Court allows insurance subrogation claim against city for vehicle damage caused by road defect.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court fully granted the insurance company's subrogation claim for vehicle damage caused by a road defect. The plaintiff proved the vehicle was damaged on a specific date and that the city was the liable party under the Civil Code. The court ruled in favor of the insurer because the evidence was sufficient to establish the city's liability without absolute doubt.
Legislator-Regeste
KI-generiertCivil Code provisions on subrogation and liability for road defects; the court may find facts probable when evidence overwhelmingly supports their existence over their absence.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVerwandte Entscheide
KI-generiertVolltext
?CivilinÄ byla Nr. e2-34493-545/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28622-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 31 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Rima BražinskienÄ, sekretoriaujant Andriui Å alkeviÄiui, Laurai Cibulskaitei dalyvaujant ieÅ¡kovo ADB âCompensa Vienna Insurance Groupâ atstovei B. P., atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos atstovui Ž.
D. treÄiojo asmens UAB âGRINDAâ atstovui D. K., teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE, veikianÄio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, su treÄiuoju asmeniu UAB âGRINDAâ, dÄl žalos atlyginimo,- n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288, kreipÄsi į Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 454,31 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei 15,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
IeÅ¡kovas procesiniame dokumente-ieÅ¡kinyje bei ieÅ¡kovo atstovÄ teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ kad 2017-08-11 d. UAB âSIA UNICREDIT LEASINGâ Lietuvos filialas su ieÅ¡kovu ERGO Insurance SE, veikianÄiu per Lietuvos filialÄ , sudarÄ transporto priemonÄs draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Å ia sutartimi buvo apdraustas automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2017-08-09 iki 2021-08-09. 2017-10-12 d. Vilniaus apskrities VPK medžiagoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis MERCEDES BENZ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į duobÄ ir apgadino transporto priemonÄ. Kadangi automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo apdraustas ieÅ¡kovo transporto priemonių draudimu, transporto priemonÄs valdytojas teikÄ praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonÄs savininkui dÄl Å¡io įvykio padaryti nuostoliai sudaro 454,31 Eur, todÄl ieÅ¡kovas, vykdydamas draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡mokÄjo 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir CK 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu, dÄl iÅ¡mokÄtos draudimo iÅ¡mokos įgijo atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį â Vilniaus miesto savivaldybÄ.
CK 6.266 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 dalyje įtvirtintos aplinkybÄs (nenugalima jÄga, nukentÄjusio asmens tyÄia ar didelis neatsargumas). Å ioje normoje įtvirtinta âgriežtoji atsakomybÄâ, t. y. atsakomybÄ be kaltÄs. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turÄjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, taÄiau nenustatinÄjami neteisÄti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltÄ.
Toks reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad statinių savininkai ir teisÄti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dÄl statinių sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ÄmÄsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dÄlto atsirado. Tokiu teisiniu reglamentavimu statinių savininkai skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiÅ«ros metu, ypaÄ atidžiai laikytis statybÄ reglamentuojanÄių ir kitų teisÄs aktų reikalavimų (LAT 2014-03-31 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2014).
Kelių įstatymo 2 str. 3 dalyje apibrÄžta kelio sÄ voka: tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pÄsÄiųjų eismui. KeliÄ sudaro: žemÄs sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraÅ¡Äiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikÅ¡telÄs, poilsio aikÅ¡telÄs, pÄsÄiųjų ir dviraÄių takai, kelio statiniai, techninÄs eismo reguliavimo priemonÄs, želdiniai, esantis kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebÄjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo bei kiti įrenginiai su Å¡ių objektų užimama žeme.
Taigi, pagal aptartÄ Kelių įstatymo nuostatÄ kelias â tai inžinerinis statinys, kurį sudaro įrenginių kompleksas, skirtas transporto priemonių ir pÄsÄiųjų eismui. Visos kelio konstrukcijos yra sukurtos statybos darbais naudojant statybos medžiagas ir tvirtai sujungtos su žeme bei sudaro vientisÄ statinį. Vieno ar kelių kelio struktÅ«rinių įrenginių sugriuvimas ar įstatymo nustatytų reikalavimų neatitinkantis konstrukcijų trÅ«kumas, dÄl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindÄ taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinÄ atsakomybÄ.
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija konstatuoja, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme kelio trÅ«kumas â tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradÄs dÄl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros ar dÄl kitų priežasÄių, nepriklausanÄių nuo savininko (valdytojo) valios. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. â vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad savivaldybÄs administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumÄ , rÅ«pinasi vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 str., kelių priežiÅ«ros tvarkÄ nustato VyriausybÄ. Tokia tvarka nustatyta VyriausybÄs 2004-02-11 d. nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as.
Vadovaujantis ApraÅ¡o 6 p., savivaldybÄs atlieka vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninÄ jų priežiÅ«rÄ . ApraÅ¡o 12.1 p. nustatyta, kad kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemÄs sankasÄ , važiuojamÄ jÄ kelio dalį, kelkraÅ¡Äius, skiriamÄ jÄ kelio juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pÄsÄiųjų ir dviraÄių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sÄ lygų stebÄjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
PažymÄtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡nagrinÄjÄs ne vienÄ analogiÅ¡kÄ ginÄÄ tarp draudikų ir Vilniaus miesto kelių ir gatvių savininko â Vilniaus miesto savivaldybÄs (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ. byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr.e3K-3-27-701/2017). Kasacinio teismo praktika nustatyta, kad savivaldybÄ yra kelio (gatvÄs) savininkÄ (valdytoja), ji už konstrukciniais kelio defektais padarytÄ Å¾alÄ atsako CK 6.266 straipsnio pagrindu; darbų atlikimo sutartimis statinio valdymas kitoms bendrovÄms (pvz.
UAB âGRINDAâ) neperÄjo ir dÄl gatvÄs konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti jos savininkÄ â Vilniaus miesto savivaldybÄ. AnalogiÅ¡kai situacijÄ vertino ir Vilniaus apygardos teismo 2019-05-28 d. nutartyje civ. byloje Nr. e2A-876-585/2019. Vadovaujantis Kelių įstatymo, Vietos savivaldos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir ApraÅ¡o nuostatomis bei nurodyta kasacinio teismo praktika, Vilniaus miesto savivaldybÄ privalÄjo užtikrinti savivaldybÄs teritorijoje esanÄių vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«rÄ , kad jie bÅ«tų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisÄs aktų nustatytus reikalavimus, o neatlikus teisÄs aktais nustatytų reikalavimų â atsakovei taikytina civilinÄ atsakomybÄ.
Žalos padarymo faktas byloje pagrįstas kartu su ieÅ¡kiniu pateiktais įrodymais: Vilniaus AVPK pažyma patvirtina, kad eismo įvykis įvyko dÄl to, kad transporto priemonÄs valdytojas įvažiavo į kelio ženklais nepažymÄtÄ kelio duobÄ, ko pasekoje buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokios paÄios aplinkybÄs nurodytos bei 2017-10-12 S. Å .-B. praneÅ¡ime ieÅ¡kovui. 2000-06-20 d. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo TeisÄjų Senato Nutarime Nr. 27 âTeismų praktikos taikant įstatymus dÄl atlyginimo turtinÄs žalos padarytos eismo įvykio metuâ apibendrinta (261 psl.):
Transporto priemonÄs sugadinimo dydis nustatomas sudarant sugadintų detalių, mazgų, agregatų sÄ raÅ¡Ä , įvertinant sugadinimo pobÅ«dį ir mastÄ . Duomenys gali bÅ«ti užfiksuoti kelių policijos medžiagoje, automobilio apžiÅ«ros akte, svarbu ar apgadinimų lokalizacija sutampa. Pagal apžiÅ«ros akte fiksuotus apgadinimus atlikti darbai ir detalių pakeitimai atsispindi ERGO Insurance SE Lietuvos filialas žalos sÄ matoje. Pažymi, jog darbai yra realiai atlikti. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pasisakÄs, kad žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas keliais bÅ«dais: pagal patirtas remonto iÅ¡laidas, pagal numatomas remonto iÅ¡laidas ir apskaiÄiuojant likutinÄ vertÄ.
Teismams vertinant žalos dydį bÅ«tina atsižvelgti, ar darbai yra realiai atlikti ar turi bÅ«ti atlikti, ar iÅ¡laidos nukentÄjusiojo asmens jau yra realiai patirtos. Pažymi, jog ieÅ¡kovas mokÄdamas draudimo iÅ¡mokÄ , atsižvelgÄ ir įvertino keiÄiamų detalių pagerinimÄ (buvo iÅ¡skaiÄiuota 76,30 Eur suma). Å ie argumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovas, sprÄsdamas draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo klausimÄ , vertino aplinkybes, ar atlikti remonto darbai bei keistos detalÄs buvo tiesiogiai susijusios su eismo įvykio metu padarytais automobilio sugadinimais.
