tik iš dalies remiantis faktine naudojimosi nusistovėjusia tvarka, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad ji neatitinka LAT nustatytų kriterijų. Ieškovams nėra poreikio naudotis rūsiu, po atidalinimo įvedus atskirus inžinierinių tinklų įvadus, toks poreikis išnyks.

58. Proceso dalyviai buvo supažindinti su Å«kinių pastatų bÅ«kle, tačiau teismas, atsakovas bÅ«klę vertino skirtingai. Ūkiniai pastatai sudaro vienÄ pastatÄ su bendromis konstrukcijomis - sienos, stogas. IÅ¡vykstamojo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas kitiems proceso dalyviams rodė kritinę lauko sienų ir stogo bÅ«klę. NepaaiÅ¡kinami atsakovo argumentai dėl Å«kinių pastatų vertės ir jos įtakos sprendimui.

59. Nesuprantama, apie kokius Å¡ulinio savininkų keitimus yra kalbama, kai Å¡ulinys priskirtinas tam bendraturčiui, kurio žemės dalyje jis randasi, taip iÅ¡vengiant bendro naudojimo takų ir nesutarimų dėl Å¡ulinio naudojimo. Atsakovas pateikia netinkamÄ aiÅ¡kinimÄ dėl Å¡ulinio naudojimo bendrai, jis neatitinka praÅ¡omos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes ten Å¡ulinys pažymėtas atsakovo žemės dalyje ir jokių bendrų takų iki Å¡ulinio nėra numatyta. IeÅ¡kovai Å¡uliniu nesinaudoja daugiau nei 10 metų, nes jis yra atsakovo naudojamoje žemės sklypo dalyje, todėl ieÅ¡kovai prašė Å¡ulinį priteisti atsakovui.

IeÅ¡kovai praÅ¡o nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ ne todėl, kad yra nesutarimai, o todėl, kad tai antrinis reikalavimas po namo ir Å«kinių pastatų atidalijimo, ir jų siÅ«lomas variantas atitinka praÅ¡omo atidalinti namÄ variantÄ . IeÅ¡kovai žemės sklypÄ irgi pageidautų atsidalinti, tačiau tai įgyvendinti neturi galimybių, kadangi namas dalinamas ne vertikaliai.

60. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia ne apginti savo pažeistas teises, o siekia ieškovams sukelti papildomų rūpesčių bei patenkinti tik savo interesus.

61. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos spręsti teismo nuožiūra. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 62. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). 63. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.

64. Viena iÅ¡ sudėtinių teisės į teisminę gynybÄ dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ , tačiau apeliacijos teisė turi bÅ«ti įgyvendinta per įstatymo nustatytÄ terminÄ . CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali bÅ«ti paduodamas per trisdeÅ¡imt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors teisė atlikti procesinius veiksmus iÅ¡nyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, tačiau asmeniui, praleidusiam įstatymų nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, gali bÅ«ti atnaujinamas praleistas terminas.

65. IeÅ¡kovams argumentuojant, kad apeliacinis procesas pagal atsakovo 2021-11-08 apeliacinį skundÄ negalėjo bÅ«ti pradėtas ir praÅ¡ant apeliacinį procesÄ pagal šį ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ nutraukti, pažymėtina, jog, iÅ¡ tiesų, atsakovo atstovas apeliacinį skundÄ pateikė praleidęs CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , kadangi paskutinė sprendimo apskundimo diena buvo 2021-11-05 (penktadienis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas apeliacinį skundÄ (konkliudentiniais veiksmais) iÅ¡ esmės įvertino ir aplinkybes dėl apeliacinio skundo termino praleidimo ir šį terminÄ atnaujino, nors ir atskirai rezoliucija nebeiÅ¡sprendė termino atnaujinimo klausimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas nežymiai, atsisakymas priimti skundÄ dėl praleisto termino, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, todėl ieÅ¡kovų argumentai, jog apeliacinis procesas turėtų bÅ«ti nutrauktas, atmestini kaip nepagrįsti.

66. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkinti reikalavimai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimo nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu, statiniais, žemės sklypu) tvarkos nustatymo, nuostolių atlyginimo bei išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (gyvenamojo namo) bei naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo 67. Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso:

I.M.B priklauso 1/50 dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ir 1/50 dalis gyvenamojo namo pagal 2011 m. kovo 21 d. dovanojimo sutartį Nr. 1733; T. Č. – 12/25 dalių 0,0998 ha ploto žemės sklypo, 12/25 dalių gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, 30,00 kv. m, 34,00 kv. m, ½ dalis Å¡ulinio pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 7709; A. Č. - ½ dalis 0,0998 ha ploto žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, po ½ dalis Å«kinių pastatų, ½ dalis Å¡ulinio, pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d.

Paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 7709. Taigi ieÅ¡kovams priklauso ½ dalis ir atsakovui ½ dalis ginčo turto.

68. Teismas netenkino tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimų, susijusių su gyvenamojo namo atidalijimu/naudojimosi tvarkos nustatymu, šalys kritikuoja viena kitos teikiamus projektus, nesiekia bendro sutarimo, laikosi savo siūlymų.

69. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrÄ ja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

70. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.). Tačiau Å¡is bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, o kartu ir jos užbaigimo bÅ«das, gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai nustatoma galimybė atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės natÅ«ra, nepadarant neproporcingos žalos dalijamam daiktui. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, prioritetas teikiamas ne atidalijimui iÅ¡mokant kompensacijÄ pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, iÅ¡saugant bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrinant galimybę naudotis daiktu.

71. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktÄ be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natÅ«ra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das galėtų bÅ«ti taikomas ir tais atvejais, kai atidalijimas atitinka dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau vienam iÅ¡ bendraturčių tenkanti dalis yra vertingesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Kaip minėta, ieÅ¡kovai byloje ir praÅ¡o atidalinti namÄ Å¾enkliai nukrypstant nuo bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir už didesnę atitenkančiÄ dalį iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisti piniginę kompensacijÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovai nenurodo, kaip pasikeistų jų turimos idealiosios dalys, kai atsakovas jiems iÅ¡mokėtų piniginę kompensacijÄ , nes dalys nebebus tokios, kaip yra Å¡iuo metu.

72. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo sprendžiant atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimÄ , yra konstatavęs, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, bÅ«tent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). 73.

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teikiamo atidalijimo natÅ«ra pasiÅ«lymas turi bÅ«ti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieÅ¡tarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniÅ¡kai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iÅ¡ jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. PasiÅ«lymo pagrindimui gali bÅ«ti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiÅ«lymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiÅ¡kinantys) projektinį pasiÅ«lymÄ , tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi bÅ«ti pakankami siÅ«lomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

Pažymėtina, jog atskiri daiktai, atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, turi bÅ«ti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali bÅ«ti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019). Dėl atidalijimo projekto 74. IeÅ¡kovai prašė atidalinti bendrosios nuosavybės teise Å¡alims priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , iÅ¡ esmės siekdami ateityje suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieÅ¡kovų teikiamas projektas nėra tinkamai paruoÅ¡tas, dėl jo kyla nemažai neaiÅ¡kumų. Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ namo padalijimo projektÄ , ieÅ¡kovams tektų 54,49 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (palėpė), atsakovui tektų 146,14 kv. m ploto namo dalis su patalpomis (pirmas aukÅ¡tas ir rÅ«sys), t.y. ženkliai nukrypstant nuo Å¡alių turimų dalių, nes abiems ieÅ¡kovams kartu sudėjus ir atsakovui priklauso po pusę gyvenamojo namo. Taip pat ieÅ¡kovai reikalauja iÅ¡ atsakovo neteisingu metodu (namo vertę skaičiuojant kartu su neatidalinamo žemės sklypo verte bei nesvarstant dėl patalpų (rÅ«sio) skirtingo vertingumo) apskaičiuotos piniginės kompensacijos dėl atsakovui atitenkančios didesnės turto dalies.

Pripažintina, kad ieÅ¡kovų pateiktu namo padalijimo projektu nesudaroma galimybė padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias idealiÄ sias dalis, be to, siekiama, kad gyvenamojo namo rÅ«sys, kurio plotas 70,49 m2 neįtraukiamas į naudingÄ jį gyvenamojo namo plotÄ ir kuriame yra ir namo vamzdynai, atitektų bÅ«tent atsakovui. Pagal tokį ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ atidalijimo variantÄ Å¡alims atitektų skirtingo vertingumo (savo naudingosiomis savybėmis) patalpos, taip pat ir ieÅ¡kovai neturėtų galimybės naudotis rÅ«siu ir ten įrengtais tinklais.

Nors, kaip minėta, praktikoje galimas miÅ¡rus atidalijimo bÅ«das, bet nagrinėjamu atveju, negalima spręsti, jog ieÅ¡kovų siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeistų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Byloje atsakovas nepageidauja, kad jam atitektų visos rÅ«sio patalpos, kurių plotas net neįtraukiamas į naudingÄ jį namo plotÄ ir kuriame yra bendros vandentiekio, nuotekų surinkimo sistemos, nesutinka ieÅ¡kovams mokėti už jam perduodamÄ Å¡iÄ dalį.

75. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovų byloje pateikti Projektiniai pasiÅ«lymai nėra pakankami iÅ¡vadai apie atidalijimo natÅ«ra realiÄ galimybę.  Juose nėra aptarti klausimai, kaip bus įrengiamos atskiros inžinerinės sistemos ieÅ¡kovams ir atsakovui tenkančiose namo dalyse, nenumatyti tokio pobÅ«džio darbai. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te teigiama, jog suformavus atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus – du butus, kiekvienam iÅ¡ jų, gavus atitinkamas prisijungimo sÄ lygas iÅ¡ inžinerinius tinklus eksploatuojančių subjektų, turi bÅ«ti įrengta atskira apskaita, tačiau nenurodoma, kaip tai bus realiai atliekama ir kieno lėšomis.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai turi atskirÄ dujotiekio sistemÄ , taip pat įmanoma ieÅ¡kovams įsirengti atskirÄ elektros energijos apskaitos skaitiklį neperžengiant ieÅ¡kovams priklausysiančios gyvenamojo namo dalies ribų, tačiau liko neaiÅ¡ku, kaip bus iÅ¡spręsti naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įrengimo, nuotekų surinkimo sistemos vamzdynų pakeitimo bei atskyrimo klausimai.

76. Teismas pagrįstai pripažino, jog lieka nepaÅ¡alintos abejonės, jog pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ , kurioje jie patys nurodė galimÄ naujo Å¡alto vandens tiekimo įvado įvedimo vietÄ , įrengiant atÅ¡akÄ per ieÅ¡kovų ir atsakovo naudosiančias žemės sklypo dalis jau nuo įvesto įvado, kad toks naujo įvado įrengimas neturės įtakos nepertraukiamam vandens tiekimui tiek į atsakovui priklausysiančiÄ gyvenamojo namo dalį, tiek į ieÅ¡kovų. IeÅ¡kovai tik deklaratyviai teigė ir teigia, jog bendromis Å¡alių lėšomis pakeitus naujais nuotekų surinkimo sistemos vamzdžiais, Å¡ios sistemos priežiÅ«ros ir aptarnavimo klausimai bÅ«tų iÅ¡spręsti, kai atsakovas nesutinka, kad namas bÅ«tų atidalinamas.

Jis praÅ¡o nustatyti naudojimosi namu tvarkÄ , siÅ«lydamas rÅ«sio patalpas su jame esančiais vamzdynais, nuotekų surinkimo sistema priskirti bendram naudojimui. Taip pat ir ieÅ¡kovų apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog du atskiri vandens įvadai į gyvenamÄ jį namÄ yra elementarus ir nesudėtingai įgyvendinamas sprendimas, plačiai naudojamas dvibučiuose namuose, nekonkretizuojant, kaip tokio pobÅ«džio darbai bÅ«tų atliekami, kiek jie kainuotų ir kas už juos mokėtų, ar jie Å¡iuo atveju naudingi.

77. Vietos apžiÅ«ros metu buvo nustatyta, jog rÅ«sio patalpose yra vandens įvadas su Å¡alto vandens skaitikliu, iÅ¡ jo vanduo patenka į abu namo aukÅ¡tus, įrengta viena nuotekų surinkimo sistema, tuo pačiu vamzdynu nuotekos į nuotekų surinkimo Å¡ulinėlį patenka iÅ¡ abiejų aukÅ¡tų, tuo metu nebuvo žinomos techninės galimybės įrengti dvi atskiras nuotekų surinkimo sistemas. Projektiniuose pasiÅ«lymuose nėra pateikti projektiniai sprendiniai kaip pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ namo atidalijimo variantÄ bÅ«tų iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos) atskyrimo klausimai. Pažymėtina, kad, suformavus atskirus objektus, kaip siekia ieÅ¡kovai, inžinerinės komunikacijos irgi neturėtų likti bendros. 78.

 Negalima sutikti su ieškovais, kad teismas turėjo įpareigoti šalis bendrai, ar kažkuriam iš jų atskirai, atlikti atitinkamus veiksmus/darbus, susijusius su nuotekų sistemos pertvarkymu, vamzdžių keitimu, kadangi būtent ieškovų pareiga buvo pateikti konkrečius pasiūlymus. Teismas tik gali siūlyti pateikti tikslesnius projektus.

79. Kadangi projektiniai pasiÅ«lymai neiÅ¡sprendžia visų namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės klausimų, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo pagal juos atidalyti ieÅ¡kovų dalis. Siekiant iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės reikalinga vertinti, ar egzistuoja realios galimybės Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ atidalyti natÅ«ra be neproporcingos žalos daiktų paskirčiai taip, kad po atidalijimo neliktų ne tik bendro naudojimo patalpų, bet ir kitų objektų, tarp jų – inžinerinių komunikacijų (vandentiekio, kanalizacijos, elektros tinklo, Å¡ildymo sistemų), nes tik tokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti užtikrinama socialinė taika ir užkertamas kelias ar bent maksimaliai sumažinamos prielaidos konfliktams. Nustačius, kad turto atidalijimo galimybė realiai egzistuoja, turėtų bÅ«ti nustatinėjama atidalijimo darbams reikalinga lėšų suma bei sprendžiama, ar ji nėra neproporcingai didelė, kas Å¡iuo atveju projektiniuose pasiÅ«lymuose nepadaryta.

Siekiant baigti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę į daiktÄ ir sukurti savarankiÅ¡kus, izoliuotus nekilnojamuosius objektus, teismui teiktini projektai turi bÅ«ti paruoÅ¡ti laikantis teisės aktų reikalavimų, kaip jau minėta, taip pat turi bÅ«ti iÅ¡spręsti inžinerinių komunikacijų klausimai. IeÅ¡kovai savo procesiniuose dokumentuose teikė daugiau deklaratyvių teiginių, vietoj to, kad tinkamai paruoÅ¡tų pasiÅ«lymus bei pateiktų jų realizavimo aplinkybes.

80. Nors pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovų reikalavimo taip pat suabejojęs, ar vėliau rengiamas privalomas pastato paskirties keitimo projektas atitiks Projektinius pasiūlymus, ar atsakovas sutiks su pastato paskirties keitimo projektu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės teisiškai nereikšmingos, pripažinus, jog Projektiniai pasiūlymai neišsprendžia visų namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimų ir jais negali būti vadovaujamasi. Todėl dėl to plačiau nepasisakytina, taip pat sutiktina su ieškovais, kad nėra pagrindo svarstyti dėl klausimų, spręstinų kituose derinimo etapuose.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad prioritetinis atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sÄ lygas užtikrinti efektyvesnį vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – įgyvendinimÄ (CPK 2 straipsnis). Kita vertus, ir aptariama taisyklė dėl prioritetinio atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės taikymo nėra absoliuti. Tais atvejais, kai yra skirtingi bendraturčių reikalavimai, teismui pripažinus, kad atidalijimas natÅ«ra pagal pateiktÄ projektÄ negalimas, ir siekiant sumažinti nesutarimus bei palengvinti nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , gali bÅ«ti nustatoma naudojimosi bendru daiktu tvarka. Kartu pažymėtina, kad tokios tvarkos nustatymas teismo sprendimu neeliminuoja atidalijimo galimybės ateityje, parengus tinkamÄ atidalijimo projektÄ .

