Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f081ccb1-a305-469a-862c-4eac307db7fc KI-generiert

Court partially allowed non-material damage claim against prison for minor living space violation and food quality issues.

Geschäftsnummer f081ccb1-a305-469a-862c-4eac307db7fc
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Panevėžys Regional Administrative Court partially dismissed the prisoner's claim for 2,000 EUR in non-material damages against the state prison. While the court acknowledged violations regarding minimum living space and food quality, it found no evidence of intentional harm or severe health consequences. Consequently, the court awarded only 100 EUR, deeming the full amount excessive given the minor nature of the infractions and the inherent hardships of incarceration.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LRTA 87 str.; LRTA 88 str. 1 ir 5 punktai; LRTA 132 str. 1 dalis; LRTA 133 str. - When a prisoner claims non-material damage for minor infractions of living conditions, the court must balance the violation against the inherent hardships of imprisonment; if the violation is minor and no specific health harm is proven, a reduced compensation reflecting the severity of the breach is appropriate.

Schlagwörter

KI-generiert
non-material damage compensation prison living conditions minimum living space violation food quality standards administrative liability inherent hardship of incarceration proportionality in damages

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis
Civilinio kodekso 6.247 straipsnis
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019
2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019
2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019
2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019
2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Administracinė byla Nr. I1-4279-279/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00845-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 51.4.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 4 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde, skundo papildymuose, atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (toliau visi pareiÅ¡kėjo pateikti procesiniai dokumentai vadinami skundu) (b. l. 1–3, 13, 55, 65) nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo laikomas Marijampolės PN Kybartų sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Marijampolės PN jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjo teigimu, gaisro atveju Marijampolės PN jam kilo pavojus gyvybei, nes čia nebuvo prieÅ¡gaisrinių išėjimų, gesintuvų. Marijampolės PN buvo prasti duÅ¡ai, duÅ¡uose neužtekdavo karÅ¡to vandens, vanduo buvo prastos kokybės. Marijampolės PN buvo tiekiamas prastos kokybės maistas, tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad yra antros grupės invalidas, tačiau buvo priverstas miegoti antrame lovos aukÅ¡te, o į jÄ Ä¯lipti jam buvo sunku.

Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundÄ (b. l. 17–21) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Marijampolės PN pateikė duomenis apie tai, kokiuose kambariuose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, koks Å¡ių kambarių plotas, kiek juose buvo laikoma nuteistųjų. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiÅ¡kėjui teko 3,02 kv. m ploto, tačiau Å¡is pažeidimas yra formalaus pobÅ«džio, nes pareiÅ¡kėjas bendrabučio tipo patalpose visÄ dienÄ galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbÄ , bibliotekÄ , valgyklÄ ir panaÅ¡iai.

Nurodė, kad Marijampolės PN nuteistųjų gyvenamojoje zonoje prieÅ¡gaisrinė sauga yra užtikrinimas, visuose bendrabučio aukÅ¡tuose yra evakuaciniai išėjimai, kÄ Ä¯rodo bendrabučio evakuacijos planai. Nurodė, kad Marijampolės PN esanti katilinė užtikrina, kad visiems nuteistiesiems jų maudymosi dienÄ bÅ«tų suteikiamas karÅ¡tas vanduo. Medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę, kas yra pakankamas kiekis konsultacijoms ir medicininei pagalbai suteikti.

Marijampolės PN odontologinės paslaugos suteikiamos iš anksto užsiregistravusiems nuteistiesiems. Nurodė, kad Marijampolės PN yra tiekiamas kokybiškas maistas. Pateiktuose papildomuose duomenyse (b. l.

76) Marijampolės PN nurodė, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Marijampolės PN jam buvo suteikta lova pirmajame aukÅ¡te, tačiau pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ perkelti jį į kitÄ kambarį, todėl jam buvo suteikta lova antrajame aukÅ¡te. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad neturtinė žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė jokių įrodymų kaip pasireiÅ¡kė ir kokia konkreti neturtinė žala jam buvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės PN atlyginimo. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l.

1) nurodė, kad netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN buvo laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų (b. l.

22) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN laikomas nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. Byloje esant tokiems duomenims, byloje sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. (skundo suraÅ¡ymo diena) (toliau – ir ginčo laikotarpis). Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina). Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jam nebuvo užtikrinama minimali gyvenamojo ploto norma. Ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir 2003 m. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 papunktis nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu V-31 patvirtintų ,,Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punkte nustatyta, kad kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 18-19) nustatyta, kad pareiškėjas: -laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo laikomas 322-ame kambaryje, kurio plotas 36,24 kv. m, jame buvo laikoma nuo 6 iki 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,02 kv. m iki 6,04 kv. m ploto; -laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 14 d. buvo laikomas 303-ame kambaryje, kurio plotas 16,56 kv. m, jame buvo laikoma nuo 4 iki 5 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko nuo 3,31 kv. m iki 4,14 kv. m ploto; -laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. buvo laikomas 321-ame kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m, jame buvo laikoma 10 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,60 kv. m ploto.

Teismas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjui tekusiÄ minimalaus gyvenamojo ploto normÄ , gyvenamosios patalpos plotÄ padalino iÅ¡ gyvenamojoje patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje paskyrimo į kamerÄ dienÄ , skaičių (žiÅ«rėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018). Apibendrinus nustatytus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas pažeidžiant 2003 m.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 papunktyje nustatytÄ 3,1 kv. m minimalaus ploto reikalavimÄ bendrabučio tipo patalpoms, nes pareiÅ¡kėjui teko tik 3,02 kv. m gyvenamojo ploto (trÅ«ko 0,08 kv. m). Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

Dalį ploto pareiÅ¡kėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi bÅ«ti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sÄ lygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016).

Tik nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (LVAT 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Todėl teismas sprendžia, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

Likusį ginčo laikotarpį pareiškėjui tekusi minimalaus ploto norma nebuvo pažeista, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta priešgaisrinė sauga. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

17) nurodė, kad nuteistųjų gyvenamoje zonoje prieÅ¡gaisrinė sauga yra užtikrinama, esant gaisro atvejui visuose visuose bendrabučio aukÅ¡tuose yra evakuaciniai išėjimai, kÄ Ä¯rodo byloje pateikti bendrabučio evakuacijos planai (b. l. 39-43). Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais. Vertinant pareiÅ¡kėjo teiginius, sprendžiama, kad skunde gaisrinės saugos taisyklių pažeidimai apibÅ«dinti abstrakčiai, jų detaliai neapraÅ¡ant. Todėl vien deklaratyvaus ir abstraktaus pobÅ«džio teiginiai, jog buvo pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės gaisrinės saugos srityje, nenurodant konkrečių jų pažeidimų, negali bÅ«ti pripažįstami kaip pakankami įrodymai, patvirtinantys pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ). Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, turėdamas informacijos apie tai, jog Marijampolės nevykdo prieÅ¡gaisrinę saugÄ Â reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, turėjo teisę teikti skundus valstybinės prieÅ¡gaisrinės priežiÅ«ros subjektams.

Nagrinėjant bylÄ , duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus, teiktus valstybinę prieÅ¡gaisrinę  priežiÅ«rÄ vykdantiems subjektams, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡sdėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN nebuvo užtikrinta prieÅ¡gaisrinė sauga, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo prasti duÅ¡ai, duÅ¡uose neužtekdavo karÅ¡to vandens, vanduo buvo prastos kokybės. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi taip, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 17-18) nurodė, kad Marijampolės PN pagal patvirtintÄ grafikÄ (b. l. 44-45) pareiÅ¡kėjui buvo suteikta teisė kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Nurodė, kad Marijampolės PN esanti katilinė užtikrina, kad visiems nuteistiesiems jų maudymosi dienÄ bÅ«tų suteikiamas karÅ¡tas vanduo.

Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovės atstovo pateiktais paaiÅ¡kinimais. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas dėl minėtų pažeidimų kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN buvo prasti duÅ¡ai, duÅ¡uose neužtekdavo karÅ¡to vandens, vanduo buvo prastos kokybės, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN buvo tiekiamas prastos kokybės maistas. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

18) nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto kokybė buvo tikrinama Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog tiekiamas maistas bÅ«davo atÅ¡alęs yra nepagrįstas. Teismas, vertindamas atsakovės atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad Marijampolės PN tiekiamas maistas yra kokybiÅ¡kas pažymi, kad nors atsakovės atstovas atsiliepime ir nurodė, kad Marijampolės PN tiekiamo maisto kokybė buvo tikrinama Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų (patikrinimo aktų) į bylÄ nepateikė.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT praktikoje ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui – t. y. Marijampolės PN administracijai. Marijampolės PN nepaneigus pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais. Atsižvelgiant į Å¡iuos argumentus ir į faktÄ , kad atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, kad Marijampolės PN tiekiamos maistas yra kokybiÅ¡kas, daro iÅ¡vadÄ kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN buvo tiekiamas nekokybiÅ¡kas maistas, laikomas pagrįstu, todėl Å¡iuo nagrinėjamu aspektu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos. Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l.

18) nurodė, kad medicinos darbuotojai į Marijampolės PN atvažiuoja du kartus per savaitę. Esant reikalui pataisos įstaga visada iÅ¡kviečia medicininę pagalbÄ , kuri nuteistÄ jį gali nuvežti į ligoninę. Marijampolės PN odontologinės paslaugos suteikiamos iÅ¡ anksto užsiregistravusiems nuteistiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, nes kaip matyti, pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos, nenurodė, kaip Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui sukėlė neturtinę žalÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundo argumentas, kad Marijampolės PN tinkamai nebuvo teikiama medicininė pagalba, ilgai teko laukti odontologo pagalbos, atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra antros grupės invalidas, tačiau jis buvo priverstas miegoti antrame lovos aukÅ¡te, o į jÄ Ä¯lipti jam buvo sunku. Remiantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 74-76) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Marijampolės PN jam buvo suteikta miegamoji vieta pirmajame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te, tačiau pareiÅ¡kėjui pačiam papraÅ¡ius perkelti jį į kitÄ kambarį, jam buvo suteikta lova antrajame dviaukÅ¡tės lovos aukÅ¡te.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų byloje nėra, todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis buvo priverstas miegoti antrajame dviaukštės lovos aukšte, nors yra antros grupės invalidas, atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas byloje Mushegh Saghatelyan prieÅ¡ ArmėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23086/08), 205 punktas; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34085/09), 40 punktas, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20772/92), 55 punktas).

LVAT taip pat ne kartÄ pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-60-261/2019, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009). Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus gyvenamojo ploto, neužtikrino, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų tiekiamas kokybiÅ¡kas maistas. Pripažintina, jog tokios laikymo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.247 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

PareiÅ¡kėjas prašė priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ bei dydį, teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN (teisės į minimalaus ploto pažeidimÄ , teisę gauti kokybiÅ¡kÄ maistÄ ), į pažeistos vertybės pobÅ«dį (nagrinėjant bylÄ nenustatyta, kad dėl nurodytų pažeidimų bÅ«tų padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai), į mastÄ bei trukmę (minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas 8 dienas, minimalaus ploto reikalavimas buvo pažeistas nežymiai – trÅ«ko 0,08 kv. m ploto.

Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigÅ«nai bÅ«tų sÄ moningai siekę pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo vykdymo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Ä®vertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , pareiÅ¡kėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus asmeniui bÅ«nant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta bei atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ dėl tokio pobÅ«džio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (pavyzdžiui LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2284-662/2019, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2136-525/2019, 2019 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-941-261/2019, 2019 m. vasario 13 d. administracinėje byloje Nr. A-3336-968/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Å¡iuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiÅ¡kėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė