Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f082f175-e3cb-4f11-9876-4e03f106f3c0 KI-generiert

Appeal dismissed; oral loan contract unproven; court upheld first-instance judgment against plaintiff.

Geschäftsnummer f082f175-e3cb-4f11-9876-4e03f106f3c0
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appeal court dismissed the plaintiff's request to recover an alleged loan of 35,000 Lithuanian Litas, upholding the first-instance judgment. The plaintiff argued for a verbal loan agreement supported by a bank transfer, while the defendant contested the existence of such a contract. The court ruled that without written evidence of the loan agreement, the plaintiff's claim could not be substantiated, and the first-instance court correctly applied the law.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LR CPK 326 str. 1d. 1p.; A loan contract must be proven by written evidence; absence of such evidence precludes recovery of alleged verbal loans.

Schlagwörter

KI-generiert
loan contract written evidence verbal agreement burden of proof civil procedure appeal dismissal oral testimony

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
LR CPK 326 str. 1d. 1p.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008
Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m.
2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010
3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m.
2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010
3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektÄ teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiÅ¡kai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                                                                                                                Pranešėja R. Bartašienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-617-357/2012Teisėja A.

Monstavičienė                                    Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00001-2012-8                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 35.3.;121.21.                                                                              ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 5 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams S. G., V. G. dėl piniginės prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo.            Teismas, n u s t a t ė:                                                                    I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

Ž. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų S. G. ir V. G. solidariai  35000 Lt skolos, 8,77 proc. dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo 2008-02-14 iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, kompensacinę funkcijÄ atliekančias 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo 2008-02-25 iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (1-5 b. l.).

         IeÅ¡kovas nurodė, kad žodiniu susitarimu S. G. pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 35000 Lt. RaÅ¡ytinė sutartis tarp Å¡alių dėl paskolos suteikimo nebuvo suraÅ¡yta. IeÅ¡kovas pinigus atsakovui sumokėjo 2008-02-14 bankiniu mokėjimo nurodymu, kuriame nurodyta, kad suteikiama 35000 Lt paskola S. G. iki 2008-02-25. Teigia, kad nustatytu terminu skola nebuvo grÄ Å¾inta. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ Â dėl paskolos grÄ Å¾inimo, tačiau skola negrÄ Å¾inta iki Å¡iol.

Kadangi paskolos sutartis sudaryta santuokoje, todėl tikėtina, kad pinigus atsakovas skolinosi Å¡eimos interesais ir poreikiais, todėl laiko, kad atsakovai, kaip sutuoktiniai, turi atsakyti solidariai.          Atsakovai S. G. ir V. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (55-57 b. l.).Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas norėjo pirkti automobilį, todėl 35000 Lt buvo pervesti į atsakovo buvusios įmonės sÄ skaitÄ , konvertuoti į eurus ir pervesti į įmonės vardu veikusio Atanasovo A.

S. sÄ skaitÄ Italijos banke. Pastarojo nupirktas automobilis ,, Toyota Previa“ buvo pargabentas į LietuvÄ Â ir pateiktas ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei M. Ž. iÅ¡bandymui. Atlikę bandomÄ jį važiavimÄ automobilio atsisakė, todėl automobilis buvo parduotas kitam asmeniui, o pinigai paimti iÅ¡ įmonės sÄ skaitos ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nesilaikė paskolos sutarties sudarymo formos ,nes ji nesudaryta raÅ¡tu, nebuvo atsakovo                 S. G. valios skolintis 35000 Lt ir paskolÄ grÄ Å¾inti per 12 dienų.

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.            Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. Ž. atsakovui S. G. 1000 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų.            Priteisė iÅ¡ A. Ž. 1199,19 žyminio mokesčio ir 13,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.            Spendimui įsiteisėjus, nurodė panaikinti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę 2012-01-25 Å iaulių miesto apylinkės teismo nutartimi taikytÄ turto areÅ¡tÄ S. G. ir V.

G. nekilnojamam ir kilnojamam turtui (137-140 b. l.).            IÅ¡ byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovas atsakovui S. G. 2008-02-14 pervedė 35000 Lt ir mokėjimo paskirtis nurodyta „paskola iki 2008-02-25“.           Teismas pažymėjo, kad bylos Å¡alių ginčas kilo dėl paskolos santykių tarp jų buvimo ar nebuvimo ir pinigų grÄ Å¾inimo. Teismas akcentavo tam, kad tarp Å¡alių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikÅ¡mę turintys faktai: paskolos dalyko, tai yra pinigų, perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui.

Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienai nesant, paskolos sutartis negali bÅ«ti laikomas sudaryta. IeÅ¡kovas nurodė, kad jis atsakovui S. G. pinigus pervedė mokėjimo nurodymu, atsakovas Å¡ios aplinkybės, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus gavo, neginčija, todėl teismas laikė, kad kitos sudėtinės sandorio kaip paskolos sutarties dalies, atsakovo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ nebuvo, todėl Å¡ios sÄ lygos nesant sprendė, kad tarp Å¡alių nebuvo sudaryta paskolos sutartis.

Be to, atsakovas neigia, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovo 35000 Lt gavo kaip paskolÄ . Teismo nuomone, ieÅ¡kovas 35000 Lt pervesdamas į asmeninę S. G. banko sÄ skaitÄ vykdė susitarimÄ su atsakovu, suprasdamas, kad su juo paskolos sutarties nesudaro, tačiau banko pavedime nurodydamas pinigų paskirtį kaip paskolÄ , taip jis veikė savo interesais ir savo rizika.           Teismas laikė, kad ieÅ¡kovas įrodymų, kad paskolos sutartis buvo sudaryta ir su atsakove V. G. nepateikė, todėl teismas ieÅ¡kovo motyvÄ , kad paskolÄ atsakovai panaudojo Å¡eimos interesais, laikė nepagrįstais ir neįrodytais.

           IÅ¡ pateiktų duomenų bylai teismas matė, kad atsakovas, gavęs ieÅ¡kovo nurodytÄ 35000 Lt sumÄ juos konvertavęs į eurus 2008-02-14 pervedė į įmonės vardu veikusio A. A. S. sÄ skaitÄ Italijos banke už automobilį , kurį ieÅ¡kovas norėjo pirkti. IeÅ¡kovo pavardė ir perkamo automobilio markė nurodyta ir atsakovo pateiktuose dokumentuose. Atsakovas nurodė, kad jis ne vienus metus užsiima automobilių verslu, turėjo IÄ® ,,Markata“ ir su A.

A. S. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl automobilių paieÅ¡kos, užpirkimo ir dokumentų tvarkymo, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pateikta sutartis. IÅ¡ pateiktos sÄ skaitos teismas matė, kad M. Ž. vardu 2008-02-20 iÅ¡raÅ¡ytas dokumentas automobiliui TOYOTA PREVIA, tačiau sunaikintas, nes kaip nurodė atsakovas, ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė atsisakė automobilį pirkti, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti sudaryta ne paskolos, bet pirkimo – pardavimo sutartis.

Atsakovas nurodė, kad su ieÅ¡kovu jų santykiai buvo geri, automobilį apžiÅ«rėjo ieÅ¡kovas kartu su M. Ž., jis patarė jiems neskubėti, pavažinėti, tačiau ieÅ¡kovui automobilis nepatiko ir jį grÄ Å¾ino, o atsakovas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jo įmokėtÄ sumÄ atskaičius už paslaugÄ viso 34409 Lt. IeÅ¡kovas aplinkybę, kad automobilis pirktas žmonai         M. Ž. neigė, pateikė iÅ¡tuokos liudijimÄ , kad tuo metu jų santuoka buvo nutraukta ir nurodė, kad santykių nepalaikė, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė V.

G. parodė, kad ieÅ¡kovas su žmona gerai bendravo, ji yra pasiskolinusi iÅ¡ jų pinigų, pinigus skolino ir Ž.. Remiantis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas negalėjo vertinti atsakovo pateikto, kaip liudytosios M. Ž. sutikimo dėl automobilio pirkimo ir Å¡io sutikimo tekste nurodytu aplinkybių, nes ji nebuvo iÅ¡klausyta teisme kaip liudytoja, nors tokį pageidavimÄ buvo iÅ¡reiÅ¡kęs atsakovas S. G..            Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ ieÅ¡kovui nurodė ne tik liudytojai T.

