Court dismisses appeal in inheritance acceptance case, upholding first-instance ruling on legal fact finding.
Legislator-Zusammenfassung
KI-generiertThe court dismissed the respondent's appeal, upholding the first-instance judgment that declared the inheritance acceptance document partially invalid. The plaintiff claimed she was an heir who had not accepted the estate within the statutory period, while the respondent argued that other heirs had already accepted it. The court ruled that each interested person has the right to independently request a finding on the legal fact of acceptance, meaning the previous case did not preclude this claim.
Legislator-Regeste
KI-generiertLR CPK 323 str.; LR CPK 312 str.; LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.; LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.; LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. Each interested person accepting an estate has the right to independently request a court finding on the legal fact of acceptance, which is not precluded by prior proceedings.
Schlagwörter
KI-generiertZitierte Gesetzesbestimmungen
KI-generiertVolltext
CivilinÄ byla Nr
CivilinÄ byla Nr. 2A-1322-611/2011
(S)
                                                                        Procesinio
sprendimo kategorija: 34.3; 34.5; 34.6; 121.15.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir praneÅ¡Äjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisÄjų Tatjanos ŽukauskienÄs ir Algirdo AuruÅ¡keviÄiaus,
sekretoriaujant Aurelijai LenÄiauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. L., jos atstovei adv.Renatai Narbutienei, atsakovui S. B., jo atstovui adv.Dimitrijui Fomkin, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs M. L. ieÅ¡kinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims I. P. (L. P. procesinių teisių perÄmÄjui), I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui Donatui Trepkui dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄiu, juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä :
ieÅ¡kovÄ M. L. kreipÄsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ turtinių teisių susikÅ«rimo â mirusiosios A. B. turto paveldÄjimo â tikslu apie tai, kad ieÅ¡kovÄ po motinos A. B. mirties (mirÄ 1979-05-13) priÄmÄ palikimÄ , pradÄdama faktiÅ¡kai jį valdyti; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojanÄiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2007-11-12 iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriuo konstatuota, kad
mirusiosios A. B. ½ dalį turto â gyvenamojo namo ir Å«kio pastato, paveldi S. B. 1/3 dalyje paveldÄto turto. NurodÄ, jog atsakovas S.
B. ir tretieji asmenys L. P. ir I. B. yra mirusios motinos vaikai ir įstatyminiai įpÄdiniai. Nei vienas iÅ¡ įpÄdinių įstatymo nustatytu laiku per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytÄ 6 mÄnesių terminÄ nesikreipÄ Ä¯ palikimo atsiradimo vietos notarÄ dÄl
motinos palikimo priÄmimo. 2007-09-11 teismo sprendimu treÄiajam asmeniui L. P. ir atsakovui buvo nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis
faktas, kad jie po motinos mirties priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdami jį valdyti. Å ioje byloje ieÅ¡kovÄ buvo patraukta suinteresuotu asmeniu, taÄiau bylos nagrinÄjimo metu savarankiÅ¡ko reikalavimo nepateikÄ. Tokį ieÅ¡kovÄs elgesį įtakojo tai, kad neturÄdama teisinio iÅ¡prusimo ir negaudama kompetentingos
teisinÄs konsultacijos, pagal įgaliojimÄ atstovaudama savo seserį L. P., atliko visus reikalingus veiksmus ir pateikÄ teismui visus dokumentus,
dalyvavo teismo posÄdžiuose, todÄl buvo įsitikinusi, kad to pakanka ir jai, kaip įstatyminei įpÄdinei, pretenduoti į motinos palikimÄ , susikuriant sau turtines teises. Supratusi, kad sprendimui įsiteisÄjus, paveldÄjimo teisÄs
liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik L. P. ir S. B., bet ne ieÅ¡kovei, ji kreipÄsi į teismÄ . NurodÄ, jog po motinos mirties
liko gyvenamasis namas, Å«kio pastatas, bei mirusiosios asmeniniai daiktai, kuriuos ieÅ¡kovÄ kartu su seserimis pasidalino tarpusavyje. PažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ po motinos mirties iki Å¡iol rÅ«pinasi jos turtu, jį valdo ir po motinos mirties priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti, ieÅ¡kovÄs elgesys įrodo, kad mirusiosios turto valdymas ir naudojimasis juo buvo
nukreiptas į nuosavybÄs teisių į šį turtÄ Ä¯gijimÄ ir jų įgyvendinimÄ . PažymÄjo,
kad atsakovas niekada faktiÅ¡kai nesinaudojo paveldÄtu turtu.
Atsakovas S. B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. NurodÄ, kad ieÅ¡kovÄs tvirtinimai nepagrįsti, nes nuo 1959 m. ji gyveno Vilniuje ir jokio palikimo po motinos mirties nepriÄmÄ. TeigÄ, jog ieÅ¡kovÄ jokių įrodymų negali pateikti, nes visai motinos turtu nesirÅ«pino ir jokių komunalinių mokesÄių nemokÄjo. Mano, kad visi įrodymai buvo iÅ¡tirti civilinÄje byloje, kurioje liudijo ilgametÄ seniÅ«nijos sekretorÄ ir patvirtino, kad visÄ Ä¯siskolinimÄ sumokÄjo asmeniÅ¡kai atsakovas, o ieÅ¡kovÄs seniÅ«nijoje nei karto nematÄ. IeÅ¡kovÄ nuo 1979 m. atvažiuodavo tik keletÄ kartų per metus pauogauti, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad ji priÄmÄ palikimÄ . IeÅ¡kovÄ seniai nutraukÄ visus ryÅ¡ius su motinos turtu, nes jai nebuvo reikalingas nei jos gyvenamasis namas, nei joks kitas turtas.
Tretysis asmuo L. P. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad mamos name ji gyveno ir gyvena visÄ laikÄ , o ieÅ¡kovÄ jai padÄjo klijuoti tapetus, dažyti grindis, abi kartu pirko medžiagas remontui. PažymÄjo, jog ieÅ¡kovÄ dažnai atvažiuodavo po motinos mirties, padÄdavo ir daržus prižiÅ«rÄti, derlių nuimti.
Vilniaus rajono apylinkÄs teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ po savo motinos mirties priÄmÄ palikimÄ , pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti; pripažino iÅ¡ dalies â 1/3 dalyje â negaliojanÄiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro D.Trepkaus 2007-11-12 atsakovui iÅ¡duotÄ PaveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , priteisÄ iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei ir valstybei bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatÄ, kad bylos Å¡alių motina mirÄ 1979-05-13, testamento nepaliko, po jos mirties liko
palikimas â nekilnojamasis turtas, ieÅ¡kovÄ, atsakovas ir L. P. yra jos įstatyminiai įpÄdiniai. 2007-09-11
teismo sprendimu buvo nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad palikimÄ po motinos mirties priÄmÄ jos vaikai â L. P. ir atsakovas, taÄiau ieÅ¡kovÄ savo teisių nerealizavo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovÄ palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjusi turtÄ valdyti. RÄmÄsi ieÅ¡kovÄs nurodytomis aplinkybes apie tai, jog ji kartu su kitais įpÄdiniais laidojo motinÄ , po motinos mirties naudojosi motinos namu bei daržu, taip pat prisidÄjo prie namo remonto bei iÅ¡laikymo. MinÄtus faktus patvirtino ir suinteresuoto asmens L.
P. parodymai, kuri nuolat gyveno ir iki Å¡iol gyvena motinos name, taip pat ir liudytojų V. B. (buvusio mirusios motinos kaimyno), Ä. J. ir
H. Å . (suinteresuoto asmens I. B. dukrų) paaiÅ¡kinimai, kad po motinos mirties jÄ laidojo visi penki vaikai, ieÅ¡kovÄ užsakinÄjo miÅ¡ias, rengÄ 30 dienų ir 6 mÄnesių minÄjimÄ , daÅ¾Ä name grindis, langus, klijavo tapetus, keitÄ duris ir tvarkÄ tvorÄ po mamos mirties nepraÄjus
6 mÄn., nuolat atvažiuodavo per iÅ¡eigines, net dažniau nei atsakovas. Teismas atmetÄ atsakovo motyvÄ , jog ieÅ¡kovÄ nuo 1959 m. gyveno Vilniuje, todÄl negalÄjo priimti palikimo. PažymÄjo, jog įstatymas nereikalauja tokios bÅ«tinos palikimo priÄmimo sÄ lygos kaip gyvenimas palikÄjo paliktame name, taip pat atkreipÄ dÄmesį, jog pats atsakovas po motinos mirties negyveno motinos name. NurodÄ, jog liudytojų iÅ¡ atsakovų pusÄs parodymai taip pat nepaneigÄ ieÅ¡kovÄs nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯statymo nustatytu terminu priÄmÄ palikimÄ pradÄjusi jį faktiÅ¡kai valdyti, liudytojai teigÄ nematÄ ieÅ¡kovÄs, taÄiau teismas pažymÄjo, jog aptariamu laikotarpiu liudytojai negyveno ir/ar nuolat nesilankydavo mirusios motinos valdose.
Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 m. vasario
5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisÄtas ir nepagrįstas, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovÄ jokio palikimo nepriÄmÄ ir po motinos mirties jos turtu nesirÅ«pino, savarankiÅ¡kai paveldimu turtu nesinaudojo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄ naudojosi motinos namu bei daržu ir prisidÄjo prie namo remonto bei iÅ¡laikymo. MinÄtos iÅ¡vados buvo grindžiamos ieÅ¡kovÄs seserų, jų dukrų parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi nori padÄti ieÅ¡kovei, atsakovo santykiai su jomis yra blogi. Visi liudytojai patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovÄ atvažiuodavo seseriai L. P. padÄti nudirbti darbus ir niekada ieÅ¡kovÄ nelaikÄ savÄs paveldimo turto savininke. TodÄl padÄjimo seseriai fakto negalima laikyti palikimo priÄmimu. Pažymi, jog ieÅ¡kovÄ nepateikÄ teismui jokių įrodymų, jog ji atliko namo remontÄ . PabrÄžÄ, jog visÄ namo įsiskolinimÄ sumokÄjo apeliantas, o ieÅ¡kovÄ prie to neprisidÄjo. Teigia, jog pripažįsta, kad ieÅ¡kovÄ buvo pora kartų atvažiavus pas seserį I. P. pauogauti, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad ji priÄmÄ palikimÄ . Mano, jog ginÄas nebÅ«tų iÅ¡kilÄs, jei apeliantui nebÅ«tų buvÄs nustatytas 2007 m. teismo sprendimu palikimo priÄmimo faktas. Nurodo, jog ieÅ¡kovÄ per visÄ laikotarpį nuo palikimo atsiradimo ir iki Å¡iol paveldÄto turto nevaldÄ, netvarkÄ, jokių mokesÄių nemokÄjo.
IeÅ¡kovÄ M. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ nesutinka su apelianto argumentais, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovÄ priÄmÄ motinos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjusi jį valdyti, palaikydama jį tinkamos bÅ«klÄs. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas, įvertinus tik ieÅ¡kovÄs liudytojų parodymus. Kadangi teismas nustatÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ apie palikimo priÄmimÄ , todÄl pasikeitÄ palikimÄ priÄmusių įpÄdinių ratas, dÄl Å¡ios priežasties atsakovui iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas neatitinka faktinÄs padÄties, tudÄl turi bÅ«ti panaikintas.
Tretieji asmenys L. P. ir I. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . NurodÄ, jog kartu su ieÅ¡kove aktyviais veiksmais, nukreiptais valdyti motinos turtÄ , priÄmÄ palikimÄ . Atkreipia dÄmesį, jog nuo motinos mirties ieÅ¡kovÄ rÅ«pinasi turtu, pastoviai daro namo kosmetinį remontÄ , rÅ«pinasi turto iÅ¡likimu. I. B. patvirtino, jog remontas buvo daromas ieÅ¡kovÄs ir L. P. lÄÅ¡omis, todÄl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovÄ neprisidÄjo prie remonto. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tiek ieÅ¡kovÄs tiek atsakovo liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinÄjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisÄtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nÄra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų nÄra.
IÅ¡ bylos
duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄs, atsakovo bei treÄiųjų asmenų motina A. B. mirÄ 1979-05-13 (I t.,
b.l.10), po jos mirties liko palikimas, kurį greta kito turto sudaro gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.9). Kadangi A. B. mirÄ iki 2001-07-01, todÄl Å¡ioje byloje, sprendžiant klausimÄ dÄl palikimo priÄmimo, taikytinos 1964 m. LR CK normos (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (200-07-18,
Nr.VIII-1864) 38 str. 1 d.). Pagal LR CK 573 str. 1 d. 1 p. po A. B. mirties pirmos eilÄs įpÄdiniai yra A. B. vaikai, taigi, ieÅ¡kovÄ,
atsakovas ir tretieji asmenys. Pagal A.
B. mirties metu galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 2 d. palikimas įpÄdinio galÄjo bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais, kurių vienas - faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ . Palikimo priÄmimas faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo palikimÄ sudarantį turtÄ pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtÄ . Bet kuriuo atveju palikimas turi bÅ«ti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimÄ priimti ir įgyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ jį. Be to, valia apie palikimo priÄmimÄ visais atvejais pagal tuo metu galiojanÄio LR CK 587 str. 3 d. turÄjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta per 6 mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. per 6 mÄnesius nuo palikÄjo mirties (1964 m. LR CK 569 str. 1 d.). Be to, paveldÄtojų valia, atsižvelgiant į paveldÄjimo teisinius santykius reglamentuojanÄių normų paskirtį ir turinį, gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama tik po palikimo atsiradimo momento.
Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ, jog ji priÄmÄ motinos A. B. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄjusi jį valdyti kaip savÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada. TeisÄjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovÄs bei treÄiųjų asmenų atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje esanÄius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ savo motinos palikimo
priÄmimo faktÄ . Tiek ieÅ¡kovÄs, tiek treÄiųjų asmenų L. P., I. B. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojų V. B., Ä. J. ir H. Å . parodymai patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovÄ po motinos mirties
tvarkÄ jos namÄ kartu su L. P., iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ Ä¯gyti į motinos palikimÄ nuosavybÄs teises. Atsakovas, teigdamas apeliaciniame skunde, kad ieÅ¡kovÄ tik padÄjo tvarkyti seseriai L. P., nepateikÄ tai
patvirtinanÄių įrodymų. Tokius atsakovo argumentus paneigia L. P. paaiÅ¡kinimai, kuri nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ padÄjo jai tvarkytis
kaip savininkÄ, o ne pagalbininkÄ. Atsakovo pakviesti liudytojai L. L., D.V. Ž., S. N. ir V. L. nepaneigÄ teismo nustatytų aplinkybių, nes jie tik nurodÄ
aplinkybes apie tai, kokiomis aplinkybÄmis atsakovas S. B. priÄmÄ po savo motinos A. B. mirties atsiradusį palikimÄ , o dÄl ieÅ¡kovÄs jie nieko negalÄjo paaiÅ¡kinti. Tai, kad tam tikrus po motinos mirties likusių statinių tvarkymo darbus atliko atsakovas, nepaneigia fakto, kad tam tikrus tvarkymo darbus atliko ir ieÅ¡kovÄ su L. P.. Beje, analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovÄ ir L. P. nurodÄ ir anksÄiau nagrinÄtoje civilinÄje byloje Nr.2-1426-647/2007, kurioje Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 11 d. sprendimu buvo nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas apie L. P. ir atsakovo palikimo priÄmimo faktÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovÄs, tiek atsakovo kviestų liudytojų parodymus, įvertino atsakovo kviestų liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ ir pagrįstai pripažino, kad jie nepaneigia ieÅ¡kovÄs nurodomų aplinkybių. TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovo kviesta liudytoja, jo sutuoktinÄ L. L., patvirtino, kad L. P. jai gyrÄsi ir rodÄ, jog namas sutvarkytas ir nauji tapetai suklijuoti, kas netiesiogiai taip pat patvirtina ieÅ¡kovÄs nurodomas aplinkybes. Taip pat pažymÄtina ir tai, kad aktyvÅ«s palikimo priÄmimo veiksmai pasireiÅ¡kia ne tik mokesÄių mokÄjimu, bet ir paveldimo turto tvarkymu, jo prižiÅ«rÄjimu, naudojimu kaip savu. Tai, kad ieÅ¡kovÄ gyvena Vilniuje, nepaneigia palikimo priÄmimo fakto, nes iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ kaip palikimÄ priimti gyvenamÄ jį namÄ ar kitus statinius, nebÅ«tina nuolat juose gyventi. DÄl nurodytų motyvų teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikÄ Ä¯rodinÄjimÄ reglamentuojanÄias teisÄs normas, vertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovÄ priÄmÄ palikimÄ po motinos mirties.
Kadangi po motinos A. B. mirties palikimÄ priÄmÄ trys vaikai â ieÅ¡kovÄ, atsakovas ir L. P., todÄl jie, nesant tarp jų kitokio susitarimo, palikimÄ priÄmÄ lygiomis dalimis â po 1/3 dalį. Atsakovui S. B. yra iÅ¡duotas 2007-11-12 paveldÄjimo teisÄs liudijimas į ½ dalį palikimo, t.y. į didesnÄ dalį nei jis paveldÄjo, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai iÅ¡ dalies panaikino minÄtÄ paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ , t.y. 1/3 dalyje nuo atsakovo paveldÄto turto (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 d., LR CK 5.8 str., 1964 m. LR CK 587 str.). IeÅ¡kinį ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (LR CK 5.8 str.).
Apelianto atstovas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nurodÄ, kad nagrinÄjama civilinÄ byla turÄjo bÅ«ti nutraukta, nes 2007 metais buvo iÅ¡nagrinÄta civilinÄ byla tarp tų paÄių Å¡alių dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu. Be to, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitÄ Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 11 d. sprendimu nustatytus faktus. Visų pirma, tokie apelianto atstovo argumentai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, o apeliacinio skundo papildymas po termino jam pateikti pasibaigimo negalimas (LR CPK 323 str.), nekÄlÄ tokių argumentų apeliantas bei jo atstovas ir bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, todÄl minÄti argumentai negali bÅ«ti apeliacijos dalyku nagrinÄjamoje byloje (LR CPK 312 str.). Kita vertus, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes nors anksÄiau iÅ¡nagrinÄtoje byloje dalyvavo tos paÄios Å¡alys, taÄiau bylos dalykas buvo kitoks, nes buvo sprendžiamas juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo klausimas apie tai, ar L. P. ir S. B. priÄmÄ motinos A. B. palikimÄ , o ieÅ¡kovÄ M. L. nebuvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡ko reikalavimo. TodÄl nagrinÄjama civilinÄ byla nÄra tapati anksÄiau iÅ¡nagrinÄtai bylai ir nÄra LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo civilinei bylai nutraukti. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, laikantis save įpÄdiniu, priÄmusiu palikimÄ , turi teisÄ pareikÅ¡ti teisme savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto apie palikimo priÄmimÄ nustatymo ir tai neprivalo bÅ«ti iÅ¡nagrinÄta vienoje byloje. Be to, Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2007 m. rugsÄjo 11 d. sprendimu
buvo nustatytas tik juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad L. P. ir S. B. priÄmÄ motinos palikimÄ , taÄiau nebuvo nustatytos priimto
palikimo dalys.
Atsižvelgdama į aukÅ¡Äiau minÄtus motyvus, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikÄ ginÄui taikytinas materialinÄs teisÄs normas, teisingai nustatÄ faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus
įrodymus, todÄl priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . DÄl nurodytų priežasÄių atsakovo
apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteisiamos valstybÄs patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos â 28,30 Lt (II t., b.l. 19)(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisÄjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus rajono apylinkÄs teismo 2010 vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .
Priteisti iš atsakovo
S. B. 28,30 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 30 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų valstybei.
Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski
TeisÄjai                                                                                              Tatjana
ŽukauskienÄ
                                                                                               Algirdas
AuruÅ¡keviÄius