Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f07e1014-4b68-4548-b022-0bdb1d021a1e KI-generiert

Court allows insurance subrogation claim against city for vehicle damage caused by road defect.

Geschäftsnummer f07e1014-4b68-4548-b022-0bdb1d021a1e
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court fully granted the insurance company's subrogation claim for vehicle damage caused by a road defect. The plaintiff proved the vehicle was damaged on a specific date and that the city was the liable party under the Civil Code. The court ruled in favor of the insurer because the evidence was sufficient to establish the city's liability without absolute doubt.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Civil Code provisions on subrogation and liability for road defects; the court may find facts probable when evidence overwhelmingly supports their existence over their absence.

Schlagwörter

KI-generiert
subrogation right road defect liability insurance claim burden of proof civil code provisions Motorfahrzeugkosten Kaufvertrag über Motorfahrzeug Verletzung der Verkehrsregeln

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Code Article 6.263
Civil Code Article 6.266
Civil Code Article 6.1015
Civil Code Article 6.37
Civil Code Article 6.210
Civil Procedure Code Article 93
Civil Procedure Code Article 270

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
LAT 2007-03-23 civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007
LAT 2008-03-14 civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008
LAT 2010-06-01 civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010
KI-generiert

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2-34493-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28622-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui, Laurai Cibulskaitei dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei B. P., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Ž.

D. trečiojo asmens UAB „GRINDA“ atstovui D. K., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, su trečiuoju asmeniu UAB „GRINDA“, dėl žalos atlyginimo,- n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 454,31 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas procesiniame dokumente-ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė kad 2017-08-11 d. UAB „SIA UNICREDIT LEASING“ Lietuvos filialas su ieÅ¡kovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialÄ , sudarė transporto priemonės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2017-08-09 iki 2021-08-09. 2017-10-12 d. Vilniaus apskrities VPK medžiagoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MERCEDES BENZ, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobę ir apgadino transporto priemonę. Kadangi automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo apdraustas ieÅ¡kovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas teikė praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl Å¡io įvykio padaryti nuostoliai sudaro 454,31 Eur, todėl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokėjo 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu, dėl iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

CK 6.266 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Å ioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Tokiu teisiniu reglamentavimu statinių savininkai skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypač atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (LAT 2014-03-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Kelių įstatymo 2 str. 3 dalyje apibrėžta kelio sÄ voka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. KeliÄ sudaro: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telės, poilsio aikÅ¡telės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme.

Taigi, pagal aptartÄ Kelių įstatymo nuostatÄ kelias – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Visos kelio konstrukcijos yra sukurtos statybos darbais naudojant statybos medžiagas ir tvirtai sujungtos su žeme bei sudaro vientisÄ statinį. Vieno ar kelių kelio struktÅ«rinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trÅ«kumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindÄ taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. – vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 str., kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004-02-11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 p., savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ . ApraÅ¡o 12.1 p. nustatyta, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡nagrinėjęs ne vienÄ analogiÅ¡kÄ ginÄÄ tarp draudikų ir Vilniaus miesto kelių ir gatvių savininko – Vilniaus miesto savivaldybės (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-27-701/2017). Kasacinio teismo praktika nustatyta, kad savivaldybė yra kelio (gatvės) savininkė (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytÄ Å¾alÄ atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; darbų atlikimo sutartimis statinio valdymas kitoms bendrovėms (pvz.

UAB „GRINDA“) neperėjo ir dėl gatvės konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkė – Vilniaus miesto savivaldybė. AnalogiÅ¡kai situacijÄ vertino ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-876-585/2019. Vadovaujantis Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir ApraÅ¡o nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatlikus teisės aktais nustatytų reikalavimų – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

Žalos padarymo faktas byloje pagrįstas kartu su ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais: Vilniaus AVPK pažyma patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad transporto priemonės valdytojas įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtÄ kelio duobę, ko pasekoje buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios pačios aplinkybės nurodytos bei 2017-10-12 S. Å .-B. praneÅ¡ime ieÅ¡kovui. 2000-06-20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato Nutarime Nr. 27 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl atlyginimo turtinės žalos padarytos eismo įvykio metu“ apibendrinta (261 psl.):

Transporto priemonės sugadinimo dydis nustatomas sudarant sugadintų detalių, mazgų, agregatų sÄ raÅ¡Ä , įvertinant sugadinimo pobÅ«dį ir mastÄ . Duomenys gali bÅ«ti užfiksuoti kelių policijos medžiagoje, automobilio apžiÅ«ros akte, svarbu ar apgadinimų lokalizacija sutampa. Pagal apžiÅ«ros akte fiksuotus apgadinimus atlikti darbai ir detalių pakeitimai atsispindi ERGO Insurance SE Lietuvos filialas žalos sÄ matoje. Pažymi, jog darbai yra realiai atlikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas keliais bÅ«dais: pagal patirtas remonto iÅ¡laidas, pagal numatomas remonto iÅ¡laidas ir apskaičiuojant likutinę vertę.

Teismams vertinant žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti, ar darbai yra realiai atlikti ar turi bÅ«ti atlikti, ar iÅ¡laidos nukentėjusiojo asmens jau yra realiai patirtos. Pažymi, jog ieÅ¡kovas mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgė ir įvertino keičiamų detalių pagerinimÄ (buvo iÅ¡skaičiuota 76,30 Eur suma). Å ie argumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, spręsdamas draudimo iÅ¡mokos mokėjimo klausimÄ , vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei keistos detalės buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais.

Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė, dažymo medžiagų vertė ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos iÅ¡laidos). BÅ«tinos remonto iÅ¡laidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio; vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiÅ«riu yra tinkami ir gali bÅ«ti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad atsakovas nedalyvavo juos renkant (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-730/2002). CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .

Žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama žalÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį ir turi bÅ«ti kompensuojamos tos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. BÅ«tent ieÅ¡kovo pateikti įrodymai tai patvirtina. 2018-01-17 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ bendrÄ draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 454,31 Eur. Atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau ji atsisakė tenkinti pretenzijÄ , nurodydama, jog gatvės valdymo teisės buvo perduotos UAB „GRINDA“.

Dėl Å¡ių faktinių pagrindų ieÅ¡kovas praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip nepagrįstÄ (b.l. 7-10). Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį bei atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ieÅ¡kinyje Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybė kildinama iÅ¡ jos, kaip kelio savininko, pareigos prižiÅ«rėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. yra nustatyta, jog vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, jog vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju - su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra ir eismo saugumo užtikrinimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Kaip ieÅ¡kinyje nurodo pats ieÅ¡kovas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Vyriausybės 2004-02-11 d. nutarimu Nr. 155, nustato, kad Savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ (ApraÅ¡o 6 p.).

Kelio priežiÅ«ra - nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (ApraÅ¡o 2 p.). Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedė UAB „Grinda“ atlikti (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ . Pažymime, jog pagal CK 6.266 str. 1 d., kuria ieÅ¡kinyje remiasi ieÅ¡kovas, pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui.

IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog savininkas objekto tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ gali pavesti kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 str. už žalÄ , jei įrodytų, kam konkrečiai yra pavedęs valdyti objektÄ , su kuriuo yra siejama padaryta žala (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2011-12-29 d. sudarius su UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (Sutarties 1 p.). 2012-05-07 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“.

Å iuo susitarimu į 2011-12-29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 p., kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini)dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005-10-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-365/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (LAT 2010-05-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2010). Neabejotina, jog Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju tokias priežiÅ«ros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turėjo bÅ«tent UAB „Grinda“.

Pozicijos, jog už žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, gali bÅ«ti atsakingas ne objekto savininkas, o valdytojas, laikosi ir teismai (žr., pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016-02-05 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-145-198/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015-11-12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1375-881/2015). Sprendžiant, ar atsakovė perleido (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje 2018-05-12 d.

įvyko eismo įvykis, priežiÅ«rÄ ir valdymÄ UAB “Grinda”, svarbu pažymėti, jog Susitarimo 4.2.10 p. aiÅ¡kiai individualizuotos UAB “Grinda” pareigos, t. y. nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ , nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ir apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti užsakovÄ , Susitarime detaliai apibrėžtos UAB “Grinda“ atsakomybės ribos, t. y. nustatant, kad Å¡i įmonė yra laikoma gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini)dalyje valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Taigi, minėta 2011-12-29 d.

Sutartimi bei 2012-05-07 d. Susitarimu (t. y. sutartinės prievolės pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybė perdavė (duomenys neskelbtini) miesto gatves valdyti UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011-12-29 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes (duomenys neskelbtini) miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Analogiškos pozicijos, jog rangovui yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas laikėsi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-03 d. sprendime civ. byloje Nr. e2-3234-608/2017, kurioje analizavo su rangovu UAB „Kerista“ sudarytos 2014-03-10 d.

Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-8/14(3.10.21-UK) nuostatas. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtu sprendimu konstatavo, kad „Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju nėra atsakinga už žalÄ dėl eismo įvykio, kadangi gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, priežiÅ«ra, remontas bei kitų funkcijų, susijusių su eismui tinkamos kelių bÅ«klės užtikrinimu, vykdymÄ bei minėtos gatvės valdymÄ sutarties pagrindu buvo perdavusi uždarajai akcinei bendrovei „Kerista“.

TÄ patį pažymėta ir Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 d. nutartyje civ.byloje Nr. e2A-1536-852/2018. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-186-706/2015, Nr. 3K-7-105-687/2016, kuriose buvo nagrinėjamos kitos (ankstesnės) 2006-11-30 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir 2011-01-25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos, yra konstatavęs, jog taikant CK 6.266 str. 2 d., asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui, todėl Darbų atlikimo sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

Atkreipiame teismo dėmesį, jog laikyti, kad Å¡iai bylai aktualia 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiÅ«ros teisė, jokiu bÅ«du negalima. Pabrėžtina, kad pirmiausia UAB „Grinda“ Sutartimi įsipareigojo pagal užsakovės nurodymus atlikti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 p.). Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 8 p., kelio priežiÅ«ra tai – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ .

Pagal to paties straipsnio 12 p. kelio remontas yra suprantamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. IÅ¡ to matyti, jog kelio remontas ir priežiÅ«ra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Remonto darbai iÅ¡ esmės yra siejami su konkrečiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvės defekto remonto darbų atlikimu, o priežiÅ«ra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiÅ«rÄ (eksploatacijÄ ).

Remiantis 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacija“ nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti visÄ eilę specifikacijos 3 p. numatytų darbų, tarp jų - gatvių defektavimÄ . Techninės specifikacijos 16 p., detalizuojančiame pareigos atlikti gatvių defektavimÄ apimtį, numatyta, kad ne planinio remonto metu, be jokių papildomų užsakovės nurodymų, UAB „Grinda“ turi pareigÄ savarankiÅ¡kai vykdyti Sutartyje numatytų gatvių priežiÅ«rÄ ir nustatyti eismo saugumui grėsmę keliančius gatvių defektus.

Akivaizdu, kad atlikdamas gatvių priežiÅ«rÄ ne planinio dangos remonto laikotarpiu atsakovas UAB „Grinda“ yra tikrasis Sutartyje numatytų gatvių valdytojas, privalantis operatyviai nustatyti gatvių defektus, apie tai informuoti užsakovÄ , o Å¡ios pareigos tinkamai neatlikus - atlyginti dėl gatvių defektų tretiesiems asmenims kilusius nuostolius. Papildomai pažymi, kad Darbų atlikimo sutartis 2012-05-07 d. papildomu susitarimu buvo papildyta nuostatomis, kuriomis UAB „Grinda“ laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai, t. y. 2004-02-11 d.

Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o“ 13.5 p. taip pat numato, jog vietinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klę. Pastebėtina, kad Å¡ių ApraÅ¡e minimų gatvių prižiÅ«rėtojų pareigų neriboja jokie sutartiniai įsipareigojimai. UAB „Grinda“, pasiraÅ¡ydamas Sutartį ir prisiimdamas pareigÄ prižiÅ«rėti kelius (gatves), įsipareigojo laikytis teisės aktų nuostatų, todėl ApraÅ¡e numatytos gatvių prižiÅ«rėtojo pareigos atsakovui kyla ne tik iÅ¡ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet pirmiausia iÅ¡ teisės aktų reikalavimų.

Taigi sistemiÅ¡kai vertinant Sutarties ir jÄ papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal Sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, taigi tik UAB „Grinda“, esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sÄ lygoms, privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini.

IeÅ¡kovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, jÄ sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Pabrėžtina, kad Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka bÅ«tent IeÅ¡kovui, tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginÄÄ tarp nukentėjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dėl žalos atlyginimo: procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui (LAT 2011-01-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3/2011).

Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Å i sÄ lyga yra bÅ«tina civilinei atsakomybei kilti. Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama jai, kaip (duomenys neskelbtini) miesto gatvių savininkui tenkančiÄ pareigÄ , užtikrinti tinkamÄ gatvių bÅ«klę bei priežiÅ«rÄ , 2011-12-29 d.

Sutartimi ir 2012-05-07 d. Susitarimu pavedė UAB “Grinda“ atlikti (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros darbus. Taigi, bÅ«tent UAB “Grinda“ ginčo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ , veikė kaip Å¡ios gatvės valdytoja. Sudaryta darbų atlikimo Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rÅ«pinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti Å¡ios srities profesionalams.

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimÄ ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusiÄ duobę. Atsakovės nuomone, siekdamas įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas apsiribojo abstraktaus pobÅ«džio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant (duomenys neskelbtini) miesto gatvių priežiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovas neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . CK 6.249 str. įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žala, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, Å¡iuo atveju yra bÅ«tina, žalos įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui. Atkreiptinas Teismo dėmesys į tai, kad Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas principas, jog nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, atitikti protingumo ir teisingumo principus (LAT 2009-11-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2009). Manytina, kad žalos dydis Å¡ioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. ŽalÄ , kaip bÅ«tinÄ jÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2017-10-12 d. automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę, nepažymėtÄ kelio ženklais, Automobilis buvo apgadintas. Draudikas (ieÅ¡kovas), draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokėjo draudėjui 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio prieduose yra pateikęs 2017-10-26 d. remonto sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, akivaizdu, jog Å¡iuo nebuvo nustatinėjama transporto priemonės gedimų priežastis.

Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę bÅ«klę iki eismo įvykio, taip pat nėra pačio automobilio ar duobės nuotraukų. Konstatuotina, kad byloje iÅ¡ esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl automobilio įvažiavimo į duobę. Todėl nesant į bylÄ pateiktų leistinų įrodymų, kad automobilio gedimai buvo nulemti 2017-10-12 d. automobilio įvažiavimo į duobę, (duomenys neskelbtini)gatvėje, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pripažintinas nepagrįstu.

Automobilį galima apgadinti ir kitais bÅ«dais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobę, tačiau po eismo įvykio Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti apžiÅ«rose. IeÅ¡kovas turėjo žinoti, kad subrogacijos pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai tretiesiems asmenims dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau atsakovo atstovų dėl galimai neteisėtų veiksmų nekvietė. Atsakovės nuomone, siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, ieÅ¡kovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje.

CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktikÄ , priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (LAT 2005-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-556/2005; LAT 2006-11-11 d.nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-518/2006; LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .

Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Taigi tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

CK 6.253 str. numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės tokiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusiojo asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.253 str. 5 d. įtvirtinta, kad nukentėjusiojo asmens veiksmai - veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Nukentėjusiojo elgesys, dėl kurio jam padaroma žalos, gali bÅ«ti dviejų rūšių. Pirma, nukentėjusysis, suvokdamas, jog jam gali bÅ«ti padaryta žalos, sutinka, kad Å¡ios bÅ«tų padaryta. Toks sutikimas gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas arba numanomas iÅ¡ konkrečių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam pačiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks iÅ¡vengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo rizikÄ .

Akcentuotina, jog šioje byloje automobilio vairuotojo J. B. veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (LAT 2008-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 153/2008). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 2002-12-11 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų kelių eismo taisyklių 127 p. nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra blogas matomumas. Pažymima, kad iÅ¡ bylos medžiagos nėra tiksliai nustatyta, kokiu greičiu įvykio metu važiavo automobilis. Galimai saugaus greičio nesilaikymas įvykio metu taip pat galėjo bÅ«ti lemiamas veiksnys, sÄ lygojęs žalos atsiradimÄ . Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todėl darytina iÅ¡vada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

Rremiantis CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, j. a. k. 120153047, pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 4-6, 11-13). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 4-6, 11-13) bei trečiojo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad, ieÅ¡kovas teigimu, Savivaldybei kyla pareiga atlyginti dėl važiojamojoje kelio dalyje buvusios duobės atsiradusiÄ 454,31 Eur žalÄ , vadovaujantis CK 6.263, 6.266 str. ir kitais ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais, Savivaldybei netinkamai prižiÅ«rint ir remontuojant gatvės dangÄ , t. y. nebuvo užtikrinta, kad gatvė bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkinga.

Tuo tarpu Savivaldybė savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , nes 2011-12-29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 d. susitarimÄ dėl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau vadinama - Sutartis), kuriomis UAB „GRINDA“ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ , bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ bei nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie keliÄ grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.

Pasak Savivaldybės, Å¡ios Sutarties pagrindu, UAB „GRINDA“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todėl pagal CK 6.266 str. už žalÄ dėl Å¡ių statinių trÅ«kumų turėtų bÅ«ti atsakinga UAB „GRINDA“. Tačiau UAB „GRINDA“ vadovaudamasi toliau nurodoma teismų praktika ir teisės aktų nuostatomis, su tokia Savivaldybės pozicija Bendrovė nesutinka ir mano, kad ji yra nepagrįsta (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-19 nutartis civ.byloje Nr. e2A-547-278/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-21 nutartis civ. byloje Nr. e2A-549-357/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-21 nutartis civ. byloje Nr. e2A-540-357/2020 ir kt.).

IeÅ¡kovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į duobę. Šį teiginį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės grindžia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-12 d. pažyma ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paaiÅ¡kinimais bei kitais dokumentais. Pažymoje nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dėl blogai prižiÅ«rimo kelio ar Savivaldybės ar UAB „GRINDA“ kaltės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiÅ¡kia, jog paÅ¡alinama ir civilinė atsakomybė (Å¡iuo atveju kaltės už atsiradusiÄ Å¾alÄ dalis, tenkanti pačiam vairuotojui).

UAB „GRINDA“ sutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog aukščiau minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, iÅ¡ dalies lėmusiu žalos atsiradimÄ , nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas (pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-23 nutartis adm.byloje Nr. A525-1554/2014). Atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, kurie yra įvardinti teisės aktuose, pabrėžiami teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-153/2008 konstatavo, jog jeigu transporto priemonė dalyvauja eisme, tai jų [vairuotojų], kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo ir (ar) vairuotojo teisės ir pareigos nustatytos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatančių teisės aktų.

Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iÅ¡ kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebÅ«tų padaryta žala. EismÄ keliuose reglamentuojančiuose aktuose nustatytos konkrečios pareigos, kurias vykdant žalos neatsirastų. Tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės, kiti teisės aktai. Pažymi, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldama grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visÄ eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus.

Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra ,,eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu“. Taip pat, automobilio vairuotojas pažeidė minėto įstatymo 8 str. 3 d. 3 ir 4 punktus, kur yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti.

Be to, automobilio vairuotojas pažeidė LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Konkrečiai: KET 4 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių; KET 19 p., kur yra nurodyta, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti;

KET 133 p., kur yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; ir KET 134 p., kur yra nurodyta, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Aukščiau nurodytos normos yra sÄ lygotos transporto priemonių, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, keliamos padidintos grėsmės žmonėms ir aplinkai. Transporto priemonių vairuotojams keliami ypatingi atsargumo, atidumo reikalavimai. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Tuo labiau, kad iÅ¡ byloje esančios medžiagos, matyti, kad įvykio metu 16.01 val. buvo Å¡viesus paros metas. Tačiau vairuotojas, net matydamas, kad Å¡viesiu paros metu yra geras matomumas, galimai pažeisdamas nurodytas kelių eismo taisykles, elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai ir toliau važiavo nemažindamas greičio.

Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, Savivaldybė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis.

Be visa to, būtina išsiaiškinti, ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovo nurodytos automobilio dalys. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios, nes tariamai apgadinto automobilio aplinkybių įrodinėjimo pareiga atitenka būtent ieškovui, ir kol minėtų aplinkybių ieškovas neįrodė, Savivaldybės ar UAB „GRINDA“ atsakomybė negali kilti. Be to, jei būtų nuspręsta, kad vis dėlto, dėl kokių nors priežasčių, kad ir pateikus naujus įrodymus ir (ar) šie įrodymai būtų atmestini, Savivaldybė būtų laikytina atsakinga dėl padarytos žalos, būtina Savivaldybės atsakomybę įvertinti vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis.

