Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f09b9b2d-c0e6-4e8e-9bec-69c6dcb44a51 KI-generiert

Appeal dismissed; case remanded for retrial due to first instance court's failure to examine essential facts.

Geschäftsnummer f09b9b2d-c0e6-4e8e-9bec-69c6dcb44a51
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court dismissed the appeal and remanded the case to the first-instance court for a new trial. The first-instance court failed to properly investigate facts regarding an unfinished building and the specific conditions under which state land was purchased with incentives. Consequently, the court could not determine the validity of the lower court's decision, violating civil procedure norms and leaving the case's essence unresolved.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 329 str. 1 d., 330 str.; A civil appeal must be dismissed and the case remanded for retrial if the first-instance court failed to examine essential facts, rendering the original decision potentially incorrect and the appellate court unable to resolve the case on the merits.

Schlagwörter

KI-generiert
civil procedure appeal remand for retrial failure to examine facts state land acquisition unfinished building procedural violation invalid decision

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 329 str. 1 d.
CPK 330 str.
CPK 176 str.
CPK 179 str.
CPK 183 str.
CPK 185 str.
Todėl teismo padarytos išvados sprendime visapusiškai ir objektyviai neištyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų viseto, prieštarauja CPK 185 str. nuostatoms, todėl negali būti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.
CPK 326 str. 1 d. 4 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Pirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-177- 252-2015Vygintas Mažuika                                            Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05286-2014-1                                                 Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                     21.4.1.4; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6290-828-2014 pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį atsakovams UAB ,,Valeramas“, Nacionalinei žemės tarnybai, UAB „Prie Lėvens“, tretiesiems asmenims UAB „N. Tauras ir Ko“, VÄ® „Registrų centras“, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ , Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. su tuo susijusių reikalavimų.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: ieÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiais 2012-11-30 atsakovo UAB „prie Lėvens“ atliktus statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; iÅ¡registruoti šį statinį iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymÄ Nr. 23VÄ®-(14.23.2)-53 dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo be aukciono; pripažinti negaliojančia 2013-01-18 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Valeramas“ iÅ¡ valstybės įsigijo 0,1890 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir taikyti restitucijÄ :

žemės sklypÄ grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn, o UAB „Valeramas“ iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 7 076,16 Lt; pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2014-07-18 sprendimÄ Nr. 23SK-(14.23.1010)-1080 dėl žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo; įpareigoti atsakovÄ UAB „Valeramas“ per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nurodė, kad atsakovas UAB „Valeramas“ neturėjo teisės be aukciono įgyti minimo žemės sklypo iš valstybės, nes sklype neturėjo jokio statinio. Nors 2012-12-04 sklype buvo įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas (unk. Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas 9 procentai), tačiau objektas negali būti pripažintas statiniu, nes tai tebuvo tik, neatliekant statybos darbų, sklype išdėlioti statybiniai blokai. Todėl visi priimti administraciniai aktai bei žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažinti negaliojančiais.

Taip pat pripažinti negaliojančiais turi bÅ«ti ir atlikti statinio kadastriniai matavimai bei panaikinta jų registracija.Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ LR generalinės prokuratÅ«ros 4 320 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Valeramas“ bei 60,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei ir panaikino taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 69v TŪB DaraÅ¡kevičius ir Ko „Alka“, kurios teisių perėmėjas yra atsakovas UAB „Valeramas“, buvo skirtas 8,1 ha žemės sklypas Molainių k., Panevėžio r. individualiems gyvenamiesiems namams statyti.

Todėl šio potvarkio pagrindu yra susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, kurie buvo įforminti ir 2001-09-25 žemės nuomos sutartimi. Šia sutartimi buvo išnuomotas 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Potvarkis bei sutartis nėra nuginčyti. Atsakovas UAB „Valeramas“ minėtame sklype 2012-12-04 įregistravo statinį, kurio baigtumas 9 %. Registracija atlikta 2012-11-30 atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atliktų kadastrinių matavimų pagrindu.

Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2013-01-17 įsakymu Nr. 23VÄ®-(14.23.2)-53 nuspręsta žemės sklypÄ parduoti atsakovui be aukciono ir 2013-01-18 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi sklypas parduotas už 7 076,16 Lt. 2014 metais atsakovas UAB „Valeramas“ sklype įrengė dviejų statinių pamatus, kurie registre neregistruoti. Statybos inspekcijai patikrinus statinius, nustatyta, kad jie yra teisėti. 2013-08-22 Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-143 patvirtinus detalųjį planÄ , 2014-07-18 Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 23SK-(14.23.1010)-1080 žemės sklypas pertvarkytas padalijimo bÅ«du į du sklypus, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog iki žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo įsakymo 2013-01-17 priėmimo, atsakovas UAB „Valeramas“ neturėjo minėtame žemės sklype statinių. Teismas sprendė, kad pamatinių blokų buvimas žemės sklype, nors jie ir nebuvo tarpusavyje suriÅ¡ti, laikytini kaip statinio statyba sklype, t.y. atlikti bendrieji statybos darbai. Kadangi pagal atsakovo paaiÅ¡kinimus, trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“, bei atsakovo UAB „Prie Lėvens“ pateiktus paaiÅ¡kinimus atsiliepimuose nustatyta, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti laikantis įstatymų reikalavimų, kad statinį technologiÅ¡kai buvo galima užbaigti, teismas konstatavo, kad pakanka duomenų pripažinti pamatinių blokų buvimÄ sklype statiniu.

Teismas sprendė, kad neginčijamai ir neabejotinai nenustačius aplinkybės, jog statinių žemės sklype iki jo pardavimo nebuvo, sudaryta sutartis ir administracinis aktas dėl žemės sklypo pardavimo yra teisėti ir galiojantys. Dėl to paties pagrindo nėra pagrindo naikinti vėlesnių administracinių aktų dėl sklypo pertvarkymo į du sklypus bei naikinti atliktos teisinės registracijos atliktų kadastrinių matavimų. Teismas taip pat sprendė, jog padarius ir prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t.y. pripažinus, kad statinio statyba buvo pradėta, tačiau nutrÅ«ko, nebaigus objekto iki stadijos, kad jis galėtų bÅ«ti laikomas statiniu, tokia iÅ¡vada negalėtų bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, kadangi tokiu atveju bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistas proporcingumo principas, neatitiktų siekiamo tikslo.

Atmetė ieÅ¡kovo teiginius, kad pripažinus negaliojančia 2013-01-18 sutartį ir pritaikius restitucijÄ , atsakovas UAB „Valeramas“ netektų visų iki ginčo sutarties sudarymo turėtų teisių į ginčo sklypÄ . Tokia sandorio negaliojimo pasekmė nenumatyta įstatyme. Panaikinus sklypo pirkimo sutartį atsinaujintų buvę iki sutarties žemės nuomos santykiai. Todėl UAB „Valeramas“ ir toliau galėtų naudotis žemės sklypu bei statyti juose statinius, nes Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimas ir sudaryta nuomos sutartis galiotų.

Be to, Å¡iai dienai ginčo sklype yra du statiniai, kurių nugriovimas sukeltų atsakovui nepagrįstus nuostolius, kurie bÅ«tų neproporcingi keliamiems ieÅ¡kovo reikalavimams. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat pateikė naujus įrodymus – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylas, kadangi Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teigia, kad atlikus tyrimÄ ir nustačius teisės pažeidimus buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui.

IeÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad statinys, esantis J(duomenys neskelbtini), įregistruojant jį nekilnojamojo turto registre , neatitiko statinio ir nekilnojamojo daikto sÄ vokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 str. 2 d. IeÅ¡kovas, susipažinęs su atsakovų pateiktais atsiliepimais, bei atsižvelgiant į kitas aplinkybes, 2014-10-08 per EPP sistemÄ pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurio teismas iki pat 2014-10-28 teismo posėdžio priėmimo klausimo nesprendė, o teismo posėdžio metu atsisakė jį priimti, teigdamas, kad tai užvilkins procesÄ , nors kiti proceso dalyviai jo priėmimui neprieÅ¡taravo.

Todėl priimtas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Statybos įstatymo 2 str. 2 d. yra aiÅ¡kiai nurodyta statinio sÄ voka. Teismas sprendime teigia, kad nebuvo blokai sumontuoti, t.y. neturėjo sÄ lyčio su žeme, buvo nebaigtas statyti statinys, tačiau vis tiek konstatavo, kad tai yra statinys. Nekilnojamojo turto registre yra atliekama nekilnojamojo daikto registracija, o ne pamatinių blokų sudėjimas ant žemės pavirÅ¡iaus. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo UAB „Valeramas“ atstovo bei trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“ atstovo paaiÅ¡kinimais, kurie nėra statybos specialistai, dėl pamatinių blokų pripažinimo statiniu, bÅ«simų į ateitį darbų sÄ skaita, nesivadovavo specialių žinių Å¡ioje srityje turinčių specialistų tiek raÅ¡tiÅ¡kais, tiek žodiniais paaiÅ¡kinimais, todėl nepagrįstai konstatavo buvus statinį.

Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo pateiktÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , nepasisakė, kodėl negalima kadastrinių matavimų byloje esančiomis nuotraukomis konstatuoti ieÅ¡kovo pateiktÄ argumentÄ , kad blokai buvo sudėti netolygiai, jie nebuvo suriÅ¡ti tarpusavyje ir su žeme, kÄ labai akivaizdžiai parodo bÅ«tent nuotraukos. Todėl teismo padarytos iÅ¡vados sprendime visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus byloje esančių įrodymų viseto, prieÅ¡tarauja CPK 185 str. nuostatoms, todėl negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

Sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais, ir yra imperatyvus. Todėl juos sudarant turi bÅ«ti laikomasi imperatyviųjų teisės normų nuostatų. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dėl žemės pirkimo – pardavimo nutrÅ«kę žemės nuomos teisiniai santykiai, panaikinus pirkimo-pardavimo sutartį, atsinaujintų. Teismas sprendime nevertino aplinkybės, kad viename iÅ¡ suformuotų sklypų netgi Å¡iai dienai jokio statinio nėra, nors žemės sklypas buvo parduotas bÅ«tent dėl statinio eksploatavimo.

Teismas atsisakydamas priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teisminę gynybÄ , rungimosi, kooperacijos, betarpiÅ¡kumo, dispozityvumo ir kitus CPK principus. Teismas sprendime pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ginčo objektas bÅ«tų nepripažintas statiniu, tokia iÅ¡vada negalėtų bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, kadangi bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas. Vadovaujantis tokia teismo logika, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas vis tiek turi teisę pirkti valstybinį žemės sklypÄ lengvatine tvarka, nors įstatymuose tokios galimybės nėra numatyta.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 str. 2 d. nuostatoms. Be to, teismas netinkamai taikė advokato pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nutarė atlyginti atsakovo patirtas advokato pagalbos iÅ¡laidas visa apimtimi. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas. Mano, kad bylÄ galima grÄ Å¾inti pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo tik tada, kada nebuvo atskleista bylos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Tai, kad teismas atsisakė priimti patikslintÄ ieÅ¡kinį, nesuteikia pagrindo teigti, jog tai sukliudė pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas po dviejų mėnesių nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme ir teismas pagrįstai teigė, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Mano, kad teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadas dėl statinio buvimo, pagrįstai pritaikė proporcingumo principÄ , pagrįstai įvertino tai, kad UAB „Valeramas“ 1992-02-28 Panevėžio rajono valdybos potvarkiu Nr. 69v buvo skirtas žemės sklypas individualiems gyvenamiesiems namams statyti ir Å¡is potvarkis nėra panaikintas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Valeramas“ nurodo, kad ieÅ¡kovas nepateikė nei vieno leistino įrodymo, kuris patvirtintų jog ginčo žemės sklype 2013-01-18 nebuvo jokio statinio.

Pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei VTPSI tarnautojo iÅ¡vada 2013-09-04 dienai ir 2014-08-05 dienai nėra pagrindas teigti, kad statinio nebuvo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienai. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas. Teismo sprendimas yra teisėtas, todėl praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 str.), o sprendimas Å¡iuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, iÅ¡spręsdamas bylÄ , teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikÅ¡mingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Tuo atveju, kai bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjantis teismas nustato, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).

Civilinis procesas grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. LygiateisiÅ¡kumo principas (CPK 17 str.) įrodinėjimo proceso kontekste reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas ginčo Å¡alims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas.

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Å ių teisės normų kontekste, visų pirma, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kovo 2014-10-08 per EPP pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį, tokiu bÅ«du apribodamas ieÅ¡kovo teisę tinkamai ir laiku suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus tam, kad byla bÅ«tų kuo ekonomiÅ¡kiau ir teisingiau iÅ¡spręsta, pažeidė ieÅ¡kovo teisę į tinkamÄ teisminę gynybÄ , rungimosi ir kitus principus (CPK 329 str. 1 d.).

BÅ«tent nepriklausomai, kad byla nagrinėjama popieriniame variante, Å¡aliai taip pat suteikta galimybė procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninės formos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 1751 str.). Antra, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus ir neįvertinus civilinėje byloje esančių įrodymų viseto, dėl ko liko neapgintas vieÅ¡asis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad valstybės ar savivaldybių turtas, kaip vieÅ¡osios nuosavybės teisės objektas, turi bÅ«ti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus vieÅ¡uosius interesus, o teisės normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybės turto perleidimÄ , turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; kt.).

LR Žemės įstatymo 10 str. 4 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 5 d. nustatytus atvejus, parduodami aukciono bÅ«du asmeniui, kuris už parduodamÄ Å¾emės sklypÄ pasiÅ«lo didžiausiÄ kainÄ . Å io straipsnio 5 d. 1 p. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Taigi, ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės pirkimÄ yra nustatyta kaip iÅ¡imtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tai žemei, kuri reikalinga Å¡iems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal LR Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Galimybę naudoti statinį pagal paskirtį apsprendžia jo baigtumas ir priėmimas naudoti teisės aktais nustatyta tvarka. IÅ¡ byloje esančių duomenų akivaizdu, kad nagrinėjamam ginčui aktualus statinys (baigtumas 9 procentai) nėra ir negali bÅ«ti naudojamas naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį – gyvenamoji (vieno buto pastatai).

Nebaigtas statyti ginčo statinys (pamatiniai blokai), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pastatas – gyvenamas namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti laikomas statiniu Statybos įstatymo 2 str. 2 d. prasme, nes nebuvo iÅ¡ryÅ¡kėję esminiai statinio požymiai, nebuvo sukonstruotos pagrindinės konstrukcijos. Å iuo atveju blokų sudėjimas sklype nėra pagrindas konstatuoti Statybos įstatyme apibrėžtus kriterijus atitinkančio statinio egzistavimÄ ir jį įregistruoti kaip nekilnojamojo turto objektÄ .

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kokias laikančiÄ sias konstrukcijas turėjo ginčo objektas, koks pastatas – statinys stovėjo ginčo sklype, kokie pastato – gyvenamojo namo esminiai požymiai buvo iÅ¡ryÅ¡kėję, kuo remiantis padaryta iÅ¡vada, kad ginčo objektas galėjo bÅ«ti laikomas nekilnojamuoju daiktu – gyvenamuoju namu, iÅ¡ ko sprendė, kad daikto sÄ lytis su žeme yra patvarus ir pasižymi atsparumu ir pan. Taip pat teismas iÅ¡ esmės nepasisakė, kodėl atmetė kadastrinių matavimų byloje esamų pamatų blokų nuotraukas, iÅ¡ kurių aiÅ¡kiai matyti, kad žemės sklype pamatiniai blokai sudėti ant žemės pavirÅ¡iaus netiesiai – netolygiai, tarpusavyje nesuriÅ¡ti statybine medžiaga.

Be to, teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kad nauji pamatai yra sudėti tik viename atidalintame sklype (žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o kitame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) jokių statinių nėra. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas atsižvelgė į atsakovo UAB „Valeramas“ atstovo bei trečiojo asmens UAB „N. Tauras ir Ko“ atstovo, nesančių specialistais statybų srityje, paaiÅ¡kinimus dėl pamatinių blokų pripažinimo statiniu, tačiau liko neapklaustas atsakovo UAB „Prie Lėvens“ atstovas, kuris UAB „Valeramas“ užsakymu atliko kadastrinius matavimus, nesiaiÅ¡kino ar pastarasis juridinis asmuo neturi iÅ¡likusių nuotraukų ar kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad statinys buvo.Teisėjų kolegija nesutinka su teismo nurodymu bei atsakovo UAB „Valeramas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstyta nuomone, kad net ir tuo atveju, jei ginčo objektas bÅ«tų nepripažintas statiniu, tai negalėtų bÅ«ti pagrindas tenkinti ieÅ¡kinį, kadangi bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistas proporcingumo principas (ieÅ¡kovo reikalaujamos taikyti teisinės pasekmės – sklypo grÄ Å¾inimas valstybei, jo performavimo dokumentų panaikinimas, atlaisvinimas nuo atsakovo statinių, neatitiktų siekiamo tikslo).

AiÅ¡kindamas į 128 str. 2 d. Konstitucijos nuostatÄ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi bÅ«ti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi bÅ«ti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir Å¡ių institucijų įgaliojimai perduoti minėtÄ turtÄ , taip pat Å¡io turto perdavimo sÄ lygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. ir kt. nutarimai).

Taigi, valstybinis turtas gali bÅ«ti parduodamas tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų nuostatų, jis turi bÅ«ti valdomas, naudojamas, juo negali bÅ«ti disponuojama taip, kad jis tenkintų tik atskirų asmenų interesus arba poreikius, jeigu tai neatitinka vieÅ¡ojo intereso, visuomenės poreikių, daro žalo valstybei. Pozicijos, kad sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Esant tokioms aplinkybėms, Å¡iame ginčo kontekste proporcingumo principo taikymas yra negalimas. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs ir neiÅ¡tyręs faktinių aplinkybių, susijusių su nebaigtu statyti ginčo statiniu ir atitinkamai lengvatinėmis sÄ lygomis nusipirktos valstybinės žemės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad negalima daryti iÅ¡vadų dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo, bei sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių, tuo pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl Å¡io pažeidimo liko neatskleista bylos esmė, taigi byla iÅ¡ esmės galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai (CPK 176, 179, 183, 185 str.).Pagal CPK 329 str. 1 d., 330 str., procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla.

Å iuo atveju byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla bÅ«tų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, iÅ¡sprendus pateikto patikslinto ieÅ¡kinio klausimÄ , o tokia situacija prieÅ¡tarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliacijÄ po to, kai bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grÄ Å¾intina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.SkundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinus ir bylÄ perdavus nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir jų nenagrinėja, nes visi kiti keliami reikalavimai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ pirmo ieÅ¡kinio reikalavimo dėl kadastrinių matavimų pagrįstumo ir pamatinių blokų buvimo žemės sklype, kaip nebaigto statyti statinio įregistravimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                                                      Ramunė Čeknienė                                                                                                      Margarita Dzelzienė                                                                                                 Nijolė Danguolė Smetonienė