Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f067b4e4-d577-4ccc-9329-799b59b3382c KI-generiert

Court partially allowed appeal, reinstating fine for administrative offense regarding unpaid employment contracts.

Geschäftsnummer f067b4e4-d577-4ccc-9329-799b59b3382c
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Teilweise gutgeheissen (Partially Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court partially dismissed the lower court's decision to drop charges against a company director for administrative offenses related to unpaid employment contracts. While the court agreed that a violation occurred due to the lack of written contracts and failure to notify the social insurance fund, it rejected the lower court's finding that the acts lacked administrative offense characteristics. Consequently, the director was found guilty and ordered to pay a fine of 1,000 Euros, which the court deemed appropriate given the absence of mitigating or aggravating circumstances.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 95 straipsnio 1 dalis; ANK 35 straipsnis; ANK 36 straipsnis: Administrative offenses involving the employment of workers without written contracts or prior notification to social insurance bodies constitute punishable violations under Article 95 of the Administrative Offenses Code, warranting fines even when the employer claims no payment was intended.

Schlagwörter

KI-generiert
administrative offense unpaid employment contracts social insurance fund administrative fine written labor contract administrative appeal labor law violation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 95 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 35 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 36 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 22 straipsnio 2 dalis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-328-935/2019 Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00080-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimo, kuriuo V.

R. (V. R.) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : I. Nagrinėjamų klausimų esmė 1. V. R. buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, bÅ«damas UAB „A.“ direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o bÅ«tent leido vykdyti įmonės buhalterinę apskaitÄ , suteikus įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka teikti valstybinėms institucijoms informacijÄ apie įmonės veiklÄ S. A. nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties ir nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ .

Tokiais savo veiksmais V. R. buvo kaltinamas padaręs nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. R. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ pripažįstant V. R. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 3000 Eur dydžio baudÄ .

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, neiÅ¡samiai ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Aplinkybė, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbÄ nebus mokama arba faktiÅ¡kai už darbÄ yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, jog yra dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. FaktiÅ¡kai dirbantis asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ , nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama. Be to, skunde nurodoma, kad darbdavys privalo prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti VSDFV apie asmens darbo pradžiÄ .

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad S. A. pagal iÅ¡duotus V. R. įgaliojimus teikė įmonės veiklos ataskaitas valstybinėms institucijoms nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., taigi tarp minėtų asmenų buvo susidarę tęstiniai darbo santykiai. Nutraukus administracinio nusižengimo teisenÄ buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi S. A. negavo jai priklausančio darbo užmokesčio ir nebuvo mokamos socialinio draudimo įmokos, o valstybė mokesčių pavidalu negavo pajamų.

6. V. R. atsiliepime praÅ¡o atmesti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinį skundÄ .

7. V. R. nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, jog S. A. vykdė darbo funkcijas, taip pat nebuvo nustatyta, kad ji vedė UAB „A.“ buhalterinę apskaitÄ . S. A. tik programiniu bÅ«du teikė VSDFV duomenis, todėl S. A. veiksmai turėjo ne darbo, o civilinės teisės požymius. Tai, kad S. A. neturėjo verslo liudijimo, nereiÅ¡kia, kad ji UAB „A.“ dirbo nelegaliai. Taip pat S. A. darbo negalima vertinti kaip nelegalaus vertinant vien tai, kad V. R. žadėjo jÄ ateityje įdarbinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi Å¡ie požymiai:

1) asmuo pradėjo dirbti realiai;

2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai;

3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

9. Tiek V. R., tiek liudytoja S. A. neneigė, kad liudytoja Sodrai perduodavo duomenis apie UAB „A.“ paskaičiuotus darbo užmokesčius, kuriuos pateikdavo įmonės direktorius V. R.. Taip pat V. R. ir liudytoja S. A. paaiÅ¡kino, kad jų nesiejo jokie darbo santykiai. S. A. veikė savanoriÅ¡kai, ji padėjo V. R. kaip draugės sÅ«nui, jokio atlyginimo už tai negavo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbÄ nebus mokama, arba faktiÅ¡kai už darbÄ yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo.

Pažymėtina, jog asmuo faktiÅ¡kai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ . Be to, nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2068/2011, N575-3202/2011). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti VSDFV teritorinei įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

10. IÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus raÅ¡to turinio matyti, kad S. A. turėjo jai iÅ¡duotÄ UAB „A.“ įgaliojimÄ veikti Å¡ios įmonės vardu ir pateikti valstybinio socialinio draudimo praneÅ¡imus, praÅ¡ymus dėl pažymų iÅ¡davimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms, pateikti (pasiraÅ¡yti) skundus/praÅ¡ymus bei gauti sprendimus ir pažymas valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose (b. l. 13). Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas įgaliojimas S. A. buvo iÅ¡duotas du kartus ir ji įmonės vardu veikė dviem laikotarpiais, t. y., nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAÄ®) 10 straipsnio 1 dalį Å«kio subjekto apskaitÄ tvarko:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiantis asmuo. Ä®statyme numatytais atvejais Å«kio subjekto buhalterijÄ gali tvarkyti ir Å«kio subjekto vadovas. Akivaizdu, kad S. A. nagrinėjamu atveju neveikė nei kaip savarankiÅ¡kai paslaugas teikiantis asmuo, nei kaip apskaitos paslaugas teikiantis juridinio asmens atstovas. Konstatuotina, kad S. A. teikdama UAB „A.“ buhalterinius dokumentus VSDFV veikė kaip minėtos įmonės darbuotoja. Pagal BAÄ® 2 straipsnio 23 punktÄ vyriausiasis buhalteris (buhalteris) yra fizinis asmuo, tvarkantis Å«kio subjekto buhalterinę apskaitÄ , arba struktÅ«rinio buhalterinės apskaitos padalinio vadovas.

Taigi nekyla abejonių, kad S. A. UAB „A.“ atliko tam tikros profesijos, specialybės darbÄ â€“ buhalterės funkcijas, kuriai keliami teisės aktuose numatyti reikalavimai. Apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pabrėžia, kad minėtų pareigų įmonėje negalėtų atlikti bet koks asmuo, t. y., asmuo, neturintis reikiamo iÅ¡silavinimo. Taigi, akivaizdu, kad tarp S. A. ir UAB „A.“ buvo susiklostę darbiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti raÅ¡ytine darbo sutartimi, apie juos nustatyta tvarka nebuvo praneÅ¡ta VSDFV.

Pastebėtina, kad tiek V. R., tiek liudytoja S. A. parodė, jog būtent V. R. nurodydavo liudytojai, kokius UAB „A.“ dokumentus pateikti VSDFV. Faktas, kad VSDFV žinojo, jog S. A. teikdama dokumentus apie UAB „A.“ nedirba šioje įmonėje, nešalina V. R. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Tiek V. R., tiek liudytoja S. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ateityje dėl liudytojos teikiamų paslaugų buvo žadama sudaryti darbo sutartį. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad tarp S. A. ir V.

R. vadovaujamos įmonės buvo susiklostę darbo santykiai ir abi Å¡alys tÄ gerai suvokė.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savanoriÅ¡kÄ veiklÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos savanoriÅ¡kos veiklos įstatymas (toliau – SVÄ®). Pagal SVÄ® 2 straipsnio 1 dalį savanoriÅ¡ka veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sÄ lygos nustatomos savanorio ir Å¡ios veiklos organizatoriaus susitarimu. SVÄ® 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad veikla, kuri atitinka Å¡iame įstatyme nustatytus savanoriÅ¡kos veiklos principus ir organizuojama Å¡io įstatymo nustatyta tvarka, nėra laikoma nelegaliu darbu.

Tuo pačiu pažymėtina, kad SVĮ 6 straipsnyje išvardinti savanoriškos veiklos organizatoriai, iš ko daroma išvada, kad tokiu gali būti juridinis asmuo, kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas. Vis tik iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų yra akivaizdu, kad UAB „A.“ nėra juridinis asmuo, siekiantis viešų interesų, o atliktos S. A. veikla buvo nukreipta tenkinti įmonės komercinius tikslus. Taigi teigtina, kad S. A. neatliko jokios savanoriškos veiklos UAB „A.“, o V.

R. vadovaujamos įmonės ir S. A. santykių negalima laikyti civilinio teisinio pobūdžio santykiais. Susiklostę santykiai tarp minėtų asmenų laikytini darbo teisiniais santykiais, kadangi liudytoja dirbo įmonės naudai pagal jos vadovo V. R. pavedimus.

12. V. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad jo veiksmai truko dviem laikotarpiais, t. y., nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2017 m. sausio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šių abiejų laikotarpių vertinti kaip vienos trunkamos veikos nėra pagrindo. Trunkamasis pažeidimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba neišnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos privalėjo įvykdyti pažeidėjas.

Pažymėtina, kad nutraukus trunkamÄ teisės pažeidimo veikÄ , tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas ar naujų analogiÅ¡kų veiksmų atlikimas suponuoja tyčios atsinaujinimÄ ir asmuo nauju laikotarpiu daro naujÄ teisės pažeidimÄ . Esant tokioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad V. R. negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. (veikos pabaigimo diena), kadangi yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai tiek pagal teisės pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio nuostatas, tiek pagal teisės pažeidimo nustatymo metu galiojusio ANK 39 straipsnio nuostatas.

13. Skiriant V. R. nuobaudÄ už jo padarytÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgtina į tai, kad nėra nustatyta V. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose. Taip pat įvertintina tai, jog V. R. yra baustas administracine tvarka, administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančiÄ nuobaudÄ , į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį bei pavojingumÄ . Ä®vertinus aptartas aplinkybes, V.

R. skirtina administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažeidėjui nustatytinas minimalus minėtoje normoje numatytas baudos dydis. Manytina, kad paskyrus bÅ«tent tokiÄ nuobaudÄ , bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2019 m. balandžio 30 d. nutarimÄ ir V. R. (V. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur baudÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti V. R., kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB Citadele banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19098559263. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjas Ugnius Trumpulis