Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0964ad8-2fcf-4944-bae7-4307f9fc28d4 KI-generiert

Court increases prison terms for two defendants convicted of theft and recidivism, ordering community correction for one.

Geschäftsnummer f0964ad8-2fcf-4944-bae7-4307f9fc28d4
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court rejected the defendant's appeal but upheld the prosecutor's request to increase sentences for two individuals convicted of theft and recidivism. The original judgment imposed lighter terms, while the prosecution argued for harsher penalties based on the severity of the crimes and the need for stricter punishment. The court agreed to raise the prison terms for both defendants but modified the execution method for one, ordering community correction instead of immediate imprisonment.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis: The court may increase criminal penalties on appeal when the original sentence was too lenient, and combined penalties must be calculated according to statutory rules, potentially resulting in community correction execution.

Schlagwörter

KI-generiert
criminal appeal procedure sentence increase on appeal combined criminal penalties recidivism aggravation community correction execution theft conviction prosecutor appeal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalis, 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-492-654/2018 teisminio proceso Nr. 1-01-1-27823-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.1.10.1; .1.2.23.1.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 2.4.6.4.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Budrio, Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant JÅ«ratei Urbaitienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistajam S. R. ir jo gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, nuteistajam S. R. ir jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, vertėjai Ingridai Petrulienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. R. ir Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Å arÅ«no Å imonio apeliacinius skundus dėl 2018 m. gegužės 21 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo S. R., S. R. ir I. B. (dėl jos apeliacinių skundų nepaduota) pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį. Tuo pačiu nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, o S. R. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. S. R. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirta 20 parų areÅ¡to bausmė.

S. R. už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bÅ«du ir S. R. paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o S. R. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Be to, S. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) bauda ir galutinė bausmė paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas ir 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda. Į paskirtas bausmes S. R. ir S. R. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. S. R. įskaitytas laikas nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d., 15.21 val., ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., o S. R.

įskaitytas laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. S. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinas. S. R. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstas iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Bausmės pradžia S. R. skaičiuotina nuo 2018 m. gegužės 21 d.

Nuteistajam S. R. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. R., S. R. ir I. B. nuteisti už tai, kad veikdami kartu neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, o bÅ«tent: I. B., pasisiÅ«lė padėti S. R. ir S. R. platinti bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) laikomas narkotines medžiagas – heroinÄ , kurio kiekis ne mažesnis už 1,983 g, taip pat nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, tada, Å¡iose patalpose S. R. ir S. R., pasinaudojant elektroninėmis svarstyklėmis pasvėrus ir iÅ¡fasavus į folijos lankstinukus minėtas narkotines medžiagas, S. R. ir S. R. bendraujant su I.

B. betarpiÅ¡kai, taip pat palaikant su ja ryšį mobiliojo ryÅ¡io telefonu, taip visiems trims bendrininkams tarpusavyje koordinuojant savo veiksmus, S. R. ir S. R. davus nurodymus I. B. platinti nurodytas narkotines medžiagas - heroinÄ ir karfentanilį, įvairiems asmenims, iÅ¡ jų imant pinigus - 6 Eur už vienÄ folijos lankstinukÄ , su jame supakuota narkotine medžiaga, S. R. ir S. R. nurodžius I. B. narkotinių medžiagų slėptuvių vietas ir narkotinių medžiagų maskavimo bÅ«dÄ , jas laikant cigarečių pakeliuose, I.

B. 2016 m. birželio 14 d., apie 15.40 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) namu, veikdama pagal S. R. ir S. R. jai duotus nurodymus, neteisėtai platino narkotines medžiagas, parduodama už 6 Eur V. L. nedidelį kiekį narkotinės medžiagos 0,003 g heroino ir nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, supakuotas viename folijos lankstinuke, o po to, gautus pinigus parneÅ¡dama S. R. ir S. R. į butÄ , Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur S. R. ir S. R.neteisėtai laikė likusį narkotinės medžiagos kiekį 1,980 g heroino ir nenustatytÄ kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, kol 2016 m. birželio 14 d.