Å iuo atveju, Savivaldybės atsakomybė kiltų vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d. Minėtoje normoje yra nurodyta, jog „žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybės“. Matyti, jog atsakovui atsakomybė kiltų be kaltės, iÅ¡skyrus atvejį, jei bÅ«tų įrodytos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tai yra - asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Å ia teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino statinių valdytojo civilinę atsakomybę be kaltės. Kartu buvo numatyta iÅ¡imtis, jog statinių valdytojas gali apsiginti nuo pareikÅ¡tų kaltinimų ir bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jeigu įrodys, kad žala nukentėjusiam atsirado dėl nenugalimos jėgos arba esant nukentėjusiojo asmens kaltei - tyčiai ar dideliam neatsargumui. Atkreipia dėmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumÄ , stebėti keliÄ , o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti.

Visa tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ - Automobilio vairuotojas patyrė žalÄ dėl savo paties didelio neatsargumo. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Savivaldybė ir UAB „GRINDA“ yra atleistinos nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis minėtomis CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatomis. CK 6.247 str. nurodoma, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėjo nulemti ieÅ¡kovo nuostolius, o ieÅ¡kovas tokių veiksmų ieÅ¡kinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinėja, konstatuotina, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lyga, neegzistuoja. Be kita ko, Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieÅ¡kovas tokių aplinkybių visiÅ¡kai neįrodinėja ir net nenurodo ieÅ¡kinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieÅ¡kinys atmestinas.

Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra bÅ«tent aptariamo auto įvykio pasekmė. IeÅ¡kovas nekvietė atsakovo apžiÅ«rėti automobilio, dėl ko atsakovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. IeÅ¡kovo apskaičiuotas žalos dydis galbÅ«t patvirtina tik galimÄ automobilio remontÄ , tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad Å¡is remontas yra ne eilinis remontas, o ieÅ¡kovo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio bÅ«tent iÅ¡vadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis Å¡ioje byloje yra neįrodytas.

Pažymi, kad tiek policijos pareigÅ«nai, tiek pats automobilio vairuotojas nurodė, kad po įvykio sugadintas buvo automobilio priekinės deÅ¡inės pusės durys. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad pastarasis gedimas yra bÅ«tent aptariamo įvykio pasekmė, o ne einamasis automobilio remontas. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, atkreipiame dėmesį, kad ieÅ¡kovui atlygintina žala turėtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 str. pagrindu.

Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 d. nutartyje adm.byloje Nr. A-438-2757-12, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra pasisakęs, kad CK 6.259 str. įtvirtina bendrÄ taisyklę, jog jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 14 d. nustato, jog transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkrečiomis eismo situacijomis nustato KET.

Darytina iÅ¡vada, jog svarbÅ«s abiejų Å¡alių veiksmai. Tai patvirtina ir Kelių eismo taisyklės, kuriose nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.

Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas “ (133 p.), o jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“ (134 p.). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , matyti, jog eismo įvykis įvyko gegužės 10 d., po 10 val. ryto, Å¡viesiu paros metu, esant geroms meteorologinėms sÄ lygoms.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog žala atsirado ir dėl automobilį vairavusio M. S. kaltės, kadangi didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas, todėl nepastebėjo ir neapvažiavo kliūties, šiuo atveju duobės. Tai lemia, jog patirta žala turi būti dalinama perpus, t. y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M.

S. ir Kauno miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į šį teismo suformuotÄ precedentÄ ir į tai, kad bylos faktinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios, t. y. automobilio vairuotojas taip pat neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę (duomenys neskelbtini), teigtina, kad, tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų bÅ«ti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusę, kadangi iÅ¡ dalies vairuotojas už žalÄ yra atsakingas ir pats.

Savivaldybė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad dėl žalos, jei bÅ«tų įrodytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, yra atsakinga ne ji, o UAB „GRINDA“, nes Sutartimi UAB „GRINDA“ neva yra perduotas gatvių ir kiemų dangos valdymas, o vadovaujantis CK 6.266 str. už statinių padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jų valdytojas. III asmuo su tuo nesutiko, aiÅ¡kindamasis, kad vadovaujantis CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, o pirmiausia turi bÅ«ti nagrinėjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, Sutarties pagrindu atsirandančios (buvusios) prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „GRINDA“ galėtų bÅ«ti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiÅ¡kai atsakinga už Å¡ių statinių sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims.

Savivaldybė klaidingai nurodo, jog UAB „GRINDA“ pasiraÅ¡ydama Sutartį, prisiėmė pareigÄ valdyti (duomenys neskelbtini) miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiÅ«ros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 3.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialiÄ darbų užsakymo formÄ . Savivaldybė nurodo, kad UAB „GRINDA“ laikoma gatvių valdytoja pagal Sutarties 4.2.10 p. normÄ , kurioje numatyta, kad Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ ; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant.

Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. Tačiau pabrėžiame, kad Å¡i norma iÅ¡ esmės nekeičia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo UAB „GRINDA“ pareigas. Sutartį bÅ«tina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į Sutarties visumÄ ir jos dalykÄ bei visÄ Sutartį vertinti sistemiÅ¡kai. Å iuo atveju, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „GRINDA“ atlieka rangos darbus pagal Savivaldybės nurodymus, o Savivaldybė už Å¡iuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka.

BÅ«tent dėl to, kad gatvių remonto ir techninės priežiÅ«ros darbai yra atliekami tik pagal Savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „GRINDA“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Be to, pagal Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 6 p., bÅ«tent savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 p. nurodytus darbus), vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tuo tarpu UAB „GRINDA“ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako Savivaldybė. Å iuo atveju, Savivaldybė nepagrįstai siekia iÅ¡plėsti UAB „GRINDA“ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiÅ«ra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. BÅ«tent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kuriÄ darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Savivaldybės užsakymas, kadangi Savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „GRINDA“ nuožiÅ«ra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo bÅ«tina atlikti.

Atkreiptinas dėmesys, jog dėl Sutarties aiÅ¡kinimo jau ilgÄ laikÄ vis kylÄ ginčai ir tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai tÄ pačiÄ rangos darbų Sutartį vertindavo skirtingai, vienais atvejais nurodydami, jog ji nėra tokios apimties, kad UAB „GRINDA“ bÅ«tų galima laikyti (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdytoju, kitais - jog Sutartimi visgi buvo perduota (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdymo teisė, nepaisant to, jog toks perdavimas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre kaip to reikalauja CK 4.27 str. 2 d.

Taigi buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Sutartis ir kitos panaÅ¡aus turinio rangos darbų atlikimo sutartys gali bÅ«ti traktuojamos kaip sutartys, kuriomis perduodamas daikto valdymas, neatsižvelgiant į tai, jog UAB „GRINDA“ sutartimis įsipareigojo atlikti tik konkrečius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymus. Šį klausimÄ iÅ¡sprendė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-04-15 priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai iÅ¡nagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios Sutarties.

Teismas išaiškino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio ((duomenys neskelbtini)) valdymas rangovei UAB „GRINDA“ neperėjo, todėl UAB „GRINDA“ nėra (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 str. pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė; sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai Nustatytos faktinės bylos aplinkybės Kaip nustatyta byloje, 2017-10-12 d. apie 16.01 val. (duomenys neskelbtini), J. B., vairuodamas transporto priemonę MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje ženklais nepažymėtÄ duobę ir tuo pasėkoje nurodyta transporto priemonė buvo apgadinta. Bylos duomenimis, 2017-08-11 d. UAB „SIA UNICREDIT LEASING“ Lietuvos filialas su ieÅ¡kovu ERGO Insurance SE, veikiančiu per Lietuvos filialÄ , sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria visų rizikų draudimu buvo apdraustas draudėjui priklausantis automobilis MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-09 iki 2021-08-09 d.

Draudimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo numatyta 100 Eur iÅ¡skaita, o vagystės atveju -10% iÅ¡skaita. TÄ pačiÄ dienÄ 2017-10-12 d. 18.00 val. apgadintas automobilis buvo apžiÅ«rėtas draudiko ir suraÅ¡ytas transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų aktas, konstatuojant transporto priemonės priekinio deÅ¡inės pusės ratlankio, priekinės deÅ¡inės bei galinės deÅ¡inės padangų apgadinimÄ , draudikui pateiktas vairuotojo J. B. praneÅ¡imas draudimo iÅ¡mokÄ sumokėti S. Å .-B. 2017-10-26 d. draudikas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , paskaičiavo transporto priemonės MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaÅ¡tus ir sudarė sÄ matÄ , pagal kuriÄ Å¾alos dydis sudarė 454,31 Eur (be PVM). 2017-11-08 d. draudiko praneÅ¡imu S. Å .-B. buvo informuota apie 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ .

Atitinkamai, 2018-01-17 d. ieÅ¡kovo pretenzija Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo raginama per 14 d. pervesti 454,31 Eur žalos atlyginimo į draudiko (ieÅ¡kovo) nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2018-01-25 d. Vilniaus savivaldybės administracija raÅ¡tu Nr. A51-7154/18(2.9.3.24-UK7) nesutiko atlyginti ieÅ¡kovui 454,31 Eur žalos bei pasiÅ«lė kreiptis į UAB “GRINDA”. Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo transporto priemonės vairuotojas J. B. pažeidė KET reikalavimus ir yra jo kaltė dėl eismo įvykio, nes važiuojamoje kelio dalyje ženklinimo dėl duobės nebuvo, žmonės nenukentėjo.

IeÅ¡kovui padarytos 454,31 Eur žalos neatlygino nei Vilniaus miesto savivaldybė nei UAB „GRINDA“. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl tinkamo atsakovo. Ginčo dėl Å¡ių faktinių bylos aplinkybių byloje nėra. Teismo padarytos iÅ¡vados Teismas, svarstydamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas, draudimo bendrovė, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisė perėjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudėjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, t.y. pagal deliktinę atsakomybę reguliuojančias teisės normas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. vandens nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybių funkcija. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 d. įsakymu Nr. D1-236) pavirÅ¡inės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus patenkantis kritulių ir kitoks vanduo, kurį teritorijos valdytojas privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir paÅ¡alinti į aplinkÄ arba iÅ¡leisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).