Žalos dÄl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turÄtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertÄ iki eismo įvykio. BÅ«tinas remonto iÅ¡laidas sudaro remonto darbų vertÄ, dažymo darbų vertÄ, keiÄiamų dalių vertÄ, dažymo medžiagų vertÄ ir papildomos iÅ¡laidos (transportavimo, saugojimo, techninÄs ekspertizÄs ir kitos iÅ¡laidos). BÅ«tinos remonto iÅ¡laidos apskaiÄiuojamos pagal vidutinius darbų ir keiÄiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkanÄius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.
Teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nÄra pagrindas nesivadovauti ieÅ¡kovo pateiktais įrodymais dÄl žalos apimties ir dydžio; vienos pusÄs parengti ir pateikti įrodymai dÄl nuostolių dydžio teisiniu požiÅ«riu yra tinkami ir gali bÅ«ti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dÄl to, kad atsakovas nedalyvavo juos renkant (LAT nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-730/2002). CK 6.251 str. 1 d. įtvirtina visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ .
Žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama žalÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padÄtį ir turi bÅ«ti kompensuojamos tos iÅ¡laidos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti. BÅ«tent ieÅ¡kovo pateikti įrodymai tai patvirtina. 2018-01-17 d. ieÅ¡kovas kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄ, reikalaudamas grÄ Å¾inti iÅ¡mokÄtÄ bendrÄ draudimo iÅ¡mokÄ â 454,31 Eur. AtsakovÄ buvo raginama įvykdyti prievolÄ ne teismo keliu, taÄiau ji atsisakÄ tenkinti pretenzijÄ , nurodydama, jog gatvÄs valdymo teisÄs buvo perduotos UAB âGRINDAâ.
DÄl Å¡ių faktinių pagrindų ieÅ¡kovas praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kinį. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, j. a. k. 188710061, pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kaip nepagrįstÄ (b.l. 7-10). AtsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį bei atsakovÄs atstovas teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad ieÅ¡kinyje Vilniaus miesto savivaldybÄs atsakomybÄ kildinama iÅ¡ jos, kaip kelio savininko, pareigos prižiÅ«rÄti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismÄ jai nuosavybÄs teise priklausanÄiose gatvÄse.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. yra nustatyta, jog vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybÄs funkcijoms. Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, jog vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikÄjai arba pagal su savivaldybÄmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.
Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybÄ tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkreÄiu atveju - su vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra ir eismo saugumo užtikrinimu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Kaip ieÅ¡kinyje nurodo pats ieÅ¡kovas, Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas VyriausybÄs 2004-02-11 d. nutarimu Nr. 155, nustato, kad SavivaldybÄs atlieka vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninÄ jų priežiÅ«rÄ (ApraÅ¡o 6 p.).
Kelio priežiÅ«ra - nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (ApraÅ¡o 2 p.). Vadovaudamasi minÄtomis teisÄs aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pavedÄ UAB âGrindaâ atlikti (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ . Pažymime, jog pagal CK 6.266 str. 1 d., kuria ieÅ¡kinyje remiasi ieÅ¡kovas, pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui.
IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jei minÄtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra konstatavÄs, jog savininkas objekto tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ gali pavesti kitiems asmenims ir neatsakyti pagal CK 6.266 str. už žalÄ , jei įrodytų, kam konkreÄiai yra pavedÄs valdyti objektÄ , su kuriuo yra siejama padaryta žala (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005).
Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai 2011-12-29 d. sudarius su UAB âGrindaâ darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), UAB âGrindaâ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus (Sutarties 1 p.). 2012-05-07 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija ir UAB âGrindaâ pasiraÅ¡Ä SusitarimÄ Nr. A72-524(3.1.36-UK) âDÄl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimoâ.
Å iuo susitarimu į 2011-12-29 d. Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 p., kuriuo nustatyta, jog Rangovas (UAB âGrindaâ) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ ; defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini)dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs. Valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turÄjimas savo žinioje ir teisÄ daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.
Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinÄs ar prievolinÄs teisÄs pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ar tvarkyti objektÄ (LAT 2013 m. sausio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005-10-11 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-365/2005). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad svarbiausia yra nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalÄjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra (LAT 2010-05-25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-238/2010). Neabejotina, jog Å¡ioje byloje nagrinÄjamu atveju tokias priežiÅ«ros funkcijas atliko ir visas galimybes joms atlikti turÄjo bÅ«tent UAB âGrindaâ.
Pozicijos, jog už žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, gali bÅ«ti atsakingas ne objekto savininkas, o valdytojas, laikosi ir teismai (žr., pvz. PanevÄžio apygardos teismo 2016-02-05 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-145-198/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015-11-12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1375-881/2015). Sprendžiant, ar atsakovÄ perleido (duomenys neskelbtini) esanÄios (duomenys neskelbtini) gatvÄs, kurioje 2018-05-12 d.
įvyko eismo įvykis, priežiÅ«rÄ ir valdymÄ UAB âGrindaâ, svarbu pažymÄti, jog Susitarimo 4.2.10 p. aiÅ¡kiai individualizuotos UAB âGrindaâ pareigos, t. y. nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ , nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, ir apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti užsakovÄ , Susitarime detaliai apibrÄžtos UAB âGrindaâ atsakomybÄs ribos, t. y. nustatant, kad Å¡i įmonÄ yra laikoma gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini)dalyje valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs. Taigi, minÄta 2011-12-29 d.
Sutartimi bei 2012-05-07 d. Susitarimu (t. y. sutartinÄs prievolÄs pagrindu) Vilniaus miesto savivaldybÄ perdavÄ (duomenys neskelbtini) miesto gatves valdyti UAB âGrindaâ. UAB âGrindaâ minÄtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011-12-29 d. iki Sutarties galiojimo pabaigos) turÄjo visas galimybes (duomenys neskelbtini) miesto gatvÄms daryti Å«kinį bei fizinį poveikį, todÄl UAB âGrindaâ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. AnalogiÅ¡kos pozicijos, jog rangovui yra perduodama ne tik gatvių techninÄ priežiÅ«ra, bet ir valdymas laikÄsi ir Vilniaus miesto apylinkÄs teismas 2017-01-03 d. sprendime civ. byloje Nr. e2-3234-608/2017, kurioje analizavo su rangovu UAB âKeristaâ sudarytos 2014-03-10 d.
Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-8/14(3.10.21-UK) nuostatas. Vilniaus miesto apylinkÄs teismas minÄtu sprendimu konstatavo, kad âVilniaus miesto savivaldybÄ nagrinÄjamu atveju nÄra atsakinga už žalÄ dÄl eismo įvykio, kadangi gatvÄs, kurioje įvyko eismo įvykis, priežiÅ«ra, remontas bei kitų funkcijų, susijusių su eismui tinkamos kelių bÅ«klÄs užtikrinimu, vykdymÄ bei minÄtos gatvÄs valdymÄ sutarties pagrindu buvo perdavusi uždarajai akcinei bendrovei âKeristaâ.
TÄ patį pažymÄta ir Vilniaus apygardos teismo 2018-12-13 d. nutartyje civ.byloje Nr. e2A-1536-852/2018. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas civilinÄse bylose Nr. 3K-3-186-706/2015, Nr. 3K-7-105-687/2016, kuriose buvo nagrinÄjamos kitos (ankstesnÄs) 2006-11-30 d. atlygintinų paslaugų teikimo sutarties ir 2011-01-25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB âGrindaâ, nuostatos, yra konstatavÄs, jog taikant CK 6.266 str. 2 d., asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybÄ taikoma ne jam, o kitam asmeniui, todÄl Darbų atlikimo sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninÄs priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisÄ, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
Atkreipiame teismo dÄmesį, jog laikyti, kad Å¡iai bylai aktualia 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartimi UAB âGrindaâ buvo perduota tik statinio techninÄs priežiÅ«ros teisÄ, jokiu bÅ«du negalima. PabrÄžtina, kad pirmiausia UAB âGrindaâ Sutartimi įsipareigojo pagal užsakovÄs nurodymus atlikti (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ bei priežiÅ«rÄ (Sutarties 1.1 p.). Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 8 p., kelio priežiÅ«ra tai â nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ .
Pagal to paties straipsnio 12 p. kelio remontas yra suprantamas kaip statybos rūšis, kurios tikslas iÅ¡ dalies arba visiÅ¡kai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogÄjusias dÄl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. IÅ¡ to matyti, jog kelio remontas ir priežiÅ«ra savo esme yra dvi skirtingos paslaugų kategorijos. Remonto darbai iÅ¡ esmÄs yra siejami su konkreÄiu (atitinkamu, vienkartiniu) gatvÄs defekto remonto darbų atlikimu, o priežiÅ«ra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinÄ gatvių priežiÅ«rÄ (eksploatacijÄ ).
Remiantis 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutarties priedo Nr. 2 âTechninÄs specifikacijaâ nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, UAB âGrindaâ įsipareigojo atlikti visÄ eilÄ specifikacijos 3 p. numatytų darbų, tarp jų - gatvių defektavimÄ . TechninÄs specifikacijos 16 p., detalizuojanÄiame pareigos atlikti gatvių defektavimÄ apimtį, numatyta, kad ne planinio remonto metu, be jokių papildomų užsakovÄs nurodymų, UAB âGrindaâ turi pareigÄ savarankiÅ¡kai vykdyti Sutartyje numatytų gatvių priežiÅ«rÄ ir nustatyti eismo saugumui grÄsmÄ kelianÄius gatvių defektus.
Akivaizdu, kad atlikdamas gatvių priežiÅ«rÄ ne planinio dangos remonto laikotarpiu atsakovas UAB âGrindaâ yra tikrasis Sutartyje numatytų gatvių valdytojas, privalantis operatyviai nustatyti gatvių defektus, apie tai informuoti užsakovÄ , o Å¡ios pareigos tinkamai neatlikus - atlyginti dÄl gatvių defektų tretiesiems asmenims kilusius nuostolius. Papildomai pažymi, kad Darbų atlikimo sutartis 2012-05-07 d. papildomu susitarimu buvo papildyta nuostatomis, kuriomis UAB âGrindaâ laisva valia prisiÄmÄ nuolatinÄs gatvių stebÄsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusÄ bei atsakomybÄ dÄl netinkamos gatvių bÅ«klÄs. Taip pat atkreiptinas dÄmesys, jog teisÄs aktai, t. y. 2004-02-11 d.
VyriausybÄs nutarimu Nr. 155 patvirtinto âKelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡oâ 13.5 p. taip pat numato, jog vietinÄs reikÅ¡mÄs kelius prižiÅ«rintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiÅ«ras, tikrinti konstrukcijų bÅ«klÄ. PastebÄtina, kad Å¡ių ApraÅ¡e minimų gatvių prižiÅ«rÄtojų pareigų neriboja jokie sutartiniai įsipareigojimai. UAB âGrindaâ, pasiraÅ¡ydamas Sutartį ir prisiimdamas pareigÄ prižiÅ«rÄti kelius (gatves), įsipareigojo laikytis teisÄs aktų nuostatų, todÄl ApraÅ¡e numatytos gatvių prižiÅ«rÄtojo pareigos atsakovui kyla ne tik iÅ¡ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bet pirmiausia iÅ¡ teisÄs aktų reikalavimų.
Taigi sistemiÅ¡kai vertinant Sutarties ir jÄ papildanÄio Susitarimo, taip pat teisÄs aktų nuostatas, darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog UAB âGrindaâ įsipareigojo vykdyti nuolatinÄ Vilniaus miesto gatvių priežiÅ«rÄ pagal Sutarties, jos priedų bei teisÄs aktų imperatyvias nuostatas, taigi tik UAB âGrindaâ, esant įrodytoms visoms civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygoms, privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybÄs atžvilgiu keliami ieÅ¡kovo reikalavimai atmestini.
IeÅ¡kovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, jÄ sukÄlusio asmens neteisÄtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . PabrÄžtina, kad Å¡ių aplinkybių įrodinÄjimo pareiga tenka bÅ«tent IeÅ¡kovui, tai yra pažymÄjÄs ir Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, sprÄsdamas ginÄÄ tarp nukentÄjusiojo ir atsakingo už žalÄ asmens bylose dÄl žalos atlyginimo: procesinÄ pareiga įrodyti civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas (iÅ¡skyrus kaltÄ, kuri yra preziumuojama) tenka nukentÄjusiam asmeniui (LAT 2011-01-25 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-3/2011).
Vadovaujantis CK 6.246 str. 1 d., civilinÄ atsakomybÄ atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Å i sÄ lyga yra bÅ«tina civilinei atsakomybei kilti. Vilniaus miesto savivaldybÄ, vykdydama jai, kaip (duomenys neskelbtini) miesto gatvių savininkui tenkanÄiÄ pareigÄ , užtikrinti tinkamÄ gatvių bÅ«klÄ bei priežiÅ«rÄ , 2011-12-29 d.
Sutartimi ir 2012-05-07 d. Susitarimu pavedÄ UAB âGrindaâ atlikti (duomenys neskelbtini) dalies gatvių ir kiemų dangos remonto ir priežiÅ«ros darbus. Taigi, bÅ«tent UAB âGrindaâ ginÄo įvykio metu atliko (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ , veikÄ kaip Å¡ios gatvÄs valdytoja. Sudaryta darbų atlikimo Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ tinkamai rÅ«pinosi miesto gatvÄmis ir vadovaudamasi teisÄs aktų nuostatomis, perdavÄ jas valdyti Å¡ios srities profesionalams.
Atsižvelgiant į tai, nagrinÄjamos bylos atveju, nÄra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybÄs neteisÄtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galÄjo lemti žalos atsiradimÄ ginÄo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusiÄ duobÄ. AtsakovÄs nuomone, siekdamas įrodyti Vilniaus miesto savivaldybÄs veiksmų neteisÄtumÄ , ieÅ¡kovas apsiribojo abstraktaus pobÅ«džio pastebÄjimais, nenurodÄ, kaip konkreÄiai pasireiÅ¡kÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs darbuotojų nerÅ«pestingumas ir neatidumas organizuojant (duomenys neskelbtini) miesto gatvių priežiÅ«rÄ .
IeÅ¡kovas neįrodÄ, jog Vilniaus miesto savivaldybÄ bÅ«tų nesilaikiusi ar pažeidusi teisÄs norminius aktus, Vilniaus miesto savivaldybÄs neteisÄtų veiksmų nagrinÄjamu atveju nustatyti nÄra pagrindo, taigi nÄra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ . CK 6.249 str. įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų.
PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Žala, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga, Å¡iuo atveju yra bÅ«tina, žalos įrodinÄjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui. Atkreiptinas Teismo dÄmesys į tai, kad Lietuvos teisÄs sistemoje yra įtvirtintas principas, jog nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, atitikti protingumo ir teisingumo principus (LAT 2009-11-03 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-469/2009). Manytina, kad žalos dydis Å¡ioje byloje nÄra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. ŽalÄ , kaip bÅ«tinÄ jÄ civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ , turi įrodyti ieÅ¡kovas.
IeÅ¡kovas nurodo, kad 2017-10-12 d. automobiliui Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvÄje, (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobÄ, nepažymÄtÄ kelio ženklais, Automobilis buvo apgadintas. Draudikas (ieÅ¡kovas), draudimo sutarties pagrindu iÅ¡mokÄjo draudÄjui 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio prieduose yra pateikÄs 2017-10-26 d. remonto sÄ matoje Nr. (duomenys neskelbtini). Visgi, akivaizdu, jog Å¡iuo nebuvo nustatinÄjama transporto priemonÄs gedimų priežastis.
Byloje nÄra jokių duomenų apie automobilio techninÄ bÅ«klÄ iki eismo įvykio, taip pat nÄra paÄio automobilio ar duobÄs nuotraukų. Konstatuotina, kad byloje iÅ¡ esmÄs nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, kad automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dÄl automobilio įvažiavimo į duobÄ. TodÄl nesant į bylÄ pateiktų leistinų įrodymų, kad automobilio gedimai buvo nulemti 2017-10-12 d. automobilio įvažiavimo į duobÄ, (duomenys neskelbtini)gatvÄje, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys pripažintinas nepagrįstu.
Automobilį galima apgadinti ir kitais bÅ«dais, ne tik automobiliui įvažiavus į duobÄ, taÄiau po eismo įvykio Vilniaus miesto savivaldybÄs atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti apžiÅ«rose. IeÅ¡kovas turÄjo žinoti, kad subrogacijos pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiami reikalavimai tretiesiems asmenims dÄl jų kaltÄs atsiradusios žalos, taÄiau atsakovo atstovų dÄl galimai neteisÄtų veiksmų nekvietÄ. AtsakovÄs nuomone, siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, ieÅ¡kovas nesilaikÄ teisÄs aktų reikalavimų, todÄl laikytina, jog jis neįrodÄ praÅ¡omos priteisti žalos nagrinÄjamoje civilinÄje byloje.
CK 6.247 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teismų praktikÄ , priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinÄje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisÄtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradÄ, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄto veiksmo.
Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nÄra pernelyg nutolÄ nuo neteisÄto veiksmo (LAT 2005-11-09 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-556/2005; LAT 2006-11-11 d.nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-518/2006; LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybÄ neteisÄtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimÄ , neteisÄtais veiksmais pažeistos teisÄs ar teisÄto intereso prigimtį ir vertÄ bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ .
Taip pat svarbi yra atsakomybÄs prigimtis ir įprasta gyvenimiÅ¡ka rizika. Taigi tam, kad bÅ«tų konstatuotas priežastinio ryÅ¡io buvimas ar nebuvimas, bÅ«tina visapusiÅ¡kai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (LAT 2007-11-26 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-345/2007). NagrinÄjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybÄ jokių neteisÄtų veiksmų, dÄl kurių ieÅ¡kovui atsirado žala, neatliko, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinÄs atsakomybÄs pagrindo â priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybÄs veiksmų ir atsiradusios žalos.
CK 6.253 str. numatyta, jog civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs tokiais pagrindais: dÄl nenugalimos jÄgos, valstybÄs veiksmų, treÄiojo asmens veiksmų, nukentÄjusiojo asmens veiksmų, bÅ«tinojo reikalingumo, bÅ«tinosios ginties, savigynos. CK 6.253 str. 5 d. įtvirtinta, kad nukentÄjusiojo asmens veiksmai - veiksmai, dÄl kurių kaltas pats nukentÄjÄs asmuo ir dÄl kurių jam atsirado ar padidÄjo nuostoliai.
Tai gali bÅ«ti nukentÄjusiojo asmens sutikimas, kad jam bÅ«tų padaryta žalos, arba rizikos prisiÄmimas. NukentÄjusiojo elgesys, dÄl kurio jam padaroma žalos, gali bÅ«ti dviejų rūšių. Pirma, nukentÄjusysis, suvokdamas, jog jam gali bÅ«ti padaryta žalos, sutinka, kad Å¡ios bÅ«tų padaryta. Toks sutikimas gali bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas arba numanomas iÅ¡ konkreÄių aplinkybių. Antra, asmuo, daugiau ar mažiau suvokdamas, kad jo elgesys gali bÅ«ti žalingas jam paÄiam, neatsisako tam tikrų veiksmų, manydamas, jog žalos jam pavyks iÅ¡vengti, t. y. prisiima žalos atsiradimo rizikÄ .
Akcentuotina, jog Å¡ioje byloje automobilio vairuotojo J. B. veiksmai pasireiÅ¡kÄ rizikos prisiÄmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilį, kuris laikytinas padidinto pavojaus Å¡altiniu. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisÄs aktuose bei analizuoti teismų praktikoje (LAT 2008-03-03 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 153/2008). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d. numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. 2002-12-11 d.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimu Nr. 1950 âDÄl kelių eismo taisyklių patvirtinimoâ patvirtintų kelių eismo taisyklių 127 p. nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.
Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai yra blogas matomumas. Pažymima, kad iÅ¡ bylos medžiagos nÄra tiksliai nustatyta, kokiu greiÄiu įvykio metu važiavo automobilis. Galimai saugaus greiÄio nesilaikymas įvykio metu taip pat galÄjo bÅ«ti lemiamas veiksnys, sÄ lygojÄs žalos atsiradimÄ . Byloje nÄra duomenų, kad transporto priemonÄs vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, negalÄjo pastebÄti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties, todÄl darytina iÅ¡vada, jog vairuotojas, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ dÄl kilusios žalos.
Rremiantis CK 6.282 str. 1 d., tais atvejais, kai paties nukentÄjusiojo asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusiojo asmens kaltÄs dydį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. TreÄiasis asmuo UAB âGRINDAâ, j. a. k. 120153047, pateikÄ teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 4-6, 11-13). Atsiliepime į ieÅ¡kinį (b. l. 4-6, 11-13) bei treÄiojo asmens atstovas teisminio nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad, ieÅ¡kovas teigimu, Savivaldybei kyla pareiga atlyginti dÄl važiojamojoje kelio dalyje buvusios duobÄs atsiradusiÄ 454,31 Eur žalÄ , vadovaujantis CK 6.263, 6.266 str. ir kitais ieÅ¡kovo nurodytais pagrindais, Savivaldybei netinkamai prižiÅ«rint ir remontuojant gatvÄs dangÄ , t. y. nebuvo užtikrinta, kad gatvÄ bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkinga.
Tuo tarpu SavivaldybÄ savo atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dÄl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ , nes 2011-12-29 d. su UAB âGrindaâ sudarÄ darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 d. susitarimÄ dÄl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau vadinama - Sutartis), kuriomis UAB âGRINDAâ įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) dalių gatvių ir kiemų dangos remontÄ ir priežiÅ«rÄ , bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ bei nedelsiant Å¡alinti (taisyti) defektus, kurie keliÄ grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui.
Pasak SavivaldybÄs, Å¡ios Sutarties pagrindu, UAB âGRINDAâ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todÄl pagal CK 6.266 str. už žalÄ dÄl Å¡ių statinių trÅ«kumų turÄtų bÅ«ti atsakinga UAB âGRINDAâ. TaÄiau UAB âGRINDAâ vadovaudamasi toliau nurodoma teismų praktika ir teisÄs aktų nuostatomis, su tokia SavivaldybÄs pozicija BendrovÄ nesutinka ir mano, kad ji yra nepagrįsta (Vilniaus apygardos teismo 2020-10-19 nutartis civ.byloje Nr. e2A-547-278/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-21 nutartis civ. byloje Nr. e2A-549-357/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-21 nutartis civ. byloje Nr. e2A-540-357/2020 ir kt.).
IeÅ¡kovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į duobÄ. Šį teiginį ieÅ¡kovas iÅ¡ esmÄs grindžia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017-10-12 d. pažyma ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo paaiÅ¡kinimais bei kitais dokumentais. Pažymoje nÄra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado bÅ«tent dÄl blogai prižiÅ«rimo kelio ar SavivaldybÄs ar UAB âGRINDAâ kaltÄs. Taip pat pažymÄtina ir tai, jog administracinÄs atsakomybÄs nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiÅ¡kia, jog paÅ¡alinama ir civilinÄ atsakomybÄ (Å¡iuo atveju kaltÄs už atsiradusiÄ Å¾alÄ dalis, tenkanti paÄiam vairuotojui).
UAB âGRINDAâ sutinka su byloje nustatytomis aplinkybÄmis, jog aukÅ¡Äiau minÄtu nutarimu administracinio teisÄs pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, taÄiau nagrinÄjamu atveju sprendžiant dÄl civilinÄs atsakomybÄs taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisÄs pažeidimo sudÄties, gali bÅ«ti pripažinti dideliu neatsargumu, iÅ¡ dalies lÄmusiu žalos atsiradimÄ , nes tai yra civilinÄs teisÄs, o ne administracinÄs teisÄs reguliavimo dalykas (pvz.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-23 nutartis adm.byloje Nr. A525-1554/2014). Atkreipia dÄmesį į tai, kad kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, kurie yra įvardinti teisÄs aktuose, pabrÄžiami teismų praktikoje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-03-03 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-153/2008 konstatavo, jog jeigu transporto priemonÄ dalyvauja eisme, tai jų [vairuotojų], kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo ir (ar) vairuotojo teisÄs ir pareigos nustatytos bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatanÄių teisÄs aktų.
Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iÅ¡ kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebÅ«tų padaryta žala. EismÄ keliuose reglamentuojanÄiuose aktuose nustatytos konkreÄios pareigos, kurias vykdant žalos neatsirastų. Tai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklÄs, kiti teisÄs aktai. Pažymi, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebÄdamas kelyje esanÄios kliÅ«ties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu bÅ«du padarydamas žalos sau ir sukeldama grÄsmÄ aplinkiniams, pažeidÄ ne tik visÄ eilÄ teisÄs normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus.
Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra ,,eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumuâ. Taip pat, automobilio vairuotojas pažeidÄ minÄto įstatymo 8 str. 3 d. 3 ir 4 punktus, kur yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti.
Be to, automobilio vairuotojas pažeidÄ LR VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau - KET). KonkreÄiai: KET 4 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių; KET 19 p., kur yra nurodyta, jog vairuotojas privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionÄs metu užtikrinti;
KET 133 p., kur yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties; ir KET 134 p., kur yra nurodyta, jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebÄti) privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
AukÅ¡Äiau nurodytos normos yra sÄ lygotos transporto priemonių, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, keliamos padidintos grÄsmÄs žmonÄms ir aplinkai. Transporto priemonių vairuotojams keliami ypatingi atsargumo, atidumo reikalavimai. Vairuotojas nesilaikÄ pareigos stebÄti kelio dangÄ ir neįsitikino, ar kelyje nÄra kliÅ«Äių. Tuo labiau, kad iÅ¡ byloje esanÄios medžiagos, matyti, kad įvykio metu 16.01 val. buvo Å¡viesus paros metas. TaÄiau vairuotojas, net matydamas, kad Å¡viesiu paros metu yra geras matomumas, galimai pažeisdamas nurodytas kelių eismo taisykles, elgÄsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai ir toliau važiavo nemažindamas greiÄio.
BÅ«tent dÄl Å¡ių priežasÄių automobilio vairuotojas sukÄlÄ eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, SavivaldybÄ yra atleistina nuo civilinÄs atsakomybÄs, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodoma, jog civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs, esant nukentÄjusiojo asmens veiksmams, dÄl kurių kaltas pats nukentÄjÄs asmuo ir dÄl kurių jam atsirado ar padidÄjo nuostoliai. Å iuo atveju, nukentÄjusiojo asmens veiksmai pasireiÅ¡kÄ rizikos prisiÄmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus Å¡altinis.
Be visa to, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar kelyje esanti duobÄ galÄjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galÄtų bÅ«ti pilnai sugadintos visos ieÅ¡kovo nurodytos automobilio dalys. PažymÄtina, kad Å¡ios aplinkybÄs nÄra niekur užfiksuotos ir nÄra aiÅ¡kios, nes tariamai apgadinto automobilio aplinkybių įrodinÄjimo pareiga atitenka bÅ«tent ieÅ¡kovui, ir kol minÄtų aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodÄ, SavivaldybÄs ar UAB âGRINDAâ atsakomybÄ negali kilti. Be to, jei bÅ«tų nusprÄsta, kad vis dÄlto, dÄl kokių nors priežasÄių, kad ir pateikus naujus įrodymus ir (ar) Å¡ie įrodymai bÅ«tų atmestini, SavivaldybÄ bÅ«tų laikytina atsakinga dÄl padarytos žalos, bÅ«tina SavivaldybÄs atsakomybÄ Ä¯vertinti vadovaujantis deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs nuostatomis.
Å iuo atveju, SavivaldybÄs atsakomybÄ kiltų vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d. MinÄtoje normoje yra nurodyta, jog âžalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str. 1 dalyje numatytos aplinkybÄsâ. Matyti, jog atsakovui atsakomybÄ kiltų be kaltÄs, iÅ¡skyrus atvejį, jei bÅ«tų įrodytos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybÄs, tai yra - asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominÄs energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba nukentÄjusio asmens tyÄios ar didelio neatsargumo.
Å ia teisÄs norma įstatymų leidÄjas įtvirtino statinių valdytojo civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs. Kartu buvo numatyta iÅ¡imtis, jog statinių valdytojas gali apsiginti nuo pareikÅ¡tų kaltinimų ir bÅ«ti atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs, jeigu įrodys, kad žala nukentÄjusiam atsirado dÄl nenugalimos jÄgos arba esant nukentÄjusiojo asmens kaltei - tyÄiai ar dideliam neatsargumui. Atkreipia dÄmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumÄ , stebÄti keliÄ , o jei stebÄti kelio nÄra galimybÄs, tai privalo nedelsiant sustoti.
Visa tai sÄ lygoja iÅ¡vadÄ - Automobilio vairuotojas patyrÄ Å¾alÄ dÄl savo paties didelio neatsargumo. Ä®vertinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog SavivaldybÄ ir UAB âGRINDAâ yra atleistinos nuo civilinÄs atsakomybÄs, vadovaujantis minÄtomis CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d. nuostatomis. CK 6.247 str. nurodoma, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Atsižvelgiant į tai, jog neegzistuoja atsakovo neteisÄtų veiksmų, kurie galÄjo nulemti ieÅ¡kovo nuostolius, o ieÅ¡kovas tokių veiksmų ieÅ¡kinyje taip pat ir nenurodo bei neįrodinÄja, konstatuotina, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieÅ¡kovo patirtų nuostolių, kaip atsakovo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lyga, neegzistuoja. Be kita ko, Å¡iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisÄtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisÄtų veiksmų, taÄiau ieÅ¡kovas tokių aplinkybių visiÅ¡kai neįrodinÄja ir net nenurodo ieÅ¡kinyje, nepateikia ir jas patvirtinanÄių įrodymų, dÄl ko ieÅ¡kinys atmestinas.
Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dÄl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra bÅ«tent aptariamo auto įvykio pasekmÄ. IeÅ¡kovas nekvietÄ atsakovo apžiÅ«rÄti automobilio, dÄl ko atsakovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. IeÅ¡kovo apskaiÄiuotas žalos dydis galbÅ«t patvirtina tik galimÄ automobilio remontÄ , taÄiau nÄra nei vieno įrodymo, kad Å¡is remontas yra ne eilinis remontas, o ieÅ¡kovo nurodomo autoįvykio pasekmÄ, kad dÄl autoįvykio bÅ«tent iÅ¡vadoje nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dÄl ko žalos dydis Å¡ioje byloje yra neįrodytas.
Pažymi, kad tiek policijos pareigÅ«nai, tiek pats automobilio vairuotojas nurodÄ, kad po įvykio sugadintas buvo automobilio priekinÄs deÅ¡inÄs pusÄs durys. NÄra pateikta jokių įrodymų, kad pastarasis gedimas yra bÅ«tent aptariamo įvykio pasekmÄ, o ne einamasis automobilio remontas. Tuo atveju, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs dÄl didelio vairuotojo neatsargumo nÄra, atkreipiame dÄmesį, kad ieÅ¡kovui atlygintina žala turÄtų bÅ«ti mažinama CK 6.259 str. pagrindu.
Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 d. nutartyje adm.byloje Nr. A-438-2757-12, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisÄs normÄ , yra pasisakÄs, kad CK 6.259 str. įtvirtina bendrÄ taisyklÄ, jog jeigu prievolÄ neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dÄl abiejų Å¡alių kaltÄs, skolininko atsakomybÄ atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybÄs. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 14 d. nustato, jog transporto priemonių vairuotojų pareigas ir jų veiksmus konkreÄiomis eismo situacijomis nustato KET.
Darytina iÅ¡vada, jog svarbÅ«s abiejų Å¡alių veiksmai. Tai patvirtina ir Kelių eismo taisyklÄs, kuriose nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greiÄio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypaÄ vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties.
Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai blogas matomumas â (133 p.), o jeigu atsirado kliÅ«tis ar iÅ¡kilo grÄsmÄ eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebÄti) privalo sulÄtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonÄ arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviamsâ (134 p.). IÅ¡analizavus bylos medžiagÄ , matyti, jog eismo įvykis įvyko gegužÄs 10 d., po 10 val. ryto, Å¡viesiu paros metu, esant geroms meteorologinÄms sÄ lygoms.
Byloje nÄra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, negalÄjo pastebÄti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti važiuojamojoje kelio dalyje esanÄios duobÄs. Apibendrinus iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog žala atsirado ir dÄl automobilį vairavusio M. S. kaltÄs, kadangi didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas nebuvo pakankamai atidus bei rÅ«pestingas, todÄl nepastebÄjo ir neapvažiavo kliÅ«ties, Å¡iuo atveju duobÄs. Tai lemia, jog patirta žala turi bÅ«ti dalinama perpus, t. y. po 50 procentų, automobilį vairavusiam M.
S. ir Kauno miesto savivaldybei. Atsižvelgiant į šį teismo suformuotÄ precedentÄ ir į tai, kad bylos faktinÄs aplinkybÄs yra labai panaÅ¡ios, t. y. automobilio vairuotojas taip pat neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, įvažiavo į kelyje esanÄiÄ duobÄ (duomenys neskelbtini), teigtina, kad, tenkinant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, reikalaujamos žalos dydis turÄtų bÅ«ti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t. y. per pusÄ, kadangi iÅ¡ dalies vairuotojas už žalÄ yra atsakingas ir pats.
SavivaldybÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad dÄl žalos, jei bÅ«tų įrodytos visos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, yra atsakinga ne ji, o UAB âGRINDAâ, nes Sutartimi UAB âGRINDAâ neva yra perduotas gatvių ir kiemų dangos valdymas, o vadovaujantis CK 6.266 str. už statinių padarytÄ Å¾alÄ yra atsakingas jų valdytojas. III asmuo su tuo nesutiko, aiÅ¡kindamasis, kad vadovaujantis CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinta taisykle, kad sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai, o pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami tikrieji sutarties Å¡alių ketinimai, Sutarties pagrindu atsirandanÄios (buvusios) prievolÄs nÄra tokios apimties, jog UAB âGRINDAâ galÄtų bÅ«ti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiÅ¡kai atsakinga už Å¡ių statinių sukeltÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims.
SavivaldybÄ klaidingai nurodo, jog UAB âGRINDAâ pasiraÅ¡ydama Sutartį, prisiÄmÄ pareigÄ valdyti (duomenys neskelbtini) miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiÅ«ros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs nurodymus (Sutarties 3.3 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialiÄ darbų užsakymo formÄ . SavivaldybÄ nurodo, kad UAB âGRINDAâ laikoma gatvių valdytoja pagal Sutarties 4.2.10 p. normÄ , kurioje numatyta, kad Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduotų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ ; defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Å¡alinti (taisyti) nedelsiant.
Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. TaÄiau pabrÄžiame, kad Å¡i norma iÅ¡ esmÄs nekeiÄia Sutarties dalyko, o tik nustato papildomas rangovo UAB âGRINDAâ pareigas. Sutartį bÅ«tina vertinti ne atskiromis jos nuostatomis, o atsižvelgti į Sutarties visumÄ ir jos dalykÄ bei visÄ Sutartį vertinti sistemiÅ¡kai. Å iuo atveju, Sutarties dalykas yra tai, kad UAB âGRINDAâ atlieka rangos darbus pagal SavivaldybÄs nurodymus, o SavivaldybÄ už Å¡iuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka.
BÅ«tent dÄl to, kad gatvių remonto ir techninÄs priežiÅ«ros darbai yra atliekami tik pagal SavivaldybÄs nurodymus, patvirtina, kad UAB âGRINDAâ nÄra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Be to, pagal VyriausybÄs 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiÅ«ros tvarkos apraÅ¡o (toliau - ApraÅ¡as) 6 p., bÅ«tent savivaldybÄs atlieka vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (iÅ¡skyrus 8.2.1 p. nurodytus darbus), vykdo vietinÄs reikÅ¡mÄs viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninÄ jų priežiÅ«rÄ .
Tuo tarpu UAB âGRINDAâ kelio remonto darbus atlieka tik Sutartyje numatyta apimtimi ir tik tuos, kuriuos užsako SavivaldybÄ. Å iuo atveju, SavivaldybÄ nepagrįstai siekia iÅ¡plÄsti UAB âGRINDAâ Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiÅ«ra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama SavivaldybÄs skiriamo biudžeto. BÅ«tent dÄl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kuriÄ darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas SavivaldybÄs užsakymas, kadangi SavivaldybÄ neturÄtų pakankamai lÄšų atsiskaityti už visus UAB âGRINDAâ nuožiÅ«ra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dÄl to, ar tam tikrus darbus buvo bÅ«tina atlikti.
Atkreiptinas dÄmesys, jog dÄl Sutarties aiÅ¡kinimo jau ilgÄ laikÄ vis kylÄ ginÄai ir tiek bendrosios kompetencijos, tiek administraciniai teismai tÄ paÄiÄ rangos darbų Sutartį vertindavo skirtingai, vienais atvejais nurodydami, jog ji nÄra tokios apimties, kad UAB âGRINDAâ bÅ«tų galima laikyti (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdytoju, kitais - jog Sutartimi visgi buvo perduota (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdymo teisÄ, nepaisant to, jog toks perdavimas nebuvo įregistruotas vieÅ¡ame registre kaip to reikalauja CK 4.27 str. 2 d.
Taigi buvo bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar Sutartis ir kitos panaÅ¡aus turinio rangos darbų atlikimo sutartys gali bÅ«ti traktuojamos kaip sutartys, kuriomis perduodamas daikto valdymas, neatsižvelgiant į tai, jog UAB âGRINDAâ sutartimis įsipareigojo atlikti tik konkreÄius darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos nurodymus. Šį klausimÄ iÅ¡sprendÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2016-04-15 priimdama nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, kurioje detaliai iÅ¡nagrinÄjo ir pasisakÄ dÄl nagrinÄjamai bylai aktualios Sutarties.
Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio ((duomenys neskelbtini)) valdymas rangovei UAB âGRINDAâ neperÄjo, todÄl UAB âGRINDAâ nÄra (duomenys neskelbtini) miesto gatvių valdytoja ir dÄl gatvių konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 str. pagrindu atsako jos savininkÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ; sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninÄs priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisÄ, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai Nustatytos faktinÄs bylos aplinkybÄs Kaip nustatyta byloje, 2017-10-12 d. apie 16.01 val. (duomenys neskelbtini), J. B., vairuodamas transporto priemonÄ MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje ženklais nepažymÄtÄ duobÄ ir tuo pasÄkoje nurodyta transporto priemonÄ buvo apgadinta. Bylos duomenimis, 2017-08-11 d. UAB âSIA UNICREDIT LEASINGâ Lietuvos filialas su ieÅ¡kovu ERGO Insurance SE, veikianÄiu per Lietuvos filialÄ , sudarÄ transporto priemonÄs KASKO draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria visų rizikų draudimu buvo apdraustas draudÄjui priklausantis automobilis MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017-08-09 iki 2021-08-09 d.
Draudimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo numatyta 100 Eur iÅ¡skaita, o vagystÄs atveju -10% iÅ¡skaita. TÄ paÄiÄ dienÄ 2017-10-12 d. 18.00 val. apgadintas automobilis buvo apžiÅ«rÄtas draudiko ir suraÅ¡ytas transporto priemonÄs apžiÅ«ros-defektų aktas, konstatuojant transporto priemonÄs priekinio deÅ¡inÄs pusÄs ratlankio, priekinÄs deÅ¡inÄs bei galinÄs deÅ¡inÄs padangų apgadinimÄ , draudikui pateiktas vairuotojo J. B. praneÅ¡imas draudimo iÅ¡mokÄ sumokÄti S. Å .-B. 2017-10-26 d. draudikas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , paskaiÄiavo transporto priemonÄs MERCEDES BENZ, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaÅ¡tus ir sudarÄ sÄ matÄ , pagal kuriÄ Å¾alos dydis sudarÄ 454,31 Eur (be PVM). 2017-11-08 d. draudiko praneÅ¡imu S. Å .-B. buvo informuota apie 454,31 Eur draudimo iÅ¡mokos sumokÄjimÄ .
Atitinkamai, 2018-01-17 d. ieÅ¡kovo pretenzija Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija buvo raginama per 14 d. pervesti 454,31 Eur žalos atlyginimo į draudiko (ieÅ¡kovo) nurodytÄ sÄ skaitÄ . 2018-01-25 d. Vilniaus savivaldybÄs administracija raÅ¡tu Nr. A51-7154/18(2.9.3.24-UK7) nesutiko atlyginti ieÅ¡kovui 454,31 Eur žalos bei pasiÅ«lÄ kreiptis į UAB âGRINDAâ. Byloje nebuvo nustatyta, kad ginÄo transporto priemonÄs vairuotojas J. B. pažeidÄ KET reikalavimus ir yra jo kaltÄ dÄl eismo įvykio, nes važiuojamoje kelio dalyje ženklinimo dÄl duobÄs nebuvo, žmonÄs nenukentÄjo.
IeÅ¡kovui padarytos 454,31 Eur žalos neatlygino nei Vilniaus miesto savivaldybÄ nei UAB âGRINDAâ. NagrinÄjamoje byloje kilo klausimas dÄl tinkamo atsakovo. GinÄo dÄl Å¡ių faktinių bylos aplinkybių byloje nÄra. Teismo padarytos iÅ¡vados Teismas, svarstydamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas, draudimo bendrovÄ, remiasi CK 6.1015 str. nuostatomis, pagal kurių draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.
CK 6.1015 str. 2 d. numatyta, kad reikalavimo teisÄ perÄjusi draudikui įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nuostato draudÄjo ir už žalÄ atsakingo asmens santykius, t.y. pagal deliktinÄ atsakomybÄ reguliuojanÄias teisÄs normas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. vandens nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybių funkcija. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ (Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 d. įsakymu Nr. D1-236) pavirÅ¡inÄs nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos pavirÅ¡iaus patenkantis kritulių ir kitoks vanduo, kurį teritorijos valdytojas privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir paÅ¡alinti į aplinkÄ arba iÅ¡leisti į kitiems asmenims priklausanÄias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui).
Reglamento 7 p. numato, kad planuojant teritorijas, projektuojant pavirÅ¡inių nuotekų tvarkymo sistemas, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinÄjami ir esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai: â7.1. sumažinantys pavirÅ¡inių nuotekų susidarymÄ ir (ar) surinkimÄ â. Statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2011 âGatvÄs. Bendrieji reikalavimai" 94 p. numatyta, kad sistemos, skirtos lietaus ir sniego tirpimo vandens surinkimui nuo gatvÄs, gretimų teritorijų iÅ¡ drenažinių sistemų, projektuojamos kaip vandens surinkimo nuo miesto teritorijos sistemos sudÄtinÄ dalis.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybÄs turto perdavimo savivaldybių nuosavybÄn įstatymo VIII-546 3 str. 3 d. 3 p. savivaldybių nuosavybÄn perduodamas turtas - miestų ir gyvenvieÄių bendros paskirties komunalinio Å«kio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvÄs ir vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai su visais jiems priklausanÄiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminÄmis bei antžeminÄmis perÄjomis, laiptais, atramos sienelÄmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelÄmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninÄmis priemonÄmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikÅ¡telÄmis).
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-15) 20 str. 1 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybÄs administracijos direktorius, valstybinÄs žemÄs valdytojai. Å io įstatymo 13 str. numato, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai âinžinierinÄs ir kitos infrastuktÅ«ros, taip pat urbanistinÄs sistemos ar jų dalysâ, 19 str. - Detaliojo teritorijų planavimo objektas yra miestų teritorijų dalys. STR 2.03.03:2005 âInžinierinÄs teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas.
PagrindinÄs nuostatos.â 10 p. numato, kad teritorijų inžinierinÄ pasauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti âįvairių paskirÄių statinių ar jų kompleksų nepertraukiamÄ funkcionavimÄ , sanitarines- higienines gyventojų sÄ lygas. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 138 p. numato, kad vanduo nuo kelio ir jo juostos turi bÅ«ti nuleidžiamas į Å¡oninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemÄs naudotojų interesai) arba į uždarÄ vandens nuleidimo sistemÄ .
Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs, nuosavybÄs teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kelio priežiÅ«ra â nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir numatytÄ kelio bei jo statinių tarnavimo laikÄ (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelius prižiÅ«rintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamÄ jÄ kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad Å¡ie objektai atliktų savo funkcijas, prižiÅ«rÄti, kad kelias, jo statiniai bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi.
CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybÄs, tai yra nenugalima jÄga arba nukentÄjusiojo asmens tyÄia ar didelis neatsargumas (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turÄjimas savo žinioje ir teisÄ daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.
Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinÄs ar prievolinÄs teisÄs pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ar tvarkyti objektÄ (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009)". Teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinÄs atsakomybÄs atveju nustatytinos ne keturios deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, o tik trys, be kaltÄs: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turÄjo trÅ«kumų, nulÄmusių žalos atsiradimÄ , valdymo faktas;
2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trÅ«kumų ir padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys (LAT 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-62/2009). AtsakovÄs procesiniame dokumente-atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l. 7-10) buvo nurodyta, kad atsakovu Å¡ioje civ.byloje turi bÅ«ti treÄiasis asmuo UAB âGRINDAâ, teigdama, kad UAB âGRINDAâ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos 2011-12-29 d. sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2189 (3.1.36.UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB âGRINDAâ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvÄse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinierinių Å¡ulinių avarinių gedimų operatyvaus Å¡alinimo tvarkos apraÅ¡as, 2011-12-29 d.
Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.136-UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB âGRINDAâ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, (duomenys neskelbtini) miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbų techninÄ specifikacija, bei 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524 (3.1.36-UK) dÄl 2011-12-29 d. darbų atlikimo sutarties pakeitimo. Vilniaus apygardos teisme ne kartÄ buvo sprendžiama dÄl Vilniaus miesto savivaldybÄs ir UAB âGRINDAâ civilinÄs atsakomybÄs, atsižvelgiant į jų 2011-12-29 sudarytÄ Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK) bei 2012-05-07 susitarimÄ .
Vilniaus apygardos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad net ir sudarius 2012-05-07 d. susitarimÄ UAB âGRINDAâ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausanÄių gatvių valdytoja. Taigi, Vilniaus apygardos teismas analogiÅ¡kose bylose dÄl žalos, kuri atsirado jau po Vilniaus miesto savivaldybÄs ir UAB âGRINDAâ 2012-05-07 d. susitarimo, sprendÄ, kad pagal minÄtÄ susitarimÄ gatvių valdymo teisÄ nebuvo perduota UAB âGRINDAâ, todÄl ji nÄra atsakinga pagal CK 2.266 str. o už analogiÅ¡komis aplinkybÄmis padarytÄ Å¾alÄ yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybÄ (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartis civ.byloje Nr. e2A-2653-661/2016; 2017-04-12 nutartis civ. byloje Nr. e2A-197-653/2017; 2017-05-18 nutartis civ. byloje Nr. e2A-579-258/2017, 2019-05-28 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-876-585/2019 ir kt.).
Teismų praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymÄ ir valdymo teisÄs perdavimÄ kitiems subjektams reglamentuoja ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSÄ®) nuostatos. Pagal VSÄ® 48 str. 2 d. Savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybÄs taryba, kurios iÅ¡imtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dÄl disponavimo savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄiu turtu priÄmimas, Å¡io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisÄs aktuose (VSÄ® 16 str. 2 d. 26 p.).
SavivaldybÄs turtÄ kitos savivaldybÄs institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonÄs valdo, naudoja ir disponuoja juo patikÄjimo teise Biudžetinių įstaigų, ValstybÄs ir savivaldybÄs įmonių, ValstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybÄs tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSÄ® 48 str. 3 d.). Taigi, savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik Tarybos sprendimu.
NagrinÄjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybÄs ir UAB âGRINDAâ 2012-05-07 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB âGRINDAâ) nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. PažymÄtina, kad CK 6.266 str. nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybÄ, Å¡ios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisÄs į savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ perdavimo, todÄl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisÄ Ä¯ savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ .
Vilniaus miesto savivaldybÄs ir UAB âGRINDAâ 2012-05-07 d. susitarime nÄra nurodomas savivaldybÄs tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galÄtų bÅ«ti perduotas savivaldybÄs turto valdymas, taip pat susitarime nÄra nurodyta apie valdymo perdavimÄ patikÄjimo teise. TodÄl konstatuoti, kad 2012-05-07 d. susitarimo pagrindu UAB âGRINDAâ tapo savivaldybei priklausanÄio turto valdytoju, bÅ«tų visiÅ¡kai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieÅ¡tarautų paminÄtoms VSÄ® 16 ir 48 straipsnio nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1531-590/2017, 2017-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1487-653/2017, 2017-11-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1412-560/2017, 2018-03-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-282-640/2018 ir kt.).
Atsakovu nagrinÄjamoje byloje yra laikytina (duomenys neskelbtini) miesto esanÄių gatvių bei inžinierinÄs įrangos valdytoja, t.y. Vilniaus miesto savivaldybÄ, kurios neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ netinkamu pareigų vykdymu, neveikimu, dÄl to atsirado žala, tarp neveikimo ir pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija nÄra perdavusi UAB âGRINDAâ, nuosavybÄs ir valdymo, o tik pavedÄ atlikti darbus pagal projektÄ ir darbų rezultatÄ perduoti savivaldybei.
Å is pavedimas neeliminuoja aplinkybÄs, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ yra gatvių savininkÄ ir valdytoja. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų sudaryta tokia teisinÄ situacija, kai savivaldybÄ neturÄtų pareigos įgyvendinti įstatymo priskirtų funkcijų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinÄs reikÅ¡mÄs keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių priežiÅ«ra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybÄs funkcijoms.
Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikÄjai arba pagal su savivaldybÄmis sudarytas sutartis - kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybÄ tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkreÄiu atveju - su vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
LAT yra nurodÄs, jog, konstatuodamas statinio valdymÄ , teismas turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinÄ reikÅ¡mÄ, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dÄl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninÄs priežiÅ«ros teisÄ (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninÄs priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisÄ, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (LAT 2016-04-15 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).
Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumų yra nustatyta ne tik Å¡ių objektų savininkui, bet ir valdytojui. IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jei minÄtų objektų savininkas perduoda Å¡iuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimÄ ar kitais trÅ«kumais padarytÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodÄs, jei vieÅ¡ame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalÄ iÅ¡ tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiÅ¡kai valdo daiktÄ (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybÄs prezumpcija gali bÅ«ti paneigta ( LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trÅ«kumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trÅ«kumas, atsiradÄs dÄl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiÅ«ros, ar dÄl kitų priežasÄių, nepriklausanÄių nuo savininko (valdytojo) valios.
Kelio ar bet kurios jo dalies trÅ«kumai, nesusijÄ su konstrukcijomis ir atsiradÄ dÄl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiÅ«ros, negali bÅ«ti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytÄ griežtÄ jÄ civilinÄ atsakomybÄ. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinÄs atsakomybÄs pagrindais, t. y. nustaÄius visas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas (LAT 2014-03-31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014). Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinÄ atsakomybÄ-tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ).
NagrinÄjamoje civilinÄje byloje civilinÄ atsakomybÄ yra deliktinÄ, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.) CivilinÄ atsakomybÄ taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sÄ lygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisÄtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).
NustaÄius nurodytas aplinkybes pažymÄtina, kad kelio ((duomenys neskelbtini)) duobÄ laikytina kelio konstrukcijos trÅ«kumu, todÄl remiantis Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika (LAT 2014-03-31 d.. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014), atsakovÄs kaltÄ ir neteisÄti veiksmai nagrinÄjamu atveju nenustatinÄjami. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini), gatvÄ turÄjo trÅ«kumų â važiuojamojoje gatvÄs dalyje buvo duobÄ. Teismo vertintina, kad , kad atsakovo neteisÄti veiksmai yra įrodyti â jis 2017-10-12 d. eismo įvykio metu buvo gatvÄs savininkas (valdytojas), t. y. objektyviai valdÄ gatvÄ su trÅ«kumais.
AtsakovÄ bei III asmuo praÅ¡o taikyti CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs dÄl vairuotojo J. B. veiksmų, dÄl kurių kaltas pats nukentÄjÄs asmuo ir dÄl kurių jam atsirado ar padidÄjo nuostoliai. TreÄiojo nuomone, kalti J. B. veiksmai pasireiÅ¡kÄ jo neatidumu vairuojant transporto priemonÄ bei KET pažeidimais. Su atsakovo bei treÄiojo asmens teiginiais negalima sutikti, pagrindo atleisti atsakovÄ nuo civilinÄs atsakomybÄs CK 6,.253 str. 5 d. pagrindu nÄra.
Pagal CPK 178 str. atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, sudaranÄias žalos atlyginimo sumažinimo pagrindÄ , taÄiau atsakovÄ bei III asmuo jokių įrodymų, patvirtinanÄių, kad automobilio vairuotojas buvo neatsargus (juo labiau kad Å¡is neatsargumas buvo didelis (CK 6.282 str. 1 d.) ir tuo prisidÄjo prie žalos jam padarymo ar padidÄjimo, nepateikÄ, savo atsikirtimus apie neatsargų vairuotojo elgesį grįsdama vien prielaidomis. Atsakovas nurodo, kad automobilių vairuotojai, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojai, taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ dÄl kilusios žalos, kadangi byloje nÄra duomenų, kad transporto priemonÄs vairuotojas, veikdamas tiek rÅ«pestingai ir apdairiai, kiek yra bÅ«tina atsižvelgiant į konkreÄias aplinkybes, negalÄjo pastebÄti ir sustoti ar kitaip iÅ¡vengti kliÅ«ties.
PažymÄtina, jog Å¡ie atsakovÄs bei III asmens argumentai nÄra pagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nÄra konstatuota Kelių eismo taisyklių pažeidimų. SprÄstina, jog vadovaujantis byloje esanÄiais duomenimis, nÄra pagrindo iÅ¡vadai apie vairuotojo kaltÄ, todÄl atsakovÄs bei III asmens teiginys, jog ieÅ¡kovo apdraustos transporto priemonÄs vairuotojas taip pat privalo prisiimti atsakomybÄ dÄl kilusios žalos, atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių, kad žala nagrinÄjamu atveju atsirado dÄl nenugalimos jÄgos ar kitų aplinkybių (CPK 178 str.).
Kaip nustatyta byloje, ginÄo transporto priemonÄs vairuotojas J. B. nepažeidÄ KET reikalavimų ir nÄra jo kaltÄs dÄl eismo įvykio. Be to, J. B. vairuojant transporto priemonÄ pastarasis negalÄjo numatyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra neaptverta ir nepažymÄta STOP juosta nematoma duobÄ. Taigi, tokius J. B. veiksmus negalima vertinti kaip pastarojo kaltÄ ar didelį neatsargumÄ ar konstatuoti, kad vairuotojas pažeidÄ Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d., 3 d. 3 ir 4 p. p.p. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, buvo nerÅ«pestingas ar neapdairus.
Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalÄ , padarytÄ fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonÄs MERCEDES BENZ, v.n. (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo kaÅ¡tai (remontas) pagal draudiko (ieÅ¡kovo) sudarytÄ 2017-10-26 d. sÄ matÄ sudaro 454,31 Eur (be PVM). Å i suma buvo sumokÄta S. Å .-B. Teisminio nagrinÄjimo metu atsakovÄs atstovas nurodÄ, kad iÅ¡ Å¡ios sumos turÄtų bÅ«ti atimta 100 Eur franÄizÄ (besÄ lyginÄ iÅ¡skaita), numatyta Draudimo liudijime (Nr. (duomenys neskelbtini)).
Teismas nesutinka su atsakovÄs atstovo teiginiu. Kaip nustatyta byloje, Å¡alių draudimo santykius reguliuoja Transporto priemonių draudimo taisyklÄs Nr. 030, kurios galioja nuo 2014- 08- 01 d. Å ių Taisyklių Nr. 030 7.1.8.p., 7.1.8.1 p. numato, kad draudimo liudijime gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡skaitos dydis, kuris galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiamajam įvykiui, iÅ¡skyrus Å¡iuos atvejus: jei draudžiamasis įvykis atsitiko ne dÄl draudÄjo kaltÄs ir draudikas įgyja atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ draudžiamojo įvykio kaltininkÄ , kurio duomenys draudikui yra žinomi, tai draudimo iÅ¡moka mokama, netaikant iÅ¡skaitos (iÅ¡skyrus iÅ¡skaitÄ , numatytÄ vagystÄs atveju).
Jei draudžiamasis įvykis atsitiko dÄl abipusÄs draudžiamojo įvykio dalyvių kaltÄs, iÅ¡skaita taikoma proporcingai draudÄjo kaltÄs dydžiui (7.1.8.1 p.). Taigi, nagrinÄjamu atveju taikoma Taisyklių Nr. 030 7.1.8.1. p. numatyta iÅ¡imtis ir iÅ¡skaita netaikoma. Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ , atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingÄ asmenį atlyginti jÄ natÅ«ra arba visiÅ¡kai atlyginti padarytus nuostolius. AtsakovÄs pareiga yra paneigti ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikÄ Ä¯rodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnÄ ar nepagrįsta.
Byloje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokos dydis nustatytas remiantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 d. Nr. 120/2000-04-14 d. Nr. 101, automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BÄ® Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinÄmis programomis. Be to, buvo naudojama patvirtinta AUDATEX programa, kurioje gamintojas pateikia laiko bei medžiagų normatyvus pasirinktam remonto tipui, naujų originalių dalių kainas.
Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovÄ nei tretysis asmuo nepateikÄ teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį sumažinti ir laikyti nurodytoje PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje remonto iÅ¡laidas nepagrįstomis ir patektÄ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ atmesti, todÄl ieÅ¡kovo naudai priteistina 454,31 Eur transporto priemonÄs remonto iÅ¡laidų. Nesutiktina ir su kitu atsakovÄs atstovo teiginiu, kad atsakovas nebuvo kvieÄiamas apžiÅ«rint ginÄo transporto priemonÄ bei nustatant žalos dydį, todÄl žalos dydis negali bÅ«ti laikomas pagrįstu.
NagrinÄjamoje byloje dÄl 2017-10-12 d. eismo įvykio buvo kvieÄiama policija, kuri suraÅ¡Ä pažymÄ , nurodytas aplinkybes patvirtina transporto priemonÄs apžiÅ«ros-defektų aktas, suraÅ¡ytas eismo įvykio diena, draudiko 2017-10-26 d. sÄ mata, J. B. 2017-10-12 d. praneÅ¡imas apie transporto priemonÄs žalÄ , pastarojo paaiÅ¡kinimas, fotonuotraukos. Civiliniame procese įrodinÄjimas turi savo specifikÄ â nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dÄl jų egzistavimo nÄra absoliuÄiai jokių abejonių.
IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dÄl fakto buvimo iÅ¡lieka, taÄiau byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).
Del procesinių palÅ«kanų Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Remiantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 % metinių palÅ«kanų nuo bylos teisme iÅ¡kÄlimo dienos (2020-10-09 d.) nuo įsiskolinimo dydžio (454,31 Eur Eur) yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl tenkintinas.
BylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas CPK 93 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas sumokÄjo 15 Eur žyminio mokesÄio. Kitas bylinÄjimosi iÅ¡laidas patvirtinanÄių įrodymų Å¡alys teismui nepateikÄ. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovÄs priteistina 15 Eur žyminio mokesÄio ieÅ¡kovo naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). IÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, byloje nÄra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,- n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos į.k. 188710061, 454,31 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis Eur 31 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2020-10-09) nuo priteistos sumos (454,31 Eur) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika Eur) žyminio mokesÄio ieÅ¡kovo ERGO Insurance SE į.k. 10017013, veikianÄio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , j. a. k. 302912288, naudai.
Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Rima BražinskienÄ