Å¡ias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. 1.1. Be to, S. R. neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar platinti, o bÅ«tent: jis, 2017 m. kovo 9 d., nuo 14.00 val., vykdamas automobiliu ,,Opel Omega“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. V., iÅ¡ Vilniaus rajono į Trakų rajonÄ , Alytaus rajonÄ , Prienų rajonÄ , Marijampolės rajonÄ , nuo 17.52 val., grįždamas į Vilnių, visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį su savimi neteisėtai gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2,596 g heroino, supakuotÄ cigarečių pakelyje esančiame polietileno maiÅ¡elyje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2017 m. kovo 9 d., apie 20 val., kai Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), bandė atsikratyti narkotine medžiaga – 2,596 g heroino, iÅ¡mesdamas jÄ , pamatęs policijos pareigÅ«nus, be to, S. R., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iki 2017 m. kovo 9 d. neteisėtai laikė 0,024 g heroino savo žmonos chalato kiÅ¡enėje, trijuose folijos lankstinukuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiame bute. 1.2.

Be to, S. R., neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo jas parduoti ar platinti, o bÅ«tent: jis, neturėdamas tikslo platinti, ketindamas suvartoti pats, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio, kurio masė ne mažesnė už 0,00007 g, supakuotÄ 35 folijos lankstinukuose su savimi iki tada, kai 2016 m. gruodžio 1 d., apie 12.30 val., romų tabore, Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančiuose S. R. dėdės namuose,  policijos pareigÅ«nai jÄ rado ir paėmė.

II. S. R. apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis S. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti trims metams, paskiriant įpareigojimus teismo nuožiÅ«ra. 2.1.

Skunde nurodė, kad nėra aiÅ¡ku, už kokius BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus požymius jis yra nuteistas. BK 260 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už draudžiamų medžiagų neteisėtÄ gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ turint tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimÄ ar kitokį platinimÄ . Jis narkotinių medžiagų gaminimu ir perdirbimu nebuvo kaltinamas. Apylinkės teismas iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alino aplinkybes, kad jis draudžiamas medžiagas įgijo ir gabeno (nuosprendžio 38-39 lapai).

Teismas nurodė, kad jis, kartu su S. R., davė nurodymus platinti draudžiamas medžiagas nuteistajai I. B., kuri vienintelė ir realizavo BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijos požymį – narkotinių medžiagų platinimÄ . Nepaisant to, apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad visi trys kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje. Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja tiek byloje paties teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek ir baudžiamojo įstatymo prasmei. 2.2. Teismas nustatė, kad apeliantas, kartu su kitu nuteistuoju, davė nurodymus I.

B. dėl draudžiamų medžiagų platinimo. Apeliantas nuosekliai neigė, kad su kitu nuteistuoju davė nurodymus I. B.. Netgi teismui nustačius, jog jis davė atitinkamus nurodymus I. B., vis tiek teismo pateikta juridinė jo veikos kvalifikacija neatitinka nei faktinių, nei teisinių aplinkybių. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad visi trys nuteistieji veikė bendrininkų grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, jei bent du iš bendrininkų yra vykdytojai. Vykdytojas turi realizuoti bent dalį objektyviųjų inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymių.

Aptariamu atveju nei jis, nei S. R. jokių objektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių nerealizavo, draudžiamas medžiagas platino tik I. B.. Dviejų vykdytojų jam inkriminuojamame epizode nėra, taigi teismas negalėjo apelianto padarytų veiksmų vertinti kaip atliktų bendrininkų grupėje. Teismas privalėjo jo veiksmus kvalifikuoti bent jau su nuoroda į BK bendrÄ jÄ dalį (dėl bendrininkavimo). Teismas nenustatė, kad jis neteisėtai laikė narkotines medžiagas su tikslu platinti.

Jo dalyvavimas draudžiamų medžiagų platinime pasireiÅ¡kė tik atitinkamų nurodymų I. B. davimu, bet ne pačiam tiesiogiai ar netiesiogiai platinant draudžiamas medžiagas, ar jas laikant platinimo tikslu. 2.3. Jam byloje nebuvo užtikrintos teisės į tinkamÄ gynybÄ . Ä®rodinėjimo pareiga neturi bÅ«ti perkelta kaltinamajam. Teismo apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

Kiekvienas nusikaltimo sudėties požymis turi bÅ«ti nustatytas neginčijamais įrodymais, kuriuos turi pateikti prokuroras ir teismas, o ne kaltinamasis. Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Neteisinga veikos kvalifikacija Å¡iuo atveju lėmė veiksmingos apelianto teisės į gynybÄ pažeidimÄ . 2.4. Skunde pažymima, kad jis apskritai nepadarė BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos nei kaip vykdytojas, nei kaip bendrininkas. Teismas, pagrįsdamas jo kaltę, itin daug dėmesio skyrė nuteistosios I.

B. parodymų vertinimui, tačiau Å¡ie parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, o jo pozicija visÄ laikÄ buvo nuosekli. Jis neigė platinęs draudžiamas medžiagas ar davė nurodymus tai daryti. Å iuos apelianto parodymus patvirtino ir nuteistasis S. R.. Teismas nusikalstamos veikos apraÅ¡ymÄ pradeda analizuodamas I. B. veiksmus, neva ji pasisiÅ«lė padėti platinti narkotines medžiagas. Tai reiÅ¡kia, kad nusikalstamos veikos iniciatoriumi ji ir buvo, nes dėl sunkios finansinės padėties buvo suinteresuota jų platinimu.

Jo veiksmuose nebuvo tyčios platinti draudžiamas medžiagas, jis nebuvo Å¡ios veikos iniciatoriumi. Jo padaryta veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 1 dalį. 2.5. Pirmosios instancijos teismas jam paskyrė subendrintÄ 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirdamas jÄ atlikti pataisos namuose. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡iuo atveju nesiderina su bausmės tikslais, teisingumo principu ir reiÅ¡kia netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Nors jis teisiamas ne pirmÄ kartÄ , tačiau jo padaryti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas ankstesnėse bylose, priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 294, 259 straipsniai). Skirdamas realiÄ laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas nurodė, kad jis iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro, nenori taisytis, baustas administracine tvarka. Å ie pirmosios instancijos teismo argumentai savaime neteikia pagrindo apeliantui skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu teismas pripažino, kad jis yra vedęs, gydėsi Všį Vilniaus respublikinės ligoninės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, gydėsi Vilniaus priklausomybių ligų centre.

Å ios aplinkybės ir parodo, kad apeliantas stengiasi atsisakyti narkotinių medžiagų vartojimo, gydosi, yra susaistytas pozityviais socialiniais ryÅ¡iais. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje, konstatuota nepagrįstai. VisiÅ¡kai nepagrįsti apylinkės teismo argumentai, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į 2017 m. kovo 9 d. epizodÄ - su Å¡ia veika apeliantas S. R. niekaip nesusijęs. Jis nebuvo nusikalstamos veikos iniciatoriumi, jo vaidmenį galima apibÅ«dinti kaip antraeilį, todėl jam taikytinos bausmės vykdymo atidėjimÄ reglamentuojančios BK 75 straipsnio nuostatos.

III. ProkuratÅ«ros apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o pakeisti 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį. Pripažinti S. R. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 6 metams, taip pat pripažįstant S. R. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti S. R. laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams, jÄ atliekant pataisos namuose.

Pripažinti S. R. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje, skiriant jam laisvės atėmimÄ 6 metams, taip pat pripažįstant S. R. kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, skiriant areÅ¡tÄ 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, skiriant laisvės atėmimÄ 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, nauju nuosprendžiu skirtÄ bausmę subendrinti su 2016 m. kovo 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 36 MGL bauda, ir paskirti S. R. galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams ir 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio baudÄ . Ä® S. R. bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikotarpį iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme ir suėmime. 3.1. Skunde prokuroras nurodė, kad teismas pagrįstai S. R. ir S. R. pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotų veikų, taip pat pagrįstai jiems abiem parinko laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismo skirtos galutinės bausmės yra per Å¡velnios, nes skirtas per trumpas terminas.

Veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 5 metai. Veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Teismas, nuteisdamas S. R. ir S. R., tinkamai nuteistiesiems parinko griežčiausiÄ bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis perpus mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. 3.2.

Nuteistasis S. R. ankstesniu, 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu teistas už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 260 straipsnio 1 dalyje. Už šį nusikaltimÄ jam buvo paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu teismas skyrė net 9 mėnesiais mažesnę galutinę laisvės atėmimo bausmę pakartotinai narkotines medžiagas platinusiam S. R.. 3.3. Skirdamas galutines bausmes nuteistiesiems teismas nepakankamai įvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, jų asmenybes.

S. R. ir S. R. pripažinti kalti dėl pasipelnymo tikslais padaryto sunkaus nusikaltimo. Ä® neteisėtÄ narkotinių medžiagų platinimÄ jiedu leido įsitraukti nuteistajai I. B., kuri tuo metu buvo nėščia nepilnametė. Ankstesni teismų sprendimai nepadarė jiems teigiamo poveikio. Griežtos valstybės prievartos priemonės, praeityje skirtos už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , nė vieno iÅ¡ nuteistųjų nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tai patvirtina, kad ankstesniais teismų sprendimais S. R. ir S. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės nebuvo efektyvios.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdyje S. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, S. R. ir jo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroras prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti ir S. R. apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Nuteistojo S. R. apeliacinį skundÄ atmesti, prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti. Dėl S. R. apeliacinio skundo.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutiko su jam inkriminuota nusikalstama veika dėl 2016 m. birželio 14 d. įvykio ir prašė nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį. Teigė, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nepadarė nei kaip vykdytojas, nei kaip bendrininkas. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės nesutinkama su teismo nustatytomis aplinkybėmis, iÅ¡tirtais įrodymais bei padarytomis iÅ¡vadomis. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata įtvirtina iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimÄ asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmuose.

7. Skunde pažymėta, kad grindžiant S. R. kaltę daug dėmesio skirta nenuoseklių I. B. parodymų vertinimui, tačiau neatsižvelgta į nuoseklius jo parodymus, kurios visiškai patvirtino ir kito nuteistojo S. R. parodymai. BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturėtų būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje.

Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek gautais bylÄ nagrinėjant teisme, tačiau juos visus privalo iÅ¡tirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu gauti parodymai gali bÅ«ti naudojami BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymus, nustatė, kad I. B. ir S. R. teisme duoti parodymai visiÅ¡kai skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu ir bÅ«tent dėl S. R. vaidmens.

Duodami parodymus teisme I. B. ir S. R. teigė, jog su S. R. dėl narkotinių medžiagų neturėjo jokių reikalų, tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo davę prieÅ¡ingus parodymus. S. R. tuojau pat po įvykio savo kaltę kategoriÅ¡kai neigė, davė parodymus, nepalankius I. B. ir S. R.. PrieÅ¡taringus kaltinamojo S. R. parodymus bei S. R. pozicijÄ teismas vertino kritiÅ¡kai, pilna apimtimi jų paaiÅ¡kinimais nesivadovavo, kadangi jie neatitiko kitų byloje nustatytų aplinkybių. Teismas akcentavo, kad I.

B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra patikimi ir turi didelės reikÅ¡mės, nes juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai – veiksmus atlikusių pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai bei tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuoti duomenys, liudytojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (teisme liudytojas davė prieÅ¡ingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, teigdamas, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai iÅ¡gavo jį muÅ¡dami. IÅ¡analizavus byloje esančius duomenis ir nenustačius smurtÄ patvirtinančių faktų, teismas tinkamai vadovavosi liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais).

I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose atskleidžiama nusikalstamos veikos schema, kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų veiksmai ir vaidmuo (gavus užsakymÄ S. R. ir S. R. paruoÅ¡davo narkotines medžiagas, duodavo nurodymus, kur jos paslėptos, S. R. atveždavo jas į namus didesniame maiÅ¡e, sverdavo ir ruoÅ¡davo, dalį palikdavo namuose, o kitÄ dalį iÅ¡veždavo ir paslėpdavo). 7.1. Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius duomenis ir S. R. kaltę grindė I.

B. ir iÅ¡ dalies S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais, liudytojų V. L., liudytojų pareigÅ«nų A. B., A. A., D. R. parodymais, specialisto iÅ¡vadomis, duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (kontroliuojant telefonu perduodamÄ informacijÄ ), kratos protokolais ir kitais duomenimis, kurie buvo tiesiogiai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje, jų patikimumas patikrintas BPK numatytais proceso veiksmais. IÅ¡ Å¡ių duomenų apylinkės teismas darė iÅ¡vadÄ apie S. R. vaidmenį ir neteisėtus jo veiksmus.

Kolegija konstatuoja, kad visi įrodymai nuosprendyje tinkamai išanalizuoti ir įvertinti, jų vertinimo motyvai išsamiai ir argumentuotai išdėstyti.

8. Skunde teigiama, kad S. R. veiksmuose nebuvo tyčios platinti narkotines medžiagas, o teismas nenustatė, kad narkotines medžiagas S. R. laikė su tikslu platinti, nes jo dalyvavimas narkotikų platinime pasireiÅ¡kė tik atitinkamų nurodymų I. B. davimu. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslÄ jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ neteisėtÄ Å¡ių medžiagų gaminimÄ , perdirbimÄ , įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ar siuntimÄ nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto neteisėto Å¡ių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Å io tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiÅ¡kia kaltininko norÄ atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui.

Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015). Kaltinime nurodyta, kad I. B. pasisiÅ«lė padėti S. R. ir S. R. platinti bute, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (S. R. nuomojamame bute) laikomas narkotines medžiagas – heroinÄ , taigi narkotinių medžiagų laikymas su tikslu platinti tinkamai inkriminuotas ir S. R..

Nors S. R. neigia prisidėjęs prie nusikalstamos veikos, jo pozicija paneigta prieš tai nurodyta apylinkės teismo atlikta išsamia įrodymų analize. Įrodymai rodo, kad narkotikais nuteistieji prekiavo bendrai, tačiau atliko skirtingus veiksmus: I. B. perdavinėjo narkotikus ir atnešdavo pinigus, S. R. ir S. R. rūpinosi narkotikų paruošimu. Tai, jog narkotinių medžiagų platinimas nebuvo atliekamas vien I. B. iniciatyva, patvirtina duomenys, jog už narkotikus gautus pinigus I. B. parnešdavo ir padėdavo ant stalo S. R. bute, šių pinigų sau nepasilikdavo, gauti pinigai buvo bendri ir jai buvo pažadėta iš jų sumokėti atlygį.

Rastos narkotinės medžiagos kiekis taip pat parodo, jog Å¡i narkotinė medžiaga buvo laikoma turint tikslÄ jÄ platinti. Kratos metu bute rastuose milteliuose narkotinės medžiagos heroino kiekis buvo 1,980 g, t. y. beveik didelis kiekis (pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ â€žDėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ Nr. V-239, didelis kiekis heroino yra 2 g). Taip pat byloje nėra duomenų, kad kuris nors iÅ¡ nuteistųjų vartotų narkotines medžiagas, todėl negalima teigti, kad narkotikai buvo skirti asmeniniam naudojimui.

Byloje nustatyta, kad S. R. sulaikymo metu buvo pavartojęs narkotinių medžiagų – Å¡lapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rÅ«gÅ¡ties (buvo vartojęs kanabinoidų narkotinę medžiagÄ ), bet opijatų nerasta. Kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės ir metalinis Å¡aukÅ¡tas, ant kurių rasta narkotinių medžiagų heroino ir karfentanilio pėdsakų (tokios pačios medžiagos kaip kratos metu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rastuose milteliuose bei pas V.

L. rastame folijos lankstinuke). Taip pat buvo rasta folijos rulonų, kurie naudojami narkotinių medžiagų dozavimui ir supakavimui. Pas V. L. rastos ir paimtos narkotinės medžiagos, kurias jis teigė pirkęs iÅ¡ I. B., taip pat buvo supakuotos į folijos lankstinukÄ . Å ių duomenų visuma patvirtina, kad rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos platinimui, o prie Å¡ių neteisėtų veiksmų prisidėjo visi trys nuteistieji.

9. Apeliantas nurodė, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad jis ir kiti nuteistieji veikė bendrininkų grupėje. Teigė, kad veikiant bendrininkų grupėje bent du iÅ¡ bendrininkų turi bÅ«ti vykdytojai, o nagrinėjamu atveju S. R. ir S. R. jokių objektyviųjų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymių nerealizavo, draudžiamas medžiagas platino tik I. B.. Å is skundo argumentas yra nepagrįstas. Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-648/2015).

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas, tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktika sako, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014). Skundo argumentas, jog narkotikais prekiavo tik I. B., o S. R. ir S. R. tik davė nurodymus, yra paneigtas aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais.

Visi trys asmenys veikė kaip bendravykdytojai, buvo pasiskirstę vaidmenimis, atsakingi už tam tikras funkcijas ir kiekvienas iš jų realizavo dalį objektyviųjų inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Be vieno iš vykdytojų neteisėtų veiksmų, kitų bendravykdytojų veiksmai buvo neįgyvendinami. Nors narkotikus realiai parduodavo tik I. B., tačiau ji atliko tik narkotikų perdavimo ir pinigų priėmimo funkcijas, visus kitus veiksmus, t. y. kontaktų su klientais organizavimas, narkotinių medžiagų paruošimas, atitinkamų dozių pakavimas ir slėpimas, nurodymų davimas buvo atliekami S. R. ir S. R..

Platinimas pasižymi ne vien fizinių narkotinės medžiagos perdavimu. Pats perdavimas yra tik neatsiejama platinimo dalis, bet ypatingai svarbus yra visų vykdytojų bendras veiksmų rezultatas, kuris nukreiptas į tikslÄ platinti narkotines medžiagas. Baudžiamosios teisės prasme bÅ«tų ydingi tokie atvejai, kai už narkotinių medžiagų platinimÄ bÅ«tų baudžiami tik Å¡iÄ medžiagÄ perdavę asmenys. Taigi visų bendravykdytojų neteisėti veiksmai yra vienodai reikÅ¡mingi ir už juos įstatymas numato vienodÄ atsakomybę.

10. Skunde taip pat teigiama, kad S. R. nusikalstamÄ veikÄ , veikiant bendrininkų grupėje, teismas privalėjo kvalifikuoti bent jau su nuoroda į BK bendrÄ jÄ dalį. Å is skundo argumentas yra nepagrįstas, nes BK 25 straipsnio 2 dalyje reglamentuota bendrininkų grupė, kai nusikalstamÄ veikÄ padarė bendravykdytojai, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ atskirai nėra kvalifikuojama. Taip pat atskirai vykdytojui nėra kvalifikuojamas ir BK 24 straipsnio 3 dalyje numatytas paties vykdytojo institutas, toks kvalifikavimas bÅ«tų perteklinis. Atskirai kvalifikuojami tik BK 26 straipsnio 4 dalyje numatyti organizatoriaus, kurstytojo ir padėjėjo vaidmenys. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ jie atsako pagal BK straipsnį numatantį atsakomybę už vykdytojo padaryta veikÄ ir atitinkamai BK 24 straipsnio 4, 5, 6 dalį.

11. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai ar baudžiamasis įstatymas, o 260 straipsnio 1 dalis – pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistajam S. R. kvalifikuota tinkamai. Dėl BK 75 straipsnio taikymo.

12. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ vadovaujantis BK 75 straipsniu. Teigiama, kad skiriant bausmę, turi bÅ«ti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, o paskirta bausmė turi bÅ«ti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

13. BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d.

įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

14. Skunde nurodyta, kad teismo argumentai, jog S. R. iÅ¡vadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, nenori taisytis, savaime neteikia pagrindo skirti realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, kÄ nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė tinkamai.

Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobÅ«dį bei pavojingumo laipsnį, kad padaryta sunki nusikalstama veika ir baudžiamasis nusižengimas, kurie yra baigti. Teismas įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (nusikalstamos veikos atžvilgiu teismas Å¡ios lengvinančios aplinkybės nenustatė) bei atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Teismas taip pat įvertino S. R. asmenybę, ankstesnį teistumÄ už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnis), kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas teistas, yra vedęs, niekur nedirba. Nustatęs, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl prokuratÅ«ros skundo.

15. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistiesiems skirti griežtesnes bausmes. Anot prokuroro teismas tinkamai nuteistiesiems parinko griežčiausiÄ bausmės rūšį, tačiau nepagrįstai jiems skyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis perpus mažesnis nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis. Skirdamas galutines bausmes nuteistiesiems teismas nepakankamai įvertino jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, asmenų kaip bendrininkų dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, jų asmenybes.

16. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; bet ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltininkų atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių buvimas turi tiesioginę reikšmę sprendžiant dėl jiems parenkamos bausmės dydžio ir rūšies. Apylinkės teismas vadovavosi šiomis nuostatomis, taip pat įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau nesivadovavo įstatymu, padarė neteisingas išvadas, nemotyvavo savo sprendimo ir paskyrė per švelnias bausmes.

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Tačiau apylinkės teismui neįvertinus visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai ir paskyrus aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ ir neteisingÄ bausmę, apeliacinės instancijos teismas privalo iÅ¡taisyti Å¡ias klaidas. Skirdamas bausmę S. R. apylinkės teismas atsižvelgė, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ ir nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , nusikaltimų padarymo metu buvo teistas, taip pat ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalis), iÅ¡vadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, baustas administracine tvarka.

Taip pat įvertino, kad dėl psichinių ir priklausomybės ligų S. R. nesigydė, yra nevedęs, turi sugyventinę, mažamečių vaikų, iki suėmimo niekur nedirbo. S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad 2016 m. birželio 14 d. veika padaryta bendrininkų grupėje. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis teismas S. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė didesnę nei minimali sankcijoje numatyta bausmė – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui – 8 mėnesius laisvės atėmimo.

Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui. Teismas netinkamai taikė BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles.

18. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, bausmės vidurkis yra 5 metai. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos, areÅ¡to arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės, laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl anksčiau už tapačiÄ nusikalstamÄ veikÄ teistam asmeniui, kurio atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriamos bausmės dydis yra artimas minimaliam dydžiui.

Be to, Å¡is teismo sprendimas prieÅ¡taringas ir dėl to, jog prieÅ¡ingai nei sunkios nusikalstamos veikos atveju, už nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kurios atžvilgiu sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, paskirta bausmės vidurkiui artima laisvės atėmimo bausmė. Galiausiai teismo paskirtos bausmės dydis yra netinkamas ir dėl to, jog ankstesniu 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu S. R. buvo nuteistas už BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nors teismas ir raÅ¡o, kad S. R. iÅ¡vadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, tačiau vis tiek paskyrė jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nei buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismas nesilaikė bendros teismų pozicijos, jog už kiekvienÄ pakartotinę nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti baudžiama griežtesnėmis bausmėmis. Pakartotinai padarius analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ ir teismui paskyrus 9 mėnesiais trumpesnę laisvės atėmimo bausmę nėra užtikrinama bausmės paskirtis ir sudaromas klaidingas įspÅ«dis, jog už pakartotinas nusikalstamas veikas yra baudžiama Å¡velniau.

Tokia teismų praktika yra ydinga. Å velnesnės bausmės nebÅ«tų pakankamai efektyvios norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nebÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas netinkamai taikė įstatymÄ ir S. R. paskyrė per Å¡velnias bausmes. Å ioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keistinas. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes (nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, veikas padarė bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas) nuteistajam S. R. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis arba jam lygus (už sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama didesnė nei vidurkis bausmė, o už nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ skiriama bausmės vidurkiui lygi laisvės atėmimo bausmė). 18.1.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistajam S. R. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo bÅ«dų, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Ä® S. R. paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.