Dėl naudojimosi tvarkos 82. Nustačius, kad gyvenamasis namas pagal pateiktus projektinius pasiÅ«lymus negali bÅ«ti atidalintas, byloje buvo reikalinga vertinti, ar yra techninės galimybės pagal atsakovo pateiktÄ planÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ juo taip, jog abi Å¡alys racionaliai galėtų naudotis atskiromis izoliuotomis gyvenamojo namo patalpomis, paliekant kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pagal atsakovo siÅ«lomÄ naudojimosi tvarkÄ , ieÅ¡kovai naudotųsi antruoju aukÅ¡tu, atsakovas – pirmuoju aukÅ¡tu, ir abi ginčo pusės naudotųsi bendrai rÅ«sio patalpomis.

Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo Å¡alys faktiÅ¡kai naudojasi gyvenamojo namo pirmuoju ir antruoju aukÅ¡tais, elektros energijos apskaitos, Å¡alto vandens apskaitos skaitikliai yra ties įėjimu į rÅ«sį ir pačiame rÅ«syje, Å¡alto vandens ir nuotekų surinkimo sistemų vamzdynai yra rÅ«syje, teismas vertino, jog priskirti bendram naudojimui rÅ«sio patalpas bei įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį yra protinga ir logiÅ¡ka. Pripažino, kad tokia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka užtikrintų tikslių skaitiklių rodmenų deklaravimÄ , inžinerinių sistemų priežiÅ«ra tektų abejoms Å¡alims.

Sutiktina su atsakovu, kad teismas iÅ¡ esmės nenurodė motyvų, kodėl atsisako nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , tačiau dėl to plačiau pasisako apeliacinės instancijos teismas.

83. Pažymėtina, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ Â naudojimosi tvarkÄ Â ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

84. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti projekto sprendiniai dėl namo gyvenamojo ploto naudojimosi iÅ¡ dalies atitiktų faktinį naudojimÄ si, kadangi ieÅ¡kovai naudojasi palėpe, atsakovas – pirmu aukÅ¡tu. Tačiau Å¡iuo atveju reikÅ¡minga, kad nustačius tokiÄ naudojimosi namu tvarkÄ , ieÅ¡kovams atitektų antro aukÅ¡to patalpos, kurių bendras plotas 51,49 kv.m. (viso naudotųsi 86,73 kv.m. su bendromis rÅ«sio patalpomis), atsakovas naudotųsi 78,65 kv.m. (viso naudotųsi 113,90 kv.m. su bendromis rÅ«sio patalpomis), t.y. atsakovui tektų 27,16 kv. m. didesnė dalis nei ieÅ¡kovams.

Be to, šalių bendram naudojimuisi siūloma palikti net 70,49 kv.m. rūsys. Taigi, paskirtos naudotis dalys skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių nenumatant jokios kompensacijos ieškovams. Be to, nustačius, kad net 70,49 kv.m. dydžio patalpomis rūsyje naudosis šalys bendrai, akivaizdu, kad būtų sudarytos prielaidos kilti ir/ar tęstis konfliktams. Atsakovui tokiu būdu tektų net 27,16 kv. m. didesnė dalis nei ieškovams, o vertinant, kad šiems atitenka tik 51,49 kv.m. antro aukšto patalpų, toks nukrypimas nuo idealiųjų dalių yra ženklus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi bendra namo inžinerinė įranga neužima visų rÅ«sio patalpų, atskiras izoliuotas rÅ«sio patalpas tikslinga priskirti naudojimuisi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovams ar atsakovui, likusias patalpas ,kuriose yra visÄ namÄ aptarnaujantys įrenginiai, koridorių paliekant bendram naudojimui. Tačiau Å¡alys neteikė tinkamesnių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos projektų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pripažintina, kad, nors ir nepakankamai pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl atsakovo teikto projekto trÅ«kumų, tačiau buvo pagrindas atsisakyti tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atsakovo siÅ«lomos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo.

Dėl kitų statinių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės (Å«kiniai pastatai, Å¡ulinys) 85. Apeliantai nesutinka ir su pirmosios instancijos sprendimo dalimi, kuria netenkintas tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovo reikalavimas dėl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės. IeÅ¡kovai byloje prašė, kad ieÅ¡kovui bÅ«tų priskirta ½ ir atsakovui tenkanti abiejų Å«kinių pastatų dalis, o atsakovui atitektų ½ ieÅ¡kovui priklausančios Å¡ulinio dalies. Atsakovas prašė Å«kinį pastatÄ , 30,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ ieÅ¡kovui priklausančio Å«kinio pastato dalį priteisti atsakovui;

Å«kinį pastatÄ , 34,00 kv. m, atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir ½ atsakovui priklausančio Å«kinio pastato priteisti ieÅ¡kovui. Atsakovas nurodė, kad Å¡alys toliau bendrai galėtų naudotis Å¡uliniu. Taigi jų praÅ¡ymai labai skiriasi.

86. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad jų pasiÅ«lytas Å«kinių statinių atidalijimo bÅ«das bÅ«tų geriausias, nes po namo atidalijimo jiems natÅ«ra tektų ženkliai mažesnė namo dalis ir siÅ«lomas Å«kinių pastatų atidalijimas mažintų priteistinos iÅ¡ atsakovo piniginės kompensacijos dydį. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog gyvenamojo namo atidalijimas pagal ieÅ¡kovų siÅ«lymÄ nėra galimas, akivaizdu, kad tokie argumentai nebėra reikÅ¡mingi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog namo pagal ieÅ¡kovų teiktus Projektinius pasiÅ«lymus neatidalijus, atitinkamai negalimas ir Å«kinių pastatų bei Å¡ulinio atidalijimas ieÅ¡kovų nurodytu bÅ«du.

Pažymėtina, kad atidalinus Å«kinius pastatus ieÅ¡kovų siÅ«lomu bÅ«du, atsakovui nebÅ«tų kompensuojama, nors jis netektų nuosavybės teisės į Å«kinių pastatų ½ dalis. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad viename iÅ¡ statinių yra atsakovo daiktų, todėl negalima sutikti, kad atsakovas jais nesinaudoja. Kadangi nagrinėjamu atveju pagal Å¡alių siÅ«lymus negali bÅ«ti nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka (dėl ko bus pasisakoma vėliau), žemės sklypu, jame esančiais takeliais, aikÅ¡telėmis bus naudojamasi toliau bendrai, tokiu bÅ«du Å¡alims bÅ«tų sudaromos sÄ lygos patekti prie visų sklype esančių statinių.

Nors Å«kiniai statiniai turi bendras konstrukcijas, tačiau tai taip pat negali bÅ«ti priežastis abu Å«kinius pastatus paskirti vienam ieÅ¡kovui, juo labiau, kai yra nustatytos aplinkybės, kad vienu iÅ¡ jų naudojasi ir atsakovas (kÄ pripažįsta ir ieÅ¡kovai).

87. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, kad siÅ«lė įtraukti galimybę atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje pastatyti lengvos konstrukcijos garaÅ¾Ä , kaip kompensacijÄ po atidalinimo netekus Å«kinių pastatų dalies, tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas jie tik abstrakčiai nurodė tokias galimybes. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio bylose ne teismas, bet Å¡alys turi veikti aktyviai, bei pagrįsti įrodymais savo teiginius, todėl negalima sutikti, jog teismas nuodugniai turėjo aiÅ¡kintis dėl ieÅ¡kovų galimybių pastatyti atsakovui atskirÄ garaÅ¾Ä .

88. Tuo tarpu, nors atsakovas nurodo, jog atsietai nuo kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų galima spręsti jo sufomuluotÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, bet su tuo sutikti nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks tik dalies žemės sklype esančių statinių atidalijimas bÅ«tų neracionalus, o reikalavimas dėl jų atidalijimo negali bÅ«ti vertinamas atsietai nuo kitų byloje pareikÅ¡tų reikalavimų, ypač dėl naudojimosi žemės sklypu.

Kadangi netenkinami reikalavimai dėl gyvenamojo namo atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės/naudojimosi tvarkos nustatymo, manytina, kad vien klausimo dėl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡sprendimas bÅ«tų nesavalaikis, tai ateityje apsunkintų bÅ«simų gyvenamojo namo atidalijimo ar naudojimosi namu, žemės sklypu tvarkos variantų parinkimÄ . Be to, atsakovas nurodo, jog Å¡ulinys turėtų bÅ«ti toliau naudojamas abiejų Å¡alių, o ne jo vieno. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo 89.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2018 m. vasario 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ naudojimosi sklypu tvarkos planÄ , papildytÄ Ä¯važiavimu į sklypo dalį. Pagal planÄ ieÅ¡kovai naudotųsi žemės sklypo dalimi, plane nurodyta indeksu „1“ ir „2“ (ieÅ¡kovui tektų 416 kv. m sklypo dalis, ieÅ¡kovei – 8 kv. m, bendrai - 424 kv.m.), atsakovas naudotųsi 455 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „3“; bendrai ginčo Å¡alys naudotųsi žemės sklypo dalimi, esančia po gyvenamuoju namu: ieÅ¡kovas naudotųsi 30 kv. m, ieÅ¡kovė – 2 kv. m, o atsakovas– 87 kv. m ploto žemės sklypo dalimi.

Vertinant, kad abiems ieškovams ir atsakovui nuosavybės teise žemės sklypas bei gyvenamasis namas priklauso po ½ dalį, akivaizdu, kad plane nepagrįstai nurodoma, kokiomis dalimis bus naudojamasi žemės sklypu, esančiu po gyvenamuoju namu ir kuriuo šalims faktiškai naudotis nėra galimybių (nes jis užstatytas). Nustačius, kad atsakovas viso naudotųsi 542 kv.m. sklypo dalimi (su bendrai naudojama dalimi), o ieškovai tik 456 kv.m. sklypo dalimi, akivaizdžiai būtų nukrypstama nuo idealiųjų dalių bendrojoje nuosavybėje.

90. Be to, plane pažymėta ieÅ¡kovams priskirtoje dalyje, sudarančioje 424 kv.m, yra aikÅ¡telė, į kuriÄ Ä¯važiuojama pro vartus, tuo tarpu atsakovui skirtoje dalyje, sudarančioje 455 kv. m., bÅ«tų reikalinga įrengti įvažiavimÄ iÅ¡ardžius vartų segmentus, spręsti dėl parkavimo vietos įrengimo, kas atitinkamai reikalautų papildomų iÅ¡laidų, todėl, nors atsakovui tenkanti sklypo dalis bÅ«tų didesnė 31 kv.m., akivaizdu, kad sklypo dalių vertingumas skiriasi. Be to, atsisakius tenkinti Å¡alių reikalavimus dėl Å«kinių pastatų atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, plane bÅ«tų reikalinga numatyti, kaip iki jų bus patenkama, ar bus galimybė statinius eksploatuoti, kas nėra padaryta.

Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieÅ¡kovai plane neiÅ¡sprendė, kaip Å¡alys galės prižiÅ«rėti, tvarkyti gyvenamÄ jį namÄ jo iÅ¡orėje. Nors ieÅ¡kovai skunde nurodo, jog tokį klausimÄ galėjo iÅ¡spręsti pats teismas, kai bylos nagrinėjimo metu buvo beveik sutarta palikti 1 m pločio takelį aplink namÄ , tačiau projektai nebuvo koreguojami, nors ieÅ¡kovų pareiga yra pateikti į bylÄ tokius projektus, kurie galėtų bÅ«ti faktiÅ¡kai įgyvendinami ir kuriuose bÅ«tų iÅ¡spręsti visi dėl naudojimo kylantys klausimai.