Reglamento 7 p. numato, kad planuojant teritorijas, projektuojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėjami ir esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai: „7.1. sumažinantys pavirÅ¡inių nuotekų susidarymÄ ir (ar) surinkimÄ â€œ. Statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai" 94 p. numatyta, kad sistemos, skirtos lietaus ir sniego tirpimo vandens surinkimui nuo gatvės, gretimų teritorijų iÅ¡ drenažinių sistemų, projektuojamos kaip vandens surinkimo nuo miesto teritorijos sistemos sudėtinė dalis.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo VIII-546 3 str. 3 d. 3 p. savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas - miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis).

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-15) 20 str. 1 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojai. Šio įstatymo 13 str. numato, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai „inžinierinės ir kitos infrastuktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys“, 19 str. - Detaliojo teritorijų planavimo objektas yra miestų teritorijų dalys. STR 2.03.03:2005 „Inžinierinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas.

Pagrindinės nuostatos.“ 10 p. numato, kad teritorijų inžinierinė pasauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti „įvairių paskirčių statinių ar jų kompleksų nepertraukiamÄ funkcionavimÄ , sanitarines- higienines gyventojų sÄ lygas. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 138 p. numato, kad vanduo nuo kelio ir jo juostos turi bÅ«ti nuleidžiamas į Å¡oninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemės naudotojų interesai) arba į uždarÄ vandens nuleidimo sistemÄ .

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kelio priežiÅ«ra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad Å¡ie objektai atliktų savo funkcijas, prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi.

CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009)". Teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, o tik trys, be kaltės: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trÅ«kumų, nulėmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;

2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (LAT 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-62/2009). Atsakovės procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 7-10) buvo nurodyta, kad atsakovu šioje civ.byloje turi būti trečiasis asmuo UAB „GRINDA“, teigdama, kad UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-12-29 d. sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2189 (3.1.36.UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinierinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašas, 2011-12-29 d.

Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.136-UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, (duomenys neskelbtini) miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbų techninė specifikacija, bei 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524 (3.1.36-UK) dėl 2011-12-29 d. darbų atlikimo sutarties pakeitimo. Vilniaus apygardos teisme ne kartÄ buvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į jų 2011-12-29 sudarytÄ Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK) bei 2012-05-07 susitarimÄ .

Vilniaus apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad net ir sudarius 2012-05-07 d. susitarimÄ UAB „GRINDA“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Taigi, Vilniaus apygardos teismas analogiÅ¡kose bylose dėl žalos, kuri atsirado jau po Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarimo, sprendė, kad pagal minėtÄ susitarimÄ gatvių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „GRINDA“, todėl ji nėra atsakinga pagal CK 2.266 str. o už analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartis civ.byloje Nr. e2A-2653-661/2016; 2017-04-12 nutartis civ. byloje Nr. e2A-197-653/2017; 2017-05-18 nutartis civ. byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2019-05-28 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-876-585/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymÄ ir valdymo teisės perdavimÄ kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSÄ®) nuostatos. Pagal VSÄ® 48 str. 2 d. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSÄ® 16 str. 2 d. 26 p.).

Savivaldybės turtÄ kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSÄ® 48 str. 3 d.). Taigi, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Tarybos sprendimu.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „GRINDA“) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. Pažymėtina, kad CK 6.266 str. nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, Å¡ios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ perdavimo, todėl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų bÅ«ti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat susitarime nėra nurodyta apie valdymo perdavimÄ patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2012-05-07 d. susitarimo pagrindu UAB „GRINDA“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieÅ¡tarautų paminėtoms VSÄ® 16 ir 48 straipsnio nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1531-590/2017, 2017-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1487-653/2017, 2017-11-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1412-560/2017, 2018-03-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-282-640/2018 ir kt.).

Atsakovu nagrinėjamoje byloje yra laikytina (duomenys neskelbtini) miesto esančių gatvių bei inžinierinės įrangos valdytoja, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, kurios neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamu pareigų vykdymu, neveikimu, dėl to atsirado žala, tarp neveikimo ir pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra perdavusi UAB „GRINDA“, nuosavybės ir valdymo, o tik pavedė atlikti darbus pagal projektÄ ir darbų rezultatÄ perduoti savivaldybei.

Å is pavedimas neeliminuoja aplinkybės, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių savininkė ir valdytoja. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudaryta tokia teisinė situacija, kai savivaldybė neturėtų pareigos įgyvendinti įstatymo priskirtų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms.

Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju - su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

LAT yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymÄ , teismas turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).

Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jei minėtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei vieÅ¡ame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalÄ iÅ¡ tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdo daiktÄ (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybės prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ( LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trÅ«kumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios.

Kelio ar bet kurios jo dalies trÅ«kumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiÅ«ros, negali bÅ«ti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (LAT 2014-03-­31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014). Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.) Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).

Nustačius nurodytas aplinkybes pažymėtina, kad kelio ((duomenys neskelbtini)) duobė laikytina kelio konstrukcijos trÅ«kumu, todėl remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (LAT 2014-03-31 d.. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014), atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatinėjami. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), gatvė turėjo trÅ«kumų – važiuojamojoje gatvės dalyje buvo duobė. Teismo vertintina, kad , kad atsakovo neteisėti veiksmai yra įrodyti – jis 2017-10-12 d. eismo įvykio metu buvo gatvės savininkas (valdytojas), t. y. objektyviai valdė gatvę su trÅ«kumais.

Atsakovė bei III asmuo praÅ¡o taikyti CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ nuo civilinės atsakomybės dėl vairuotojo J. B. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Trečiojo nuomone, kalti J. B. veiksmai pasireiÅ¡kė jo neatidumu vairuojant transporto priemonę bei KET pažeidimais. Su atsakovo bei trečiojo asmens teiginiais negalima sutikti, pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinės atsakomybės CK 6,.253 str. 5 d. pagrindu nėra.

Pagal CPK 178 str. atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindÄ , tačiau atsakovė bei III asmuo jokių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus (juo labiau kad Å¡is neatsargumas buvo didelis (CK 6.282 str. 1 d.) ir tuo prisidėjo prie žalos jam padarymo ar padidėjimo, nepateikė, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojo elgesį grįsdama vien prielaidomis. Atsakovas nurodo, kad automobilių vairuotojai, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, kadangi byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties.

Pažymėtina, jog šie atsakovės bei III asmens argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Spręstina, jog vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę, todėl atsakovės bei III asmens teiginys, jog ieškovo apdraustos transporto priemonės vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žala nagrinėjamu atveju atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių (CPK 178 str.).

Kaip nustatyta byloje, ginčo transporto priemonės vairuotojas J. B. nepažeidė KET reikalavimų ir nėra jo kaltės dėl eismo įvykio. Be to, J. B. vairuojant transporto priemonę pastarasis negalėjo numatyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra neaptverta ir nepažymėta STOP juosta nematoma duobė. Taigi, tokius J. B. veiksmus negalima vertinti kaip pastarojo kaltę ar didelį neatsargumÄ ar konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 3 ir 4 p. p.p. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, buvo nerÅ«pestingas ar neapdairus.

Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo kaÅ¡tai (remontas) pagal draudiko (ieÅ¡kovo) sudarytÄ 2017-10-26 d. sÄ matÄ sudaro 454,31 Eur (be PVM). Å i suma buvo sumokėta S. Å .-B. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad iÅ¡ Å¡ios sumos turėtų bÅ«ti atimta 100 Eur frančizė (besÄ lyginė iÅ¡skaita), numatyta Draudimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismas nesutinka su atsakovės atstovo teiginiu. Kaip nustatyta byloje, Å¡alių draudimo santykius reguliuoja Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030, kurios galioja nuo 2014- 08- 01 d. Å ių Taisyklių Nr. 030 7.1.8.p., 7.1.8.1 p. numato, kad draudimo liudijime gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡skaitos dydis, kuris galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiamajam įvykiui, iÅ¡skyrus Å¡iuos atvejus: jei draudžiamasis įvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į draudžiamojo įvykio kaltininkÄ , kurio duomenys draudikui yra žinomi, tai draudimo iÅ¡moka mokama, netaikant iÅ¡skaitos (iÅ¡skyrus iÅ¡skaitÄ , numatytÄ vagystės atveju).

Jei draudžiamasis įvykis atsitiko dėl abipusės draudžiamojo įvykio dalyvių kaltės, iÅ¡skaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dydžiui (7.1.8.1 p.). Taigi, nagrinėjamu atveju taikoma Taisyklių Nr. 030 7.1.8.1. p. numatyta iÅ¡imtis ir iÅ¡skaita netaikoma. Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovės pareiga yra paneigti ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ar nepagrįsta.

Byloje nustatyta, kad draudimo išmokos dydis nustatytas remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 d. Nr. 120/2000-04-14 d. Nr. 101, automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis. Be to, buvo naudojama patvirtinta AUDATEX programa, kurioje gamintojas pateikia laiko bei medžiagų normatyvus pasirinktam remonto tipui, naujų originalių dalių kainas.

Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovė nei tretysis asmuo nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį sumažinti ir laikyti nurodytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje remonto iÅ¡laidas nepagrįstomis ir patektÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ atmesti, todėl ieÅ¡kovo naudai priteistina 454,31 Eur transporto priemonės remonto iÅ¡laidų. Nesutiktina ir su kitu atsakovės atstovo teiginiu, kad atsakovas nebuvo kviečiamas apžiÅ«rint ginčo transporto priemonė bei nustatant žalos dydį, todėl žalos dydis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.

Nagrinėjamoje byloje dėl 2017-10-12 d. eismo įvykio buvo kviečiama policija, kuri surašė pažymÄ , nurodytas aplinkybes patvirtina transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų aktas, suraÅ¡ytas eismo įvykio diena, draudiko 2017-10-26 d. sÄ mata, J. B. 2017-10-12 d. praneÅ¡imas apie transporto priemonės žalÄ , pastarojo paaiÅ¡kinimas, fotonuotraukos. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Del procesinių palÅ«kanų Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos (2020-10-09 d.) nuo įsiskolinimo dydžio (454,31 Eur Eur) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys teismui nepateikė. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio ieškovo naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į.k. 188710061, 454,31 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Eur 31 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2020-10-09) nuo priteistos sumos (454,31 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesčio ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Rima Bražinskienė