Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0b1d07e-12c3-4ecc-a4a9-5dc4d8ac6a07 KI-generiert

Appeal dismissed; court upheld transfer of case to Klaipeda due to defendant's permanent residence there.

Geschäftsnummer f0b1d07e-12c3-4ecc-a4a9-5dc4d8ac6a07
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court dismissed the plaintiff's appeal, upholding the lower court's decision to transfer the case to the Klaipėda District Court. Although the plaintiff argued the defendant resided in Vilnius, the court found the defendant's permanent residence was in Klaipėda based on official documents and consumer protection records. Consequently, the lower court correctly applied the jurisdictional rule requiring cases to be heard where the defendant resides.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Civil Procedure Code Art. 34 para. 2; Civil Procedure Code Art. 337 para. 1: A case must be transferred to the court of the defendant's permanent residence, and a plaintiff's argument for local convenience does not override this mandatory jurisdictional rule.

Schlagwörter

KI-generiert
jurisdiction transfer permanent residence civil procedure code defendant location appeal dismissal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Procedure Code Art. 34 para. 2
Civil Procedure Code Art. 337 para. 1
Civil Procedure Code Art. 338

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2S-1712-933/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19882-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.3; (S) 3.1.2.5 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Å ulcas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės Kotryna Group, uždarosios akcinės bendrovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-25859-294/2019 pagal ieÅ¡kovės Kotryna Group, uždarosios akcinės bendrovės ieÅ¡kinį atsakovei D.

G. dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės, pripažįstant teisę negrÄ Å¾inti pagal sutartis sumokėtų pinigų. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kotryna Group, UAB 2019-07-04 paduotame ieÅ¡kinyje prašė ginÄÄ , kilusį tarp ieÅ¡kovės ir D. G. nagrinėti iÅ¡ esmės ir pripažinti ieÅ¡kovės teisę nenutraukti su atsakove D. G. 2016-08-23, 2016-11-30 ir 2017-02-28 sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių bei negrÄ Å¾inti atsakovės D.

G. pagal sutartis sumokėtų 1 049,65 Eur.

2. Atsakovė D. G. 2019-09-02 praÅ¡yme prašė civilinę bylÄ perduoti nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos apylinkės miesto rÅ«mams. Nurodė, kad ieÅ¡kovė nurodė blogÄ atsakovės adresÄ . Atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Vilniuje gyveno laikinai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-05 nutartimi perdavė civilinę bylÄ nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

Apylinkės teismas konstatavo, kad paaiÅ¡kėjo aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ atsakovei, kurios gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje. Kadangi teismas priėmė ieÅ¡kinį nežinodamas atsakovės gyvenamosios vietos, atsakovė praÅ¡o bylÄ perduoti Klaipėdos apylinkės teismui, sprendė, jog yra pažeista teismingumo taisyklė. III. Atskirojo skundo argumentai 4. IeÅ¡kovė Kotryna Group, UAB atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-05 nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovės D.

G. praÅ¡ymo netenkinti. AtskirÄ jį skundÄ grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis: 4.1. Å alių ginčas prasidėjo 2018-05-08, kai atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ (toliau – VVTAT). Skundas, atsižvelgiant į atsakovės deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , buvo perduotas nagrinėti VVTAT Klaipėdos apskrities skyriui, tačiau atsakovė 2018-05-16 paprašė VVTAT, kad skundas bÅ«tų nagrinėjamas Vilniuje. Savo praÅ¡ymÄ motyvavo tuo, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje.

Kreipdamasi į ieÅ¡kovę, VVTAT, atsakovė visuomet nurodydavo adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini) Vilnius. Atsakovė visada atvykdavo į VVTAT organizuojamas prekės (vežimėlio) apžiÅ«ras, pačiÄ prekę įsigijo Vilniuje ir kt. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima spręsti, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta buvo Vilniuje. Nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbÅ«s ir kiti kriterijai, tarp jų ir paties asmens vieÅ¡i pareiÅ¡kimai apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsakovė, teikdama praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodė, kad Vilniuje ji gyveno iki 2019-07-19. IeÅ¡kinys tiek pareikÅ¡tas, tiek teismo priimtas buvo atsakovei faktiÅ¡kai gyvenant Vilniuje. IeÅ¡kovė, teikdama ieÅ¡kinį, negalėjo žinoti apie atsakovės planus keisti faktinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Proceso įstatymas nenumato galimybės laikantis teismingumo taisyklių priimtÄ bylÄ perduoti kitam teismui, jei vėliau pasikeičia atsakovo gyvenamoji vieta. Aplinkybių, nuo kurių priklauso ginčo sprendimas teisme, pasikeitimas po jurisdikcijai nustatyti aktualaus laiko momento, nepanaikina teismo jurisdikcijos. 4.2.

Byla operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bÅ«tų iÅ¡nagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme. IeÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ O. S.. Priklausomai nuo liudytojos parodymų, gali iÅ¡kilti poreikis apklausti kitus tiesiogiai prekės kokybės tyrimÄ atlikusius Vilniaus apskrities skyriaus specialistus. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje bÅ«tų sprendžiama dėl kitų liudytojų (parduotuvės, kurioje pirktas vežimėlis ir kuri yra Vilniuje, darbuotojų ir kt.) apklausos.

Atsižvelgiant į daugumos įrodymų buvimo vietÄ , liudytojų gyvenamÄ jÄ ir darbo vietÄ , spręstina, kad bylÄ ekonomiÅ¡kiau ir operatyviau bÅ«tų nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Atsakovė praÅ¡ymÄ perduoti bylÄ Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams grindžia iÅ¡ esmės tik ta aplinkybe, kad visus procesinius dokumentus gali priimti tik (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau bylos dokumentai gali bÅ«ti siunčiami ir atsakovės pageidaujamu adresu. Atsakovės veiksmai proceso metu galimai nukreipti į bylos vilkinimÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį pateikė 2019-07-04. IeÅ¡kovė 2019-07-15 gavo atsakovės raÅ¡ytinį reikalavimÄ Ä¯vykdyti VVTAT sprendimÄ . IeÅ¡kovė pateikė atsakymÄ atsakovei, nurodydama ne tik tai, kad yra pateiktas ieÅ¡kinys, bet ir bylos numerį ir teismo nustatytÄ terminÄ atsiliepimui pateikti, tÄ pripažįsta ir pati atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria 2019-07-04 ieÅ¡kovės paduotas ieÅ¡kinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris buvo priimtas 2019-07-09, tolesniam nagrinėjimui buvo perduotas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams. Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme 14. IeÅ¡kovė su atskiruoju skundu pateikė 2018-05-17 VVTAT gautÄ atsakovės elektroninį laiÅ¡kÄ iÅ¡ kurio turinio matyti, jog atsakovė praÅ¡o atsakovės skundÄ , pateiktÄ VVTAT, nagrinėti ne VVTAT Klaipėdos, bet Vilniaus skyriuje (e. b. l. 79–80). Nors ieÅ¡kovė ir nesuformulavo praÅ¡ymo apeliacinės instancijos teismui prijungti naujus įrodymus, kaip tai numatyta CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte (žr. ir CPK 338 straipsnį), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl naujų įrodymų prijungimo bÅ«tina pasisakyti.

15. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

16. Su atskiruoju skundu naujai pateiktu įrodymu (atsakovės elektroniniu laiÅ¡ku VVTAT) ieÅ¡kovė įrodinėja apskųstos nutarties nepagrįstumÄ . Dokumentai pateikti laiku kartu su atskiruoju skundu, aptartų dokumentų turinyje gali bÅ«ti užfiksuota informacija, kuri aktuali faktinių aplinkybių požiÅ«riu, t. y. nurodytuose dokumentuose užfiksuota informacija gali padėti tiksliau nustatyti faktines bylos aplinkybes, todėl sprendžiama, kad minėto dokumento prijungimas apeliacinės instancijos teisme racionalus.

Dėl teismingumo 17. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , visų pirma turi patikrinti, ar ieÅ¡kinys teismingas tam teismui. Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiÅ«riu reikÅ¡mingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. CPK įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė remiasi gyvenamosios vietos principu, pagal kurį ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (fizinio asmens) (CPK 29 straipsnis).