91. Pirmosios instancijos teismas netenkino ir atsakovo reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. liepos 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) matininko R. R. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkos planÄ . Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo teiktame plane buvo atsižvelgta į Å«kinių pastatų iÅ¡sidėstymÄ , kas lėmė ir bendrų takelių plane egzistavimÄ ; sklypo dalis palikta naudotis bendrai tik tokia apimtimi, kurios reikia tam, kad bÅ«tų galima tinkamai naudotis Å«kiniais pastatais.

92. Nustatyta, kad pagal šį planÄ , abiems ieÅ¡kovams ir atsakovui tektų po 378 kv.m. sklypo naudotis atskirai bei po 121 kv.m. naudotis bendrai, kas visiÅ¡kai atitiktų jiems priklausančias idealiasias dalis bendrojoje nuosavybėje. Pagal planÄ Å¡alys bendrai naudotųsi sklypo dalimi, esančia po namu bei aplink jį, 54 kv. m. plotu prie Å«kinių pastatų, kuriame yra aikÅ¡telė, taip pat plane numatyti du bendrojo naudojimo takai, vedantys nuo gatvės iki atsakovui tenkančios sklypo dalies bei nuo aikÅ¡telės iki gyvenamojo namo, kurie įsiterpia į ieÅ¡kovams priskirtinÄ Å¾emės sklypo dalį.

Pagal planÄ atsakovui naudojimuisi atitektų sklypo dalis po Å«kiniu statiniu (garažu), prieÅ¡ jį esanti sklypo dalis, besiribojanti su bendrai naudojama aikÅ¡tele, taip pat 321 kv.m. sklypo dalimi, esančia už gyvenamojo namo. Tuo tarpu ieÅ¡kovams tektų sklypo dalis po kitų Å«kiniu pastatu bei greta esanti sklypo dalis, atskiros sklypo dalys prie gatvės, skiriamos bendro naudojimo tako. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis pagal savo konfiguracijÄ yra akivaizdžiai geresnė, labiau nutolusi nuo gatvės, į sklypÄ neįsiterpia jokie bendro naudojimosi takai, atsakovui tektų pakankamai ženklaus ploto (321 kv.m. iÅ¡ 378 kv.m.) sklypo dalis, kuria naudotųsi iÅ¡imtinai tik atsakovas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovams atitektų sklypo dalis, kurioje bÅ«tų bendro naudojimosi takai, sklypas ribotųsi su gatve. Pažymėtina, jog plane nėra nurodoma, kaip Å¡alys bendrai naudosis Å¡uliniu, kuris yra atsakovui atitenkančioje sklypo dalyje. Nors atsakovas teigė, kad Å¡uliniu Å¡alys turi naudotis bendrai, bet savo teikiamame plane jokių bendro naudojimosi takų iki jo nenurodė, todėl neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovai iki jo patektų. Akivaizdu, kad nustačius atsakovo nurodytÄ naudojimosi sklypu tvarkÄ , kilę konfliktai tarp Å¡alių tęstųsi.

93. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog Plane sklypo naudojimo tvarka pernelyg suvaržo ir apsunkina sklypo naudojimÄ bendram naudojimui skirtais takeliais, Å¡alių naudojimui priskirtinų sklypų pavieniam iÅ¡sidėstymui, prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimas neleistų Å¡alims tinkamai naudotis turtu be ginčų, liktų neiÅ¡spręstas antraeilio daikto – Å¡ulinio, naudojimosi ar atidalijimo klausimas, neatitiktų socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijams.

Dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo 94. Teismas, ieškovams prašant atlyginti 6 276,19 Eur nuostolius, kurie, jų teigimu, susidarė atsakovui nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. balandžio 29 d. neprisidėjus prie gyvenamojo namo išlaikymo nustatė, kad ieškovai šiuo laikotarpiu mokėjo mokesčius už elektros energijos, dujų, šalto vandens tiekimo bei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, pagal sudarytas sutartis su minėtų paslaugų teikėjais. Teismas iš atsakovo ieškovams priteisė 313,81 Eur nuostolių, t.y. 6 procentus nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti.

95. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad jiems nesuprantama, kodėl teismas minėtÄ sumÄ skaičiuoja nuo 5.517,77 Eur sumos, tačiau pažymėtina, kad sprendime nurodoma, jog ieÅ¡kovų reikalavimui priteisti iÅ¡ atsakovo sumas, sumokėtas komunalinių paslaugų tiekėjams taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad, nors teismas teisiogiai nenurodė, jog reikalavimo dėl praÅ¡omos priteisti 758,42 Eur sumos netenkina esant praleistam ieÅ¡kinio senaties terminui, tačiau tai galima suprasti iÅ¡ teismo motyvų.

96. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai naudojamÄ gyvenamojo namo dalį Å¡ildė dujinio katilo pagalba, o atsakovas tvirtino, jog savo naudojamÄ namo dalį Å¡ildė kieto kuro (malkiniu) katilu ir senu dujiniu katilu nesinaudojo dėl jo netinkamumo naudoti. Taip pat teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kime dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginčo iÅ¡sprendimo, 5 punkte nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildė.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso namo iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovai skunde teigia, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovų nurodyta iÅ¡laidų, patirtų sumokant už gamtinių dujų tiekimÄ bei pastoviÄ dujų kainos dalį, patirtos ne viso gyvenamojo namo iÅ¡laikymui, teismas nepilnai iÅ¡siaiÅ¡kino aplinkybes dėl kieto kuro (malkų) katilo naudojimo.

97. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡ių taisyklių nepažeidė, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

98. Byloje buvo nustatytos aplinkybės, kad Å¡alys turi atskiras Å¡ildymo sistemas. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde teigia, jog galimai atsakovas žiemÄ savo patalpas Å¡ildydavo elektriniais Å¡ildytuvais, Å¡ildymui naudodavo dujinę viryklę, taigi, galima spręsti, jog dujų katilu savo naudojamų patalpų Å¡ildymui naudojosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovai. Byloje buvo svarbu nustatyti gamtinių dujų sunaudojimo aplinkybes, o ne kiek dažnai ir kuo atsakovas kÅ«reno malkinį katilÄ , ar jį iÅ¡ viso kÅ«reno. Atsakovas nurodė name gyvenęs retai, o dujas naudojęs tik maisto gaminimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat atsižvelgė ir į ieÅ¡kovų 2021 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kime dėl atsakovo 2021 m. vasario 22 d. praneÅ¡imo ir taikaus ginčo iÅ¡sprendimo 5 punkte nurodytus teiginius, kad atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojosi, patalpų neÅ¡ildė.

99. Negalima sutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo teiginiu, kad minėtame dokumente minima tik neÅ¡ildoma veranda, kadangi jame teigiama, jog apie 10 metų atsakovas nesirÅ«pino namo dalimi, kuria naudojasi (I a. ir rÅ«sys), patalpų neÅ¡ildė, kas leidžia spręsti, jog kalbama apie atsakovo visas naudojamas patalpas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Å¡altuoju metų laiku iÅ¡laidos už dujų tiekimÄ buvo žymiai didesnės nei kitu laiku, atsakovas savo naudojamos gyvenamojo namo dalies neÅ¡ildė, taigi, ieÅ¡kovai pateikė ir savo patirtas iÅ¡laidas už dujų sunaudojimÄ Å¡ildant jų naudojamÄ gyvenamojo namo dalį, naudojant maisto ruoÅ¡imui ir pan.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad toks ieÅ¡kovų reikalavimas priteisti pusę ieÅ¡kovų sumokėtų iÅ¡laidų už dujų tiekimÄ akivaizdžiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti tik už dujas, sunaudotas maisto paruoÅ¡imui. 100. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, jog jiems neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu iÅ¡ atsakovo priteista tik 6 proc. dydžio iÅ¡laidos komunalinėms paslaugoms apmokėti nuo pusės ieÅ¡kovų patirtų iÅ¡laidų, pažymėtina, jog teismas vertino, jog iÅ¡laidos už elektros energijos, Å¡alto vandens tiekimÄ , nuotekų, komunalinių atliekų tvarkymÄ susidarė dėl Å¡ių paslaugų teikimo namo gyventojų kasdieniams poreikiams tenkinti, o atsakovas nuosekliai teigė, jog name nuolat negyveno, apsistodavo tik kelioms dienoms, o 2019 metais name gyveno kartu su drauge, kol buvo tvarkomas draugės butas.

Pažymėtina, kad ieškovai apeliaciniame skunede neginčija teismo išvadų, kad atsakovas gyveno name retai, bylos nagrinėjimo pradžioje buvo iškilę problemų dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, kadangi jis ginčo name nebuvo randamas. Nesant objektyvių galimybių nustatyti, kiek savo reikmėms atsakovas suvartojo elektros energijos, dujų, šalto vandens, pašalino atliekų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į komunalinių mokesčių skaičiavimo laikotarpį, sprendė, kad 6 procentų dydžio (313,81 Eur) nuo 5 517,77 Eur sumos išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti yra pakankamos ir protingos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti, kiek paslaugų suteikta iÅ¡imtinai atsakovo reikmėms tenkinti, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes apie atsakovo naudojimÄ si teiktomis paslaugomis, pripažintina, kad teismo priteista suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis). 101. Kadangi ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir Å¡is klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo iÅ¡spręstas, teismo sprendimas patikslintinas nurodant, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina ne tik 313,81 Eur suma, bet ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). 102.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra nustatyta akivaizdžių atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis aplinkybių, tiek ieÅ¡kovai, tiek atsakovas bylos eigoje tikslino savo reikalavimus, teikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, bylos nagrinėjimas užtruko, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovui, buvo paskelbtas karantinas, vėliau vykdyta teisminė mediacija, vyko vietos apžiÅ«ra, galutinai Å¡alių reikalavimai suformuluoti tik 2021 m. liepos mėnesį. Kadangi Å¡alių pozicijos nesutapo, negalima sutikti su ieÅ¡kovais, kad bÅ«tent atsakovas turėjo stengtis suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, ieÅ¡koti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo bÅ«do.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 103. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovo patirtos iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti (sumokėjo 1 150 Eur advokatės A. F. paslaugoms apmokėti, 11 169,40 Eur advokatų kontorai (duomenys neskelbtini) teiktoms paslaugoms apmokėti), įvertinus bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , advokatų darbo laiko sÄ naudas, yra aiÅ¡kiai per didelės ir negali bÅ«ti priteistinos visa apimtimi. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas gali sudaryti ne daugiau kaip 7 390 Eur sumÄ , kuri laikytina pakankama ir protingo dydžio.

Su tokiomis iÅ¡vadomis nesutinka tiek ieÅ¡kovai, teigdami, kad atstovavimo iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti mažinamos iki 5000 Eur, tiek atsakovas, teigdamas, kad jo patirtos iÅ¡laidos yra pagrįstos. 104. Å alys daugiau dėmesio skyrė atstovavimui, kai nagrinėjamu atveju bÅ«tų tikslinga skirti didesnį dėmesį siÅ«lomų projektų tinkamam paruoÅ¡imui. Tik dėl pateiktų projektų nepakankamo tinkamumo ginčas liko neiÅ¡spręstas. 105. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbÄ (Rekomendacijų 1 p.).

Teismas gali sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas atsižvelgęs į bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes. 106.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Tai reiÅ¡kia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais bei realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti Å¡alių patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebÅ«tų pažeistas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas. Tai, be kita ko, reiÅ¡kia, kad procesÄ laimėjusiai Å¡aliai nebÅ«tinai kiekvienu atveju turi bÅ«ti priteisiamos visos advokato pagalbos iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių – tai priklauso nuo bylos sudėtingumo ir kitų Rekomendacijose nurodytų kriterijų. Kadangi advokato pagalbos iÅ¡laidų dydžio atitikties proporcingumo ir pagrįstumo kriterijams vertinimas iÅ¡ esmės paliktas teismo diskrecijai, Å¡alis, nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu, kuriuo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sumažintos, turi argumentuotai pagrįsti, kodėl toks teismo procesinis sprendimas laikytinas neatitinkančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir proporcingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). 107.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo keliami itin sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo klausimai, reikalaujantys didelės apimties teismų praktikos analizės, bylos problematika nėra inovatyvi, bylai nėra bÅ«dingas vadinamasis tarptautinis elementas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors buvo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kiniai, atsiliepimas į patikslintÄ ieÅ¡kinį, tačiau juos teikiant nebuvo nurodomos visiÅ¡kai naujos aplinkybės, reikalaujančios detalios analizės ir pagrindimo.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atstovų susipažinimas su tiek ieÅ¡kovų pateiktais procesiniais dokumentais, tiek teismo priimtais procesiniais sprendimais, galėtų bÅ«ti vertinamas kaip bendros pozicijos suformavimas, įeinantis į pasirengimÄ bylos nagrinėjimui. Kaip pagrįstai teismo nurodoma, iÅ¡laidos, patirtos rengiant raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, taip pat yra per didelės, nes juose dėstomos aplinkybės tik papildančios procesiniuose dokumentuose nurodytÄ informacijÄ . Pažymėtina, kad atstovų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo sudėtingas procesas, be to, atsakovas patyrė beveik tris kartus didesnes iÅ¡laidas nei ieÅ¡kovai, t.y. nerÅ«pestingai iÅ¡laidavo samdydamas atstovÄ dėl procesinių dokumentų parengimo ir atstovavimo teismo posėdžių metu.

Nors atsakovas akcentuoja, kad bylos nagrinėjimas užtruko 2 metus, tačiau kaip minėta, tai nulėmė ir tokios priežastys kaip procesinių dokumentų įteikimas atsakovui, teisminė mediacija, visuotinai paskelbtas karantinas. 108. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡alių apeliacinių skundų argumentus, atsižvelgdama į minėtas teisės aktų nuostatas, kasacinio teismo praktikÄ , bylos sudėtingumÄ bei apimtį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo patirtas iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ sumažino.

Taip pat nenustatyta, kad šias išlaidas būtų reikėję mažinti dar labiau ieškovų apeliaciniame skunde nurodomais motyvais. 109. Nors ieškovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirtymu ir tuo pagrindu, kad neteisinga šalių patirtas atstovavimo išlaidas vertinti po lygiai, t. y. po pusę patirtų išlaidų priskirti ieškiniui/priešieškiniui ir atsiliepimui į ieškinį/priešieškinį, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šalių pateikti reikalavimai dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos namu bei žemės sklypu nustatymu, tarpusavyje yra itin glaudžiai susiję, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo spręsti, jog Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti skirstomos kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis, vilkinęs procesÄ , todėl taip pat nėra pagrindo spręsti dėl nukrypimo nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių. Nors ieÅ¡kovai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į jų patirtas atstovavimo iÅ¡laidas advokatui S.B. sumokėtų sumų, tačiau, pastebėtina, kad į bylÄ buvo teikiami tik įrodymai, patvirtinantys advokato A.N. ieÅ¡kovams suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimÄ , taip pat advokatas A.N. teikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nenurodydamas, kad ieÅ¡kovai patyrė papildomas iÅ¡laidas anksčiau juos atstovavusio advokato paslaugų apmokėjimui. 110.

Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiÅ¡kai nustatė faktinės bylos aplinkybės, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kuris tik papildytinas nurodant, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovams priteistina 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 111. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas pilnai, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas tenkintinas tik dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu, Å¡alims neatlygintinos. 112.

Atsakovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 2758,80 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į jų apeliacinį skundÄ parengimu. Kadangi minėtos iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijose 8.11 p. numatytÄ maksimalų užmokesčio dydį, įvertinus, kad advokatas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovui priteisiama po 500 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2021 m. spalio 6 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistu patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipÄ ir jÄ iÅ¡dėstant sekančiai:

„Priteisti iÅ¡ atsakovo A.Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 313,81 Eur (tris Å¡imtus trylika eurų 81 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (313,81 Eur) nuo patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo teisme dienos (2020 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 1 972,99 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus 99 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų solidarių ieÅ¡kovų I. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai“. Priteisti atsakovui A. Č. po 500 Eur iš kiekvieno atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje iš I. M. B. ir T. Č. Teisėjai Ramunė Čeknienė Rita Dambrauskaitė Laimutė Sankauskaitė