Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f098967a-3648-4d5d-b1fd-e6d20c46317f KI-generiert

Court allows insurance company to recover damages from city for failure to control tree that fell on car.

Geschäftsnummer f098967a-3648-4d5d-b1fd-e6d20c46317f
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the city's defense and ordered it to pay 19,233.00 Lt in property damage plus interest to the insurance company. The plaintiff argued the city failed its statutory duty to monitor and control trees in public areas, leading to a tree falling on a vehicle. The court found the city violated its duty of care and negligence, establishing a causal link between the official inaction and the damage.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.246 str. 1 d.; Civilinis kodekso 6.1015 str., 6.266 str., 6.271 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. – When a municipality fails to perform its statutory duty to monitor and control trees in public areas, causing damage to third parties, it is liable for compensation.

Schlagwörter

KI-generiert
municipal liability tree control duty statutory negligence public safety property damage causal link duty of care

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.246 para. 1
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.1015
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.266
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.271
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.37 para. 2
Civil Code of the Republic of Lithuania, Art. 6.210 para. 1

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1177-423/2013                                                                                                             Proceso Nr. 3-62-3-00528-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.; 74(S)                           KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2013 m. rugsėjo 23 d.                                                                                 Kaunas           Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Butkienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos atstovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A.L.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo – Kauno miesto savivaldybės 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (b.l. 4-6).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad 2010-05-24, Kaune, Gedimino gatvėje ant trečiajam suinteresuotam asmeniui A.L. priklausančio automobilio Mazda 3, valstyb. Nr. „duomenys neskelbtini“, užvirto medis, kuris apgadino transporto priemonę.

Automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šį įvykį AB „Lietuvos draudimas“ pripažino draudiminiu, todėl atlygino A. L. žalÄ 19233,00 Lt ir CK 6.1015 str., 6.266 str. ir 6.271 str. pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį. Atsakovo – Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad atsakovas buvo atsakingas už medžio bÅ«klės stebėsenÄ ir priežiÅ«rÄ , kuri užtikrintų, kad medis niekam nekeltų grėsmės. Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme numatyta, kad želdynai turi nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelių keliuose, o savivaldybių teritorijoje esančių medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo, taip pat želdinių bÅ«klės kontrolės vykdymo klausimus priskiria savivaldybėms.

PareiÅ¡kėjo nuomone, pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 26 p., 32 str. 2d. 17 p. savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga ir tvarkymas yra priskirtas savivaldybių funkcijoms, todėl bÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai rÅ«pintis jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«ra bei apsauga, taip pat tuo, kad želdiniai nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui. Mano, kad bÅ«tent atsakovo neveikimas, nevykdant jam pagal kompetencijÄ priskirtos funkcijos, buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmėmis.

Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, praÅ¡o skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės žalos atlyginimÄ bei 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Nurodo, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, prievolė atlyginti žalÄ nekyla. Kaip teigia atstovė, Kauno miesto savivaldybė tinkamai vykdė esančių želdinių stebėsenÄ , iÅ¡duodama leidimÄ ginčo medį kirsti, ir taip įgyvendino jai pavestas funkcijas. Tuo tarpu KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys atsisakė tokį leidimÄ derinti.

Nesant pagrindo teigti, jog Kauno miesto savivaldybė neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos ar atliko neteisėtus veiksmus, turėtų bÅ«ti atleidžiama nuo civilinės atsakomybės. PraÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .  Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ už tai, kad jos teritorijoje nulūžęs medis apgadino MiÅ¡ko gatve važiavusiÄ ir prie sankryžos su Gedimino gatve sustojusiÄ transporto priemonę.

PareiÅ¡kėjas AB „Lietuvos draudimas“ (subrogacija – tai subjektų pasikeitimas prievolėje) pagrindu, vadovaudamasis CK 6.101 str. nuostatomis (jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens), mano, kad turtinę žalÄ â€“ 19233,00 Lt turėtų atlyginti Kauno miesto savivaldybė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad 2010 m. gegužės 24 d. apie 12.00 val.

R.L. vairuojant automobilį Mazda 3, valstyb. Nr. „duomenys neskelbtini“, Kaune, važiuojant MiÅ¡ko gatve link Vytauto prospekto, sustojus prie sankryžos su Gedimino gatve, pradedant važiuoti ant automobilio užvirto medis, augęs MiÅ¡ko g. ties namu Nr. 20, kuris smarkiai apgadino automobilį. Automobilis buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, kuri transporto priemonės savininkei A.L., iÅ¡mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ , kompensavo patirtus nuostolius (b.l. 11, 59-60).Lietuvos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat Å¡ių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiÅ¡kas bylas.

IÅ¡ Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikÅ¡tų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymÄ . Pagal Teismų įstatymo 33 str. 4 d., teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtinos 2010 m. gruodžio 2 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010; 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011, kuriose nustatytos analogiÅ¡kos faktinės aplinkybės, todėl teismas remsis suformuota praktika.Žala atlygintina, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos (neveikimas) arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 42 str.). Pareiškėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu iš Kauno miesto savivaldybės. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, o žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos :

1) neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik trijų sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Byloje nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, žalos dydžio, pagrįsto byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l. 12-64).

Ginčas kilęs dėl to, kad atsakovui iÅ¡davus leidimÄ ginčo medį kirsti, KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritorinis padalinys atsisakė tokį leidimÄ derinti. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybė nevykdė teisės aktuose numatytos pareigos (neveikimas) ar atliko neteisėtus veiksmus, todėl negali bÅ«ti atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«tent atsakovo neveikimas, nevykdant Želdynų įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme numatytų pareigų, tiesiogiai sÄ lygojo atsiradusiÄ Å¾alÄ .Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 str. 7 d. 7 p. nuostatas bÅ«tent vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimÄ tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultÅ«riniu bei kraÅ¡tovaizdžio formavimo požiÅ«riu medžius ir krÅ«mus, augančius valstybinėje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje ir privačioje žemėje.Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Dėl to nagrinėjamoje byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus ir ar atsakovas aplamai veikė, t.y. atliko veiksmus, kuriuos vadovaudamasis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, privalėjo atlikti.Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi įvykio metu) 6 str. buvo nustatytos savivaldybėms priskirtosios savarankiÅ¡kos funkcijos. Å io straipsnio 26 punkte, kaip viena iÅ¡ tokių funkcijų, įvardinta kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimo ir stebėsenos vykdymas.

Vietos savivaldybė, vykdydama vieÅ¡osios teisės aktų numatytÄ Å¾eldynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kt. funkcijas, veikia vieÅ¡ojo administravimo srityje. Plačiau Å¡i savivaldybės funkcija atskleidžiama specialiame įstatyme, o bÅ«tent Lietuvos Respublikos Želdynų įstatyme, kuris įvykio dienÄ galiojo ir kuriame reglamentuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindai, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultÅ«rinio kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sÄ lygas.

Å is įstatymas netaikomas žolinei augalijai, augančiai ne želdynų teritorijose. Minėto įstatymo 2 str. 32 p. apibrėžta želdynų ir želdinių valdytojo sÄ voka, kuri reikÅ¡minga nagrinėjamu atveju. Želdynų ir želdinių valdytojas - tai želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę, Byloje nėra ginčo, jog teritorija, kurioje augo nuvirtęs medis priklauso Kauno miesto savivaldybei.

Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. numato, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kÅ«rimo, želdinių veisimo valdymÄ vykdo savivaldybės. Jos organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 p.), vykdo želdynų ir želdinių bÅ«klės, želdynų kÅ«rimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę (8 p.), sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (12 p.) ir kt.

Darytina iÅ¡vada, kad Kauno miesto savivaldybė, bÅ«dama atsakinga už miesto želdinių priežiÅ«ros organizavimÄ ir vykdymÄ jos teritorijoje (Želdynų įstatymo 10 str.), privalėjo užtikrinti, kad valstybinėje žemėje MiÅ¡ko gatvėje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms, jų turtui. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2010-04-27 buvo iÅ¡davęs leidimÄ kirsti medžiui (b.l. 75), kuris nebuvo nupjautas ir vėliau nulūžęs apgadino transporto priemonę.

Leidimas iki įvykio nebuvo suderintas su KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritoriniu padaliniu (nors vėliau jau po įvykio – 2010-05-27 minėta institucija atsisakė šį leidimÄ derinti (b.l. 77)), tačiau ginčo atveju pabrėžtina, kad tokioje situacijoje savivaldybė, privalėjo bÅ«ti ir toliau rÅ«pestinga bei aktyvi, t.y. tinkamai ir efektyviai įgyvendindama teisės aktuose nustatytÄ pareigÄ dėl želdinių kirtimo vykdymo, iki pabaigos kontroliuoti medžio nupjovimo procesÄ , įsitikinant, ar realizuoti leidime numatyti darbai, ar nepažeisti leidime numatyti apribojimai.

Teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad savivaldybė ėmėsi atitinkamų priemonių iki įvykio minėtam leidimui suderinti. Taigi teisės aktuose nustatytos minėtos pareigos atsakovė tinkamai neatliko, taip beje pažeisdama ir CK 6.246 str. 1 d. numatytÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjui – AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimas.PareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos. Å is pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2013 m. gegužės 27 d. (b. l. 4). Todėl pareiškėjui priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Aptartų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumos pagrindu pripažintina, kad pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ tenkinti. Priteisti AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 19233,00 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų, skaičiuojant nuo 19233,00 Lt sumos, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013-05-27) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Asta Urbonienė