Court dismissed appeal against administrative court ruling denying non-property damage compensation for assault in prison.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the appellant's appeal against the first-instance decision denying compensation for non-property damage. The appellant alleged he was beaten by inmates and neglected by guards, but the court found the first-instance court correctly evaluated the evidence. Since the appellant failed to provide new, admissible proof of the assault or negligence, the lower court's judgment was upheld.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalis; 144 straipsnio 1 dalis 1 punktas: When an appellant fails to present new, admissible evidence or valid reasons for its late submission, the appellate court must dismiss the appeal and uphold the first-instance judgment.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
Administracinė byla Nr. A-3027-624/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00927-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. Š. (K. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėjas K. Š. (K. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. kovo 15 d. ryte, tikslios valandos neprisimena, Alytaus PN 1-ojo lokalinio sektoriaus 1-ame aukšte, bėgdamas nuo nuteistojo, kurį vadina (duomenys neskelbtini), mojavo į kameras, prašydamas pareigūnų jam padėti, tačiau niekas nereagavo. Nuteistasis, vadinamas (duomenys neskelbtini), jį pargriovė ir, pakvietęs dar penkis nuteistuosius, jį sumušė metaliniais strypais, smūgiavo rankomis ir kojomis apie 20 minučių, kol pareiškėjas neteko sąmonės. Per tą laiką nei vienas pareigūnas neatbėgo į pagalbą. Kuomet neteko sąmonės, šeši nuteistieji jį nutempė į prausyklą, apipylė vandeniu, toliau naudojo fizinį smurtą, tačiau pareigūnai nepasirodė. Jam pavyko pabėgti nuo smurtautojų ir išbėgti į lauką, kur jis mojavo į vaizdo kameras pareigūnams. Nubėgo į 2-o aukšto daiktų sandėlį, užsitrenkė duris, laukė pareigūnų pagalbos. Buvo išsigandęs, svaigo galva, tačiau pareigūnai nepasirodė. Į patalpą įėjo nuteistasis, vadinamas (duomenys neskelbtini), kuris buvo su virtuviniu peiliu rankoje, kuriuo (peiliu) sudavė smūgį į ranką. Jis bandė ištrūkti, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ vėl dūrė į ranką, į koją. Po smūgių jis nualpo. Atsipeikėjęs, gulėjo kraujo klane, tačiau pareigūnų dar nebuvo. Šliaužė link kontrolės ir praleidimo punkto, kur sėdėjo pareigūnai, kurie įvykį matė per vaizdo kameras, tačiau nepadėjo. Iš paskutinių jėgų atėjo iki kontrolės ir paleidimo punkto, pareigūnai lydėjo jį į medicinos dalį. Nors medikai suteikė medicininę pagalbą ir išrašė leidimą gulėti Sveikatos priežiūros tarnybos patalpose, kadangi jis buvo sunkiai sužalotas, atėjęs Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas pareiškė, kad jis čia negulės ir uždarė į laikino sulaikymo patalpą. Nuteistiesiems, kurie jį sumušė, pretenzijų neturi, tačiau mano, kad pareigūnai neatliko savo pareigų. Dėl minėtų įvykių iki šiol jaučia trauminį stresą, baimę, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, depresiją.
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad dėl 2017 m. kovo 15 d. įvykio buvo atliktas tyrimas, surašyta Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius tyrimo išvada Nr. 16-213 dėl fizinio smurto naudojimo prieš nuteistąjį K. Š., priimtas 2017 m. kovo 23 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Pateiktoje medžiagoje užfiksuota, kad 2017 m. kovo 16 d. Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų 2017 m. kovo 15 d. pranešimas Nr. 7.20-172-3403, kuriame nurodoma, kad 2017 m. kovo 15 d., 7.55 val., į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 4 atėjo nuteistasis K.
Š., kuris skundėsi sužalojimais. Minėtas nuteistasis buvo nuvesdintas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, jam nustatyta kairio žasto srityje 2 durtinės žaizdos po 3 cm ir 6 cm, pjautinė žaizda kairės šlaunies srityje. Buvo peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų 1 lokalinio sektoriaus 3-7-21 būrių koridoriuje, vaizdo įrašai. Buvo nustatyta, kad 7.41 val. į 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlį įeina nuteistasis K. Š., 7.51 val. į tą pačią patalpą įeina nuteistasis T. P., kuris iš patalpos išeina 7.53 val., 7.54 val. iš 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlio išeina nuteistasis K.
Š. ir šlubčiodamas eina link išėjimo į lauką. Apklaustas liudytoju K. Š. parodė, kad 2017 m. kovo 15 d. bausmę atlikinėjo 7 nuteistųjų būryje. 2017 m. kovo 15 d. nuėjo į 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlį. Jam būnant sandėlyje, į patalpą įėjo kitas nuteistasis, kurio veido nematė, kadangi tuo metu į duris buvo atsisukęs nugara. Pajuto dūrį aštriu daiktu į nugarą. Tuomet pargriuvo ant grindų ir susigūžė. Gulėdamas pajuto dar keletą dūrių aštriu daiktu į įvairias kūno vietas.
Kiek tiksliai dūrių buvo ir į kokiais tiksliai kūno vietas durta nepamena, kadangi tuo metu buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs. Nuteistajam, kuris jį badė aštriu daiktu, išėjus iš patalpos, jis irgi atsistojo ir nuėjo į Sveikatos priežiūros tarnybą, kur jam buvo suteikta medicininė pagalba ir paguldytas į medicininio stebėjimo izoliatorių. Tą pačią dieną 15.30 val. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 144 straipsniu, siekiant išvengti galimų konfliktų su kitais būrio nuteistaisiais.
Atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų atlikto tyrimo bei įvykio metu nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų netinkamo darbo neatitinka tikrovės. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija atsakovo atstovo kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo.
II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolia – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias civilines atsakomybes sąlygas, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio bylose, įvertinęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 1–6 dalyse, 114 straipsnio 1 dalyje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 65 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime byloje T. prieš Lietuvą (pareiškimas Nr. 29474/09) pateiktus išaiškinimus, pažymėjo, kad laikant nuteistąjį pataisos namuose, jam turi būti užtikrinamas saugumas. Sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti yra pataisos įstaigos žinojimas ar turėjimas žinoti apie gresiantį pavojų asmens fizinei neliečiamybei ir nesiėmimas protingų prieinamų priemonių, kuriomis būtų galima apsaugoti asmenį.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad 2017 m. kovo 15 d. 7.55 val., Alytaus PN į Kontrolės ir praleidimo punktą Nr. 4 atėjo nuteistasis K. Š., kuris skundėsi sužalojimais. Nuteistasis buvo nuvesdintas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Pareiškėjui nustatyta kairio žasto srityje 2 durtinės žaizdos po 3 cm ir 6 cm, pjautinė žaizda kairės šlaunies srityje. Buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad T. P. naudojo smurtą prieš pareiškėją. Tą pačią dieną 15.30 val. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas vadovaujanti BPK 144 straipsniu, siekiant išvengti galimų konfliktų su kitais būrio nuteistaisiais. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu nukentėjęs K. Š. atsisakė rašyti pareiškimą bei prašė ikiteisminio tyrimo nepradėti, baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas.
8. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvo sužalotas 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlyje. Peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų 1 lokalinio sektoriaus 3-7-21 būrių koridoriuje, vaizdo įrašai, patvirtina, kad 7.41 val. į 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlį įeina pareiškėjas 7.51 val., į tą pačią patalpą įeina nuteistasis T. P., kuris iš patalpos išeina 7.53 val. Iš 3-7-21 būrių nuteistųjų asmeninių daiktų saugojimo sandėlio 7.54 val. išeina pareiškėjas ir šlubčiodamas eina link išėjimo į lauką, taigi nagrinėjamu atveju sužalojimai pareiškėjui padaryti per labai trumpą laiką, t. y. per 2 minutes. Teismas nenustatė, kad dėl tarpusavio nesutarimų ar įtampos santykiuose su kitais nuteistasis pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN būrio viršininką. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė, kad anksčiau būtų konfliktavęs su T. P.. Taigi, Alytaus PN administracijai nebuvo pagrindo numatyti konflikto tarp šių nuteistųjų galimybės, todėl teismas darė išvadą, jog konfliktas įvyko spontaniškai.
9. Teismas iš Alytaus PN tarnybinio tyrimo išvados dėl fizinio smurto naudojimo prieš nuteistąjį K. Š. nustatė, kad pareiškėjas po sužalojimų buvo nuvesdintas į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai. Po apžiūros, tą pačią dieną 15.30 val. pareiškėjas buvo laikinai izoliuotas vadovaujantis BPK 144 straipsniu, siekiant išvengti galimų konfliktų su kitais būrio nuteistaisiais. Teismas neturėjo pagrindo abejoti pateiktais duomenimis. Teismas sprendė, kad Alytaus PN pareigūnai ėmėsi visų būtinų veiksmų išsiaiškinti konflikto priežastis bei užkirsti kelią tolimesniems konfliktams tarp nuteistųjų.
10. Teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareigūnai tinkamai neįvykdė teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo) ar neužtikrino laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos. Šioje ginčo situacijoje teismas nenustatė, jog atsakovas (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas vertino, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturi teisės į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė neteisėtų veiksmų, pažymėjo, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys komuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
12. Pareiškėjo teigimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytas jo sumušimo aplinkybes, pažymi, kad sumušimo faktą patvirtina 2017 m. kovo 13 d. Alytaus PN 1 aukšte darytas vaizdo įrašas, kuris išreikalautinas iš atsakovo atstovo. Nei vienas Alytaus PN pareigūnas, atsakingas už vaizdo kamerų stebėjimą ir pareiškėjo saugumą, neatbėgo gelbėti pareiškėjo. Po sumušimo buvo sunkios būklės ir turėjo leidimą gulėti ligoninėje, tačiau, nepaisant to, buvo perkeltas į laikino sulaikymo patalpas. Praėjus kelioms dienoms po sumušimo dėl to, kad bijojo keltis į paskirtą būrį dėl pavojaus savo gyvybei, buvo paskirtas į drausmės grupę. Drausmės grupėje sutiko jį sumušusį T. P., kuris pagrasino, kad išėjus iš kameros, jį užmuš, todėl teko užsidaryti kameroje ir nesinaudoti priklausančiomis teisėmis už kameros ribų. Bylos medžiaga patvirtina, kad dėl pavojaus gyvybei Alytaus PN administracijai buvo parašęs prašymą, prašydamas suteikti atskirą laiką nuo kitų drausmės grupėje laikomų asmenų pasivaikščiojimams, ėjimui į dušą, bažnyčią, valgyti, kirptis, taip pat teikė prašymą dėl perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau tenkinti šiuos prašymus buvo atsisakyta. Todėl šešis mėnesius buvo priverstas nesiprausti, nevaikščioti lauke, nesikirpti, nedaryti valgyti, nevaikščioti į pasimatymus, į bažnyčią.
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovo atstovas nurodo, kad Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus tyrimo išvadoje Nr. 16-213 dėl fizinio smurto naudojimo prieš nuteistąjį K. Š. ir 2017 m. kovo 23 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, užfiksuotos aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus.
15. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodo realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo fizinio saugumo neužtikrinimu 2017 m. kovo 15 d. Alytaus PN, kur jis atliko laisvės atėmimo bausmę, atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas (pareigūnai) neveikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus privalėjo veikti (byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Alytaus PN pareigūnai netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo), ar neužtikrino laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos)) ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jo skundą tenkinti. Pažymi, kad bylos medžiaga bei į bylą išreikalautinas Alytaus PN 1 aukšte darytas vaizdo įrašas patvirtina jo sumušimo faktą. Papildomai nurodo, kad po sumušimo, būdamas sunkios būklės, turėjo leidimą gulėti ligoninėje, tačiau, nepaisant to, buvo perkeltas į laikino sulaikymo patalpas. Dėl to, kad bijojo keltis į paskirtą būrį dėl pavojaus savo gyvybei, buvo paskirtas į drausmės grupę, kurioje, dėl čia taip pat buvusio jį sumušusio asmens, šešis mėnesius buvo privestas nesinaudoti jam priklausančiomis teisėmis už kameros ribų. Dėl pavojaus gyvybei Alytaus PN administracijai teikė prašymą dėl atskiro laiko jam naudotis teisėmis už kameros ribų suteikimo ir perkėlimo į kitus pataisos namus, tačiau šiuos prašymus tenkinti buvo atsisakyta.
19. Tam, kad būtų tinkamai apibrėžtos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, visų pirma primintina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų užtikrinti sąžiningą procesą, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018 ir kt.). Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo nesiejo su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis dėl Alytaus PN pareigūnų veikų (neveikimo), jį po 2017 m. kovo 15 d. įvykio perkėlus į drausmės grupę, todėl šios aplinkybės nenagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme.
20. Teisėjų kolegija, nurodytose pareiškėjo apeliacinio skundo ribose tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN pareigūnų veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
21. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Alytaus PN pareigūnai netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus, įpareigojančius juos užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą (šiuo atveju pareiškėjo), ar neužtikrino laikomų nuteistųjų reikiamos izoliacijos ir būtent dėl šio neveikimo pareiškėjas buvo sužalotas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada: vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą šiuo aspektu, pažymėtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos.
Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, atsižvelgiant į minėto teisinio reguliavimo nuostatas, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi jis privalo aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde tik pakartojo savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą 2017 m. kovo 15 d. įvykio versiją, kuri pažymėtina, itin skiriasi nuo atsakovo atstovo nurodytos, nenurodė jokių duomenų, kurie leistų suabejoti atsakovo pateiktų įrodymų – tyrimo išvados, pranešimų, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kt. (b. l. 18-29) – objektyvumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas niekaip nepagrindė ir savo paaiškinimų dėl sužalojimo aplinkybių pokyčių: skunde teismui pareiškėjas nurodė, kad nuteistasis „(duomenys neskelbtini)“ jį pakankamai ilgai vaikėsi, mušė vienas ir kartu su kitais nuteistaisiais, galiausiai sužalojo peiliu.
Tuo tarpu Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų atlikto tyrimo metu pareiškėjas paaiškino, kad buvo sužalotas kito nuteistojo, kurio veido nematė, daiktų saugojimo sandėlyje.
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tarp nuteistųjų asmenų ir laisvės atėmimo vietų administracijų kylančius ginčus, yra nurodęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Nagrinėjamo ginčo atveju, aiškindamasis pareiškėjo įvardytus teiginius dėl Alytaus PN pareigūnų veiksmų (neveikimo), teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodyto pažeidimo buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.
23. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde minimo išreikalautino 2017 m. kovo 15 d. Alytaus PN 1 aukšto vaizdo įrašo, kuris, pareiškėjo teigimu, patvirtintų jo sumušimo faktą, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo sužalotas kito nuteistojo, Alytaus PN 1 lokalinio sektoriaus 3-7-21 būrių koridoriuje daryti vaizdo įrašai buvo įvertinti Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus, tiriant fizinio smurto naudojimo prieš pareiškėją atvejį. Pareiškėjas jokio logiško paaiškinimo, kodėl šis įrodymas (pranešimas, kuriame užrašyti vaizdo kamerų fiksuoti įvykiai (b. l. 20) nėra tinkamas ir pakankamas, kokias aplinkybes patvirtintų kiti vaizdo įrašai, nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti vaizdo įrašų, duomenų apie kurių išsaugojimą pareiškėjas, kuris į teismą kreipėsi po daugiau nei metų nuo byloje aptariamo įvykio, nepateikė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių priežasčių nagrinėjamu atveju nėra.
24. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai aiškinęs bei taikęs materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo K. Š. (K. Š.) apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė