Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f05f6c31-41da-41ad-b8ef-9b47bcfaeac4 KI-generiert

Court allows child removal order based on proven domestic violence and failure to protect the child's safety.

Geschäftsnummer f05f6c31-41da-41ad-b8ef-9b47bcfaeac4
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Gutgeheissen (Allowed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the parents' appeal and upheld the lower court's order to remove their children due to evidence of domestic violence. The State Child Protection Agency reported severe neglect and abuse, including physical harm to the sister and emotional distress to the daughter, which the police failed to address. The appellate court ruled that the primary goal is the child's safety and well-being, justifying the removal as a protective measure rather than punishment.

Legislator-Regeste

KI-generiert

CK 3.254 str. 3 punktas; CK 3.3 str. 1 dalis: The removal of children from parents is not a punishment but a protective measure justified by the principle of prioritizing the child's rights and interests when there is evidence of harm or neglect.

Schlagwörter

KI-generiert
child protection removal domestic violence evidence best interests of child state child protection agency appeal dismissal family law procedure safety priority

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Civil Code of the Republic of Lithuania, Article 3.254, Paragraph 3
parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes ji pyksta, jaučia nuoskaudÄ , galimai siekia atkerÅ¡yti tėvams duodama tokius paaiÅ¡kinimus apie neva esamÄ smurtÄ Å¡eimoje, arba galimai buvo paveikta trečiųjų asmenų, nes iÅ¡ tiesų nori grįžti gyventi pas tėvus. 31.6.
Civil Code of the Republic of Lithuania, Article 3.3, Paragraph 1
parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes ji pyksta, jaučia nuoskaudÄ , galimai siekia atkerÅ¡yti tėvams duodama tokius paaiÅ¡kinimus apie neva esamÄ smurtÄ Å¡eimoje, arba galimai buvo paveikta trečiųjų asmenų, nes iÅ¡ tiesų nori grįžti gyventi pas tėvus. 31.6.
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Article 337, Paragraph 1, Item 1
Civil Procedure Code of the Republic of Lithuania, Article 338

Zitierte Rechtsprechung

KI-generiert
Supreme Court of Lithuania, Civil Case No. 3K-3-444/2014
Supreme Court of Lithuania, Civil Case No. 3K-3-548-915/2015
Supreme Court of Lithuania, Civil Case No. 3K-3-280-969/2017

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Civilinė byla Nr. e2S-783-854/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07694-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4.; 3.4.5.20.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (suinteresuotų asmenų) I.

M. ir V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties pagal pareiÅ¡kėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų, suinteresuoti asmenys V. M., I. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnamečius vaikus I.

M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusiÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų tėvų I. M. ir V. M..

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2019 m. lapkričio 13 d. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), kad gimnazijos Å¡vietimo pagalbos specialistams kelia nerimÄ individualių pokalbių metu iÅ¡sakyti nepilnamečio vaiko I. M. iÅ¡gyvenimai, kuri savo Å¡eimoje yra galimai patyrusi fizinį smurtÄ . Specialistai nurodė pastebintys nepriežiÅ«rÄ : mergaitei reikalinga dantų plokÅ¡telė, kuriai mergaitė taupo pati, atidėdama močiutės skirtus pinigus maistui. Mergaitė patiria didelę emocinę įtampÄ , nesijaučia saugi. Kviesta Å¡eima pokalbiui neatvyko, specialistai tėvų gyvenamojoje vietoje nerado, prisiskambinti motinai I. M. nepavyko. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-asis veiklos skyrius 2020 m. sausio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

3. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad bendravimo 2020 m. kovo 4 d. su I. M. metu ji paaiÅ¡kino, kad tėvai, auklėdami jÄ ir seserį J., naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ , paminėjo vienÄ Ä¯vykį vasarÄ , kai tėvas buvo labai piktas dėl to, kad motinos nebuvo namuose (tuo metu motina vartojo alkoholį), paėmė dirÅ¾Ä ir mušė maÅ¾Ä jÄ sesutę J., kuri pasislėpė pas I. po stalu, o tėvas jÄ iÅ¡traukė ir mušė diržu. I. nurodė, jog užstojo sesutę ir taip pat gavo nuo tėvo.

Nurodė, jog prisimena atvejį, kai tėvas mušė seserį J. per galvÄ . I. pokalbio metu buvo liÅ«dna, jautri, baikÅ¡ti, akyse kaupėsi aÅ¡aros, ji pažymėjo, kad namuose tvyro įtampa, tėvai nuolat tarpusavyje pykstasi dėl motinos girtuokliavimo, į konfliktus įtraukiami vaikai. Mergaitė tvirtino, jog vasarÄ mama jÄ bausdama savaitę nedavė valgyti, o Å¡iuo metu jai įėjus į virtuvę, mama pradeda rėkti ir iÅ¡varo. Skyriaus specialistėms pasidomėjus apie vaiko mitybÄ , mergaitė vartojo žodį „užkÄ sti“, t. y. ji tik užkandžiauja, nevalgo Å¡ilto maisto.

Pasidomėjus, kÄ ji valgė tÄ dienÄ , I. atsakė, jog nieko. Mergaitė nurodė, jog rėkdamas tėvas naudoja tokius žodžius, kaip „tegul ji mirÅ¡ta“, „kam jos reikia“, „tegul iÅ¡eina ir gyvena kitur“. Kalbėdama apie tai I. susigraudino. I. nurodė, jog pinigus pietums mokykloje duoda senelė. Mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimta iÅ¡ Å¡eimos, nurodė, jog norėtų gyventi su vyresniÄ ja seserimi I. Nepilnametė teigė, jog labai bijo tėvo, pasakojo, kad po pokalbio su policija tėvas labai rėkė, naudojo necenzÅ«rinę leksikÄ .

I. teigė, kad norėtų gyventi su tėvais tik jeigu jie pasikeistų, bÅ«tų geri. 2020 m. kovo 4 d. apsilankius J. M. ugdymo įstaigoje, Vilniaus darželyje-lopÅ¡elyje (duomenys neskelbtini), mergaitė nurodė, jog tėvas mušė per galvÄ . Pokalbio metu, darželio pedagogės nurodė, jog VšĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjime Nr. 128259 nurodytas vaiko nervų sistemos sutrikimas, todėl darželis prašė tėvų kreiptis į sveikatos įstaigÄ dėl vaiko iÅ¡tyrimo, kad galima bÅ«tų pritaikyti mergaitei tinkamÄ ugdymÄ , tačiau tėvai kreiptis į gydymo įstaigÄ atsisakė.

Auklėtojos nurodė, jog J. darželyje valgo tik duonÄ , kartais vaisius. Tėvai dažnai vėluoja sumokėti už darželio paslaugas, J. aprengta labai skurdžiai, neÅ¡ioja tuos pačius drabužius.

4. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pasak vaikų motinos I. M. prieÅ¡ vaikus niekada nebuvo naudojamas fizinis smurtas, ji neigė, kad I. kada nors bÅ«tų nubausta maisto jai nedavimu. I. M. paaiÅ¡kino, kad darželis, kurį lanko J., yra logopedinis, bet mergaitei darželyje logopedo pagalba neteikiama, pripažino, kad yra trenkusi I. per veidÄ , nes nepatiko, kÄ dukra jai kalbėjo. Tvirtino nežinanti apie vyro naudotas fizines bausmes. Vaikų tėvas V. M. nurodė, kad I. užsidaro savo kambaryje ir į jį neleidžia niekam įeiti.

PaaiÅ¡kino, jog tuo atveju, jei vaikas padaro kažkÄ netinkamo, tai suduoti vaikui nėra smurtas, o auklėjimas. V. M. pokalbio metu nuolat kėlė balsÄ , pertraukinėjo specialistus. V. M. tvirtino, kad jo vyresnioji dukra yra melagė, ligonė, o paklaustas dėl jai įtariamos diagnozės nurodė, kad ji yra fantazuotoja. V. M. negalėjo prisiminti, kada yra trenkęs J. per galvÄ , tačiau neneigė, kad yra trenkęs vaikui. Jis nurodė, kad jo sutuoktinė „jį „davedė“ iki psichiatro, jau antrus metus vartoja antidepresantus“.

V. M. teigė, kad jo sutuoktinė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to anksčiau prieÅ¡ jÄ smurtaudavo, tačiau nusibodo sutuoktinę auklėti, dabar jau jos nebemuÅ¡a, tvirtino, kad „visos bobos yra bukos, kvailos“, „pavargau“, „darbe visiÅ¡kai kvailos bobos“. Sutuoktinės praÅ¡omas elgtis ramiau, vyras iÅ¡ jos Å¡aipėsi.

5. PraÅ¡yme nurodoma, kad 2020 m. kovo 5 d. buvo kreiptasi į Policijos komisariatÄ dėl pakartotinio situacijos vertinimo. 2020 m. kovo 5 d. iÅ¡ J. M. darželio gautas raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad J. adaptacijos laikotarpiu vengė bendrauti su suaugusiais, mušė ir kandžiojo grupės vaikus, visiÅ¡kai nekalbėjo lietuviÅ¡kai. Tėvų susirinkime motina I. M. dalyvavo tik vienÄ kartÄ , tėvai neprisijungė prie tėvų virtualios grupės, skirtos bendrauti su tėvais, dalintis informacija socialiniuose tinkluose, nerodo susidomėjimo mergaitės ugdymo pasiekimais, vykstančiais renginiais, Å¡ventėmis.

6. Skyriuje 2020 m. kovo 6 d. buvo bendrauta su I. ir J. senelėmis I. M. ir N. D. bei mergaičių seserimi I. M. I. ir J. M. situacija 2020 m. kovo 9 d. įvertinta vadovaujantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 2020 m. kovo 9 d. buvo surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-264 ir Nr. 1VSV-265 ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis.

Laikinosios priežiÅ«ros priemonė nepaskirta, padarius iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ vaikus galimai smurtauja abu tėvai. Laikinoji priežiÅ«ra pas seneles bei mergaičių seserį pripažinta negalima, kadangi senelės ir sesuo nepripažįsta, kad tėvai naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ mergaites, tvirtina, jog tėvai tinkamai augina vaikus, jais rÅ«pinasi ir auklėja. Å iuo metu I. ir J. yra saugiai laikinai apgyvendintos VšĮ SOS vaikų kaimų Lietuvos draugijos globos centro budinčių globotojų Å¡eimose.

Pažymima, kad I. tÄ pačiÄ dienÄ budinčiai globotojai pasakė, kad Å¡eimoje prieÅ¡ jas buvo naudojamas smurtas, todėl jos paimtos iÅ¡ Å¡eimos. Mergaitė nurodė, jog namuose nepailsi, nes pastarÄ jį mėnesį miegojo po 3 val. per naktį, skundėsi nuovargiu, pasiÅ«lius prigulti – iÅ¡ karto užmigo.

7. Suinteresuoti asmenys V. M. ir I. M. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl teismo leidimo paimti iÅ¡ jų nepilnamečius vaikus I. M. ir J. M. atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. PrieÅ¡taravimuose nurodė, kad Skyrius 2020 m. kovo 4 d. anksti ryte be jokio teisinio pagrindo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos paėmė nepilnametę I. M. ir tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ Vilniaus lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) – nepilnametę J. M. Skyrius nesiėmė jokių veiksmų siekiant vertinti pagalbos vaikams ir (ar) Å¡eimai poreikį: nebuvo paskirtas atvejo vadybininkas bei nebuvo sudarytas pagalbos planas prieÅ¡ paimant nepilnametes mergaites. Tėvai iÅ¡ anksto nebuvo informuoti, nebuvo jokių medicininių dokumentų, kad prieÅ¡ nepilnamečius vaikus buvo naudotas fizinis smurtas.

I. M. nuolat vaikÅ¡to pas psichologÄ , tad ji yra linkusi iÅ¡sigalvoti situacijas, kurios neatitinka realybės. Atkreipia dėmesį, jog Skyrius 2020 m. kovo 5 d. registravo informacijÄ apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ . Å is faktas tik dar kartÄ patvirtina aplinkybę, kad abi nepilnametės mergaitės 2020 m. kovo 4 d. buvo paimtos neteisėtai, kadangi praneÅ¡imo apie naudotÄ smurtÄ registravimo data yra diena vėliau nei įvyko nepilnamečių vaikų paėmimas. Skyrius teigia, kad 2020 m. kovo 4 d. su tėvais buvo organizuotas susitikimas, tačiau tėvai į Skyrių buvo iÅ¡kviesti jau po nepilnamečių vaikų paėmimo.

Tai, kad prieÅ¡ vaikus tėvai nenaudojo jokio fizinio smurto, patvirtina ir 2020 m. kovo 6 d. Skyriuje pateikti I. M. (vyriausios dukters) paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matyti, kad tarp seserų yra artimas ryÅ¡ys, jos nuolatos bendrauja, rÅ«pinasi viena kita. Darytina iÅ¡vada, kad vyresnioji sesuo apie neva pavartotÄ tėvų bet kokį psichologinį ar fizinį smurtÄ bÅ«tų žinojusi, tačiau ji paneigė, kad tėvai bÅ«tų ėmęsi tokių veiksmų. I. nurodė, kad tiek I., tiek J., augdamos su savo tėvais, yra viskuo aprÅ«pintos, tinkamai auklėjamos.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad I. M. badauja, nes sesuo paliudijo, kad ji valgo, gamina pati. Be to, I. teigė, kad situacija yra perdėta ir patvirtino, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl I. paauglystės, nuotaikos kaitos. Ji patvirtino, kad I. nuolatos susiraÅ¡inėja internete su nepažįstamais asmenimis anglų kalba nakties metu, dėl to vyksta konfliktai su tėvais. Be to, I. M. patvirtino ir tai, kad I. yra tėvams melavusi dėl pamokų atlikimo. Skyriuje 2020 m. kovo 6 d. mergaičių senelė N. D. parašė paaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog I. ir J.

M. yra prižiÅ«rimos, kad abu tėvai rÅ«pinasi jomis, tinkamai maitina. Senelė mergaites dažnai mato, palaiko su jomis artimÄ ryšį, todėl tikėtina, kad ji bÅ«tų žinojusi apie tėvų naudotÄ fizinį ar psichologinį smurtÄ prieÅ¡ savo vaikus, tačiau ji aiÅ¡kiai patvirtino, jog I. niekuomet nesiskundė, kad prieÅ¡ jÄ bÅ«tų naudotas smurtas, ji niekuomet nėra mačiusi jokių smurto žymių. Be to, 2020 m. kovo 6 d. Skyriuje mergaičių močiutė I. M. parašė paaiÅ¡kinimÄ , kad su I. bendrauja labai gerai nuo pirmos klasės, o J. prižiÅ«rėdavo jau nuo 5 mėn. amžiaus.

Ji patvirtino aplinkybes, kad vaikai nuo pat mažumės yra mylimi ir prižiÅ«rimi, visuomet maitinami Å¡viežiai paruoÅ¡tu maistu. Kartu patvirtino aplinkybę, kad I. M. neklauso tėvų, nurodė nemačiusi, kad tėvai prieÅ¡ jÄ ar prieÅ¡ jos J. M. bÅ«tų naudoję fizinį ar psichologinį smurtÄ . Nurodė, jog I. netinkamai supranta visÄ susidariusiÄ situacijÄ . Be to, iÅ¡ VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2020 m. kovo 4 d. gautos pažymos patvirtina, kad I. ir J. M. yra visiÅ¡kai sveikos, nenustatyta jokių sumuÅ¡imų ar sužalojimų.

Taip pat nėra duomenų, kad mergaitės nelankytų mokyklos, be pateisinamos priežasties praleistų pamokas.

9. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad nepilnamečių vaikų atėmimas buvo nepagrįstas, atliktas neatsižvelgiant į tai, kas geriausia vaikams, nebuvo imtasi jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimas, santykių palaikymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad mergaitės buvo paimtos 2020 m. kovo 4 d. (trečiadienį), o jau savaitgalį mažesniajai mergaitei buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, tačiau nuo tėvų šis faktas buvo nuslėptas, nepateikta informacija, nors buvo kreiptasi dėl situacijos paaiškinimo.

Mergaitėms gyvenant pas tėvus nė karto nebuvo kviesta greitoji medicinos pagalba. Pažymėjo, kad 5 metų vaikÄ sieja ypatingas ryÅ¡ys su abiem tėvais, todėl jo paėmimas iÅ¡ Å¡eimos ir apgyvendinimas pas visiÅ¡kai nepažįstamÄ ir svetimÄ asmenį yra pasityčiojimas iÅ¡ tėviÅ¡kų jausmų. Skyriaus vedėjas G. B., 2020 m. kovo 16 d. atsakydamas į praÅ¡ymÄ , nurodė, kad 2020 m. kovo 9 d. I. ir V. M. Skyriui pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti vaikus, tačiau neteikė praÅ¡ymo pateikti dokumentų kopijas.

Toks teiginys yra visiÅ¡kai neteisingas. I. M. 2020 m. kovo 9 d. ranka parašė praÅ¡ymÄ pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu iÅ¡ jos buvo paimtos dukros.

10. Nurodė, kad pilnametė dukra I. M. bei mergaičių močiutė N. D. sutiko laikinai pagloboti mergaites, sutikimas buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas 2020 m. kovo 6 d. pateiktuose paaiÅ¡kinimuose, tačiau Skyriaus darbuotojai neatsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir mergaites atidavė visiÅ¡kai nepažįstamiems žmonėms. Pabrėžė, kad I. ir J. M. buvo paimtos 2020 m. kovo 4 d., o į teismÄ Skyriaus darbuotojai kreipėsi tik 2020 m. kovo 13 d., praleisdami įstatyme numatytÄ terminÄ , per kurį privaloma kreiptis į teismÄ .

Tokiais veiksmais Skyrius piktnaudžiavo turimais įgaliojimais, Å¡iurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas. Skyrius praÅ¡yme paimti vaikus nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kodėl buvo praleistas įstatyme nurodytas terminas ar kodėl nebuvo objektyviai įmanoma laiku teikti praÅ¡ymo teismui dėl leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų. Kartu Skyrius visiÅ¡kai ignoravo tėvus, atsisakydamas jiems suteikti bet kokiÄ su jų dukromis susijusiÄ informacijÄ . Skyriaus vyriausiųjų specialisčių A.

L. ir D. R.-B. neveikimas ar tikėtinai prieÅ¡ingas vaiko interesams veikimas yra nepateisinamas ir netgi baustinas. Vyriausioji specialistė A. L. kelias darbo dienas nekėlė telefono ragelio, neatsakė į elektroninius laiÅ¡kus, taip atsisakydama suteikti bet kokiÄ informacijÄ . Po kreipimosi į skyriaus vedėjÄ G. B. niekas nepasikeitė. Tik nuvykus į Skyrių buvo nurodyta, kad kita darbuotoja yra atsakinga už J. ir I. M. paėmimÄ iÅ¡ tėvų, nors tėvai nuo nepilnamečių vaikų paėmimo momento (2020 m. kovo 4 d.) apie tai nebuvo informuoti.

Tokias veiksmais visiškai nebuvo paisoma bendradarbiavimo principo. Dėl Skyriaus darbuotojų veiksmų piktnaudžiaujant savo įgaliojimais 2020 m. kovo 10 d. buvo pateiktas skundas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Procesinis sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo šiuo metu dar nėra priimtas. 2020 m. kovo 13 d. skundas dėl neteisėto vaikų paėmimo buvo pateiktas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei. Pažymėjo, jog 2019 m. gruodžio 16 d.

Skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Pirmojo PK 2-Ä jį veiklos skyrių, praÅ¡ydamas įvertinti pateiktÄ informacijÄ imtis veiksmų kompetencijos ribose, ir 2020 m. sausio 9 d. buvo gautas atsisakymas pradėti tyrimÄ , negavus objektyvių ir nenuginčijamų duomenų, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. Skyrius Å¡io nutarimo neskundė. Tyrimo metu buvo apklaustos (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė R.

L. ir mergaičių motina I. M.

11. Pažymėjo, kad Skyriaus specialistai daro nepagrįstas iÅ¡vadas teigdami, kad mergaitės nevalgo, tik užkandžiauja, kadangi vaiko pavartotas žodis „užkÄ sti“ negali bÅ«ti interpretuojamas taip, kad vaikai namie badauja. Be to, Å¡eima namuose kalba dvejomis kalbomis (lietuvių ir rusų), todėl mergaitės noras „užkÄ sti“ jokiu bÅ«du negali bÅ«ti interpretuojamas taip, kad vaikai namie badauja. Tėvai akcentavo, kad jie pagal galimybes prisideda prie vaikų visapusiÅ¡kos raidos, nuolatos skatina vaikus viskuo domėtis.

I. M. domisi sportu, daile, lanko chorÄ , tėvų ji yra nuolat skatinama gerai mokytis, aktyviai dalyvauti užklasinėje veikloje. Pažymėjo, kad I. M. iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėvais ir bÅ«ti jų auklėjama. Å eima gyvena tvarkinguose namuose, suteikia kiekvienai mergaitei pakankamai asmeninės erdvės, turi pastovias pajamas. I. M. yra teigiamai charakterizuojama darbovietėje, kurioje dirba jau beveik 7 m., yra atsakinga ir kruopščiai atlieka jai pavestÄ darbÄ , drausminių nuobaudų neturi, yra sÄ Å¾ininga ir pareiginga.

Atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog I. M. turi problemų su alkoholio vartojimu ar bÅ«tų vartojusi alkoholį namuose, nepilnamečių vaikų akivaizdoje. I. ir V. M. yra tvarkinga Å¡eima, abu tėvai turi pastovų darbÄ , pastovias pajamas, neturi teistumo.

12. LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija pateikė pirmosios instancijos teismui informacijÄ , kad 2020 m. kovo 4 d. J. M. ir I. M. perkeltos iÅ¡ biologinės Å¡eimos į LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centro (toliau – Globos centras) budinčių globotojų Å¡eimas. Mergaitės laikinai apgyvendintos budinčių globotojų Å¡eimose Nr. 1 ir Nr.

13. Mergaitėms atvykus į Globos centrÄ , I. užmigo. Vėlesnio pokalbio metu skundėsi, kad nuolat neiÅ¡simiega. Budinčioms globotojoms mergaitės pasakojo, kad namuose negaudavo valgyti, mama vartojo alkoholį, tėvÄ apibÅ«dino kaip psichiÅ¡kai nestabilų, pasakoja, kad jis dažnai smurtaudavo prieÅ¡ vaikus, ypač J. Sudarant I. M. adaptacijos programÄ , budinčios globotojos Å¡eimoje organizuotas individualus pokalbis su globotoja Nr.

13. Pokalbio metu globotoja nurodė, kad vaikas Å¡iuo metu valgo gerai, miega gerai, skiriami vitaminai, susitelkusi ties mokslais. Mergaitė iÅ¡sako, kad nenori bendrauti su mama, vyresniÄ ja seserimi. Globėja mano, kad tokia mergaitės reakcija gali bÅ«ti gynyba, jaučiamas pyktis, nuoskauda. Globotoja nurodo, kad mergaitei reikalinga psichologo konsultacijos, pastebi, kad mergaitė jaučiasi ramesnė, pati mergaitė tvirtina, kad pas globėjÄ geriau. I., bendraudama su globotoja, kalba apie tai, kad mama vartojo alkoholį. Taip pat aptarta mergaitės savivertė bei paskatinimų svarba. Tolimesnio bendravimų su budinčia globotoja metu gauta informacija, jog I. kartais užsimena apie baimes dėl savęs bei suicidinių minčių. Reaguojant į šį faktÄ , I. organizuojama individuali psichologinė pagalba Globos centre (dėl visuotinio Å¡alies karantino psichologo pagalbÄ numatoma teikti nuotoliniu bÅ«du). Aptariant adaptacijos programÄ J. M. organizuotas individualus pokalbis su globotoja Nr.

1. Moteris buvo su vaiku pas Å¡eimos gydytojÄ . Mergaitė buvo tiriama vaiko raidos centre, rekomenduotas vaikų psichologas. Reikalingas pakartotinis iÅ¡tyrimas. Labiausiai nerimÄ kelia mergaitės nevalgymas. Mergaitė buvo ne tik nevalgi, bet neturėjo tinkamų valgymo įgÅ«džių. Valgydavo rankomis, pas globėjÄ buvo mokoma valgyti naudojant stalo įrankius. Darželio auklėtojos taip pat užsiminė, kad mergaitė valgydavo duonÄ , gerdavo vandenį, kartais suvalgydavo obuolio skiltelę, arba Å¡iek tiek banano.

Budinti globotoja konsultavosi su psichologe, kad reikės laiko, kol mergaitė įpras tinkamai maitintis. J. kalbos raida atrodo atsilikusi, tačiau skatinama greitai mokosi, noriai kartoja žodžius, pati džiaugiasi savo pažanga, iÅ¡moktais žodžiais. Atvykusi į globotojos Å¡eimÄ kalbėjo daugiausiai po vienÄ Å¾odį, nedėlioja sakinių. Aptarta, kad yra svarbi pagalba mokantis formuluoti sakinius. Tolimesnių konsultacijų su budinčia globotoja metu gauta informacija, kad mergaitės valgymo ypatumai po truputį keičiasi.

J. maisto racionas labai skurdus (namuose dažniausiai valgydavo deÅ¡reles ir makaronus), tačiau globotojos pastangų dėka vaikas po truputį iÅ¡bando naujus maisto produktus. Bendraujant individualiai su I., mergaitė iÅ¡sako, kad jaučiasi daug geriau, nes ant jos niekas nerėkia. Mokytoja pastebėjo, kad mergaitė atrodo labiau pasitikinti savimi, daugiau Å¡ypsosi. Bendraujant su mergaite pastebima, kad atrodo pailsėjusi, gyvesnė. Seserys nuolat bendrauja ir palaiko tiesioginį fizinį kontaktÄ tarpusavyje.

Konsultuojant budinčias globotojas, jos nurodo, kad abi mergaitės vis labiau atsiskleidžia ir daugiau kalba apie turėtas patirtis namuose (naudotÄ smurtÄ , nepriežiÅ«rÄ ). Globotojos taip pat nurodo, kad vaikai nėra linkę palaikyti kontakto su biologine Å¡eima, dažnai vengia pokalbių telefonu (skambinant mamai), o jei sutinka kalbėti, pokalbis bÅ«na trumpas, lakoniÅ¡kas ir neinformatyvus. I. neretai globotojai iÅ¡reiÅ¡kia nenorÄ grįžti į Å¡eimÄ . Biologinė vaikų mama I. M. su mergaitėmis kontaktuoja telefonu, nes dėl Å¡alyje paskelbto karantino pasimatyti su vaikais negali.

Vaikų motina 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į Globos centro globos koordinatorių, dirbantį su mergaites prižiÅ«rinčiomis Å¡eimomis, informuodama, jog jau turi gydytojo pateiktÄ sveikatos pažymÄ ir nori, kad bÅ«tų organizuotas susitikimas su dukromis. Vaikų motina 2020 m. kovo 13 d. informuota, kad dėl Å¡alyje sparčiai plintančio COVID-19 viruso laikinai stabdomi globojamų vaikų ar artimųjų susitikimai, situacijai pasikeitus, Globos centras artimuosius informuos asmeniÅ¡kai. Vaikų motinai taip pat suteikta informacija, kad dėl susidariusios situacijos rekomenduojama su vaikais bendrauti nuotoliniu bÅ«du.

Užtikrinant budinčių globotojų konfidencialumÄ , I. M. pateikta informacija, kad dėl duomenų apsaugos Globos centras negali pasidalinti asmeniniais globotojų telefonų numeriais. Su vaikų motina susitarta, kad ji su dukromis bendraus per vyresniÄ jÄ dukterį I. M. jos telefonu, atsižvelgiant į tai, jog mergaitė atostogaus iki 2020 m. kovo 30 d., todėl numatoma, kad seserys daugiau laiko praleis kartu. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 30 d. Globos centro žiniomis, globojamos mergaitės susitikdavo 4-5 kartus per savaitę.

Bendraujant su budinčiomis globotojomis gauta informacija, kad seserų susitikimų metu abi mergaitės bendraudavo telefonu su mama. 2020 m. kovo 30 d. telefoninio pokalbio su I. M. metu moteris iÅ¡reiÅ¡kė nerimÄ , kad negali pasikalbėti su mažesniÄ ja dukra J. M.. Gauta informacijÄ , kad I. pradėjus mokytis nuotoliniu bÅ«du, planuojama daugiau laiko skirti ugdymuisi, todėl susitikimai su seserimi numatomi retesni. Kartu su budinčia globotoja Nr. 1 aptartas galimas sprendimo variantas siekiant palaikyti J. ir mamos bendravimÄ (vaikų motina nurodė, kad bendravimas su I. vyksta nuolat, skambinant į jos asmeninį numerį).

Su budinčia globotoja aptarta galimybė įsigyti kitÄ telefono numerį, skirtÄ J. ir mamos bendravimui. Apie sprendimÄ motina informuota. 2020 m. kovo 31 d. bendraujant su budinčia globotoja Nr. 1 gauta informacija, kad moteris turi galimybę naudoti kitÄ telefono numerį (iÅ¡maniajame laikrodyje). Su budinčia globotoja taip pat aptartos bendravimo taisyklės. Susitarta, kad J. ir mamos individualÅ«s pokalbiai bus organizuojami kiekvienos savaitės pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 20.00 val. Informacija perduota I.

M., pateiktas skambučiams skirtas numeris.

13. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė J. M. į jai psichologės užduodamus ir vertėjos į rusų kalbÄ iÅ¡verstus klausimus atsakinėjo vienu žodžiu „maÅ¡inėlės“, kurį tarė labai neriÅ¡liai. Paklausta, kodėl čia atėjo, atsakė „nežinau“, negalėjo atsakyti, kuo vardu mama, paklausta, kÄ namuose veikdavo su mama ir tėčiu, atsakė „maÅ¡inėlės“. Paklausta, kur gyvena, atsakė – „namie“, kaip gyvena „nežino“. Ä® klausimus, kas jai patinka ir nepatinka, atsakė „maÅ¡inėlės“. Ä® klausimÄ , ar namuose jÄ mušė (žodžio skriaudė vaikas tikėtinai nesuprato), atsakė, kad mama, kur mušė – „per galvÄ â€œ, ar dažnai –„nedažnai“. Tėtis nemušė. Paklausta, ar nori grįžti pas mamÄ ir tėtį, atsakė, kad nori.

14. Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė I. M. paaiÅ¡kino, kad namuose nuolat jaučia baimę, nerimÄ , sunkumÄ ir spaudimÄ krÅ«tinėje, namuose prieÅ¡ jÄ ir jos seserį J. buvo naudojamas smurtas. Dėl tėvų naudoto fizinio smurto mergaitė nurodė, kad tėvas davė su diržu, sakė, kad užsičiauptų. Tai įvyko vasarÄ . Sesuo J. kažkÄ padarė, ji atėjo į kambarį, buvo iÅ¡sigandusi, pasislėpė po stalu, tėvas jÄ rado ir davė su diržu. Ji tėvui pradėjo rėkti, jog jis kaltas, kad J. tokia, jis atėjo ir jai davė su diržu per pirÅ¡tus.

Skaudu buvo žiÅ«rėti į J. ir save. Niekam negalėjo iÅ¡sipasakoti. Kai gimė J., iÅ¡ pradžių viskas buvo gerai, dabar jai 5 metai, smurtas padidėjo, tėvai puldavo ir ant jos, ir ant sesės. Sesę blogai maitino: deÅ¡relės, čipsai, cola. Fizinis smurtas prieÅ¡ J. bÅ«davo labai dažnai, gal 4 (keturis) kartus per savaitę. Tėvai seserimi nelabai rÅ«pinosi, girdėdavosi riksmai iÅ¡ kambario, jai norėjosi ant jų taip pat rėkti. SiÅ«lydavo tėvams su seserimi pažaisti, pakalbėti, iÅ¡mokyti jÄ skaičiuoti.

Kai mamai bÅ«davo iÅ¡eiginės, ji neleisdavo J. į darželį ir pati su ja neužsiimdavo. Mama dažnai gerdavo su draugėmis darbe, grįždavo labai vėlai arba negrįždavo. Ji visada jautėsi atstumta, tėvai jos neapkabindavo, nejautė iÅ¡ tėvų meilės, todėl jautė skausmÄ . Tėvai niekada jos neklausė, ar viskas gerai, nesiekė pasikalbėti. Kai ji eidavo į virtuvę, mama rėkdavo, kad ima maistÄ . Bardavo jÄ , kad ji bÅ«na virtuvėje, žiÅ«ri, kas yra Å¡aldytuve, neleido valgyti.

Tuomet ji nusprendė nevalgyti. Mokykloje iki 6 klasės blogai mokėsi, nes jai niekas nepadėjo, netikėjo ja, vėliau ji nusprendė mokytis pati, dėl to labai didžiuojasi, Å¡iuo metu pažymių vidurkis – 8,54. Jeigu turėtų galimybę tėvams pasakyti, tai ji papasakotų, kas jai trukdo, nepatinka. Nurodė, kad jai buvo depresija, nerimas, ji norėjo nusižudyti. Apie tai tėvams nesakė. Artimiesiems nesakė, nes bijojo kÄ jie sakys, kaip reaguos. Dabar neblogai gyvena, jÄ iÅ¡klauso, domisi, duoda valgyti, smagu tenai.

Ji jaučiasi mylima, jÄ supranta. Pas savo tėvus nenori grįžti, nenori jų matyti, per daug visko buvo. J. pradeda pas globėjus valgyti: ryžių, plovÄ , grikių košę, morkas. Tai džiugu. Jos eina kartu į kiemÄ , pasivaikščioti, pažaisti. Gerai, kai nėra smurto. Ji aplanko seserį kiekvienÄ savaitę. ViskÄ apie seserį sužino iÅ¡ globėjos. Tėvas seserį iÅ¡mokė kalbėti keiksmažodžiais. Nurodė, kad namuose ji blogai miegodavo, J. sapnuodavo koÅ¡marus, kaip tėvai muÅ¡a, todėl kiekvienÄ naktį rėkdavo:

„ne, praÅ¡au, ne“. Ji eidavo miegoti 9, 10 val., vėliau, kai buvo stresas, ir 1-3 val. nakties, kai buvo stresas. Kai ji naktimis internetu bendraudavo su draugais, tėvai į tai nekreipdavo dėmesio. Nieko nesakė. Tėvai buvo atjungę internetÄ , bet neatsimena dėl ko. Tėčiui nepatiko jos juokas. Kai turėjo laiko, tuomet bendraudavo su draugais nuo 7.00 val. iki 10.00 val. vakaro. Su jais kalbėdavo ilgai. Jie iÅ¡klausydavo, nuramindavo. Tėvai labai retai girdavo, todėl bÅ«davo stresas, neiÅ¡simiegodavo.

Buvo atvejis, kad pati smurtavo prieš seserį, elgėsi kaip tėvai. Ji nesuprato savo elgesio. Kai sesė gimė, jai buvo 9 metai, po to suprato, kad daro blogai, pasikeitė. Sesė jai trukdydavo mokytis, nuolatos eidavo į jos kambarį. Nurodė, kad pas J. buvo atvažiavusi gydytoja dėl maitinimo. Ji jaučiasi įskaudinta, kad abi močiutės ir vyresnioji sesuo sakė, jog abu tėvai elgėsi gerai, o sesuo I. liepė jai sakyti, kad ji nori grįžti pas tėvus.

15. PareiÅ¡kėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Skyrius gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ gimnazijos apie galimÄ mergaičių nepriežiÅ«rÄ Å¡eimoje. Atvykti pokalbiui į TarnybÄ ne vienÄ kartÄ buvo kviesti tėvai I. M. ir V. M., tačiau Skyriaus kvietimus jie ignoravo. Skyriaus inicijuotÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl tėvų smurto prieÅ¡ vaikus buvo atsakyta pradėti, tačiau buvo apklausti tik vaikų motina ir socialinė darbuotoja, o tėvas, vaikai apklausti nebuvo, todėl priimant sprendimÄ duomenys nebuvo iÅ¡samÅ«s. Ä® Skyrių skambino motina I.

M. ir kategoriÅ¡kai atsisakė susitikti su socialine darbuotoja, nes jų atvejis iÅ¡analizuotas policijoje. Paskambinęs tėvas daug keikėsi, sakė „paimkite tÄ ligonę su diagnoze“, „palikite J.“. PraneÅ¡us apie situacijÄ vyriausiajai dukrai I. M., ji sunerimo, tačiau teigė, kad galėtų paimti tik I., nes su J. nesusitvarko, per daug judri, be to, ji toli dirba ir I. bÅ«tų toli iki mokyklos, tvirtino, kad tėvai su mergaitėmis elgiasi gerai. Vaikų močiutės tvirtino, kad tėvai nenaudoja jokio smurto prieÅ¡ vaikus, Å¡eimoje nėra problemų.

Nepilnametė I. Skyriaus darbuotojams aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimtai iÅ¡ Å¡eimos, o nuvykus į J. darželį, nurodyta, kad J. nustatyta nervų sistemos liga, apie tai praneÅ¡ta tėvams, bet tėvai šį praneÅ¡imÄ ignoravo. Skyrius 2020 m. kovo 4 d. nusprendė paimti mergaites ir perduoti budinčių globėjų Å¡eimai, nes vyriausioji sesuo ir močiutės neigė prieÅ¡ mergaites galimai naudotÄ fizinį ir psichologinį smurtÄ . Globos centras iÅ¡skyrė mergaites dėl vaikų interesų, tačiau mergaitės tarpusavyje bendrauja, anksčiau susitikdavo dažniau, nes buvo mokinių atostogos, dabar apie J. papasakoja telefonu budinti globėja.

Mergaitėms nėra nustatyta laikinoji globa. Skyriuje 2020 m. kovo 9 d. buvo įvertinta vaiko situacija, užpildyta anketa, bendrauta su tėvais, kurie iÅ¡ pradžių neigė smurtÄ , bet paskui pripažino, kad tėvas buvo trenkęs mažajai mergaitei, tvirtino, kad tai ne smurtas, o auklėjimo priemonė. Vaikų tėvas visų susitikimų metu kėlė balsÄ . 2020 m. kovo 9 d. buvo priimtas sprendimas paimti vaikus iÅ¡ Å¡eimos ir kreiptis į teismÄ dėl leidimo. Å iuo metu su Å¡eima dirba mobilioji komanda, teikiamos psichoterapeuto konsultacijos, tėvai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ lankyti pozityviosios tėvystės kursus.

Tai rodo, kad tėvai linkę bendradarbiauti. Å iuo metu nepilnametė I. jaučiasi geriau, jai organizuojama individuali psichologinė pagalba. Nurodė, kad didelį nerimÄ kelia J. mityba, pas budinčius globėjus ji mokoma valgyti stalo įrankiais, jau valgo daugiau, iÅ¡moko daugiau žodžių, dėlioja sakinius. Vyriausioji specialistė pažymėjo, kad vaikų paėmimas iÅ¡ Å¡eimos užtruko, nes su Å¡eima dirbusi specialistė yra naujas darbuotojas, visa informacija apie darbÄ su Å¡eima nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. kovo 4 d. yra Tarnybine praneÅ¡ime.

16. Suinteresuotas asmuo I. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nori susigrÄ Å¾inti vaikus, parašė praÅ¡ymÄ ir abu užsiregistravo į pozityviosios tėvystės kursus, dirba su mobiliÄ ja komanda. Vyresnioji dukra I. prikalbėjo daug nesÄ monių. Ji nėra dukrai trenkusi per veidÄ . Å eima gyvena neblogai, valgyti namuose visada padaryta. I. tik paÅ¡ildo sau valgyti, ji nesusitvarko virtuvėje, neiÅ¡plauna indų, nesitvarko kambaryje. Nurodė, jog visada domisi dukters mokslais ir pagiria, kad rezultatai gerėja.

Dalyvavo per atvirų durų dienÄ mokykloje prieÅ¡ Naujuosius metus. Dukra lanko (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , kuri turi meno pakraipÄ , dukra yra meniÅ¡ka. Namuose ji negeria. Su draugėmis iÅ¡geria kartÄ per savaitę, visada grįžta namo. Sutuoktinis negeria daug metų. Kai ji ateina iÅ¡gėrusi, jie su sutuoktiniu nesiÅ¡neka, sutuoktinis nemuÅ¡a, muÅ¡davo, kai buvo jauni, dabar vyras su tuo susitaikė. Nurodė, jog dirba iki 17.00 val., grįžta 19.00 val., o jei gimtadienis, tai 21-22 val. VaikÄ paima sutuoktinis, jų santykiai normalÅ«s. Jis nusprendė, kad jam reikia psichiatro pagalbos, dabar vartoja vaistus.

Vartodamas antidepresantus, jis ramesnis, vartoja jau du metus. Abu su vyru myli I., bet yra J., jai daugiau dėmesio skiria, todėl turbÅ«t ji pavydi. Pažymėjo, kad iki 7 klasės I. visada buvo problemų su mokslais, todėl nusprendė, kad po pamokų ji važiuos pas močiutę ir pas jÄ ruoÅ¡ pamokas. Rezultatai mokykloje pagerėjo. I. pati provokuoja rėkimÄ : jai sakoma susitvarkyk, nesėdėk prie kompiuterio, ji atsako „gerai gerai“. Ji nuolat sėdi prie interneto, neiÅ¡simiega, tuomet irzli.

Iki paėmimo ji bendraudavo per internetÄ su draugais, juokėsi, neatrodė, kad jÄ kažkas kamuoja. Niekas nedrausdavo jai imti iÅ¡ Å¡aldytuvo maisto. Visada bÅ«davo Å¡ilto maisto. Su I. konfliktai buvo dėl to, kad ji naktimis bendrauja per internetÄ su draugais. KartÄ buvo trečia nakties, kai ji bendravo internetu, tada buvo iÅ¡jungtas internetas. Dėl J. tai viena auklėtoja jai nepatinka, tačiau jai nurodė, kad grupės sudarytos ir pereiti į kitÄ grupę neįmanoma. Kai Å¡eimos gydytoja iÅ¡davė pažymÄ , ji nežinojo ir nesuprato, kas paraÅ¡yta pažymoje, kad vaikas turi nervų sistemos sutrikimÄ .

J. bendrauja su vaikais, kurie kalba rusiškai, ji pradėjo vėliau kalbėti. Auklėtojai ji sakė, kad dukrai reikia logopedo, tačiau jai paaiškino, kad „be šansų“, nors vaikas lanko būtent logopedinį daželį. Namuose J. labai aktyvi, taip pat jai patinka piešti. J. namuose visada valgė naudodama stalo įrankius. Kai mažoji dukra užeidavo pas I. į kambarį, tuomet kildavo peštynės. Tvirtino, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. kovo 4 d. jokių dokumentų iš vaikų teisių negavo.

KartÄ paskambino, kvietė susitikti, tačiau taip ir nesusitarė dėl susitikimo. Nuo 2020 m. kovo 4 d. su vaikais jie nebuvo susitikę dėl Koronaviruso. Prasidėjus karantinui, galėjo pabendrauti tik telefonu su I. Tik dabar davė telefonÄ ir susitarė, kad galima vakare tam tikromis dienomis paskambinti J.

17. Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje visko pasitaiko. Viskas prasidėjo, kai dukra I. pradėjo internetu bendrauti su savo draugais angliÅ¡kai. Ji kalbasi su vyrais. Tai jam nepatiko, tuomet jis rėkdavo. Daugiau nei prieÅ¡ metus atsirado tokie pasakymai: „aš“, „mano“, prasidėjo konfliktai su maÅ¾Ä ja dukra J. Kartais, aiÅ¡ku, užstoja maÅ¾Ä jÄ dukrÄ . PrieÅ¡ metus jas kartu galima buvo iÅ¡leisti į laukÄ , dabar papraÅ¡ai, ji sako, „o kodėl aš“, „aÅ¡ pavargau“.

I. labai netvarkinga, dėl to irgi bÅ«na konfliktų. IÅ¡ pradžių praÅ¡ai „padaryk“, ji sako „tuoj, tuoj“, tuomet parėkti galima. PaaiÅ¡kino, jog ji pastÅ«mė maÅ¾Ä jÄ , tuomet davė I. su diržu ir paklausė jos, „ar tau patinka, kai tave muÅ¡a“. I. pati gali necenzÅ«riniais žodžiais tėvus pasiųsti. Pasidarė savanaudė, jai nerÅ«pi mažoji sesuo. Ji valgo daugiau nei visi Å¡eimoje kartu paėmus. I. save nori pristatyti kaip aukÄ . Visiems artimiesiems apie tai papasakojus, kilo Å¡okas.

Matyt kažkuris iÅ¡ jos internetinių draugų pasisiÅ«lė pasiskųsti. PrieÅ¡ metus vyriausioji duktė I. sakė, jog I. draugai siÅ«lė pasiskųsti, bet visų detalių dabar neprisimena. Apie tai su I. nekalbėjo, nes nematė pagrindo iki Å¡ios dienos. Ji toks savanaudis vaikas. Kadangi pats nuo vaikystės turi problemų su nervais, depresijÄ , vartoja antidepresantus. Vaistus vartoja todėl, nes jautėsi taip, kaip sako, kad jaučiasi dukra. Norėjo nusižudyti, atrodė, kad visas pasaulis prieÅ¡ jį, kildavo gailestis sau.

Anksčiau su niekuo nebendravo, buvo vieniÅ¡ius, tik su vaikais. Su suaugusiais stengėsi nebendrauti. Dabar be jokių problemų gali su bet kuo bendrauti, santykiai su visais pagerėjo. Su vaikais visada randa bendrÄ kalbÄ , visada randa kÄ veikti. Vyriausioji dukra taip nedarydavo. Su sutuoktine bendrauja gerai. Pykčio priepuolių nebÅ«na. Jis pats yra kategoriÅ¡kai prieÅ¡ alkoholį. Jis nematė didelių problemų Å¡eimoje, bet dabar mato, kad jų yra, tik nesupranta iÅ¡ kur. I. nieko nesako, kas jai blogai, vaikÅ¡to linksma.

Patvirtino, jog nemuša vaikų, yra sudavęs delnu per užpakalį. Yra psichiatro įskaitoje penkerius metus.

18. Suinteresuotų asmenų atstovė nurodė, kad paimant vaikus buvo padaryti Å¡iurkÅ¡tÅ«s procesiniai pažeidimai. Pažymėjo, jog 2019 m. lapkričio 13 d. gautas praneÅ¡imas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kad I. M. galimai patyrė fizinį smurtÄ , o mergaitės iÅ¡ tėvu buvo paimtos 2020 m. kovo 4 d., nors policijos komisariatas 2020 m. sausio 9 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Tai paneigia smurto faktÄ . Jau 2019 m. lapkričio 13 d. turėjo bÅ«ti nustatytas vaiko grėsmės lygis, pildoma anketa, tačiau nieko nebuvo daryta, todėl vaikų paėmimas aiÅ¡kiai neteisėtas.

Nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.2541 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų. Su tėvais nebuvo dirbta. Buvo pasiÅ«lyta susitikti, bet dingo vaikų teisių apsaugos specialistė. Niekas nenorėjo į Å¡iÄ situacijÄ gilintis, atvažiavo, surinko vaikus ir iÅ¡vežė. Nuo 2020 m. kovo 4 d. tėvai nematė savo dukterų. RaÅ¡te nurodoma, kad su J. galima bendrauti telefonu, nors toks bendravimas nėra įmanomas. Mergaitės yra iÅ¡skirtos. IÅ¡klausius teisme vaikų nuomonės matyti, kad I. turi rimtų psichologinių problemų, ji yra paauglė, be to, mokosi pagal adaptuotÄ programÄ , yra meniÅ¡kos sielos, jautri.

Bandoma kalbėti, kad J. reikalinga specialistų pagalba, tačiau darželiui buvo pristatyti medicinos dokumentai, vaikas lanko logopedinį darželį, o pats darželis nieko nedaro. Tai, kad mergaitė valgo rankomis, tėvai sužinojo tik dabar. Motina, duktė I. M. ir senelė N. D. teigė, kad smurto šeimoje nebuvo, tėtis gydosi nuo depresijos, vartoja vaistus. Vaikai prižiūrimi, švarūs, aprengti pagal tėvų galimybes. Tėvai stengiasi bendrauti su vaikais, jokio pavojaus vaikų interesams, saugumui nėra.

19. Liudytoja N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra I. ir J. M. močiutė, jai paskambino ir paklausė, ar pasiims vaikus J. ir I. Ji nesuprato, dėl ko juos reikia paimti, nes vaikai prižiÅ«rėti, Å¡aldytuvas pilnas, visi pamaitinti, bet pasiimti vaikus sutiko. Laukė, kol atves vaikus, tačiau jų neatvedė ir nepaaiÅ¡kino kodėl. Kiekvienoje Å¡eimoje bÅ«na trÅ«kumų. Gyvena Å¡alia, todėl matydavo, kaip Å¡eima eidavo į parduotuvę, tėvas visÄ laikÄ eidavo su J. į sporto aikÅ¡telę.

Su I. irgi viskas gerai. Nematė, kad J. reikia medikų pagalbos. J. pradėjo kalbėti lietuviÅ¡kai, dabar kalba daugiau rusiÅ¡kai. J. sako, kad jÄ darželyje muÅ¡a, dėl to nenori eiti į darželį, bet aiÅ¡kintis ji nėjo. Namie niekas jos nemušė. Ji pati niekada nemuÅ¡davo vaikų. Žentas gali garsiai pasakyti, bet muÅ¡ti ne. J. plovÄ labai mėgsta, deÅ¡reles valgė, bandelę, viÅ¡tienÄ , deÅ¡rÄ mėgdavo, obuolius valgydavo, bet reikia lakstyti paskui. Reikia tėvams duoti Å¡ansÄ ir atiduoti vaikus į Å¡eimÄ .

Abu dirba, mažai liko mokėti paskolÄ už butÄ . Vaikai Å¡varÅ«s, aprengti. GalbÅ«t sesuo I. su jais pagyvens. Tiesiog nesusipratimas su tėvu išėjo. Ir mokykloje socialinė darbuotoja jai priÅ¡nekėjo. I. visada linksma, apkabina.

20. Liudytoja I. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra I. ir J. M. sesuo. Å eimoje viskas gerai, su I. pasikalba, tačiau ji nieko nesakė. Jau penkerius metus Å¡eimoje negyvena. Ateidavo I. padėti su namų darbais. Pati dirba paromis, kartais savaitgaliais susitinka. KartÄ buvo paėmusi I. pas save, ji skundėsi dėl mokslų, kad labai sunku. Nieko negirdėjo, kad kažkokios problemos Å¡eimoje. Ji užsidaro kambaryje ir sesės J. neįsileidžia. Pripažino, jog sakė I., kad Å¡i sakytų, jog nori grįžti namo.

Galvoja, kad I. iš tiesų norėtų grįžti, tai suprato iš jos balso. I. tikriausiai trūksta bendravimo, gal užsiėmimai su psichologu grupėje padėtų, nes ji pati nepasisako, ko jai trūksta. Nurodė neprisimenanti, jog yra sakiusi tėvui, kad I. kažkas yra siūlęs apskųsti tėvus. Nurodė, kad jai siūlė paimti vaikus, bet jos darbas (duomenys neskelbtini), ji gyvena (duomenys neskelbtini), J. reikėtų vežti į (duomenys neskelbtini), todėl ji negalėjo paimti vaikų. II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir leido paimti nepilnamečius vaikus I. M. ir J. M. iÅ¡ jų tėvų I. M. ir V. M.. Nutartį nukreipė vykdyti skubiai.

22. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikus kreipėsi CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad vaikų tėvai nesirÅ«pina, nesidomi vaikais, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ir psichologinį smurtÄ ir dėl to kyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

23. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys I. ir V. M. kelia pagrįstÄ klausimÄ , kodėl vaikai iÅ¡ tėvų buvo paimti tik 2020 m. kovo 4 d., o per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ (nuo 2019 m. lapkričio 13 d., kai buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, iki 2020 m. kovo 4 d.) nebuvo dirbama su Å¡eima, tačiau sprendė, kad tai procedÅ«rinio pobÅ«džio klausimai, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, juolab kad iÅ¡ Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovo 24 d. tarnybinio praneÅ¡imo Nr. 1TSD-852 matyti, kad Skyriuje dėl to buvo atliekamas vidinis tyrimas, o suinteresuoti asmenys dėl Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų piktnaudžiavimo įgaliojimais 2020 m. kovo 10 d. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«rai.

24. Teismas taip pat pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys I. ir V. M. nuo 2019 m. pabaigos žinodami, kad Skyrius renka duomenis apie jų Å¡eimÄ ir galimus vaikų teisių pažeidimus, nebendradarbiavo su Skyriumi, o 2004 m. kovo 4 d., t. y. beveik po 4 mėn. po pirminės informacijos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos gavimo, pokalbio su I. M. metu ji iÅ¡reiÅ¡kė norÄ kartu su seserimi bÅ«ti paimta iÅ¡ namų.

25. Teismas sprendė, kad Skyrius nepažeidė CK 3.254 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino kreiptis į teismÄ , kadangi Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo faktinio vaiko paėmimo, o nustačius CK 3.254 straipsnyje įtvirtintÄ pagrindÄ , Å¡iuo atveju – nurodyto straipsnio 3 punkte. Teigė, kad tam yra bÅ«tinas konkrečios situacijos įvertinimas. Vaikų situacija įvertinta 2020 m. kovo 9 d., Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-264 ir Nr. 1VSV-265 suraÅ¡ytos ir vaiko apsaugos poreikis nustatytas per 3 darbo (5 kalendorines) dienas nuo vaikų faktinio paėmimo. Teismas vertino šį terminÄ kaip protingÄ .

26. Teismas nurodė, kad buvo nustatyti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 30.1, 30.3, 30.4 ir 30.11 papunkčiuose numatyti rizikos veiksniai.

27. Skyrius nepilnamečiams vaikams nepaskyrė laikinos priežiÅ«ros priemonės, kadangi Å¡iuo atveju egzistuoja didelės rizikos veiksnys, lemiantis vaikų apsaugos poreikių nustatymÄ â€“ prieÅ¡ vaikus galimai smurtauja abu tėvai (ApraÅ¡o 31, 34 punktai). Teismas sprendė, kad laikinoji priežiÅ«ra pas seneles bei mergaičių pilnametę seserį I. M. pagrįstai įvertinta kaip neatitinkanti vaikų interesų, kadangi senelės ir sesuo pokalbių skyriuje metu nepripažino, jog tėvai naudoja smurtÄ prieÅ¡ mergaites, tvirtino, kad tėvai tinkamai augina vaikus, jais rÅ«pinasi ir auklėja (ApraÅ¡o 30, 37 punktai).

28. Teismas nenustatė, kad Skyrius 2020 m. kovo 9 d. atlikdamas vaikų I. ir J. M. situacijos vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs įstatymų nustatytÄ situacijos vertinimo tvarkÄ : situacija buvo įvertinta pasirenkant teisingÄ interesų pusiausvyrÄ , ypatingÄ dėmesį skiriant geriausiems vaikų interesams, atsižvelgus į tai, kad nepilnamečio vaiko I. M. nurodytos aplinkybės kardinaliai skyrėsi nuo jos tėvų ir artimųjų giminaičių nurodytų aplinkybių.

29. Teismas pozityviai vertino aplinkybę, kad paėmus vaikus iÅ¡ Å¡eimos, tėvai ėmė bendradarbiauti su Skyriumi, priima mobiliosios komandos teikiamÄ pagalbÄ , pradėjo lankytis pas psichoterapeutÄ , užsirašė į pozityviosios tėvystės mokymus, tačiau nurodė, kad tai tik pirminis etapas. Nurodė, kad Å¡iuo metu I. M. yra bÅ«tinas nuolatinis darbas su psichoterapeutu, galimai ir psichiatru, kurie padėtų vaikui susitvarkyti su jos sveikatai ir net gyvybei pavojinga situacija, J. M. yra bÅ«tinas nuolatinis darbas su vaiko raidos specialistais. Be to, yra bÅ«tinas ir darbas su vaikų tėvais I. ir V. M., kad Å¡eima ateityje kartu galėtų gyventi visavertį gyvenimÄ .

30. Teismas sprendė, kad vaikų laikinos priežiÅ«ros nustatymo momentu pagrįstai nustatytas pavojus vaikų saugumui, sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, Å¡iuo metu realus pavojus vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei, nėra iÅ¡nykęs, todėl yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatytas pagrindas paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų tėvų. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 31. Suinteresuoti asmenys I. M. ir V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ paimti nepilnamečius vaikus J. ir I.

M. iÅ¡ jų tėvų atmesti. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 31.1. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad procesiniai pažeidimai tėra tik procedÅ«rinio pobÅ«džio klausimai, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, yra nepagrįstos. Skyrius neteisėtai paėmė vaikus, kadangi laikotarpiu 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. kovo 4 d. jokių veiksmų nesiėmė, praneÅ¡imÄ apskritai užregistravo tik 2020 m. kovo 5 d., t. y. jau po faktinio vaikų paėmimo ir po to, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nenustačius smurto prieÅ¡ vaikus atvejo.

Be to, Skyrius nuo 2019 m. nekvietė apeliantų į jokius pokalbius, neskyrė atvejo vadybininko, nebuvo sudarytas pagalbos planas prieÅ¡ paimant nepilnametes mergaites, Skyrius nenustatinėjo vaikų apsaugos poreikio, iki vaikų paėmimo su tėvais nebuvo atliekamas joks darbas, taigi pareiÅ¡kėjas ignoravo bendradarbiavimo pareigÄ . PareiÅ¡kėjas, teigdamas, kad nebuvo atlikta visų veiksmų priimant nutarimÄ nepradėti ikiteisminio tyrimo, nepasinaudojo nutarime nurodyta apskundimo tvarka. 31.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Skyrius nepažeidė CK 3.2541 straipsnio 2 dalyje numatyto termino kreiptis į teismÄ dėl teismo leidimo paimti vaikus, motyvuodamas tuo, kad Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo faktinio vaiko paėmimo, o nustačius CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ .

Vadovaujantis tokia pozicija, iÅ¡eitų taip, kad paimant nepilnamečius vaikus nėra reikalaujama nustatyti jokio pagrindo ir galima juos neteisėtai paimti iÅ¡ jų Å¡eimos, vadovaujantis ne įstatymu, o tiesiog manymu. 31.3. Teismas nepasisakė, kodėl 2020 m. kovo 4 d. vaikų paėmimas buvo vykdytas be iÅ¡ankstinio tėvų informavimo. Skyrius dėl to taip pat nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų. Tokiais veiksmais pažeista VTAPÄ® 365 straipsnio 2 dalis, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ dalyvavimo principas.

Be to, Skyrius pateikia melagingÄ informacijÄ , kad 2020 m. kovo 4 d. su tėvais buvo organizuotas susitikimas, kadangi tėvai į įstaigÄ buvo iÅ¡kviesti jau tik po nepilnamečių vaikų paėmimo. 31.4. Nepilnametės I. ir J. M. buvo paimtos nepagrįstai, kadangi iki tol jokie vaikų teisių pažeidimai Å¡eimoje nebuvo užfiksuoti, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustačius, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, kad prieÅ¡ nepilnamečius vaikus bÅ«tų naudotas fizinis smurtas, taip pat nėra jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių smurto prieÅ¡ vaikus buvimo faktÄ . 31.5.

Nepilnametės I. M. parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes ji pyksta, jaučia nuoskaudÄ , galimai siekia atkerÅ¡yti tėvams duodama tokius paaiÅ¡kinimus apie neva esamÄ smurtÄ Å¡eimoje, arba galimai buvo paveikta trečiųjų asmenų, nes iÅ¡ tiesų nori grįžti gyventi pas tėvus. 31.6. Teismas nevertino aplinkybių, susijusių su J. M., kad ji labai pergyvena dėl atskyrimo nuo tėvų, kad iÅ¡reiÅ¡kė norÄ grįžti pas tėvus, su kuriais yra ypač glaudus ryÅ¡ys, be to, kad mergaitė nepatvirtino, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas.

Pati vyresnioji sesuo I. M. naudojo smurtÄ mažametės sesers J. atžvilgiu. Teismas nepasisakė dėl to fakto, kad mergaitė valgo rankomis, nors iki tol valgė su stalo įrankiais, kas patvirtina, jog mergaitė patyrė didelį Å¡okÄ dėl atskyrimo nuo tėvų. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl jai po paėmimo iÅ¡ tėvų buvo kviesta greitoji medicinos pagalba. 31.7. Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojų – mergaičių senelės N. D. ir vyresniosios sesers I. M. parodymus, jų pareikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad smurto Å¡eimoje nėra, kad tėvai tinkamai prižiÅ«ri vaikus, taip pat jų pareikÅ¡tÄ norÄ prižiÅ«rėti mergaites (senelė sutiko prižiÅ«rėti abi, sesuo vienÄ ).

Nebuvo nurodyta, kodėl mergaitės buvo apgyvendintos pas skirtingus budinčius globėjus, kodėl toks jų iÅ¡skyrimas geriausiai atitiko vaikų interesus. 31.8. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvai yra teigiamai charakterizuojami, turi pastovų darbÄ , neteisti, Å¡iuo metu tėvai yra visiÅ¡kai pasirengę užtikrinti savo dukrų I. ir J. M. fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis jų sveikata ir mokymusi, auklėti jas, bendradarbiauti su specialistais. Tai, kad konstatuota, jog mergaitėms reikalingas darbas su psichologu ar net psichiatru, nereiÅ¡kia, kad yra pagrindas paimti nepilnametes dukras iÅ¡ tėvų, kadangi visas darbas galėtų vykti ir mergaitėms gyvenant su tėvais, kurie taip pat sutinka priimti siÅ«lomÄ pagalbÄ .

Tėvai nuo vaikų paėmimo negali gyvai jų pamatyti, yra visiÅ¡kai nuo jų atriboti, todėl jų ir vaikų tarpusavio ryÅ¡ys silpnėja, nustačius laikinÄ globÄ sumažės tėvų įtaka ir jų vaidmuo savo vaikų auklėjimo procese. Aplinkybę, jog tėvai rÅ«pinasi savo nepilnametėmis mergaitėmis tinkamai įrodo dar ir tai, jog I. M. dalyvavo per atvirų durų dienÄ mokykloje prieÅ¡ Naujuosius metus, taigi ji domisi savo vaiku, jos pasiekimais mokykloje. Be to, nors darželio auklėtojos teigė, kad jos prašė tėvų kreiptis dėl J. nervų sistemos sutrikimo, nurodyto VšĮ Antakalnio poliklinikos 2019 m. rugpjūčio 23 d. pažymėjime Nr. 128259, kad galėtų pritaikyti mergaitei tinkamÄ ugdymÄ , tačiau iÅ¡ tiesų nė viena iÅ¡ darželio darbuotojų to neprašė.

Be to, I. M. nesuprato, kas paraÅ¡yta Å¡eimos gydytojos pažymoje, t. y. kad dukra turi nervų sistemos sutrikimÄ , gydytojai neteikė tėvams jokių rekomendacijų. 31.9. Kadangi nėra duomenų apie tai, kad nepilnametės J. ir I. M. bÅ«tų neprižiÅ«rėtos, netinkamai auklėjamos, jų atžvilgiu bÅ«tų naudojamas fizinis smurtas ar tėvai piktnaudžiautų tėvų valdžia ir dėl to kiltų pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, nėra ir pagrindo jų negrÄ Å¾inti tėvams.

32. PareiÅ¡kėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 32.1. 2019 m. lapkričio 13 d. gavus praneÅ¡imÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos dėl galimo smurto nepilnametės I.

M. atžvilgiu, Skyriaus specialistės kvietė tėvus atvykti į Skyrių, tačiau tėvams nebendradarbiaujant, buvo bendrauta su gimnazijos socialine darbuotoja ir tik 2020 m. kovo 4 d. Skyriaus specialistei pavyko pabendrauti su I. M. Pokalbio metu mergaitė nurodė, kad namie patiria tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimta iÅ¡ Å¡eimos. Nuvykus į J. M. ugdymo įstaigÄ Vilniaus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), mergaitė sunkiai bendravo, tačiau taip pat nurodė, kad tėvas mušė per galvÄ .

Po pokalbio su mergaitėmis, darželio auklėtojomis bei mergaičių tėvais, nuspręsta vertinti vaikų situacijÄ , buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. 1 Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo iÅ¡klausytos abi nepilnametės mergaitės, kurios patvirtino apie jų atžvilgiu buvusį fizinį, psichologinį smurtÄ . Mergaites apgyvendinus budinčių globotojų Å¡eimose, jos taip pat nurodė aplinkybes apie patiriamÄ smurtÄ , esamÄ baimės jausmÄ , jų nesupratimÄ , neįsiklausymÄ Ä¯ jų poreikius.

Mergaitėms budinčių globotojų Å¡eimose sudarytos tinkamos sÄ lygos, mergaitės ramesnės, linksmesnės, pratinamos tinkamai maitintis, bendrauja su psichologu. Mergaitėms 2020 m. balandžio 21 d. nustatyta laikinoji globa. 32.1. PareiÅ¡kėjas 2020 m. kovo 5 d. kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau 2020 m. kovo 27 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ . PareiÅ¡kėjui apskundus nutarimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorė RÅ«ta Pečkaitytė 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu panaikino 2020 m. kovo 27 d. nutarimÄ ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00174-20 dėl tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant savo vaikus I. ir J.

M., pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje. 32.1. Nepilnamečių mergaičių tėvai I. ir V. M. neužtikrina mergaičių sveikatos, nesupranta padėties Å¡eimoje rimtumo, vaikų poreikių, tėvai nežinojo apie I. norÄ nusižudyti, mergaitė nepasakojo tėvams apie suicidines mintis, tėvai taip pat atsisakė kreiptis į gydymo įstaigÄ dėl J. iÅ¡tyrimo, neužtikrina mergaitei logopedo paslaugų, todėl nei vaikų faktinio paėmimo, nei Å¡iuo metu tėvai nesugeba tinkamai mergaitėmis rÅ«pintis, jas auklėti ir prižiÅ«rėti. 32.1.

Mobiliosios komandos susitikimų su tėvais metu nustatyta, kad nors tėvai susirÅ«pinę, daug pasakojo apie Å¡eimos funkcionavimÄ , vaikų auklėjimÄ , savo bei vaikų jiems iÅ¡sakomus lÅ«kesčius, tačiau susidarė įspÅ«dis, kad problemos rimtumo neįsisavino abu tėvai. Nagrinėjant Å¡eimos situacijÄ , nustatyta, kad tiek I., tiek V. M. patys vaikystėje patirdavo smurtÄ iÅ¡ savo tėvų, jų Å¡eimoje tėčiai vartojo alkoholį. Mobiliosios komandos darbo metu nustatyta, kad V. M. nepakankamai įsitraukia į pagalbos Å¡eimai procesus, turi įsisenėjusias nuostatas apie Å¡eimos funkcionavimÄ bei tėvų pareigas, nepakankamai supranta, įsisamonina bei netinkamai priima dukrų raidos etapų ypatumus.

Abiems tėvams stinga pozityvios tėvystės įgÅ«džių auginant bei auklėjant vaikus. Tėvai tik iÅ¡ dalies pripažino netinkamo auklėjimo bÅ«do taikymÄ vaikų auklėjimo procese, Å¡eimos netinkamo funkcionavimo problemÄ supranta tik kaip paauglės dukros maiÅ¡tavimo iÅ¡davÄ . Abu tėvai negeba tinkamai atsiliepti į mergaičių poreikius pagal jų amžių. 32.1. Mobiliosios komandos specialistai dirbdami su tėvais pastebėjo Å¡iuos Å¡eimos rizikos veiksnius: socialinių, bendravimo bei tėvystės įgÅ«džių stokÄ , negebėjimÄ užtikrinti vaikų sveikatos poreikių; pastebima konfliktinė situacija tiek tarp pačių tėvų, tiek tarp tėvų ir dukros I.

M. Mobiliosios komandos nustatyti apsaugos veiksniai: sprendžiant Å¡eimos problemas tėvai ieÅ¡kojo pagalbos (V. M. kreipėsi pagalbos į psichologÄ , vėliau psichiatrÄ , vartoja vaistus; tėvai gyvena nuosavame dviejų kambarių bute, anot jų, finansinių įsipareigojimų neturi; abu sutuoktiniai dalyvauja darbo rinkoje: tėvas dirba (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini); sutuoktiniai priima pagalbÄ ir yra motyvuoti spręsti problemas Å¡eimoje. Teisėjų kolegija k o n t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

34. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

35. Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria leista paimti nepilnamečius vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl suinteresuotų asmenų I. M. ir V. M. atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų. Dėl apeliantų praÅ¡ymo atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka 36. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys V. M. ir I. M. pateikė praÅ¡ymÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

37. CPK 582 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismui pakanka byloje esančių įrodymų, reikalingų bylai iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, ir pats teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka. Byla dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kai yra bent vieno byloje dalyvaujančio asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka. Byla dėl teismo leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ Å¾odinio proceso tvarka nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.

38. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėtas žodinio proceso tvarka, buvo iÅ¡klausyta pareiÅ¡kėjo atstovė, suinteresuoti asmenys – nepilnamečių tėvai, jų atstovė, patys nepilnamečiai vaikai, apklaustos liudytojomis nepilnamečių vaikų senelė ir vyresnioji sesuo, atskirojo skundo argumentai iÅ¡ esmės yra grindžiami raÅ¡ytine bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais pareiÅ¡kėjo atstovės, suinteresuotų asmenų, jų atstovės, nepilnamečių vaikų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, taip pat atitinkamų teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimu ir taikymu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Dėl naujų įrodymų prijungimo 39. PareiÅ¡kėjas kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus: Tarnybos 2020 m. balandžio 10 d. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2020 m. kovo 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje NrM-1-01-18871-20 panaikinimo; 2020 m. balandžio 9 d.

Mobiliosios komandos rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su Å¡eima organizavimo Nr. 1 TSD-1011; Mobiliosios komandos 2020 m. balandžio 10 d. darbo su Å¡eima ataskaitÄ Nr. 1TSD-1026; Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Pečkaitytės 2020 m. balandžio 16 d. raÅ¡tÄ dėl 2020 m. kovo 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ panaikinimo ir ikiteisminio tyrimo pagal BK 163 straipsnį pradėjimo; Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos 2020 m. balandžio 27 d. raÅ¡tÄ dėl informacijos ir įrodymų pateikimo.

40. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

41. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie yra susiję su nagrinėjama byla, jų pateikimo būtinybė iškilo bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teisinių ir faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių 42. Vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebÅ«tų iÅ¡skirtas su savo tėvais prieÅ¡ jų norÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra bÅ«tinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirÅ«pina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl bÅ«tinumo patikėti vaikÄ ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis (žr. Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58).

43. CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPÄ®) nustatyta tvarka gali paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ . Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rÅ«pyba) nustatoma, kai vaiko:

1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais);

2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių;

3) tėvai arba turimas vienintelis iÅ¡ tėvų nesirÅ«pina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtÄ arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

44. VTAPÄ® 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotÄ siÅ«lymÄ imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumÄ , vadovaudamasis VTAPÄ® 365 straipsniu paima vaikÄ iÅ¡ jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o iÅ¡imtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas, turi kreiptis į teismÄ dėl leidimo paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ (CK 3.2541 straipsnio 2 dalis).

PraÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ paimti vaikÄ iÅ¡ jo atstovų pagal įstatymÄ nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo iÅ¡davimo klausimÄ teismas turi spręsti, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus.

45. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtinto Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraÅ¡o 3 punkte numatyta, kad gavę praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius užpildo Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ formÄ , atlieka VTAPÄ® 36 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus ir nustatę vaiko teisių pažeidimus, atlieka vaiko situacijos vertinimÄ , užpildydami Vaiko situacijos vertinimo anketÄ (7 punktas, 7.3 papunktis, 15 punktas).

Nustačius, kad vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymÄ dėl to, kad <...> gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdama imasi VTAPÄ® 365 straipsnyje numatytų veiksmų (VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalis). Vaiko apsaugos poreikis nustatomas, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimÄ , nustato realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, kuris yra susijęs su vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniais bei rizikos veiksniais, susijusiais su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymÄ ir jų santykiais su vaiku (VTAPÄ® 361 straipsnio 3 dalis).

Vertinant vaiko apsaugos poreikį turi bÅ«ti įvertinti rizikos veiksniai, numatyti ApraÅ¡o 30.1-30.11 papunkčiuose. ApraÅ¡o 31 punkte numatyta, kad vertinant vaiko situacijÄ , bent vienos 31.1-31.10 papunktyje numatytos sÄ lygos, kuri iÅ¡ esmės yra padidėjusios ar didelės rizikos veiksnys, buvimas lemia vaiko apsaugos poreikio nustatymÄ . Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tuo atveju, jei, nustačius bent vienÄ iÅ¡ ApraÅ¡o 30 punkte nurodytų rizikos veiksnių, nėra nustatomas apsaugos veiksnys (37 punktas).

Pažymėtina, kad jei vertinant vaiko situacijÄ , vaikui kyla realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, dėl kurio bÅ«tina vaikÄ paimti iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, ar yra CK 3.254 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų aplinkybių, Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius apgyvendina vaikÄ saugioje aplinkoje VTAPÄ® 43 straipsnyje nustatyta tvarka, užpildo Vaiko laikino apgyvendinimo aktÄ (16 punktas). VTAPÄ® 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu Å¡io įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje ir 363 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais vaikas, paimtas iÅ¡ jam nesaugios aplinkos, negali bÅ«ti perduotas jo tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymÄ , jis laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje CK 3.264 straipsnio 5 dalyje nustatyta prioriteto tvarka.

46. VTAPÄ® 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovÄ pagal įstatymÄ ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis). Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam garantuojama sukuriant aplinkÄ , leidžiančiÄ vaikui pasinaudoti Å¡ia teise, suteikiant bÅ«tinÄ informacijÄ , patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandÄ , pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai bÅ«tina (2 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. buvo gautas praneÅ¡imas Nr. V2-273 iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kuriame gimnazijos Å¡vietimo pagalbos specialistai iÅ¡reiÅ¡kė nerimÄ dėl nepilnamečio vaiko I. M. Å¡eimoje galimai patiriamo fizinio ir emocinio smurto, taip pat specialistai nurodė pastebintys vaiko nepriežiÅ«rÄ .

48. Skyrius 2019 m. gruodžio 13 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-9103 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydami įvertinti pateiktÄ informacijÄ ir imtis veiksmų kompetencijos ribose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyrius 2020 m. sausio 9 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nurodęs, kad medžiagos patikrinimo metu negauta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). 49. 2020 m. kovo 4 d.

Skyriaus specialistai nuvyko į I. M. ugdymo įstaigÄ â€“ (duomenys neskelbtini) gimnazijÄ , vėliau tÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ J. M. ugdymo įstaigÄ â€“ Vilniaus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini), kur turėjo individualų pokalbį (situacijos aptarimÄ ) su nepilnametėmis mergaitėmis. IÅ¡nagrinėjus praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ , Skyrius priėmė sprendimÄ vertinti vaiko situacijÄ , nes tėvai auklėdami vaikus jų atžvilgiu naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Nepilnametės mergaitės 2020 m. kovo 4 d. buvo nugabentos į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur buvo atliktas įprastinis jų sveikatos patikrinimas.

50. Vaikų situacijos vertinimo metu nustačius, kad yra kilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, 2020 m. kovo 4 d. buvo suraÅ¡yti Vaiko laikino apgyvendinimo aktai Nr. 1VLA-110 (dėl I. M.) ir Nr. 1VLA-109 (dėl J. M.), kuriais nuspręsta paimti vaikus iÅ¡ nesaugios aplinkos – tėvų ir mergaičių gyvenamosios vietos, ir nuo 2020 m. kovo 4 d. mergaites laikinai apgyvendinti VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos centre. 51. 2020 m. kovo 5 d. Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ formų Nr. 716P-783 (dėl I. M.) ir Nr. 716P-784 (dėl J. M.). II skyriaus 4 dalyse nurodytos aplinkybės, kurias 2020 m. kovo 4 d. pokalbio su Skyriaus specialistais metu nurodė nepilnametės I. ir J. M., II skyriaus 8 dalyse – 2020 m. kovo 4 d. aptartas situacijos vertinimas su mergaičių įstatyminiais atstovais – motina I. M. ir tėvu V. M.

52. Vaikų situacijos vertinimo metu 2020 m. kovo 4 d. buvo gauti nepilnamečių mergaičių tėvų I. ir V. M. paaiškinimai, 2020 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinės pedagogės R. L. paaiškinimai, 2020 m. kovo 5 d. Vilniaus lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) raštas Nr. SD-30 dėl informacijos apie J. M. pateikimo, 2020 m. kovo 6 d. senelių N. D. ir I. M., pilnametės sesers I. M. paaiškinimai. 53. 2020 m. kovo 9 d. buvo surašytos Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-264 (dėl I.

M.) ir Nr. 1VSV-265 (dėl J. M.), ir nustačius rizikos veiksnius, numatytus ApraÅ¡o 31.1, 31.5, 31.10 punktuose, prieÅ¡ mergaites galimai smurtauja abu vaiko atstovai, vyresnioji mergaitė iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimta iÅ¡ Å¡eimos, buvo nustatytas vaikų apsaugos poreikis. Laikinosios priežiÅ«ros nuspręsta netaikyti, kadangi prieÅ¡ vaikus galimai smurtauja abu tėvai. Laikinoji priežiÅ«ra pas abi seneles ir vyresniÄ jÄ seserį negalima, kadangi jos nepripažįsta, jog prieÅ¡ mergaites naudojamas smurtas, teigė, kad tėvai tinkamai augina vaikus.

Buvo nuspręsta, kad senelės ar sesuo gali daryti įtakÄ mergaitėms, galėtų leisti tėvams matytis su dukromis.

54. Skyrius 2020 m. kovo 9 d. raÅ¡tu Nr. 1MK-34 kreipėsi į TarnybÄ dėl mobiliosios komandos darbui su I. ir V. M. Å¡eima sudarymo; 2020 m. kovo 9 d. raÅ¡tu Nr. 1AV-119 – į Vilniaus miesto socialinės paramos centrÄ dėl atvejo vadybininko paskyrimo.

55. Skyrius 2020 m. kovo 5 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-1755 pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydamas įvertinti situacijÄ , tačiau Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariatas 2020 m. kovo 27 d. nutarimu ikiteisminį tyrimÄ atsisakė pradėti. PareiÅ¡kėjui apskundus nutarimÄ , Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 4-ojo skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu buvo panaikintas 2020 m. kovo 27 d. nutarimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00174-20 dėl tėvų piktnaudžiavimo savo teisėmis ir pareigomis, fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždant savo vaikus I. ir J.

M., pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 163 straipsnyje. Dėl ginčo esmės 56. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog procesiniai pažeidimai yra tik procedÅ«rinio pobÅ«džio klausimai, kurie nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, yra nepagrįstos. Teigia, jog teismas neįvertino to, kad pareiÅ¡kėjas neteisėtai paėmė vaikus, kadangi laikotarpiu 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2020 m. kovo 4 d. jokių veiksmų nesiėmė, praneÅ¡imÄ užregistravo tik 2020 m. kovo 5 d., t. y. jau po faktinio vaikų paėmimo ir po to, kai buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius smurto prieÅ¡ vaikus atvejo.

Be to, Skyrius nuo 2019 metų nekvietė tėvų į jokius pokalbius, neskyrė atvejo vadybininko, nebuvo sudarytas pagalbos planas prieÅ¡ paimant nepilnametes mergaites, Skyrius nenustatinėjo vaikų apsaugos poreikio, iki vaikų paėmimo su tėvais nebuvo atliekamas joks darbas, taigi pareiÅ¡kėjas ignoravo bendradarbiavimo pareigÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos apeliantų argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad argumentai dėl galimai netinkamai vykdytų procedÅ«rų, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

57. Pažymėtina, kad aptariamos apeliantų nurodytos aplinkybės iš esmės yra susijusios su pareiškėjo veiksmais nuo 2019 m. lapkričio 13 d., t. y. kuomet buvo gautas pranešimas apie galimus vaikų teisių pažeidimus, iki 2020 m. kovo 4 d., t. y. faktinio vaikų paėmimo iš tėvų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad VTAPĮ įgaliotų institucijų veiksmai, susiję su vaiko teisių pažeidimų nustatymu, tyrimu, turi būti atliekami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste minėti veiksmai laikytini procedūrinio pobūdžio ir nelemia materialaus vaiko paėmimo iš įstatyminių atstovų pagrindo.

Sutiktina, kad tinkamas reglamentuoto nepilnamečių vaikų paėmimo iÅ¡ tėvų proceso vykdymas yra ypač svarbus, tačiau net ir nustačius procedÅ«rinius pažeidimus, bet konstatavus, kad vaikai paimti esant teisiniam pagrindui, t. y. esant rizikos veiksniams, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, galimi procedÅ«riniai pažeidimai nelemtų sprendimo Å¡ioje byloje. Nagrinėdamas bylÄ dėl teismo leidimo paimti vaikus iÅ¡ jų tėvų iÅ¡davimo, teismas sprendžia, ar yra materialus įstatyme numatytas pagrindas paimti vaikus iÅ¡ jų įstatyminių atstovų, byloje tiriamas vaiko paėmimo fakto teisėtumas.

Galimų procedÅ«rinių pažeidimų tyrimui nustatyta kitokia tvarka, įrodinėtinos kitos aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai dėl galimai pareiÅ¡kėjo padarytų nurodytų procedÅ«rinių pažeidimų (įgaliojimų virÅ¡ijimo, neteisėto vaikų paėmimo) jau yra kreipęsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, taip pat pateikė skundÄ Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjui dėl neteisėtų Skyriaus darbuotojos veiksmų.

Visi apeliantų procesiniai dokumentai iš esmės grindžiami tapačiais argumentais.

58. Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog Skyrius nepažeidė CK 3.2541 straipsnio 2 dalyje numatyto termino kreiptis dėl teismo leidimo paimti vaikus, motyvuodamas tuo, kad Å¡is terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo faktinio vaiko paėmimo, o nustačius CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtintÄ pagrindÄ . Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė CK 3.2541 straipsnio 2 dalyje numatyto termino pradžios momentÄ , kadangi vadovaujantis tiek CK 3.2541 straipsnio, tiek VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalies, tiek 365 straipsnio 7 dalies, 42 straipsnio 1, 2 punktų nuostatomis, kreipimosi į teismÄ momentas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai vaikas paimamas iÅ¡ tėvų, nes paėmimo metu jau turi egzistuoti objektyvus pagrindas paimti vaikÄ , dėl ko ir kyla poreikis kreiptis į teismÄ .

Vaiko paėmimas yra itin emociÅ¡kai jautri priemonė tiek tėvams, tiek patiems vaikams, todėl įstatymų leidėjo numatyti terminai, per kuriuos reikia kreiptis į teismÄ , pakankamai trumpi. AiÅ¡kinimas, kad vaikÄ galima paimti nenustačius jokio pagrindo, o jį nustatyti ir kreiptis į teismÄ tik po kurio laiko, kai vaikas jau faktiÅ¡kai paimtas, prieÅ¡tarautų VTAPÄ® paskirčiai ir tikslams.

59. Å iuo atveju mergaitės iÅ¡ tėvų paimtos ir laikinai apgyvendintos VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ globos centre, budinčių globėjų Å¡eimose 2020 m. kovo 4 d. 2020 m. kovo 4, 5, 6 dienomis buvo atliekamas vaikų situacijos vertinimas, nustatomas vaikų apsaugos poreikis, renkami įrodymai, ugdymo įstaigų, artimųjų paaiÅ¡kinimai, 2020 m. kovo 9 d. suraÅ¡ytos Vaiko situacijos vertinimo anketos, į teismÄ kreiptasi 2020 m. kovo 13 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. kovo 11 d. buvo nedarbo diena, taigi į terminÄ neįskaičiuojama.

Nors 3 darbo dienos (įskaitytinai) suėjo 2020 m. kovo 9 d., o 5 darbo dienos (įskaitytinai) – 2020 m. kovo 12 d., Å¡iuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiÅ¡kimo pateikimas 2020 m. kovo 13 d. leistų teigti esant tokį pažeidimÄ , kuris sudarytų pagrindÄ nespręsti vaikų paėmimo iÅ¡ tėvų teisėtumo klausimo. Kartu atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad net ir 5 darbo dienų terminas kreipimuisi į teismÄ neturi tapti įprastine praktika, kadangi jis galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

60. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors praneÅ¡imas gautas 2019 m. lapkričio 13 d., tačiau faktiÅ¡kai nepilnametes mergaites I. ir J. M. buvo nuspręsta paimti 2020 m. kovo 4 d. su jomis vykusių pokalbių metu, t. y. kai I. M. nurodė apie fizinio smurto panaudojimo atvejį, emocinę įtampÄ Å¡eimoje, taip pat iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimta iÅ¡ Å¡eimos. Apeliantai nepagrįstai sureikÅ¡mina pareiÅ¡kimo registravimo faktÄ , neatsižvelgdami į tai, kad po praneÅ¡imo gavimo praėjus beveik 4 mėnesiams situacija iÅ¡ esmės nepasikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai, žinodami apie tai, jog Skyrius renka duomenis apie jų Å¡eimÄ ir galimus vaikų teisių pažeidimus, patys nuo 2019 metų pabaigos nebendradarbiavo su Skyriumi, nedėjo pastangų keisti susidariusiÄ situacijÄ . Nors apeliantai teigė nebuvę tinkamai informuoti, tačiau faktÄ , kad apeliantai negalėjo nežinoti apie susidariusiÄ situacijÄ ir Skyriaus atliekamus veiksmus, patvirtina ir tai, jog Skyriaus inicijuoto ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių vaikų motina I.

M. buvo apklausta apie nurodytas aplinkybes.

61. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, kodėl 2020 m. kovo 4 d. nepilnamečių vaikų paėmimas vyko iÅ¡ anksto tėvų neinformavus ir neperspėjus. Apeliantų teigimu, tokiais veiksmais buvo pažeista VTAPÄ® 365 straipsnio 2 dalis, vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymÄ dalyvavimo principas. Be to, pasak apeliantų, Skyrius pateikia melagingÄ informacijÄ , kad 2020 m. kovo 4 d. su tėvais buvo organizuotas susitikimas, kadangi tėvai į įstaigÄ buvo iÅ¡kviesti tik po nepilnamečių vaikų paėmimo.

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantų argumentus, neturi pagrindo teigti, kad buvo pažeistos VTAPÄ® 365 straipsnio 2 dalies nuostatos, kadangi nepilnamečiai vaikai iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti paimti ir jiems nedalyvaujant, taigi ir iÅ¡ anksto jų neinformavus apie bÅ«simÄ vaiko paėmimÄ , jeigu jų dalyvavimas neatitinka vaiko teisių ir teisėtų interesų (VTAPÄ® 365 straipsnio 2 dalis). Pagal VTAPÄ® 36 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad vaikas negali bÅ«ti grÄ Å¾intas jo tėvams ar vaiko atstovams pagal įstatymÄ dėl to, jog gali kilti realus ir tiesioginis pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei, Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius nustato vaikui apsaugos poreikį ir nedelsdamas imasi Å¡io įstatymo 365 straipsnyje nustatytų veiksmų (vaiko paėmimo iÅ¡ jo tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymÄ ).

Taigi minėti veiksmai atliekami nedelsiant. Pažymėtina, kad tėvų dalyvavimas vaikų, prieÅ¡ kuriuos tėvai galimai panaudojo smurtÄ , paėmimo procese, gali bÅ«ti sudėtingas, dar labiau vaikus traumuojantis veiksnys. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju apeliantų nedalyvavimas vaikų paėmimo procese geriausiai atitiko nepilnamečių vaikų interesus. Ä®statyme numatyta, kad jeigu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymÄ nedalyvavo paimant vaikÄ , jiems apie vaiko paėmimÄ turi bÅ«ti praneÅ¡ta nedelsiant, bet ne vėliau kaip tÄ pačiÄ dienÄ .

Nustatyta, kad apeliantai apie jų dviejų nepilnamečių dukrų paėmimÄ sužinojo tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2020 m. kovo 4 d. 2020 m. kovo 5 d. Informacijos apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ formų Nr. 716P-783 (dėl I. M.) ir Nr. 716P-784 (dėl J. M.) II skyriaus 8 dalyse iÅ¡dėstytos su tėvais I. ir V. M. 2020 m. kovo 4 d. aptartos praneÅ¡ime dėl galimo vaiko teisių pažeidimo nurodytos aplinkybės, abu tėvai patvirtindami, kad aplinkybės suraÅ¡ytos teisingai, pasirašė, kartu nurodydami datÄ â€“ 2020 m. kovo 4 d.

Aptariamas aplinkybes patvirtina ir 2020 m. kovo 4 d. susitikimo protokolas Nr. 1SP-78. Dėl to atmestini apeliantų teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė informavimo apie vaikų paėmimÄ pareigÄ ar kad tÄ padarė pavėluotai.

63. Apeliantai nurodo, kad mergaitės buvo paimtos nepagrįstai, kadangi iki tol jokie nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai Å¡eimoje nebuvo užfiksuoti, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustačius, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, leidžiančių teigti, jog prieÅ¡ nepilnamečius vaikus bÅ«tų naudotas fizinis smurtas, taip pat nėra jokių medicininių dokumentų, pagrindžiančių smurto prieÅ¡ vaikus buvimo faktÄ .

64. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai suabsoliutina faktÄ , jog nėra medicininių dokumentų, pagrindžiančių fizinį smurtÄ , ar tai, kad nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu. Å ios aplinkybės savaime visiÅ¡kai nepaneigia galimai buvusio fizinio smurto fakto. Pažymėtina, kad aplinkybės, kurioms esant pradedamas ikiteisminis tyrimas, nustačius, kad galimai padaryta nusikalstama veika (Å¡iuo atveju numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje) yra griežtai apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Ikiteisminio tyrimo pradėjimui yra keliamas reikalavimas nustatyti kur kas daugiau objektyvių duomenų, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme (jeigu byla pasiekia teisminę stadijÄ ) sukelia visai kitokius padarinius – baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tačiau smurtas nebÅ«tinai gali bÅ«ti panaudojamas tokiu mastu, kurį galima įrodyti medicininiais dokumentais ar kitaip iÅ¡oriÅ¡kai jį užfiksuoti. Pagal VTAPÄ® 3 straipsnio 1 punktÄ fizinio smurto padariniai nebÅ«tinai turi bÅ«ti susiję su gyvybės atėmimu, sveikatos sutrikdymu, bet ir su vaiko normalios raidos sutrikdymu, sukeltu skausmu.

Vertinant grėsmę vaikui, bÅ«tina nustatyti tikėtinÄ smurto buvimo atvejį, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad yra kilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog tokia aplinkybė laikytina tikėtina. Nepilnametės mergaitės I. M. ir J. M., kiek pastaroji sugebėjo iÅ¡reikÅ¡ti pagal savo brandÄ , nurodė, kad prieÅ¡ jas buvo panaudotas fizinis smurtas:

I. prisiminė įvykį vasarÄ , kai tėvas su diržu mušė maÅ¾Ä jÄ sesutę J., o norėdama, jÄ užstoti, su diržu gavo ir pati I., taip pat atsiminė, kad tėvas yra mušęs J. per galvÄ . J. 2020 m. kovo 4 d. pokalbio su Skyriaus darbuotojais metu ir pati nurodė, kad tėvas „mušė per galvÄ â€œ, teismo posėdžio metu apklausiama psichologės į klausimÄ , ar namuose jÄ mušė (žodžio skriaudė vaikas tikėtinai nesuprato), atsakė, kad mama, kur mušė – „per galvÄ â€œ, ar dažnai –„nedažnai“.

Tėtis nemušė. 2020 m. kovo 4 d. Susitikimo protokole užfiksuota, kad V. M. paklaustas, kada buvo trenkęs J. per galvÄ , negalėjo prisiminti, tačiau neneigė, kad yra vaikui trenkęs, taip pat užfiksuoti duoti V. M. duoti paaiÅ¡kinimai, jog sudavimas vaikui yra auklėjimas, o ne smurtas, kas atskleidžia apelianto neutralų ar net teigiamÄ požiÅ«rį į smurtÄ prieÅ¡ vaikus kaip auklėjimo priemonę. Teismo posėdžio metu V. M. taip pat neneigė, kad jis rėkia, nurodydamas, jog rėkimÄ iÅ¡provokuoja pati dukra I. savo elgesiu, jis patvirtino, kad yra sudavęs diržu I. 2020 m. kovo 4 d. susitikimo su Skyriaus darbuotojais metu I.

M. taip pat neneigė, kad yra trenkusi dukrai I. per veidÄ , nes nepatiko, kÄ dukra kalbėjo, nors teismo posėdžio metu tai jau neigė.

65. Nors 64 punkte jau konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nepradėjimas (Å¡iuo atveju pagal BK 140 straipsnio 2 dalį) pats savaime nelemia to, kad smurtas prieÅ¡ vaikus nebuvo panaudotas, tačiau teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktų įrodymų matyti, kad 2020 m. balandžio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 163 straipsnį. BK 163 straipsnio dispozicija apima nevienkartinio pobÅ«džio, sistemingus veiksmus, taip pat ne tik fizinę, bet ir psichinę prievartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277-788/2016).

66. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad mergaitės patyrė ir psichologinį smurtÄ , kuris nulemtas įtempto bendravimo tarp pačių tėvų, tėvų ir mergaičių, sukelto baimės, prieÅ¡prieÅ¡os jausmo. I. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad tėvas yra griežtas, dažnai bendrauja pakeltu tonu, rėkia, mama buvo uždraudusi valgyti. I. M. taip pat nurodė, kad ji jaučia baimę, nerimÄ , emocinę įtampÄ dėl bendravimo su tėvais, nesusikalbėjimo, tėvų tarpusavio konfliktų.

Pažymėtina, kad apeliantai, duodami paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės visÄ kaltę dėl susidariusios situacijos perkelia savo dukrai I. M., vadindami jÄ melage, fantazuotoja, ligone, teigdami, jog ji pavydi dėmesio mažajai seseriai, kad jai sunkus gyvenimo tarpsnis – paauglystė. Tačiau tėvai visiÅ¡kai nepripažįsta galimų savo auklėjimo spragų, neadekvataus vaikų amžiui bendravimo su dukromis, dėl ko tiek I. M., tiek J. M. reikalinga ne tik psichologo, bet galimai ir psichiatro pagalba, atsižvelgiant į mergaičių bendrÄ psichologinę bÅ«senÄ , turimus valgymo sutrikimus, J. turimÄ nervų sistemos sutrikimÄ , kuris konstatuotas gydymo įstaigos, taip pat I. iÅ¡reikÅ¡tas suicidines mintis.

Pažymėtina, kad įprastai esant palankiai, saugiai, emociÅ¡kai ramiai terpei vaikui vystytis, tokie psichologiniai sutrikimai, mintys vaikui neturėtų kilti ar bent jau nebÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ti abiem mergaitėms, kurios gyvena kartu su tėvais. Tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad emociniu pagrindu suformuota atmosfera Å¡eimoje yra įtempta ir ji neigiamai veikia abiejų mergaičių psichikÄ . Apeliantų teiginiai, kad nepilnamečių vaikų teisių pažeidimai Å¡eimoje iki tol nebuvo užfiksuoti, kad Å¡eima tvarkinga, darni, nepaneigia nagrinėjamu atveju nustatytų pažeidimų.

67. VTAPÄ® 3 straipsnio 4 punkte viena iÅ¡ smurto formų yra vaiko nepriežiÅ«ra – nuolatinis vaikui bÅ«tinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Taigi vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas jo emociniams, ugdymo poreikiams tenkinti, nes tai sudaro motyvacijÄ veikti – pasirÅ«pinti savimi ir Å¡alia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ esminių tėvų pareigų. Taigi tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

68. Akivaizdu, kad kiekvieni tėvai savo vaikų bÅ«tiniausius poreikius užtikrina pagal galimybes ir nepriteklius ar kiti objektyvÅ«s faktoriai nėra pagrindas konstatuoti vaiko nepriežiÅ«rÄ , kaip vienÄ iÅ¡ smurto formų. Kiekvienu atveju situacija vertinama visų nustatytų aplinkybių kontekste. Teisme apklausta I. M. nurodė, kad visada jautėsi atstumta, tėvai jos neapkabindavo, nejautė iÅ¡ tėvų meilės, tėvai labai retai girdavo, todėl jautė skausmÄ , stresÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad J.

M. dar 2019 m. rugpjūčio 23 d. buvo nustatytas nervų sistemos sutrikimas, mergaitei taip pat reikalinga logopedo pagalba, nes jos bendravimo galimybės pagal amžių yra skurdžios. Apeliantė I. M. nurodė, kad J. lanko logopedinį darželį, tačiau darželis nieko nedaro, neteikia logopedo paslaugų, paaiÅ¡kino, kad ji iÅ¡ gydytojo pažymos nesuprato, jog dukrai diagnozuotas nervų sistemos sutrikimas, gydytojai jai nepateikė jokių rekomendacijų dėl gydymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantai nepagrįstai savo, kaip vienÄ iÅ¡ tėvų pareigÄ rÅ«pintis, domėtis vaiku, jo sveikata, perkelia ugdymo ir gydymo įstaigoms.

Tėvai, bÅ«dami atsakingi ir rÅ«pestingi, matydami vaikÄ kasdien, jį pažinodami, turi suprasti, kad jų elgesys ar/ir gebėjimai nukrypsta nuo įprastinio, bÅ«dingo bendraamžiams. Be to, Å¡iuo atveju Å¡eima jau turi patirties auginti vaikus, Å¡eimoje yra kitos dvi dukterys – I. ir I., dabar jau pilnametė. Apeliantė, kaltindama gydymo įstaigÄ , kad ji nedavė rekomendacijų dėl gydymo, nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi patys tėvai: ar prašė suteikti tokias rekomendacijas, ar ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad bÅ«tų gydomas vaiko nervų sistemos sutrikimas, taip pat, jeigu darželyje vaikui neteikiamos logopedo paslaugos, ar jie domėjosi, dėl kokių priežasčių, ar ieÅ¡kojo galimybių Å¡ias paslaugas gauti kitur ir pan.

Byloje nenustatyta aktyvių apeliantų veiksmų, siekiant tinkamai pasirÅ«pinti savo nepilnamečių dukrų savalaikiu vystymusi. Pažymėtina ir tai, kad lopÅ¡elis-darželis (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tėvai nesidomi J. ugdymu, nelanko Å¡venčių, neprisijungę prie virtualios erdvės, kur bendrauja kitų vaikų tėvai, kt., taigi pastebimas ir tėvų abejingumas vaiko kasdienei rutinai, įpročiams. Apeliantės teiginys, kad ji buvo prieÅ¡ Naujuosius metus nuvykusi į vyresniosios dukters mokyklos rengtÄ atvirų durų dienÄ , pagrindžia vienkartinį atvejį, tačiau iÅ¡ kitų byloje surinktų duomenų matyti, kad rÅ«pindamiesi dukrų ugdymu apeliantai elgiasi iÅ¡ esmės pasyviai ir abejingai.

I. M. paaiškinimai, kad ji jaučiasi atstumta, nemylima taip pat parodo, kad tėvai nemoka sukurti tinkamo emocinio ryšio.

69. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad dukros I. M. parodymai turėtų bÅ«ti vertintini kritiÅ¡kai, nes ji pyksta, jaučia nuoskaudÄ , galimai siekia atkerÅ¡yti tėvams duodama tokius paaiÅ¡kinimus apie neva esamÄ smurtÄ Å¡eimoje, arba galimai buvo paveikta trečiųjų asmenų, kad iÅ¡ tiesų ji nori grįžti gyventi pas tėvus. Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų teiginiais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad vien tai, jog mergaitė duoda paaiÅ¡kinimus, kurie prieÅ¡ingi tėvų duotiems, kad tėvai jiems nepritaria, nesudaro pagrindo jų vertintini kaip melagingų ar iÅ¡galvotų.

I. M., būdama (duomenys neskelbtini) paauglė, pakankamai brandi suprasti savo paaiškinimų reikšmę, prasmę, galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tai suvokdama, jeigu santykiai su tėvais būtų tvarūs, atmosfera šeimoje nežlugdanti, mergaitė nenorėtų joje likti, netgi pasitaikant šeimoje konfliktų. Mergaitės susigraudinimas, jautrumas duodant paaiškinimus parodo, kad jai nėra lengva kalbėti, prisiminti šeimoje patirtus išgyvenimus. Tiek 2020 m. kovo 4 d. pokalbio su Skyriaus darbuotojais metu, tiek teismo posėdžio metu apklausta I.

M. nurodė, kad nenori grįžti į Å¡eimÄ , jog tokiÄ galimybę svarstytų tik jeigu tėvai pasikeistų, aiÅ¡kiai įvardijo savo nenoro priežastis. Byloje nenustatyta, kad mergaitėms budinčių globotojų Å¡eimose bÅ«tų sudarytos netinkamos sÄ lygos, prieÅ¡ingai, I. M. nurodė, kad ten jaučiasi gerai, nes ten jÄ iÅ¡klauso, domisi, duoda valgyti, kad ten smagu, ji jaučiasi suprasta, gali iÅ¡simiegoti, mokytis. Globėjos teigimu, I. taip pat pamažu atsiskleidžia, linkusi pasipasakoti, bendrauti, o mokyklos auklėtojos teigimu, mergaitė tapo linksmesnė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad nepilnametės I. M. paaiškinimai būtų melagingi ar nulemti apeliantų nurodytų aplinkybių, tokių kaip keršto, kitų asmenų poveikio.

70. Skyrius, vertindamas vaikų situacijÄ nustatė sÄ lygas, kurios reiÅ¡kia padidėjusius ar didelės rizikos veiksnius, lemiančius vaiko apsaugos poreikio nustatymÄ . Rizikos veiksniai buvo nustatyti abiem vaiko atstovams pagal įstatymÄ (ApraÅ¡o 31.1 punktas); vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bÅ«ti paimtas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ (ApraÅ¡o 31.5 punktas); vienas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ agresyviai elgiasi su vaiku, keldamas realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikÅ¡mingÄ Å¾alÄ vaiko sveikatai, o kitas iÅ¡ vaiko atstovų pagal įstatymÄ negali užtikrinti vaikui saugios aplinkos (ApraÅ¡o 3.10 punktas). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad visuma įrodymų leidžia teigti mergaičių atžvilgiu galimai buvus ne tik fizinį, tačiau ir psichologinį smurtÄ , taip pat smurtÄ pasireiÅ¡kiantį vaikų nepriežiÅ«ra.

71. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad J. M. labai iÅ¡gyvena dėl atskyrimo nuo tėvų, nepaisė jos noro grįžti pas tėvus, su kuriais yra ypač glaudus ryÅ¡ys, be to, teigė, kad mergaitė nepatvirtino, jog jos atžvilgiu buvo naudojamas smurtas. Teismas nepasisakė ir dėl to, kad mergaitė valgo rankomis, nors iki tol valgė su stalo įrankiais, kas patvirtina, jog mergaitė patyrė didelį Å¡okÄ dėl atskyrimo nuo tėvų. Taip pat neaiÅ¡ku, kodėl jai po paėmimo iÅ¡ tėvų buvo kviesta greitoji medicinos pagalba.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad J. M. yra penkeri metai, natÅ«ralu, kad tokio amžiaus vaikų prisiriÅ¡imas prie tėvų yra stiprus. Tokio amžiaus vaikas dar neturi pakankamų socialinių įgÅ«džių, gyvenimiÅ¡kos patirties, supratimo, koks tėvų elgesys jo atžvilgiu bÅ«tų pateisinamas ir toleruotinas. Be to, byloje surinkti įrodymai bei J. M. apklausos teisme vaizdo įraÅ¡as sudaro pagrindÄ manyti, jog mergaitės suvokimas yra prastesnis nei vidutinio jos amžiaus vaiko. Toks vaikas net galimai patirdamas smurtÄ (įvairių formų), negalėtų aiÅ¡kiai suprasti, kad tai yra blogai, kad vaikas to nenusipelno ir taip bÅ«ti neturėtų.

Ä® nepilnamečių vaikų nuomonę atsižvelgtina, tačiau jos paisoma, įvertinus, ar ji neprieÅ¡tarauja paties nepilnamečio vaiko interesams. Pagal bylos duomenis nustačius realaus smurto buvimo atvejus, pavojų, kad smurtas gali pasikartoti per anksti grÄ Å¾inus mergaitę į Å¡eimÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad mergaitės noras grįžti Å¡iuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo teigti, kad vaikas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas į Å¡eimÄ esamu momentu.

73. Nors apeliantai nurodo, kad mergaitės valgymo įpročiai buvo geri, byloje esančių įrodymų visuma suponuoja prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Pažymėtina, kad netinkami valgymo įgÅ«džiai buvo pastebėti tiek mergaitės ugdymo įstaigos auklėtojų, tiek budinčios globėjos, psichologės. Kad sesuo buvo netinkamai maitinama (deÅ¡relės, čipsai, cola) nurodė ir I. M.. PrieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus apie mergaitės valgymo įgÅ«džius davė tik apeliantai, senelės, pilnametė sesuo.

Tačiau Å¡iuos asmenis su apeliantais sieja artimas giminystės ryÅ¡ys, be to, jie nurodė apskritai nematantys problemų apeliantų Å¡eimoje, todėl jų paaiÅ¡kinimai vertintini kaip mažiau patikimi negu skirtingų asmenų, kurie neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjama situacija (auklėtojos, globotoja), duoti paaiÅ¡kinimai. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad Å¡iuo metu mergaitei budinčių globėjų Å¡eimoje sudarytos geros sÄ lygos, jos atitinka nepilnametės interesus. IÅ¡ LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos pateiktos informacijos matyti, kad mergaitės valgymo ypatumai pamažu keičiasi: ji mokoma valgyti naudojant stalo įrankius, jos racionas yra kur kas platesnis, mergaitė iÅ¡bando naujus maisto produktus.

Nors mergaitės kalbos raida atsilikusi, tačiau ties tuo taip pat dirbama, mergaitė skatinama greitai mokosi, noriai kartoja žodžius, pati džiaugiasi savo pažanga, iÅ¡moktais žodžiais, mokosi formuluoti sakinius. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki nepilnamečio vaiko paėmimo su mergaite nebuvo pakankamai užsiimama, tėvai nepakankami skyrė dėmesio mergaitės valgymo įgÅ«džių formavimui, jos kalbai lavinti. Apeliantų argumentai, susiję su tuo, jog mergaitei buvo iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba nesudaro pagrindo teigti, kad mergaitei sudarytos sÄ lygos yra netinkamos, nėra duomenų, kad bÅ«tų įvykęs nelaimingas atsitikimas, mergaitė bÅ«tų sužalota ar kt., taigi nėra pagrindo teigti, jog mergaitė yra nesaugioje aplinkoje.

74. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į liudytojų – mergaičių senelės N. D. ir vyresniosios sesers I. M. parodymus, jų pareikÅ¡tÄ pozicijÄ , kad smurto Å¡eimoje nėra, kad tėvai tinkamai prižiÅ«ri vaikus, taip pat jų pareikÅ¡tÄ norÄ prižiÅ«rėti mergaites (senelė sutiko prižiÅ«rėti abi, sesuo vienÄ ). Nebuvo nurodyta, kodėl mergaitės buvo apgyvendintos pas skirtingus budinčius globėjus, kodėl toks jų iÅ¡skyrimas geriausiai atitiko vaikų interesus.

75. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog teismas iÅ¡samiai neaptarinėjo liudytojų parodymų, nereiÅ¡kia, kad į juos nebuvo atsižvelgta priimant sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, 2020 m. kovo 9 d. atlikdamas vaikų I. ir J. M. situacijos vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs įstatymų nustatytÄ situacijos vertinimo tvarkÄ ; pažymėjo, kad situacija buvo įvertinta pasirenkant teisingÄ interesų pusiausvyrÄ , ypatingÄ dėmesį skiriant geriausiems vaikų interesams, atsižvelgus į tai, kad nepilnamečio vaiko I.

M. nurodytos aplinkybės skiriasi nuo jos tėvų ir artimųjų giminaičių nurodytų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje surinkti duomenys iÅ¡ esmės patvirtino vaiko nurodytas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nepilnametėms mergaitėms nebuvo nustatyta laikinoji priežiÅ«ra su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, nustačius, kad abu tėvai galimai naudoja smurtÄ , o pas senelę ar vyresniÄ jÄ seserį – dėl to, jog jos nepripažino smurto fakto, jų parodymai kardinaliai skyrėsi nuo I.

M. Vertinant vaikų apsaugos poreikį buvo nustatyta, kad tokios aplinkybės gali lemti, jog senelė ar vyresnioji sesuo darys įtakÄ mergaitėms, leis matytis su tėvais. Be to, vyresnioji sesuo nurodė maÅ¾Ä ja mergaite pasirÅ«pinti negalinti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiÅ¡kėjo ir pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms dėl bÅ«tinybės nepilnametes mergaites laikinai apgyvendinti budinčių globėjų Å¡eimose, vertindamas, kad tai buvo racionaliausias sprendimas esamoje situacijoje.

Nors apeliantai teigia, kad mergaičių apgyvendinimas jiems nepažįstamoje aplinkoje ir pas skirtingus budinčius globėjus, iÅ¡skiriant seses, sukėlė joms, ypač mažesniajai dukrai J., stresÄ , atkreiptinas dėmesys į tai, kad paėmimo iÅ¡ tėvų faktas neatsiejamas nuo daugiau ar mažiau emocijų, streso. Nustatyta, kad seserys gana dažnai matosi, bendrauja, I. nurodė, kad jos eina kartu į kiemÄ , pasivaikščioti, pažaisti, ji aplanko seserį kiekvienÄ savaitę, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti, kad mergaičių ryÅ¡ys nutrauktas ar kad buvimas pas skirtingus budinčius globėjus, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes (budinčių globėjų skaičių, sutikimÄ priimti į Å¡eimÄ ir pan.), neatitinka vaikų interesų.

Duomenų, kad globėjai vaikais rūpinasi netinkamai, nėra, priešingai, pastebima, kad gerėja mergaičių bendravimo, valgymo įpročiai.

76. Apeliantų teiginiai, kad jiems nesudaromos tinkamos sÄ lygos bendrauti su dukromis, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, bendravimas telefonu su mergaitėmis pagal galimybes vyksta. Å iuo atveju dėl karantino dėl COVID-19 grėsmės fizinis bendravimas yra ribojamas, tačiau Å¡i situacija nulemta objektyvių priežasčių, todėl negalima jos vertinti kaip sÄ moningo siekio uždrausti tėvams palaikyti ryšį su dukromis. Be to, iÅ¡ budinčių globėjų pateiktos informacijos matyti, kad I.

M. pati ne visada nori bendrauti su tėvais ar pokalbiai bÅ«na trumpi, nes galimai mergaitė jaučia nuoskaudÄ dėl susidariusios situacijos, nusivylimÄ tėvais. Paminėtina ir tai, kad 2020 m. kovo 4 d. Skyriaus darbuotojams mergaitė buvo iÅ¡reiÅ¡kusi norÄ gyventi pas seserį I., tačiau vėliau tokio noro nebepareiÅ¡kė. PrieÅ¡ingai, teismo posėdžiu metu mergaitė nurodė, kad jaučiasi įskaudinta, jog abi senelės ir vyresnioji sesuo sakė, kad abu tėvai elgėsi gerai, o sesuo I. liepė jai sakyti, jog nori grįžti pas tėvus.

77. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jie priima siÅ«lomÄ pagalbÄ , yra teigiamai charakterizuojami, yra visiÅ¡kai pasirengę užtikrinti savo dukrų I. ir J. M. fizinį ir psichinį saugumÄ , rÅ«pintis jų sveikata ir mokymusi, auklėti jas, bendradarbiauti su specialistais. Darbas su psichologais, psichiatrais gali vykti ir mergaitėms gyvenant su tėvais, tai nėra pagrindas jas paimti iÅ¡ Å¡eimos. Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

78. Pirmosios instancijos teismas nutartyje teigiamai įvertino tai, kad tėvai ėmė bendradarbiauti su Skyriumi, priima mobiliosios komandos teikiamÄ pagalbÄ , pradėjo lankytis pas psichoterapeutÄ , užsirašė į pozityviosios tėvystės mokymus, tačiau tuo pačiu pažymėjo, kad tai tik pirmas etapas. Teisėjų kolegija pritaria, kad tėvų rodomų pastangų pradžia yra svarbus žingsnis, siekiant atkurti, sustiprinti ryšį su savo vaikais, juos suprasti, iÅ¡siugdyti tinkamus bendravimo, vaikų auklėjimo įgÅ«džius, užtikrinant vaikams saugiÄ , be smurto aplinkÄ .

Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tėvai aktyviai įsitraukė į pagalbos Å¡eimai planÄ , tačiau jų atlikti veiksmai Å¡iuo metu dar nevertintini kaip pakankami. 2020 m. balandžio 9 d. Mobiliosios komandos rekomendacijose siÅ«lomas tolimesnis darbas su Å¡eima, Å¡eimai rekomenduojama: tęsti bendradarbiavimÄ su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja; I. M. rekomenduojama kreiptis pagalbos dėl patirto sumurto  artimoje aplinkoje (psichologo konsultacijos, savipagalbos grupės); V. M. siÅ«loma kreiptis į psichiatrÄ dėl galimybės lankyti psichoterapeuto konsultacijas; tėvams rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės mokymus ir atsakingai įsisavinanti mokymų kursÄ bei gebėti žinias taikyti kasdienėje rutinoje; taip pat kreiptis pagalbos į Å¡eimos terapeutÄ /psichologÄ dėl tarpasmeninių santykių formavimo, į konsultacijas įtraukiant ir I.

M.; organizuoti kompleksinį J. M. sveikatos iÅ¡tyrimÄ VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centre; užtikrinti I. M. apsilankymÄ pirminėje psichiatro konsultacijoje. Byloje nepakanka įrodymų, kad visos Å¡ios kompleksinės priemonės bÅ«tų įgyvendintos ir įsisavintos, kad jos jau davė norimÄ rezultatÄ â€“ normalų Å¡eimos santykių funkcionavimÄ tiek tarp pačių tėvų, tiek tarp tėvų ir jų vaikų, ir leistų teigti esant pasikeitusį tėvų požiÅ«rį ir elgesį, jų įgytus pozityvius įgÅ«džius.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog apeliantų priimta pagalba Å¡iuo metu jau padarė tokiÄ Ä¯takÄ , kad nepilnamečiai vaikai galėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti tėvams. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu vaikų interesus geriausiai užtikrina jų laikinas apgyvendinimas pas globėjus.

79. Vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, situacijÄ turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Å is principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir VTAPÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi bÅ«ti suteikta galimybė turėti savo aplinkÄ (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų bÅ«ti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi bÅ«ti įvertinama reikÅ¡mingų faktų visuma.

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

80. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikų paėmimas iÅ¡ tėvų nėra bausmė tėvams, siekis paneigti jų valdžiÄ vaikams, nutraukti jų tarpusavio ryšį, prieÅ¡ingai, tai yra pagalba, kuri teikiama siekiant vieno bendro tikslo – atkurti Å¡eimos ryÅ¡ius, juos sustiprinti, padėti tėvams iÅ¡siugdyti tinkamus vaikų auginimo ir auklėjimo, Å¡eimos bendravimo įgÅ«džius, nes vaikų paėmimas iÅ¡ tėvų leidžia sustabdyti neigiamÄ situacijÄ , užtikrinti vaikams saugiÄ aplinkÄ , o tėvams sudaro galimybę įvertinti tai, kas įvyko, padaryti iÅ¡vadas, imtis aktyvių veiksmų, parodant realias pastangas ir ryžtÄ keistis.

81. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo konstatuoja, jog byloje įrodytas pagrindo paimti vaikus iÅ¡ jų atstovų pagal įstatymÄ , įtvirtinto CK 3.254 straipsnio 3 punkte, egzistavimas. Aktualaus teisinio reglamentavimo ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo kontekste teisėjui kolegijai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡davė teismo leidimÄ paimti nepilnametes mergaites I. ir J.

M. iÅ¡ jų tėvų I. ir V. M., o atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliantų atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: suinteresuotų asmenų I. M. ir V. M. atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko