Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0644295-d5df-466c-91d8-4bbe85dbcfae KI-generiert

Court dismisses appeal for assault charges where defendant was intoxicated and caused minor injuries to family members.

Geschäftsnummer f0644295-d5df-466c-91d8-4bbe85dbcfae
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the defendant's appeal regarding two counts of assault against his mother and father. Evidence confirmed the defendant was intoxicated at 1.76 per mille during verbal conflicts, resulting in minor health impairments to both victims. The court upheld the original conviction based on the established facts of the assault and the defendant's state of intoxication.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas: Intoxication does not exempt a person from criminal liability for causing minor or slight health impairments to close relatives.

Schlagwörter

KI-generiert
assault against relatives intoxication defense minor health impairment criminal liability probation conditions

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalis 6 MGL
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-3016-1034/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21333-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.4.2.3 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Gintarei Cicėnaitei, dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko, kaltinamajam D. G., nukentėjusiesiems L. G. (L. G.), V. G. (V. G.), vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D.

G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda, baudÄ sumokėjęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės D. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo artimÄ giminaitį – motinÄ , o bÅ«tent: jis 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. G., bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir galva atsitrenkė į ant grindų stovinčius paveikslų rėmus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L.

G. kirstines žaizdas kairėje ausyje bei kaktoje, tokiu bÅ«du padarydamas artimajai giminaitei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å iais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. D. G. nesunkiai sužalojo savo artimÄ giminaitį – tėvÄ , dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o bÅ«tent: jis 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su tėvu V.

G. bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia sudavė mažiausiai du smÅ«gius į galvos sritį, po ko su ranka griebęs už kairės ausies pradėjo jÄ sukti, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. G. nubrozdinimus ir kraujosruvas veide (daugiau deÅ¡inėje veido pusėje) bei pakauÅ¡io kairės užausio srities žaizdÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡gaubtajame pavirÅ¡iuje, tokiu bÅ«du padarydamas savo artimajam giminaičiui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Byloje surinkti įrodymai Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad labai tiksliai neprisimena, bet buvo taip, kaip nurodė prokurorė. Gali pabrėžti, kad jam iÅ¡ viso negalima gerti alkoholio, dėl to prasidėjo konfliktas. TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs degtinės ir alaus, nepamena, kiek tiksliai, tÄ dienÄ vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams.

Konfliktas su tėvais prasidėjo dėl to, kad tėvai jam pradėjo sakyti, kad jis negauna pinigų iÅ¡ draudimo įmonės, yra invalidas ir nevykėlis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 47-48), kaltinamasis parodė, kad parodymai yra teisingi. Pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtÄ savo tėvo ir mamos atžvilgiu. Labai gailisi, kad taip padarė, neturėjo taip elgtis.

Iki Å¡io konflikto tėvai nebuvo sužaloti. Nori atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, pripažįsta jį. Jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini). Å iai dienai bendrauja su tėvais, padeda jiems, atveža maisto, valo butÄ . Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiÅ¡kai, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiÅ¡kios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«ti tiriami, prokurorė neprieÅ¡taravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

IÅ¡ policijos registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2022 m. birželio 12 d. 18.59 val. gautas praneÅ¡imas, jog sÅ«nus sumušė pranešėjÄ ir jos vyrÄ , moteriai (duomenys neskelbtini) metai, vyrui (duomenys neskelbtini) metai, abu negali atsikelti, silpna (1 t., b. l. 65-67). 2022 m. birželio 12 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas butas, kuris yra 5 aukÅ¡tų daugiabučio (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te. Buto durys, medinės, pažymėtos numeriu „(duomenys neskelbtini)“, apžiÅ«ros metu durys atrakintos, buto patalpos apžiÅ«rimos dalyvaujant buto gyventojui D.

G. Bute, už įėjimo durų yra koridorius. Koridoriuje, kairėje pusėje pastatyta spinta, ir rūbų kabykla, kurios lentynose sudėti įvairūs buities daiktai, sukabinti rūbai. Kairėje pusėje, įrengtos durys, vedančios į tualeto ir vonios patalpas. Bendra tvarka tualeto ir vonios patalpose nepažeista. Prie priešingos nuo įėjimo sienos, pastatyta spinta su dvivėrėmis durimis. Šalia spintos (dešiniau), įrengtas įėjimas į gyvenamojo kambario-svetainės kambarį. Svetainės kambaryje, dešinėje pastatytos spintelės, ant kurių sudėti buities daiktai.

Kambario viduryje, pristumta galu prie sienos stovio dvigulė lova, ant lovos užklota patalynė, numesti rūbai. Prie lovos kojūgalio (kambario viduryje) pastatyta dvivietė sofa-fotelis. Ant sofos-fotelio padėtas minkštas čiužinys, ant jo pagalvė. Ant pagalvės ir čiužinio, skirtingose vietose matomi netaisyklingos formos sutepimai rausvos spalvos skysčiu (žiūrėti foto lentelę). Ant grindų, prie sofos - fotelio, patiestas kilimas, ant kurio stovi stalas. Ant stalo sudėti maisto produktai, indai, alkoholinio gėrimo (alaus) skardinė.

Ant kilimo, tarp sofos – fotelio ir stalo, skirtingose vietose, aptinkamos netaisyklingos formos, rausvos spalvos skysčio dėmės. Dėmės nufotografuojamos, nuo dėmės ant kilimo paimama viena nuoplova, kuri supakuojama į vokÄ Nr.

1. Kambaryje prie lango (tarp sofos-fotelio ir lango), ant grindų sudėtos kartoninės dėžės, kuriose įvairÅ«s asmeniniai daiktai, taip pat sustatyti mediniai skirtingų dydžių paveikslų rėmai, su paveikslais viduje. Paveikslų rėmai sustatyti stačiai (briaunomis į viršų), atremti vienas į kitÄ . Paveikslų rėmų virÅ¡utinės briaunos, sustatytos ant grindų, suteptos rausvos spalvos skysčiu. Nuo dėmės ant paveikslo rėmo paimama 1 nuoplova, kuri supakuojama į vokÄ Nr.

2. IÅ¡ koridoriaus įrengtas įėjimas į kitÄ kambarį - miegamÄ jį. Miegamajame stovi lova, stalas, spinta, spintoje televizorius, kompiuterio stalas, ant kurio kompiuterio monitorius. Kambaryje ant stalo, bei spintoje, atvirose lentynose, sudėti įvairÅ«s buities daiktai. Bendra tvarka patalpoje nepažeista. Tarp svetainės ir miegamojo kambarių, įrengta virtuvės patalpa. Virtuvėje, sumontuotas virtuvės baldų ir buitinės technikos komplektas. Ant virtuvės baldų sudėti įvairÅ«s indai ir kiti daiktai, bendra tvarka patalpose nepažeista (1 t., b. l. 15-16).

IÅ¡ 2022 m. birželio 15 d. gauto Bendrojo pagalbos centrui skambučio garso įraÅ¡o vertimo matyti, kad pranešėja L. G. pranešė, jog adresu (duomenys neskelbtini), jos sÅ«nus sumušė jÄ ir jos vyrÄ . Jie abudu negali atsikelti (1 t., b. l. 34-36). 2022 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu atlikta BODY vaizdo įrašų apžiÅ«ra. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_191520_020“, kurio trukmė yra 05:57 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:14:26“.

Vaizdo įraÅ¡ui prasidėjusi matosi daugiabučio namo kiemas. PareigÅ«nams priėjus prie laiptinės, prie durų jau laukia GMP. Prie buto durų stovi vyras laukiantis pareigÅ«nų. Užėjus į butÄ matyti, jog vyras vyresnio amžiaus svirduliuoja, toliau kambary sėdi moteris. Vyras aiÅ¡kina, kad jį ir žmona sumušė jų sÅ«nus, kuris Å¡iuo metu yra kambary. PareigÅ«nui užėjus į kambary ant lovos miega vyras su apatiniais, pabudęs vyras sako „o musara (necenzÅ«rinis žodis)“ ir stojasi nuo lovos.

