Plaintiff's partial invalidity claim dismissed because heir accepted inheritance, making the will irrelevant to the dispute.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the plaintiff's request to declare part of the will invalid and to establish that the defendant had accepted the inheritance. The plaintiff argued the will violated mandatory laws, while the defendant claimed the heir had already accepted the estate. The court ruled that since the heir accepted the inheritance, the will's validity became irrelevant to the inheritance dispute, leading to the dismissal of the claim.
Legislator-Regeste
KI-generiertCivil Procedure Code Art. 178, 185; Civil Code Art. 5.16, 5.17: If an heir accepts the inheritance, a claim to declare a will invalid based on mandatory law violations is inadmissible as the will's validity is no longer the determining factor for inheritance rights.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
                                                       CivilinÄ byla Nr. 2-1458-797/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03587-2013-1                                                                            Procesinio dokumento kategorija116.4;113.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Å iauliai Å iaulių apylinkÄs teismo teisÄja Edita KavaliauskienÄ,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R.
B., jos atstovei advokatei A. M., atsakovei B. L., jos atstovei advokatei E. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs R. B. ieÅ¡kinį atsakovei B. L., tretiesiems asmenims E. U., K. U., A. U., Å iaulių miesto 7-ajam notarų biurui dÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄia ir juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir atsakovÄs B. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. B. dÄl juridinio fakto nustatymo ir n u s t a t Ä : teisme sujungus dvi civilines bylas į vienÄ Nr. 2-1458-797/2014, nustatyta Å¡alių procesinÄ padÄtis ir atsakovÄs B.
L. pareiÅ¡kimas dÄl juridinio fakto nustatymo laikomas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei dÄl dÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄia ir juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo (73 b. l. t. 1).IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti - pripažinti S. U. vienasmenį sandorį - 2002 m. vasario 8 d. Å iaulių m.1-ajame notarų biure sudarytÄ testamentÄ (reg. Nr. 2-1176) iÅ¡ dalies negaliojanÄiu, kaip pažeidžiantį imperatyvias įstatymo normas, nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R.
B. priÄmÄ savo motinos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdama valdyti ir naudotis juo ir priteisti iÅ¡ atsakovÄs B. L. bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jos tÄvai gyvendami santuokoje įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kitus pastatus ir statinius ir žemÄs sklypÄ , esanÄius (duomenys neskelbtini) (taip nurodo procesiniuose dokumentuose), kuris buvo įregistruotas tÄvo S. U. vardu. Motina mirÄ 1998-05-18. Iki mirties testamento motina J. U. nepaliko, dÄl to teises į mirusiajai J.
U. nuosavybÄs teise priklausiusiÄ 1/2 dalį santuokoje įgyto turto paveldÄjimÄ pagal įstatymÄ galÄjo pareikÅ¡ti sutuoktinis S. U. ir vaikai: ieÅ¡kovÄ, ieÅ¡kovÄs brolis K. U. kaip pirmos eilÄs įstatyminiai įpÄdiniai. Nurodo, kad tÄvas S. U. po motinos mirties per 6 mÄnesių terminÄ nesikreipÄ Ä¯ notarinÄ kontorÄ dÄl mamos palikimo dalies priÄmimo kaip ir ji su broliu. Po sutuoktinÄs J. U. mirties S. U. nuosavybÄs teisÄ priklausÄ tik į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, o viso turto valdymo faktÄ tÄvas S. U. turÄjo įrodyti teisme, o to nepadarÄs, neiÅ¡reiÅ¡kÄ valios priimti mirusios sutuoktinÄs J.
U. palikimo. Nurodo, kad 2002-02-08 sudarydamas testamentÄ B. L. naudai, palikti galÄjo tik jam priklausanÄiÄ 1/2 nuosavybÄs dalį, dÄl to, turÄdamas įstatymo numatytÄ teisÄ tik į pusÄ Å¡io turto, testamentas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dÄl ko yra pagrindas pripažinti testamentÄ iÅ¡ dalies negaliojanÄiu. CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra palikimo atsiradimo diena, t. y. 2013 m. sausio 31 d., kuomet mirÄ S. U., todÄl įstatymo nustatyto termino ginÄyti testamentÄ nepraleido.
Po motinos mirties toliau lankÄ tÄvÄ , su juo kalbÄjosi dÄl motinos dalies turto ir turtinių teisių įregistravimo pagal įstatymÄ . TÄvas jai yra pasakÄs, jog viskÄ paliks jiems, papraÅ¡Ä, kad nedalintų turto į dalis iki jis bus gyvas. Ji, gerbdama tÄvo valiÄ , į notarų kontorÄ nesikreipÄ, bet palikimÄ priÄmÄ. 1998 m. gegužÄs 18 d. mirus J. U., ji viena savo asmeninÄmis lÄÅ¡omis mamÄ laidojo, dÄl to kreipÄsi į Å iaulių r. savivaldybÄ, kur buvo iÅ¡duotas leidimas palaidoti motinÄ Ä¯ kapavietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) GinkÅ«nų kapinÄse.
Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje jai buvo iÅ¡mokÄta vienkartinÄ 951,45 Lt iÅ¡moka, socialiniame skyriuje - buvo iÅ¡mokÄta mamai priklausiusi pensija, pasiÄmÄ paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynÄ, asmeninius mamos daiktus, pastatÄ paminklÄ , prižiÅ«ri kapÄ , o lankydama tÄvÄ S. U., duodavo jam pinigų namo Daržininkų g. 15, Vijoliuose, Å iaulių r. priežiÅ«rai, sunaudotos elektros energijos apmokÄjimui, namo Å¡ildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilÄs įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ priimti motinos palikimo dalį ir jÄ priÄmÄ, pradÄjusi faktiÅ¡kai jį valdyti.1999 m. rugsÄjo 30 d. tÄvui patyrus insultÄ ir tapus neįgaliam, atsakovÄ B.
L. pakeitÄ namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tÄvui kalbÄtis su ja telefonu ir į namÄ nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovÄ užkirto jai keliÄ toliau faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ motinos ½ dalį turto. Nurodo, kad juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas jai sukels teisines pasekmes, nes pripažinus, jog ji primÄ motinos palikimÄ , bus pagrindas gauti mamos palikimo dalį.AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovÄ R. B. neturi teisÄs reikÅ¡ti ieÅ¡kinio ir praÅ¡yti nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad priÄmÄ palikimÄ po savo motinos J.
U. mirties, faktiÅ¡kai jį valdydama, o taip pat neturi reikalavimo teisÄs praÅ¡yti pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanÄiu S. U. testamentÄ . IeÅ¡kovÄ nepagrįstai kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad priÄmÄ savo mamos J. U. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdama valdyti ir naudotis juo, nes tuo metu galiojÄs 1964 m. Civilinio Kodekso 587 straipsnis numatÄ du palikimo priÄmimo bÅ«dus: kreipimÄ si į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priÄmimÄ arba faktinį paveldimo turto valdymÄ .
Palikimas priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ Å¡ių įstatyme numatytų bÅ«dų. Å i įstatymo norma yra imperatyvi. Joje nebuvo numatyta, kad įpÄdinis gali priimti palikimÄ abiem nurodytais bÅ«dais, o tai reiÅ¡kia, kad įpÄdinis galÄjo priimti palikimÄ tik vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų.I. R. B. kreipÄsi į Å iaulių apylinkÄs teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui po J. U. mirties priimti. Å iuo pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovÄ pripažino, kad palikimo po savo motinos J. U. mirties nepriÄmÄ.
Å iaulių apylinkÄs teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo netenkino, neprailgino termino palikimui po J. U. mirties priimti. Nutartis įsiteisÄjusi (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Ä®siteisÄjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad ieÅ¡kovÄ R. B. po savo motinos mirties palikimo nepriÄmÄ Ä¯statyme nustatytais bÅ«dais, todÄl neturi teisÄs praÅ¡yti nustatyti palikimo priÄmimo fakto (CPK 279 str. 4 d.).IeÅ¡kovÄ neturi teisÄs ginÄyti S. U. dalies testamento, kuriuo S. U. man paliko visÄ namų valdÄ , esanÄiÄ (duomenys neskelbtini).
Jeigu testamento 1/2 dalis ir bÅ«tų nuginÄyta, ieÅ¡kovÄ Å¡ios namų valdos dalies nepaveldÄtų, nes nepriÄmÄ palikimo po savo motinos J. U. mirties.Tik nuginÄijusi visÄ testamentÄ ieÅ¡kovÄ turÄtų teisÄ paveldÄti pagal įstatymÄ savo tÄvo S. U. turtÄ . Teismo sprendimas dÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄiu ieÅ¡kovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovÄ nepagrįstai teigia priÄmusi J. U. palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama, pasiÄmusi pagal motinos žodinį patvarkymÄ jai paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynÄ, asmeninius daiktus, nes paveldÄjimo teisÄje ir teismų praktikoje palikimo priÄmimu nelaikoma palikÄjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraÅ¡Äių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų, relikvijų pasidalijimas tarp įpÄdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpÄdinių kitų įpÄdinių sutikimu.
J. U. palikimÄ sudaro nekilnojamasis turtas. Po J. U. mirties, iÅ¡ asmenų, pretenduojanÄių į palikimÄ , palikimo dalį sudaranÄioje namų valdoje gyveno S. U., jis mokÄjo mokesÄius už elektrÄ , dujas, pirko kurÄ , rÅ«pinosi namo remontu: pakeitÄ du namo langus plastikiniais, suremontavo virtuvÄ, iÅ¡kalÄ lubas kartono plokÅ¡tÄmis, antrame namo aukÅ¡te suremontavo langus - juos glaistÄ, dažÄ, įdÄjo duris, suremontavo antro aukÅ¡to virtuvÄ, daÅ¾Ä tvorÄ , iÅ¡betonavo kiemÄ , iÅ¡ vieno kambario įrengÄ vonios kambarį: iÅ¡klijavo sienas ir grindis plytelÄmis, sumontavo voniÄ , klozetÄ , prausyklÄ , o iki Å¡ių darbų atlikimo pagilino Å¡ulinį, antrame namo aukÅ¡te pastatÄ vandens bakÄ , pastatÄ du kieto kuro peÄius, dujinį katilÄ , o ieÅ¡kovÄ jokių aktyvių veiksmų siekdama valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neatliko, nesielgÄ kaip turto savininkÄ, nepateikÄ Ä¯rodymų, kad nuolat mokÄjo mokesÄius, rÅ«pinosi pastatų priežiÅ«ra.
TÄvo lankymas, bendravimas su juo negali bÅ«ti laikomas faktiniu nekilnojamojo turto valdymu. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.AtsakovÄ pateikÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį palaiko ir praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad S. U., mirÄs (duomenys neskelbtini), priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas, po mirties savo žmonos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinis faktas nustatytinas paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti.
PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2013 m. sausio 31d. S. U. mirÄ, dÄl paveldÄjimo atsakovÄ kreipÄsi į Å iaulių miesto savivaldybÄs 7-ojo notarų biuro notarÄ N. M., paveldÄjimo byla yra užvesta. S. U. pirmos eilÄs įstatyminiai įpÄdiniai yra jo dukra R. B. ir jo 2003 metais mirusio sÅ«naus K. U. trys vaikai, kurie paveldÄtų atstovavimo teise, jei nebÅ«tų testamento. Jai žinoma, kad įstatyminiai įpÄdiniai nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl paveldÄjimo pagal įstatymÄ po S. U. mirties per įstatyme nustatytÄ 3 mÄnesių terminÄ , nei vienas iÅ¡ neginÄijo testatmento, todÄl ji yra vienintelÄ S. U. turto paveldÄtoja - jo įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ.
NotarÄ negali iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimo į visÄ testamente nurodytÄ turtÄ - žemÄs sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir kiemo statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini), nes, notarÄs teigimu, Å¡is turtas buvo S. U. ir jo (duomenys neskelbtini) mirusios žmonos J. U. bendroji jungtinÄ sutuoktinių nuosavybÄ. Tik įrodžius, kad testatorius S. U. po savo sutuoktinÄs mirties paveldÄjo jos turto dalį, bÅ«tų nustatyta, kad visas testamente nurodytas turtas priklausÄ S. U. jo mirties dienÄ .
R. B. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama prailginti terminÄ palikimui po motinos mirties priimti, tuo ieÅ¡kovÄ pripažino, kad nÄra priÄmusi palikimo po savo motinos mirties. Å iaulių apylinkÄs teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo nepatenkino, nutartis įsiteisÄjo (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Nurodo, kad S. U. vienintelis iÅ¡ pirmos eilÄs įstatyminių įpÄdinių priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradÄjimu valdyti paveldÄtÄ turtÄ , patvirtinanÄiu 1964 m.
CK 587 straipsnio prasme palikimo priÄmimÄ , suprantami bet kokie įpÄdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klÄje (2003-03-31 LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003). S. U. ir J. U. mirties metu, ir iki savo mirties gyveno namų valdoje, esanÄioje (duomenys neskelbtini) buvo joje registruotas, naudojosi visais pastatais, žemÄs sklypu, už visÄ namų valdÄ mokÄjo mokesÄius už viso namo elektrÄ , dujas, visÄ Å¾emÄs mokestį, remontavo, prižiÅ«rÄjo, pirko kurÄ ir Å¡ildÄ gyvenamÄ jį namÄ , dirbo žemÄ, augino daržoves, t. y. palikimÄ priÄmÄ. 1999 m. rugsÄjo 30 d. jis patyrÄ insultÄ , po ko liko liekamieji reiÅ¡kiniai - kairÄs kÅ«no pusÄs paralyžius, jis pats apsitarnauti negalÄjo, jam buvo reikalinga nuolatinÄ pagalba, persikÄlÄ gyventi pas jį, jo vardu ir jo lÄÅ¡omis mokÄjo mokesÄius už namų valdos iÅ¡laikymÄ , jo nurodymu prižiÅ«rÄjo žemÄs sklypÄ ir aplinkÄ .
Su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovÄ nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad po J. U. mirties nei vaikai, nei sutuoktinis S. U. per 6 mÄnesius nesikreipÄ pas notarÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kÄ valios priimti mirusios J. U. palikimo dalies. Nors laiku į notarų kontorÄ nesikreipÄ, taÄiau mirusios mamos palikimo dalį priÄmÄ. Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. red. CPK 574 straipsnis numatÄ, kad įprastinio namų apyvokos ir apstatymo reikmenys pereina įstatyminiams įpÄdiniams, nepriklausomai nuo jų eilÄs ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikÄju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.
AtsakovÄ tÄvų Å¡eimÄ pradÄjo griauti dar iki mamos J. U. mirties, tÄvai pradÄjo tarpusavyje pyktis ir mama persikÄlÄ gyventi pas jÄ (duomenys neskelbtini). Ji atsineÅ¡Ä kai kuriuos baldus, savo visus asmeninius daiktus, dar iki mirties ji paliko savo auksinį žiedÄ . Po motinos mirties ji pasiÄmÄ paliktÄ auksinį žiedÄ mamos asmeninius daiktus, be to, kreipÄsi į Å iaulių r. savivaldybÄ dÄl leidimo palaidoti mamÄ , jai 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje buvo iÅ¡mokÄta vienkartinÄ 951,45 Lt iÅ¡moka ir motinai priklausiusi pensija, taÄiau duomenų apie tai pateikti negalinti, nes Sodra duomenis saugo ne daugiau kaip 10 m.
TÄvÄ po motinos mirties lankÄ, duodavo pinigų namo (duomenys neskelbtini) rajone, priežiÅ«rai: elektros apmokÄjimui, kuro pirkimui namui Å¡ildyti. TÄvas jai pažadÄjo, kad mamos palikimo dalis atiteks vaikams. TÄvui susirgus, tÄvas judÄjo sunkiai, jam reikÄjo vežimÄlio, atsakovÄ tuo pasinaudojo ir apsigyveno tÄvų name, kur pakeitÄ durų spynas, įdÄjo spynÄ Ä¯ vartelius, kieme paleisdavo agresyvų Å¡unį, neleido tÄvui kalbÄtis su manimi net telefonu, taip kliudydama ir užkirsdama galimybes susisiekti su tÄvu.
Nurodo, kad paveldÄjimo teisÄs normos nenumato, kad testamentinis paveldÄtojas turi teisÄ kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad testatorius iki savo mirties faktiÅ¡kai valdÄ daugiau turto, nei paliko pagal testamentÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta testatoriaus valia. Å iuo atveju pareiÅ¡kÄja bÅ«tent taip ir nurodo, kad S. U. nepriÄmus sutuoktinÄs palikimo, testamentu palikti jis galÄjo tik jam priklausanÄiÄ 1/2 dalį turto, o nustaÄius juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jis po sutuoktinÄs mirties jos palikimo dalį priÄmÄ, pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, pareiÅ¡kÄja gautų daugiau turto, nei jai palikta testamentu.
DÄl to B. L., nebÅ«dama įpÄdine pagal įstatymÄ , pareiÅ¡kimÄ dÄl tokio juridinio fakto nustatymo, teismui pateikÄ neturÄdama tam teisÄs, dÄl ko laikytina netinkama Å¡alimi Å¡iame procese, kuriai priimtas teismo sprendimas nesukurs jokių teisinių pasekmių. Å ios kategorijos bylose netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama nÄra galimas. TodÄl kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminÄ Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinÄtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylÄ nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p.IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinį palaiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, paaiÅ¡kina, kad motina J.
U. iÅ¡sikraustÄ iÅ¡ bendro sutuoktinių namo, nes užleido namo antrÄ aukÅ¡tÄ gyventi sÅ«nui, ieÅ¡kovÄs broliui K. U.. Motina apsigyveno pas ieÅ¡kovÄ, mirÄ kaime, pas žmogų, kurį prižiÅ«rÄjo. Po motinos mirties ji priÄmÄ jos palikimÄ : žiedus, auskarus, siuvimo maÅ¡inÄ , motinÄ palaidojo, davÄ tÄvui 1000 Lt dujų katilui įrengti, todÄl laiko, kad priÄmÄ motinos palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovÄ jai netrukdÄ lankytis pas tÄvÄ . IeÅ¡kovÄs atstovÄ praÅ¡o reikalavimÄ dÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄia sprÄsti teismo nuožiÅ«ra, o ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad tiek ieÅ¡kovÄ, tiek jos tÄvas priÄmÄ mirusios J.
U. palikimÄ faktiÅ¡kai valdydami kartu su kitais įpÄdiniais.AtsakovÄ su ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad S. U. pradÄjo rÅ«pintis po to, kai jį iÅ¡tiko insultas. Jai žinoma, kad jo žmona su juo negyveno, gyveno pas kitÄ vyrÄ , ne pas dukrÄ , o po sutuoktinÄs mirties S. U. liko gyventi name, jį remontavo, mokÄjo mokesÄius ir jis priÄmÄ palikimÄ po sutuoktinÄs mirties, nes dukra prie to neprisidÄjo, su tÄvu nesutarÄ ir tik labai retai aplankydavo jį.AtsakovÄs atstovÄ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Tretieji asmenys E. U., K.
U., A. U. į teismo posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai. Pateikti atsiliepimai, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti, nes ieÅ¡kinyje nurodyti faktai neatitinka realybÄs, nes J. U. iÅ¡sikraustÄ gyventi į PumpuÄių k. pas sugyventinį, kur jie nuvykdavo aplankyti senelÄs,padÄdavo tvarkytis Å«kyje, ieÅ¡kovÄs pas motinÄ nÄra matÄ, tuo tarpu turtu Å iauliuose rÅ«pinosi senelis S. U. ir jų tÄvas K. U.. SenelÄ mirÄ TolioÄių k. IeÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ savo motinÄ palaidojo viena, nepagrįsta, nes ir jų tÄvai prisidÄjo prie Å¡ių iÅ¡laidų, o K.
U. motinos J. U. mirties metu buvo Maskvoje, todÄl su laidojimu sisujusius dokumentus ir sutvarkÄ ieÅ¡kovÄ. NÄ karto nÄra matÄ R. B., kad ji lankytų senelį ar rÅ«pintųsi namu bei Å«kiu, nes buvo seniai susipykÄ, ieÅ¡kovÄ nedalyvavo savo tÄvo laidotuvÄse, jos turtinÄ buvo sunki, nes buvo nuolatinÄs skolos už Å¡ildymÄ , girtuokliaujantis vyras, todÄl pinigų ieÅ¡kovÄ seneliui negalÄjo duoti. Jie iÅ¡sikÄlÄ iÅ¡ namo 1999 m. rugpjÅ«Äio - rugsÄjo mÄn., iÅ¡sikrausÄius turtu rÅ«pinosi ir jį prižiÅ«rÄjo senelis S. U..
Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu tretieji asmenys sutinka.TreÄiasis asmuo E. U., dalyvavusi pirmame teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad senelÄ J. U. turÄjo žalingų įproÄių, vartojo alkoholį, todÄl iÅ¡sikÄlÄ Ä¯ kaimÄ gyventi, nÄra maÄiusi pas senelÄ papuoÅ¡alų, bÄra maÄiusi, kad teta R. B. lankytų senelį S. U.. PaaiÅ¡kino, kad senelis priÄmÄ sutuoktinÄs palikimÄ , nes mokÄjo mokesÄius, dirbo daržus, dengÄ stogÄ . TreÄiasis asmuo Å iaulių 7-ojo notarų biuro notarÄ Ä¯ posÄdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, pateikÄ atsiliepimÄ , kuriame nurodo ginÄÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra, neturi suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi.
IeÅ¡kinys atmestinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, mirus J. U.. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad motinos palikimÄ priÄmÄ ji faktiÅ¡kai pradÄjusi jį valdyti, nes pasiÄmÄ motinos asmeninius dauktus, siuvimo maÅ¡inÄ , davÄ tÄvui S. U. pinigų name, esanÄiame Darželio g. 35, Å iauliuose, dujų katilui įsirengti. AtsakovÄ nurodo, jog S. U. po sutuoktinÄs J. U. mirties priÄmÄ palikimÄ , nes rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, mokÄjo mokesÄius, remontavo ir valdÄ turtÄ kaip savininkas.Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.
Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldÄjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Å ioje byloje palikimas atsirado 1998-05-18 mirus J. U., todÄl taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojanÄios paveldÄjimo teisinius santykius. IÅ¡ byloje esanÄių dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovÄ yra J. U. ir S. U. dukra, kad J. U. mirÄ (duomenys neskelbtini), o S. U. â (duomenys neskelbtini) (8-11 b. l. t.1). Pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovÄs tÄvai susituokÄ 1954-01-23 (7 b. l. t.1), o iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ nekilnojamojo turto registro duomenų įrodo, kad S. U. ir J.
U. santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : žemÄs sklypÄ , gyvenamamÄ jį namÄ ir kitus pastatus bei statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti S. U. vardu (10-12 b.l. t. 2). Pateiktas 2002-02-08 testamentas patvirtina, kad savo turtÄ S. U. po savo mirties palieka B. L., atsakovei Å¡ioje byloje (12 b. l. t. 1). 2013-04-10 Å iaulių miesto savivaldybÄs 7-ojo notro biuro pažyma įrodo, kad po J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), notarų biure paveldÄjimo bylos nÄra užvestos (13 b. l. t. 2).DÄl faktinio valdymo.
IeÅ¡kovÄ nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. U., ji viena savo asmeninÄmis lÄÅ¡omis mamÄ laidojo, dÄl to kreipÄsi į Å iaulių r. savivaldybÄ, kur buvo iÅ¡duotas leidimas palaidoti motinÄ Ä¯ kapavietÄ Nr. (duomenys neskelbtini) GinkÅ«nų kapinÄse. Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje jai buvo iÅ¡mokÄta vienkartinÄ 951,45 Lt iÅ¡moka, socialiniame skyriuje - buvo iÅ¡mokÄta mamai priklausiusi pensija, pasiÄmÄ paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynÄ, asmeninius mamos daiktus, pastatÄ paminklÄ , prižiÅ«ri kapÄ , o lankydama tÄvÄ S. U., duodavo jam pinigų namo (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. (taip nurodo procesiniuose dokumentuose) priežiÅ«rai, sunaudotos elektros energijos apmokÄjimui, namo Å¡ildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilÄs įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ priimti motinos palikimo dalį ir jÄ priÄmÄ, pradÄjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. 1999 m. rugsÄjo 30 d. tÄvui patyrus insultÄ ir tapus neįgaliam, atsakovÄ B.
L. pakeitÄ namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tÄvui kalbÄtis su ja telefonu ir į namÄ nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovÄ užkirto jai keliÄ toliau faktiÅ¡kai valdyti paveldÄtÄ motinos ½ dalį turto. Nurodytas aplinkybes grindžia leidimo laidoti iÅ¡davimu, pažyma iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybÄs administracijos SocialinÄs paramos skyriaus, kad skyrius negali iÅ¡duoti pažymos apie laidojimo paÅ¡alpÄ , kadangi dokumentai saugomi tik 10 m., nuotraukomis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, jog užfiksuoti du žiedai ir auskarai bei praneÅ¡imu apie miÅ¡ias, liudytojų parodymais (17, 18, 82-84 b. l. t. 1).
Teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄ R. B. patvirtino, kad atsakovÄ jai netrukdÄ lankytis pas tÄvÄ , neužkirto kelio priimti palikimÄ (2014-11-11 garso įraÅ¡as). Teisme apklausti liudytojai K. Ž. patvirtino, kad jos sesuo J. U. iÅ¡Äjo iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini), nes užleido antrÄ aukÅ¡tÄ sÅ«naus Å¡eimai, kodÄl jai neliko vietos pas sutuoktinį, negalÄjo paaiÅ¡kinti. Sutuoktinis gyveno name. Pas dukrÄ iÅ¡Äjo su savo asmeniniais daiktais, papuoÅ¡alais, baldų neÄmÄ, patvirtino, kad J.
U. gyveno ir kaime, kur prižiÅ«rÄjo vienÄ vyrÄ . MatÄ, kad R. B. davÄ tÄvui 1000 Lt, daugiau kuo ieÅ¡kovÄ prisidÄdavo prie namo iÅ¡laikymo, negalÄjo pasakyti (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytojas A. B. patvirtino, kad jam buvo apie septynerius metus kai senelÄ J. U. atsikraustÄ gyventi pas ieÅ¡kovÄ - jo motinÄ , kodÄl ji negyveno su seneliu, jis negalÄjo pasakyti. Yra matÄs, kad senelÄ turi papuoÅ¡alų, yra matÄs segint auskarus. Po senelÄs mirties namu rÅ«pinosi, mokesÄius mokÄjo senelis, mama atneÅ¡Ä laukneÅ¡Älį, teigÄ, kad jame buvo ir pinigų, bet kiek - nežino, jis buvo skirtas seneliui.
Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ turÄjo prisidÄti prie namo, bet tiksliai nežino. SenelÄ gyveno pas ieÅ¡kovÄ ne name, o kitame pastate, nes name nebuvo tiek vietos, pripažino, kad senelÄ J. U. gyveno ir kaime (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytoja J. F. patvirtino, kad kÅ«dikių namuose dirba sodininke, o S. U. kiemas yra kaimynystÄje, todÄl pažinojo S. U., o vÄliau ir atsakovÄ, kuri prižiÅ«rÄjo sergantį S. U., juo rÅ«pinosi. IeÅ¡kovÄs nebuvo maÄiusi, tik teisme pamatÄ pirmÄ kartÄ .
Visada namu rÅ«pinosi S. U., prižiÅ«rÄjo sodÄ , turÄjo du Å¡iltnamius, augino daržoves, kurias kartais į turgų nuneÅ¡davo. A. J. UrbonienÄ jai žinoma iÅ¡ S. U. ir kitų kaimynų, kad sutuoktinÄ gyveno su kažkokiu vyru, vis juos keisdavo ir nuomonÄ apie jÄ susiformavo negera, be to, ji mÄgo iÅ¡gerti (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytoja G. B. yra buvusi ieÅ¡kovÄs kaimynÄ, kai gyveno ieÅ¡kovÄ Veterinarijos gatvÄje. Patvirtino, kad nÄra maÄiusi pagyvenusios moters gyvenanÄios pas ieÅ¡kovÄ, Å«kio pastate iÅ¡ viso niekas negyveno, ne tam skirtos patalpos buvo (2014-11-11 garso įraÅ¡as).
IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad liudytojas A. B., J. F. patvirtino, kad po J. U. mirties namu rÅ«pinosi, jį prižiÅ«rÄjo S. U.. Pasak liudytojo A. B., jo motina turÄjo prisidÄti prie namo, yra atneÅ¡usi seneliui laikneÅ¡Älį, buvo jame pinigų, bet kiek, negali pasakyti. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad J. U. ne nuolat gyveno pas ieÅ¡kovÄ, kad mirÄ kaime, kad turÄjo papuoÅ¡alų, liudytojas A. B. patvirtino, kad auskarus segÄjo J. U., nors pateiktos teismui nuotraukos patvirtina, kad jie yra su etikete, ieÅ¡kovÄs atstovÄ patvirtino, kad juose nÄra inicialų, jog jie priklausÄ J.
U. (84 b. l. t. 1). Byloje taip pat nustatyta, kad J. U. turÄjo žalingų įproÄių - gerdavo, dÄl ko negyveno su sutuoktiniu, apie tai, kad J. U. turÄjo žalingų įproÄių, dÄl ko ji tik trumpai gyveno pas ieÅ¡kovÄ, kuri neapsikentusi jÄ iÅ¡varÄ ir vÄliau gyveno kaime, teisme patvirtina treÄiojo asmens E. U. paaiÅ¡kinimai, kaip minÄta, ir liudytojų parodymai dÄl gyvenimo kaime, ne pas ieÅ¡kovÄ, o pati susiklosÄiusi situacija, kodÄl J. U. iÅ¡Äjo iÅ¡ gyvenamojo namo, esanÄio (duomenys neskelbtini), pagrįstai teismui kelia abejonių dÄl to, ar apskritai koks nors turtas galÄjo likti po ieÅ¡kovÄs motinos mirties, kurį ji teigia priÄmusi kaip palikimÄ (CPK 178, 185 str.).
Liudytoja K. Ž. patvirtino, kad R. B. davÄ tÄvui 1000 Lt, daugiau kuo ieÅ¡kovÄ prisidÄjo prie namo iÅ¡laikymo, negalÄjo pasakyti. Palikimo priÄmimas yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpÄdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikrus teisinius padarinius â perimti palikÄjo civilines teises ir pareigas. Ä®pÄdinio valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikÄjo turto savininku, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu bÅ«du, be to, per įstatymo nustatytÄ terminÄ .
Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. tam, kad priimtų palikimÄ , įpÄdinis turÄjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galÄjo padaryti dviem bÅ«dais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ arba pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nuostatas dÄl palikimo priÄmimo, pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nurodo, kad faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise.
Tai sprendžiama iš:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Å ioje byloje ieÅ¡kovÄ R. B. teigia, kad pasiÄmÄ kai kuriuos motinos daiktus, motinÄ palaidojo, davÄ pinigų tÄvui name įrengti dujų katilui, taÄiau kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paÄmimas ar epizodinis veiksmas reiÅ¡kia palikimo priÄmimÄ .
PalikÄjo daiktÄ Ä¯pÄdinis gali paimti kitiems įpÄdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimÄ , taÄiau toks daiktų paÄmimas nelaikomas palikimo priÄmimu, jeigu įpÄdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkÄ, neprižiÅ«rÄjo, nemokÄjo mokesÄių, nedalyvavo kartu su kitais įpÄdiniais disponuojant daiktais, įeinanÄiais į palikimo sudÄtį. PaveldÄjimo teisÄje konkretaus daikto paÄmimas nelaikomas palikimo priÄmimu, jeigu įpÄdinis nevykdÄ paveldÄto turto savininko bendraturÄio pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ : nemokÄjo mokesÄių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan., ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo.
Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ ilgÄ laikÄ nesutarÄ su tÄvu, jį lankÄ tik labai retai, neprižiÅ«rÄjo jo kai jam reikÄjo pagalbos po tÄvÄ iÅ¡tikusio insulto. IÅ¡ treÄiųjų asmenų atsiliepimo matyti, jog po motinos mirties pati ieÅ¡kovÄ sunkiai materialiai vertÄsi, nes turÄjo skolų už butÄ , sutuoktinis buvo girtuoklis, neturÄjo galimybÄs duoti pinigų tÄvui. Per baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovÄ nepagarbiai atsiliepÄ apie mirusį savo tÄvÄ , todÄl tikÄtina, kad įrodymų visuma apibÅ«dina buvusius blogus santykius su tÄvu, kas leidžia teismui sprÄsti, jog ieÅ¡kovÄ neprisidÄjo prie namo, esanÄiame (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros, remonto, pinigais prie dujų katilo įrengimo ir nepriÄmÄ motinos palikimo.
Byloje liudytojų, treÄiųjų asmenų raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovÄs motina J. U. iÅ¡ bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs (duomenys neskelbtini)iÅ¡sikÄlÄ ir gyveno kaime, ne nuolat pas ieÅ¡kovÄ, todÄl ieÅ¡kovÄ neįrodÄ, tos aplinkybÄs, kad motinos daiktus ji priÄmÄ kaip palikimÄ , nes kartu nebegyveno. PaaiÅ¡kinimų, liudijimų nenuoseklumas, nurodant gyvenimo pas ieÅ¡kovÄ, kaime aplinkybes, mirties vietÄ teismui leidžia abejoti įrodymais apie faktinį motinos palikimo priÄmimÄ faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti.
IeÅ¡kovÄs nurodytos aplinkybÄs, kad ji motina palaidojo, pastatÄ antkapį, gavo iÅ¡mokÄ mirus motinai, nesusijÄ su palikimo priÄmimu, nes tai nesudaro palikimo turinio. IeÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje neįrodÄ, kad iÅ¡reiÅ¡kÄ savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ ir pradÄjo valdyti palikÄjos turtÄ kaip savo (CPK 178, 185 str.).Prie Å¡ios civilinÄs bylos prijungta civilinÄ byla Nr. 2-4676-459-2013, iÅ¡ kurios matyti, kad R. B. kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydama prailginti terminÄ palikimui po motinos J.
U. mirties priimti, taÄiau Å iaulių apylinkÄs teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo netenkino. Nutartis įsiteisÄjusi. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatÄ palikimo priÄmimo bÅ«dus:1) kreipimÄ si į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priÄmimÄ 2) arba faktinį paveldimo turto valdymÄ . Palikimas priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ Å¡ių įstatyme numatytų bÅ«dų. I. R. B. kreipimasis į Å iaulių apylinkÄs teismÄ dÄl termino atnaujinimo palikimui po J.
U. mirties priimti įrodo, jog ieÅ¡kovÄ pripažino, kad po savo motinos mirties nepriÄmÄ jos palikimo. Å iuo atveju sutiktina su atsakovÄs nurodyta pozicija, kad tokiu bÅ«du įsiteisÄjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad ieÅ¡kovÄ R. B. po savo motinos mirties palikimo įstatyme nustatytais bÅ«dais nepriÄmÄ (CPK 178, 185, 279 str. 4 d.).IeÅ¡kovÄs atstovÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nustatant faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ priÄmÄ palikimÄ kartu su kitais įpÄdiniais, t. y. tÄvu ir broliu, taÄiau atkreiptinas dÄmesys, kad K.
U. vaikai nÄra pareiÅ¡kÄ tokio reikalavimo, o byloje esantys įrodymai patvirtina kitas aplinkybes, nei nurodo ieÅ¡kovÄ, todÄl toks praÅ¡ymas nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).AtsakovÄ praÅ¡o nustatyti, kad nurodo, kad po sutuoktinÄs J. U. mirties palikimÄ , pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti, priÄmÄ S. U.. Tai atsakovÄ grindžia treÄiųjų asmenų paaiÅ¡kinimu, liudytojų parodymais J. F., raÅ¡ytiniais įrodymais, tÄ patvirtino ir liudytojas A. B.. IeÅ¡kovÄ atsikerta ir nurodo, kad atsakovÄ neturi reikalavimo teisÄs, todÄl negali reikÅ¡ti tokio reikalavimo.
Nepagrįstai ieÅ¡kovÄ nurodo, kad atsakovÄ neturi reikalavimo teisÄs, nes tokiÄ teisÄ jai suteikia jos vardu paraÅ¡ytas testamentas.Apklausti liudytojai patvirtino, kad S. U. iki J. U. mirties ir po jos gyveno (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rÄjo namÄ , mokÄjo mokesÄius, dirbo žemÄ, augino daržoves, remontavo namÄ , rÅ«pinosi jo Å¡ildymu, t. y. savo valiÄ priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kÄ valdydamas turtÄ kaip savo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad iki S. U. mirties name yra pakeisti du langai, už kuriuos sumokÄjo S. U., nupirktas katilas 2000 m., dujinis katilas, vandens tiekimo sistema, name buvo įrengtas vonios kambarys, klozetas, prausykla, antrame aukÅ¡te pastatÄ vandens bakÄ , nes name įvestas vietinis vandentiekis ir kadangi S. U. buvo iÅ¡ dalies paralyžiuotas, todÄl jo lÄÅ¡omis ir praÅ¡ymu samdÄ darbininkus, mokÄjo už medžiagas atsakovÄ (42-51 b. l. t. 2).
Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradÄjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpÄdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klÄs; gyvenimas paveldimame name po palikÄjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas, mokesÄių mokÄjimas ir kitokia turto priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpÄdinis faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti palikimÄ , taigi ir priÄmÄ jį, tai patvirtina įrodymų visuma, todÄl juridinis faktas, kad S. U. po sutuoktinÄs mirties primÄ jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjÄs tÄ turtÄ valdyti, nustatytinas (CPK 178, 185 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Juridinis faktas nustatytinas dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo. DÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄia. IeÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ tokį reikalavimÄ ir nurodÄ, kad tÄvas S. U. 2002-02-08 testamentu palikti galÄjo tik dalį turto, todÄl praÅ¡o testamento dalį pripažinti negaliojanÄia. IeÅ¡kovÄs atstovÄ Å¡Ä¯ reikalavimÄ palieka sprÄsti teismui. AtsakovÄ atsikerta ir nurodo, kad S. U. priÄmÄ J. U. palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdydamas, jam priklausÄ visas žemÄs sklypas, gyvenamasis namas, Å«kio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) be to, net jei ir bÅ«tų teismo pripažinta, kad jis palikimo nepriÄmÄ, ginÄijamas testamentas vis tiek bÅ«tų galiojantis, nes testatoriaus valia yra aiÅ¡ki. 2002-02-08 testamentu S. U. paliko jam priklausantį žemÄs sklypÄ , gyvenamÄ namÄ , Å«kio pastatus, kiemo statinius, esanÄius (duomenys neskelbtini)B.
L. (12 b. l. t.1). Civilinio kodekso 5.16 ir 5.17 str. numato testamento ar jo dalių negaliojimo pagrindus ir kad teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl testamento dalies pripažinimo negaliojanÄia gali tik tie įpÄdiniai, kurie paveldÄtų, jei teismas testamento dalį pripažintų negaliojanÄia. Å iuo atveju teismui nustaÄius, kad palikimÄ po J. U. mirties priÄmÄ jos sutuoktinis, ne ieÅ¡kovÄ, į tai, kad nenustatyta, jog testamentas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todÄl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidos priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs. AtsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todÄl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovÄs ir yra 4000 Lt už atstovavimÄ ir 144 Lt žyminio mokesÄio iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovÄs valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir yra 66,88 Lt (88, 93, 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d Ä: ieÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirÄs (duomenys neskelbtini), priÄmÄ 1998-05-18 mirusios sutuoktinÄs J.
U. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas.Juridinis faktas nustatytinas paveldÄjimo teisÄs liudijimui gauti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs R. B. atsakovei B. L. 4144 Lt (keturis tÅ«kstanÄius Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs R. B. 66,88 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus, 88 centus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkÄs teisme.
TeisÄja                                                                                 Edita KavaliauskienÄ