Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f0641287-eb9d-4e07-835d-d1b5bc3eb9e5 KI-generiert

Court dismisses appeal in consumer credit debt case, upholding lower court's judgment on validity and procedural grounds.

Geschäftsnummer f0641287-eb9d-4e07-835d-d1b5bc3eb9e5
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Panevėžys District Court dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment regarding the validity of the credit agreement and the debt amount. The defendant argued for procedural delays and suspension due to criminal proceedings, but the court found no valid grounds to halt the civil process. Consequently, the lower court's decision was confirmed, and the appellant was ordered to pay the state a stamp duty fee.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis; Teismo pareiga pagrįsti sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, ir apeliacinis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo motyvams.

Schlagwörter

KI-generiert
consumer credit contract debt collection claim appeal dismissal procedural delay stamp duty fee

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 96 punktas

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo teisėjas                          Civilinė byla Nr. e2A-172-544/2018Vladimiras Kurasovas                          Proceso Nr. 2-54-3-00534-2016-5                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.4.2.7.; 2.6.29.2.; 3.2.4.4.; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Birutės Jonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. M. apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-317-420/2017 pagal ieÅ¡kovės Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančios per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovui S. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , atsakovams L.

K., D. K. dėl kreditavimo sutarties pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė Pradinė ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo S. M. 9906,70 Eur skolos, 752,17 Eur palÅ«kanų, 1560,46 Eur delspinigių, 7,99 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 30 d. S. M. su AB DNB banku (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis), pagal kuriÄ AB DNB bankas suteikė S. M. 11584,80 Eur vartojimo kreditÄ .

Gautas kreditas turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas dalimis kartu mokant nustatyto dydžio palÅ«kanas kas mėnesį, o jo grÄ Å¾inimo terminas – 2013 m. balandžio 30 d. Tačiau sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, nuo 2009 m. gegužės 1 d. vartojimo kredito, palÅ«kanų už naudojimÄ si vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl 2016 m. birželio 20 d. pradelsta negrÄ Å¾inta vartojimo kredito dalis sudarė 9906,70 Eur, o nesumokėtų palÅ«kanų suma – 752,17 Eur. Sutarties bendrosios dalies 27 punkte įtvirtinta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas palÅ«kanas, įmokas vartojimo kredito gavėjas įsipareigoja kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti ieÅ¡kovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, kurie sudaro 1560,46 Eur.

Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Kredito sutarties specialiosios dalies 5 punktu, bendrosios dalies 29 punktu nuo pradelsto grÄ Å¾inti vartojimo kredito sumos (nuo 9906,70 Eur) turi bÅ«ti priteistos 7,99 procento dydžio procesinės palÅ«kanos. Atsakovas S. M. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti 2008 m. gegužės 30 d. Kreditavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ jis yra kredito gavėjas, negaliojančia ir pripažinti kredito gavėjais pagal Å¡iÄ sutartį L.

K. ir D. K. bei priteisti iÅ¡ atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis nėra Kreditavimo sutartimi suteikto kredito gavėjas. 2008 metais jis dirbo D. K. įmonėje ir darbdavys jam liepė nuvykti į bankÄ bei pasiraÅ¡yti dokumentus. Jis pats į bankÄ dėl kredito suteikimo nesikreipė, nepildė paraiÅ¡kos kreditui gauti, neteikė bankui dokumentų, bÅ«tinų bankui nuspręsti, ar suteikti kreditÄ . Nežino, kokiu bÅ«du buvo nustatyta jo, kaip 11584,80 Eur kredito gavėjo, finansinis pajėgumas, jam taip pat nėra žinomos banko kreditavimo taisyklės, galiojusios sudarant Kreditavimo sutartį.

Atsakovas taip pat pabrėžė, kad visas tariamai gautas kreditas buvo pervestas į L. K. sÄ skaitÄ . Jis nėra mokėjęs nei vienos įmokos, o laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. kreditÄ grÄ Å¾ino tikrieji kredito gavėjai L. K. ir D. K.. Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl L. K., D. K. veiksmų, kuriais jie apgaule ir piktnaudžiaudami jo pasitikėjimu įgijo didelės vertės turtÄ - 11584,80 Eur.Atsakovas tvirtino, kad Kreditavimo sutartį sudarė apgaulės įtakoje, dokumentus pasirašė liepiamas darbdavio, jam buvo nurodyta, kad jokių įsipareigojimų neatsiras.

Jokių pinigų iÅ¡ banko neketino gauti ir realiai negavo. Todėl Kreditavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.91 straipsnio arba CK 1.87 straipsnio pagrindu, o atsakovai L. K. ir D. K. turi bÅ«ti pripažinti kredito gavėjais. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas tenkino pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ atsakovo S. M. 9906,70 Eur skolÄ , 1560,46 Eur delspinigių, 752,17 Eur palÅ«kanų, 7,99 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 9906,70 Eur, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 1243 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai bei bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Teismas sprendė, jog atsakovas S. M. neįrodė, kad Kreditavimo sutarties nesudarė ar kad ji buvo sudaryta jo vardu dėl trečiųjų asmenų kaltės, tačiau banko pateikti įrodymai patvirtina, jog paskolos sutartis su atsakovu buvo sudaryta, jos pagrindu piniginės lėšos pervestos į atsakovo banko sÄ skaitÄ , o sutartis yra galiojanti.

Be to, byloje esantys įrodymai, kurių atsakovas iÅ¡ esmės neginčijo, patvirtina, kad jis tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, dėl ko yra susidariusi 9906,70 Eur dydžio skola. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kreditavimo sutartį pasirašė bÅ«tent atsakovas S. M.; kad banko darbuotojai, prieÅ¡ suteikdami jam paskolÄ , tinkamai atliko savo darbÄ , nes patikrino jo, kaip kliento, patikimumÄ , ar jis dirba ir kokias pajamas gauna; kad S. M. pasirašė sutikimÄ bankui leisti naudoti jo asmens duomenis ir savo vardu banke atidarė atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Tai įrodo, kad bankas paskolÄ suteikė bÅ«tent atsakovui S. M. bei patvirtina banko valiÄ sudaryti sutartį bÅ«tent su Å¡iuo atsakovu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad bankui, prieÅ¡ suteikiant paskolÄ , buvo žinoma apie S. M., D. K. ir L. K. susitarimÄ . Skundžiamame sprendime nurodoma ir tai, kad pagal Kreditavimo sutartį bankas pinigus pervedė į atsakovo S. M. sÄ skaitÄ , jis juos gavo, o kaip panaudojo gautus pinigus yra jo reikalas, ir tai nesudaro pagrindo pripažinti sandorį apsimestiniu.

Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai D. K. ir L. K. padarytos nusikalstamos veikos, nekeičia padarytų iÅ¡vadų bei atlikto įrodymų vertinimo, kadangi pagal Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju D. K. ir L. K. nėra Kreditavimo sutarties Å¡alys, byloje nenustatyta, jog tarp jų ir banko atsirado sutartinai teisinai santykiai, kaip nenustatyta ir sÄ lygų ginčo sandorį pripažinti apsimestiniu.

Vertinant bendrame aplinkybių kontekste, net tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota, kad yra sÄ lygos ginčo sandorį pripažinti apsimestiniu dėl subjekto, vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, kad negalimumÄ apsimestinio sandorio sudarymo fakto panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis, kurie sÄ Å¾iningai įgijo teises apsimestinio sandorio pagrindu, teismui nustačius, kad banko, kaip ginčo sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo prezumpcija nebuvo paneigta, atsakovas S. M. savo pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimo negalėtų pasiekti dar ir esant Å¡iam pagrindui.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje sandorį pripažinti sudarytu dėl apgaulės bÅ«tų nesÄ Å¾ininga banko atžvilgiu, kadangi banko, kaip ginčo sandorio Å¡alies, sÄ Å¾iningumo prezumpcija byloje nebuvo paneigta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas S. M. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinis - atmestas nepagrįstai.

Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodęs, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties ketinimai, realiai šių aplinkybių nesiaiškino, o priešieškinio reikalavimai būtent ir yra pagrįsti Kreditavimo sutarties šalių neatitikimu tikrajam teisinio santykio subjektui. Negana to, skundžiamame sprendime yra tik formaliai išdėstytos įstatymo nuostatos ir teismų praktika dėl apsimestinio sandorio, tačiau apsimestinį sandorį patvirtinančios aplinkybės realiai tirtos ir vertintos nebuvo.

Apeliantas nurodo, kad jis nėra Kreditavimo sutartimi suteikto kredito gavėjas. Pabrėžia, jog 2008 metais dirbo D. K. įmonėje vairuotoju. Darbdavio nurodymų nevykdymas bÅ«tų reiÅ¡kęs atleidimÄ iÅ¡ darbo, todėl prieÅ¡tarauti darbdavio valiai nebuvo realios galimybės. Darbdavio jam buvo liepta nuvykti į bankÄ ir pasiraÅ¡yti kažkokius dokumentus, kurių asmeniÅ¡kai bankui nebuvo pateikęs ir jų prasmės nesuvokė, dėl kredito suteikimo į bankÄ nesikreipė, jam buvo paaiÅ¡kinta, kad jam asmeniÅ¡kai dėl kredito jokių įsipareigojimų neatsiras.

Nesupranta, kaip bankas galėjo jam, neturinčiam jokio nekilnojamo turto, suteikti net 11584,80 Eur kreditÄ penkeriems metams, kai kredito mėnesinė grÄ Å¾inimo įmoka yra didesnė už jo tuo metu gautas mėnesines pajamas. Negana to, jo tariamai gautas kreditas buvo pervestas į L. K. sÄ skaitÄ , o jis laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. gegužės 1 d. nemokėjo jokių įmokų bankui pagal kredito sutartį, kadangi tÄ darė tikrieji kredito gavėjai S. K. ir L. K.. Be visų Å¡ių aplinkybių svarbu ir tai, kad Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad L.

K., S. K. ir jų pažįstama banko darbuotoja, pasinaudodami juo, įgijo didelės vertės turtÄ - 11584,80 Eur. Todėl tvirtina, kad pagal byloje esančius duomenis turėjo bÅ«ti nuspręsta, jog Kreditavimo sutartis buvo sudaryta apgaulės įtakoje, o teismas, padaręs prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties pripažinimÄ negaliojančia dėl apgaulės įtakos.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė ir procesines teisės normas, nebuvo objektyvus, gynė ne jo teisėtus interesus, o kreditÄ suteikusio banko ir jo teisių perėmėjos interesus, visapusiÅ¡kai netyrė visų bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimus ir netinkamai taikydamas įstatymus.

Vertina, kad, teismo posėdyje neapklausus atsakovų L. K. ir L. K., teismas negalėjo priimti pagrįsto ir teisėto sprendimo byloje. Be to, teismas sprendime formaliai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, nesivadovavo teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, įtvirtintais CPK, kadangi visiÅ¡kai nekreipė dėmesio į jo nurodytas aplinkybes apie turtinę padėtį, galimybes gauti kreditÄ , santykius tarp jo ir atsakovų, į tai, kad metus laiko jis asmeniÅ¡kai nemokėjo mokėjimų pagal kredito sutartį, o jas minėtu laikotarpiu mokėjo L.

K. ir S. K..Apelianto vertinimu, šioje civilinėje byloje teisėtas pagrįstas sprnedimas negalimas tol, kol yra nebaigtas Utenos apskrities policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai nusikalstamų L. K. ir S. K. veiksmų įgyjant 11548,80 Eur vertės turtÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinys ieÅ¡kovei ir atsakovams L.

K., D. K. dėl Kreditavimo sutarties dalies, pagal kuriÄ jis yra kredito gavėjas, pripažinimo negaliojančia CK 1.91, 1.87 straipsnių pagrindais ir pripažinimo, kad kredito gavėjais pagal Kreditavimo sutartį atsakovus L. K. ir D. K.. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustačius bylos aplinkybes ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, tinkamai pritaikius ir iÅ¡aiÅ¡kinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnis).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 15 d. pradinė kreditorė ir pirminė ieÅ¡kovė AB DNB bankas ir Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikianti per savo struktÅ«rinį padalinį Lindorff Oy filialÄ , sudarė Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartį, kuria perleido Lindorff Oy reikalavimo teisę į atsakovo S. M. vardu susidariusį įsiskolinimÄ .

Taip pat byloje esantys duomenys rodo, kad 2008 m. gegužės 30 d. S. M. su AB DNB banku (ankstesnis pavadinimas AB DnB NORD bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ bankas S. M. suteikė 11584,80 Eur vartojimo kreditÄ . AB DnB banke esančios atsakovo S. M. vardu esančios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad 2008m. gegužės 30 d. į atsakovo S. M. vardu atidarytÄ atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ AB DnB NORD banke buvo pervesta 11584,80 Eur pagal Kreditavimo sutartį bei laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. nuskaičiuoti dokumentų įforminimo bei draudimo mokesčiai pagal tÄ pačiÄ Kreditavimo sutartį.

Vartojimo kreditas buvo suteiktas iki galutinio jo grÄ Å¾inimo termino 2013 m. balandžio 30 d. ir turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas dalimis kartu sumokant nustatyto dydžio palÅ«kanas už naudojimÄ si vartojimo kreditu kiekvienÄ mėnesį, kaip tai buvo numatyta Ä®mokų mokėjimo grafike prie Kreditavimo sutarties. Nustatytu laiku įmokos nebuvo mokamos, dėl ko pirminė ieÅ¡kovė 2016 metais kreipėsi į pirmosios instancijos teismÄ dėl skolos iÅ¡ atsakovo S. M. priteisimo.Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, sprendė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo S. M. yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pagrįstas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio nepagrindžia jokie įrodymai.

Nesutikdamas su tokiu vertinimu, atsakovas S. M. apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiÅ¡kai ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius argumentus, kad jis Kreditavimo sutartį sudarė apgaulės įtakoje bei kad tikrieji kredito gavėjai yra L. K. ir D. K.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus bei iÅ¡nagrinėjęs skundžiamÄ sprendimÄ bei procesinius Å¡alių dokumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ .

Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad Kreditavimo sutartis sudaryta apgaulės įtakoje, nes, bÅ«damas D. K. darbuotoju, jis neturėjo galimybės prieÅ¡tarauti ar nesutikti su darbdavio reikalavimu sudaryti šį sandorį, patikėjo atsakovų aiÅ¡kinimu, jog jam nekils pareiga grÄ Å¾inti kreditÄ . Tačiau apeliaciniame skunde kartu dėstomi argumentai, jog tikroji faktiÅ¡kai kredito sumÄ gavusi Kreditavimo sutarties Å¡alis yra ne jis, o L. K. ir D. K., o teismas neįvertino tikrųjų sandorio Å¡alių ketinimų bei valios bei fakto, kad jis buvo tik statytinis.

Tokios apelianto iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad jis praÅ¡o Kreditavimo sutarties dalį, pagal kuriÄ jis yra kredito gavėjas, pripažinti negaliojančia CK 1.87 straipsnio bei 1.91 straipsnio pagrindais. Tačiau tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti ir patvirtinti byloje esančių įrodymų visuma. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, nesutinka ir su apelianto argumentais, jog Kreditavimo sutartis yra apsimestinis sandoris. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2011;

Nr. 3K-3-85-695/2017).Atsakovas S. M., tvirtindamas, jog jis tik formaliai pasirašė dokumentus, tačiau tikrieji kredito gavėjai yra L. K. ir D. K., nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad, sudarydamas Kreditavimo sutartį ar pasiraÅ¡ydamas kitus banko dokumentus, atsakovas bÅ«tų nurodęs, jog tikrieji kredito gavėjai yra jo nurodomi asmenys. Vien tai, kad, į savo sÄ skaitÄ gavęs 11584,80 Eur kreditÄ , atsakovas faktiÅ¡kai visÄ pinigų sumÄ 2008 m. birželio 2 d. pervedė L.

K., kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepaneigia fakto, kad kredito gavėjas yra atsakovas S. M., nes savo sÄ skaitoje esančias lėšas jis galėjo valdyti, naudoti ir jomis disponuoti savo nuožiÅ«ra. Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. birželio 9 d. apklausoje apeliantas pripažino, kad L. K. jam už suteiktÄ paslaugÄ , t. y. paskolos paėmimÄ savo vardu, tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo paimta paskola, grynais sumokėjo 1000 Lt, kuriuos iÅ¡leido savo reikmėms. Be to, S. M. vardu AB DnB banke esančios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad delspinigių, palÅ«kanų bei kredito dalių mokėjimas buvo atliekamas bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog jis pats jokių mokėjimų pagal sudarytÄ Kreditavimo sutartį neatliko, nesuprato sandorio turinio, esmės, sÄ lygų, o gauta kredito suma nepasinaudojo.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Kreditavimo sutartį dėl 11584,80 Eur kredito gavimo pasirašė bÅ«tent atsakovas S. M., kuris Å¡io fakto ir neginčija. 2008 m. gegužės 30 d. paraiÅ¡kos kreditui gauti, kredito gavėjo sutikimo dėl jo pateiktų duomenų patikrinimo tikslais, banko sÄ skaitos sutarties, kuriuos atsakovas S. M. taip pat yra pats pasirašęs, turinys pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog suteikiant kreditÄ apeliantui buvo įvertinta jo finansinė padėtis bei tai, ar jis turi kitų finansinių įsipareigojimų.

Taigi pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo aptariamÄ kredito suteikimo sandorį pripažinti apsimestiniu bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog banko darbuotojai, prieÅ¡ suteikdami paskolÄ , tinkamai atliko savo darbÄ bei patikrino atsakovo kaip kliento patikimumÄ . TÄ kartu patvirtina ir byloje esantys duomenys – 2014 m. rugsėjo 2 d. poėmio protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėja iÅ¡ AB DNB banko paėmė atsakovo S. M. pasiraÅ¡ytų dokumentų originalus.

Kartu Å¡ie duomenys leidžia atmesti kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino nurodytų aplinkybių dėl jo nesikreipimo į bankÄ siekiant gauti kreditÄ , dokumentų neteikimo, pinigų negavimo į savo sÄ skaitÄ ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų apie tai, kad AB DNB bankas, kaip Kreditavimo sutarties Å¡alis, siekė Å¡ia Kreditavimo sutartimi pridengti kitÄ sandorį ar iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ tokiÄ sutartį sudaryti ne su apeliantu.

Atsižvelgiant į tai, net ir galimai buvęs susitarimas tarp atsakovo S. M. ir atsakovų L. K. bei D. K. dėl gautų piniginių lėšų perskolinimo, nesudaro pagrįsto pagrindo iÅ¡vadai, kad Kreditavimo sutarties Å¡alys sudarė apsimestinį sandorį, juo labiau, kad ir pats apeliantas nenurodo, kokį tada sandorį pridengė Kreditavimo sutartis ir kokį iÅ¡ tikrųjų sandorį Å¡alys (apeliantas ir bankas) turėjo galvoje. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų apie banko nesÄ Å¾iningumÄ , apgaulę ar kokį nors susitarimÄ dėl sandorio pobÅ«džio su bent vienu iÅ¡ atsakovų, tai apsimestinio ar sandorio sudarymo dėl apgaulės sudarymo tikimybė yra mažai tikėtina. Sutiktina su ieÅ¡kovės byloje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, kad atsakovo reikalavimas dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo apsimestine ir kredito gavėjų teisių bei pareigų perkėlimo L.

K. ir D. K. iÅ¡ esmės yra reikalavimas pakeisti skolininkÄ , t. y. perkelti skolÄ , kam, pagal CK 6.116 straipsnio nuostatas, reikalingas kreditoriaus sutikimas, kurio, pagal byloje esančius duomenis, AB DNB bankas davęs nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad Kreditavimo sutartį yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Apelianto teiginiai, kad Kreditavimo sutartį jis sudarė įkalbėtas, papraÅ¡ytas ar priverstas savo darbdavio D.

K., nėra įrodyti byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), o vien atsakovo tvirtinimas, kad jis neturėjo kito pasirinkimo, antraip bÅ«tų netekęs darbo, vertinamas kritiÅ¡kai. IÅ¡ bylos duomenų labiau tikėtina, kad apelianto ir L. ir D. K. tarpusavio santykiai nebuvo vien darbiniai. Pats apeliantas pripažįsta, kad jis atsakovais pasitikėjo, kad jam už suteiktÄ paslaugÄ buvo sumokėta 1000 Lt, o darbo užmokestis pakeltas iki 2200 Lt, kad paskolas atsakovams buvo paėmę ir kiti jam žinomi asmenys, kad po paskolos suteikimo bendravo, tikėjo, jog atsakovai paskolÄ grÄ Å¾ins ir jam pareigų jÄ grÄ Å¾inti neatsiras, atsakovė jam aiÅ¡kinosi dėl galimos klaidos gavus įspėjimÄ iÅ¡ banko.

Be to, atsakovas tvirtina, kad vykdė atsakovų L. ir D. K. nurodymus, kadangi buvo didelė rizika netekti darbo, tačiau, iÅ¡ kitos pusės, atsakovas tik už 1000 Lt atlyginimÄ Â ir jam žinant, kaip pats tvirtina, kad tegauna apie 300 Eur atlyginimo, jis nebijo rizikos prisiimti 11584,80 Eur kreditorinį įsipareigojimÄ bankui. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs L. K. bei D. K., neturėjo galimybės tinkamai įvertini visų reikÅ¡mingų aplinkybių, kadangi Å¡ie asmenys galėjo patvirtinti jo nurodomas aplinkybes.

Å iems atsakovams teismo Å¡aukimai į teismo posėdį nustatyta tvarka buvo bandomi įteikti, tačiau to padaryti nepavyko. Todėl apie jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti ir apie teismo posėdį praneÅ¡ta vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Å ie asmenys į pirmosios instancijos parengiamÄ jį ir teismo posėdį neatvyko, byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant. Pažymėtina, kad iÅ¡ teismo posėdžių garso įrašų nustatyta, kad pats apeliantas, 2017 m. balandžio 20 d., liepos 18 d., rugsėjo 21 d. posėdžiuose neprieÅ¡taravo, kad byla bÅ«tų nagrinėjama atsakovams nedalyvaujant.

Byloje yra duomenys apie tai, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltinų tyrimo skyriaus Ekonominio nusikaltimų tyrimo poskyryje atliekamas ikiteisminio tyrimas, kuriame atsakovei L. K. tuo metu buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas bei jai išduotas Europos arešto orderis. Taigi galima pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės išnaudojo teisės aktuose įtvirtintas protingai prieinamas galimybes apklausti L. K. bei D. K., tačiau to padaryti nepavyko dėl objektyvių priežasčių.

Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad vien Å¡i aplinkybė sutrukdė teismui priimti teisingÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ .Apeliacinės instancijos teismas plačiau nenagrinėja ir nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civilinės bylos sustabdymu dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, kadangi Å¡is klausimas yra iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad atsakovės L. K. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas negali turėti įtakos reikalavimui dėl Kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi ikiteisminiam tyrime nėra sprendžiamas Å¡ios sutarties teisėtumo klausimas.Kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. M. apeliacinis skundas yra atmetamas, iÅ¡ jo valstybei priteisiamas 275,00 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas pateikiant apeliacinį skundÄ buvo atidėtas (teismas apeliacinį skundÄ priėmė nenustatęs trÅ«kumų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 96 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a :             Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2017 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IÅ¡ atsakovo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 275,00 Eur žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundÄ (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000). Teisėjų kolegija:                                                                                            Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                                                                                          Margarita Dzelzienė                                                                                                                     Birutė Jonaitienė