18. Visgi, net ir priėmus ieÅ¡kinį nagrinėti, teisminio proceso metu gali susiklostyti tokia procesinė situacija, kuomet paaiÅ¡kėjus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms gali iÅ¡kilti poreikis teismo priimtÄ savo žinion bylÄ perduoti kitam teismui. Tokios procesinės situacijos sprendimo bÅ«dus reguliuoja CPK 34 straipsnis. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimtÄ bylÄ perduodamas nagrinėti kitam tos pačios grandies apylinkės teismui, nurodė du civilinės bylos perdavimo kitam teismui pagrindus – CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ .

19. CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, papraÅ¡o perduoti bylÄ jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rÅ«mams. CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, jog teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams, jeigu iÅ¡kėlus bylÄ tame teisme, paaiÅ¡kėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). IeÅ¡kovė su apylinkės teismo faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu nesutinka.

20. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovė teismui 2019-07-04 paduotame ieÅ¡kinyje nurodė atsakovės adresÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. b. l. 1). IeÅ¡kinyje nedetalizuota, kodėl ieÅ¡kovė nurodė aptariamÄ atsakovės adresÄ . Kartu su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė pateikė 17 priedų (el. b. l. 9–61). 2016-11-30 ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡raÅ¡ytoje PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. BM039306 atsakovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 41). IÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2018-04-10 teiktos pretenzijos turinio matyti, jog atsakovė nurodė adresÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda (El. b. l. 61). Atsakovė skunde, paduotame 2018-05-08 VVTAT, nurodė adresÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 10–11). VVTAT 2018-10-01 patikrinimo akte nurodytas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 13–15). Patikslintame VVTAT 2019-05-27 patikrinimo akte nurodytas atsakovės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius (el. b. l. 22–23).

21. Atsakovė teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2019-08-26 pažymÄ apie asmens (atsakovės) deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kurioje nurodyta, jog atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2003-04-07 – (duomenys neskelbtini), Klaipėda (el. b. l. 67). Atsakovė taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) 2019-08-01 Vaiko sveikatos pažymėjimÄ iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė savo vaiko sveikatos apžiÅ«rÄ atliko Klaipėdoje (el. b. l. 68).

22. Pasisakant dėl CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto priimtos teismo žinion bylos perdavimo kitam teismui atvejo pažymėtina, jog aptariama norma siekiama apsaugoti atsakovo teises tuo atveju, kai byla nagrinėjama ne jo gyvenamosios vietos teisme dėl to, kad ieÅ¡kinio priėmimo momentu buvo nežinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Teismas pastebi, jog CPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta CPK 29 straipsnio bendrosios teritorinio teismingumo taisyklės, kuri paremta atsakovo gyvenamosios vietos kriterijumi, iÅ¡imtis, kuomet ieÅ¡kinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal jo turto buvimo vietÄ arba pagal paskutinę žinomÄ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Visgi, apygardos teismas pastebi, jog 2019-07-04 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nebuvo nurodyta aplinkybė, kad atsakovės D. G. gyvenamoji vieta nežinoma. IeÅ¡kinyje buvo nurodytas konkretus atsakovės adresas (ieÅ¡kovė nurodė atsakovės adresÄ Vilniuje), o iÅ¡ apylinkės teismui kartu su ieÅ¡kiniu pateiktų priedų turinio galima pastebėti, jog egzistuoja ir kitas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (Klaipėdos mieste). Aptariamos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto norma, sprendžiant ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teismingumo klausimÄ , neturėjo bÅ«ti taikoma.

IeÅ¡kinio padavimo momentu buvo žinomos net dvi atsakovės galimos gyvenamosios vietos – Vilniuje ir Klaipėdoje, kas reiÅ¡kia, kad teismas turėjo svarstyti tik tai, ar ieÅ¡kinio reikalavimai, vadovaujantis CPK 29 straipsniu, turėjo bÅ«ti nagrinėjami Vilniaus ar Klaipėdos apylinkės teismuose. Kitaip tariant, byloje susiklostė procesinė situacija, kuomet buvo žinomi du skirtingi atsakovės gyvenamosios vietos adresai, kas suponavo bÅ«tinybę spręsti tai, kuris adresas (Vilniuje ar Klaipėdoje) yra pripažintinas atsakovės gyvenamÄ ja vieta.

23. Kaip minėta, CPK 29 straipsnis teismingumÄ sieja pagal atsakovo gyvenamosios vietos kriterijų. Visgi, nors CPK nepateikia nei gyvenamosios vietos apibrėžties, nei atsakovo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų, kai teismui žinomi du ir daugiau atsakovo galimi gyvenamosios vietos adresai, tačiau teisinė fizinio asmens gyvenamosios vietos samprata bei gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai numatyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 ir 2.17 straipsniuose. CK 2.16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena.

CK 2.16 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog jeigu asmuo faktiÅ¡kai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamÄ ja vieta. CK 2.17 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumÄ , duomenis apie asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ vieÅ¡uosiuose registruose, taip pat į paties asmens vieÅ¡us pareiÅ¡kimus apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (CPK 4 straipsnis), jog: nustatant asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktÄ , tačiau vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiÅ¡kimas apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015); nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ kaupiami vieÅ¡ame Gyventojų registre, tačiau Gyventojų pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ yra tik vienas iÅ¡ gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-07 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, nutarties 31 punktÄ ).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga rodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra labiau susijusi su Klaipėda, nei su Vilniumi. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad atsakovė gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra deklaravusi nuo 2003-04-07. Atsakovė ieÅ¡kovei 2018-04-10 teiktoje pretenzijoje taip pat nurodė adresÄ (duomenys neskelbtini), Klaipėda, toks adresas nurodytas ir atsakovės skunde, paduotame 2018-05-08 VVTAT. Tokia aplinkybė rodo, kad atsakovė, teikdama oficialius raÅ¡tus privatiems juridiniams asmenims bei valstybės institucijoms, gyvenamÄ jÄ vietÄ sieja su Klaipėdos, o ne su Vilniaus miestu.

Iš ieškovės teismui pateikto atsakovės 2018-05-17 elektroninio laiško, adresuoto VVTAT, taip pat matyti, jog atsakovė nurodė, jog Vilniuje ji gyvena tik laikinai. Tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, atsakovė gyvena laikinai nurodyta ir atsakovės teismui pateiktame prašyme. Ir nors atsakovė nurodė, jog paskutinė rezidavimo diena Vilniuje buvo 2019-07-19, t. y. priimant ieškinį apylinkės teisme 2019-07-09 atsakovė dar rezidavo Vilniuje, tačiau bylos duomenis rodo, kad Vilniaus miestas buvo tik laikina atsakovės rezidavimo vieta, o ne gyvenamoji vieta CK 2.16 straipsnio 1 dalies prasme.

Duomenys apie tai, jog Vilnius yra laikina rezidavimo vieta jau buvo sprendžiant ir klausimÄ dėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai taikė CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatÄ . PaaiÅ¡kėjus, kad byla iÅ¡kelta pažeidžiant teismingumo taisykles, ji perduodama kitam teismui pagal teismingumÄ .

25. IeÅ¡kovė nurodė, jog ieÅ¡kinį nagrinėjant Vilniuje byla bus iÅ¡nagrinėta operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau, kadangi ieÅ¡kovė siekia apklausti liudytojus, esančius Vilniuje, o taip pat, kad daugumos įrodymų vieta taip pat yra Vilniuje. Toks ieÅ¡kovės argumentas iÅ¡ esmės atitinka CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta atvejį, t. y. teismas nutartimi perduoda bylÄ nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rÅ«mams (Å¡iuo atveju byla bÅ«tų palikta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme), jeigu pripažįsta, kad ta byla operatyviau ir ekonomiÅ¡kiau bus iÅ¡nagrinėta kitame teisme arba kituose teismo rÅ«muose, konkrečiai – pagal daugumos įrodymų buvimo vietÄ , iÅ¡skyrus iÅ¡imtinio teismingumo atvejus.

Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė suformulavo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ , gyvenančiÄ Vilniuje, nereiÅ¡kia, kad toks praÅ¡ymas proceso metu bus patenkintas. Taip pat pažymėtina ir ta aplinkybė, jog liudytojai gali bÅ«ti apklausiami ir nuotoliniu bÅ«du (CPK 192 straipsnio 9 dalis), liudytojas gali duoti ir raÅ¡ytinus parodymus (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Nurodyti ieÅ¡kovės teiginiai nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamos apylinkės teismo nutarties.

26. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl ieÅ¡kovės atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Irmantas Å ulcas