Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0814e76-e914-4dd4-8043-d14a3564297a KI-generiert

Appeal dismissed; court upheld district court's refusal to declare bankruptcy fraudulent due to insufficient evidence of intent.

Geschäftsnummer f0814e76-e914-4dd4-8043-d14a3564297a
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court of Appeal dismissed the administrator's appeal against the district court's decision to reject a request for a fraudulent bankruptcy declaration. The administrator argued that the company's leadership engaged in improper management and unfair transactions with third parties, causing the company's insolvency. The appellate court found the lower court's assessment of the evidence sufficient and noted no proof of intentional harm to creditors or malicious management. Consequently, the court ruled that the first-instance judgment was legally sound and left it unchanged.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CPK 337 str. 1 d. 1 p.; A bankruptcy is deemed fraudulent only if there is no doubt that the company's insolvency was caused by intentional acts of its management organs, and courts must balance reintegration goals against negative consequences without discouraging reasonable risk-taking.

Schlagwörter

KI-generiert
fraudulent bankruptcy declaration improper management unfair transactions insolvency cause creditor rights protection civil procedure code burden of proof

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018
Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018
Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2-303-781/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00258-2018-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5; 3.4.3.11 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Minaičiai“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo sprendimai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja bankrutavusios žemės Å«kio bendrovės (toliau – ir BŽŪB) „Minaičiai“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Nemokumo sprendimai“ (toliau – ir bankroto administratorė, pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ tyčiniu ir perduoti įsiteisėjusiÄ teismo nutartį prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

2. Bankroto administratorės pareiškime nurodyta, kad ŽŪB „Minaičiai“ jau 2016 metų antroje pusėje susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau vadovas netinkamai valdė bendrovę ir sudarinėjo bendrovei ekonomiškai nenaudingus sandorius, kurie galimai pažeidė kitų kreditorių teises ir interesus. Šiuo metu teisme yra ginčijami 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišaliai susitarimai, sudaryti tarp ŽŪB „Minaičiai“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Agrospelta“ ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Žvalguva“, kurių pagrindu ŽŪB „Minaičiai“ neteko 80 681,56 Eur dydžio reikalavimo teisės į UAB „Agrospelta“.

UAB „Agrospelta“, UAB „Žvalguva“ ir ŽŪB „Minaičiai“ susitarimai dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo buvo sudaryti pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, pažeidžiant mokėjimų eiliÅ¡kumo tvarkÄ . Bankroto administratorė pažymėjo, jog ŽŪB „Minaičiai“ ginčijamų sandorių metu turėjo ir kitų kreditorių, kurių skolos buvo senesnės, su kuriais ŽŪB „Minaičiai“ neatsiskaitė. ŽŪB „Minaičiai“ susitarimų sudarymo metu turėjo finansinių sunkumų, neatsiskaitinėjo su kreditoriais, buvo areÅ¡tuotas turtas ir banko sÄ skaitos.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad bendrovei galimai esant nemokiai, įmonės vadovas, suinteresuotas asmuo R. M. (toliau – ir suinteresuos asmuo) netinkamai valdė bendrovę, taip pažeisdamas savo, kaip vadovo, pareigas. Nurodė, kad BŽŪB „Minaičiai“ buvęs vadovas yra perdavęs bankroto administratorei tik dalį įmonės dokumentų. Dėl Å¡ių aplinkybių bankroto administratorė kreipėsi į teismÄ dėl baudos skyrimo vadovui už teismo įpareigojimo perduoti visus dokumentus nevykdymÄ .

Teismas skyrė 100 Eur nuobaudÄ , tačiau buvęs vadovas, suinteresuotas asmuo iki Å¡iol nėra perdavęs visų bendrovės dokumentų.

3. Suinteresuotas asmuo pateiktu atsiliepimu prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad bankroto administratorės pareiÅ¡kimas grindžiamas tik prielaidomis, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir neįrodytas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė pripažinti BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ tyčiniu.

5. Pirmosios instancijos teismas pritarė bankroto administratorės iÅ¡vadai, kad BŽŪB „Minaičiai“ jau nuo 2016 metų antros pusės susidÅ«rė su finansiniais sunkumais, tačiau vertino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. triÅ¡alių susitarimų sudarymo metu BŽŪB „Minaičiai“ dar nebuvo nemoki, nes vykdė veiklÄ , turėjo darbuotojų, buvo atliekami atsiskaitymai. Teismas BŽŪB „Minaičiai“ nemokomo momentu pripažino 2017 metų pradžiÄ , t. y. sausio mėnesį, kuomet ėmė sparčiai mažėti darbuotojų skaičius, bendrovė neatsiskaitinėjo su kreditoriais, buvo areÅ¡tuota didžioji dalis turto ir banko sÄ skaitos.

6. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo suformuluotas bankroto pripažinimo tyčiniu taisykles, nurodė, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog suinteresuotas asmuo, bÅ«damas BŽŪB „Minaičiai“ vadovu, konkrečiais sistemingais veiksmais sÄ moningai siekė bendrovės bankroto. Esant aptartoms aplinkybėms teismas sprendė, kad bankroto administratorė neįrodė, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

7. Įvertinęs civilinės bylos Nr. e2-230-856/2019 duomenis, teismas sprendė, kad sudarant 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišalius susitarimus buvo vykdomi pardavimo sutartimi bei jos pagrindu sudarytų grūdų pirkimo - pardavimo sutarčių įsipareigojimai, o ne prisiimami nauji įsipareigojimai. Todėl bankroto administratorė neįrodė, kad jos ginčijamais trišaliais susitarimais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Bankroto administratorė taip pat neįrodė, kad minėti trišaliai susitarimai neatitiko įprastos verslo praktikos, kad buvo draudžiami ar buvo ekonomiškai nenaudingi.

Teismas iÅ¡ aptartų duomenų darė iÅ¡vadÄ , kad triÅ¡aliai susitarimai buvo nulemti BŽŪB „Minaičiai“ veiklos, t. y. grÅ«dinių kultÅ«rų auginimo, kuriÄ realizavus ŽŪB „Minaičiai“ tikėjosi gauti pajamų ir toliau vykdyti veiklÄ . Pripažino, kad byloje neįrodyta, jog triÅ¡aliai sandoriai bÅ«tų ekonomiÅ¡kai nenaudingi BŽŪB „Minaičiai“ ar neatitiktų įprastos verslo praktikos. Pirmosios instancijos teismo manymu, spręsti, kad aptariami sandoriai turėjo reikÅ¡mės BŽŪB „Minaičiai“ turtinės padėties pasikeitimui, turto sumažėjimui ar nemokumui, nėra pagrindo.

Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad BŽŪB „Minaičiai“ bankroto administratorė neįrodė, kad egzistuoja Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nepaisant to, jog BŽŪB „Minaičiai“ vadovas neperdavė visų bendrovės dokumentų bankroto administratorei ir Å iaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi už teismo įpareigojimų nevykdymÄ (dokumentų neperdavimÄ ) BŽŪB „Minaičiai“ vadovui R. M. paskirta 100 Eur bauda, byloje nėra nustatyta, kad BŽŪB „Minaičiai“ vadovas sÄ moningai blogai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , siekdamas bendrovės nemokumo.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 9. Bankroto administratorė atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ ir BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo BŽŪB „Minaičiai“ nemokumo momentÄ nuo 2017 m., kadangi bendrovės buhalterinė apskaita buvo vesta tik iki 2015 m. rudens. 2016 m. bendrovės buhalterinė apskaita jau nėra vedama, dokumentai epizodiÅ¡ki, už 2017 m., 2018 m. beveik nėra dokumentų. Jau 2016 m. pradžioje bendrovė turėjo itin rimtų finansinių sunkumų ir buvo nemoki. Suinteresuotas asmuo neketino kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o bankroto byla buvo iÅ¡kelta kreditoriaus iniciatyva.

Nuo 2017 m. bendrovė veiklos nevykdė. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. iÅ¡ banko sÄ skaitos suinteresuotam asmeniui buvo iÅ¡mokėta 140 671 Eur. Å ių mokėjimų pagrindas bankroto administratorei nėra žinomas. Nuo 2016 m. iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvo realizuotas beveik visas bendrovės turimas turtas. Tokie bendrovės vadovo veiksmai matant, kad susiduriama su rimtomis finansinėmis problemomis ir nemokumu, realizuojant įmonės turtÄ , iÅ¡mokant lėšas bendrovės vadovui, tačiau neinicijuojant bankroto bylos akivaizdžiai rodo, kad buvo sÄ moningai siekiama pabloginti bendrovės bÅ«klę, sukelti didesnius nuostolius kreditoriams ir tyčia siekti bendrovės bankroto.

Visa tai akivaizdžiai rodo, kad yra tyčinio bankroto požymis, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 9.2. 2016 m. rugpjūčio 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. trišaliai susitarimai buvo sudaryti siekiant pabloginti bendrovės padėtį ir suteikti pirmenybę atskiriems kreditoriams. 9.3. Vadovaujantis juridinių asmenų registro išrašu apie UAB „Paltynai“ matoma, kad UAB „Paltynai“ vadovas yra tas pats asmuo – suinteresuotas asmuo R. M.. ŽŪB „Minaičiai“ nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. UAB „Paltynai“ pardavė prekių ir paslaugų už 620 373,63 Eur.

UAB „Paltynai“ už gautas prekes ir paslaugas liko skolingas ir nėra atsiskaitęs iki šiol. Iš to darytina išvada, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai. Dėl tokių vadovo veiksmų žymiai pasikeitė kreditorių galimybės atgauti savo reikalavimus, o tai reiškia, kad egzistuoja tyčinio bankroto pagrindas, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 9.4. Bankroto administratorei neperduota didelė dalis bendrovės apskaitos dokumentų. Nuo 2016 m. bendrovės apskaitos dokumentai yra fragmentiški.

Buhalterinė programa apima laikotarpį iki 2015 m. rugsėjo mėn., o vėlesnių laikotarpių duomenys nėra pateikti. Bankroto administratorei nepateikta 2016 - 2018 m. didžioji knyga, ilgalaikio turto apskaitos dokumentai, suvestiniai registrai (pirkimų, pardavimų, kreditorių, debitorių registrai), pirminiai bendrovės apskaitos dokumentai (pirkimo ir pardavimo sÄ skaitos faktÅ«ros, kasos dokumentai), skolų suderinimo aktai visa apimtimi, inventorizacijos dokumentai, apskaitos politika, buhalterinė programa ir kiti reikÅ¡mingi apskaitos dokumentai.

Bendrovės vadovas (suinteresuotas asmuo) nėra paaiÅ¡kinęs neperdavimo priežasčių, taip pat neįrodinėjo, kad bendrovės turtÄ , įsipareigojimus ir kitas buhalterines operacijas galima nustatyti kitu bÅ«du. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymis, numatytas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

10. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Sandorių su UAB „Paltynai“ sudarymas vertintinas ne kaip turto perleidimas tretiesiems asmenims, bet kaip turto perkėlimas bendrovės viduje. Å iais sandoriais realiai buvo atskirtos ŽŪB „Minaičiai“ gyvulininkystės ir augalininkystės veiklos. ŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ lėmė žaliavinio pieno kainų kritimas. 10.2.

Suinteresuotas asmuo ne kartÄ nurodė bankroto administratorei, kad visi pinigai buvo naudojami iÅ¡imtinai ŽŪB „Minaičiai“ veiklai finansuoti. Bankroto administratorei buvo pateikti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys šį faktÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Bankroto administratorė su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – Turto areÅ¡tų akto registro iÅ¡raÅ¡Ä , antstolių pateiktÄ pažymÄ apie turto pardavimÄ pasiÅ«lytiems pirkėjams, pardavimus UAB „Paltynai“ patvirtinančius dokumentus, Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä apie UAB „Paltynai“, reikalavimÄ suinteresuotam asmeniui dėl skolos bendrovei, BŽŪB „Minaičiai” banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us.

14. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ reikalinga visapusiÅ¡kai įvertinti bendrovės realiÄ finansinę bÅ«klę, suinteresuoto asmens atliktus veiksmus valdant ŽŪB „Minaičiai“, kad kartu su atskiruoju skundu bankroto administratorė pateikė aktualius bendrovės vykdomÄ veiklÄ apibÅ«dinančius duomenis, su kuriais visi byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę susipažinti ir Å¡iÄ savo teisę realizavo pateikę atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytus dokumentus prijungia prie bylos ir vertina kartu su kitais bylos duomenimis.

Dėl tyčinio bankroto požymių 15. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – ir JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas dėl BŽŪB „Minaičiai“ bankroto pripažinimo tyčiniu Å iaulių apygardos teisme gautas 2019 m. rugsėjo 26 d., o skundžiama teismo nutartis priimta 2019 m. lapkričio 28 d.

Todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pirmosios instancijos iÅ¡vadų, kuriomis buvo atsisakyta BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, pagrįstumo, taikytinos ginčo klausimų sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

16. Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.

17. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BĮ 2 straipsnio 12 dalis).

18. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

19. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

20. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimÄ bei aptartÄ teismų praktikÄ , sprendžia, kad bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl BŽŪB ,,Minaičiai“ tyčinio bankroto požymių nebuvimo. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo 22. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ tyčinio bankroto požymiu pripažįstami veiksmai, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad suinteresuotas asmuo Å¡ios nuostatos nėra pažeidęs.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). 24. Ä®monės bankroto pripažinimas tyčiniu vadovui nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo gali bÅ«ti tik papildomas pagrindas, tačiau ne pagrindinis ir vienintelis, be to turi bÅ«ti nustatytas BŽŪB „Minaičiai“ nemokumo momentas, t. y. ar buvo pagrindas kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ar tokia pareiga buvo pažeista, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar įmonės vadovas suvokė realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę, sÄ moningai neinicijavo bankroto, toliau veiklÄ vykdė tokiu bÅ«du, kad buvo pažeidžiamos bendrovės bei jos kreditorių teisės ir interesai.

25. Bankroto administratorės teigimu, bendrovei jau nuo 2016 m. turint finansinių sunkumų, suinteresuoto asmens veiksmai realizuojant bendrovės turtÄ , iÅ¡mokant sau pačiam lėšas, neinicijuojant bankroto bylos, akivaizdžiai rodo bendrovės buvusio vadovo siekį tyčia pabloginti bendrovės bÅ«klę, sukelti didesnius nuostolius BŽŪB „Minaičiai“ kreditoriams.

26. IÅ¡ civilinės bylos Nr. eB2-113-357/2020 (ŽŪB „Minaičiai“ bankroto byla) duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi ŽŪB „Minaičiai“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi BŽŪB „Minaičiai“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl ŽŪB „Minaičiai“ nemokumo momento pradžios – 2017 m.

– ir teigia, kad bendrovė jau 2016 m. pradžioje turėjo rimtų finansinių sunkumų bei buvo nemoki. Savo teiginį bankroto administratorė grindžia Turto arešto aktų registro duomenimis, iš kurių matyti, kad ŽŪB „Minaičiai“ priklausančiam turtui nuo 2016 m. vasario mėnesio buvo taikomas turto areštas. Bankroto administratorės manymu, arešto mastas – 730 377,57 Eur – įrodo ŽŪB „Minaičiai“ turimų pradelstų įsipareigojimų apimtį, todėl minėta bendrovė tapo nemokia jau nuo 2016 m. pradžios.

27. Akcentuotina, kad nagrinėjant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti bendrovės nemokumo momentÄ , kadangi tik jį nustačius, galima įrodinėti kitas reikÅ¡mingas aplinkybes – ar juridinio asmens vadovas objektyviai suvokė bendrovės finansinę padėtį, ar sudarytais sandoriais siekė bendrovei naudingų tikslų, ar tyčia blogino nemokios įmonės padėtį ir kt.

28. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, pritaria pirmosios instancijos pozicijai dėl ŽŪB „Minaičiai“ nemokumo momento pradžios – nuo 2017 m. sausio mėnesio. ŽŪB „Minaičiai“ 2016 m. gegužės 26 d. balanso už 2015 m. duomenimis įmonė aptariamu laikotarpiu turėjo 3 406 300 Eur vertės turtÄ , o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 1 949 631 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 524 685 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos – 424 946 Eur).

ŽŪB „Minaičiai“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje užfiksuota, kad įmonė veikė nuostolingai ir 2015 m. patyrė 107 784 Eur nuostolių. Vėlesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui teikti nebuvo. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ŽŪB „Minaičiai“ jau 2015 m. turėjo finansinių sunkumų ir 2015 m. balanse nurodyta per vienerius metus mokėtina suma – 1 524 685 Eur – yra didesnė už 2016 m. taikomo areÅ¡to masto.

Tačiau nepaisant Å¡ių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas pritaria apskųstoje nutartyje iÅ¡dėstytam pirmosios instancijos teismo argumentui, kad byloje nėra pagrindo besÄ lygiÅ¡kai iÅ¡vadai apie ŽŪB „Minaičiai“ nemokumo momentÄ nuo 2016 m. pradžios, kadangi, kaip matyti iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ banko sÄ skaitos, Paysera iÅ¡rašų, vieÅ¡ai prieinamų Rekvizitai.lt duomenų, bendrovė 2016 m. turėjo darbuotojų, vykdė atsiskaitymus, susijusius su bendrovės veikla (už žemės nuomÄ , elektros energijÄ ), gaudavo trečiųjų asmenų atsiskaitymus.

29. Aktualu pažymėti, kad kasacinis teismas nurodė, jog sprendžiant juridinio asmens mokumo klausimÄ , nereikėtų apsiriboti formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės vertinimu. Tais atvejais, jeigu Å¡is santykis ir yra toks, kokio formaliai reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobÅ«džiu (inter alia, kiek vykdomai veiklai bÅ«dingi svyravimai, kokios rinkos, kurioje vykdoma atitinkama veikla, tendencijos), retrospektyvomis (kokie ankstesni veiklos vykdymo rezultatai, kaip jie keitėsi ir pan.), rezultatais (ar veikla paskutiniu metu kuria naudÄ ar nuostolius), perspektyvomis (ar juridinis asmuo, jeigu jis ir yra susidÅ«ręs su finansiniais sunkumais, gali trumpuoju periodu atkurti įprastos veiklos vykdymÄ , stabilizuoti padėtį ir ilgainiui pradėti kurti ekonominę ar kitokio pobÅ«džio naudÄ ) ir pan.

Teisėjų kolegija apibendrindama nurodo, jog klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai:

1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymÄ ir stabilizuoti padėtį;

2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams;

3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-684/2019).

30. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad nuo 2017 m. sausio mėnesio pradėjus mažinti ŽŪB „Minaičiai“ darbuotojų skaičių (2017 m. sausio 3 d. buvo 20 darbuotojų, 2017 m. sausio 28 d. 17 darbuotojų, 2017 m. kovo 30 d. 15 darbuotojų, 2017 m. balandžio 6 d. 12 darbuotojų, 2017 m. balandžio 11 d. 7 darbuotojai, 2017 m. gegužės 4 d. 6 darbuotojai, 2017 m. birželio 7 d. 5 darbuotojai, 2017 m. birželio 21 d. 3 darbuotojai, 2018 m. balandžio 13 d. 1 darbuotojas, 2018 m. balandžio 26 d. darbuotojų nebebuvo), esant areÅ¡tuotam bendrovei priklausančiam turtui, bendrovei nustojus vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, ŽŪB „Minaičiai“ finansiniai sunkumai tapo sistemingi bei trukdantys minėtam juridiniam asmeniui ateityje tęsti veiklÄ , kas leidžia konstatuoti įmonės nemokumÄ nuo 2017 m. pradžios.

31. Bankroto administratorės nuomone, nuo 2016 m. iki 2019 m. lapkričio 6 d. suinteresuotas asmuo, realizavęs visÄ bendrovės turimÄ turtÄ , siekė tyčia pabloginti BŽŪB „Minaičiai“ finansinę padėtį ir iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas su tokia bankroto administratorės nuomone nesutinka.

32. IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. gegužės 23 d. antstolio buvo suraÅ¡yti Turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktai, kurių pagrindu suinteresuoto asmens pasiÅ«lytiems asmenims buvo parduotas ŽŪB „Minaičiai“ priklausęs turtas. Bankroto administratorė byloje neįrodė, kad parduotas bendrovės turtas buvo realizuotas už mažesnę nei rinkos kainÄ , ir kad jo pardavimas skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui pažeidė kreditorių teises ir sumažino jų galimybę atgauti įsiskolinimÄ , ir Å¡iais veiksmais suinteresuotas asmuo kryptingai siekė iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais.

33. Atskirajame skunde taip pat nurodyta, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. iÅ¡ ŽŪB „Minaičiai“ banko sÄ skaitos suinteresuotam asmeniui, kaip vadovui, buvo iÅ¡mokėta 140 671 Eur, kurių mokėjimo pagrindas bankroto administratorei nėra žinomas. Å ia aplinkybe bankroto administratorė remiasi kaip faktu, patvirtinančiu suinteresuoto asmens siekį tyčia ŽŪB „Minaičiai“ privesti prie bankroto. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su suinteresuoto asmens paaiÅ¡kinimais, kad gauti pinigai buvo skirti bendrovės veiklai finansuoti, ypač, kai byloje nėra duomenų, paneigiančių Å¡iuos teiginius.

34. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus konstatuojama, kad bankroto administratorė nepateikė pagrįstų ir reikÅ¡mingų argumentų, pagrindžiančių BŽŪB „Minaičiai“ turto iÅ¡vaistymÄ , ar suinteresuoto asmens tyčinius veiksmus, kuriais buvo siekiama bendrovę prie bankroto privesti tyčia, taip pat neįrodė, kad suinteresuotas asmuo atliko veiksmus, galinčius patvirtinti įstatymuose, bendrovės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo bei sandorių tarp susijusių asmenų 35. Bankroto administratorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. ŽŪB „Minaičiai“, UAB „Agrospelta“ ir UAB „Žvalguva“ buvo sudaryti trišaliai susitarimai, kurių pagrindu ŽŪB „Minaičiai“ neteko 80 681,56 Eur reikalavimo teisės į UAB „Agrospelta“, kas pažeidė ŽŪB „Minaičiai“ kreditorių teises ir teisėtus interesus, suteikė pirmenybę atskiriems kreditoriams.

Apeliacinės instancijos teismas bankroto administratorės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir tyčinio bankroto požymių kontekste neįvertino ŽŪB „Minaičiai“ sudarytų sandorių, pripažįsta nepagrįstais.

36. Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvÅ«s, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sÄ moningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia).

37. Siekiant įvertinti bankroto administratorės nurodytų triÅ¡alių susitarimų ekonominį nenaudingumÄ ir jų įtakÄ Ä¯monės mokumui, visų pirma, vertinama tuo metu buvusi bendrovės finansinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad ŽŪB „Minaičiai“ nemokumas konstatuotas ne anksčiau nei 2017 m. sausio mėn.

38. IÅ¡ prie nagrinėjamos bylos prijungtos civilinės bylos Nr. e2-83-856/2020 (e2-230-856/2019) matyti, kad BŽŪB „Minaičiai“ turėjo skolinį įsipareigojimÄ UAB „Žvalguva“, o UAB „Agrospelta“ buvo BŽŪB „Minaičiai“ skolininkė. ŽŪB „Minaičiai“, UAB „Agrospelta“ ir UAB „Žvalguva“ 2016 m. rugsėjo 30 d. (76 319,36 Eur sumai) ir 2016 m. spalio 31 d. (4 362,20 Eur sumai) (bendrai 80 681,56 Eur sumai) sudarė triÅ¡alius susitarimus. 2016 m. rugsėjo 30 d. triÅ¡aliu susitarimu susitarta, kad BŽŪB „Minaičiai“, kaip grÅ«dų pardavėjo, skola UAB „Žvalguva“ sumažėja 76 319,36 Eur suma, ta pačia suma sumažėja UAB „Žvalguva“ skola BŽŪB „Minaičiai“ ir ta pačia suma padidėja UAB „Agrospelta“ skola UAB „Žvalguva“. 2016 m. spalio 31 d. triÅ¡aliame susitarime nurodyta, kad BŽŪB „Minaičiai“, kaip grÅ«dų pardavėjo, skola UAB „Žvalguva“ sumažėja 4 362,20 Eur suma, ta pačia suma sumažėja UAB „Agrospelta“ skola BŽŪB „Minaičiai“ ir ta pačia suma padidėja UAB „Agrospelta“ skola UAB „Žvalguva“.

Vadinasi, triÅ¡aliais susitarimais Å¡alys susitarė, kad ŽŪB „Minaičiai“, bÅ«dama UAB „Žvalguva“ skolininke, su Å¡ia bendrove yra atsiskaičiusi, netekusi reikalavimo teisės į UAB „Agrospelta“, kuri įsipareigojo UAB „Žvalguva“ naudai padengti skolinį įsipareigojimÄ .

39. IÅ¡ bankroto administratorės nurodomų kaip ekonomiÅ¡kai nenaudingų ir žalingų BŽŪB „Minaičiai“ veiklai 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 31 d. triÅ¡alių susitarimų matyti, kad jie buvo sudaryti iki 2017 m. pradžios, t. y. iki bendrovei konstatavus nemokumo bÅ«senÄ . Be to, iÅ¡ aptartų triÅ¡alių susitarimų matyti bei neginčijama, kad BŽŪB „Minaičiai“ buvo skolinga UAB „Žvalguva“, o UAB „Agrospelta“ turėjo įsipareigojimÄ Å½ÅªB „Minaičiai“, todėl nėra pagrindo teigti, jog susitarimas dėl ŽŪB „Minaičiai“ egzistavusio įsipareigojimo UAB „Žvalguva“ naudai padengimo UAB „Agrospelta“ pablogins ŽŪB „Minaičiai“ finansinę padėtį, nulems ŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ , ar juo buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyti sÄ moningi bei kryptingi suinteresuoto asmens veiksmai bendrovės finansinės padėties pabloginimui, kas tik tokiu atveju bÅ«tų pagrindas konstatuoti tyčinius suinteresuoto asmens veiksmus privedant įmonę prie bankroto. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, tam, kad bÅ«tų galima bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, reikia nustatyti, jog sudaromais sandoriais buvo siekiama tyčia iÅ¡ esmės pabloginti bendrovės finansinę padėtį, tačiau analizuojamu atveju vertinant triÅ¡alių susitarimų sudarymÄ , tokio tyčinio bankroto požymių nenustatyta. Kaip jau nurodyta, triÅ¡aliais susitarimais buvo siekiama iÅ¡spręsti UAB „Agrospelta“, ŽŪB „Minaičiai“ ir UAB „Žvalguva“ tarpusio atsiskaitymo klausimÄ vykdant Å«kinę veiklÄ .

40. Bankroto administratorė apeliuoja į netinkamÄ suinteresuoto asmens veiksmų vertinimÄ , kuomet suinteresuotas asmuo, bÅ«damas ŽŪB „Minaičiai“ vadovu, nuo 2016 m. birželio mėnesio iki 2016 m. gruodžio mėnesio UAB „Paltynai“ pardavė prekių 620 373,63 Eur sumai, ir atsiskaitymo už prekes iki Å¡iol bendrovė nėra gavusi. Pabrėžė, kad UAB „Paltynai“ vadovas yra tas pats asmuo – suinteresuotas asmuo R. M.. IÅ¡ teismui pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad nuo 2016 m. birželio mėnesio ŽŪB „Minaičiai“ pardavė UAB „Paltynai“ Å«kio produkcijÄ bei gyvulius.

Kaip ir prieÅ¡ tai aptariamu atveju, Å¡ie sandoriai buvo sudaryti įmonei bÅ«nant mokiai. Be to, bankroto administratorė neįrodė, kad Å¡ie sandoriai nebuvo įprasti ir bÅ«tini vykdant ŽŪB „Minaičiai“ Å«kinę komercinę veiklÄ . Vien sandorių Å¡alių tarpusavio ryÅ¡ių identifikavimas nesudaro pakankamo pagrindo nei konstatuoti jų (sandorių) neteisėtumo (tyčinio bankroto aspektu), nei sukeltos žalos kitiems kreditoriams masto.

41. Dėl bankroto administratorės argumentų apie piniginių lėšų perdavimÄ suinteresuotam asmeniui ir turto priverstinio realizavimo suinteresuoto asmens pasiÅ«lytiems pirkėjams pasisakyta Å¡ios nutarties 31-32 punktuose.

42. Apeliacinis teismas, įvertindamas aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , sprendžia, kad bankroto administratorės teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti tyčinio bankroto požymiai. Įvertinus nurodytus sandorius, nebuvo nustatyta, jog jais buvo siekiama iÅ¡ esmės pabloginti BŽŪB „Minaičiai“ turtinę padėtį, tokiu bÅ«du sumažinant kreditorių galimybes patenkinti savo finansinius reikalavimus, t. y. nenustatyti sÄ moningi veiksmai, kuriais buvo siekiama tyčia privesti bendrovę prie bankroto (priežastinio ryÅ¡io doktrina). Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad BŽŪB „Minaičiai“ bankroto nėra pagrindo pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies punkto pagrindu.

Dėl netinkamai ir apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos 43. Bankroto administratorė nurodo, kad suinteresuotas asmuo nėra perdavęs visų bendrovės apskaitos dokumentų, o perduoti dokumentai yra fragmentiÅ¡ki, nėra pateikta 2016-2018 m. didžioji knyga, pirminiai apskaitos dokumentai, skolų suderinimo aktai buhalterinė programa ir pan., ir Å¡ie veiksmai patvirtina sÄ moningÄ , aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ ir tyčinio bankroto požymio, nurodyto Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, egzistavimÄ .

44. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

45. Netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, tačiau netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ . Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgus į kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Tai reiÅ¡kia, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-476-330/2018).

46. Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad suinteresuotas asmuo bankroto administratorei nėra perdavęs visų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien dalies dokumentų neperdavimo laiku bankroto administratorei faktas nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat ir aplinkybių, kad dėl šio fakto bendrovei buvo padaryta žala. Be to, bankroto administratorė neįrodė, kad dėl neperduotų dokumentų trūkumo ji negalėjo visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Nepaisant to, kad 2019 m. birželio 5 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui buvo taikoma 100 Eur bauda už teismo įpareigojimų perduoti bendrovės dokumentus bei turtÄ nevykdymÄ , iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo yra perdavęs dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, todėl nurodyta aplinkybė, jog bankroto administratorė nėra gavusi visų buhalterinės apskaitos dokumentų, taip pat neleidžia teismui įsitikinti apie potencialios žalos kreditoriams buvimÄ .

Dėl kitų skundo argumentų ir procesinės bylos baigties 47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikÅ¡mingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 – 8 dalys), todėl įrodinėjimo standartas Å¡ios kategorijos bylose yra aukÅ¡tesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigÄ siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Ä®monės bankrotas turėtų bÅ«ti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotÄ lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iÅ¡ esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslÄ bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotÄ reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos tokiu bÅ«du, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų nevirÅ¡ijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklÄ ir iÅ¡vengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

48. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino visus bankroto administratorės nurodomus tyčinio bankroto pagrindus, įvertino buvusio bendrovės vadovo, suinteresuoto asmens veiksmus ir sprendė nesant jo veiksmuose tyčinio bankroto požymių.

49. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, iÅ¡samiai tyrė ir vertino byloje esančius duomenis, jo iÅ¡vados atitinka byloje surinktų įrodymų visetÄ . Teismas nenustatė sÄ moningai blogo bendrovės valdymo ar nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, siekiant panaikinti ar sumenkinti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovės turtÄ .

Esant tokioms aplinkybėms, bankroto administratorės atskirojo skundo argumentai pripažįstami nepagrįstais. Nurodytų motyvų pagrindu spręstina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį netenkinti praÅ¡ymo pripažinti BŽŪB „Minaičiai“ bankrotÄ tyčiniu, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė