Appeal dismissed; plaintiff lacks standing to challenge will as non-statutory heir and non-testamentary beneficiary.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Court of Appeal dismissed the plaintiff's appeal, upholding the first-instance judgment that declared the will invalid. The plaintiff, not being a spouse or statutory heir, lacked standing to challenge the will under Civil Code provisions, while the will was validly executed by a notary due to the testator's physical inability to sign. Consequently, the court found the plaintiff's arguments unpersuasive and confirmed the lower court's decision to leave the will invalid but the property transfers to the respondent intact.
Legislator-Regeste
KI-generiertCivil Code Art. 5.11, 5.17; A non-statutory heir and non-testamentary beneficiary lacks standing to file a suit to declare a will invalid, and a will executed by a notary for a physically impaired testator remains valid.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
CivilinÄ byla Nr.2A-657-661/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03299-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos; 121.18; 121.21 (S)                           VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. spalio 30 d.VilniusVilniaus apygardos teismo teisÄjų kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Barkauskas (praneÅ¡Äjas), kolegijos teisÄjai Neringa Å vedienÄ ir RÅ«ta VeniulytÄ-JankÅ«nienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovÄs S. G. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs S. G. ieÅ¡kinį atsakovams J.
K., K. K., G. S., treÄiasis asmuo â Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarÄ J. K. dÄl sandorių pripažinimo negaliojanÄiais, nuosavybÄs teisių pripažinimo bei įkeldinimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ ,n u s t a t Ä :           I. GinÄo esmÄIeÅ¡kovÄ S. G. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams J. K., K. K. ir G. S., treÄiasis asmuo â Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarÄ J. K., praÅ¡ydama:
1) pripažinti, kad ½ dalis gyvenamojo namo, esanÄio VeliÄkavos k., Trakų sen., Trakų r., registruoto I. M. vardu, arba ¼ dalis viso gyvenamojo namo nuosavybÄs teise priklauso S. G., taip pat kad 1/4 dalis žemÄs sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2631, nuosavybÄs teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojanÄia 2006-06-01 IÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K.; taikyti vienaÅ¡alÄ restitucijÄ ir įpareigoti J. K. perduoti S. G. minimo gyvenamojo namo dalį ir žemÄs sklypÄ ;
2) pripažinti, kad ½ žemÄs sklypo dalis, unikalus Nr. 4400-0846-2653, nuosavybÄs teise priklauso S. G., pripažinti negaliojanÄia 2006-09-15 pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K. bei taikyti restitucijÄ , įpareigojant J. K. perduoti S. G. minimÄ Å¾emÄs sklypÄ ;
3) pripažinti, kad ½ dalis žemÄs sklypo, unikalus Nr. 4400-0846-2575, nuosavybÄs teise priklauso S. G.; pripažinti negaliojanÄia 2006-09-15 pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp I. M. ir J. K., taikyti vienaÅ¡alÄ restitucijÄ ir įpareigoti J. K. perduoti ieÅ¡kovei minimÄ Å¾emÄs sklypÄ ;
4) pripažinti negaliojanÄia Å¡io žemÄs sklypo 2007-12-06 dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp J. K. ir G. S. ir įpareigoti G. S. perduoti S. G. minimÄ Å¾emÄs sklypÄ ;
5) pripažinti negaliojanÄių oficialųjį testamentÄ , sudarytÄ 2006-06-01 I. M. atsakovei J. K.;
6) įkeldinti ieÅ¡kovÄ Ä¯ gyvenamÄ jį namÄ , esantį VeliÄkavos k., Trakų r.IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad ji ir I. M. nuo 1995 m. iki I. M. mirties 2009-09-01 gyveno faktinÄje neįregistruotoje santuokoje, kÄ patvirtina Trakų rajono namų Å«kio knygoje esantis įraÅ¡as bei liudytojų parodymai. FaktinÄs santuokos metu jie kartu bendromis lÄÅ¡omis â I. M. gaudavo pensijÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovÄ dirbdavo Å«kio darbus, vÄliau gaudavo pensijÄ - atstatÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį VeliÄkavos k.
