Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f080a8eb-b343-4eb6-a4a3-8b0eb210f850 KI-generiert

Court convicted defendant of assault, reduced sentence for remorse, and awarded partial civil damages.

Geschäftsnummer f080a8eb-b343-4eb6-a4a3-8b0eb210f850
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court convicted the defendant of intentional minor injury and imposed a suspended sentence of nine months with work obligations and participation in anti-violence programs. While the defendant pleaded guilty and expressed remorse, the court found the initial sentence excessive given his financial situation and family responsibilities. Consequently, the sentence was reduced by one-third, and the civil claim for non-material damages was partially granted at 1,800 EUR after adjusting for prior payments.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 302–305, 307 straipsniai: The court may reduce a sentence proportionally when the convicted person demonstrates remorse and the original penalty is disproportionate to the circumstances, while civil damages are awarded based on actual harm and fairness principles.

Schlagwörter

KI-generiert
intentional minor injury suspended sentence reduction remorse consideration non-material damages anti-violence programs proportionality principle civil compensation adjustment

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–305 straipsniai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 1 ir 2 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1-326-973/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43019-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 4.4.1 (S) P L U N G Ė S A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 10 d. Palanga Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų teisėja Viktorija Vasiliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Baguckienei, dalyvaujant prokurorui Raimundui Galdikui, kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui Romanui Lupeikai, nukentėjusiajam N. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, teistas 3 kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. gruodžio 5 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirta bauda 1 900 Eur, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : G. L. 2020 m. spalio 4 d., apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam N. M. vienÄ kartÄ ranka sudavė į veido sritį, taip padarydamas kairio skruosto muÅ¡tinę žaizdÄ , kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžį, kairio skruosto ir akiduobės poodinę kraujosruvÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. L. savo kaltę pripažino dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

PaaiÅ¡kino, kad nusikaltimo padarymo vakarÄ Ä¯ PalangÄ atvyko su drauge, jos sese bei draugu linksmai pabÅ«ti kavinėje. Å alia jų stalo sėdėjo trys vyrukai, kurie prie jų kabinėjosi. IÅ¡einant iÅ¡ pasilinksminimo vietos, vienas jų pradėjo muÅ¡tis, pargriovė vienÄ jų. G. L. pamatęs muÅ¡tynes pats pradėjo muÅ¡tis. Trenkė nukentėjusiajam ir gaudė kitus asmenis. Teigia nesupratęs kam trenkė, siekė sulaikyti kaltininkus, kurie užpuolė juos, tačiau supainiojo ir trenkė kitam asmeniui.

Nurodė, kad yra tris kartus teistas, paskutinį kartÄ teistas pagal BK 286 straipsnį, teismas jam skyrė baudÄ , tačiau jos nėra sumokėjęs, nes finansinė padėtis yra sunki. Jo draugė (sužadėtinė) yra bedarbė, kartu jie augina 3 vaikus (vienas yra jo, kiti du nuo dviejų skirtingų vyrų), juos iÅ¡laiko. Bendram vaikui vos keli mėnesiai. Kartu su drauge gyvena name, kuris priklauso kaltinamojo seneliams. Pats nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi, o jo draugė turi transporto priemonę.

Kaltinamasis užsiima individualia veikla, jo pajamos siekia apie 1 000 Eurų. Ateityje kaltinamasis planuoja auginti vaikus, gyventi ramiai ir tvarkingai. Nukentėjusysis N. M. paaiÅ¡kino, kad dirbo administratoriumi ir kontroliuodavo žmonių srautÄ . LemtingÄ vakarÄ buvo jo paskutinė darbo diena. Teigia, kad konflikto metu jam buvo suduotas labai stiprus smÅ«gis, po kurio jam apsvaigo galva. Kas sudavė smÅ«gį nematė, tačiau tai įvyko jam malÅ¡inant konfliktÄ ir papurÅ¡kus dujų. Po smÅ«gio prasidėjo tinimai, atsirado kraujosruvos.

Dėl to nukentėjusiajam reikėjo palikti darbÄ ir vykti į ligoninę, kuriame praleido visÄ savaitgalį (pirmadienį buvo paleistas), tačiau operacijos nukentėjusiajam neprireikė. Be to, jis kreipėsi į odontologÄ , darėsi nuotraukÄ â€“ kaulai buvo sugiję. Nukentėjusiojo teigimu, jam iki Å¡iol yra likę iÅ¡liekamieji reiÅ¡kiniai – po smÅ«gio virÅ¡utiniai dantys tapo nejautrÅ«s (galimai pažeisti nervai), tačiau tokie reiÅ¡kiniai jam netrukdo gyventi (valgyti, miegoti, dirbti kitÄ darbÄ ir pan.).

Kaltinamojo atsipraÅ¡ymÄ priima, nes emocijos yra atslÅ«gusios ir didelės nuoskaudos dėl to nelaiko. Mano, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti realios bausmės, tačiau jis turi atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ nukentėjusysis vertina 7 000 Eur. Patvirtino, kad dalį žalos (200 Eur) kaltinamasis jau atlygino. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, davė parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais. Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 23 val. (tikslaus laiko neprisimena), jis vienas atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Ä® minėtÄ kavinę atėjo jau iÅ¡gėręs alkoholio. Lauke prie kavinės sutiko dvi merginas, kurios tuo metu rÅ«kė. G. L. priėjo prie jų ir su jomis susipažino.

Viena mergina buvo vardu G. K., o kita jos sesuo Ž. K.. Po parūkymo merginos įėjo į kavinės vidų, po kiek laiko G. L. taip pat įėjo į kavinės vidų. Merginos sėdėjo prie staliuko, G. L. prie jų prisėdo ir vėliau jie visi bendravo bei vartojo alkoholinius gėrimus. Prie gretimo staliuko sėdėjo trys vaikinai ir kelios merginos, vėliau pas G. L. ir merginas atėjo ir prie stalo prisėdo iš matymo pažįstamas N. L., kuris buvo neblaivus. N. L. elgėsi iššaukiančiai (garsiai dainavo, lipo ant suoliuko), jį ramino net kavinės administratorius, kuris N. L. ramino.

N. L. trumpam nurimo, tačiau vėliau vėl elgėsi iššaukiančiai. Apie 03 val., jam, Ž., G. ir N. ruoÅ¡iantis iÅ¡eiti iÅ¡ kavinės į laukÄ , priėjo trys vaikinai, kurie taip pat susiruošė eiti į laukÄ . Vienas vaikinų pečiu kliudė Ž. Tarp G. L., N. ir tų trijų vaikinų įvyko žodinis konfliktas. Prie jų buvo atėjęs kavinės administratorius ir liepė nusiraminti. Jis, N., Ž. ir G. išėjo į laukÄ , o tie trys vaikinai liko stovėti kavinės viduje. G.

L. bÅ«damas lauke už pastato nuėjo atlikti gamtinių reikalų, o grįžęs pamatė kaip du vaikinai iÅ¡ trijų (žemesni – Å¡viesiaplaukis ir tamsiaplaukis) bėgo link N. L., kuris stovėjo lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“. G. L. supratęs, kad įvyks muÅ¡tynės, nubėgo prie jų. Bėgdamas pamatė, kaip ant žemės nukrito Ž., tačiau kodėl ji nukrito nežino. Jis vaikinus nusivijo dėl to, nes prieÅ¡ tai jie pradėjo muÅ¡ti N. L. Nusivijo vienÄ vaikinÄ , kuris bėgo link „(duomenys neskelbtini)“ ir prie degalinės jį sulaikė, tačiau jo nepažįsta.

Teigia N. M. jokių smÅ«gių nesudavęs, jo nepažįsta ir nežino kas jam sudavė smÅ«gius. Teigia jokio nusikaltimo nepadaręs, tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs 4 -5 stikliukus viskio. Nukentėjusysis N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi. 2020 m. spalio 23 d., 23 val. pradėjo darbÄ ir dirbo iki 2020 m. spalio 24 d. 04 val., kartu su juo dirbo apsaugos darbuotojas E. M. Jis įsidėmėjo, kad prie vieno iÅ¡ staliukų sėdi trys vyrai ir trys merginos, o prie gretimo staliuko sėdėjo G.

L. ir N. L., kartu su jais buvo dar dvi merginos. Nukentėjusysis dirbdamas matė kaip N. L. konfliktavo su prie gretimo staliuko sėdinčiu E. S., tačiau Å¡is į konfliktÄ nesivėlė. Nukentėjusysis buvo priėjęs prie N. L. ir prašė nurimti, tačiau Å¡iam nenurimus, jis buvo iÅ¡praÅ¡ytas iÅ¡ kavinės. Å iam išėjus iÅ¡ kavinės išėjo kartu buvusios merginos ir prie gretimo staliuko sėdėjęs M. S. BÅ«damas kavinės viduje matė parbėganti M. S. ir N. L., kuris mėgino jį sulaikyti.

Nukentėjusysis išėjo į laukÄ pažiÅ«rėti kas vyksta, išėjęs pamatė dvi merginas, tačiau G. L. nematė. Tuomet iÅ¡ kavinės išėjo prie gretimo staliuko sėdėję trys vyrai (tarp jų M. S.), visi nuėjo prie N. L. ir prasidėjo muÅ¡tynės. Tuomet iÅ¡ už kavinės pastato atbėgo G. L. ir taip pat pradėjo mosikuotis rankomis. Tačiau ar kas jam sudavė smÅ«gius – nematė. Taip pat pastebėjo kaip Ž. K. staiga nukrito ant žemės ir suprato, kad kažkas jai sudavė smÅ«gį, tačiau kas tai padarė jis nematė.

Toliau vyko muÅ¡tynės (vaikinai tarpusavyje mosikavosi rankomis), o nukentėjusysis nubėgo prie jų ir M. S. papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų. Po kiek laiko pamatė, kad G. L. ir E. S. stovi vienas prieÅ¡ kitÄ pakeltomis rankomis, nukentėjusysis priėjo prie jų ir papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų, kad jie nurimtų. E. S. nubėgo, o vėliau nukentėjusysis pajuto smÅ«gi į veidÄ . IÅ¡ kurios pusės ir kas sudavė smÅ«gį nematė. Taip pat nematė ar smÅ«gis buvo suduotas ranka ar koja.

Kadangi viskas vyko labai greit, nukentėjusysis nespėjo sureaguoti kas įvyko. Po suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam apsvaigo galva. Jis priėjo prie N. L., ranka jam apglėbė kaklÄ ir liepė nurimti. N. L. nurimo. Tuomet atvyko policijos pareigÅ«nai. Prie nukentėjusiojo priėjo pažįstamas A. M., kuris pasakė, kad jis matė, kaip jam iÅ¡ už nugaros, ranka į veido sritį sudavė G. L. Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 23 d. apie 23 val., su drauge atėjo į kavinę „(duomenys neskelbtini)“.

Prie vieno staliuko matė sėdinčius tris vaikinus ir dvi merginas, o prie kito sėdėjo iÅ¡ matymo pažįstamas N. L. bei G. L. ir dvi merginos, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. N. L. kavinėje elgėsi iššaukiančiai, kibo prie Å¡alia esančio stalo sėdinčių trijų vyrų. Prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir administratorius ir paprašė palikti kavinę, jie keturi (G. L., N. L. ir dvi merginos išėjo iÅ¡ kavinės). Å okdamas pastebėjo, kad į kavinę įbėgo vienas iÅ¡ trijų vaikinų sėdėjusių prie gretimo stalo (kada Å¡is spėjo iÅ¡bėgti lauk nepastebėjo), tas vaikinas mostelėjo savo draugams ranka ir pakvietė į laukÄ .

Pro langÄ A. M. matė lauke stovintį administratorių N. M., o išėjęs iÅ¡ kavinės pamatė, kad lauke vyksta muÅ¡tynės. Jis su nukentėjusiuoju N. M. nuėjo prie besimuÅ¡ančių asmenų tarp kurių buvo ir G. L.. Vienas iÅ¡ prie gretimo stalo sėdėjusių vyrų spyrė Ž. K., kuri nuo smÅ«gio nukrito ant žemės. Nukentėjusysis ramindamas purÅ¡kė į du vyrus aÅ¡arines dujas, Å¡ie pabėgo. Tuo metu prie nukentėjusiojo iÅ¡ Å¡ono priėjo G. L. ir nieko nesakęs, kaire ranka sudavė nukentėjusiajam į kairį skruostÄ .

Sudavė vienÄ kartÄ . Nuo smÅ«gio nukentėjusysis pritupė ant žemės. Prie G. L. pribėgo N. L., kažkÄ jam pasakė ir G. L. nubėgo prie mokyklos stadiono. Kažkas iÅ¡kvietė GMP ir policijos pareigÅ«nus. Po kurio laiko atvyko policijos pareigÅ«nai. Jie savo automobilyje atsivežė du vaikinus, kuriuos sulaikė prie degalinės „Circle K“. Liudytojas E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 02.30 val., lauke prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, nuolatinis kavinės klientas N. L. susimušė su jam nepažįstamais trimis vaikinais, kuriuos jis matė pirmÄ kartÄ , jų neįsidėmėjo ir atpažinti negalėtų.

Pamatęs muÅ¡tynes iÅ¡bėgo į laukÄ , kur pamatė tamsoje ant žolyno besimuÅ¡ančius vaikinus. Tarp jų atpažino N. L. ir G. L. – kitų nepažįsta. Å alia jų buvo administratorius N. M. Bėgdamas link jų, pamatė kaip G. L., pribėgo iÅ¡ kairio Å¡ono prie N. M. ir ranka sudavė smÅ«gį į kairį žandÄ . Nuo suduoto smÅ«gio N. M. sukniubo ant žemės. Jis pribėgo prie N. M. ir jį pakėlė. Keldamas N. M. pamatė kaip G. L. nubėgo link mokyklos stadiono, matė kaip N. M. iÅ¡ žaizdos kairiame skruoste bėgo kraujas, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1987/2020 (03) nurodyta, kad 2020 m. spalio 24 d. apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), N. M. suduotas vienas smūgis į kairįjį skruostikaulį. Po įvykio kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatytas kairiojo skruostikaulio lūžis. Pateiktoje išvadoje nurodoma, kad N. M. buvo nustatyti sužalojimai: kairio skruosto muštinė žaizda, kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžis, kairio skruosto ir akiduobės poodinė kraujosruva.

Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ Ä¯vykio laikÄ ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu į kairį skruostÄ . N. M. padarytas veido kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , 2020 m. spalio 24 d., 04.27 val., N. M. kraujo mėginyje alkoholio nerasta – jis buvo blaivus. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad įraÅ¡as, pateiktas I.

S. IĮ, vaizdo įraše matomas lauko vaizdas, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, stovintys, tarpusavyje bendraujantys asmenys. 02.01.15 val. matoma, kaip asmuo pribėga prie N. M. (tikslesni veiksmai nematomi), po ko N. M. suklumpa ant žemės ir asmuo nubėga (b. l. 158-159). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas Pagal BK138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Å iuo atveju byloje iÅ¡ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolų, taip pat Specialisto iÅ¡vados, neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 03.00 val., prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), G. L. nukentėjusiajam N. M. vienÄ kartÄ ranka sudavė į veido sritį, taip padarydamas kairio skruosto muÅ¡tinę žaizdÄ , kairio skruostikaulio ir žandinio ančio priekinės sienos lūžį, kairio skruosto ir akiduobės poodinę kraujosruvÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdydamas N. M. sveikatÄ , todėl pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamasis G. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir teismui pateikė iÅ¡samus paaiÅ¡kinimus.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalÄ ir pan.

Å i aplinkybė parodo asmens kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Byloje nėra duomenų, kad G. L. kaltės pripažinimas buvo ne savanoriÅ¡kas, o nulemtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų akivaizdžiai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jis savo pavojingus veiksmus pažeidžiant baudžiamÄ jį įstatymÄ teisiamojo posėdžio metu vertino neigiamai ir dėl to nebandė teisintis, atsiprašė nukentėjusiojo.

Taigi kaip G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat kaip G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina, kad kaltininkas savo noru atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis visiÅ¡kai atlygino Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytÄ 250,04 Eur žalÄ . Be to, pagal savo iÅ¡gales, sumokėjo dalį (200 Eur), nukentėjusiojo praÅ¡omos neturtinės žalos.

G. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu, nes Å¡iuo metu turi neiÅ¡nykus ar nepanaikinus teistumo, padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant Bausmę G. L. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus (kaltinamojo veiksmus iÅ¡provokavo prasidėjusios muÅ¡tynės ir siekis apginti savus), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikaltimas baigtas), kaltinamojo asmenybę – praeityje teistas tris kartus, paskutinį kartÄ 2018 m. gruodžio 5 d.

Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį, paskirta bauda 1 900 Eur, teistumas neiÅ¡nykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, tačiau gyvena ir veda bendrÄ Å«kį su savo sužadėtine, turi bendrÄ kelių mėnesių vaikÄ , augina ir padeda iÅ¡laikyti kitus jos vaikus, finansiÅ¡kai padeda ir savo sugyventinei, nes Å¡i nedirbanti.

Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytÄ Å¾alÄ atlygino visiÅ¡kai, taip pat atlygino dalį nukentėjusiojo praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo. Ä®vertinus bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos terminÄ nustatant vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Taigi galutinę bausmę G. L. skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbÄ praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į kaltinamojo G. L. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieÅ¡ kitÄ asmenį, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas) G.

L. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 172-174) paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 250,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 60-62), kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo N. M. gydymo paslaugų.

Teisme 2021 m. spalio 29 d. gautas Klaipėdos teritorinių ligonių kasų atsisakymas nuo ieÅ¡kinio, kadangi G. L. 2021 m. spalio 20 d. atlygino padarytÄ 250,04 Eur dydžio turtinę žalÄ . Nukentėjusysis N. M. civilniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos (b. l. 52). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis), kÄ Å¡iuo atveju ir padarė nukentėjusysis N. M.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalÄ palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės. Å iuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiojo N. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jautė fizinį skausmÄ , buvo apsvaigusi galva, smÅ«gis buvo suduotas kitų asmenų akivaizdoje, dėl ko jautė pažeminimÄ , taip pat smÅ«gis buvo suduotas iÅ¡ pasalų, nesuteikiant galimybės apsiginti. Skruostikaulis liko degormuotas, liko randas prakirstame skruostikaulyje, kairės pusės virÅ¡utinio žandikaulio dantys apmirę, dėl Å¡io įvykio jis sugaiÅ¡o savo laikÄ lankantis įstaigose, kuriose bÅ«tų nereikėję lankytis, t. y. dvi paras praleido Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, dėl apmirusių dantų 2021 m. vasario 15 d. papildomai kreipėsi į stomatologÄ , kurio konsultacija kainavo 150 Eur (Å¡iÄ sumÄ pridėjo prie patirtos neturtinės žalos).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. M. papildomai nurodė, kad iÅ¡liekamieji reiÅ¡kiniai jį lydį iki Å¡iol (virÅ¡utiniai dantys tapo nejautrÅ«s). Dirbo paskutinę dienÄ darbe, dėl sužalojimo teko palikti darbÄ ir iÅ¡vykti į ligoninę. Sužalojimai kasdieniame gyvenime didelių problemų nesukelia – skausmo nejaučia (gali ramiai valgyti, miegoti, dirbti ir pan). Nukentėjusiojo savijauta teisiamojo posėdžio metu buvo gera, psichinės savijautos liekamųjų reiÅ¡kinių neiÅ¡liko dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo neliko.

Patvirtino, kad dalį žalos (200 Eur) kaltinamasis G. L. jam atlygino. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veikÄ padarė tiesioginė tyčia, jo gaunamas pajamas (nurodė, kad jos siekia apie 1 000 Eur per mėnesį), jokio turto kaltinamasis neturi, gyvena su sugyventine (sužadėtine), iÅ¡laiko jÄ , jų bendrÄ vaikÄ ir padeda iÅ¡laikyti 2 jos vaikus, ir sprendžia, jog N. M. praÅ¡oma 7 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteisia 2 000 Eur neturtinės žalos.

Be to, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuoti nukentėjusiajam jau sumokėtÄ 200 Eur sumÄ . Taigi galutinė neturtinės žalos nukentėjusiajam suma – 1 800 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 302 – 305, 307 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbÄ praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti, o darbÄ praradus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, G. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jÄ atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

KardomÄ jÄ Â priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti G. L. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priimti ir procesÄ dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 250,04 Eur dydžio ieÅ¡kinio nutraukti. Nukentėjusiojo N. M. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ G. L. nukentėjusiajam N. M. 1 800 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos.

Daiktinius įrodymus – DVD-R kompaktinius diskus (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus. Teisėja Viktorija Vasiliauskienė