19. Labai panaÅ¡i situacija, dėl bausmės paskyrimo nustatyta ir S. R. atveju. Skirdamas bausmę S. R. apylinkės teismas atsižvelgė į aplinkybes, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nusikaltimų padarymo metu buvo teistas, taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 1 dalis), iÅ¡vadų dėl padarytų nusikalstamų veikų nedaro, taisytis nenori, baustas administracine tvarka. Teismas įvertino, kad dėl psichinių ligų S. R. nesigydė, bet buvo gydytas dėl priklausomybės ligų, yra vedęs, niekur nedirba.

S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad baudžiamojo nusižengimo atžvilgiu jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad 2016 m. birželio 14 d. veika padaryta bendrininkų grupėje. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas S. R. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė didesnę nei minimali sankcijoje numatyta bausmę – 2 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui – 20 parų areÅ¡to.

Sprendimas dėl šiam nuteistajam paskirtų bausmių taip pat yra nepagrįstas ir prieštarauja baudžiamajam įstatymui ir bausmės skyrimo taisyklėms. BK 260 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, bausmės vidurkis yra 5 metai laisvės atėmimo. BK 259 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmės, arešto bausmės vidurkis yra 45 paros.

Teismas, įvardinęs aplinkybes, svarbias sprendžiant klausimÄ dėl bausmės dydžio skyrimo, nepateikė jokių bausmės skyrimo motyvų. Kaip ir S. R. atveju, teismas neargumentavo, kodėl už sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , asmeniui, kuris teistas už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jÄ lengvinančių aplinkybių, skyrė bausmę, kurios dydis yra artimas minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei. Visgi, vertindamas baudžiamojo nusižengimo atvejį, teismas atsižvelgė į S. R. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir pagrįstai paskyrė Å¡velnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę (20 parų areÅ¡to), tačiau konkrečių Å¡io sprendimo motyvų taip pat nepateikė.

Kaip buvo aptarta S. R. atveju, įvertinęs aplinkybes, svarbias bausmės skyrimui, apylinkės teismas priėmė prieÅ¡taringÄ sprendimÄ , nesilaikė BK 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo taisyklių ir netinkamai pritaikė įstatymÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, S. R. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę. Å ioje dalyje apylinkės teismo sprendimas yra keistinas. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes nuteistajam S. R. skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nes nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, veikÄ padarė bÅ«damas teistas už panaÅ¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Teisėjų kolegija mano, kad bausmės paskirtos dėl baudžiamojo nusižengimo nėra pagrindo keisti. Apylinkės teismas tinkamai atsižvelgęs į S. R. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pagrįstai paskyrė Å¡velnesnę nei sankcijos vidurkis bausmę.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu nuteistajam S. R. paskirta bausmė apėmimo bÅ«du subendrintina su skundžiamu nuosprendžiu paskirta 20 parų areÅ¡to bausme, kadangi veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Skirtina bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrintina su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda, bausmes visiÅ¡kai sudedant.

Ä® S. R. paskirtÄ bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kolegija n u s p r e n d ž i a: S. R. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Å arÅ«no Å imonio apeliacinį skundÄ tenkinti.

Pakeisti 2018 m. gegužės 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Ä® S. R. paskirtÄ bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. bei nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. S. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, S. R. paskirtÄ bausmę bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su paskirta 20 parų areÅ¡to bausme ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams.

Å iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiÅ¡ko sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2016 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu S. R. paskirta 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda ir S. R. nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 6 metams, paskiriant jÄ atlikti pataisos namuose ir 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio baudÄ . Ä® S. R. paskirtÄ bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 1 d., 12.30 val., iki 2016 m. gruodžio 2 d. 15.21 val. (2 dienos) ir suėmime nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ .

LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjų kolegija: ArÅ«nas Budrys Virginija Liudvinavičienė Alenas Piesliakas