Court dismisses appeal in consumer credit debt case, upholding lower court's judgment on validity and procedural grounds.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe Panevėžys District Court dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment regarding the validity of the credit agreement and the debt amount. The defendant argued for procedural delays and suspension due to criminal proceedings, but the court found no valid grounds to halt the civil process. Consequently, the lower court's decision was confirmed, and the appellant was ordered to pay the state a stamp duty fee.
Legislator-Regeste
KI-generiertLietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ir apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo motyvams.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertZitierte Rechtsprechung
KI-generiertVolltext
Pirmosios instancijos teismo teisÄjasPirmosios instancijos teismo teisÄjas                          CivilinÄ byla Nr. e2A-172-544/2018Vladimiras Kurasovas                          Proceso Nr. 2-54-3-00534-2016-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7.; 2.6.29.2.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs ir praneÅ¡Äjos RamunÄs ÄeknienÄs, kolegijos teisÄjų Margaritos DzelzienÄs ir BirutÄs JonaitienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ dÄl Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. e2-317-420/2017 pagal ieÅ¡kovÄs Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikianÄios per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dÄl skolos priteisimo ir atsakovo S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikianÄiai per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , atsakovams L.
K., D. K. dÄl kreditavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄia.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä:GinÄo esmÄ PradinÄ ieÅ¡kovÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â AB) DNB bankas kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. 9906,70 Eur skolos, 752,17 Eur palÅ«kanų, 1560,46 Eur delspinigių, 7,99 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad 2008 m. gegužÄs 30 d. S. M. su AB DNB banku (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarÄ kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ AB DNB bankas suteikÄ S. M. 11584,80 Eur vartojimo kreditÄ .
Gautas kreditas turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palÅ«kanas kas mÄnesį, o jo grÄ Å¾inimo terminas â 2013 m. balandžio 30 d. TaÄiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikÄ, nuo 2009 m. gegužÄs 1 d. vartojimo kredito, palÅ«kanų už naudojimÄ si vartojimo kreditu laiku nemokÄjo, todÄl 2016 m. birželio 20 d. pradelsta negrÄ Å¾inta vartojimo kredito dalis sudarÄ 9906,70 Eur, o nesumokÄtų palÅ«kanų suma â 752,17 Eur. Sutarties bendrosios dalies 27 punkte įtvirtinta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokÄtas palÅ«kanas, įmokas vartojimo kredito gavÄjas įsipareigoja kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokÄti ieÅ¡kovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokÄtos sumos, kurie sudaro 1560,46 Eur.
Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Kredito sutarties specialiosios dalies 5 punktu, bendrosios dalies 29 punktu nuo pradelsto grÄ Å¾inti vartojimo kredito sumos (nuo 9906,70 Eur) turi bÅ«ti priteistos 7,99 procento dydžio procesinÄs palÅ«kanos. Atsakovas S. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä pripažinti 2008 m. gegužÄs 30 d. Kreditavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ jis yra kredito gavÄjas, negaliojanÄia ir pripažinti kredito gavÄjais pagal Å¡iÄ sutartį L.
K. ir D. K. bei priteisti iÅ¡ atsakovų turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, kad jis nÄra Kreditavimo sutartimi suteikto kredito gavÄjas. 2008 metais jis dirbo D. K. įmonÄje ir darbdavys jam liepÄ nuvykti į bankÄ bei pasiraÅ¡yti dokumentus. Jis pats į bankÄ dÄl kredito suteikimo nesikreipÄ, nepildÄ paraiÅ¡kos kreditui gauti, neteikÄ bankui dokumentų, bÅ«tinų bankui nusprÄsti, ar suteikti kreditÄ . Nežino, kokiu bÅ«du buvo nustatyta jo, kaip 11584,80 Eur kredito gavÄjo, finansinis pajÄgumas, jam taip pat nÄra žinomos banko kreditavimo taisyklÄs, galiojusios sudarant Kreditavimo sutartį.
Atsakovas taip pat pabrÄžÄ, kad visas tariamai gautas kreditas buvo pervestas į L. K. sÄ skaitÄ . Jis nÄra mokÄjÄs nei vienos įmokos, o laikotarpiu nuo 2008 m. gegužÄs 30 d. iki 2009 m. gegužÄs 1 d. kreditÄ grÄ Å¾ino tikrieji kredito gavÄjai L. K. ir D. K.. Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl L. K., D. K. veiksmų, kuriais jie apgaule ir piktnaudžiaudami jo pasitikÄjimu įgijo didelÄs vertÄs turtÄ - 11584,80 Eur.Atsakovas tvirtino, kad Kreditavimo sutartį sudarÄ apgaulÄs įtakoje, dokumentus pasiraÅ¡Ä liepiamas darbdavio, jam buvo nurodyta, kad jokių įsipareigojimų neatsiras.
Jokių pinigų iÅ¡ banko neketino gauti ir realiai negavo. TodÄl Kreditavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojanÄia CK 1.91 straipsnio arba CK 1.87 straipsnio pagrindu, o atsakovai L. K. ir D. K. turi bÅ«ti pripažinti kredito gavÄjais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atmetÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisÄ iÅ¡ atsakovo S. M. 9906,70 Eur skolÄ , 1560,46 Eur delspinigių, 752,17 Eur palÅ«kanų, 7,99 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaiÄiuojamas nuo 9906,70 Eur, nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 1243 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas valstybei.Teismas sprendÄ, jog atsakovas S. M. neįrodÄ, kad Kreditavimo sutarties nesudarÄ ar kad ji buvo sudaryta jo vardu dÄl treÄiųjų asmenų kaltÄs, taÄiau banko pateikti įrodymai patvirtina, jog paskolos sutartis su atsakovu buvo sudaryta, jos pagrindu piniginÄs lÄÅ¡os pervestos į atsakovo banko sÄ skaitÄ , o sutartis yra galiojanti.
Be to, byloje esantys įrodymai, kurių atsakovas iÅ¡ esmÄs neginÄijo, patvirtina, kad jis tinkamai nevykdÄ sutartinių įsipareigojimų, dÄl ko yra susidariusi 9906,70 Eur dydžio skola. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrÄžÄ, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kreditavimo sutartį pasiraÅ¡Ä bÅ«tent atsakovas S. M.; kad banko darbuotojai, prieÅ¡ suteikdami jam paskolÄ , tinkamai atliko savo darbÄ , nes patikrino jo, kaip kliento, patikimumÄ , ar jis dirba ir kokias pajamas gauna; kad S. M. pasiraÅ¡Ä sutikimÄ bankui leisti naudoti jo asmens duomenis ir savo vardu banke atidarÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .
Tai įrodo, kad bankas paskolÄ suteikÄ bÅ«tent atsakovui S. M. bei patvirtina banko valiÄ sudaryti sutartį bÅ«tent su Å¡iuo atsakovu. Byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, kad bankui, prieÅ¡ suteikiant paskolÄ , buvo žinoma apie S. M., D. K. ir L. K. susitarimÄ . Skundžiamame sprendime nurodoma ir tai, kad pagal Kreditavimo sutartį bankas pinigus pervedÄ Ä¯ atsakovo S. M. sÄ skaitÄ , jis juos gavo, o kaip panaudojo gautus pinigus yra jo reikalas, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį apsimestiniu.
Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymÄjo, kad aplinkybÄ, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl galimai D. K. ir L. K. padarytos nusikalstamos veikos, nekeiÄia padarytų iÅ¡vadų bei atlikto įrodymų vertinimo, kadangi pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinÄ galiÄ civilinÄje byloje. NagrinÄjamu atveju D. K. ir L. K. nÄra Kreditavimo sutarties Å¡alys, byloje nenustatyta, jog tarp jų ir banko atsirado sutartinai teisinai santykiai, kaip nenustatyta ir sÄ lygų ginÄo sandorį pripažinti apsimestiniu.
Vertinant bendrame aplinkybių kontekste, net tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad yra sÄ lygos ginÄo sandorį pripažinti apsimestiniu dÄl subjekto, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi, nurodanÄia, kad negalimumÄ apsimestinio sandorio sudarymo fakto panaudoti prieÅ¡ treÄiuosius asmenis, kurie sÄ Å¾iningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu, teismui nustaÄius, kad banko, kaip ginÄo sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta, atsakovas S. M. savo pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo negalÄtų pasiekti dar ir esant Å¡iam pagrindui.
Teismo nuomone, nagrinÄjamoje byloje sandorį pripažinti sudarytu dÄl apgaulÄs bÅ«tų nesÄ Å¾ininga banko atžvilgiu, kadangi banko, kaip ginÄo sandorio Å¡alies, sÄ Å¾iningumo prezumpcija byloje nebuvo paneigta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo, o taip pat priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis - atmestas nepagrįstai.
Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄs, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kinant sutartį pirmiausia turi bÅ«ti nagrinÄjami tikrieji sutarties ketinimai, realiai Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino, o prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai bÅ«tent ir yra pagrįsti Kreditavimo sutarties Å¡alių neatitikimu tikrajam teisinio santykio subjektui. Negana to, skundžiamame sprendime yra tik formaliai iÅ¡dÄstytos įstatymo nuostatos ir teismų praktika dÄl apsimestinio sandorio, taÄiau apsimestinį sandorį patvirtinanÄios aplinkybÄs realiai tirtos ir vertintos nebuvo.
Apeliantas nurodo, kad jis nÄra Kreditavimo sutartimi suteikto kredito gavÄjas. PabrÄžia, jog 2008 metais dirbo D. K. įmonÄje vairuotoju. Darbdavio nurodymų nevykdymas bÅ«tų reiÅ¡kÄs atleidimÄ iÅ¡ darbo, todÄl prieÅ¡tarauti darbdavio valiai nebuvo realios galimybÄs. Darbdavio jam buvo liepta nuvykti į bankÄ ir pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, kurių asmeniÅ¡kai bankui nebuvo pateikÄs ir jų prasmÄs nesuvokÄ, dÄl kredito suteikimo į bankÄ nesikreipÄ, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jam asmeniÅ¡kai dÄl kredito jokių įsipareigojimų neatsiras.
Nesupranta, kaip bankas galÄjo jam, neturinÄiam jokio nekilnojamo turto, suteikti net 11584,80 Eur kreditÄ penkeriems metams, kai kredito mÄnesinÄ grÄ Å¾inimo įmoka yra didesnÄ už jo tuo metu gautas mÄnesines pajamas. Negana to, jo tariamai gautas kreditas buvo pervestas į L. K. sÄ skaitÄ , o jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužÄs 30 d. iki 2009 m. gegužÄs 1 d. nemokÄjo jokių įmokų bankui pagal kredito sutartį, kadangi tÄ darÄ tikrieji kredito gavÄjai S. K. ir L. K.. Be visų Å¡ių aplinkybių svarbu ir tai, kad Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl to, kad L.
K., S. K. ir jų pažįstama banko darbuotoja, pasinaudodami juo, įgijo didelÄs vertÄs turtÄ - 11584,80 Eur. TodÄl tvirtina, kad pagal byloje esanÄius duomenis turÄjo bÅ«ti nusprÄsta, jog Kreditavimo sutartis buvo sudaryta apgaulÄs įtakoje, o teismas, padarÄs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias sutarties pripažinimÄ negaliojanÄia dÄl apgaulÄs įtakos.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidÄ ir procesines teisÄs normas, nebuvo objektyvus, gynÄ ne jo teisÄtus interesus, o kreditÄ suteikusio banko ir jo teisių perÄmÄjos interesus, visapusiÅ¡kai netyrÄ visų bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) reikalavimus ir netinkamai taikydamas įstatymus.
Vertina, kad, teismo posÄdyje neapklausus atsakovų L. K. ir L. K., teismas negalÄjo priimti pagrįsto ir teisÄto sprendimo byloje. Be to, teismas sprendime formaliai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, įtvirtintais CPK, kadangi visiÅ¡kai nekreipÄ dÄmesio į jo nurodytas aplinkybes apie turtinÄ padÄtį, galimybes gauti kreditÄ , santykius tarp jo ir atsakovų, į tai, kad metus laiko jis asmeniÅ¡kai nemokÄjo mokÄjimų pagal kredito sutartį, o jas minÄtu laikotarpiu mokÄjo L.
K. ir S. K..Apelianto vertinimu, šioje civilinÄje byloje teisÄtas pagrįstas sprnedimas negalimas tol, kol yra nebaigtas Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dÄl galimai nusikalstamų L. K. ir S. K. veiksmų įgyjant 11548,80 Eur vertÄs turtÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas taip pat patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todÄl teisÄjų kolegija pasisako dÄl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovei ir atsakovams L.
K., D. K. dÄl Kreditavimo sutarties dalies, pagal kuriÄ jis yra kredito gavÄjas, pripažinimo negaliojanÄia CK 1.91, 1.87 straipsnių pagrindais ir pripažinimo, kad kredito gavÄjais pagal Kreditavimo sutartį atsakovus L. K. ir D. K.. TeisÄjų kolegijos nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisÄta ir pagrįsta, nes priimta pagal įrodinÄjimo procesÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas įvertinus byloje esanÄius įrodymus, tinkamai nustaÄius bylos aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisÄs normas bei atskleidus bylos esmÄ (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnis).
TeisÄjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nusprÄsta prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, todÄl visų jų iÅ¡samiai nekartoja.IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. pradinÄ kreditorÄ ir pirminÄ ieÅ¡kovÄ AB DNB bankas ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikianti per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , sudarÄ Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, kuria perleido Lindorff Oy reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakovo S. M. vardu susidariusį įsiskolinimÄ .
Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad 2008 m. gegužÄs 30 d. S. M. su AB DNB banku (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarÄ Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bankas S. M. suteikÄ 11584,80 Eur vartojimo kreditÄ . AB DnB banke esanÄios atsakovo S. M. vardu esanÄios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad 2008m. gegužÄs 30 d. į atsakovo S. M. vardu atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB DnB NORD banke buvo pervesta 11584,80 Eur pagal Kreditavimo sutartį bei laikotarpiu nuo 2008 m. gegužÄs 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. nuskaiÄiuoti dokumentų įforminimo bei draudimo mokesÄiai pagal tÄ paÄiÄ Kreditavimo sutartį.
Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki galutinio jo grÄ Å¾inimo termino 2013 m. balandžio 30 d. ir turÄjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas dalimis kartu sumokant nustatyto dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si vartojimo kreditu kiekvienÄ mÄnesį, kaip tai buvo numatyta Ä®mokų mokÄjimo grafike prie Kreditavimo sutarties. Nustatytu laiku įmokos nebuvo mokamos, dÄl ko pirminÄ ieÅ¡kovÄ 2016 metais kreipÄsi į pirmosios instancijos teismÄ dÄl skolos iÅ¡ atsakovo S. M. priteisimo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinÄs į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendÄ, kad tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo S. M. yra susiklostÄ paskoliniai teisiniai santykiai, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pagrįstas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrindžia jokie įrodymai.
Nesutikdamas su tokiu vertinimu, atsakovas S. M. apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, jo nurodomas aplinkybes pagrindžianÄius argumentus, kad jis Kreditavimo sutartį sudarÄ apgaulÄs įtakoje bei kad tikrieji kredito gavÄjai yra L. K. ir D. K.. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs į bylÄ pateiktus įrodymus bei iÅ¡nagrinÄjÄs skundžiamÄ sprendimÄ bei procesinius Å¡alių dokumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .
Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Kreditavimo sutartis sudaryta apgaulÄs įtakoje, nes, bÅ«damas D. K. darbuotoju, jis neturÄjo galimybÄs prieÅ¡tarauti ar nesutikti su darbdavio reikalavimu sudaryti šį sandorį, patikÄjo atsakovų aiÅ¡kinimu, jog jam nekils pareiga grÄ Å¾inti kreditÄ . TaÄiau apeliaciniame skunde kartu dÄstomi argumentai, jog tikroji faktiÅ¡kai kredito sumÄ gavusi Kreditavimo sutarties Å¡alis yra ne jis, o L. K. ir D. K., o teismas neįvertino tikrųjų sandorio Å¡alių ketinimų bei valios bei fakto, kad jis buvo tik statytinis.
Tokios apelianto iÅ¡dÄstytos aplinkybÄs leidžia manyti, kad jis praÅ¡o Kreditavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ jis yra kredito gavÄjas, pripažinti negaliojanÄia CK 1.87 straipsnio bei 1.91 straipsnio pagrindais. TaÄiau tokie apelianto argumentai nÄra pagrįsti ir patvirtinti byloje esanÄių įrodymų visuma. TeisÄjų kolegija, įvertinusi byloje esanÄius duomenis, nesutinka ir su apelianto argumentais, jog Kreditavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turÄjo galvoje, taikytinos taisyklÄs. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekÄ sandorio Å¡alys.
Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dÄl esminio sandorio elemento â Å¡alių valios â ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai kyla ginÄas dÄl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarÄių aiÅ¡kinimo taisyklÄmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padÄtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai â juos pridengia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-3-26/2011;
Nr. 3K-3-85-695/2017).Atsakovas S. M., tvirtindamas, jog jis tik formaliai pasiraÅ¡Ä dokumentus, taÄiau tikrieji kredito gavÄjai yra L. K. ir D. K., nepateikÄ jokių tai patvirtinanÄių įrodymų. Byloje taip pat nÄra jokių duomenų apie tai, kad, sudarydamas Kreditavimo sutartį ar pasiraÅ¡ydamas kitus banko dokumentus, atsakovas bÅ«tų nurodÄs, jog tikrieji kredito gavÄjai yra jo nurodomi asmenys. Vien tai, kad, į savo sÄ skaitÄ gavÄs 11584,80 Eur kreditÄ , atsakovas faktiÅ¡kai visÄ pinigų sumÄ 2008 m. birželio 2 d. pervedÄ L.
K., kaip pagrįstai nurodÄ ir pirmosios instancijos teismas, nepaneigia fakto, kad kredito gavÄjas yra atsakovas S. M., nes savo sÄ skaitoje esanÄias lÄÅ¡as jis galÄjo valdyti, naudoti ir jomis disponuoti savo nuožiÅ«ra. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 9 d. apklausoje apeliantas pripažino, kad L. K. jam už suteiktÄ paslaugÄ , t. y. paskolos paÄmimÄ savo vardu, tÄ paÄiÄ dienÄ , kai buvo paimta paskola, grynais sumokÄjo 1000 Lt, kuriuos iÅ¡leido savo reikmÄms. Be to, S. M. vardu AB DnB banke esanÄios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad delspinigių, palÅ«kanų bei kredito dalių mokÄjimas buvo atliekamas bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog jis pats jokių mokÄjimų pagal sudarytÄ Kreditavimo sutartį neatliko, nesuprato sandorio turinio, esmÄs, sÄ lygų, o gauta kredito suma nepasinaudojo.
Kaip pagrįstai nurodÄ pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kreditavimo sutartį dÄl 11584,80 Eur kredito gavimo pasiraÅ¡Ä bÅ«tent atsakovas S. M., kuris Å¡io fakto ir neginÄija. 2008 m. gegužÄs 30 d. paraiÅ¡kos kreditui gauti, kredito gavÄjo sutikimo dÄl jo pateiktų duomenų patikrinimo tikslais, banko sÄ skaitos sutarties, kuriuos atsakovas S. M. taip pat yra pats pasiraÅ¡Äs, turinys pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog suteikiant kreditÄ apeliantui buvo įvertinta jo finansinÄ padÄtis bei tai, ar jis turi kitų finansinių įsipareigojimų.
Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendÄ, kad nÄra pagrindo aptariamÄ kredito suteikimo sandorį pripažinti apsimestiniu bei padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog banko darbuotojai, prieÅ¡ suteikdami paskolÄ , tinkamai atliko savo darbÄ bei patikrino atsakovo kaip kliento patikimumÄ . TÄ kartu patvirtina ir byloje esantys duomenys â 2014 m. rugsÄjo 2 d. poÄmio protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto treÄiojo policijos komisariato tyrÄja iÅ¡ AB DNB banko paÄmÄ atsakovo S. M. pasiraÅ¡ytų dokumentų originalus.
Kartu Å¡ie duomenys leidžia atmesti kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ ir neįvertino nurodytų aplinkybių dÄl jo nesikreipimo į bankÄ siekiant gauti kreditÄ , dokumentų neteikimo, pinigų negavimo į savo sÄ skaitÄ ir kt. TeisÄjų kolegijos nuomone, byloje nÄra objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad AB DNB bankas, kaip Kreditavimo sutarties Å¡alis, siekÄ Å¡ia Kreditavimo sutartimi pridengti kitÄ sandorį ar iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ tokiÄ sutartį sudaryti ne su apeliantu.
Atsižvelgiant į tai, net ir galimai buvÄs susitarimas tarp atsakovo S. M. ir atsakovų L. K. bei D. K. dÄl gautų piniginių lÄšų perskolinimo, nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, kad Kreditavimo sutarties Å¡alys sudarÄ apsimestinį sandorį, juo labiau, kad ir pats apeliantas nenurodo, kokį tada sandorį pridengÄ Kreditavimo sutartis ir kokį iÅ¡ tikrųjų sandorį Å¡alys (apeliantas ir bankas) turÄjo galvoje. Kadangi byloje nÄra jokių įrodymų apie banko nesÄ Å¾iningumÄ , apgaulÄ ar kokį nors susitarimÄ dÄl sandorio pobÅ«džio su bent vienu iÅ¡ atsakovų, tai apsimestinio ar sandorio sudarymo dÄl apgaulÄs sudarymo tikimybÄ yra mažai tikÄtina. Sutiktina su ieÅ¡kovÄs byloje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad atsakovo reikalavimas dÄl Kreditavimo sutarties pripažinimo apsimestine ir kredito gavÄjų teisių bei pareigų perkÄlimo L.
K. ir D. K. iÅ¡ esmÄs yra reikalavimas pakeisti skolininkÄ , t. y. perkelti skolÄ , kam, pagal CK 6.116 straipsnio nuostatas, reikalingas kreditoriaus sutikimas, kurio, pagal byloje esanÄius duomenis, AB DNB bankas davÄs nebuvo. ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad Kreditavimo sutartį yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojanÄia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Apelianto teiginiai, kad Kreditavimo sutartį jis sudarÄ Ä¯kalbÄtas, papraÅ¡ytas ar priverstas savo darbdavio D.
K., nÄra įrodyti byloje esanÄiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), o vien atsakovo tvirtinimas, kad jis neturÄjo kito pasirinkimo, antraip bÅ«tų netekÄs darbo, vertinamas kritiÅ¡kai. IÅ¡ bylos duomenų labiau tikÄtina, kad apelianto ir L. ir D. K. tarpusavio santykiai nebuvo vien darbiniai. Pats apeliantas pripažįsta, kad jis atsakovais pasitikÄjo, kad jam už suteiktÄ paslaugÄ buvo sumokÄta 1000 Lt, o darbo užmokestis pakeltas iki 2200 Lt, kad paskolas atsakovams buvo paÄmÄ ir kiti jam žinomi asmenys, kad po paskolos suteikimo bendravo, tikÄjo, jog atsakovai paskolÄ grÄ Å¾ins ir jam pareigų jÄ grÄ Å¾inti neatsiras, atsakovÄ jam aiÅ¡kinosi dÄl galimos klaidos gavus įspÄjimÄ iÅ¡ banko.
Be to, atsakovas tvirtina, kad vykdÄ atsakovų L. ir D. K. nurodymus, kadangi buvo didelÄ rizika netekti darbo, taÄiau, iÅ¡ kitos pusÄs, atsakovas tik už 1000 Lt atlyginimÄ Â ir jam žinant, kaip pats tvirtina, kad tegauna apie 300 Eur atlyginimo, jis nebijo rizikos prisiimti 11584,80 Eur kreditorinį įsipareigojimÄ bankui. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausÄs L. K. bei D. K., neturÄjo galimybÄs tinkamai įvertini visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kadangi Å¡ie asmenys galÄjo patvirtinti jo nurodomas aplinkybes.
Å iems atsakovams teismo Å¡aukimai į teismo posÄdį nustatyta tvarka buvo bandomi įteikti, taÄiau to padaryti nepavyko. TodÄl apie jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie teismo posÄdį praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Å ie asmenys į pirmosios instancijos parengiamÄ jį ir teismo posÄdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinÄta jiems nedalyvaujant. PažymÄtina, kad iÅ¡ teismo posÄdžių garso įrašų nustatyta, kad pats apeliantas, 2017 m. balandžio 20 d., liepos 18 d., rugsÄjo 21 d. posÄdžiuose neprieÅ¡taravo, kad byla bÅ«tų nagrinÄjama atsakovams nedalyvaujant.
Byloje yra duomenys apie tai, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltinų tyrimo skyriaus Ekonominio nusikaltimų tyrimo poskyryje atliekamas ikiteisminio tyrimas, kuriame atsakovei L. K. tuo metu buvo skirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas bei jai iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Taigi galima pagrįstai sprÄsti, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmÄs iÅ¡naudojo teisÄs aktuose įtvirtintas protingai prieinamas galimybes apklausti L. K. bei D. K., taÄiau to padaryti nepavyko dÄl objektyvių priežasÄių.
TodÄl nÄra pagrindo tvirtinti, kad vien Å¡i aplinkybÄ sutrukdÄ teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .ApeliacinÄs instancijos teismas plaÄiau nenagrinÄja ir nepasisako dÄl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinÄs bylos sustabdymu dÄl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kadangi Å¡is klausimas yra iÅ¡sprÄstas įsiteisÄjusia PanevÄžio apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad atsakovÄs L. K. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas negali turÄti įtakos reikalavimui dÄl Kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojanÄia, kadangi ikiteisminiam tyrime nÄra sprendžiamas Å¡ios sutarties teisÄtumo klausimas.Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .
Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartys civilinÄse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. M. apeliacinis skundas yra atmetamas, iÅ¡ jo valstybei priteisiamas 275,00 Eur žyminis mokestis, kurio mokÄjimas pateikiant apeliacinį skundÄ buvo atidÄtas (teismas apeliacinį skundÄ priÄmÄ nenustatÄs trÅ«kumų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 96 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Utenos apylinkÄs teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
IÅ¡ atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 275,00 Eur žyminio mokesÄio valstybei už apeliacinį skundÄ (mokesÄio gavÄjas â ValstybinÄ mokesÄių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas â 5660, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas âSwedbankâ, AB, banko kodas 73000). TeisÄjų kolegija:                                                                                            RamunÄ ÄeknienÄ                                                                                                                                                                                                                                          Margarita DzelzienÄ                                                                                                                     BirutÄ JonaitienÄ