Trakų r., kuriame gyveno ir kuris buvo sudegÄs per 1995 m. įvykusį gaisrÄ , bendrai Å«kininkavo taip pat įsigijo iÅ¡ valstybÄs žemÄs sklypus, taÄiau I. M. be ieÅ¡kovÄs sutikimo ir žinios, pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos bei pirkimo â pardavimo sutartis minÄtÄ gyvenamojo namo dalį bei žemÄs sklypus perleido atsakovei J. K., kuri ieÅ¡kovÄ iÅ¡ namo iÅ¡keldino, be to, I. M. visÄ turtÄ , įskaitant ir ieÅ¡kovÄs, testamentu paliko J. K.. Kadangi ieÅ¡kovÄ ir I. M. bendrai gyveno kaip faktiniai sutuoktiniai neįregistruotoje santuokoje, t.y. partnerystÄje, jų santykiams taikytinos atitinkamos LR CK 3.229 str. bei kitų CK III knygos normos, reglamentuojanÄios sugyventinių turto teisinį režimÄ , pagal kurį gyvenant partnerystÄje įgytas turtas laikomas priklausanÄiu sugyventiniams bendrosios nuosavybÄs teise, todÄl ieÅ¡kovei turi bÅ«ti pripažinta teisÄ Ä¯ ½ dalį I.
M. turto â gyvenamojo namo bei trijų žemÄs sklypų. Perleisdamas dalį gyvenamojo namo ir žemÄs sklypus atsakovei J. K., I. M. pažeidÄ LR CK 3.233 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad sugyventinis be kito sugyventinio raÅ¡ytinio sutikimo neturi teisÄs parduoti, dovanoti ar kitokiu bÅ«du perleisti, iÅ¡nuomoti, įkeisti jų bendrai įgytÄ ir naudojamÄ turtÄ . Å iuo atveju I. M. gyvenamÄ jį namÄ ir žemÄs sklypus perleido J. K. be ieÅ¡kovÄs sutikimo ir slapta, todÄl Å¡ie sandoriai, kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms teisÄs normoms, pripažintini negaliojanÄiais ir neteisÄtais.
Be to, gyvenamojo namo ir po juo esanÄios žemÄs sklypo dalies perleidimo pagal iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartis sudaryta pažeidžiant ir kitų įstatymų nuostatas, nes jÄ pasiraÅ¡Ä ne pats I. M., o M. S., I. M. negalÄjo pasiraÅ¡yti sutarties dÄl ligos ir senatvÄs, negalÄjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs ir pasekmių, buvo neveiksnus, todÄl toks sandoris laikytinas niekiniu. 2,500 ha bei 0,240 ha žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartys pripažintinos negaliojanÄiomis ir dÄl to, kad jos prieÅ¡tarauja 2006-05-19 I.
M. iÅ¡duotam įgaliojimui, kuriuo buvo pavesta turtÄ ne perleisti, o parduoti, be to, sklypus J. K. pardavÄ jos sutuoktinis K. K., remdamasis 2006-05-19 įgaliojimu, taÄiau žemÄs sklypo, kurio plotas 0,2400 ha, pardavimo įgaliojimas neapima. 2006-09-15 žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartis I. M. atstovavÄs K. K. sudarÄ su savo sutuoktine J. K., tuo pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str. 1 d., 2.136 str. 1 d. nuostatas, draudžianÄias atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su paÄiu savimi, su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu, tÄvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaiÄiais.
Pripažinus žemÄs sklypų perleidimo sutartis negaliojanÄiomis, turÄtų bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia ir 0,2400 ha žemÄs sklypo dovanojimo sutartis, sudaryta tarp J. K. bei G. S.. Pripažinus sandorius negaliojanÄiais taikytina vienaÅ¡alÄ restitucija, o ieÅ¡kovÄ turÄtų bÅ«ti įkeldinta į namÄ , kurio dalis jai priklauso. Atsakovai J. K., K. K., G. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡Ä jį atmesti, kadangi ieÅ¡kovÄ neturi jokių teisių į I. M. turtÄ . NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ nepagrįstai remiasi LR CK VI dalies normomis, reguliuojanÄiomis turtinius santykius tarp sugyventinių, kurie yra įregistravÄ savo partnerystÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, nes PartnerystÄs įstatymas nÄra priimtas, normos nÄra įsigaliojusios, ieÅ¡kovÄ ir I.
M. gyveno neįregistravÄ nei santuokos, nei partnerystÄs, t.y. nebuvo sugyventiniai (partneriai) CK 3.229 str. prasme, todÄl ir jų turtiniams santykiams reguliuotai negali bÅ«ti taikomos CK III knygos normos, įskaitant ir reguliuojanÄias sutuoktinių turto režimÄ . PažymÄjo, kad 1995 m. gaisro metu buvo apdegÄs tik I. M. priklausanÄio gyvenamojo namo stogas ir perdengimas, po gaisro buvo tik iÅ¡ naujo uždengtas stogas, taÄiau viso namo niekas neatstatinÄjo ir neremontavo, atsakovÄ J. K. su savo vyru iÅ¡ senų medžiagų â naudoto Å¡iferio â uždengÄ stogÄ , kai kur prikalÄ senas lentas, tokios bÅ«klÄs namas ir Å«kio pastatai yra iki Å¡iol, kÄ patvirtina pateiktos fotonuotraukos, tuo tarpu ieÅ¡kovÄ jokiomis savo lÄÅ¡omis neprisidÄjo nei prie namo remonto, nei prie jo atstatymo.
J. K. pažymÄjo, kad ji su I. M. buvo seniai pažįstami, kilÄ iÅ¡ to paties kaimo, buvo kaimynai, 1990 m. mirus I. M. sutuoktinei, ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rÄjo I. M., kaip dukra. NurodÄ, kad I. M. turÄjo kelias sugyventines, paskutinÄ jų â ieÅ¡kovÄ, taÄiau ne su viena nenorÄjo susituokti, ypaÄ su ieÅ¡kove, nes ji piktnaudžiavo alkoholiu, nesirÅ«pino namais, Å«kio netvarkÄ, su savo sÅ«numi vartojo prie I. M. smurtÄ , girtavo, I. M. net nenorÄjo, kad ji deklaruotų pas jį savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .
Kadangi I. M. buvo senas ir jam buvo sunku tvarkyti reikalus, jis 2005-10-18 iÅ¡davÄ J. K. įgaliojimÄ tvarkyti paveldÄjimo po savo sutuoktinÄs mirties reikalus, o 2006 m. pasiÅ«lÄ sudaryti turto perleidimo su sÄ lyga iÅ¡laikyti iki gyvos galvos sutartį, perleisdamas dalį namo ir sklypo mainais už priežiÅ«rÄ , rÅ«pestį, iÅ¡laikymÄ , kas ir buvo padaryta. Vykdydama sutartį, atsakovÄ pirko I. M. maistÄ , vaistus, drabužius, rÅ«pinosi jo sveikata, guldÄ Ä¯ ligonines, o jam 2008 m. sulaužius kojÄ , slaugÄ, paskutinius metus prieÅ¡ mirtį buvo pasiÄmusi pas save į namus, juo rÅ«pinosi, o jam mirus, palaidojo savo lÄÅ¡omis, prižiÅ«ri jo kapÄ .
Kadangi ieÅ¡kovÄ ne kartÄ pragerdavo I. M. pensijÄ , jis 2009-01-13 davÄ atsakovei J. K. įgaliojimÄ tvarkyti jo pensijÄ . Dar 2006-06-01 oficialiuoju testamentu I. M. paliko visÄ savo turtÄ J. K., kas įrodo gerus tarpusavio santykius, I. M. pasitikÄjimÄ J. K., jo valiÄ , kad ji jį prižiÅ«rÄtų, rÅ«pintųsi ir pan., todÄl net jei nebÅ«tų sutarÄių, atsakovÄ I. M. turtÄ paveldÄtų pagal testamentÄ . TreÄiasis asmuo Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarÄ J. K. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad su juo nesutinka, praÅ¡Ä atmesti, kaip nepagrįstÄ .
PažymÄjo, kad I. M., sudarydamas 2006-06-01 testamentÄ , buvo veiksnus, pilnai suprato atliekamo veiksmo reikÅ¡mÄ ir pasekmes, taÄiau dÄl fizinių trÅ«kumų pats jo negalÄjo pasiraÅ¡yti, todÄl testamentÄ pasiraÅ¡Ä kitas asmuo dviejų liudytojų akivaizdoje. Sudarant testamentÄ , įstatymas nereikalauja kito sutuoktinio sutikimo, juo labiau, kad ieÅ¡kovÄ nebuvo I. M. sutuoktinÄ. 2006-05-19 įgaliojime I. M. suteikÄ teisÄ K. K. parduoti J. K. žemÄs sklypus, konkreÄiai nurodydamas pirkÄjÄ â J.
K., todÄl jo pagrindu ir buvo sudarytos žemÄs sklypų pirkimo â pardavimo sutartys, nepažeidžiant CK 2.134 str. 1 d. reikalavimų. Turto su iÅ¡laikymu iki gyvos galvos sutartį I. M. sudarÄ asmeniÅ¡kai, įgaliojimas nebuvo naudojamas. PabrÄžÄ, kad visų sandorių sudarymo metu I. M. buvo veiksnus, su jais pilnai sutiko ir to siekÄ, jo 2005-2006 m. veiksmai rodo, kad jis J. K. pasitikÄjo, buvo jos prižiÅ«rimas, nei 2006-06-01 sudaryto testamento, nei sudarytų sandorių iki pat savo mirties nebuvo panaikinÄs ar ginÄijÄs, tuo tarpu ieÅ¡kovÄs sutikimo sudarant Å¡iuos sandorius, jiems nebuvus registruotoje santuokoje, nereikÄjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ bei priteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄs nurodomos LR CK III knygos VI dalies XV skyriaus normos, reglamentuojanÄios bendrÄ gyvenimÄ neįregistravus santuokos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi jos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravÄ savo partnerystÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravÄ santuokos (sugyventiniai), turÄdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ ir I. M. tam tikrÄ laikÄ gyveno kartu, taÄiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravÄ nei santuokos, nei partnerystÄs, o ir įregistruoti partnerystÄ negalÄjo. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. Civilinio kodekso treÄiosios knygos XV skyriaus normos dÄl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojanÄio partnerystÄs įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento, taÄiau toks įstatymas iki Å¡iol nÄra priimtas, todÄl minÄtos normos nÄra įsigaliojusios ir negali bÅ«ti taikomos, ieÅ¡kovÄ ir I.
M. negali bÅ«ti laikomi partneriais (sugyventiniais) CK III knygos XV skyriaus prasme, todÄl jų turtiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos Å¡io skyriaus normos, įskaitant reglamentuojanÄias bendrai įgyto turto teisinį režimÄ , kuriomis remiasi ieÅ¡kovÄ, kaip savo reikalavimų teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieÅ¡kovÄ S. G. nuo 1995 m. gyveno kartu su I. M. jam nuosavybÄs teise priklausanÄioje dalyje gyvenamojo namo, esanÄio VeliÄkavos k., Trakų r., jie iÅ¡ dalies bendrai tvarkÄ Å«kį, taÄiau bendro turto, Å¡iuo atveju â nekilnojamojo turto, nesukÅ«rÄ ir neįgijo, tarp jų nebuvo jokio susitarimo dÄl bendros veiklos ir bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimo, byloje nepateikta ir nÄra jokių įrodymų, kurie leistų jų tarpusavio santykius teisiÅ¡kai kvalifikuoti kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybÄs sukÅ«rimo ar įgijimo.
IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad gyvenami kartu su I. M., kaip sugyventiniai, jie ketino sukurti ir sukÅ«rÄ bendrÄ ja dalinÄ nuosavybÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo lÄÅ¡omis, darbu ar kita forma prisidÄjo prie I. M. nuosavybÄs teise priklausanÄio ir jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar pagerinimo. Teismas ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ pripažinti negaliojanÄiu I. M. 2006-06-01 Oficialųjį testamentÄ , patvirtintÄ Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarÄs J. K., atmetÄ, kaip nepagrįstÄ .
PažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ apskritai neturi teisÄs reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dÄl I. M. testamento nuginÄijimo, nes pagal CK 5.17 str. 1 d. ieÅ¡kinį dÄl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojanÄiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpÄdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldÄtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojanÄiomis. IeÅ¡kovÄ S. G., nebÅ«dama I. M. sutuoktinÄ ar giminaitÄ, nÄra ir negali bÅ«ti I. M. įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ (nepatenka į CK 5.11 str. nurodytų įpÄdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä ), taip pat nÄra ir jo testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ, kadangi jokio turto ar jo dalies I.
M. nei ginÄijamu, nei kitu testamentu ieÅ¡kovei nÄra palikÄs. Taip pat po testamento sudarymo I. M. jo nebuvo nei panaikinÄs, nei pakeitÄs jame iÅ¡reikÅ¡tos savo valios, nei jį ginÄijÄs. Be to, kaip jau buvo minÄta, po I. M. mirties į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo niekas nesikreipÄ, paveldÄjimo byla nebuvo užvesta, t.y. testamentas liko nerealizuotas, nes ir jokio paveldÄtino turto po I. M. mirties neliko, kadangi visas jo turÄtas turtas dar iki mirties buvo paties savininko perleistas atsakovei J.
K. pagal galiojanÄius ir teisÄtus sandorius. Pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ ir jos atstovas nepagrįstai painioja dvi skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas civiliniuose įstatymuose: situacijÄ , kuomet sandorį sudaro neveiksnus, t.y. savo veiksmų prasmÄs negalintis suprasti bei valdyti dÄl psichinÄs ligos ar susirgimo asmuo; bei situacijÄ , kuomet veiksnus asmuo, suvokdamas atliekamo veiksmo esmÄ ir prasmÄ, dÄl tam tikro fizinio trÅ«kumo, ligos ar kitų priežasÄių negali pats pasiraÅ¡yti sandorio.
Pastaruoju atveju, vadovaujantis CK 5.29 str. tokio asmens sudaromÄ testamentÄ , jo praÅ¡ymu gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinÄio teisÄ patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nÄra įpÄdinis pagal testamentÄ , kartu nurodant priežastį, dÄl kurios testatorius negalÄjo pats pasiraÅ¡yti testamento; liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. NagrinÄjamu atveju I. M. 2006-06-01 testamento sudarymo atveju buvo bÅ«tent CK 5.29 str. reglamentuojama situacija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovÄ S. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ spendimÄ . ApeliantÄ teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovÄ ir I. M. nebuvo sugyventiniai. Tai, kad jie buvo sugyventiniai patvirtina byloje esantys duomenys. ApeliantÄ taip pat nurodo, jog ieÅ¡kinyje nurodytas turtas, sutinkamai su CK 3.232 str. nuostatomis priklausÄ S. G. ir I. M.. DÄl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovÄs reikalavimas padalinti turtÄ yra teisÄtas.
TodÄl ir S. G. reikalavimas sandorius pripažinti negaliojanÄiais, atitinka CK 4.95 str. nuostatas. MinÄti sandoriai sudaryti I. M. vardu, taÄiau tuo metu jis negalÄjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mÄs. IeÅ¡kovÄ nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad ji neturi teisÄs ginÄyti testamentÄ . ApeliantÄs manymu, toks aiÅ¡kinimas yra neteisingas bei prieÅ¡tarauja materialinÄs ir procesinÄs teisÄs nuostatomis. Atsakovai pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , su apeliaciniu skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįsta.
Atsakovai nurodÄ, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nÄra teisinio pagrindo. IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisÄtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinÄjant ir faktinÄ, ir teisinÄ bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms taikÄ materialinÄs teisÄs normas.
Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinÄjama ieÅ¡kovÄs S. G. apeliacinio skundo ribose. Å alių paaiÅ¡kinimais, byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad I. M., gyvenÄs VeliÄkavos g. Trakų r. sav., po savo sutuoktinÄs J. M., mirusios 1990-12-23, mirties liko naÅ¡liu ir iki pat savo mirties (mirÄ 2009-09-01) naujos santuokos sudarÄs nebuvo.
I. M. nuosavybÄs teise priklausÄ Â½ dalis gyvenamojo namo ir pastatų (viÅ¡tidÄs, daržinių, sandÄlio, tvartų, pirties), esanÄių VeliÄkavos k. Trakų r., kur jis ir gyveno po sutuoktinÄs mirties. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2006-04-11 įsakymu Nr. 2.3-3449-79 I. M. buvo nutarta parduoti 0,13 ha kitos paskirties (žemÄs naudojimo bÅ«das â gyvenamosios teritorijos / mažaaukÅ¡Äių gyvenamųjų namų statybos) žemÄs sklypÄ , esantį VeliÄkavos k. Trakų r., kuris yra 0,26 ha žemÄs sklypo dalis, t.y.
žemÄs sklypÄ po jam priklausanÄiais gyvenamuoju namu ir pastatais, o taip pat 0,24 ha bei 2,50 ha žemÄs Å«kio paskirties žemÄs sklypus, esanÄius VeliÄkavos k. Trakų r. (b.l. 62). Å ie žemÄs sklypai buvo parduoti I. M. 2006-05-19 ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo pardavimo sutartimi, reg. Nr. JK-2453, bei 2006-05-24 ValstybinÄs žemÄs sklypo pirkimo â pardavimo sutartimis, reg. Nr. JK-2523 ir reg. Nr. JK-2525, patvirtintomis Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarÄs J. K. (b.l. 11-22).ApeliantÄ teigia, kad po I.
M. žmonos mirties, kuri mirÄ 1990 m. gruodžio 23 d., su I. M. pradÄjo draugauti, o 1993 m. pradžioje ji ir persikÄlÄ Ä¯ I. M. sodybÄ kur su I. M. gyveno kaip vyras ir žmona iki pat jo, t.y. I. M. mirties. S. G. teigia, kad ji su I. M. pradÄjo kartu gyventi ne tik turÄdami tikslÄ sukurti Å¡eimyninius santykius, bet juos ir sukÅ«rÄ. Be to, I. M. ir S. G., norÄdami savo, kaip vyro ir moters Å¡eimyninius santykius, kaip numato CK 3.229 straipsnio nuostatos, įteisinti, 1997 m. gruodžio 11 d., Trakų rajono Trakų seniÅ«nijos Namų Å«kio knygoje, eilÄs Nr.387, grafoje, kur kalbama apie Å¡eimyninius ryÅ¡ius su namų Å«kio galva, užregistravo faktÄ , kad I.
M., 1922 m. vasario 15 d. gimimo, yra Å¡eimos galva, o S. G., 1943 m. gimimo, yra sugyventinÄ.ApeliacinÄs instancijos teismas su aukÅ¡Äiau nurodytais apeliantÄs argumentais nesutinka bei pažymi, jog iÅ¡tyrÄs byloje esanÄius įrodymus pirmosios instancijos teismas padarÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄs nurodomos LR CK III knygos VI dalies XV skyriaus normos, reglamentuojanÄios bendrÄ gyvenimÄ neįregistravus santuokos Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos, kadangi jos nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters, kurie, įregistravÄ savo partnerystÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravÄ santuokos (sugyventiniai), turÄdami tikslÄ sukurti Å¡eiminius santykius.
NagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovÄ ir I. M. tam tikrÄ laikÄ gyveno kartu, taÄiau įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravÄ nei santuokos, nei partnerystÄs, o ir įregistruoti partnerystÄ negalÄjo. Pagal LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str. Civilinio kodekso treÄiosios knygos XV skyriaus normos dÄl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojanÄio partnerystÄs įregistravimo tvarkÄ , įsigaliojimo momento, taÄiau toks įstatymas iki Å¡iol nÄra priimtas, todÄl minÄtos normos nÄra įsigaliojusios ir negali bÅ«ti taikomos, ieÅ¡kovÄ ir I.
M. negali bÅ«ti laikomi partneriais (sugyventiniais) CK III knygos XV skyriaus prasme, todÄl jų turtiniams santykiams negali bÅ«ti taikomos Å¡io skyriaus normos, įskaitant reglamentuojanÄias bendrai įgyto turto teisinį režimÄ , kuriomis remiasi ieÅ¡kovÄ, kaip savo reikalavimų teisiniu pagrindu. Ta aplinkybÄ, jog 1997 m. gruodžio 11 d., Trakų rajono Trakų seniÅ«nijos Namų Å«kio knygoje S. G. nurodyta kaip I. M. sugyventinÄ, nesudaro pagrindo teigti, jog tarp S. G. ir I. M. buvo registruota partnerystÄ.Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad apeliantÄ su I.
M. kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį tvarkyti pradÄjo 1995 metais. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galiojÄ Ä¯statymai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu gyventi ir bendrÄ Å«kį vesti pradÄjo 1999 metais, kvalifikuojant tarp jų susiklosÄiusius teisinius santykius taikytinos 1964 metų CK normos. Å io kodekso 472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jungtinÄs veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens.
To paties kodekso 474 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jungtinÄs veiklos sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinÄs jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinÄ jų nuosavybÄ.Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Å¡ias normas, yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninÄmis lÄÅ¡omis, bendru jų darbu teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendros jungtinÄs veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ (1964 m.
CK 472, 474 straipsniai; 2000 m. CK 6.969, 6.971 straipsniai) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinÄje byloje A. B. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-1029/2001; 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinÄje byloje N. Å . v. K. Å ., bylos Nr. 3K-3-37/2004; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinÄje byloje J. M. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-553/2004; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinÄje byloje N. P. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis civilinÄje byloje V. G. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-336/2009; kt.).Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarÄ asmenys buvo susitarÄ siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.
Pagal nurodytÄ teismų praktikÄ tai atitinka jungtinÄs veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybÄs teise tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram Å«kiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinÄs sutarties atveju, bÅ«tina nustatyti, į kÄ buvo nukreipta sutarties Å¡alių valia, t. y. dÄl kokio konkretaus turto (ar dÄl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybÄs teise buvo susitarta.
PažymÄtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrÄ turtÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise. Juolab tokia teise turtÄ Ä¯gyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarÄ asmenys. AiÅ¡kinimas, kad visas jungtinÄs veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarÄių laisvÄs principÄ , nes taip bÅ«tų paneigta Å¡alių laisva valia susitarti dÄl savo bÅ«simų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisÄtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybÄs teisÄ.
Tai reiÅ¡kia, kad sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perÄmÄjų ginÄÄ dÄl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybÄs teisÄs â asmeninÄ vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinÄ, â reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise dÄl kiekvieno konkretaus turto objekto (pvz. žr.: 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinÄje byloje L. M. v.O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).NagrinÄjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinÄs dalyvaujanÄių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, vadovaudamasis jų tikÄtinumo bei laisvo įrodymų vertinimo principais, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos duomenų iÅ¡tyrimu (LR CPK 185 str.), padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nors ieÅ¡kovÄ S. G. nuo 1995 m. gyveno kartu su I.
M. jam nuosavybÄs teise priklausanÄioje dalyje gyvenamojo namo, esanÄio VeliÄkavos k., Trakų r., jie iÅ¡ dalies bendrai tvarkÄ Å«kį, taÄiau bendro turto â nekilnojamojo turto, nesukÅ«rÄ ir neįgijo, tarp jų nebuvo jokio susitarimo dÄl bendros veiklos ir bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimo, byloje nepateikta ir nÄra jokių įrodymų, kurie leistų jų tarpusavio santykius teisiÅ¡kai kvalifikuoti kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) teisinius santykius, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybÄs sukÅ«rimo ar įgijimo.
IeÅ¡kovÄ neįrodÄ, kad gyvendami kartu su I. M., kaip sugyventiniai, jie ketino sukurti ir sukÅ«rÄ bendrÄ ja dalinÄ nuosavybÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo lÄÅ¡omis, darbu ar kita forma prisidÄjo prie I. M. nuosavybÄs teise priklausanÄio ir jo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto įgijimo ar pagerinimo.Taip pat kaip teisingai nustatÄ pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovÄ apskritai neturi teisÄs reikÅ¡ti ieÅ¡kinio dÄl I. M. testamento nuginÄijimo, nes pagal CK 5.17 str. 1 d. ieÅ¡kinį dÄl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojanÄiomis gali pareikÅ¡ti tik kiti įpÄdiniai pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , kurie paveldÄtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys bÅ«tų pripažintos negaliojanÄiomis.
IeÅ¡kovÄ S. G., nebÅ«dama I. M. sutuoktinÄ ar giminaitÄ, nÄra ir negali bÅ«ti I. M. įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ (nepatenka į CK 5.11 str. nurodytų įpÄdinių pagal įstatymÄ sÄ raÅ¡Ä ), taip pat nÄra ir jo testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ, kadangi jokio turto ar jo dalies I. M. nei ginÄijamu, nei kitu testamentu ieÅ¡kovei nÄra palikÄs. Taip pat po testamento sudarymo I. M. jo nebuvo nei panaikinÄs, nei pakeitÄs jame iÅ¡reikÅ¡tos savo valios, nei jį ginÄijÄs. Be to, kaip jau buvo minÄta, po I.
M. mirties į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo niekas nesikreipÄ, paveldÄjimo byla nebuvo užvesta, t.y. testamentas liko nerealizuotas, nes ir jokio paveldÄtino turto po I. M. mirties neliko, kadangi visas jo turÄtas turtas dar iki mirties buvo paties savininko perleistas atsakovei J. K. pagal galiojanÄius ir teisÄtus sandorius. Taip pat ieÅ¡kovÄ nepagrįstai painioja dvi skirtingas teisines situacijas, reglamentuojamas civiliniuose įstatymuose: situacijÄ , kuomet sandorį sudaro neveiksnus, t.y. savo veiksmų prasmÄs negalintis suprasti bei valdyti dÄl psichinÄs ligos ar susirgimo asmuo; bei situacijÄ , kuomet veiksnus asmuo, suvokdamas atliekamo veiksmo esmÄ ir prasmÄ, dÄl tam tikro fizinio trÅ«kumo, ligos ar kitų priežasÄių negali pats pasiraÅ¡yti sandorio.
Pastaruoju atveju, vadovaujantis CK 5.29 str. tokio asmens sudaromÄ testamentÄ , jo praÅ¡ymu gali už jį pasiraÅ¡yti notaro ar kito turinÄio teisÄ patvirtinti testamentÄ pareigÅ«no ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nÄra įpÄdinis pagal testamentÄ , kartu nurodant priežastį, dÄl kurios testatorius negalÄjo pats pasiraÅ¡yti testamento; liudytojai taip pat turi pasiraÅ¡yti testamente. NagrinÄjamu atveju I. M. 2006-06-01 testamento sudarymo atveju buvo bÅ«tent CK 5.29 str. reglamentuojama situacija.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padaryto įrodymų įvertinimo teisingumo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas pakankamais įrodymais, todÄl jis negali bÅ«ti panaikintas remiantis tik apeliantÄs argumentais.Remdamasis iÅ¡dÄstytais motyvais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priÄmÄ teisÄtÄ sprendimÄ , todÄl jis paliktinas galioti. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisÄjų kolegija n u t a r Ä: Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                    Alvydas Barkauskas                                                                  Neringa Å vedienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â RÅ«ta VeniulytÄ-JankÅ«nienÄ