Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f07aa2cd-ab08-4b93-9d05-15522b69bce2 KI-generiert

Appeal dismissed; forest land conversion blocked due to Constitutional Court ruling on statutory compliance.

Geschäftsnummer f07aa2cd-ab08-4b93-9d05-15522b69bce2
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Court dismissed the appellants' appeal against the District Court's decision to reject their request for a detailed land plan. The appellants sought to convert forest land to residential use, arguing the relevant forestry law conflicted with the Constitution. However, the Court held that the Constitutional Court had already established that such conversion cannot proceed without specific statutory exceptions or criteria, rendering the appellants' request legally impossible.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str.; LR Miškų įstatymo 11 str. 1 d.; Konstitucinis Teismas nustatė, kad miškų žemės paverčimas kitomis naudmenomis negali būti atliekamas, nebent įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai ar kriterijai.

Schlagwörter

KI-generiert
forest land conversion detailed land plan Constitutional Court ruling statutory compliance administrative appeal

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
LR Teritorijų planavimo įstatymo 22 str.
LR Miškų įstatymo 11 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d. 1 punktas

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 756-32/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Adm

Administracinės byla Nr. A822-1893/2010

Procesinio sprendimo kategorija 14.3; 14.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjų atstovams A. B. ir advokatei L. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų V. B., D. E. J., I. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje pagal pareiÅ¡kėjų V. B., D.

E. J., I. V. skundÄ Â atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

pareiškėjai

V. B., D. E. J. ir

I. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjai) skundu (t 1, b. l. 7 – 12) teismo prašė: 1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006-03-17 sprendimo Nr. T2-2 dalį (25 punktÄ ), kuria nepritarta sprendimui „Dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių  sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrÄ ja tvarka“; 2) įpareigoti TarybÄ patvirtinti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalųjį planÄ bendrÄ ja tvarka.

PaaiÅ¡kino, kad 2002-05-21 pareiÅ¡kėjai žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 14,1 ha žemės sklypÄ . Minėtas žemės sklypas, esantis Vilniaus rajone Liepių kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2000-07-10 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Buvo apibrėžta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis: miÅ¡kų Å«kio paskirties žemė. Vadovaudamiesi LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str., pareiÅ¡kėjai planavo miÅ¡kų Å«kio paskirties žemę pakeisti į sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ , todėl kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydami leisti rengti teritorijos detaliojo plano projektÄ . Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie LR aplinkos ministerijos VÄ® Nemenčinės miÅ¡kų urėdija 2003-05-13 iÅ¡davė pažymÄ Nr.3-499, kurioje nurodyta, kad žemės sklype esantys miÅ¡kai priklauso IV miÅ¡kų grupei. Minėta institucija 2003-07-21 pateikė pasiÅ«lymÄ dėl planavimo sÄ lygų, planavimo projekto, kuriame nurodoma, kad ruoÅ¡iant detaliojo plano sprendinius atsižvelgtina į IV grupės miÅ¡kams keliamus reikalavimus ir kad keisti miÅ¡ko žemės paskirtį galima. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo skyrius 2003-07-30 pateikė iÅ¡vadÄ Nr. Sp 301 03, galiojančiÄ iki 2006-07-30, kurioje nurodytas planavimo tikslas – žemės sklypo dalijimas į keturiolika sklypų, trylikos sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties: gyvenamÄ jÄ teritorijÄ sodybinio užstatymo. Minėtame akte buvo nurodyta, jog parengtas detalusis planas bus tvirtinamas ir derinamas bendra tvarka. 2003-07-30 buvo iÅ¡duotos sÄ lygos bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti reg. Nr. 42-155. Minėtu dokumentu buvo patvirtinti

planavimo organizatoriai: V. B., D. E. J. ir I. V., planavimo tikslas – sklypo tikslinės paskirties dalinis pakeitimas į

kitÄ paskirtį namų valdoms, sklypo skaidymas, statybos reglamento nustatymas, tvarkymo režimo nustatymas. Vadovaujantis minėtomis planavimo sÄ lygomis ir teisės aktais, reglamentuojančiais detaliųjų planų rengimo tvarkÄ , buvo parengti visi reikiami dokumentai, kurie buvo nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje. Nuolatinė statybos komisija, 2005-05-05 apsvarsčiusi žemės sklypo detalųjį planÄ , priėmė teigiamÄ spendimÄ , t.y. derinti žemės sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planÄ . Tačiau Tarybos 2006-03-17 sprendimu dėl visiÅ¡kai neaiÅ¡kių priežasčių buvo nuspręsta nepritarti sprendimo projektui, t.y. nepatvirtinti parengto detaliojo plano. PareiÅ¡kėjų teigimu, Taryba vengia atlikti vieÅ¡ojo administravimo veiksmus ir trukdo patvirtinti detalųjį jiems priklausančio žemės sklypo planÄ ir tokie veiksmai yra neteisėti, neatitinka teisinio reguliavimo, todėl turi bÅ«ti nutraukti. Pažymėjo, kad planavimo organizatoriai siekė pradėti detaliojo planavimo procedÅ«ras, norėdami pakeisti žemes sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinę tikslinę paskirtį iÅ¡ miÅ¡kų Å«kio į gyvenamÄ jÄ teritorijÄ â€“ sodybinio užstatymo. Detaliojo planavimo procedÅ«ros turi vykti laikantis Å¡ias procedÅ«ras reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkÄ nustato specialus teisės aktas – 1995-12-12 LR teritorijų planavimo įstatymas (aktuali redakcija nuo 2004-09-28). Teritorijos detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta LR aplinkos ministro 2004-05-03  įsakymu patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Tačiau Tarybos 2006-03-17 posėdyje priimtas sprendimas – nepritarti detalaus plano patvirtinimui bendrÄ ja tvarka – visiÅ¡kai neatitinka nei realios situacijos, nei teisinio reguliavimo. Taisyklių

11.3. p. numatyta, kad savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sÄ lygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės savininkui, valdytojui ar naudotojui. Planavimo organizatoriai, bÅ«dami ginčo žemės sklypo savininkais, turi teisę kreiptis su praÅ¡ymu ir gavus leidimÄ parengti norimai veiklai Å¡iame sklype vykdyti reikalingus detaliojo planavimo dokumentus. Vadovaujantis Taisyklėmis Tarybai buvo pateikti visi detalųjį planÄ sudarantys dokumentai atitinkantys įstatymo reikalavimus, todėl Tarybos posėdžio protokolo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neteisėta. LR žemės įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-02-21)

24 str. 2 d. nustatyta, kad žemės sklypams nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus. Taigi šis įstatymas numato galimybę keisti pagrindinę tikslinę žemės paskirtį, tačiau tam būtinas arba detalusis, arba specialusis teritorijų planavimo dokumentas. LR miškų įstatymo (aktuali redakcija nuo 2005-02-15) 11 str. numatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Vadovaudamasi minėtu LR žemės įstatymo 24 str. Vyriausybė 1999-09-29 priėmė nutarimÄ Nr. 1073 (nauja redakcija nuo 2004-10-17), kuriuo patvirtino Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo taisykles (toliau – ir Žemės paskirties keitimo taisyklės). Minėtos taisyklės iÅ¡samiai reglamentuoja visÄ praÅ¡ymų padavimo ir žemės paskirties keitimo tvarkÄ .

Å io Vyriausybės nutarimo 10 p. numatyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama apskrities virÅ¡ininko sprendimu pagal parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, žemės konsolidacijos projektus ir detaliuosius planus. Žemės paskirties keitimo taisyklių 20 p. nurodoma, kad keičiant pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį sklypuose, kuriuose yra miÅ¡ko žemės, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nustatytuosius miÅ¡ko pavertimo kitomis naudmenomis reikalavimus pagal MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ , patvirtintÄ LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641.

Taigi, norint pakeisti miškų ūkio žemės sklypų paskirtį, taip pat būtina vadovautis ir specialiomis normomis. LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarime Nr. 641 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ nustatytos specialios taisyklės, kurios turi būti taikomos keičiant miško žemės paskirtį. Šios tvarkos 1 p. nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus.

Å ie interesai buvo suderinti rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir atliekant vieÅ¡Ä svarstymÄ . Tuo pačiu Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tvarkos 7.4. papunktyje numatyta, kad miÅ¡ko žeme gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis III grupės ir IV grupės miÅ¡kuose, nenurodytuose Å¡ios tvarkos 7.1 ir 7.2 p., gali bÅ«ti pakeičiama ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miÅ¡kotvarkos projektų.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjams priklausančiame žemės sklype esantys miÅ¡kai priklauso IV miÅ¡kų grupei, jokių kliūčių tvirtinti detalųjį planÄ nebuvo ir nėra. IÅ¡ pateiktos teisės aktų analizės matyti, kad Å¡io konkretaus žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama, taigi parengus visus dokumentus detalusis planas turėjo bÅ«ti patvirtintas. Parengtas pareiÅ¡kėjams priklausančios miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypo detalusis planas ir jo tikslai neprieÅ¡tarauja nei galiojantiems bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniams, nei kitų teisės aktų reikalavimams.

Todėl Taryba neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti leisti rengti minėto žemės sklypo detalųjį planÄ . Taryba visų pirma yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kurios veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose. LR vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 str. yra numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybės administravimo principais, tokiais kaip įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Ä®statymo virÅ¡enybės principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi atitikti įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Objektyvumo principas reiÅ¡kia, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s. Nepiktnaudžiavimo valdžia principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklÄ neturint tam suteiktÄ Ä¯galiojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetencijÄ siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų.

Taigi, Taryba negali priimti sprendimų, remdamasi vien subjektyviais kriterijais bei niekuo nepagrįsta savo vienašališka subjektyvia nuomone, o kiekvienas sprendimas turi būti priimtas remiantis objektyviomis nuostatomis ir pagrįstas teises aktų normomis.

Atsakovas Taryba atsiliepime teismui (t. 1, b. l. 86 - 88) nurodė, kad su skundo  reikalavimais nesutinka, paaiÅ¡kino, kad pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. l d. 9 p. teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra priskirti prie savivaldybių funkcijų ir pagal minėto įstatymo 5 str. l d. 2 p. savivaldybės Å¡ias funkcijas atlieka atsižvelgdamos į vietos sÄ lygas ir aplinkybes. 2006-03-17 Tarybai buvo pateiktas tarybos sprendimo projektas „Dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrÄ ja tvarka“. Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 15 str. l d. Kaimo, vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo komitetas prieÅ¡ tarybos posėdį preliminariai nagrinėjo šį projektÄ ir jam nepritarė. 2006-03-17 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu Kaimo, vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo komiteto pirmininkas iÅ¡dėstė komiteto pozicijÄ , kad pareiÅ¡kėjai siekdami parengti ginčo teritorijos detaliojo plano (planavimo tikslas – žemės sklypo dalijimas į keturiolika sklypų, trylikos sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, miÅ¡ko žemės paskirties keitimas į kitos paskirties: gyvenamÄ jÄ teritorijÄ sodybinio užstatymo) vadovaujasi vien tik siaurais savo asmeniniais interesais ir jų nenori derinti su visuomeniniais. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos

1 p., miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus. LR teritorijų planavimo įstatymo 6 str. įtvirtinta, jog teritorijų planavimo dokumentų rengimas turi būti derinimas su tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai rengiamais strateginio planavimo dokumentais. Šiuo metu baigiamas rengti Vilniaus rajono teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas), kuriame bus aptartos Vilniaus rajono teritorijos (tuo pačiu ir ginčo teritorijos) tvarkymo režimas ir tik įsigaliojus minėtam Bendrajam planui bus matyti, kaip ateityje bus tvarkoma ginčo teritorija.

Tol, kol Bendrasis planas neparengtas, bet koks Å¡ios teritorijos tvarkymo režimo pakeitimas bus spontaniÅ¡kas, neplanuotas ir Å¡iai teritorijai galbÅ«t ne naudingas, o nepataisomai žalingas. Savivaldybė savo ruožtu susiduria su problema, kuomet tokie skubotai sukurpti detalieji planai ima koreguoti rengiamÄ Savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ (nors privalėtų bÅ«ti atvirkščiai), griauna jo sprendinius (ypač jo rengimo baigiamojoje stadijoje), ir tuo pačiu atitolina jo priėmimÄ , sukeldami ir gilindami viso rajono teritorijos planavimo problemas.

Bendrojo plano rengėjai visiškai neplanuotai ir netikėtai privalo atsižvelgti į tokius naujai patvirtintus detaliuosius planus, keisti jau aptartus, suderintus sprendinius ir nuostatas. Tokie spontaniški detalieji planai sukelia ir kitas socialines problemas, savivaldybė negali numatyti kelių tinklų, mokyklų, vaikų darželių ir kitų socialinių objektų plėtros prioritetų, plėtra vykdoma nekryptingai ir neplanuotai, nes vėliau tie patys tokių skubotų detaliųjų planų rengėjai užverčia savivaldybę kitais skundais, ieškiniais dėl minėtų objektų statybos bei vystymo.

Savivaldybė su tuo negali taikstytis, yra už civilizuotÄ , planuotÄ , nuoseklų urbanizacijos procesÄ . Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 7 str. 12, 14, 18 p., savivaldybė savo teritorijoje yra atsakinga už kraÅ¡tovaizdžio tvarkymÄ ir apsaugÄ , socialinės ir ekonominės raidos planavimÄ , aplinkos kokybės gerinimÄ ir apsaugÄ , todėl Å¡ioje srityje yra įsipareigojusi, jaučia savo atsakomybę ne tik prieÅ¡ Å¡iÄ , bet ir prieÅ¡ ateinančias kartas. Todėl Kaimo, vietinio Å«kio ir teritorijos planavimo komiteto nariai pasiÅ«lė iÅ¡samiau iÅ¡nagrinėti turimus dokumentus.

Be to, 2005-11-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1270 patvirtintos Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos 2 tikslo

17 p. nustatyta, kad įgyvendinti Lietuvos miÅ¡kingumo didinimo programoje, patvirtintoje LR aplinkos ministro ir žemės Å«kio ministro 2002-12-25 įsakymu Nr. 616/471, numatytas žemės Å«kio žemės apželdinimo miÅ¡ku priemones, teikti prioritetÄ gamtinio karkaso teritorijoms. Pagal 2001-12-04 LR saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-628 22 str. l d., „Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologinės apsaugos zonas, taip pat miÅ¡kų Å«kio, gamtines rekreacines ir ekologiÅ¡kai svarbias agrarines teritorijas“, o 22 str. 6 d. nustatyta, kad „Gamtinio karkaso rekreacinės, miÅ¡kų Å«kio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus“. Pagal 2002-10-29 LR Seimo nutarimu Nr. IX-1154 patvirtintÄ LR teritorijos bendrÄ jį planÄ Bezdonių seniÅ«nijos teritorija įtraukta į gamtinį karkasÄ , vientiso gamtinio ekologinio kompleksavimo teritorijų tinklÄ . Pagal LR vietos savivaldos įstatymo 13 str. l d. „Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose“. 2006-03-17 Tarybos narių balsų dauguma nuspręsta: nepriimti sprendimo projekto. Å is sprendimas įformintas 2006-03-17 Tarybos posėdžio protokolu Nr. T2-2. Tarybos sprendimas Å¡iuo klausimu nepriimtas. Todėl pareiÅ¡kėjų reikalavimas panaikinti Tarybos 2006-03-17 sprendimo Nr. T2-2 dalį (25 p.), kuriuo nepritarta sprendimui „dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kad. nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrÄ ja tvarka“ yra nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2003-07-30 planavimo organizatoriams V. B., D. E. J. ir I. V. iÅ¡davė planavimo sÄ lygas 14,10 ha ploto žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui rengti, nurodant, jog planavimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei Å¡ių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ (t. I, b. l. 51-53). Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2005-11-07 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo

akte Nr. 387 pateikiama teigiama išvada dėl „Žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Liepių k.,

Bezdonių sen., Vilniaus raj. detaliojo plano“ projekto tvirtinimo (t. 1, b. l. 16). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui pareiÅ¡kėjai pateikė praÅ¡ymÄ pavirtinti parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planÄ (t1, b.l. 94). Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25 p. buvo nutarta nepritarti sprendimo „Dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrÄ ja tvarka“ projektui (t. 1, b. l. 14).

Byloje kilęs ginčas dėl Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2

25 p. bei reikalavimo įpareigoti TarybÄ patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planÄ , teisėtumo bei pagrįstumo. Teismas atsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2009-06-22 nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. redakcija) 22 straipsnio 6 dalies (2006 m. birželio 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 „Dėl Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos apraÅ¡o 7.2 punkto (2007 m. sausio 15 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo nuostatoms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 „Dėl MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nuostatoms“, o taip pat Lietuvos vyriausiojo teismo 2009-11-03 nutartyje (adm. b.

Nr. Nr. A143 – 10/2009) pateiktos teisės aktų, reglamentuojančių teritorijos planavimo procedÅ«rų, kuriomis siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, aiÅ¡kinimo bei taikymo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartyje pažymėta, kad pagal LR Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 10 p., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama pagal atitinkamus detaliuosius planus, o (galutinį) sprendimÄ Å¡iuo klausimu priima tik apskrities virÅ¡ininkas.

Tai reiÅ¡kia, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas yra tinkama (įstatymo leistina) ir bÅ«tina apskrities virÅ¡ininkui priimti sprendimÄ priemonė pakeisti esamÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad nurodyti veiksmai (detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas, apskrities virÅ¡ininko atitinkamo sprendimo priėmimas) yra vientisos procedÅ«ros elementai, kurie negali bÅ«ti iÅ¡skaidyti ir suprieÅ¡inami (prieÅ¡pastatomi) vienas kitam. Teismas minėtoje nutartyje taip pat konstatavo, kad tuo atveju, kai yra siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, kiekvienoje iÅ¡ nurodytos procedÅ«ros grandyje bÅ«tina vadovautis ne tik atskirÄ minėtos procedÅ«ros dalį reglamentuojančiomis teisės normomis, bet ir teisės normomis, kurios reglamentuoja teisinius santykius dėl pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei Å¡ių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ . Skundžiamo Tarybos 2006-03-17  protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR teritorijų planavimo įst. 26 str. 5 d. redakcijoje buvo nurodoma, kad tais atvejais, kai siÅ«loma detalųjį planÄ tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planÄ tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotÄ atsakymÄ per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Nagrinėjamu atveju, Taryba 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 p. nepritarusi pareiÅ¡kėjų pateikto detalaus plano tvirtinimui, nepateikė motyvuoto atsakymo, kuriuo bÅ«tų pagrįstas toks sprendimas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tiek atsakovo atsiliepime teismui nurodytais motyvais, tiek pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu atsakovui pateikti motyvuotÄ atsakymÄ (t. 1, 86-88, 180-181).

Tarybai nepateikus pareiÅ¡kėjams LR teritorijų planavimo įst. 26 str. 5 d. nurodyto motyvuoto atsakymo, kuris bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo sprendimu turėtų atitikti LR vieÅ¡ojo administravimo įst. 8 str. 1 d. įtvirtintus teisingumo bei objektyvumo kriterijus ir galėtų bÅ«ti ginčijamas teismine tvarka, sprendimo, kuriuo atsisakoma tvirtinti ginčo detalųjį planÄ , priėmimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta. Todėl sprendžiama, kad skundžiamo Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 p. motyvai nėra žinomi. Tačiau, įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-04-16 nutartyje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ bei atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-03 nutartyje pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, nagrinėjant ginÄÄ bÅ«tina spręsti ar Tarybai, nagrinėjusiai pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ buvo teisinės prielaidos priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas minėtas detalusis planas.

MiÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra reglamentuojamas LR miÅ¡kų įstatymo bei LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimu Nr. 641 patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatomis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR miÅ¡kų įst. 11 str. 1 d. redakcijoje buvo sakoma, kad miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik iÅ¡imtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesus, o galiojusios Tvarkos 7.4 p. buvo nurodoma, kad 7.4. III grupės ir IV grupės miÅ¡kuose, nenurodytuose Å¡ios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miÅ¡kotvarkos projektų. Tai, jog planavimo tikslai – miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės pakeitimas į sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ â€“ gali bÅ«ti įgyvendinami vadovaujantis Tvarkos 7.4 p. nuostatomis, nurodoma Generalinės miÅ¡kų urėdijos prie LR aplinkos ministerijos VÄ® Nemenčinės miÅ¡kų urėdija 2003-07-21 pasiÅ«lymų dėl planavimo sÄ lygų, planavimo projekto 5 punkte.

Konstitucinis Teismas 2009-05-22 nutarime konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 54 straipsnius, reguliuodamas santykius, susijusius su miÅ¡kų Å«kio žemės paskirties keitimu, taip pat su miÅ¡ko žemės pavertimu kitomis naudmenomis, įstatymų leidėjas turi pareigÄ Ä¯statymu nustatyti miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, tačiau nei LR miÅ¡kų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d., nei kituose Å¡io įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimÄ nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai bÅ«tų nustatomi.

Pabrėžė, kad teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, bÅ«tina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchijÄ ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi bÅ«ti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebÅ«tų grindžiamas įstatymais, nes taip bÅ«tų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų virÅ¡enybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.

Nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miÅ¡ko reikÅ¡mė aplinkai, vieÅ¡iesiems interesams lemia miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo.

Pažymėjo, kad nei LR miÅ¡kų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d., nei kituose Å¡io įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimÄ nėra atskleistas vartojamos formuluotės „tik iÅ¡imtiniais atvejais“ turinys, nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai bÅ«tų nustatomi. Konstatavo, kad LR miÅ¡kų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str.

1 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį miÅ¡ko žemę paverčiant kitomis naudmenomis turi bÅ«ti Vyriausybės nustatyta tvarka derinami valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesai, vertintinas kaip tam tikrų procedÅ«rų interesų derinimui nustatymas; tokios procedÅ«ros negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, esÄ Ä¯statymų leidėjas tokiu bÅ«du leidžia nustatyti iÅ¡imtiniais laikytinus miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus. Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR miÅ¡kų įstatymo (2001-04-10 redakcija) 11 str. 1 d. tiek, kiek joje nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai bÅ«tų nustatomi, ir LR Vyriausybės 2002-05-09 nutarimo Nr.641 „Dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos patvirtinimo“ 1 p. patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002-05-09 redakcija) prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Be to, nei ikiteisminėje ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedÅ«rų metu, nei skunde teismui pareiÅ¡kėjai vieno iÅ¡ detaliojo žemės sklypo planavimo tikslo – miÅ¡ko žemės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo į kitos paskirties, t.y. sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ â€“ negrindė jokiomis iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis. Tai, jog Konstituciniam teismui pripažinus, jog LR MiÅ¡kų įstatymo

11 str. 1 d. tiek, kiek joje nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, prieÅ¡taraujančiais Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimas dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitos paskirties žeme negali  bÅ«ti tenkintas, ne kartÄ pažymėta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2009-12-07 nutartis adm. b. Nr. A662-7/2009; 2009-11-02 sprendimas Nr. A556-16/2009, 2010-01-15 sprendimas adm. b. Nr.A756-31/2010). Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina iÅ¡vada, jog Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25p. iÅ¡ esmės pagrįstai atsisakyta pritarti pareiÅ¡kėjų parengtam bei pateiktam tvirtinti žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui, todėl skundo reikalavimas minėtÄ sprendimÄ panaikinti yra atmestinas.

Pažymėjo, jog skundo reikalavimas įpareigoti TarybÄ patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ ginčo žemės sklypo detalųjį planÄ yra tiesiogiai susijęs su Tarybos 2006-03-17 protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25p. pagrįstumu, todėl teismui konstatavus, jog minėtÄ Tarybos sprendimÄ naikinti nėra pagrindo, skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę atlikti pareiÅ¡kėjų praÅ¡omus veiksmus yra atmestinas.

III.

PareiÅ¡kėjai D. E. J., I. V. ir V. B. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas). Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus praÅ¡ymo tvirtinti detalųjį planÄ pateikimo dienos. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje to paties straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nurodoma, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«ros institucijos iÅ¡vada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siÅ«loma detalųjį planÄ tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos Ä®galiotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planÄ tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotÄ atsakymÄ per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Nuolatinė statybos komisija, 2005 m. gegužės 5 d. apsvarsčiusi žemės sklypo detalųjį planÄ , priėmė teigiamÄ spendimÄ , t.y. derinti žemės sklypo, esančio Liepių kaime, Vilniaus rajone, unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), detalųjį planÄ , taigi iÅ¡vada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama, o tai reiÅ¡kia, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba

privalėjo arba patvirtinti detalųjį planÄ arba pateikti motyvuotÄ atsakymÄ , kodėl detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas. Pirmos instancijos teismas, iÅ¡ esmės pripažindamas, kad konkrečiu atveju Vilniaus rajono savivaldybės taryba įstatymų numatyta tvarka turėdama teisę priimti sprendimÄ netvirtinti detalaus plano, privalėjo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, dėl to Å¡is sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iÅ¡ esmės ir dėl to naikintinas. Byloje nėra ginčo dėl to, ar buvo pateiktas motyvuotas atsakovo atsakymas, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai turėtų bÅ«ti tenkintas pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas panaikinti ginčijamÄ sprendimÄ priimtÄ Å¡iurkščiai pažeidžiant Teritorijų planavimo 26 straipsnio bei VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.

2. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas, nustatantis tikslinės Žemės naudojimo paskirties keitimo iÅ¡ miÅ¡kų Å«kio į kitos paskirties žemę sÄ lygas, yra nustatytas ne Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje, o kituose Å¡io ir kitų įstatymų straipsniuose (jų dalyse), inter alia Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 24 straipsnio 1 dalyje, taip pat MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio

1 dalyje ir Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Specialios miÅ¡ko žemės paskirties keitimo į kitÄ paskirtį sÄ lygos ginčo situacijoje buvo nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Konstitucinis Teismas minėtų sÄ lygų turinio nepripažino antikonstituciniu, tik pasisakė dėl netinkamos jų tvirtinimo formos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 1 punktu patvirtintos Tvarkos 7.4 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad III ir IV grupių miÅ¡kuose (iÅ¡skyrus atskiras nurodytas iÅ¡imtis) miÅ¡ko žemė galėjo bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis, poįstatyminiu aktu buvo reguliuojami santykiai, susiję su savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. tokie santykiai, kurie pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 54 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ turi bÅ«ti reguliuodami tik įstatymu. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje (pvz. 2007 m. kovo 9 d. nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A14-253-07) nurodė, kad galiojantis įstatyminis reglamentavimas nenustato absoliutaus draudimo keisti Å«kinės paskirties miÅ¡ko žemės tikslinę paskirtį Tai savo nutarime pažymėjo ir Konstitucinis Teismas: „Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį .reguliavimÄ , pagal kurį žemės sklypų priskyrimas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei gali bÅ«ti keičiamas, taip pat miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis (inter alia įvykus Å¡ios žemės iÅ¡teklių kokybiniams pokyčiams).“

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateikti visi detalųjį planÄ sudarantys dokumentai: aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (tekstinė dalis, kurioje iÅ¡dėstoma esama situacija, apraÅ¡omi planuojamos teritorijos sprendiniai, nustatomas teritorijos naudojimo režimas); brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais; procedÅ«rų dokumentai. Visi pateikti dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, todėl apeliantai daro iÅ¡vadÄ , jog tarybos sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir todėl neteisėtas.

4. Vilniaus rajono savivaldybės taryba yra vieÅ¡ojo administravimo institucija, kurios veiklos pagrindai ir principai yra nustatyti teisės aktuose. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi demokratinio valstybės administravimo principais: įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcionalumo, nepiktnaudžiavimo valdžia. Å ių principų sisteminės analizės pagrindu apeliantai daro iÅ¡vadÄ , kad jokia vieÅ¡ojo administravimo institucija, įskaitant ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybÄ , negali priimti sprendimų, remdamasi vien subjektyviais kriterijais bei niekuo nepagrįsta savo subjektyvia nuomone.

Vilniaus rajono savivaldybė su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nesutinka, todėl atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , remiantis sprendime iÅ¡dėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 punkto teisėtumo bei pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės tarybÄ patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju yra reikšmingas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarime, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143–10/2009 pateiktos teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procedūrų, kuriomis siekiama pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, aiškinimo bei taikymo taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje pažymėta, kad pagal Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir praÅ¡ymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punktÄ , pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama pagal atitinkamus detaliuosius planus, o (galutinį) sprendimÄ Å¡iuo klausimu priima tik apskrities virÅ¡ininkas. Tai reiÅ¡kia, kad detaliojo plano parengimas ir jo patvirtinimas yra tinkama (įstatymo leistina) ir bÅ«tina apskrities virÅ¡ininkui priimti sprendimÄ priemonė pakeisti esamÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad nurodyti veiksmai (detaliojo plano parengimas ir patvirtinimas, apskrities virÅ¡ininko atitinkamo sprendimo priėmimas) yra vientisos procedÅ«ros elementai, kurie negali bÅ«ti iÅ¡skaidyti ir prieÅ¡pastatomi vienas kitam.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo detaliojo plano rengimo tikslas – žemės sklypo dalinimas į trylika sklypų (3 ha ploto suskaidymas) bei Å¡ių sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties – sodybinio užstatymo gyvenamÄ jÄ teritorijÄ .

Skundžiamo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo priėmimo metu galiojusioje LR teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies redakcijoje buvo nurodoma, kad tais atvejais, kai siÅ«loma detalųjį planÄ tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planÄ tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotÄ atsakymÄ per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Planavimo organizatorius šį atsisakymÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr. T2-2 25 punktu nepritarusi pareiÅ¡kėjų pateikto detalaus plano tvirtinimui, nepateikė motyvuoto atsakymo, kuriuo bÅ«tų pagrįstas toks sprendimas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba nagrinėjamu atveju nesilaikė pareigos pagrįsti savo sprendimus. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, kurioje buvo ginčijamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas dėl detalaus plano netvirtinimo panaÅ¡iais pagrindais, t. y. tuo pagrindu, kad minėtas sprendimas nebuvo motyvuotas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesivadovaus minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, nes nagrinėjamos bylos ir minėtos bylos aplinkybės yra skirtingos ir iÅ¡ esmės lemiamÄ skirtumÄ sudaro paties detaliojo plano turinys ir tikslas. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju laiko bÅ«tina nustatyti, ar atitinkamo detaliojo plano turinys ir tikslas yra suderinami teisės aktų reikalavimais. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau minėtu, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime iÅ¡dėstyta pozicija, kad nagrinėjant ginÄÄ bÅ«tina spręsti, ar Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, nagrinėjusiai pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ , buvo teisinės prielaidos priimti sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų patvirtintas minėtas detalusis planas.

Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis yra reglamentuojamas LR miškų įstatymo bei Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, nuostatomis. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, o galiojusios Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 p. nustatyta, kad 7.4. III grupės ir IV grupės miškuose, nenurodytuose šios tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis ir nesant LR teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų savivaldybės teritorijos ar savivaldybės teritorijos dalių bendrųjų planų arba specialiųjų planavimo dokumentų – miškotvarkos projektų.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime konstatavo, jog pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 23, 54 straipsnius,

reguliuodamas santykius, susijusius su miÅ¡kų Å«kio žemės paskirties keitimu, taip pat su miÅ¡ko žemės pavertimu kitomis naudmenomis, įstatymų leidėjas turi pareigÄ Ä¯statymu nustatyti miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, tačiau nei MiÅ¡kų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje, nei kituose Å¡io įstatymo straipsniuose įtvirtinant teisinį reguliavimÄ nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos tokie atvejai bÅ«tų nustatomi. Pabrėžė, kad teisės aktais reguliuojant santykius, susijusius su žemės, miÅ¡kų, parkų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, bÅ«tina paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo; teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchijÄ ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi bÅ«ti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebÅ«tų grindžiamas įstatymais, nes taip bÅ«tų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų virÅ¡enybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miÅ¡ko reikÅ¡mė aplinkai, vieÅ¡iesiems interesams lemia miÅ¡ko savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus; ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi bÅ«ti laikomasi Å¡ių sÄ lygų: ji gali bÅ«ti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi bÅ«ti bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei bÅ«tinus konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; turi bÅ«ti paisoma proporcingumo principo.

Konstitucinis

Teismas pripažino, kad Miškų įstatymo (2001 m. balandžio 10 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti išimtiniais laikytini miško

žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, pagal kuriuos

tokie atvejai būtų nustatomi, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 641 ,,Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos

patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 7.4 punktas (2002 m. gegužės 9 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti Vilniaus rajono savivaldybę Vilniaus rajono savivaldybės tarybÄ patvirtinti pareiÅ¡kėjų parengtÄ Å¾emės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planÄ nėra pagrindo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad tai, jog Konstituciniam Teismui pripažinus, jog LR miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nėra nustatyti iÅ¡imtiniais laikytini miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai arba (ir) kriterijai, prieÅ¡taraujančiais Konstitucijos 23, 54 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimas dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitos paskirties žeme negali bÅ«ti tenkintas. Tokia iÅ¡vada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (pvz., 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 756-32/2010).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. protokolinio sprendimo Nr.T2-2 25 punktu iš esmės pagrįstai atsisakyta pritarti pareiškėjų parengtam bei pateiktam tvirtinti žemės sklypo, esančio Liepių k., Bezdonių sen., Vilniaus r. (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajam planui.

Taigi konstatuotina, kad nagrinėdamas šį ginÄÄ pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl to pareiÅ¡kėjų apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiÅ¡kėjų V. B., D. E. J., I. V. apeliacinį skundÄ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Â

Nutartis neskundžiama.

           Teisėjai                                                                                                 Â

Stasys Gagys

               Dainius Raižys

               Skirgailė Žalimienė