D., M. G. ir A. S., bet ir atsakovai. Teismas liudytojų parodymus vertino kaip įrodymÄ , kad atsakovas S. G. su ieÅ¡kovu atsiskaitė ir grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 34409 Lt sumÄ . Atsakovas S. G. teigė, kad automobilis, kurį atsisakė pirkti ieÅ¡kovas, buvo netrukus parduotas, dėl to jis galėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina pateikti 2008-03-21 kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai. IeÅ¡kovo praÅ¡omos apklausti liudytojos A. G.–M. parodymais, kaip įrodymu dėl paskolos sutarties sudarymo ir įvykdymo, teismas nesirėmė.

           Teismas iÅ¡tyręs Å¡alių pateiktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų 35000 Lt sumÄ teisiniu požiÅ«riu yra nepagrįstas ir netenkintinas.            Netenkinus pagrindinio ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 35000 Lt skolos, teismas netenkino ir iÅ¡vestinio ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 8,77 proc. dydžio metines palÅ«kanas, kurios paskaičiuotos kaip M. Ž. A. Ž. piniginės prievolės nevykdymas, bei dukart praÅ¡omas priteisti metines palÅ«kanas po 5 procentus, kadangi tik terminÄ Â Ä¯vykdyti piniginę prievolę paleidęs skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas. Kadangi žyminio mokesčio dalis teismo nutartimi buvo atidėta iki ieÅ¡kinio iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės, todėl ieÅ¡kinį atmetus, teismas priteisė 1199 Lt žyminio mokesčio sumÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo.

IÅ¡ ieÅ¡kovo teismas priteisė ir bylinėjimosi, advokato paslaugų iÅ¡laidas atsakovui S. G. ir paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei.                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. Ž. praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (142-148 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:           1. Apeliantas teismo argumentÄ , jog tarp Å¡alių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, nes, teismo manymu, trÅ«ko vienos sudėtinės paskolos teisinių santykių dalies - paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ , laiko nepagrįstu, prieÅ¡taraujančiu suformuotai teismų praktikai ir lėmusiu kitų bylos aspektų ydingÄ vertinimÄ . Sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.

Todėl aplinkybė, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta įstatymo nustatyta forma nesant imperatyvaus nurodymo įstatyme dėl sutarties negaliojimo, nedaro sudarytos paskolos sutarties savaime negaliojančios.          2. Ä®rodymų vertinimas ginčijamame teismo sprendime palaikant atsakovo pozicijÄ apelianto laikytinas neatitinkančiu įstatymų numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, pažeidžiančiu teismo pareigÄ atlikti kompleksinį įrodymų vertinimÄ , o dalis iÅ¡vardintų byloje esančių dokumentų apskritai negalėjo bÅ«ti vertinami byloje kaip tinkami įrodymai.

Teismas, atsakovų į bylÄ pateikus įvairius dokumentus, neva įrodančius, jog pinigai jiems pervesti už automobilį, kurį esÄ ieÅ¡kovas pirko savo žmonai, rėmėsi aklai ir visiÅ¡kai nepaisė nei įstatyme aiÅ¡kiai numatytų reikalavimų, keliamų įrodymams, jų leistinumui, patikimumui, nei ieÅ¡kovo atstovo pastaboms dėl atsakovų pateiktų dokumentų ydingumo.              3. Teismas nepagrįstai konstatavo tarp Å¡alių nebuvus paskolos teisinių santykių ir, kad perduoti pinigai ieÅ¡kovui buvo grÄ Å¾inti.

Teismas nepagrįstai, siekiant patvirtinti pinigų grÄ Å¾inimÄ pagal paskolos sutartį, rėmėsi liudytojų parodymais, kadangi įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais Å¡ia faktui įrodyti. Teismas šį reglamentavimÄ apėjo formaliai pasirėmęs teisingumo, protingumo, teisingumo principais, kas verčia abejoti tokio teismo pasirinkimo teisingumu ir teisėtumu.

Ä®rodymai, kuriais remdamasis teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog skola ieÅ¡kovui grÄ Å¾inta, yra nepatikimi, subjektyvÅ«s, vienpusiÅ¡ki, neiÅ¡samÅ«s, kai kuriais aspektais vieni kitiems prieÅ¡taraujantys. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovai S. G. ir V. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (154-157 b. l). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:   Teismas pagrįstai konstatavo, jog pinigų perdavimo faktas, nesant gavėjų, Å¡iuo atveju atsakovų iÅ¡reikÅ¡tos valios skolintis pinigus ir įpareigojimo juos grÄ Å¾inti kaip paskolÄ , reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo A.

Ž. nurodoma paskolos sutartis su atsakovais S. G. ir V. G. sudaryta nebuvo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir kitus teismo daugybinius įstatymų nesilaikymo atvejus, nelogiÅ¡kas iÅ¡vadas, nesilaikymÄ teisminės praktikos ir pan., tačiau bylos duomenys leidžia teigti, jog visa tiesa tik asmens (žmogaus), nepatenkinto teismo sprendimu, samprotavimai, kaip rungtyniÅ¡kumo civiliniame procese pasekmė, iÅ¡skyrus dokumentų neiÅ¡vertimÄ Ä¯ lietuvių kalbÄ faktÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į teisminę praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo santykius, pagrįstai ieÅ¡kovo A.

Ž. ieÅ¡kinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad Å¡iuo aspektu naujų apylinkės teisme neiÅ¡dėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.           Dėl Å¡alių teisinių santykių vertinimo           LR CK 6.870 straipsnyje apibrėžta paskolos samprata – paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių. Realine ji laikoma todėl, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien Å¡alių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ .

Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Be to, pinigų perdavimas yra valinis veiksmas ir, kaip ir bet kuris sandoris, negali bÅ«ti veikiamas kitų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų, todėl Å¡is veiksmas turi bÅ«ti atliekamas ir teismų aiÅ¡kinamas taip, kad nekiltų abejonių dėl sandorio Å¡alies valios gauti pinigus ir juos grÄ Å¾inti pagal susitarimÄ suvaržymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Belgijos UAB „ Lenaers ir Co“ v.

L. V., bylos Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. L. v. B. V., bylos Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008).             Fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Bendroji raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikymo pasekmių taisyklė yra ta, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau nesilaikiusios įstatymo reikalaujamos raÅ¡ytinės formos Å¡alys netenka teisės remtis liudytojų parodymais įrodinėdamos sandorio sudarymo ir jo įvykdymo faktÄ (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Taigi sandorio Å¡alys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį raÅ¡ytine forma, kartu prisiima rizikÄ dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v.

A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008).             Šioje byloje nustatyta, kad raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis tarp Å¡alių nebuvo sudaryta. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2008 m. vasario 14 d. banko mokėjimo nurodymas patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas A. Ž. pervedė atsakovui S. G. 35 000 Lt, pavedime nurodant mokėjimo paskirtį – suteikiama paskola S. G. iki 2008-02-25 (6 b. l.).

Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymÄ liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t.. Dėl to kvalifikuojant tarp Å¡alių susiformavusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias Å¡alių teises bei pareigas, bÅ«tina įvertinti Å¡alių nurodytų faktų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti apie santykių tarp Å¡alių pobÅ«dį, visumÄ .

            Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas teigdamas apie paskolos sutarties sudarymÄ , nesilaikė paprastos raÅ¡ytinės formos reikalavimų (CK 6.871 str. 1 d.), neįrodė, kad sudarė raÅ¡ytinę paskolos sutartį 35 000 Lt sumai. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo teiginį apie paskolos sutarties sudarymÄ , ieÅ¡kovo nurodymas pavedime yra vienaÅ¡aliÅ¡ka sÄ lyga, kuri nėra patvirtinta kitos Å¡alies, atsakovas nėra pasirašęs ir kitos privalomos tokiam sandoriui sudaryti sÄ lygos – įsipareigojimo paskolÄ grÄ Å¾inti.

Apelianto argumentai dėl atsakovo konkliudentinių veiksmų nėra pagrįsti, nes paskolos sutartinius teisinius santykius apibÅ«dina ne vienos Å¡alies įraÅ¡yta pinigų pervedimo paskirtis, bet sandorio esmė. Nesant Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl bÅ«tinų paskolos sutarčiai sudaryti sÄ lygų, toks ieÅ¡kovo piniginių lėšų pervedimas atsakovui, laikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu sudarytu tik paties apelianto, kuris negali patvirtinti paskolos sudarymo santykių atsiradimo tarp Å¡alių.

IÅ¡ 2008-02-25 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieÅ¡kovas pervedė į atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ 35 000 Lt sumÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių apie atsakovui pervestų piniginių lėšų paskirtį, todėl darytina iÅ¡vada, kad minėtas mokėjimo nurodymas, patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktÄ , tačiau CPK 6.871 straipsnio prasme pats savaime nepatvirtina Å¡alių paskolos sutarties sudarymo fakto. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas neargumentavo Å¡alių susitarimo tikslo, nenurodė priežasčių lėmusių trumpÄ grÄ Å¾inimo terminÄ .

Todėl vien tik ieÅ¡kovo 2008-02-14 atliktas mokėjimo nurodymas, negali patvirtinti pinigų priėmimo pobÅ«džio, todėl Å¡alių sutartiniai santykiai nustatomi atsižvelgiant į visus įrodymus, paneigiančius paskolos sutarties tarp Å¡alių buvimÄ . Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino ne kaip paskolos, bet kaip automobilio pirkimo - pardavimo santykius.              Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Å¡alių teisinius santykius, pagrįstai konstatavo, kad mokėjimo nurodymas patvirtina tik pinigų pervedimo ir gavimo faktÄ , bet CK 6.871 str. prasme nepatvirtina Å¡alių paskolos sutarties sudarymo fakto, kadangi nėra sudėtinės paskolos teisinių santykių dalies – paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ . Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, teismas teisėtai ir pagrįstai, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , susiklosčiusius Å¡alių santykius, kvalifikavo kaip pirkimo-pardavimo santykius.             Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad tarp Å¡alių paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nuo teisminės praktikos nenukrypo, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.

         Dėl įrodymų vertinimo           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v.

UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).         Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.).

Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.            Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas įrodė, kad tarp Å¡alių nebuvo paskolos sutartinių santykių, o tarp Å¡alių yra susiklostę automobilio pirkimo-pardavimo santykiai.

Civiliniame procese galiojant rungimosi principui, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK178 straipsnio norma reiÅ¡kia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje bylos P. S. ir G.

B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N., Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V., Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v.

UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Taigi, pagal įstatymÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tent atsakovui teko pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumÄ , t. y. aplinkybę, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo buvo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis.           Apelianto argumentas, kad kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumÄ , nes sandorio Å¡alis neturi teisės tokio sandorio įrodinėti liudytojų parodymais, laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ , įrodinėjo ne tik liudytojų parodymais.

Byloje atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, leidžia teisėjų kolegijai, Å¡alių susiklosčiusius santykius vertinti kaip automobilio Toyota Previa pirkimo-pardavimo santykius, todėl ieÅ¡kovas neteisingai aiÅ¡kina Å¡alių įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ . Tokio sandorio neįvykdymo pasekmes, pinigų negrÄ Å¾inimÄ , atsakovo nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovo sÄ skaita, turėjo įrodyti ne atsakovas, bet ieÅ¡kovas.Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas, iÅ¡ ieÅ¡kovo gautÄ 35000 Lt sumÄ , 2008-02-14 tarptautinio mokėjimo pavedimu konvertavo į eurus ir pervedė juos į įmonės vardu veikusio A.

A. S. sÄ skaitÄ Italijos banke, nurodydamas mokėjimo paskirtį už automobilius (59, 60 b. l.) IeÅ¡kovo pavardė ir perkamo automobilio markė nurodyta ir atsakovo pateiktuose dokumentuose (90, 91 b. l.). Byloje esanti pažyma-sÄ skaita panaikinta, negalioja kaip Å«kinę operacijÄ patvirtinantis įmonės buhalterinis dokumentas, tačiau kaip raÅ¡ytinis įrodymas, vertintina kartu su kitais įrodymais. Å i pažyma patvirtina aplinkybę, kad iÅ¡ atsakovo įmonės M. Ž. vardu ketinta pirkti automobilį Toyota Previa, tačiau 2008-02-20 iÅ¡raÅ¡ytas dokumentas automobiliui perbrauktas ir nurodytas kaip sugadintas, kadangi Å¡is automobilis ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei netiko.

Atsakovas S. G. nurodyta aplinkybę, kad automobilis, kurį atsisakė pirkti ieÅ¡kovas buvo netrukus parduotas, patvirtina pateikti 2008-02-21 kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, kuriuose įraÅ¡ytas pagrindas -paskolos grÄ Å¾inimas pagal mokėjimo nurodymÄ 2008-02-14 (93, 94 b. l.). Be to, Å¡iuose dokumentuose nurodyta grÄ Å¾intina 34 409 Lt suma, atskaičius suteiktos paslaugos kainÄ už automobilio suradimÄ , laikytina atitinkančiÄ , kuri buvo skirta automobilio įsigijimui. Automobilių pardavėjas A.

