Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0700955-cfd6-4bcd-8b98-9952ba2e727d KI-generiert

Court allows full cargo loss claim against carrier, rejecting CMR liability limits due to gross negligence.

Geschäftsnummer f0700955-cfd6-4bcd-8b98-9952ba2e727d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court fully granted the plaintiff's claim for 9,508.16 EUR in cargo loss damages against the defendant carrier. The plaintiff argued that the carrier's failure to locate the missing cargo constituted gross negligence equivalent to intent, thereby overriding the standard liability caps under the CMR Convention. The court agreed, ruling that the carrier's total lack of diligence in tracking the shipment demonstrated gross negligence, which legally precludes the application of the statutory liability limit. Consequently, the plaintiff was awarded the full loss amount plus legal costs.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CMR Convention Art. 23(3); CMR Convention Art. 2(1): Where a carrier's failure to locate cargo demonstrates gross negligence equivalent to intent, the statutory liability limit under Article 23(3) does not apply, and the carrier must compensate the full value of the loss.

Schlagwörter

KI-generiert
CMR Convention liability limits gross negligence intent equivalence cargo loss full compensation carrier tracking failure transport contract breach

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
CMR Convention Article 23(3)
CMR Convention Article 2(1)
Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalys 2014-08-12 susitarė dėl krovinio (atsarginės šilumvežio detalės), kuris svėrė 156,5 kg bei 9508,16 Eur vertės, pargabenimo iš Rusijos. 2014-09-26 ieškovė buvo informuota, jog krovinys prarastas.
Civil Procedure Code Article 79(1)
Civil Procedure Code Article 88(1) para. 6
Civil Procedure Code Article 93(1)
Civil Procedure Code Article 93(2)
Civil Procedure Code Article 98(1)
Civil Procedure Code Article 80(1) para. 1
Civil Procedure Code Article 80(7)
Civil Procedure Code Article 285
Civil Procedure Code Article 286

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-197-1025/2016Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02088-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.27; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.1.; 3.2.6.1. KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 27 d.Gargždai              Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, Sandari Jotautei, dalyvaujant ieškovės UAB „Gargždų geležinkeliai“ atstovui advokatui L.

S., atsakovės UAB „TNT“ atstovui advokatui Nerijui Jurkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gargždų geležinkeliai“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „TNT“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“,              n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Gargždų geležinkeliai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „TNT“ 9508,16 Eur žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Å¡alys 2014-08-12 susitarė dėl krovinio (atsarginės Å¡ilumvežio detalės), kuris svėrė 156,5 kg bei 9508,16 Eur vertės, pargabenimo iÅ¡ Rusijos. 2014-09-26 ieÅ¡kovė buvo informuota, jog krovinys prarastas. IeÅ¡kovei pareiÅ¡kus pretenzijas atsakovė sutiko iÅ¡ dalies kompensuoti prarastÄ krovinį, tai yra sumokėti 1577,81 Eur. IeÅ¡kovė teigia, jog atsakovė negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, kurios jÄ , kaip vežėjÄ , atleistų nuo atsakomybės ar jÄ ribotų, nes krovinys buvo prarastas dėl vežėjo didelio neatsargumo, o tai prilyginama tyčiniams veiksmams, todėl atsakovė privalo atlyginti visÄ krovinio vertės žalÄ .Atsakovė per nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko.

Nurodė, kad tarp Å¡alių buvo susitarta krovinį pargabenti iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ . 2014-08-20 krovinys buvo gabenamas oro transportu iÅ¡ Iževsko į MaskvÄ , toliau 2014-09-10 kelių transportu iÅ¡ Maskvos (Rusijos) į Turku (SuomijÄ ). Å iame etape krovinys buvo prarastas, nes atsakovė negalėjo nustatyti krovinio buvimo vietos. 2014-09-26 informavo apie tai ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovei pareikalavus atlyginti nuostolius, atsakovė sutiko kompensuoti 1577,81 Eur, kadangi Tarptautinio krovinių vežimo sutartis (CMR konvencija) numato ribotÄ vežėjo atsakomybę už krovinio praradimÄ ir sugadinimÄ , todėl ieÅ¡kovė neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolių, kurie virÅ¡ija vežėjo atsakomybės ribas.

