Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f06be4bb-ec7f-4533-bee5-8b5e567a8daa KI-generiert

Plaintiff's partial invalidity claim dismissed because heir accepted inheritance, making the will irrelevant to the dispute.

Geschäftsnummer f06be4bb-ec7f-4533-bee5-8b5e567a8daa
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the plaintiff's request to declare part of the will invalid and to establish that the defendant had accepted the inheritance. The plaintiff argued the will violated mandatory laws, while the defendant claimed the heir had already accepted the estate. The court ruled that since the heir accepted the inheritance, the will's validity became irrelevant to the inheritance dispute, leading to the dismissal of the claim.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Civil Procedure Code Art. 178, 185; Civil Code Art. 5.16, 5.17: If an heir accepts the inheritance, a claim to declare a will invalid based on mandatory law violations is inadmissible as the will's validity is no longer the determining factor for inheritance rights.

Schlagwörter

KI-generiert
inheritance acceptance will partial invalidity mandatory statutory norms heir status determination Civil Procedure Code

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Code Art. 5.16
Civil Code Art. 5.17
Civil Procedure Code Art. 268
Civil Procedure Code Art. 270
Civil Procedure Code Art. 307

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
3K-3-382/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                       Civilinė byla Nr. 2-1458-797/2014                                                                               Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03587-2013-1                                                                            Procesinio dokumento kategorija116.4;113.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 1 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė,sekretoriaujant Ritai Levickytei, dalyvaujant ieškovei R.

B., jos atstovei advokatei A. M., atsakovei B. L., jos atstovei advokatei E. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. B. ieÅ¡kinį atsakovei B. L., tretiesiems asmenims E. U., K. U., A. U., Å iaulių miesto 7-ajam notarų biurui dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir atsakovės B. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. B. dėl juridinio fakto nustatymo ir n u s t a t ė : teisme sujungus dvi civilines bylas į vienÄ Nr. 2-1458-797/2014, nustatyta Å¡alių procesinė padėtis ir atsakovės B.

L. pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo laikomas prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei dėl dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia ir juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (73 b. l. t. 1).IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti - pripažinti S. U. vienasmenį sandorį - 2002 m. vasario 8 d. Å iaulių m.1-ajame notarų biure sudarytÄ testamentÄ (reg. Nr. 2-1176) iÅ¡ dalies negaliojančiu, kaip pažeidžiantį imperatyvias įstatymo normas, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R.

B. priėmė savo motinos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir naudotis juo ir priteisti iÅ¡ atsakovės B. L. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateiktame ieÅ¡kinyje nurodo, kad jos tėvai gyvendami santuokoje įgijo gyvenamÄ jį namÄ , kitus pastatus ir statinius ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini) (taip nurodo procesiniuose dokumentuose), kuris buvo įregistruotas tėvo S. U. vardu. Motina mirė 1998-05-18. Iki mirties testamento motina J. U. nepaliko, dėl to teises į mirusiajai J.

U. nuosavybės teise priklausiusiÄ 1/2 dalį santuokoje įgyto turto paveldėjimÄ pagal įstatymÄ galėjo pareikÅ¡ti sutuoktinis S. U. ir vaikai: ieÅ¡kovė, ieÅ¡kovės brolis K. U. kaip pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Nurodo, kad tėvas S. U. po motinos mirties per 6 mėnesių terminÄ nesikreipė į notarinę kontorÄ dėl mamos palikimo dalies priėmimo kaip ir ji su broliu. Po sutuoktinės J. U. mirties S. U. nuosavybės teisė priklausė tik į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, o viso turto valdymo faktÄ tėvas S. U. turėjo įrodyti teisme, o to nepadaręs, neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti mirusios sutuoktinės J.

U. palikimo. Nurodo, kad 2002-02-08 sudarydamas testamentÄ B. L. naudai, palikti galėjo tik jam priklausančiÄ 1/2 nuosavybės dalį, dėl to, turėdamas įstatymo numatytÄ teisę tik į pusę Å¡io turto, testamentas prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, dėl ko yra pagrindas pripažinti testamentÄ iÅ¡ dalies negaliojančiu. CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra palikimo atsiradimo diena, t. y. 2013 m. sausio 31 d., kuomet mirė S. U., todėl įstatymo nustatyto termino ginčyti testamentÄ nepraleido.

Po motinos mirties toliau lankė tėvÄ , su juo kalbėjosi dėl motinos dalies turto ir turtinių teisių įregistravimo pagal įstatymÄ . Tėvas jai yra pasakęs, jog viskÄ paliks jiems, paprašė, kad nedalintų turto į dalis iki jis bus gyvas. Ji, gerbdama tėvo valiÄ , į notarų kontorÄ nesikreipė, bet palikimÄ priėmė. 1998 m. gegužės 18 d. mirus J. U., ji viena savo asmeninėmis lėšomis mamÄ laidojo, dėl to kreipėsi į Å iaulių r. savivaldybę, kur buvo iÅ¡duotas leidimas palaidoti motinÄ Ä¯ kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) GinkÅ«nų kapinėse.

Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje jai buvo iÅ¡mokėta vienkartinė 951,45 Lt iÅ¡moka, socialiniame skyriuje - buvo iÅ¡mokėta mamai priklausiusi pensija, pasiėmė paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynę, asmeninius mamos daiktus, pastatė paminklÄ , prižiÅ«ri kapÄ , o lankydama tėvÄ S. U., duodavo jam pinigų namo Daržininkų g. 15, Vijoliuose, Å iaulių r. priežiÅ«rai, sunaudotos elektros energijos apmokėjimui, namo Å¡ildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti motinos palikimo dalį ir jÄ priėmė, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti.1999 m. rugsėjo 30 d. tėvui patyrus insultÄ ir tapus neįgaliam, atsakovė B.

L. pakeitė namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tėvui kalbėtis su ja telefonu ir į namÄ nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovė užkirto jai keliÄ toliau faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ motinos ½ dalį turto. Nurodo, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jai sukels teisines pasekmes, nes pripažinus, jog ji primė motinos palikimÄ , bus pagrindas gauti mamos palikimo dalį.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovė R. B. neturi teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio ir praÅ¡yti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė palikimÄ po savo motinos J.

U. mirties, faktiÅ¡kai jį valdydama, o taip pat neturi reikalavimo teisės praÅ¡yti pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu S. U. testamentÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad priėmė savo mamos J. U. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti ir naudotis juo, nes tuo metu galiojęs 1964 m. Civilinio Kodekso 587 straipsnis numatė du palikimo priėmimo bÅ«dus: kreipimÄ si į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ arba faktinį paveldimo turto valdymÄ .

Palikimas priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ Å¡ių įstatyme numatytų bÅ«dų. Å i įstatymo norma yra imperatyvi. Joje nebuvo numatyta, kad įpėdinis gali priimti palikimÄ abiem nurodytais bÅ«dais, o tai reiÅ¡kia, kad įpėdinis galėjo priimti palikimÄ tik vienu iÅ¡ nurodytų bÅ«dų.I. R. B. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui po J. U. mirties priimti. Å iuo pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovė pripažino, kad palikimo po savo motinos J. U. mirties nepriėmė.

Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo netenkino, neprailgino termino palikimui po J. U. mirties priimti. Nutartis įsiteisėjusi (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Ä®siteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ieÅ¡kovė R. B. po savo motinos mirties palikimo nepriėmė įstatyme nustatytais bÅ«dais, todėl neturi teisės praÅ¡yti nustatyti palikimo priėmimo fakto (CPK 279 str. 4 d.).IeÅ¡kovė neturi teisės ginčyti S. U. dalies testamento, kuriuo S. U. man paliko visÄ namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini).

Jeigu testamento 1/2 dalis ir bÅ«tų nuginčyta, ieÅ¡kovė Å¡ios namų valdos dalies nepaveldėtų, nes nepriėmė palikimo po savo motinos J. U. mirties.Tik nuginčijusi visÄ testamentÄ ieÅ¡kovė turėtų teisę paveldėti pagal įstatymÄ savo tėvo S. U. turtÄ . Teismo sprendimas dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančiu ieÅ¡kovei nesukeltų jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia priėmusi J. U. palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama, pasiėmusi pagal motinos žodinį patvarkymÄ jai paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynę, asmeninius daiktus, nes paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiÅ¡kų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, Å¡eimos suvenyrų, relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba Å¡ių daiktų perdavimas vienam iÅ¡ įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu.

J. U. palikimÄ sudaro nekilnojamasis turtas. Po J. U. mirties, iÅ¡ asmenų, pretenduojančių į palikimÄ , palikimo dalį sudarančioje namų valdoje gyveno S. U., jis mokėjo mokesčius už elektrÄ , dujas, pirko kurÄ , rÅ«pinosi namo remontu: pakeitė du namo langus plastikiniais, suremontavo virtuvę, iÅ¡kalė lubas kartono plokÅ¡tėmis, antrame namo aukÅ¡te suremontavo langus - juos glaistė, dažė, įdėjo duris, suremontavo antro aukÅ¡to virtuvę, dažė tvorÄ , iÅ¡betonavo kiemÄ , iÅ¡ vieno kambario įrengė vonios kambarį: iÅ¡klijavo sienas ir grindis plytelėmis, sumontavo voniÄ , klozetÄ , prausyklÄ , o iki Å¡ių darbų atlikimo pagilino Å¡ulinį, antrame namo aukÅ¡te pastatė vandens bakÄ , pastatė du kieto kuro pečius, dujinį katilÄ , o ieÅ¡kovė jokių aktyvių veiksmų siekdama valdyti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), neatliko, nesielgė kaip turto savininkė, nepateikė įrodymų, kad nuolat mokėjo mokesčius, rÅ«pinosi pastatų priežiÅ«ra.

Tėvo lankymas, bendravimas su juo negali bÅ«ti laikomas faktiniu nekilnojamojo turto valdymu. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį palaiko ir praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. U., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas, po mirties savo žmonos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad 2013 m. sausio 31d. S. U. mirė, dėl paveldėjimo atsakovė kreipėsi į Å iaulių miesto savivaldybės 7-ojo notarų biuro notarę N. M., paveldėjimo byla yra užvesta. S. U. pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra jo dukra R. B. ir jo 2003 metais mirusio sÅ«naus K. U. trys vaikai, kurie paveldėtų atstovavimo teise, jei nebÅ«tų testamento. Jai žinoma, kad įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė į notarę dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ po S. U. mirties per įstatyme nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ , nei vienas iÅ¡ neginčijo testatmento, todėl ji yra vienintelė S. U. turto paveldėtoja - jo įstatyminė įpėdinė.

Notarė negali iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į visÄ testamente nurodytÄ turtÄ - žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes, notarės teigimu, Å¡is turtas buvo S. U. ir jo (duomenys neskelbtini) mirusios žmonos J. U. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tik įrodžius, kad testatorius S. U. po savo sutuoktinės mirties paveldėjo jos turto dalį, bÅ«tų nustatyta, kad visas testamente nurodytas turtas priklausė S. U. jo mirties dienÄ .

R. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama prailginti terminÄ palikimui po motinos mirties priimti, tuo ieÅ¡kovė pripažino, kad nėra priėmusi palikimo po savo motinos mirties. Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo nepatenkino, nutartis įsiteisėjo (civ. b. Nr. 2-4676-459-2013). Nurodo, kad S. U. vienintelis iÅ¡ pirmos eilės įstatyminių įpėdinių priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu 1964 m.

CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje (2003-03-31 LAT nutartis civ. b. Nr. 3K-3-416/2003). S. U. ir J. U. mirties metu, ir iki savo mirties gyveno namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) buvo joje registruotas, naudojosi visais pastatais, žemės sklypu, už visÄ namų valdÄ mokėjo mokesčius už viso namo elektrÄ , dujas, visÄ Å¾emės mokestį, remontavo, prižiÅ«rėjo, pirko kurÄ ir Å¡ildė gyvenamÄ jį namÄ , dirbo žemę, augino daržoves, t. y. palikimÄ priėmė. 1999 m. rugsėjo 30 d. jis patyrė insultÄ , po ko liko liekamieji reiÅ¡kiniai - kairės kÅ«no pusės paralyžius, jis pats apsitarnauti negalėjo, jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba, persikėlė gyventi pas jį, jo vardu ir jo lėšomis mokėjo mokesčius už namų valdos iÅ¡laikymÄ , jo nurodymu prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ ir aplinkÄ .

Su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad po J. U. mirties nei vaikai, nei sutuoktinis S. U. per 6 mėnesius nesikreipė pas notarÄ ir neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti mirusios J. U. palikimo dalies. Nors laiku į notarų kontorÄ nesikreipė, tačiau mirusios mamos palikimo dalį priėmė. Iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. red. CPK 574 straipsnis numatė, kad įprastinio namų apyvokos ir apstatymo reikmenys pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.

Atsakovė tėvų Å¡eimÄ pradėjo griauti dar iki mamos J. U. mirties, tėvai pradėjo tarpusavyje pyktis ir mama persikėlė gyventi pas jÄ (duomenys neskelbtini). Ji atsinešė kai kuriuos baldus, savo visus asmeninius daiktus, dar iki mirties ji paliko savo auksinį žiedÄ . Po motinos mirties ji pasiėmė paliktÄ auksinį žiedÄ mamos asmeninius daiktus, be to, kreipėsi į Å iaulių r. savivaldybę dėl leidimo palaidoti mamÄ , jai 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje buvo iÅ¡mokėta vienkartinė 951,45 Lt iÅ¡moka ir motinai priklausiusi pensija, tačiau duomenų apie tai pateikti negalinti, nes Sodra duomenis saugo ne daugiau kaip 10 m.

TėvÄ po motinos mirties lankė, duodavo pinigų namo (duomenys neskelbtini) rajone, priežiÅ«rai: elektros apmokėjimui, kuro pirkimui namui Å¡ildyti. Tėvas jai pažadėjo, kad mamos palikimo dalis atiteks vaikams. Tėvui susirgus, tėvas judėjo sunkiai, jam reikėjo vežimėlio, atsakovė tuo pasinaudojo ir apsigyveno tėvų name, kur pakeitė durų spynas, įdėjo spynÄ Ä¯ vartelius, kieme paleisdavo agresyvų Å¡unį, neleido tėvui kalbėtis su manimi net telefonu, taip kliudydama ir užkirsdama galimybes susisiekti su tėvu.

Nurodo, kad paveldėjimo teisės normos nenumato, kad testamentinis paveldėtojas turi teisę kreiptis su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad testatorius iki savo mirties faktiÅ¡kai valdė daugiau turto, nei paliko pagal testamentÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų iÅ¡kreipta testatoriaus valia. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja bÅ«tent taip ir nurodo, kad S. U. nepriėmus sutuoktinės palikimo, testamentu palikti jis galėjo tik jam priklausančiÄ 1/2 dalį turto, o nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po sutuoktinės mirties jos palikimo dalį priėmė, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, pareiÅ¡kėja gautų daugiau turto, nei jai palikta testamentu.

Dėl to B. L., nebÅ«dama įpėdine pagal įstatymÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl tokio juridinio fakto nustatymo, teismui pateikė neturėdama tam teisės, dėl ko laikytina netinkama Å¡alimi Å¡iame procese, kuriai priimtas teismo sprendimas nesukurs jokių teisinių pasekmių. Å ios kategorijos bylose netinkamos Å¡alies pakeitimas tinkama nėra galimas. Todėl kai iÅ¡ paduoto pareiÅ¡kimo matyti, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė Å¡ių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jeigu jis priimtas, - bylÄ nutraukia pagal CPK 293 str. 1 p.IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį palaiko, su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka, paaiÅ¡kina, kad motina J.

U. iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro sutuoktinių namo, nes užleido namo antrÄ aukÅ¡tÄ gyventi sÅ«nui, ieÅ¡kovės broliui K. U.. Motina apsigyveno pas ieÅ¡kovę, mirė kaime, pas žmogų, kurį prižiÅ«rėjo. Po motinos mirties ji priėmė jos palikimÄ : žiedus, auskarus, siuvimo maÅ¡inÄ , motinÄ palaidojo, davė tėvui 1000 Lt dujų katilui įrengti, todėl laiko, kad priėmė motinos palikimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovė jai netrukdė lankytis pas tėvÄ . IeÅ¡kovės atstovė praÅ¡o reikalavimÄ dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia spręsti teismo nuožiÅ«ra, o ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek jos tėvas priėmė mirusios J.

U. palikimÄ faktiÅ¡kai valdydami kartu su kitais įpėdiniais.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinį, paaiÅ¡kino, kad S. U. pradėjo rÅ«pintis po to, kai jį iÅ¡tiko insultas. Jai žinoma, kad jo žmona su juo negyveno, gyveno pas kitÄ vyrÄ , ne pas dukrÄ , o po sutuoktinės mirties S. U. liko gyventi name, jį remontavo, mokėjo mokesčius ir jis priėmė palikimÄ po sutuoktinės mirties, nes dukra prie to neprisidėjo, su tėvu nesutarė ir tik labai retai aplankydavo jį.Atsakovės atstovė praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Tretieji asmenys E. U., K.

U., A. U. į teismo posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai. Pateikti atsiliepimai, kuriuose nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o jį atmesti, nes ieÅ¡kinyje nurodyti faktai neatitinka realybės, nes J. U. iÅ¡sikraustė gyventi į Pumpučių k. pas sugyventinį, kur jie nuvykdavo aplankyti senelės,padėdavo tvarkytis Å«kyje, ieÅ¡kovės pas motinÄ nėra matę, tuo tarpu turtu Å iauliuose rÅ«pinosi senelis S. U. ir jų tėvas K. U.. Senelė mirė Toliočių k. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė savo motinÄ palaidojo viena, nepagrįsta, nes ir jų tėvai prisidėjo prie Å¡ių iÅ¡laidų, o K.

U. motinos J. U. mirties metu buvo Maskvoje, todėl su laidojimu sisujusius dokumentus ir sutvarkė ieÅ¡kovė. Nė karto nėra matę R. B., kad ji lankytų senelį ar rÅ«pintųsi namu bei Å«kiu, nes buvo seniai susipykę, ieÅ¡kovė nedalyvavo savo tėvo laidotuvėse, jos turtinė buvo sunki, nes buvo nuolatinės skolos už Å¡ildymÄ , girtuokliaujantis vyras, todėl pinigų ieÅ¡kovė seneliui negalėjo duoti. Jie iÅ¡sikėlė iÅ¡ namo 1999 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., iÅ¡sikrausčius turtu rÅ«pinosi ir jį prižiÅ«rėjo senelis S. U..

Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu tretieji asmenys sutinka.Trečiasis asmuo E. U., dalyvavusi pirmame teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad senelė J. U. turėjo žalingų įpročių, vartojo alkoholį, todėl iÅ¡sikėlė į kaimÄ gyventi, nėra mačiusi pas senelę papuoÅ¡alų, bėra mačiusi, kad teta R. B. lankytų senelį S. U.. PaaiÅ¡kino, kad senelis priėmė sutuoktinės palikimÄ , nes mokėjo mokesčius, dirbo daržus, dengė stogÄ . Trečiasis asmuo Å iaulių 7-ojo notarų biuro notarė į posėdį neatvyko, praneÅ¡ta tinkamai, pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo ginÄÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, neturi suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi.

IeÅ¡kinys atmestinas, o prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, mirus J. U.. IeÅ¡kovė nurodo, kad motinos palikimÄ priėmė ji faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, nes pasiėmė motinos asmeninius dauktus, siuvimo maÅ¡inÄ , davė tėvui S. U. pinigų name, esančiame Darželio g. 35, Å iauliuose, dujų katilui įsirengti. Atsakovė nurodo, jog S. U. po sutuoktinės J. U. mirties priėmė palikimÄ , nes rÅ«pinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, remontavo ir valdė turtÄ kaip savininkas.Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.

Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Šioje byloje palikimas atsirado 1998-05-18 mirus J. U., todėl taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovė yra J. U. ir S. U. dukra, kad J. U. mirė (duomenys neskelbtini), o S. U. – (duomenys neskelbtini) (8-11 b. l. t.1). Pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovės tėvai susituokė 1954-01-23 (7 b. l. t.1), o išrašas iš nekilnojamojo turto registro duomenų įrodo, kad S. U. ir J.

U. santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , gyvenamamÄ jį namÄ ir kitus pastatus bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti S. U. vardu (10-12 b.l. t. 2). Pateiktas 2002-02-08 testamentas patvirtina, kad savo turtÄ S. U. po savo mirties palieka B. L., atsakovei Å¡ioje byloje (12 b. l. t. 1). 2013-04-10 Å iaulių miesto savivaldybės 7-ojo notro biuro pažyma įrodo, kad po J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), notarų biure paveldėjimo bylos nėra užvestos (13 b. l. t. 2).Dėl faktinio valdymo.

IeÅ¡kovė nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. U., ji viena savo asmeninėmis lėšomis mamÄ laidojo, dėl to kreipėsi į Å iaulių r. savivaldybę, kur buvo iÅ¡duotas leidimas palaidoti motinÄ Ä¯ kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) GinkÅ«nų kapinėse. Po motinos mirties 1998-05-19 VSDFV Å iaulių skyriuje jai buvo iÅ¡mokėta vienkartinė 951,45 Lt iÅ¡moka, socialiniame skyriuje - buvo iÅ¡mokėta mamai priklausiusi pensija, pasiėmė paliktÄ auksinį žiedÄ , servizÄ , patalynę, asmeninius mamos daiktus, pastatė paminklÄ , prižiÅ«ri kapÄ , o lankydama tėvÄ S. U., duodavo jam pinigų namo (duomenys neskelbtini), Å iaulių r. (taip nurodo procesiniuose dokumentuose) priežiÅ«rai, sunaudotos elektros energijos apmokėjimui, namo Å¡ildymui reikalingo kuro pirkimui, t. y. ji kaip pirmos eilės įstatyminė įpėdinė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti motinos palikimo dalį ir jÄ priėmė, pradėjusi faktiÅ¡kai jį valdyti. 1999 m. rugsėjo 30 d. tėvui patyrus insultÄ ir tapus neįgaliam, atsakovė B.

L. pakeitė namo durų spynas, užrakino vartelius, neleisdavo tėvui kalbėtis su ja telefonu ir į namÄ nieko neįsileido, tokiais veiksmais atsakovė užkirto jai keliÄ toliau faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ motinos ½ dalį turto. Nurodytas aplinkybes grindžia leidimo laidoti iÅ¡davimu, pažyma iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus, kad skyrius negali iÅ¡duoti pažymos apie laidojimo paÅ¡alpÄ , kadangi dokumentai saugomi tik 10 m., nuotraukomis, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame nurodoma, jog užfiksuoti du žiedai ir auskarai bei praneÅ¡imu apie miÅ¡ias, liudytojų parodymais (17, 18, 82-84 b. l. t. 1).

Teismo posėdyje ieÅ¡kovė R. B. patvirtino, kad atsakovė jai netrukdė lankytis pas tėvÄ , neužkirto kelio priimti palikimÄ (2014-11-11 garso įraÅ¡as). Teisme apklausti liudytojai K. Ž. patvirtino, kad jos sesuo J. U. išėjo iÅ¡ savo namų (duomenys neskelbtini), nes užleido antrÄ aukÅ¡tÄ sÅ«naus Å¡eimai, kodėl jai neliko vietos pas sutuoktinį, negalėjo paaiÅ¡kinti. Sutuoktinis gyveno name. Pas dukrÄ išėjo su savo asmeniniais daiktais, papuoÅ¡alais, baldų neėmė, patvirtino, kad J.

U. gyveno ir kaime, kur prižiÅ«rėjo vienÄ vyrÄ . Matė, kad R. B. davė tėvui 1000 Lt, daugiau kuo ieÅ¡kovė prisidėdavo prie namo iÅ¡laikymo, negalėjo pasakyti (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytojas A. B. patvirtino, kad jam buvo apie septynerius metus kai senelė J. U. atsikraustė gyventi pas ieÅ¡kovę - jo motinÄ , kodėl ji negyveno su seneliu, jis negalėjo pasakyti. Yra matęs, kad senelė turi papuoÅ¡alų, yra matęs segint auskarus. Po senelės mirties namu rÅ«pinosi, mokesčius mokėjo senelis, mama atnešė lauknešėlį, teigė, kad jame buvo ir pinigų, bet kiek - nežino, jis buvo skirtas seneliui.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė turėjo prisidėti prie namo, bet tiksliai nežino. Senelė gyveno pas ieÅ¡kovę ne name, o kitame pastate, nes name nebuvo tiek vietos, pripažino, kad senelė J. U. gyveno ir kaime (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytoja J. F. patvirtino, kad kÅ«dikių namuose dirba sodininke, o S. U. kiemas yra kaimynystėje, todėl pažinojo S. U., o vėliau ir atsakovę, kuri prižiÅ«rėjo sergantį S. U., juo rÅ«pinosi. IeÅ¡kovės nebuvo mačiusi, tik teisme pamatė pirmÄ kartÄ .

Visada namu rÅ«pinosi S. U., prižiÅ«rėjo sodÄ , turėjo du Å¡iltnamius, augino daržoves, kurias kartais į turgų nuneÅ¡davo. A. J. Urbonienę jai žinoma iÅ¡ S. U. ir kitų kaimynų, kad sutuoktinė gyveno su kažkokiu vyru, vis juos keisdavo ir nuomonė apie jÄ susiformavo negera, be to, ji mėgo iÅ¡gerti (2014-09-24 garso įraÅ¡as, b. l. 124-125 t. 1). Liudytoja G. B. yra buvusi ieÅ¡kovės kaimynė, kai gyveno ieÅ¡kovė Veterinarijos gatvėje. Patvirtino, kad nėra mačiusi pagyvenusios moters gyvenančios pas ieÅ¡kovę, Å«kio pastate iÅ¡ viso niekas negyveno, ne tam skirtos patalpos buvo (2014-11-11 garso įraÅ¡as).

Iš liudytojų parodymų matyti, kad liudytojas A. B., J. F. patvirtino, kad po J. U. mirties namu rūpinosi, jį prižiūrėjo S. U.. Pasak liudytojo A. B., jo motina turėjo prisidėti prie namo, yra atnešusi seneliui laiknešėlį, buvo jame pinigų, bet kiek, negali pasakyti. Liudytojų parodymais taip pat nustatyta, kad J. U. ne nuolat gyveno pas ieškovę, kad mirė kaime, kad turėjo papuošalų, liudytojas A. B. patvirtino, kad auskarus segėjo J. U., nors pateiktos teismui nuotraukos patvirtina, kad jie yra su etikete, ieškovės atstovė patvirtino, kad juose nėra inicialų, jog jie priklausė J.

U. (84 b. l. t. 1). Byloje taip pat nustatyta, kad J. U. turėjo žalingų įpročių - gerdavo, dėl ko negyveno su sutuoktiniu, apie tai, kad J. U. turėjo žalingų įpročių, dėl ko ji tik trumpai gyveno pas ieÅ¡kovę, kuri neapsikentusi jÄ iÅ¡varė ir vėliau gyveno kaime, teisme patvirtina trečiojo asmens E. U. paaiÅ¡kinimai, kaip minėta, ir liudytojų parodymai dėl gyvenimo kaime, ne pas ieÅ¡kovę, o pati susiklosčiusi situacija, kodėl J. U. išėjo iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstai teismui kelia abejonių dėl to, ar apskritai koks nors turtas galėjo likti po ieÅ¡kovės motinos mirties, kurį ji teigia priėmusi kaip palikimÄ (CPK 178, 185 str.).

Liudytoja K. Ž. patvirtino, kad R. B. davė tėvui 1000 Lt, daugiau kuo ieÅ¡kovė prisidėjo prie namo iÅ¡laikymo, negalėjo pasakyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ , t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu bÅ«du, be to, per įstatymo nustatytÄ terminÄ .

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. tam, kad priimtų palikimÄ , įpėdinis turėjo iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem bÅ«dais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ arba pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , nurodo, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

Tai sprendžiama iš:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku: tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus. Å ioje byloje ieÅ¡kovė R. B. teigia, kad pasiėmė kai kuriuos motinos daiktus, motinÄ palaidojo, davė pinigų tėvui name įrengti dujų katilui, tačiau kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas ar epizodinis veiksmas reiÅ¡kia palikimo priėmimÄ .

Palikėjo daiktÄ Ä¯pėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimÄ , tačiau toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirÅ«pino palikimu, jo netvarkė, neprižiÅ«rėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko bendraturčio pareigų ir neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ : nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirÅ«pino juo ir pan., ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ nesutarė su tėvu, jį lankė tik labai retai, neprižiÅ«rėjo jo kai jam reikėjo pagalbos po tėvÄ iÅ¡tikusio insulto. IÅ¡ trečiųjų asmenų atsiliepimo matyti, jog po motinos mirties pati ieÅ¡kovė sunkiai materialiai vertėsi, nes turėjo skolų už butÄ , sutuoktinis buvo girtuoklis, neturėjo galimybės duoti pinigų tėvui. Per baigiamÄ sias kalbas ieÅ¡kovė nepagarbiai atsiliepė apie mirusį savo tėvÄ , todėl tikėtina, kad įrodymų visuma apibÅ«dina buvusius blogus santykius su tėvu, kas leidžia teismui spręsti, jog ieÅ¡kovė neprisidėjo prie namo, esančiame (duomenys neskelbtini) priežiÅ«ros, remonto, pinigais prie dujų katilo įrengimo ir nepriėmė motinos palikimo.

Byloje liudytojų, trečiųjų asmenų raÅ¡ytiniais ir žodiniais paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog ieÅ¡kovės motina J. U. iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės (duomenys neskelbtini)iÅ¡sikėlė ir gyveno kaime, ne nuolat pas ieÅ¡kovę, todėl ieÅ¡kovė neįrodė, tos aplinkybės, kad motinos daiktus ji priėmė kaip palikimÄ , nes kartu nebegyveno. PaaiÅ¡kinimų, liudijimų nenuoseklumas, nurodant gyvenimo pas ieÅ¡kovę, kaime aplinkybes, mirties vietÄ teismui leidžia abejoti įrodymais apie faktinį motinos palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji motina palaidojo, pastatė antkapį, gavo iÅ¡mokÄ mirus motinai, nesusiję su palikimo priėmimu, nes tai nesudaro palikimo turinio. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje neįrodė, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo va­liÄ Ä¯gy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mÄ tur­tÄ ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjos tur­tÄ kaip sa­vo (CPK 178, 185 str.).Prie Å¡ios civilinės bylos prijungta civilinė byla Nr. 2-4676-459-2013, iÅ¡ kurios matyti, kad R. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama prailginti terminÄ palikimui po motinos J.

U. mirties priimti, tačiau Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi R. B. pareiÅ¡kimo netenkino. Nutartis įsiteisėjusi. 1964 m. Civilinio kodekso 587 str. numatė palikimo priėmimo bÅ«dus:1) kreipimÄ si į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ 2) arba faktinį paveldimo turto valdymÄ . Palikimas priimamas laisva valia, vienu iÅ¡ Å¡ių įstatyme numatytų bÅ«dų. I. R. B. kreipimasis į Å iaulių apylinkės teismÄ dėl termino atnaujinimo palikimui po J.

U. mirties priimti įrodo, jog ieÅ¡kovė pripažino, kad po savo motinos mirties nepriėmė jos palikimo. Å iuo atveju sutiktina su atsakovės nurodyta pozicija, kad tokiu bÅ«du įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad ieÅ¡kovė R. B. po savo motinos mirties palikimo įstatyme nustatytais bÅ«dais nepriėmė (CPK 178, 185, 279 str. 4 d.).IeÅ¡kovės atstovė prašė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nustatant faktÄ , kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ kartu su kitais įpėdiniais, t. y. tėvu ir broliu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad K.

U. vaikai nėra pareiÅ¡kę tokio reikalavimo, o byloje esantys įrodymai patvirtina kitas aplinkybes, nei nurodo ieÅ¡kovė, todėl toks praÅ¡ymas nepagrįstas (CPK 178, 185 str.).Atsakovė praÅ¡o nustatyti, kad nurodo, kad po sutuoktinės J. U. mirties palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, priėmė S. U.. Tai atsakovė grindžia trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimu, liudytojų parodymais J. F., raÅ¡ytiniais įrodymais, tÄ patvirtino ir liudytojas A. B.. IeÅ¡kovė atsikerta ir nurodo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės, todėl negali reikÅ¡ti tokio reikalavimo.

Nepagrįstai ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės, nes tokiÄ teisę jai suteikia jos vardu paraÅ¡ytas testamentas.Apklausti liudytojai patvirtino, kad S. U. iki J. U. mirties ir po jos gyveno (duomenys neskelbtini) prižiÅ«rėjo namÄ , mokėjo mokesčius, dirbo žemę, augino daržoves, remontavo namÄ , rÅ«pinosi jo Å¡ildymu, t. y. savo valiÄ priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė valdydamas turtÄ kaip savo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad iki S. U. mirties name yra pakeisti du langai, už kuriuos sumokėjo S. U., nupirktas katilas 2000 m., dujinis katilas, vandens tiekimo sistema, name buvo įrengtas vonios kambarys, klozetas, prausykla, antrame aukÅ¡te pastatė vandens bakÄ , nes name įvestas vietinis vandentiekis ir kadangi S. U. buvo iÅ¡ dalies paralyžiuotas, todėl jo lėšomis ir praÅ¡ymu samdė darbininkus, mokėjo už medžiagas atsakovė (42-51 b. l. t. 2).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas, mokesčių mokėjimas ir kitokia turto priežiÅ«ra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti palikimÄ , taigi ir priėmė jį, tai patvirtina įrodymų visuma, todėl juridinis faktas, kad S. U. po sutuoktinės mirties primė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs tÄ turtÄ valdyti, nustatytinas (CPK 178, 185 str., LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Juridinis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo. Dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė tokį reikalavimÄ ir nurodė, kad tėvas S. U. 2002-02-08 testamentu palikti galėjo tik dalį turto, todėl praÅ¡o testamento dalį pripažinti negaliojančia. IeÅ¡kovės atstovė šį reikalavimÄ palieka spręsti teismui. Atsakovė atsikerta ir nurodo, kad S. U. priėmė J. U. palikimÄ jį faktiÅ¡kai valdydamas, jam priklausė visas žemės sklypas, gyvenamasis namas, Å«kio pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) be to, net jei ir bÅ«tų teismo pripažinta, kad jis palikimo nepriėmė, ginčijamas testamentas vis tiek bÅ«tų galiojantis, nes testatoriaus valia yra aiÅ¡ki. 2002-02-08 testamentu S. U. paliko jam priklausantį žemės sklypÄ , gyvenamÄ namÄ , Å«kio pastatus, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini)B.

L. (12 b. l. t.1). Civilinio kodekso 5.16 ir 5.17 str. numato testamento ar jo dalių negaliojimo pagrindus ir kad teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia gali tik tie įpėdiniai, kurie paveldėtų, jei teismas testamento dalį pripažintų negaliojančia. Å iuo atveju teismui nustačius, kad palikimÄ po J. U. mirties priėmė jos sutuoktinis, ne ieÅ¡kovė, į tai, kad nenustatyta, jog testamentas prieÅ¡tarautų imperatyvioms įstatymo normoms, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės ir yra 4000 Lt už atstovavimÄ ir 144 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidos. Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir yra 66,88 Lt (88, 93, 96 str.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: ieÅ¡kinį atmesti.PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė 1998-05-18 mirusios sutuoktinės J.

U. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimÄ , faktiÅ¡kai jį valdydamas.Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. B. atsakovei B. L. 4144 Lt (keturis tÅ«kstančius Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės R. B. 66,88 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus, 88 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                 Edita Kavaliauskienė