Pareigūnai uždeda vyrui antrankius. Ant moters kaktos matosi žaizda, moteris nurodo, kad tai padarė sūnus, tačiau nežino su kokiu daiktu jai sudavė. Vyresnio amžiaus vyras aiškina, kad norėjo paguldyti sūnų miegoti, jis nenorėjo ir staiga jis pradėjo muštis. Vaizdo įrašo pabaiga. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „2022_0612_192021_021“, kurio trukmė yra 05:00 min. Kairiame apatiniame kampe matosi užrašas „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:20:20“. Vyresnio amžiaus vyras nurodo, kad jo sūnus sudavė moteriai su kumščiu, tačiau medikai neigia tokia versija, kadangi sužalojimas nebūdingas smūgiui su kumščiu.

Vyresnio amžiaus vyras nurodo, kad sÅ«nus mušė tik moterį, jo nemušė. PareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kina, kad moteris atsitrenkė į paveikslu rėmus stovinčius tarp sofos ir sienos. Moteris patvirtina, kad krito ant paveikslų rėmų. Moteriai sunku atsistoti. Moteris kitu sužalojimu nenurodo, aiÅ¡kina, kad jÄ tik nustÅ«mė ir ji krito. PareigÅ«nai pastebi, kad pas vyresnio amžiaus vyrÄ yra kraujo ant pakauÅ¡io. Vyresnio amžiaus vyrÄ apžiÅ«ri medikas. Vyras neaiÅ¡kina dėl ko kilo konfliktas su tėvais, sako, kad jis nori į zonÄ .

Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_192520_022“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:25:19“. PareigÅ«nas fotografuoja įvyko vieta. Medikas prilaiko moterį, kuri sunkiai stovi ant kojų. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_193019_023“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:30:18”.

Medikė nurodo, kad tikslinga abudu tėvus vežti apžiÅ«rai į ligoninę. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_193518_024“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:35:16“. Vyras šūkauja. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_194017_025“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:40:15“.

Vyresnio amžiaus aiÅ¡kina, kad jis nematė kaip sÅ«nus sužalojo moterį. Atvažiavo dar viena GMP brigada. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_194516_026“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:45:15“. Moteris negali pati eiti, todėl jÄ iÅ¡neÅ¡a su neÅ¡tuvais iki GMP maÅ¡inos. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_195015_027“, kurio trukmė yra 05:00 min.

Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:50:15“. VyrÄ irgi iÅ¡neÅ¡a su neÅ¡tuvais iki GMP maÅ¡inos. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_195514_028“, kurio trukmė yra 05:00 min. Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 19:55:15“. Vyras nuolat kartoja „nuÅ¡aukite mane“. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu „2022_0612_200013_029“, kurio trukmė yra 01:02 min.

Atidarius vaizdo įraÅ¡Ä kairiame apatiniame kampe matosi užraÅ¡as „VLN_MK 5F87AA 2022/06/12 20:00:11“. Vyras toliau praÅ¡o pareigÅ«nų, kad jį nuÅ¡autų (1 t., b. l. 38-41). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja L. G. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su vyru V. G. Jos sÅ«nus D. G. gim. (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine R., tačiau paskutines dvi savaites sÅ«nus gyvena pas juos, kadangi jo žmona buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo jos vyro gimtadienis, todėl apie 16 val. ji, jos sÅ«nus ir vyras susėdo prie stalo paminėti vyro V. gimtadienį.

Ji gėrė alkoholinį vynÄ , vyras degtinę, o sÅ«nus alkoholinį alų. Vakaro metu alkoholio iÅ¡gėrė nedaug. Sėdint prie stalo jokių konfliktų nebuvo, niekas nesipyko. Maždaug apie 18 val. ji atsikėlė nuo stalo ir norėjo nueiti atidaryti balkono duris, kadangi buvo labai karÅ¡ta. Pradėjus eiti ji koja užsikabino už kilimo, ko pasėkoje ji nugriuvo ant žemės. GriÅ«dama su galva pataikė į dėžę, kurioje buvo sudėti paveikslai, taip prasiskėlė sau galvÄ . Tuo metu jos vyras buvo virtuvėje, kuris pamatęs, kad ji guli ant žemės, priėjo prie jos ir norėjo padėti jai atsikelti.

Bandant jam jÄ pakelti, vyrui greičiausiai nukrito spaudimas, ko pasėkoje nugriuvo ant sofos-lovos. Ar jis susižalojo pasakyti negali, nes neprisimena. KÄ veikė tuo metu jos sÅ«nus ji neatsimena. Taip pat neatsimena kas iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbÄ ir policijÄ . Nori patikinti, kad sÅ«nus jos nestÅ«mė, bei jokio fizinio smurto prieÅ¡ jÄ nenaudojo. Taip pat, kiek matė, sÅ«nus jokio fizinio smurto nenaudojo ir prieÅ¡ jos sutuoktinį. Kodėl policija sulaikė jos sÅ«nų, ji nežino. Anksčiau sÅ«nus prieÅ¡ jÄ ir prieÅ¡ vyrÄ smurtavęs nebuvo, santykiai su sÅ«numi yra geri, nesipyksta.

Pretenzijų niekam neturi, kadangi nugriuvo pati. Kodėl vakar policijos pareigÅ«nams pasakė, kad sÅ«nus jÄ pastÅ«mė, nežino. Atvykus greitosios medicinos pagalbos darbuotojams ir jÄ apžiÅ«rėjus, nusprendė vežti į Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jai diagnozavo galvos ir kairės ausies žaizdÄ . Ligoninėje guli iki Å¡iol, kada jÄ paleis nežino (1 t., b. l. 72-73). Papildomos apklausos metu L. G. parodė, kad tiksliai visų aplinkybių nurodyti negali. Tikrai neatsimena, kaip kas įvyko, negali pasakyti, ar ji pati nukrito, ar sÅ«nus jÄ pastÅ«mė, tikrai neprisimena.

Atsimena tÄ momentÄ , kai pamatė kraujÄ savo kaktoje. Galimai ji galvojo, kad pati nukrito, bet iÅ¡ tikrųjų sÅ«nus pastÅ«mė, gal pati nukrito, neprisimena, kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Nuo to momento, kai pamatė kraujÄ , neatsimena, kas toliau įvyko, tikrai neatsimena to momento, kad sÅ«nus muÅ¡tų jos vyrÄ . Prisimena, kad jÄ pirmÄ iÅ¡vežė greitoji. VyrÄ pamatė tik ligoninėje, paklausė jo kodėl ir jis atsidÅ«rė ligoninėje, jis paaiÅ¡kino, kad nukrito. Pretenzijų savo sÅ«nui neturi, civilinio ieÅ¡kinio reikÅ¡ti nepageidauja (1 t., b. l. 84-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 14 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G2190/2022 (01) L. G. nustatytos kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2022-06-12 d. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų padarymo metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmÄ . Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais.

Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje gali atsirasti tiek smūgiuojant, tiek kritimo, tiek griuvimo metu, tiek sužalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus. Sužalojimų lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu. Kirstinės žaizdos kairėje ausyje, kaktoje gali atsirasti teik smūgiuojant kumščiais, tiek spardant, tiek suduodant kietu buku ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus (1 t., b. l. 103-105). ????? Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V.

G. parodė, kad D. G. yra jo sÅ«nus. Jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su savo žmona L. G., D. Å¡iuo metu gyvena su jais. Jis buvo vedęs, tačiau po skyrybų pradėjo gyventi pas jos . Dabar jis gyvena tai pas jos, tai kitose vietose. D. dažniausiai bÅ«na normalus, tačiau kartais gali pasipykti, priklausomai nuo aplinkybių. Jis labai gudrus ir žino kÄ ir kada reikia pasakyti. PrieÅ¡ kažkiek tai metu, dabar neatsimena prieÅ¡ kiek jis buvo panaudojęs smurtÄ prieÅ¡ jį, jam atrodo, kad tada jie nesikreipė į policija.

Po to įvykio jis buvo apsiraminęs, dabar vėl pradėjo. 2022 m. birželio 12 d. jie t. y jis, jo žmona ir D. Å¡ventė jo gimtadienį. Apie 12 val. jie prisėdo prie stalo, alkoholio nevartojo, sėdėjo, D. buvo ramus, tada jis kažkur buvo išėjęs ir grįžęs jis jau buvo piktas. Grįžo jau apsvaigęs, tačiau ne labai girtas, tiksliai neprisimena kÄ bÅ«tent darė D., bet pamatė, jog jis piktas. Neatsimena dėl ko tiksliai prasidėjo konfliktas, tačiau D. pradėjo prie jo kabinėtis žodžiu .

Jie sėdėjo kambarį, kažkuriuo momentu atsimena, kad jis pradėjo jį muÅ¡ti, neatsimena kaip mušė, kur pataikė, tačiau atsimena jog mušė labiau į galvos sritį, kiek smÅ«gių buvo suduota neatsimena, prisimena, kad mušė rankomis, tačiau kuria ranka kur pataikė tikrai neatgamins. jo žmona pradėjo jį ginti. Vyko toks sÄ myÅ¡is, atsimena, kad D. jį puolė, žmona bandė jį apginti, tada D. pastÅ«mė jo žmona. Matė, kad po pastÅ«mimo jo žmona nukrito ant grindų , jai gulint ant grindų D. jos nemušė.

Jis norėjo apginti savo žmona, kad jis nemuÅ¡tu jos  ir tada D. vėl jį užpuolė, atsimena, kad jis stumdė jį. Pasidarė dar piktesnis. Kas vyko toliau nelabai atsimena, tik atsimena, kad jis pats iÅ¡kvietė policijÄ . Jis taip daro nebe pirmÄ kartÄ , po konflikto skambina į policijÄ . Atsimena tik kai atvažiavo greitoji medicinos pagalba, kas vyko iki to labai sunkiai atgamina.  Jis, t.y D. dar suko jam kairį ausį, jam buvo susiÅ«ta žaizda už kairės ausies. Po įvykio dvi savaitės gulėjo ligoninėje.

D. jam trenkė stipriai į galvÄ , tačiau su kuria ranka neatsimena ir jis nuo smÅ«gio nukrito ant grindų, ar kažkur atsitrenkė neatsimena. Dėl tokiu sÅ«naus veiksmų fizinį skausmÄ patyrė, po Å¡ito įvykio D. ramus, jis daugiau nekonfliktuoja, nesimuÅ¡a. Pretenzijų savo sÅ«nui neturi, jis jam atleido. Matė, kad jis tuo metu buvo labai piktas, nesuvokė savo veiksmų ir paprasčiausiai jie papuolė po karÅ¡tÄ rankÄ . Civilinio ieÅ¡kinio reikÅ¡ti nenori. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 115-116).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G2165/2022(01) V. G. nustatyta nubrozdinimai ir kraujosruvos veide (daugiau deÅ¡inėje veido pusėje) bei pakauÅ¡io kairės užausio srities žaizda ir kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡gaubtajame pavirÅ¡iuje. Sužalojimai padaryti galvÄ sumuÅ¡ant kietais bukais daiktais prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kraujo po kietuoju galvos smegenų dangalu iÅ¡siliejimo (nedislokuojant smegenų struktÅ«rų) sveikata buvo sutrikdyta ilgam, o pavojaus gyvybei nebuvo.

Sužalojant kÅ«no audinius paprastai sukeliamas fizinis skausmas. Pagal medicinos dokumentuose nurodytÄ sužalojimų lokalizacija, tikėtina, kad trauminių poveikių buvo nemažiau kaip du. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku, muÅ¡ant kumščiais, spardant neatmetama. Kokioje pozoje buvo nukentėjusysis, padarant jam nenustatytus kÅ«no sužalojimus, pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima, tačiau tikėtina, kad smurtautojo atžvilgiu jis galėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inė (1 t., b. l. 133-134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi. Labai gailisi, kad įvyko toks įvykis. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sutuoktinę, butas nuosavybės teise priklauso jo žmonai. Kartu su tėvais jis negyvena, tik gavosi taip, kad apsistojo pas juos laikinai. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) ir ji išvyko su studentais į komandiruotė, į (duomenys neskelbtini), išvyko dviem savaitėms ir tas dvi savaites jis gyveno pas savo tėvus V.

G. ir motina L. G., adresu (duomenys neskelbtini), santykiai su tėvais yra įtempti. Gavosi taip, kad jis prieÅ¡ 3 metus pateko į eismo įvykį, dėl kurio jis yra neįgalus. Jau apie 3 metus jie bylinėjasi su eismo įvykio kaltininku ir jo tėvai pyksta, jog jie negauna pinigų, kadangi pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį įvykio kaltininkui, bet jis jam nemoka civilinio ieÅ¡kinio. Jo tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, jie vartoja alkoholį kiekvienÄ dienÄ . Dėl to, kad turi neįgalumÄ , jis negali susirasti darbÄ , kadangi jo dėl anksčiau paminėtos priežasties nepriima.

Tačiau jis įsidarbino į statybas, valyti grindys, tačiau gavo mažesne algÄ negu jam buvo žadėta. Dėl to jis buvo labai piktas. 2022 m. birželio 12 d. apie 11 val. jie su tėvais pradėjo vartoti alkoholį, jis gėrė alų, tėvas degtine o mama vynÄ . Jie nuolat jį provokavo, o bÅ«tent, kad nuolat iÅ¡sako priekaiÅ¡tus, nurodinėja kÄ jam daryti, priekaiÅ¡tauja dėl to eismo įvykio, jog negauna pinigų. Jis (duomenys neskelbtini) paskirtų vaistų nevartojo. Link vakaro, apie 18 val. jie trise sėdėjo dideliame kambaryje, jie pradėjo sakyti jam, kad jis yra ne savo teritorijoje, pradėjo varyti jį iÅ¡ namų.

Jis supykęs dėl to, kad tėvas jam priekaiÅ¡tauja, dar turėjo įtakos tai, jog išėjo iÅ¡ darbo, gavo mažesnį atlyginimÄ negu turėjo gauti, tėvai sakė, kad jis yra nevykėlis jog negali susirasti darbÄ . Jam visi jų žodžiai kaupėsi ir jis nesusilaikė ir bÅ«damas afekto bÅ«senoje, pradėjo muÅ¡ti tėvÄ , kuris tuo metu stovėjo, tačiau kurioje vietoje neatsimena. Pradėjo muÅ¡ti tėvÄ , tačiau kaip mušė ir kiek smÅ«gių sudavė tikrai neatsimena. Jam iÅ¡ to pykčio viskas buvo kaip per rÅ«kÄ .

KÄ padarė motinai irgi neatsimena. Atgavo sveikÄ protÄ tik tuomet kaip gulėjo ant grindų surakintas antrankiais. Kas vyko iki to momento neatsimena. (duomenys neskelbtini) paskirtus vaistus turi vartoti kiekvienÄ dienÄ , kadangi be jų jam „raunÄ stogÄ â€œ ,nes yra pasimetęs. Kadangi nevartojo vaistus ir dar vartojo alkoholio tai jam „pavažiavo stogas“. Buvo labai įsiutęs, todėl neatsimena kaip mušė ir kiek kartu sudavė, tačiau tikrais atsimena kai tik prasidėjo konfliktas. Labai gailisi dėl to įvykio.

Gyvens adresu (duomenys neskelbtini) pas savo sutuoktine, su tėvais nebendraus ir daugiau niekada gyvenime pas juos neis ir nesilankys (2 t., b. l. 47-48). Papildomos apklausos metu D. G. parodė, kad lieka prie savo pirmos apklausos metu duotų parodymų. ViskÄ nurodė, kaip ir kas įvyko, dėl ko kilo konfliktas. Nori papildyti, kad jam negalima kategoriÅ¡kai vartoti alkoholį, jis tampa labai agresyvus, nekontroliuoja savo veiksmų ir kas blogiausia vėliau net neatsimena, kas įvyko. Atsimena, jog buvo įsiutęs, dėl tėvų priekaiÅ¡tų, jog yra nevykėlis.

Neprisimena to momento kai pastÅ«mė motina, tačiau tikrai neneigia, kad galėjo taip pasielgti. Dėl kokiu priežasčių jis jÄ pastÅ«mė neatsimena. Taip pat mano, kad motina, gali bandyti jį apginti ir sakyti, jog ji pati nukrito, tačiau jis pastÅ«mė jÄ , dėl ko jai atsirado sužalojimai. Dėl fizinio smurto panaudoto prieÅ¡ tėvÄ irgi nori pasisakyti, jog visiÅ¡kai neatsimena kodėl pradėjo jį muÅ¡ti, kaip mušė, kur mušė tėvÄ , nežino. Tačiau tikrai prisipažįsta, jog galėjo tai padaryti.

Labai gailisi dėl to įvykio, atsiprašė savo tėvų, susitaikė su jais. Bando visokeriopai jiems padėti, jaučia gėda dėl to įvykio. Dėl viso įvykio kaltas alkoholis. Å iuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje, oficialiai niekur nedirba, tačiau mano, jog artimiausių metu galėtų susirasti darbÄ ir apmokėti civilinį ieÅ¡kinį. Kadangi suma yra pakankamai didelė tai praÅ¡ytų, jog leistu jam mokėti dalimis. jo pajamos į mėnesį yra apie 300 Eur, apie 100 Eur gauna iÅ¡mokÄ dėl neįgalumo bei apie 200 Eur Užimtumo tarnybos iÅ¡moka (2 t., b. l. 65-66).

III. Ä®rodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs pirmiau iÅ¡dėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus raÅ¡ytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo D.

G. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad labai tiksliai neprisimena, bet buvo taip, kaip nurodė prokurorė. Gali pabrėžti, kad jam iÅ¡ viso negalima gerti alkoholio, dėl to prasidėjo konfliktas.

TÄ dienÄ buvo iÅ¡gėręs degtinės ir alaus, nepamena, kiek tiksliai, tÄ dienÄ vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Konfliktas su tėvais prasidėjo dėl to, kad tėvai jam pradėjo sakyti, kad jis negauna pinigų iÅ¡ draudimo įmonės, yra invalidas ir nevykėlis. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį kaltinamojo D. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 47-48), kaltinamasis parodė, kad parodymai yra teisingi.

Pripažįsta, kad vartojo fizinį smurtÄ savo tėvo ir mamos atžvilgiu. Labai gailisi, kad taip padarė, neturėjo taip elgtis. Iki Å¡io konflikto tėvai nebuvo sužaloti. Tokie kaltinamojo D. G. parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 47-48, 65-66). Teismas iÅ¡ esmės pagrindo abejoti kaltinamojo duotų paaiÅ¡kinimų nuoÅ¡irdumu. Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ taip pat patvirtina kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Kaip antai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų L. G., V. G. parodymai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, vaizdo ir garso įrašų apžiÅ«ros protokolai, alkotesterio kvito rodmenys, policijos registro iÅ¡raÅ¡as, specialisto iÅ¡vada. Å ių įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. G. 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su motina L. G. bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji nukrito ir galva atsitrenkė į ant grindų stovinčius paveikslų rėmus, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai L.

G. kirstines žaizdas kairėje ausyje bei kaktoje, tokiu bÅ«du padarydamas artimajai giminaitei nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, D. G. 2022 m. birželio 12 d. apie 18.30 val. namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su tėvu V. G. bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,76 promilių girtumas, tyčia sudavė mažiausiai du smÅ«gius į galvos sritį, po ko su ranka griebęs už kairės ausies pradėjo jÄ sukti, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam V. G. nubrozdinimus ir kraujosruvas veide (daugiau deÅ¡inėje veido pusėje) bei pakauÅ¡io kairės užausio srities žaizdÄ ir kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio smegenų pusrutulio iÅ¡gaubtajame pavirÅ¡iuje, tokiu bÅ«du padarydamas savo artimajam giminaičiui nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Teismas paÅ¡alina iÅ¡ kaltinimo specialisto iÅ¡vadas kaip perteklinį nusikalstamų veikų apraÅ¡ymÄ , tai neturi reikÅ¡mės nusikalstamų veikų kvalifikacijai, nesunkina kaltinamojo padėties. Kaltinamojo D. G. padarytos veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytas nusikalstamos veikos sudėtis ir yra teisingai kvalifikuotos, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo motinai L. G. ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo tėvui V. G. Teismas nustatė, kad kaltinamasis D.

G. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobÅ«dį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. IV. Bausmės skyrimas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos Å¡ios alternatyvios bausmių rūšys: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas ir vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai). Ä®vertinama tai, kad kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, teistumas iÅ¡nykęs, taigi laikytinas neteistu asmeniu, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turi sveikatos problemų, yra (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ per 5 metų laikotarpį nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam už padarytas nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina vienintelė numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant žemesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis, už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina Å¡iek tiek Å¡velnesnė bausmės rūšis – areÅ¡tas, bausmę dydį nustatant nesiekiantį minėto straipsnio sankcijoje numatyto Å¡ios bausmės rūšies vidurkio.

Atsižvelgus į aptartas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias kaltinamÄ jį D. G. ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tokia bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nes padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kadangi baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , o kaltinamasis prisipažino kaltu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).??? Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad D.

G. yra pakankamai brandaus amžiaus, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo visiškai pripažino ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Nors D. G. praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, šiuo metu nėra duomenų, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai ar nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos. Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu gailėjosi dėl savo elgesio, nurodė, kad atsiprašė tėvų, bendrauja su jais rūpinasi, nukentėjusieji iš esmės tai patvirtino.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji L. G., V. G. neprašė griežtai bausti kaltinamojo. Vertinant nurodytas aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad D. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, negu jo izoliavimas nuo visuomenės, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Å iuo atveju yra pagrindas suteikti kaltinamajam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atlikimo, jos vykdymÄ atidedant be intensyvios priežiÅ«ros ir skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotinas pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2022 m. birželio 12 d. 19.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.00 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į bausmės laikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu D. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. V. Dėl civilinių ieÅ¡kinių, kitų klausimų Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 2695,61 Eur, kurie sumokėti už nukentėjusiųjų gydymÄ iÅ¡ PSDF, atlyginimo bei praÅ¡oma priteisti 5 procentus nuo metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55-59). Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 5 d. taikos sutartis tarp Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kaltinamojo D. G. (past. – dokumentas įvardijamas kaip Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis), kuria kaltinamasis D.

G. įsipareigojo atlyginti žalÄ PSDF biudžetui per 59 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 46 Eur, pirmos įmokos sumÄ 27,61 Eur D. G. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos. Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalÄ taikytinos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡alys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylÄ taikos sutartimi.

Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo Å¡alys, darydamos viena kitai nuolaidas, iÅ¡ naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginÄÄ (CK 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, Å¡alys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sÄ lygų, nustato savo teisių ir pareigų balansÄ . Tokia sutartimi realizuojamas Å¡alių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iÅ¡ esmės atitinka civiline tvarka sudarytÄ taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimÄ , privalo patikrinti, ar taikos neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms teisės normoms, vieÅ¡ajam interesu, o nustatęs tokius prieÅ¡taravimus, Å¡alių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieÅ¡taravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. IÅ¡ pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog iÅ¡reikÅ¡ta kaltinamojo ir nukentėjusiojo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginÄÄ dėl turtinės žalos.

Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo iÅ¡reiÅ¡kia Å¡alių valiÄ taikiai iÅ¡spręsti Å¡ioje byloje kilusį turtinį ginÄÄ , susitarimas (taikos sutartis) neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sÄ lygomis. Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiÅ¡kia, kad kuriai nors iÅ¡ taikos sutarties Å¡alių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygų, kita sutarties Å¡alis įgyja teisę kreiptis į teismÄ su raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, o teismui iÅ¡davus vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , pateikti iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį dokumentÄ antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymÄ (CPK 586 straipsnis, 587straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalÄ civiliniam ieÅ¡kovui per atitinkamÄ terminÄ nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobÅ«džio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti Civilinio proceso kodekse (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas per antstolį).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokai su nuoplovomis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areÅ¡tÄ 40 (keturiasdeÅ¡imt) parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir paskirti D. G. subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D.

G. laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, D. G. paskirtos 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiÅ«ros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. birželio 12 d. 19.20 val. iki 2022 m. birželio 13 d. 14.00 val. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. D. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti. Patvirtinti D.

G. ir civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2022 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ taikos sutartį, kuria D. G. įsipareigojo atlyginti žalÄ PSDF biudžetui per 59 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvienÄ mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 46 Eur, pirmos įmokos sumÄ 27,61 Eur D. G. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokus su nuoplovomis, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti D.

G., kad: Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sÄ lygas ir individualiame probuojamojo priežiÅ«ros plane nustatytas probuojamojo priežiÅ«ros priemones, informuoti probuotojÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probuotojui apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas