Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0a283f7-07bd-48b1-9f51-9fafbeb51bcf KI-generiert

Court reduces lawyer fees for appeal by half due to short duration and minor case complexity.

Geschäftsnummer f0a283f7-07bd-48b1-9f51-9fafbeb51bcf
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the defendant's appeal but partially awarded the plaintiffs' claim for legal fees. While the plaintiffs sought 1,200 euros for their lawyer's work on the appeal, the court found the hearing lasted only twenty minutes with no evidence examination. Consequently, the court reduced the awarded amount to 600 euros, deeming the full fee unreasonable given the case's minor nature and brief proceedings.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis; BPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas: Teismas gali sumažinti priteistinas advokato paslaugų išlaidas, jei nagrinėjimo trukmė ir bylos sudėtingumas nedideli.

Schlagwörter

KI-generiert
criminal appeal procedure legal fees reduction advocate honorarium procedural expenses minor case complexity time and expense reasonable compensation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Pranešėja R. Bertašienė                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-255/2014Teisėja V. Balčiūnienė                                                                                Proceso Nr. 1-06-3-00105-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.; 1.2.14.10.; 2.1.7.4.; 2.1.15.1.; 2.4.;

                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Arvydo Daugėlos, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant nukentėjusiojo - privataus kaltintojo ir išteisintojo V.

P. (V. P.) ir nukentėjusiosios – privačios kaltintojos T. P. atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov),nuteistajam G. B. (G. B.), nuteistojo gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu.Nukentėjusiųjų V.

P. ir T. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ G. B. priteista V. P. 130 Lt turtinei žalai atlyginti, po 700 Lt V. P. ir T. P. neturtinės žalos atlyginimo, bei priteistos proceso iÅ¡laidos - 3546,65 Lt kelionės iÅ¡laidų, 195 Lt apgyvendinimo iÅ¡laidų bei 1500 Lt už advokato atstovavimÄ V. P.. V. P. iÅ¡teisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis padarė šį nusikaltimÄ . G. B. civilinis ieÅ¡kinys atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

G. B. nuteistas už tai, kad jis sutrikdė kitų žmonių sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2012 m. rugpjūčio 8 d., 12 val. pabeldė į P. gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), duris, ir V. P. (V. P.) duris atidarius įsibrovė į butÄ su žodžiais “Tu užmokėsi už maÅ¡inos remontÄ â€ bei pradėjo jį muÅ¡ti. V. P. nukritus bei tai pamačius jo žmonai, G. B. su kumščiu trenkė jam į veidÄ . Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ su kumščiu trenkė T. P. į veidÄ ir nukabinęs nuo sienos V.

P. dukters paveikslÄ jį sulaužė. G. B. iÅ¡eidamas iÅ¡ buto iÅ¡traukė iÅ¡ spynos buto raktus bei pagrasino fiziniu susidorojimu jam ir jo žmonai. Tokiu bÅ«du G. B. nežymiai sutrikdė kitų žmonių sveikatÄ .V. P. buvo kaltinamas tuo, kad sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jis, 2012 m. rugpjūčio 8 d., 07.00 val. perbraukė nenustatytu daiktu per G. B. priklausančio automobilio Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), kėbulÄ ir taip padarė automobilio nubrozdinimus, taip tyčia sugadindamas G.

B. turtÄ už 4179 Lt. V. P. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, nes neįrodyta, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. praÅ¡o panaikinti 2014 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį privataus kaltinimo byloje ir priimti naujÄ nuosprendį: apeliantÄ iÅ¡teisinti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o V. P. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, patenkinti apelianto civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti 4179 Lt turtinės žalos atlyginimo, 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt proceso iÅ¡laidų.Skunde nurodoma, kad nuosprendis neteisėtas ir naikintinas.

Mano, kad priimant nuosprendį teismas iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį esant pagrindui iÅ¡teisinti G. B., nes jis nepadarė jam inkriminuojamos veikos, be to, teismas be pagrindo priėmė V. P. iÅ¡teisinantį nuosprendį, kai yra pagrindas priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Priimant nuosprendį teismas neteisingai įvertino įrodymus, padarė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių.Apeliantas nurodo, kad itin svarbi aplinkybė Å¡ioje byloje yra tai, kad G.

B. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 07.00 val. ryto pažiÅ«rėjęs pro langÄ Ä¯ kieme stovintį savo automobilį „AUDI A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad prie jo vaikÅ¡to kaimynas V. P., kuris apėjo aplink automobilį ir, matant G. B., perbraukė ranka per visÄ automobilio kėbulÄ . Išėjęs į kiemÄ ir apžiÅ«rėjęs automobilį, pamatė, kad visas automobilis yra nubrozdintas - Å¡onai perbrėžti horizontaliai per visÄ automobilį ir pažeisti automobilio dažai ir lakas.

Taip suprato, kad kaimynas V. P. specialiai nurodytu laiku ryte, nežinant, kad yra stebimas, apgadino G. B. priklausantį automobilį. BÅ«tent dėl to, kad G. B. aptiko apgadintÄ savo automobilį ir suprato, kad tai padarė jo ryte matytas V. P., todėl jis ir nuėjo prie V. P. buto durų, paskambino ir norėjo viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. TÄ aplinkybę, kad jis pareiÅ¡kė pretenzijas dėl automobilio apgadinimo, nurodė patys nukentėjusieji. Teismas teisingai nustatė, kad iki incidento tarp jo dalyvių susiklostė konfliktiniai santykiai ir tų konfliktinių santykių atsiradimÄ lėmė nukentėjusiųjų neteisėti veiksmai - nuolatinis triukÅ¡mavimas, dėl to jie buvo įspėti ir bausti administracine tvarka.

Teismas nuosprendyje pabrėžė, kad nukentėjusieji niekada neatsiprašė kaimynų dėl sukeltų nepatogumų, kas rodo jų arogancijÄ .Apeliantas mano, kad teismas be pagrindo visiÅ¡kai patikėjo nukentėjusiųjų V. ir T. P. parodymais, nes jie, pagal teismo motyvus, atitinka tų sužalojimų, kurie buvo užfiksuoti Greitosios medicinos pagalbos kortelėse, specialisto iÅ¡vadose. Liudytojos L. B. parodymus teismas visiÅ¡kai nepagrįstai atmetė, nepaisant to, kad automobilio apgadinimas taip pat įrodytas ir apraÅ¡ytas procesiniuose dokumentuose, surinktuose ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

Tai, kad G. B. kreipėsi į policijÄ praėjus beveik 5 valandoms po automobilio apgadinimo, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, paneigianti G. B. ir L. B. parodymų teisingumÄ ir objektyvumÄ . Teismas nuosprendyje nenurodė, dėl kokios priežasties G. B. atėjo į P. butÄ , t. y. vertinant G. B. padarytÄ veikÄ , teismas jos subjektyvinę pusę apibÅ«dino tuo, kad jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. ėjo į nukentėjusiųjų butÄ ir sudavė smÅ«gius tam, kad padarytų nežymius sveikatos sutrikdymus, tačiau tai nėra įrodyta, kadangi niekas, iÅ¡skyrus nukentėjusiuosius, nepatvirtino jų parodymų.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp P. ir G. B. buvo konfliktiniai santykiai, kurie atsirado dėl P. netenkamo elgesio, tikėtina, kad jie galėjo iÅ¡provokuoti G. B. arba inscenizuoti sumuÅ¡imÄ . G. B. parodė, kad jį bandė įtraukti į butÄ , tada jis pradėjo Å¡aukti žmonai, kad skambintų į policijÄ . Skambutis užfiksuotas 12:15 val., t. y. ankščiau, negu į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino T. P.. Tai patvirtina G. B. parodymus, kad jis atėjo į P. butÄ pasikalbėti, jį bandė įtraukti į butÄ , bet jis pasiprieÅ¡ino, į butÄ neįėjo, todėl supratęs, kad jam nepadaryta jokių sužalojimų, atÅ¡aukė policijos patrulio iÅ¡kvietimÄ .Apeliantas nurodo, kad V.

P. buvo pastebėtas nusikaltimo vietoje, kai gadino automobilį, žinojo, kad G. B. gali bandyti su jo aiÅ¡kintis, iÅ¡provokavo konfliktinę situacijÄ . Byloje nėra neabejotinai nustatyta, kada ir kas sužalojo P., galimai tai įvyko G. B. pasiprieÅ¡inus tempiamam į butÄ , o galimai P. patys padarė vienas kitam sužalojimus. Apelianto manymu P. turi finansinių sunkumų, turi nemaÅ¾Ä skolÄ už buto komunalinius mokesčius ir ieÅ¡ko bÅ«dų užsidirbti, tad incidento inicijavimas buvo naudingas P., turint tikslÄ pasipelnyti iÅ¡ G.

B.. Kita vertus, pasiprieÅ¡inimo metu, G. B. galėjo kliudyti V. P., bet jis kategoriÅ¡kai neigia, kad turėjo bent kokį kontaktÄ su T. P., to nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai. Apeliantas mano, kad nuosprendyje nėra iÅ¡tirtos visos aplinkybės, teismas pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį prielaidomis, kadangi nėra tinkamai nustatytas G. B. veiksmų motyvas, sužalojimų atsiradimas, be to, teismas neabejotinai nustatytas aplinkybes (automobilio apgadinimÄ , kuris buvo tirtas ikiteisminio tyrimo metu ir buvo nustatyta, kad tai padarė V.

P.) nepagrįstai pripažino neįtikinančiomis.Atsiliepime į nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ nukentėjusiųjų – privačių kaltintojų V. P. ir T. P. atstovas advokatas V. Žarkovas nurodo, kad nesutinka su nuteistojo G. B. apeliaciniu skundu. Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl G. B. kaltės ir V. P. iÅ¡teisinimo teismas tinkamai bylos įrodymus vertino laikantis įrodymų vertinimo taisyklių. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo iÅ¡vadÄ dėl G.

B. kaltės padarė remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada, kaltinamojo parodymais, atliko Å¡ių įrodymų Å¡altinių loginę analizę. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 12 val. - 12.15 val. nuteistasis G. B. atėjo pas nukentėjusiuosius V. ir T. P., sukėlė konfliktÄ , be jų sutikimo įsibrovė į nukentėjusiųjų butÄ , nesugebėjęs suvaldyti savo emocijų sudavė smÅ«gius V. P. ir T. P., po ko pasiÅ¡alino. 12.20 val. greitosios medicinos pagalbos centras gavo nukentėjusiųjų praneÅ¡imÄ apie įvykį, atvykę į įvykio vietÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiÅ«rėję T.

P. medikai iÅ¡kvietimo kortelėje užfiksavo nukentėjusiųjų sužalojimus, vėliau teismo medicinos specialistas, apžiÅ«rėjęs nukentėjusiuosius, patvirtino sužalojimo padarymo datÄ bei nustatė sužalojimo mechanizmÄ , kuris atitiko nukentėjusiųjų parodymus. Mano, kad nuteistojo kaltė nustatyta laikantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimųAtsiliepime taip pat nurodoma, kad nuteistasis G. B. prieÅ¡prieÅ¡iniu skundu kaltino V. P. turto sugadinimu, tačiau nepateikė jo kaltę padribdžiančių įrodymų, o jo parodymai prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s. Mano, kad nuteistojo automobilis galėjo buvo apgadintas ankščiau, iki 2012 m. rugpjūčio 8 d.

įvykio, o praneÅ¡ti policijai apie turto sugadinimÄ paskatino jo paties neteisėtas elgesys kaimynų atžvilgiu. Dėl procesinių iÅ¡laidų priteisimo atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusieji V. P. ir T. P. Å¡iuo metu gyvena užsienyje - Vokietijoje, turėjo 350 eurų (1200 Lt pagal Lietuvos banko kursÄ ) iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliaciniame instancijos teisme. Remdamiesi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, praÅ¡o nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį ir priteisti iÅ¡ G.

B. nukentėjusiųjų V. P. ir T. P. turėtas 1200 Lt dydžio procesines iÅ¡laidas.Teismo posėdyje nuteistasis G. B. ir jo gynėja advokatė A. Kostiuk praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nukentėjusiojo - privataus kaltintojo ir iÅ¡teisintojo V. P. ir nukentėjusiosios – privačios kaltintojos T. P. atstovas advokatas V. Žarkovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti nukentėjusiesiems 1200 Lt advokato iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo G. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiesiems V. P. ir T. P. tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog apeliantas asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ V. P. ir T. P. ir padarė jiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis ir jo gynėja ginčija atskirų bylos duomenų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, o pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ bei tarpusavio atitikimÄ . Å itaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla. Teismas palygino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, specialisto iÅ¡vadas, kitus bylos duomenis, ir pripažino, jog Å¡ių duomenų, kaip visumos, pakanka nuteistojo G.

B. kaltumui nustatyti. Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ .Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo G.

B. apeliaciniame skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog jis sužalojo V. P.. Tačiau toliau apeliaciniame skunde yra nurodomi argumentai, jog 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val., V. P. bute tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. P. kilo konfliktas, V. P. bandė G. B. įtraukti į butÄ , tačiau Å¡iam pasiprieÅ¡inus kilo susistumdymas, kurio metu nuteistasis gal ir galėjo sužaloti V. P.. IÅ¡ to galima spęsti, kad nuteistasis G.

B. netiesiogiai pripažįsta, jog įvykio metu galėjo padaryti nežymų sveikatos sutrikdymÄ V. P.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai aptarė nuteistojo kaltę įrodančius įrodymus. Nuteistojo kaltę neabejotinai įrodo nukentėjusiųjų – privačių kaltintojų V. P. ir T. P. (b.l. 84-86) liudytojo A. A. (b. l. 83), parodymai, 2012 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1482/12(03) ir Nr. G 1483/12(03) (b.l. 6, 94-95) iÅ¡ dalies ir paties nuteistojo G. B. (b.l. 84), parodymai, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės (b.l. 11-12) bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 1482/12 (03) ir Nr. 1483/12(03), taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 31-AT-01266-12 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių kopijos yra ne mažiau reikÅ¡mingi įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, kad G.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.Apeliantas savo skundÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad jo kaltės negalima grįsti nukentėjusiųjų – privačių kaltintojų V. P. ir T. P. parodymais, kadangi jie yra suinteresuoti iÅ¡ jo pasipelnyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė muÅ¡us nukentėjusiuosius – privačius kaltintojus V. P. ir T. P. ir taip sukėlus jiems fizinį skausmÄ bei nežymiai juos sužalojus, įrodyta ne tik jų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių visuma sudaro logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ duomenų grandinę, leidžiančiÄ besÄ lygiÅ¡kai konstatuoti apelianto kaltumÄ .Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis – privatus kaltintojas V.

P. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., po 12 valandos., pasigirdo smarkus bildesys į duris. Jas atidarius, kaimynas ėmė jį muÅ¡ti rankomis, kojomis ir Å¡aukė “Tu užmokėsi už maÅ¡inos remontÄ â€. Jis nukrito, bet G. B. spardė jį ir toliau į kelį, į kÅ«nÄ . Tada jo sutuoktinė ėmė Å¡aukti ir skambinti į policijÄ . Tai iÅ¡girdęs, G. B. trenkė jai vienÄ kartÄ . Po to G. B. paėmė paveikslÄ ir trenkė, į jį nepataikė, o paveikslas nukrito ant žemės. Žmona pasijuto labai blogai, todėl jis iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ .

Nurodė, kad su G. B. anksčiau konfliktų nebuvo. Anksčiau policija buvo atvykusi du kartus: Joninių dienÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai dėl triukÅ¡mo, jis sutiko, kad triukÅ¡mauja, pasirašė ant protokolo, už tai jam buvo skirtas įspėjimas. 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo dukters jubiliejus, buvo daug žmonių, bet muzikos nebuvo, apie 22.30 val. buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, surašė protokolÄ , žmona buvo įspėta, ir dukrai buvo suraÅ¡ytas protokolas dėl triukÅ¡mo ir paskirta 300 Lt dydžio bauda.

Jis nežinojo, kas kviečia policijÄ , su G. B. ta tema nekalbėjo (b. l. 84 - 85). Å iuos nukentėjusiojo – privataus kaltintojo V. P. parodymus patvirtina 2012 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G1483/12(03), kurioje nurodyta, kad V. P. padarytas veido sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva kairės akies vokų iÅ¡oriniame kampe, poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, kairiojo peties priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio kelio srityje (b. l. 95). Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡iuos sužalojimus V.

P. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, paveikus Å¡ias vietas kietais bukais daiktais, maždaug prieÅ¡ parÄ laiko iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai 2012 m. rugpjūčio 8 d. Taigi tai patvirtina V. P. parodymus, kad jis buvo sužalotas 2012 m. rugpjūčio 8 d., o specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti V. P. sužalojimai veido, kairio dilbio, kairio peties ir deÅ¡inio kelio srityje, atitinka V. P. parodymus, kad G. B. jį mušė rankomis ir kojomis, spardė į kelį, į kÅ«nÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie specialisto nustatyti sužalojimai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo - privataus kaltintojo nurodytas aplinkybės dėl jo sužalojimų padarymo (atsiradimo) vietos, laiko bei mechanizmo, t. y. kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val., jo namuose nukentėjusįjį V.

P. sumušė G. B.. Neabejotina, kad G. B. jį mušė kumščiu, spardė kojomis. Å iuos nukentėjusiojo – privataus kaltintojo parodymus patvirtina ir T. P., kuri pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo namuose, kai iÅ¡girdo didelį beldimÄ Ä¯ buto duris. Duris atidarė jos vyras ir ji iÅ¡girdo žodžius “atsakysi man už maÅ¡inÄ â€. Kaimynas įlėkė į kambarį, ji matė, kad kaimynas G. B. pradėjo muÅ¡ti ir spardyti jos vyrÄ , dėl ko jos vyras nukrito ant žemės, ir kai ji bandė kviesti pagalbÄ , kaimynas jai sudavė.

Nurodė, kad G. B. jai trenkė kumščiu, buvo patinimas ir mėlynė, skaudėjo kaklÄ , nubrėžta toje vietoje, kur trenkė, nebuvo, tačiau kitÄ dienÄ atsirado mėlynė veide. Tada paėmė paveikslÄ ir metė į jos vyrÄ , po ko kaimynas iÅ¡ buto iÅ¡bėgo. Kadangi jai buvo didelis stresas, vyras iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Kai atvyko greitoji, nuvažiavo į ligoninę. PrieÅ¡ įvykį dėl triukÅ¡mo jai ir vyrui buvo kviesta policija, buvo paskirti įspėjimai. Dėl triukÅ¡mo sukeltų nepatogumų nebandė atsipraÅ¡yti kaimynų, su G.

B. niekada konfliktų nebuvo (b. l. 85 – 86). 2012 m. rugpjūčio 9 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1482/12(03) nurodyta, kad T. P. padarytas veido kairės pusės sumuÅ¡imas su minkÅ¡tųjų audinių patinimo, poodine kraujosruva. Šį sužalojimÄ T. P. galėjo įgauti bukos traumos pasėkoje, sumuÅ¡us veidÄ kietu buku daiktu, maždaug prieÅ¡ parÄ laiko iki objektyvios apžiÅ«ros, galimai ir jos nurodytu laiku, t. y. 2012 m. rugpjūčio 8 d. (b. l. 6). Be to, nukentėjęs – privatus kaltintojas V.

P. patvirtino, kad G. B. vienÄ kartÄ sudavė T. P. į veidÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ie specialisto nustatyti sužalojimai visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiosios - privačios kaltintojos nurodytas aplinkybės dėl jos sužalojimų padarymo (atsiradimo) vietos, laiko bei mechanizmo, t. y. kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val., jos namuose nukentėjusiÄ jÄ T. P. sumušė G. B.. Byloje esantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ taip pat laikytinas reikÅ¡mingu ir įrodančiu G.

B. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo. Å is procesinis sprendimas patvirtina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmajame policijos komisariate 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo registruoti praneÅ¡imai iÅ¡ Klaipėdos universitetinės ligoninės apie tai, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val., V. P. ir T. P. namuose sužalojo kaimynas (b. l. 4 - 5). Å iÄ informacijÄ patvirtina ir byloje esančios greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių kopijos (b. l. 11 – 12), iÅ¡ kurių nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 12.30 val. ir konstatavo sužalojimus V.

P. ir T. P.. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusieji iÅ¡ karto po įvykio nedelsdami kreipėsi į medicinos įstaigas dėl skubios medicininės pagalbos suteikimo ir po to kreipėsi į teisėsaugos institucijas nurodydami jų sužalojimo aplinkybes ir norėdami, jog dėl jų atžvilgiu smurtavusio kaimyno G. B. veiksmų bÅ«tų pradėtas tyrimas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusieji tiek pateikdami pareiÅ¡kimÄ policijai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose laikėsi nuoseklios pozicijos, davė logiÅ¡kus, neprieÅ¡taringus parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais abejoti.

Juo labiau, kad juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas be pagrindo nesirėmė liudytojos L. B. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojos L. B. parodymai nepatvirtina G. B. parodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė Å¡ios liudytojos parodymus. Pažymėtina, kad faktÄ , jog 2012 m. rugpjūčio 8 d. P. namuose kilo konfliktas tarp V. P. ir G. B., patvirtino ir pati L. B., kuri teismo posėdžio metu parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., kai kaimynas grįžo į namus, jos vyras G.

B. nuėjo pas jį pasikalbėti dėl automobilio. Netikėtai kaimynai ėmė traukti jos vyrÄ Ä¯ savo butÄ , o jis prieÅ¡inosi, ji viskÄ girdėjo bÅ«dama apačioje. Vyras ėmė Å¡aukti, kad kviestų policijÄ , o kai iÅ¡kvietė policijÄ , vyras grįžo į namus, atvažiavo kaimynų kviestas ekipažas (b. l. 97). IÅ¡ Å¡ių parodymų galima pagrįstai teigti, kad įvyko konfliktas tarp G. B. ir V. P., G. B. buvo agresyviai nusiteikęs prieÅ¡ kaimynus P., nes buvo įsitikinęs, kad bÅ«tent V.

P. yra kaltas dėl G. B. automobilio apgadinimo, todėl konflikto metu ir pavartojo fizinį smurtÄ . IÅ¡ liudytojos L. B. parodymų matyti, kad ji konflikto, įvykusio P. bute nematė, negali patvirtinti G. B. parodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Å¡iais liudytojos parodymais.Apeliantas savo skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad jo nesutarimai su kaimynais P. yra seni, nes tarp jų kyla konfliktai dėl P. bute kylančio triukÅ¡mo, tačiau pažymėtina, kad esami nesutarimai dėl tarpusavio bendravimo ar kitų problemų negali pateisinti kitų asmenų atžvilgiu pavartoto smurto.

Byloje yra duomenų, kad anksčiau V. P. ir T. P. buvo bausti administracine tvarka dėl vieÅ¡osios rimties trikdymo, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 12 val. jie nedarė jokio teisės pažeidimo, todėl nebuvo jokio pagrindo prieÅ¡ V. P. ir T. P. vartoti smurtÄ , o nuteistasis, bÅ«damas nepatenkintas dėl, jo įsitikinimu, V. P. apgadinto nuteistajam priklausančio automobilio, ir užuot tuo tikslu kvietęs policijÄ , atėjo į nukentėjusiojo butÄ ir trenkė jam į veidÄ bei į kitas kÅ«no vietas.

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors G. B. ir teigia, jog matė kaip V. P. 2012 m. rugpjūčio 8 d. apie 07.00 val. galimai gadino nuteistojo automobilį, tačiau apie įvykį policijai jis pranešė tik po to, kai įvyko konfliktas tarp jo ir P., t. y. praėjus net 5 valandoms po įvykio. Nors G. B. teigė, kad policijai dėl apgadinto automobilio iÅ¡ karto nepranešė, nes nenorėjo pažadinti Å¡eimos narių, tačiau pažymėtina, kad tai, jog V. P. galimai apgadino jo automobilį jis pamatė apie 7 valandÄ ryto, o liudytoja L.

B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji atsikėlė 10 val. ryte ir tada jai vyras papasakojo apie apgadintÄ automobilį, todėl G. B. ir atsikėlus Å¡eimos nariams turėjo galimybę praneÅ¡ti policijai apie jo turtui padarytÄ Å¾alÄ , tačiau jis to nepadarė, o į policijÄ kreipėsi tik po to, kai tarp jo ir V. P. kilo konfliktas. Pažymėtina ir tai, kad grįžęs iÅ¡ P. buto G. B. atÅ¡aukė iÅ¡kviestÄ policijos ekipaÅ¾Ä , tačiau bÅ«damas įsitikęs, kad yra pažeistos jo teisės ir apgadintas jam priklausantis turtas, galėjo sulaukti iÅ¡kviesto policijos ekipažo ir praneÅ¡i apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau to nepadarė, i policijai pranešė tik tuomet, kai atvyko P. iÅ¡kviestas policijos ekipažas ir kai buvo aiÅ¡kinamos P. sužalojimo aplinkybės.Apeliantas teigia, kad teismas neanalizavo priežasčių, kodėl kilo konfliktas ir nepagrįstai konstatavo, kad G.

B. tyčia sužalojo V. P. ir T. P.. Tačiau toks apelianto teiginys nepagrįstas, nes iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo G. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad apeliantas skunde nurodo, jog pas P. į butÄ Ä—jo dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo ir tai yra kilusio konflikto priežastis, nepaÅ¡alina apelianto kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Akivaizdu, jog suduodamas smÅ«gius V. P. ir smÅ«gį T. P., kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. su­pra­to, kad jis sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­tų žmo­nių sveikatÄ , ir nu­ma­tė, kad ga­li sužaloti ki­tus žmo­nes. Nenustatyta, jog nuteistasis bÅ«tų turėjęs tam bent kiek pamatuotÄ motyvÄ (pats nuteistasis tiek teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo tik aplinkybę, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d., apie 07.00 val. pastabėjo V.

P. prie savo automobilio, todėl ir pagalvojo, kad Å¡is jį apgadino, tačiau iÅ¡ karto nesiaiÅ¡kino savo automobilio apgadinimo fakto ir į jokias teisėsaugos institucijas nesikreipė, o praėjus 5 valandoms, pats atėjo į V. ir T. P. butÄ agresyviai nusiteikęs dėl automobilio apgadinimo). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad smurtaudamas prieÅ¡ V. P. ir T. P. G. B. veikė tiesiogine ne­apib­rėž­ta tyčia, kai vei­kia­ma sie­kiant su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tÄ , bendrai numatydamas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nežymaus, nesunkaus ar sunkaus masto nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dymams), tų pa­da­ri­nių sa­vo sÄ ­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­damas ir vie­no­dai no­rėdamas bet ku­rio iÅ¡ jų at­si­ra­di­mo.

Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad apylinkės teismas, pripažindamas G. B. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, G. B. kaltės turinys nuosprendyje yra pakankamai atskleistas. Pagal nustatytas bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.Remdamasis aptartų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų V.

P. ir T. P. atžvilgiu smurtÄ pavartojo ir nežymiai sveikatÄ jiems sutrikdė bÅ«tent nuteistasis G. B., o jo iÅ¡kelta versija, kad neva nukentėjusieji susižalojo patys dar iki tarp jų įvykusio konflikto arba po jo, nepasitvirtino, tokie jo samprotavimai deklaratyvÅ«s ir vertintini kaip siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtus savo veiksmus. Apeliantas skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje daug dėmesio skiria aplinkybei, kad P. nori iÅ¡ jo pasipelnyti, kad jų butas parduotas už skolas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai nepateikia, todėl Å¡ie jo argumentai atmetami, nes tai neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl apelianto kaltės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.Nepagrįstas apelianto praÅ¡ymas priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o V.

P. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliantas skunde remiasi nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (b. l.

34) kaip įrodymu apie V. P. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pažymėtina, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra paremtas vien nukentėjusiojo parodymais, iÅ¡ nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ turinio nesimato V. P. pozicijos dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teisme V. P. kategoriÅ¡kai neigė padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad jis G. B. automobilio neapgadino. Tačiau paties nukentėjusiojo G. B. parodymai buvo prieÅ¡taringi, iÅ¡ pradžių kategoriÅ¡kai teigęs, kad matė, jog V.

P. apgadino jam priklausantį automobilį, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jau nurodė, kad tai, jog V. P. apgadino jo automobilį, jis nusprendė pagal tai, kad matė V. P. vaikÅ¡tant prie savo automobilio, tačiau paties fakto, kaip buvo apgadintas automobilis nematė. Be to, svarbi aplinkybė ir ta, kad 2012 m. rugppjūčio 8 d., apie 07.00 val. pastebėjęs V. P. prie savo automobilio ir nusprendęs, kad galbÅ«t V. P. apgadino šį automobilį, G. B. neišėjo į laukÄ apžiÅ«rėti automobilio, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nebandė iÅ¡ karto eiti iÅ¡siaiÅ¡kinti su V.

P., kÄ Å¡is veikė prie G. B. automobilio, nors bÅ«damas rÅ«pestingas asmuo ir stengdamasis apsaugoti savo turtÄ , privalėjo juo rÅ«pintis ir pastebėjęs jo turtÄ Å¾alojančius asmenis, imtis priemonių iÅ¡ karto sustabdyti jų veiksmus, o to nepadarius (nes kaip nurodo G. B., jis suÅ¡uko ir po to V. P. nuėjo nuo automoiblio) galėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jam priklausančio turto apgadinimo ir kaltų asmenų nustatymo, tačiau jis tai padarė tik praėjus 5 valandoms ir kilus konfliktui tarp jo ir V.

P.. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino V. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, kurias nurodo G. B., teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima daryti iÅ¡vados, kad bÅ«tent V. P. apgadino G. B. priklausantį automobilį, todėl nėra pagrindo G.

B. pripažinti kaltu apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog G. B. padarė V. P. ir T. P. nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir jo veikÄ pagrįstai kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo G.

B. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo tenkinti jo skundÄ jame nurodytais motyvais ir iÅ¡teisinti G. B., todėl apeliacinis skundas dėl G. B. iÅ¡teisinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais nustatyta, kad nėra pagrindo iÅ¡teisinti G. B., atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nepateikia jokių argumentų apie teismo priteistos žalos dydžius ar jam paskirtos bausmės dydį, o pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nukentėjusiesiems V.

P. ir T. P. priteistos žalos dydžio ir G. B. paskirtos bausmės dydžio.Nukentėjusiųjų atstovas V. Žarkovas prie atsikirtimo į apeliacinį skundÄ pridėjo sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. VŽ000090 pagal 2013 m. lapkričio 11 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 118/2012 ir praÅ¡o priteisti nukentėjusiesiems iÅ¡ nuteistojo G. B. 1200 Lt už atsikirtimo į G. B. apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ bei nukentėjusiųjų atstovavimÄ apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi bÅ«ti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , jo skundas yra atmetamas. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas V. Žarkovas rengė atsikirtimÄ Ä¯ G. B. apeliacinį skundÄ , dalyvavo 2014 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje nagrinėjat bylÄ Klaipėdos apygardos teisme.

Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo darbo ir laiko sÄ naudas, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti (1200 Lt) nėra realios ir pagrįstos, t. y. advokatas V. Žarkovas nukentėjusiuosius buvo atstovavęs pirmosios instancijos teisme, byla yra nedidelė ir nesudėtinga, jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ viso truko tik 20 minučių, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiųjų V. P. ir T. P. už teisinę pagalbÄ sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sÄ naudų, bei protingumo, teisingumo kriterijų.

Todėl nuteistojo gynėjo praÅ¡ymas pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti nukentėjusiesiems iÅ¡ G. B. 1200 Lt tenkintinas iÅ¡ dalies, priteistina pinigų suma advokato paslaugoms apmokėti mažintina iki 600 Lt. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo G. B. (G. B.) apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ G. B. (G. B.) nukentėjusiesiems V. P. (V. P.) ir T. P. 600 Lt proceso iÅ¡laidų už advokato atstovavimo paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Arvydas Daugėla                                                                                Remigijus PreikÅ¡aitisÂ