Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0960705-7706-4e28-b446-6c8450e59c7d KI-generiert

Lithuanian court dismisses appeal against default judgment for lack of evidence proving procedural error.

Geschäftsnummer f0960705-7706-4e28-b446-6c8450e59c7d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Entscheiddatum
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the defendant's request to review a default judgment in a loan guarantee dispute. The defendant argued the original ruling was flawed but failed to submit any evidence supporting this claim. Consequently, the court found the appeal inadmissible because no proof existed to demonstrate a violation of procedural rights or an obvious error in the initial decision.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 285 str. 2 d.; CPK 288 str. 3 d. 1 p. A review of a default judgment requires concrete evidence proving an obvious error or violation of rights; without such proof, the appeal is inadmissible.

Schlagwörter

KI-generiert
default judgment review procedural error proof loan guarantee dispute inadmissible appeal Lithuanian Civil Procedure Code

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 285 str. 2 d.
CPK 288 str. 3 d. 1 p.
CPK 290-292 str.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2-249-494/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00092-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1; 3.2.7.2;3.2.6.6.3. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. gegužės 17 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui G. Å ., atsakovės atstovei advokato padėjėjai Astai Kaminskaitei, teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės E. B. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1591-494-2022 pagal ieÅ¡kovo „PliusPlius Capital“ ieÅ¡kinį atsakovei E. B., trečiasis asmuo A.

B. dėl skolos priteisimo laidavimo sutartimi, ir n u s t a t ė : 1.2021-03-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimu už akių (toliau – sprendimas už akių) civilinėje byloje Nr. e2-1591-494/2021, pagal ieÅ¡kovo „PliusPlius Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovei E. B., trečiasis asmuo A. B. dėl skolos priteisimo laidavimo sutartimi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo patenkintas. Priteista iÅ¡ atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 30000,00 Eur (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių eurų 00 ct) skolos (negrÄ Å¾into kredito), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (30000,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 675,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio).

Priteista iÅ¡ atsakovės E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų. 1.2.Sprendime už akių konstatuota, kad trečiasis asmuo A. B. 2007 m. gegužės 14 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) su AB ,,Sampo“ banku (pakeistas pavadinimas į ,,DanskeBank“ A/S Lietuvos filialÄ (toliau – Bankas)).

Sutartis su visais vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais buvo užtikrinta nekilnojamųjų daiktų įkeitimu. Ä®keitimas patvirtintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. vasario 29 d. hipotekos lakÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi trečiasis asmuo įsipareigojo Bankui pasinaudoti kreditu ir per numatytÄ laikotarpį grÄ Å¾inti kreditÄ mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Å alys taip pat susitarė, kad negrÄ Å¾inus laiku mokėtinų sumų trečiasis asmuo įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas bei delspinigius.

Trečiajam asmeniui nevykdžius paimto kredito dalinių mokėjimų ir suėjus Banko nustatytam terminui Sutartis buvo nutraukta. 1.3.2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ . 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ ,,PlusPlus Capital“ AS.

Kreditoriui ,,PlusPlus Capital“ AS perleisto reikalavimo dydis 2019 m. birželio 26 d. yra 221546,71 Eur. Trečiojo asmens A. B. prievolių pagal Sutartį įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis). Laidavimo sutartimi su visais jos pakeitimais ir papildymais E. B. (atsakovė) įsipareigojo solidariai atsakyti Bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų, netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ir kitų sumų sumokėjimÄ , kaip nustatyta kredito sutartyje (Laidavimo sutarties 5 punktas). 1.4.Tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis).

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kredito gavėjas – trečiasis asmuo A. B. tinkamai nevykdė kreditavimo sutarties, praleidus prievolės įvykdymo terminÄ kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta, liko nepadengta kredito dalis, priskaičiuotos palÅ«kanos ir delspinigiai.

Atsakovė E. B. laidavimo sutartimi prisiėmė įsipareigojimus atsakyti kredito davėjui (Å¡iuo metu ieÅ¡kovui, įgijusiam reikalavimo teisę), jeigu nebus įvykdytos iÅ¡ kreditavimo sutarties su jos pakeitimais ir papildymais kylančios prievolės. 2.Atsakovė E. B. pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimÄ už akių pareiÅ¡kime nurodytais pagrindais ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. 2.1.PareiÅ¡kime nurodė, kad Sprendime už akių nurodoma, kad Trečiojo asmens A.

B. prievolių pagal 2007 m. gegužės 14 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis) įvykdymui užtikrinti buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Laidavimo sutartis). Laidavimo sutartimi su visais jos pakeitimais ir papildymais E. B. (Atsakovė) įsipareigojo solidariai atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, t. y. už kredito grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanų, netesybų sumokėjimÄ , nuostolių atlyginimÄ ir kitų sumų sumokėjimÄ , kaip nustatyta kredito sutartyje (Laidavimo sutarties 5 punktas).

Trečiasis asmuo tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, dėl ko kaip jau buvo minėta Sutartis buvo nutraukta ir įsiskolinimas Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šiuo metu yra išieškomas vykdymo procese antstolio Vytauto Mitkaus kontoroje. Teismo vertinimu, ieškinyje, minima teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu tęsiamas priverstinis skolos išieškojimas patvirtina, kad prievolė, kurios vykdymas buvo užtikrintas atsakovės pasirašyta Laidavimo sutartimi, yra neįvykdyta.

IeÅ¡kovas IeÅ¡kinyje nurodęs, kad praÅ¡o priteisti tik dalį Atsakovės skolos pagal Laidavimo sutartį, t. y. 30000,00 Eur negrÄ Å¾into kredito sumos, bet likusios Atsakovės įsipareigojimo dalies neatsisako ir ateityje neatmeta galimybės kreiptis dėl likusios sumos priteisimo. Remiantis tuo, teismas Sprendimu už akių nusprendė priteisti 30000,00 Eur sumÄ pagal Laidavimo sutartį. 2.2.Atsakovė nurodo, kad Sprendimas už akių priimtas netinkamai iÅ¡tyrus įrodymus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, susijusio su reikalavimo perleidimu.

Sprendime už akių nurodoma, kad 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank", AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „PlusPlus Baltic" OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic" OU Lietuvos filialÄ . 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic" OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ â€žPlusPlus Capital" AS.

Kreditoriui „PlusPlus Capital" AS perleisto reikalavimo dydis 2019 m. birželio 26 d. yra 221546,71 Eur. Tačiau, Atsakovė nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sÄ lyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimÄ naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perleidžiant reikalavimÄ bÅ«tinas skolininko sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, todėl Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas antrasis pagrindas. Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui.

Tai reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesijÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui. 2.3.CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . 2.4.Atsakovė nurodo, kad praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ ar net pačios reikalavimo perleidimo sutarties asmeniÅ¡kai niekada nėra gavusi. IeÅ¡kovas neįrodo, kad Atsakovei reikalavimo perleidimo sutartys buvo įteiktos.

PrieÅ¡ingai, Sprendime už akių nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo iÅ¡siųstos (past. nėra žinoma apie faktinį įteikimÄ ) Trečiajam asmeniui A. B. Taigi, praneÅ¡imas ir/ar reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo pateiktos Atsakovei. Å iuo konkrečiu atveju keliami reikalavimai Atsakovei, o ne Trečiajam asmeniui. Å ių dviejų fizinių asmenų procesiniai statusai byloje yra skirtingi, kas lemia skirtingas teises ir pareigas. Vien Å¡iuo pagrindu IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, kadangi iki Å¡iol Atsakovė nėra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimÄ , kas tiesiogiai sÄ lygojo Laidavimo sutarties vykdymÄ .

Netinkamas arba iÅ¡ viso neinformavimas apie reikalavimo perleidimÄ , riboja kreditoriaus teisę vadovautis reikalavimo perleidimo sutartimi skolininko ir/ar trečiųjų asmenų (Å¡iuo atveju Atsakovės) atžvilgiu. Vadinasi, IeÅ¡kinys vien Å¡iuo pagrindu yra nepagrįstas ir turėjo bÅ«ti atmestas, priimtas Spredimas už akių akivaizdžiai neteisingas. Atsakovė nurodo, jog 2007-05-14 tarp kreditoriaus AB Sampo bankas ir Atsakovės buvo sudaryta laidavimo sutartis. Laidavimo sutartimi Atsakovė įsipareigojo laiduoti už Trečiojo asmens prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Laidavimo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. 2.5.Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad 2010-09-03 pranešimu tuometinis pradinis kreditorius Danske bankas (buvęs AB Sampo bankas) kreipėsi į Atsakovę dėl reikalavimų įvykdymo pagal Laidavimo sutartį, priešingu atveju bus pradėtas teisminis procesas. Tačiau, nuo to momento daugiau jokių pranešimų, raginimų ar ieškinio Atsakovė negavo. Tuometinis kreditorius Danske bankas (buvęs AB Sampo bankas) teisminio proceso nepradėjo.

CK 6.89 str. 1 d. numatyta, kad kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui. Atsižvelgiant į tai, kreditorius nuo 2010-09-03 ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, kreditorius nepasinaudojo jam įstatymu suteikta teise ginti savo pažeistas teises ir nukreipti turtinį reikalavimÄ laiduotojo (Atsakovės) atžvilgiu.

Taigi, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikoma, kad IeÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti turtinį reikalavimÄ , remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi ir laidavimo sutartimi, IeÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nes ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutarti galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip iki 2012-09-03. Taigi, kreditorius turėjo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dar iki 2012-09-03, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo.

3. Atsakovės atstovė, prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais argumentais. Parodė, kad sprendimas už akių priimtas neįvertinus visų įrodymų. 4.Atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ieÅ¡kovas „PliusPlius Capital“ AS prašė atsakovės pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkinti. Nurodė, kad Atsakovė asmeniÅ¡kai nebuvo informuota apie reikalavimo perleidimo faktÄ ; ieÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nes ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Laidavimo sutartis) galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d.

IeÅ¡kovas įvertinęs Atsakovės pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodo, jog su jais negalima sutikti dėl sekančiu priežasčių: 4.1.Pirma, praneÅ¡imas apie reikalavimo teisių perleidimÄ Atsakovei buvo iÅ¡siųstas paskutiniu jos žinomu gyvenamosios vietos adresu. PraneÅ¡imo kopija ir paÅ¡to lydraÅ¡tis pateikti byloje. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 str.7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2011).

Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesijÄ skolininkas bÅ«tų informuotas atskiru praneÅ¡imu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieÅ¡kiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimÄ , neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikÅ¡ti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikÅ¡ti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (CK 6.107 str.1 d.). kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad praneÅ¡us skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieÅ¡kinio priedų gavimo momento.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytÄ , darytina iÅ¡vada, jog net ir atsakovei kvestionuojant praneÅ¡imo apie reikalavimo teisės perleidimÄ tinkamumÄ , cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 str.7 d. nuostatas. 4.2.Antra, nepagrįstu laikytinas Atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d., todėl IeÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 str. 1 d. įtvirtina, jog kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Tuo tarpu CK 6.89 str. 1 d. numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principus, sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad Å¡alių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės jvykdymo, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokiÄ atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimÄ ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 436-611/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). 4.3.Atsakovė neginčija fakto, kad užtikrindama trečiojo asmens prievolių pagal 2007 m. gegužės 14 d. su pirminiu kreditoriumi AB SAMPO bankas sudarė Laidavimo sutartį.

Laidavimo sutarties 24 p. expressis verbis nurodoma, kad Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo Kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui įvykdymo, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys Å¡ia nuostata pakeitė CK 6.88 ir 6.89 str. str. nustatytus laidavimo pabaigos terminus, todėl kaips ir nurodo aukščiau cituojama kasacinio teismo praktika, jie Å¡ie atveju netaikytini. M. L. sutarties nuostata yra aiÅ¡kiai suformuluota, todėl pasiraÅ¡ant sutartį atsakovei turėjo bÅ«ti aiÅ¡ki ir suprantama Laidavimo sutartimi prisiimamų įsipareigojimų apimtis bei laidavimo terminas, t.y. iki visiÅ¡ko prievolių įvykdymo. 4.4.Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuotina, kad atsakovė nepateikė jokių aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ar nepagrįstas, todėl atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog nėra jokių teisinių pagrindų peržiÅ«rėti 2021 m. kovo 12 d.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų sprendimÄ už akių, priimtÄ civilinėjė byloje Nr.e2-1591-494/2021. 5.Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas prašė atsakovės pareiÅ¡kimÄ atmesti, atsiliepime nurodytais pagrindais. Parodė, kad atsakovė jokių naujų argumentų nepateikė. Kad atsakovei bÅ«tų įteiktas praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimÄ nėra, tačiau sutuoktiniai atsako kaip bendraskoliai, senaties terminas nėra praleistas. 6.Trečiasis asmuo, sutikdamas su Atsakovės iÅ¡dėstyta pozicija pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atsiliepime nurodo, jog Sprendimas už akių priimtas netinkamai iÅ¡tyrus įrodymus ir neįvertinus visų faktinių aplinkybių bei teisinio reglamentavimo, susijusio su reikalavimo perleidimu.

Sprendime už akių nurodoma, kad 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank“, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ . 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į trečiojo asmens įsiskolinimÄ â€žPlusPlus Capital“ AS.

Kreditoriui „PlusPlus Capital“ AS perleisto reikalavimo dydis 2019 m. birželio 26 d. yra 221546,71 Eur. 6.1.Trečiasis asmuo nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyti du cesijos padarinių atsiradimo skolininko atžvilgiu pagrindai: pirma, kai įstatyme ar pradinio kreditoriaus ir skolininko sutartyje, kurios pagrindu atsirado skolininko prievolė, nustatyta sÄ lyga, kad skolininkas sutiko perleisti reikalavimÄ naujajam kreditoriui; antra, kai skolininkui pateikiamas reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad perleidžiant reikalavimÄ bÅ«tinas skolininko sutikimas, kad perleistas reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, ar kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikÅ¡mės, todėl Å¡iuo atveju reikÅ¡mingas antrasis pagrindas, {statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialus praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui.

Tai reiÅ¡kia, kad bet kuris praneÅ¡imas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininkÄ apie cesįjÄ , CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui. 6.2.CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ .

Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ . 6.3.Atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodo, kad praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ ar net pačios reikalavimo perleidimo sutarties asmeniÅ¡kai niekada nėra gavusi.

Taigi, Trečiojo asmens vertinimu, IeÅ¡kovas neįrodo, kad Atsakovei reikalavimo perleidimo sutartys buvo įteiktos. PrieÅ¡ingai, Sprendime už akių nurodoma, kad reikalavimo perleidimo sutartys buvo iÅ¡siųstos (post nėra žinoma apie faktini įteikimÄ ) Trečiajam asmeniui A. B. Tačiau A. B. nurodo, kad IeÅ¡kovas jokiu dokumentu Atsakovei nėra įteikęs. Vadinasi, praneÅ¡imas ir/ar reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo Ä®teiktos Atsakovei. 6.4.Å iuo konkrečiu atveju keliami reikalavimai Atsakovei, o ne Trečiajam asmeniui, nors turėtų bÅ«ti prieÅ¡ingai.

Turtiniai reikalavimai turėtų bÅ«ti keliami Trečiojo asmens A. B. atžvilgiu, o ne Atsakovės. IeÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas, kadangi iki Å¡iol Atsakovė nėra tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimÄ , kas tiesiogiai sÄ lygojo Laidavimo sutarties vykdymÄ . Netinkamas arba iÅ¡ viso neinformavimas apie reikalavimo perleidimÄ , riboja kreditoriaus teisę vadovautis reikalavimo perleidimo sutartimi skolininko ir/ar trečiųjų asmenų (Å¡iuo atveju Atsakovės) atžvilgiu. Vadinasi, IeÅ¡kinys vien Å¡iuo pagrindu yra nepagrįstas ir turėjo bÅ«ti atmestas, priimtas sprendimas už akių akivaizdžiai neteisingas. 6.5.Atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodo, kad 2007-05-14 tarp kreditoriaus AB Sampo bankas ir Atsakovės buvo sudaryta laidavimo sutartis.

Laidavimo sutartimi Atsakovė įsipareigojo laiduoti už Trečiojo asmens prievolę pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Laidavimo sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Atsakovė taip pat nurodo, kad 2010-09-03 pranešimu tuometinis pradinis kreditorius Danske bankas (buvęs AB Sampo bankas) kreipėsi į Atsakovę dėl reikalavimų įvykdymo pagal Laidavimo sutartį, priešingu atveju bus pradėtas teisminis procesas. Tačiau, nuo to momento daugiau jokių pranešimų, raginimų ar ieškinio Atsakovė negavo.

Tuometinis kreditorius Danske bankas (buvęs AB Sampo bankas) teisminio proceso nepradėjo. Trečiasis asmuo nurodo, kad CK 6.89 str. 1 d. numatyta, kad kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per Šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui. Atsižvelgiant į tai, kreditorius nuo 2010-09-03 ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, kreditorius nepasinaudojo jam įstatymu suteikta teise ginti savo pažeistas teises ir nukreipti turtinį reikalavimÄ laiduotojo (Atsakovės) atžvilgiu.

Taigi, net ir tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikoma, kad IeÅ¡kovas turi teisę reikÅ¡ti turtinį reikalavimÄ , remiantis reikalavimo perleidimo sutartimi ir laidavimo sutartimi, IeÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nes ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip iki 2012-09-03. Taigi, kreditorius turėjo galimybę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dar iki 2012-09-03, tačiau Å ia savo teise nepasinaudojo. Apibendrinant tai, kas aukščiau nuosekliai iÅ¡dėstyta, Trečiasis asmuo nurodo, kad Atsakovės pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra pagrįstas, Sprendimas už akių turėtų bÅ«ti panaikintas ir IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas visa apimtimi.

Trečiasis asmuo sutinka, kad bÅ«tent jis yra skolingas IeÅ¡kovo atžvilgiu, todėl bet kokie turtiniai reikalavimai iÅ¡imtinai turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami jo atžvilgiu, o ne Atsakovės. 7.Atsakovės E. B. pareiÅ¡kimas atmestinas. 8.Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimÄ priėmusiam teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tačiau negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis).

IÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę panaikinti sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku praneÅ¡ti teismui, ir kad atsakovo pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). IÅ¡ to seka, kad sprendimas už akių turi bÅ«ti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu bÅ«du, sprendimo už akių peržiÅ«rėjimui yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieÅ¡ kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. 9.Teikiant pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo yra svarbi kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriÄ atsakovas turi įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiÅ«ros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento Å¡aliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumÄ ir asmens teisių pažeidimÄ , teismas privalo naikinti sprendimÄ už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).

10. Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra bÅ«dingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta bÅ«tina pirma sÄ lyga - pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu.

PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų bÅ«ti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos Å¡alis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, nepaisant Å¡alies pasyvumÄ pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių. 11.Atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodo, kad praneÅ¡imo apie reikalavimo perleidimÄ ar net pačios reikalavimo perleidimo sutarties asmeniÅ¡kai niekada nėra gavusi.

12. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį praneÅ¡us. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ . Taigi prievolės dalyviams esminę reikÅ¡mę turi praneÅ¡imas apie reikalavimo perleidimo faktÄ , nes nuo praneÅ¡imo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo Å¡io momento reikalavimo perleidimo faktÄ naujasis kreditorius gali panaudoti prieÅ¡ skolininkÄ .

CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).

13. Ä®statyme iÅ¡samiai nenustatyti specialÅ«s praneÅ¡imo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimÄ bÅ«dai, iÅ¡skyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ bÅ«dÄ , kad tinkamu praneÅ¡imu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas Å¡iuo klausimu vienodÄ teismų praktikÄ , konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimÄ , kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali bÅ«ti praneÅ¡ta bet kokia forma ir bet kokiu bÅ«du, svarbu, kad praneÅ¡ime bÅ«tų informacija apie pradinio kreditoriaus turimÄ ar bÅ«simÄ reikalavimÄ ir jo perleidimÄ Ä¯vardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir Civilinio kodekso 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. 15.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos atsakovei ir trečiajam asmeniui 2019-11-18 ieÅ¡kovas siuntė korespondencijÄ Ä¯ Å vedijÄ . Duomenų, kad 2019-06-26 Reikalavimo perleidimo sutartis bÅ«tų įteikta atsakovei nėra, vienok, kaip nustatyta byloje, atsakovei ieÅ¡kovo procesiniai dokumentai su priedais (tame tarpe ir 2019-06-26 Reikalavimo perleidimo sutartis) atsakovei buvo įteikti 2021-02-19, todėl darytina iÅ¡vada, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, apie reikalavimo perleidimÄ atsakovė buvo informuota tinkamai.

16. Atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo pagal Laidavimo sutartį galėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 3 d., todėl IeÅ¡kovas yra praleidęs terminÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ yra nepagrįstas. 17.CK 6.70 straipsnyje numatyta, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

18. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis).

19. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. Pagal CK 6.88 straipsnio 1 dalį, kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiÅ¡kia laiduotojui ieÅ¡kinio. Tuo tarpu CK 6.89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai buvo laiduota nenustatytam laikui, taip pat kai prievolės įvykdymo terminas nenurodytas arba apibÅ«dintas pareikalavimo momentu ir nėra kitokio susitarimo, laidavimas baigiasi suėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos, jeigu kreditorius per šį terminÄ nepareiÅ¡kia ieÅ¡kinio laiduotojui. 20.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai iÅ¡plėtotoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nedraudžiama Å¡alių susitarimu pakeisti nurodytus terminus.

Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sÄ lyga neprieÅ¡tarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir Å¡alių dispozityvumo principus, sutarties Å¡alims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2013 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad Å¡alių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokiÄ atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimÄ ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

21. Atsakovė neginčija fakto, kad užtikrindama trečiojo asmens prievolių pagal 2007 m. gegužės 14 d. su pirminiu kreditoriumi AB SAMPO bankas sudarė su atsakove Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Laidavimo sutartis). Laidavimo sutarties 24 p. nustatyta, kad Laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasiraÅ¡ymo momento ir galioja iki visiÅ¡ko ir tinkamo Kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas. Todėl atsakovei, kaip laiduotojai, pasiraÅ¡ant Laidavimo sutartį aukščiau nurodyta Laidavimo sutarties sÄ lyga buvo žinoma bei suprantama Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtis ir terminas, t.y. iki visiÅ¡ko ir tinkamo Kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas.

22. PareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo privalo bÅ«ti pagrįstas tokiais įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad sprendimas, priimtas remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu byloje pateiktų įrodymų formaliu įvertinimu, yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kad gali bÅ«ti rimtas pagrindas priimti byloje kitokį sprendimÄ . Å iuo atveju, teismas sprendžia, kad atsakovės pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog priimtas sprendimas už akių gali bÅ«ti neteisingas, kad jame padarytos iÅ¡vados yra nepagrįstos. 23.Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad prie pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nėra pateikta jokių įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 12 d. priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1591-494-2021, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 290–292 straipsniais, n u t a r i a : Netenkinti atsakovės E. B. pareiškimo dėl 2021-03-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Dalia Zeniauskaitė