A. S. ieÅ¡kovui A. Ž. 2008-02-14 iÅ¡rašė tik vienÄ sÄ skaitÄ Nr. 8050017, 9840 eurų sumai (91 b. l.). Kita sÄ skaita Nr. 8050018 iÅ¡raÅ¡yta ne ieÅ¡kovui, bet atsakovo S. G. individualiai įmonei „Markata", nes įmonė yra PVM mokėtoja, kas galimai lėmė skirtingų kainÄ nurodymÄ (92 b. l .). Be to, automobilio pirkimÄ pagrindžiantys įrodymai ir atsakovo nurodytos aplinkybės, apelianto nėra paneigti, todėl apelianto samprotavimai dėl skirtingo jų vertinimo, laikytini nepagrįstais.

          Nagrinėjamoje byloje pinigų grÄ Å¾inimo faktas ieÅ¡kovui įrodytas ne tik liudytojų parodymais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais, o jų visuma pirmosios instancijos teismui leido taikyti  CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ raÅ¡ytinės formos nesilaikymo pasekmių taisyklės iÅ¡imtį. Remiantis iÅ¡dėstytu, apelianto argumentas, kad atsakovas įrodinėdamas pinigų sumos 35000 Lt, kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , negali remtis liudytojų parodymais, nes bÅ«tų pažeistas CK 1.93 str.2d. reikalavimas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kadangi ne lietuvių kalba suraÅ¡ytų dokumentų turinys buvo suprastas teisingai, ir Å¡ių dokumentų vertimai pateikti prie atsiliepimo į apeliacinį skundÄ , Å¡i apelianto nurodoma aplinkybė, teisėjų kolegijos nelaikytina esminiu pažeidimu, nes LR CPK 328 str. yra įtvirtinta nuostata, jog iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinami vien formaliai pagrindais (158-167 b. l.).         Dėl paskolos grÄ Å¾inimo  Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę.

Nagrinėjamu atveju, atsakovas pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ ieÅ¡kovui įrodinėjo savo paaiÅ¡kinimais, įmonės dokumentais ir liudytojų parodymais, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai iÅ¡sprendė įrodymų leistinumo klausimÄ ir tinkamai juos vertino. Apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kovo buvusios žmonos M. Ž. netinkamo įrodymų vertinimo atmestini, kadangi ieÅ¡kovo ir jo buvusios žmonos santykiai, nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

Be to, apeliantas liudytojų, patvirtinančių pinigų grÄ Å¾inimo faktÄ , susijusių darbo, draugystės, verslo ir giminystės ryÅ¡iais su atsakovu, parodymus vertina kaip nepatikimus, tačiau savo apeliaciniame skunde apeliuoja į savo buvusios sutuoktinės parodymus, kaip nepagrįstai neįvertintus. 2012m.gegužės 31d. teismo posėdyje nurodyta 2009-08-11 raÅ¡ytinė paskolos sutartis tarp A. Ž. ir S. G. (b.l.132), kuria atsakovas paskolino pinigus ieÅ¡kovui, tik patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovui buvo žinomas raÅ¡ytinės paskolos sutarties formos reikalavimas ir leidžia teigti, kad tarp Å¡alių susiklostę paskoliniai santykiai bÅ«davo įforminami tinkamai.

Toks dokumentas rodo, kad po pusantrų metų nuo ginčijamo sandorio sudarymo (2008-02-25), tarp Å¡alių buvo draugiÅ¡ki santykiai ir naujo sandorio sudarymas logiÅ¡kai paneigia atsakovo galiojusiÄ kokiÄ nors prievolę ieÅ¡kovui, nes Å¡alys nebekalba apie skolos grÄ Å¾inimÄ ar įskaitymÄ .         Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties sudarymÄ , o Å¡alims sudarius automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovo teisė į negrÄ Å¾intos paskolos priteisimÄ negali bÅ«ti ginama.            Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektÄ teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiÅ¡kai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje         Byloje pateikta duomenų apie Markata S. G. įmonės turėtas vertimo 100 Lt išlaidas (168-169 b. l.). Kadangi turėtos vertimo išlaidos apmokėtos ne atsakovo, o jo įmonės, kuri byloje nėra šalimi, jos nepriteistinos. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                               Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Regina Agota Gutauskienė                                                                                                             Egidijus Mockevičius