Pažymėjo, jog krovinys buvo gabenamas sudėtingu marÅ¡rutu, buvo gabenamas nedidelis krovinio kiekis, atsakovė neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip tyčia ar didelis neatsargumas, o vien tai, kad atsakovė negali nustatyti krovinio dingimo priežasties, negali bÅ«ti laikoma jos tyčia ar dideliu neatsargumu. Be to, ieÅ¡kovė nepasinaudojo galimybe apdrausti krovinį, todėl pati prisiėmė rizikÄ , kad krovinio praradimo atveju bus atlyginti nuostoliai nevirÅ¡ijant CMR konvencijos įtvirtinto vežėjo atsakomybės ribojimo.

Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad savo pozicijÄ dėl nagrinėjamo įvykio yra iÅ¡dėstęs 2015-01-21 praneÅ¡ime Nr. 1509235 ieÅ¡kovei, kuris yra pateiktas į bylÄ ir mano, kad papildomai argumentų ir įrodymų pateikti nebetikslinga. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės UAB „Gargždų geležinkeliai“ atstovas advokatas L. S. prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog nors atsakovė yra sertifikuota, taikomų aukÅ¡tų standartų įmonė, tačiau dėl atsakovės didelio neatsargumo ir nerÅ«pestingumo buvo prarastas krovinys.

Paminėjo, jog krovinys turėjo bÅ«ti pakrautas Rusijoje, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų realų krovinio pakrovimÄ , nėra. Važtaraščiai rodo, kad krovinys buvo paimtas, tačiau dėl darbuotojų aplaidumo nėra aiÅ¡ku, ar krovinys buvo skenuotas.Atsakovės UAB „TNT“ atstovas advokatas N. JuÅ¡ka teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog įmonės veikla yra kokybiÅ¡ka ir kroviniai pristatomi laiku. PaaiÅ¡kino, jog krovinys buvo iÅ¡ Rusijos Iževsko miesto pakrautas ir iÅ¡vežtas automobiliu, o Maskvoje – oro uoste– pakrautas ir iÅ¡siųstas į Turku miestÄ Suomijoje, tai patvirtina krovinio manifestas bei skanavimas, muitinės atžymos rodo, kad krovinys buvo pakrautas, užplombuotas.

Krovinys neaiÅ¡kiu bÅ«du nepasiekė Suomijos, todėl darbuotojai siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti kur dingo krovinys, susiraÅ¡inėjo su padaliniais, esančiais Rusijoje bei Suomijoje. Darbuotojai dėjo visas pastangas surasti prarastÄ krovinį, krovinys nebuvo nei iÅ¡skirtinis, nei specialus. Mano, jog ieÅ¡kovė buvo aplaidi ir nerÅ«pestinga, nes atsakovės neprašė draudimo apsaugos ir pati krovinio neapdraudė laiku, krovinys apdraustas vėliau, todėl draudimo iÅ¡mokos ieÅ¡kovė negavo. Atsakovė neneigia atsakomybės ir sutinka atlyginti žalÄ , tačiau tik pagal CMR konvencijÄ kaip ribotos atsakomybės vežėjas.Liudytojas B.

S. 2016-04-01 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog 15 metų dirba UAB „TNT“, jis yra skyriaus vadovas atsakingas už krovinių pervežimo operacijas. PaaiÅ¡kino, kad UAB „TNT“ yra tarptautinio tinklo dalis ir kitose Å¡alyse turi savo filialus. Dingus ieÅ¡kovės kroviniui, jis pats stengėsi surasti krovinį ir iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes. PaaiÅ¡kino, jog krovinys buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Rusijos, krovinys skenuotas, kartu su kitais kroviniais turėjo bÅ«ti atgabentas ir į SuomijÄ .

Kiti kroviniai pateko pas gavėjus, tik šis vienintelis krovinys nežinomu būdu dingo. Krovinio paieška užsiėmė jis pats ir Klientų aptarnavimo skyrius bei Saugumo kokybės vadybininkai. Buvo susirašinėjama elektroniniais laiškais, prašoma peržiūrėti vaizdo įrašus, skambinama, prašoma apklausti pamainos darbuotojus. Patikino, kad Rusijoje krovinys tikrai buvo pakrautas, nors vairuotojas ir neapklaustas, nes vairuotojas nežino koks krovinys vežamas, jis nedalyvauja krovinio pakrovime ar iškrovime, kroviniai užplombuojami UAB „TNT“ darbuotojų.

Vairuotojas jokių pažeidimų nepadarė, atvyko laiku. Krovinys nebuvo išskirtinis. Išvykstant iš Rusijos krovinys buvo nuskenuotas, o Suomijoje nebuvo skenuota. CMR buvo nurodytas bendras krovinys, skirtas 100 skirtingų gavėjų ir visi gavėjai gavo krovinius, išskyrus ieškovę. Konkrečiai, ar būtent dingęs krovinys ir buvo kartu su kitais kroviniais nurodytais CMR negalėjo atsakyti, tikino, jog kroviniai buvo užplombuoti, muitinės patikrinta, plombos pažeistos nebuvo, todėl į teisėsaugos institucijas nebuvo kreiptasi.

Mano, jog dingęs krovinys nebuvo tiesiog identifikuotas iÅ¡krovimo metu.IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2014-06-09 tarp ribotos atsakomybės bendrovės „E-Reil“ ir UAB „Gargždų geležinkelis“ sudaryta tiekimo sutartis pagal kuriÄ tiekėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui prekes, kurios identifikuotos prie sutarties pateiktoje specifikacijoje, tai yra supakuotos 7 dėžutės, bendro 156,50 kg svorio.

Užsakovas UAB „Gargždų geležinkelis“ pateikė užsakymÄ UAB „TNT“ atsivežti/importuoti siuntÄ , tai yra variklių detales, kurių svoris 156,50 kg iÅ¡ Iževsko, Rusijos, ieÅ¡kovė paraÅ¡u patvirtino, jog susipažino su atsiskaitymo terminais, atsakomybe už krovinio saugumÄ ir pristatymo terminais, papildomų paslaugų (draudimo) neužsakė. IeÅ¡kovė 2014-08-20 apdraudė krovinį AB „Lietuvos draudimas“, draudimo laikotarpis nuo 2014-08-21 iki 2014-09-20. Draudimo įmoka sumokėta 2014-08-22.

Atsakovė UAB „TNT“ priėmė užsakymÄ 2014-08-20 pervežti 7 vnt., 156,50 kg dalis iÅ¡ Iževsko miesto, Rusijos į LietuvÄ , Gargždus.IÅ¡ 2014-08-21 Oro transporto važtaraščio Nr. 8456-3452 matyti, kad krovinys 8 vnt., 160 kg, gabentas į MaskvÄ , Domodedovo oro uostÄ . IÅ¡ tarptautinio transporto važtaraščio CMR nustatyta, kad krovinys 100 vnt., bendro svorio 3829,18 kg, bendros vertės 38963,61 USD, pakrautas Maskvoje, Rusijoje ir bus vežamas transporto priemone WWE-994 į Turku miestÄ , Suomijoje, 2014-09-10 muitinės spaudas – iÅ¡vežti leidžiama.

Atsakovė nurodė, jog ieÅ¡kovės krovinys buvo pakrautas kartu su kitų siuntėjų kroviniais. IÅ¡ UAB „TNT“ susiraÅ¡inėjimų elektroniniu paÅ¡tu nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2014-08-25 gavo informacijÄ , kad siuntos numeris yra 313779896, po mėnesio, tai yra 2014-09-23 UAB „TNT“ informavo, jog Rusijoje kolegos patvirtino siuntos iÅ¡siuntimÄ ir siunta jau turėjo priartėti prie Lietuvos, krovinio skanavimų tarpiniuose punktuose nemato, paieÅ¡kos klausimas perduotas saugos specialistams. 2014-09-29 ieÅ¡kovei praneÅ¡ta, jog vyksta siuntos paieÅ¡ka, tačiau manytina, kad siunta iÅ¡siųsta be skenavimų, todėl negali identifikuoti krovinio buvimo vietos.

IÅ¡ siuntos paieÅ¡kos informacijos nustatyta, kad 2014-09-10 krovinys nuskenuotas Maskvoje, o 2014-09-26 Vilniuje krovinys negautas ir vyksta paieÅ¡kos veiksmai. IÅ¡ 2014-09-10 krovinio manifesto matyti, jog vilkiku iÅ¡ Maskvos į Tartu eksportuojamos ir 7 dėžės, 156,5 kg, tačiau vežamas visas krovinys yra 100 vnt., 35 konosamentai. IÅ¡ 2014-10-13 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros matyti, kad iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita ieÅ¡kovei apmokėti 2686,17 Lt už krovinio, 7 vnt., 156,5 kg gabenimo paslaugas iÅ¡ Iževsko miesto.2014-09-30 ieÅ¡kovė kreipėsi atsakovę dėl siuntos praradimo. 2014-10-10 atsakovė raÅ¡tu į pretenzijÄ atsakė, jog apgailestauja dėl nesklandumų ir dėl nuostolių atlyginimo pasiÅ«lė kreiptis į draudimo kompanijÄ , kuri vėliau galės kreiptis į vežėjÄ UAB „TNT“. 2015-01-15 ieÅ¡kovė kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tačiau draudimo kompanija 2015-01-21 praneÅ¡ime nurodė, kad draudimo iÅ¡moka dėl krovinio praradimo negali bÅ«ti mokama, kadangi krovinys buvo paimtas transportavimui 2014-08-20, t. y. prieÅ¡ draudimo apsaugos laikotarpio pradžiÄ , laikotarpis nustatytas nuo 2014-08-21, todėl pagal draudimo sutarties sÄ lygų 5.3 p. krovinys yra neapdraustas ir draudimo iÅ¡moka dėl krovinio dingimu patirtų nuostolių negali bÅ«ti mokama. 2015-01-30 ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, kad ji atlygintų nuostolius pagal krovinio vertę. 2015-02-12 atsakovė nurodė, kad dėl prarastos siuntos, jos kaltės nėra, todėl vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi ji sutinka atlyginti 1577,81 Eur žalÄ .

Lietuvos Respublikos muitinė atsakovei yra iÅ¡davusi AEO sertifikatÄ 1 „muitinės formalumų supaprastinimas/saugumas ir sauga (AEOF)“. Å is sertifikatas pripažįstamas visoje Europos SÄ jungoje ir suteikia teisę naudotis palankesnėmis muitinio tikrinimo, susijusio su saugumu ir sauga, sÄ lygomis visose Å¡alyse narėse. Atsakovė yra įdiegusi ir savo veikloje vadovaujasi „Kokybės, aplinkosaugos, profesinės saugos bei sveikatos vadovu“, kuri yra parengta vadovaujantis tarptautiniais standartais ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, OHSAS 18001:2007.

Atsakovės veikla yra sertifikuota pagal Transportuojamų prekių saugumo asociacijos (TAPA) iÅ¡duotÄ sertifikatÄ â€žVežimo paslaugų teikėjo minimalÅ«s saugumo reikalavimai“ (angl. Freight Suppliers Minimum Security Requirements). Atsakovė teismui pateikė susiraÅ¡inėjimus elektroniniu paÅ¡tu laikotarpiu nuo 2014-09-19 iki 2014-09-25, nuo 2014-09-24 iki 2014-09-29; nuo 2014-09-29 iki 2014-09-30; 2014-12-03, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovės krovinys (apibÅ«dinama– medinės dėžės/padėklai 7 vnt., ant padėklo, juodo plastiko pakuotėje) 2014-09-10 buvo iÅ¡siųstas iÅ¡ Maskvos į Turku miestÄ ir atvežtas 2014-09-12 bei iÅ¡siųstas į Hanoverį be TR skanavimo (neįraÅ¡ius į manifestÄ ); tęsiant siuntos paieÅ¡kÄ , praÅ¡yta darbuotojų peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us, tačiau nebuvo įsitikinta ir identifikuota kokia siunta yra ieÅ¡koma, daryta prielaida, kad galbÅ«t siunta perkrovimo metu pateko į Hanoverį ar Helsinkį, 2014-12-03 elektroninio susiraÅ¡inėjimo metu gauta informacija, jog ieÅ¡kovės krovinys buvo pateiktas kurjeriui V., kurjerio automobilis Renaul Logan, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), krovinys iÅ¡ kurjerio paimtas 2014-08-20,17 val. iÅ¡siųstas į MaskvÄ oro transportu.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės krovinys buvo vežamas už užmokestį oro ir kelių transporto priemonėmis, krovinio iÅ¡siuntimo ir gavimo vietos yra skirtingų valstybių teritorijose, krovinys buvo prarastas jį gabenant kelių transportu iÅ¡ Rusijos į LietuvÄ , Å¡ios valstybės yra 1956 m. Tarptautinės krovinių vežimo keliais konvencijos (toliau CMR konvencijos) narės, todėl ginčo Å¡alių santykius reglamentuoja Å¡i CMR konvencija (CMR konvencijos 1 str. 1 p.).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė netekusi krovinio praÅ¡o nuostolių atlyginimo iÅ¡ vežėjo (atsakovės), argumentuodama tuo, jog krovinys buvo prarastas dėl atsakovės didelio neatsargumo ir nerÅ«pestingumo, o tai prilyginama tyčiniams veiksmas, todėl atsakovė privalo atlyginti visÄ krovinio vertės žalÄ .

Atsakovė sutinka su tuo, kad krovinys buvo prarastas ir neneigia atsakomybės, tačiau sutinka atlyginti tik 1577,81 Eur žalÄ pagal CMR konvencijÄ kaip ribotos atsakomybė vežėjas, argumentuodama, jog dėl krovinio dingimo jos tyčios nėra.CMR konvencijoje įtvirtinta griežtoji vežėjo atsakomybė, t. y. vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo, sugadinimo yra preziumuojama ir jos įrodinėti nereikia (CMR konvencijos 17, 18 str.). Vežėjo atsakomybės prezumpcija reiÅ¡kia, jog priėmęs krovinį vežėjas tampa visiÅ¡kai atsakingas už krovinio praradimÄ , nebent jis įrodytų, kad egzistavo bent viena iÅ¡ aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 punkte ir/ar 4 punkte.

Vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti momento iki jo perdavimo gavėjui. Vežėjas CMR konvencijoje nustatyta tvarka ir apimtimi atsako ne tik už savo, bet ir už trečiųjų asmenų, kurių paslaugomis naudojosi (agentų, verslo partnerių ir pan.) veiksmus (CMR konvencijos 3 str., 28 str. 2 d., 29 str. 2 d.). CMR konvencijos 28 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios normos, ribojančios vežėjo atsakomybę. Tačiau Å¡ios taisyklės turi CMR konvencijoje įtvirtintas iÅ¡imtis, kai vežėjas privalo atsakyti visa apimtimi.CMR konvencijos 29 straipsnyje įtvirtinti atvejai, kada vežėjas negali vadovautis CMR konvencijos nuostatomis, atleidžiančiomis vežėjÄ nuo atsakomybės, jÄ ribojančiomis arba atsakomybę perkeliančiomis kitai Å¡aliai.

Pagal CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, jeigu žala buvo padaryta sÄ moningai arba dėl vežėjo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus Å¡iÄ bylÄ nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Esant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje numatytoms sÄ lygoms vežėjas privalo atlyginti visÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ , netaikant CMR konvencijos 23 straipsnio nustatytų ribojimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas nurodytos CMR konvencijos nuostatÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje normoje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip:

1) žalos padarymas tyčia;

2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylÄ nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikÅ¡mę tyčinei kaltės formai gali bÅ«ti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).

Kaltė, kaip pagrindas civilinei atsakomybei, yra nepakankamas skolininko atsargumas, rūpestingumas ar atidumas, kurį jis turi parodyti konkrečioje situacijoje, pagal savo padėtį elgdamasis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, ar kad neatsirastų nuostolių. Vežėjui patikimas gabenti turtas, kurį jis privalo įteikti gavėjui, todėl jo įsipareigojimai verčia būti jį ypatingai pareigingu, t. y. labai atsargiu ir atidžiu. Atsargumas reiškia tai, kad rūpestingas ir apdairus vežėjas turi numatyti galimas grėsmes ir pavojus žalai atsirasti, konkrečiai imant, kroviniui prarasti, todėl privalo imtis adekvačių priemonių jam išsaugoti.

Didelis neatsargumas yra paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002). Pagal Lietuvos teismų praktikÄ ir teisės doktrinÄ , tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių Å¡is, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, nebÅ«tų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo rizikÄ arba padėti jos iÅ¡vengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009, 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012, 2013-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013).

Esant preziumuojamai vežėjo atsakomybei už krovinio praradimÄ , vežėjas, siekdamas, kad jo atlyginamų nuostolių už krovinio praradimÄ dydis bÅ«tų ribojamas CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis turi teisę įrodyti jo atsakomybę ribojančių (Å¡alinančių) aplinkybių buvimÄ , o ieÅ¡kovė turi įrodyti vežėjo tyčiÄ arba tyčiai prilygintÄ neatsargumÄ , dėl kurio krovinys buvo prarastas. Vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis vežėjas, priėmęs užsakymÄ vežimui Å¡alių sudarytoje sutartyje nurodytomis sÄ lygomis ir pradėjęs jį vykdyti, privalo užtikrinti krovinio saugumÄ .

Jeigu tam tikrais vežėjo veiksmais ar jo neveikimu buvo sudarytos prielaidos kroviniui prarasti, vežėjui kyla ir tam tikrų teisinių padarinių – jis netenka teisės į atsakomybės ribojimÄ . Taigi, sprendžiant didesnės kompensacijos pagal CMR konvencijos 29 straipsnį priteisimo klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta, ar vežėjas, veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai, ir ar ėmėsi visų tuo metu įmanomų saugumo priemonių. Atsakovė UAB „TNT“ priėmė užsakymÄ 2014-08-20 pervežti 7 vnt., 156,5 kg dalis iÅ¡ Iževsko miesto, Rusijos į LietuvÄ , Gargždus.

Ginčo krovinys pagal užsakymÄ 2014-08-20 paimtas kurjerio Iževsko mieste, Rusijoje ir automobiliu nugabentas į MaskvÄ , Domodedovo oro uostÄ (RusijÄ ). IÅ¡ 2014-08-21 Oro transporto važtaraščio Nr. 8456-3452 matyti, kad krovinys 8 vnt., 160 kg, oro transportu buvo gabentas iÅ¡ Iževsko į MaskvÄ . 2014-09-10 CMR važtaraÅ¡tyje nurodytas 100 vienetų krovinys, bendro 3829,18 kg svorio ir 38963,61 USD vertės, muitinės atstovų patikrintas bei pažymėtas ir leidžiamas iÅ¡vežti iÅ¡ Maskvos į Turkų miestÄ , SuomijÄ , transporto priemone WWE-994, vežėjas AO „SANKT-TRANS“.

IeÅ¡kovės krovinys turėjo bÅ«ti pristatytas į LietuvÄ , tačiau iÅ¡ siuntos paieÅ¡kos informacijos nustatyta, kad 2014-09-10 krovinys nuskenuotas Maskvoje, o 2014-09-26 Vilniuje krovinys negautas ir tebevyksta paieÅ¡kos veiksmai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikino, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamas krovinys į SuomijÄ , buvo plombuota ir tai patvirtina muitinės tikrinimo spaudai, tačiau negalėjo patvirtinti ar bÅ«tent minimas ginčo krovinys buvo toje transporto priemonėje.

Teismui pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, tai yra siuntos užsakyme, siuntos priėmimo akte nurodomas krovinys – variklio dalys – 7 vnt., 156,5 kg, oro transporto važtaraÅ¡tyje nurodoma, jog krovinys 8 vnt., 160 kg, iÅ¡ atsakovės pateiktų darbuotojų elektroninių laiÅ¡kų matyti, jog atsakovės darbuotojai tiksliai nežino, kaip krovinys atrodo ir kaip jis supakuotas, užsimina gal tai buvo dėžės, gal buvo supakuotos plastiko maiÅ¡e, gal ant padėklo. Atsakovės darbuotojas B. S., apklaustas liudytoju, teismo posėdžio metu nurodė, kad yra skyriaus vadovas atsakingas už krovinių pervežimo operacijas, tikino, jog įmonė yra aukÅ¡tų standartų ir dirba kokybiÅ¡kai bei atsakingai, tačiau apie dingusio krovinio realų patikrinimÄ , ar apie krovinio dokumentuose nurodomų duomenų nesutapimÄ pasakyti nieko negalėjo.

Atsakovė nurodė, kad po krovinio dingimo buvo kreiptasi į darbuotojus, praÅ¡ant peržiÅ«rėti vaizdo stebėjimo kameras, tačiau ginčo krovinio vaizdo kamerose nepavyko pastebėti nei krovinių iÅ¡krovimo metu, nei iÅ¡krovus visus krovinius iÅ¡ transporto priemonės, nes nėra žinoma pagal kokius požymius krovinys turėjo bÅ«ti identifikuotas, dėl Å¡ių aplinkybių darytina prielaida, kad atsakovė nepastebėjo, jog ginčo krovinys apskritai nepateko į transporto priemonę, gabenančiÄ krovinius į Turkų miestÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, jog nors liudytojas nurodė, jog atvykus transporto priemonei į Turkų, SuomijÄ , ieÅ¡kovės krovinys nebuvo iÅ¡krautas, tačiau duomenų apie tai, jog bÅ«tų suraÅ¡ytas krovinio neatitikimo aktas, kuriame bÅ«tų nurodyta apie tai, kad atvykusioje transporto priemonėje bÅ«tų pastebėtas krovinio trÅ«kumas, nėra, todėl galima daryti prielaidÄ , kad ieÅ¡kovės krovinys net nebuvo pakrautas į transporto priemonę Rusijoje arba atgabentas į SuomijÄ terminale buvo prarastas dėl atsakovės darbuotojų neatsakingų veiksmų.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų susiraÅ¡inėjimų krovinys buvo iÅ¡siųstas į Hanoverį be TR skanavimo. Jei daryti prielaidÄ , kad krovinys buvo atgabentas, tačiau prarastas Suomijos terminale ar pakrautas ne į tÄ transporto priemonę, kai krovinių terminale didesnis krovinio saugumas turi bÅ«ti preziumuojamas, todėl krovinio praradimas specialios paskirties objekte – terminale traktuotinas visiÅ¡ku atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų nepaisymu. Å iuo atveju svarbu, jog krovinys buvo gabenamas per kelias valstybes, skirtingos rūšies transportu, krovinys buvo kelis kartus perkrautas iÅ¡ vienos transporto priemonės į kitÄ , krovinys buvo nedidelis ir vežamas vienoje transporto priemonėje kartu su kitais kroviniais, todėl vežėjas (atsakovė), parinkęs krovinio gabenimo marÅ¡rutÄ , bÅ«damas atidus ir rÅ«pestingas, galėjo ir turėjo panaudoti visus elementarius krovinio ir dokumentų sutikrinimo veiksmus ar kitas kontrolės priemones, tačiau akivaizdu, jog tokių priemonių nebuvo imtasi.

Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad vežėjas (atsakovė), pakraudamas bei veždamas krovinį, elgėsi maksimaliai atsargiai ir rÅ«pestingai, ėmėsi visų tuo metu įmanomų priemonių, kad užkirstų keliÄ krovinio dingimui. Akcentuotina ir tai, jog byloje nenustatyta ir ypatingų krovinio neteisėto užvaldymo aplinkybių, kai vežėjo priimtos priemonės kroviniui iÅ¡saugoti bÅ«tų neveiksmingos ir negalėtų užkirsti kelio krovinio praradimui.Vežėjo pareiga įteikti jam patikėtÄ gabenti turtÄ gavėjui lemia, kad vežėjas turi bÅ«ti ypatingai rÅ«pestingas ir atidus.

Tuo tarpu atsakovė nesugebėjo paaiÅ¡kinti krovinio dingimo aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių nustatymo ji bÅ«tų kreipusis į kompetentingas institucijas. Atsakovė turėjo galimybę aktyviai bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, atlikti tyrimÄ kartu su ieÅ¡kove, tačiau atsakovė patvirtinto, jog į teisėsaugos institucijas nesikreipė, duomenų apie tai, jog buvo imtasi kitokių veiksmų nei susiraÅ¡inėti tik elektroniniu paÅ¡tu tarp kolegų, į bylÄ nepateikta.

Krovinio dingimo aplinkybės (bÅ«das, tiksli vieta, laikas, atsakingi asmenys, kurių žinioje buvo krovinys dingimo metu ar kitos reikÅ¡mingos aplinkybės) nenustatytos. Taigi krovinys iÅ¡ esmės dingo neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis. Atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovė buvo pati nerÅ«pestinga ir neatsakinga, nes užsakant pargabenti krovinį neprašė papildomos apsaugos – krovinio draudimo. Atsakant į šį argumentÄ pažymėtina, jog ieÅ¡kovės teisė buvo pasirinkti drausti krovinį ar ne, užsakant vežimo paslaugas, be to, ieÅ¡kovė buvo pasiraÅ¡iusi su draudimo kompanija savanoriÅ¡ko draudimo sutartį, tačiau draudiminė apsauga pradėjo galioti po krovinio priėmimo vežėjo atsakomybėn, todėl draudėjas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ už krovinio praradimÄ .

Akcentuotina ir tai, jog atsakovės pateiktoje TNT express gabenimo sÄ lygų trumpojoje versijoje, 16 punkte nėra numatytos pareigos užsakovui privalomai drausti krovinį. Teismo vertinimu, tai, kad ieÅ¡kovė nepasinaudojo atsakovės siÅ«lomu draudimu, o krovinį apdraudė kitoje draudimo įmonėje, neatleidžia vežėjo nuo pareigos elgtis nepakankamai rÅ«pestingai ir atsisakyti imtis visų saugumo priemonių maksimaliai vežamo krovinio apsaugai. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).

Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, negali konstatuoti, kad atsakovė, bÅ«dama savo srities profesionalė ir kurios veiklai taikomi itin aukÅ¡ti veiklos standartai, padarė viskÄ , kÄ susiklosčiusioje situacijoje galėtų padaryti ypač sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta krovinio praradimo.

IÅ¡ bylos medžiagos negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo prarastas ginčo krovinys, dėl jo dingimo aplinkybių vieningos pozicijos atsakovė bei jos partneriai neturėjo. Tai liudija atsakovės bei jos partnerių didelį neatsargumÄ , nes savo srities profesionalų klaidos, nulėmusios krovinio „pametimÄ â€œ neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis, neleistinos. Atsakovė darė prielaidas, kad krovinys prarastas dėl techninės krovinių žymėjimo klaidos, tai yra, kad galbÅ«t krovinys ir buvo pažymėtas, tačiau žymėjimo lipdukas nuo pakuotės nukrito ir nebuvo galima identifikuoti krovinio, be to, tarpiniuose krovinio sustojimo vietose krovinys nebuvo žymimas (skenuojamas).

Taigi krovinys galėjo bÅ«ti nepakrautas, nenuskenuotas arba pakrautas ne į tÄ transporto priemonę bei nugabentas į kitÄ valstybę, o tai rodo, jog atsakovė netinkamai atliko pareigas, toks vežėjo elgesys neatitinka standartinių rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Atsakovė, priėmusi krovinį vežimui ir pradėjęs vykdyti vežimÄ , privalėjo užtikrinti krovinio saugumÄ , kaip savo srities profesionalė, nuolat užsiimanti krovinių pervežimu už atlygį, pati parinkusi krovinio marÅ¡rutÄ , suvokdama, jog marÅ¡rutas sudėtingas, krovinys, kurio kiekis nedidelis, bus gabenamas su kitais kroviniais, privalėjo iÅ¡ anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant tokio pobÅ«džio krovinį bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams paÅ¡alinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti.

Atsakovė privalėjo vykdyti suderintas veiklos procedÅ«ras, užtikrinant ir apraÅ¡ant bei fiksuojant ieÅ¡kovės krovinio visas operacijas (pakrovimÄ , sukrovimÄ , iÅ¡krovimÄ ir t.t.), nenukrypstant nuo procedÅ«rų. Darytina iÅ¡vada, jog vežėjui transportuojant ginčo krovinį, nebuvo kontroliuojama, ar krovinys pasieks tikslÄ , tai galima traktuoti kaip visiÅ¡ku atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų nepaisymu. Å ių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog vežėjas (atsakovė) nesilaikė elementarių atidaus, protingo ir pareigingo veikimo reikalavimų, nedėjo reikiamų pastangų, nesiėmė reikiamų priemonių tam, kad iÅ¡saugotų krovinį, nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, atsižvelgiant į jo kaip vežėjo (atsakingo už krovinio iÅ¡saugojimÄ ) prievoles, taigi yra kaltas dėl krovinio praradimo ir jo kaltė dėl krovinio, buvusio jo žinioje dingimo, pasireiÅ¡kė bÅ«tent dideliu neatsargumu (visiÅ¡ko atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų nepaisymu), kuris tarptautinėje teismų praktikoje prilyginamas tyčiai, todėl atsakovės atsakomybė už krovinio praradimÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti ribojama CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nustatytu maksimaliu dydžiu, ir atsakovei nepaneigus kaltės dėl krovinio praradimo prezumpcijos, t. y. neįrodžius buvus aplinkybių, paneigiančių jos ar jos užsienio kolegų didelį neatsargumÄ , privalo atlyginti ieÅ¡kovei visus dėl krovinio praradimo patirtus nuostolius – 9508,16 Eur, kurių dydžio bylos Å¡alys neginčija.

Iš 2014-06-17 ir 2014-08-18 tarptautinių mokėjimo pavedimų kopijų matyti, kad ieškovė krovinio siuntėjui sumokėjo 453810,00 rublių, kas atitinka 9508,16 eurų. Nurodyta suma laikytina ieškovės dėl krovinio praradimo atsiradusiais nuostoliais, kuriuos privalo atlyginti atsakovė.Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, jog patyrė 300,00 Eur iÅ¡laidų už teisines advokato paslaugas. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, konstatuoja, kad jos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.), taip pat priteistinas 214,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 - 286 straipsniais, teismas              n u s p r e n d ž i a:

             ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Gargždų geležinkelis“, į.k. 163143475, Gamyklos g. 21, Gargždai, Klaipėdos r. iÅ¡ atsakovės UAB „TNT“, į.k. 111680890, Dariaus ir Girėno g. 44, Vilnius, 9508,16 Eur nuostolių atlyginimo bei 514,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (214,00 Eur žyminio mokesčio, 300,00 Eur už advokato teisines paslaugas). Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                    Asta Matulevičienė