2021-01-11 Nr. CB-293-2-37-3-01095-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertsusipažinusi su 2020 m. gruodžio 23 d. gautu pareiškėjo A. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo, Pareiškėjas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Legislator-Regeste
KI-generiert2021-01-11 Nr. CB-293-2-37-3-01095-2015-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Volltext
Nr. DOK-5841
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01095-2015-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gruodžio 23 d. gautu pareiškėjo A. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas A. K. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalinimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių bei pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, tretieji asmenys J. K., R. P., A. D., A. M., uždaroji akcinė bendrovė „Medeiva“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl proceso atnaujinimo, nepagrįstai sprendė, kad kasatorius apie naujas aplinkybes (priimtus teismo sprendimus) sužinojo iškart po bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka, bet ne kasacine. Tiek pareiškimui dėl proceso atnaujinimo, tiek ir kasaciniam skundui paduoti, yra nustatyti tokio paties ilgumo – trijų mėnesių – terminai (CPK 345 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarčiai, abu šie terminai būtų pasibaigę 2019 m. liepos 4 d. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. liepos 4 d. priėmus nagrinėti kasacinį skundą, atsirado rimtas pagrindas suabejoti, ar ginčo žemės sklypai bus tikrai grąžinti kasatoriaus nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartimi apskųsto sprendimo vykdymą sustabdė ir apie tai pranešė viešo registro tvarkytojui. Todėl, jei 2019 m. balandžio 4 d. ir buvo prasidėjęs trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimą kasacine tvarka, šis terminas nutrūko. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartį, laikytina, kad termino eiga prasidėjo iš naujo.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė
Danguolė Bublienė
Dalia Vasarienė