Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f061f034-c83a-41e7-b2bf-2b9313dccad4 KI-generiert

Court dismissed parole application due to insufficient evidence of behavioral correction and continued alcohol risk.

Geschäftsnummer f061f034-c83a-41e7-b2bf-2b9313dccad4
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The Kaunas Regional Court dismissed the prosecutor's appeal against a district court decision denying equal release from a correctional facility. The defendant, V. G., had been convicted of drunk driving and was found to have a history of drinking while incarcerated and associating with problematic individuals. The court ruled that despite some positive rehabilitation efforts, the risk of relapse into alcohol abuse and associated criminal behavior remained too high to justify early release.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 punktas; 9 dalis: Equal release from a correctional facility requires sufficient evidence of behavioral correction and a low risk of reoffending, which was not met in this case due to the defendant's history of alcohol abuse and social risks.

Schlagwörter

KI-generiert
equal release from correctional facility alcohol abuse risk assessment behavioral correction evidence parole denial grounds rehabilitation progress evaluation

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 9 dalis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

                                                                              Nr. 1S-1442-594/2015                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          2.5.19.                                                                                               KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. liepos 20 d.                                                                        Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R.

Č. (toliau – prokurorė) skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 27 d. nutarimas Nr. 94-259 taikyti nuteistajam V. G. (toliau – V. G.) lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė : V. G. 2005 m. birželio 21 d. Å iaulių apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundÄ , 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundÄ atmetė Å iaulių apygardos teismo 2005 m. birželio 21 d. nuosprendį palikdamas nepakeistÄ . Nuosprendis įsiteisėjo – 2005 m. rugsėjo 22 d.Bausmės pradžia – 2005 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. vasario 9 d.2015 m. gegužės 27 d. Komisija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo V. G. praÅ¡ymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nutarimu Nr. 94-259 nutarė taikyti nuteistajam V.

G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos jam neatlikus 2 (dvejų) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių 12 (dvylikos) dienų laisvės atėmimo bausmės dalies, per likusios neatliktos bausmės dalį siÅ«lant teismui nustatyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.  2015 m. liepos 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimas Nr. 94-259 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo V. G. buvo patvirtintas, nustatant nuteistajam BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas.

Skundu apygardos teismui prokurorė praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti patvirtinti 2015 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam V. G.. Prokurorės teigimu, tvirtindamas Komisijos nutarimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės rėmėsi tik nutarime nurodytomis nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis ir nevertino jo elgesį bausmės atlikimo metu neigiamai apibÅ«dinančių aplinkybių, nors pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas turi spręsti iÅ¡ bylos duomenų visumos.

Pasak prokurorės, nors nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, bÅ«tina visuma aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .Pasak prokurorės, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V.

G. nepriekaiÅ¡tingai elgėsi tik iki 2010 metų, po ko pradėjo daryti Å¡iurkščius nustatytos vidaus tvarkos pažeidimus ir jo elgesys ėmė blogėti. Nutarimo priėmimo metu buvo praėję mažiau nei du mėnesiai po paskutinės nuobaudos panaikinimo, todėl, prokurorės įsitikinimu, vis dar anksti daryti iÅ¡vadÄ , kad V. G. mÄ styme ir elgesyje įvyko pozityvÅ«s pokyčiai. Pabrėžiama ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimÄ - nužudymÄ kankinant ar kitaip itin žiauriai.

Å ios aplinkybės rodo nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos didelį pavojingumÄ visuomenei, o sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų klausimÄ reikia atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , kad pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistajam nutarimo dienÄ likusi neatliktos bausmės dalis yra labai didelė, todėl, taikant lygtinį paleidimÄ , prokurorės įsitikinimu, bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ , kas gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalstant ateityje. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. Č. skundas tenkinamas.Sutinkamai su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus Å¡ias aplinkybes ir padarius iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .Aptartos teisės normos kontekste vertinant prokurorės skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ matyti, kad V. G. jau yra atlikęs įstatyme numatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančiÄ svarstyti lygtinio paleidimo klausimÄ , taip pat yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas formaliai leistų svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, svarstant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutÄ , vien tik formaliojo pagrindo nepakanka. Turi bÅ«ti vertinama visuma aplinkybių, reikÅ¡mingų pataisos procesui. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir BVK 8 str. 1 d. bei 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, atsižvelgdamas ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet įvertindamas ir nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jos pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Å iuo aspektu svarbu paminėti, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems įstatyme numatytÄ bausmės dalį. PrieÅ¡ingai, lygtinio paleidimo taikymas yra iÅ¡imtinė teisė, taikoma įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ ir, kurioms esant galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aptartų duomenų kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , vis tik pritartina prokurorės skundo argumentams, kad lygtinio paleidimo institutas V. G. atžvilgiu nagrinėjamu atveju pritaikytas nepagrįstai, neįvertinus visų lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos lemiančių veiksnių – nuteistojo asmenybės, nusikaltimo, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumo, visuomenės intereso, jo elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu bei kitų lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių, apsiribojant vien tik formaliu nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų iÅ¡dėstymu.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, toks Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimas nėra pagrįstas, todėl naikintinas.Priimant tokį sprendimÄ visų pirma pažymėtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už itin sunkaus BK 129 str. 2 d. 6 p. įtvirtinto nusikaltimo padarymÄ , sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Nusikaltimas buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, V. G. veikiant sÄ moningai ir valingai pasirinkus bÅ«tent tokį savo elgesio variantÄ , esant mažareikÅ¡mei dingsčiai (dėl nugerto degtinės butelio) ir pasižymėjo ypatingu žiaurumu (nukentėjusiajam buvo suduota net 80 smÅ«gių), kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, rodo ne tik įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir paties nuteistojo ypatingÄ pavojingumÄ visuomenei.

Akivaizdu, jog tokiai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir įstatymų leidėjas, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 129 str. 2 d. 6 p., padarymÄ numatydamas itin griežtÄ laisvės atėmimo nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba iki gyvos galvos bausmę. Å iame kontekste akcentuotina, kad nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtÄ bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesÄ , jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmės dalį, kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Ä®vertinus V. G. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2018 m. vasario 9 d.), atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo smurtinį pobÅ«dį bei ypatingÄ pavojingumÄ , daroma iÅ¡vada, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už itin pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Å iuo aspektu pritartina prokurorės vertinimui, kad vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , kuris realizuojamas tik faktiÅ¡kai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Å io principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Juk lygtinis paleidimas yra bausmės atlikimo tÄ sa, tik vykdoma Å¡velnesne forma, neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl taikytinas tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad ir Å¡velnesne bausmės forma bus pasiekti bausmės tikslai.AnalogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir įvertinus buvusius nuteistojo teistumus.

IÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. G. du kartus buvo teistas ir praeityje (teistumai iÅ¡nykę). Jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto – padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , kas leidžia pagrįstai manyti, kad anksčiau taikytos nuteistojo padėtį lengvinančios priemonės nebuvo efektyvios, jų taikymas nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė bei leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkme ir Å¡iuo atveju tikintis, kad jis turės pakankamai valios bei motyvacijos sÄ Å¾iningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Å iuo aspektu vertinant V. G. buvusius teistumus matyti, kad jo nusikaltimai savo pobÅ«džiu bei pavojingumu sunkėjo, kas, atsižvelgiant į neigiamai visuomenėje vertinamÄ nuteistojo pasirinktÄ gyvenimo bÅ«dÄ , buvusį iki laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, atskleidžia nuteistojo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad V. G. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , atkreiptinas dėmesys į nusikaltimo, už kurio padarymÄ Å¡iuo metu nuteistasis atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, pobÅ«dį. V. G. veiksmai pasižymėjo ne tik ypatingu žiaurumu (nukentėjusiajam suduota ne mažiau 80 smÅ«gių), bet ir visiÅ¡kai mažareikÅ¡me dingstimi (dėl nugerto degtinės butelio). Sprendžiant V. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , pažymėtina ir tai, kad, prieÅ¡ingai nei konstatavo apylinkės teismas, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat nebuvo nepriekaiÅ¡tingas ir nepasižymėjo tokiomis iÅ¡skirtinėmis savybėmis, kurios leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Sutinkamai su 2015 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, už kÄ jam buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos. Ir nors Å¡iuo metu nuobaudos negalioja, tačiau jų egzistavimas vis tik parodo atsainų V. G. požiÅ«rį į jo atžvilgiu vykdomÄ priežiÅ«rÄ ir leidžia abejoti jo tolesne elgesio korekcija sutikimu lygtinio paleidimo atveju. Å iuo aspektu pritartina prokurorės įžvalgai, jog V.

G. elgesys buvo nepriekaiÅ¡tingas tik iki 2010 metų. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, iki 2010 m. balandžio 26 d. dienos, kai V. G. buvo paskirta pirmoji drausminė nuobauda, nuteistasis buvo net aÅ¡tuonis kartus skatintas, jokių nuobaudų neturėjo, elgėsi nepriekaiÅ¡tingai, tačiau po minėtos nuobaudos paskyrimo, laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietos režimo reikalavimus jis pažeidė dar du kartus, kas leidžia pagrįstai manyti, jog asmuo nesugeba ilgÄ laikÄ savo elgesio nukreipti teigiama linkme.

Nepakankamas nuteistojo pastangas pasitaisyti, aukštesniojo teismo įsitikinimu, rodo ir jo požiūris į socialinės reabilitacijos programas. Nors, sutinkamai su 2015 m. balandžio 29 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. G. dalyvavo adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, tačiau didelio susidomėjimo jomis nerodė. Vertinant prokurorės skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos visuma patvirtina, kad V.

G. savo elgesį vertina ir analizuoja daugiau pavirÅ¡utiniÅ¡kai, sunkiai iÅ¡sako veiksmus, kurie lėmė jo didėjantį nusikalstamÄ elgesį. Teigia, jog nusikaltimus įvykdė iÅ¡ neturėjimo kÄ veikti, pasidavė kitų neigiamai įtakai, kas neabejotinai atskleidžia itin ciniÅ¡kÄ V. G. požiÅ«rį tiek į padarytÄ nusikaltimÄ , tiek į nusikaltimu sukeltas pasekmes. Be to, iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo valios savybės iÅ¡ugdytos silpnai, o jo vertybių sistemoje dominuoja asocialios ir hedonistinės (asmeninio malonumo) vertybės, kas, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vis tik neigiamai charakterizuoja asmenį ir parodo jo lengvabÅ«diÅ¡kumÄ .

Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo V. G. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys ir į Alytaus pataisos namų Psichologinės tarnybos iÅ¡vadoje konstatuotus aplinkybes, galinčias įtakoti nuteistojo nusikalstamÄ elgesį ateityje: tai alkoholio vartojimo problema ir dėl to iÅ¡kylančios elgesio problemos (bÅ«damas apsvaigęs, nesiorientuoja aplinkoje, neįvertina esamos situacijos, nenumato savo elgesio pasekmių); netinkamai pasirinktas gyvenimo bÅ«das, bendravimas su linkusiais iÅ¡gerti, asocialiais asmenimis; ankstesni režimo pažeidimai (pataisos namuose baustas drausmine tvarka).

Å iame kontekste iÅ¡skirtina alkoholio vartojimo problema, kadangi nusikaltimas, už kurio padarymÄ V. G. Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas nuteistajam bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio. Nors V. G. teigimu, alkoholio jis Å¡iuo metu nevartoja, o siekdamas iÅ¡vengti su jo vartojimu susijusių problemų, lanko ir anoniminių alkoholikų susirinkimus, tačiau, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, tai vis tik nėra pakankamas pagrindas besÄ lygiÅ¡kai teigti, kad išėjęs į laisvę V.

G. negrįš prie senų savo įpročių (asocialaus gyvenimo bÅ«do, įskaitant ir alkoholio vartojimÄ ). Akivaizdu, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje alkoholio vartojimas yra griežtai draudžiamas, už Å¡ios tvarkos pažeidimÄ nuteistajam gresia itin griežta drausminė nuobauda, tačiau, užkirsti keliÄ alkoholio vartojimui V. G. bÅ«nant laisvėje, galimybės ribotos, kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo piktnaudžiavimas alkoholiu, gali tapti vienu iÅ¡ jo pakartotinį nusikalstamumÄ skatinančių veiksnių.Ir nors yra ir V.

G. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrÄ nuteistojo elgesio korekcijÄ teigiama linkme, (buvo skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, įgijo tekintojo, apdailininko bei Å¡altkalvio specialybes, dirba), tačiau jos Å¡iuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo suÅ¡velninti bausmės atlikimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad nuteistojo padaryta veika, jos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistÄ jį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys veiksniai Å¡iuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamÄ V.

G. elgesio korekcijÄ , leidžiančiÄ manyti, jog jis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu bÅ«du, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, V. G. atžvilgiu priimant naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ atsisakant patvirtinti Komisijos 2015 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 94-259 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės R. Č. skundÄ tenkinti.Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ : atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 94-259 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                           Albinas Antanaitis