Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f05f3b08-13a6-46ab-b4fc-8e7e2fa8bfcb KI-generiert

Court dismisses appeal in inheritance acceptance case, upholding first-instance ruling on legal fact finding.

Geschäftsnummer f05f3b08-13a6-46ab-b4fc-8e7e2fa8bfcb
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The court dismissed the respondent's appeal, upholding the first-instance judgment that declared the inheritance acceptance document partially invalid. The plaintiff claimed she was an heir who had not accepted the estate within the statutory period, while the respondent argued that other heirs had already accepted it. The court ruled that each interested person has the right to independently request a finding on the legal fact of acceptance, meaning the previous case did not preclude this claim.

Legislator-Regeste

KI-generiert

LR CPK 323 str.; LR CPK 312 str.; LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.; LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.; LR CPK 88 str. 1 d. 3 p. Each interested person accepting an estate has the right to independently request a court finding on the legal fact of acceptance, which is not precluded by prior proceedings.

Schlagwörter

KI-generiert
inheritance acceptance legal fact finding statutory period independent request civil procedure code heir rights partial invalidity

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
LR CPK 323 str.
LR CPK 312 str.
LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.
Todėl nagrinėjama civilinė byla nėra tapati anksčiau išnagrinėtai bylai ir nėra LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo civilinei bylai nutraukti.
LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.
apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.
19)(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1322-611/2011

(S)

                                                                        Procesinio

sprendimo kategorija: 34.3; 34.5; 34.6; 121.15.; 121.18.; 121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski, kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Aurelijai Lenčiauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. L., jos atstovei adv.Renatai Narbutienei, atsakovui S. B., jo atstovui adv.Dimitrijui Fomkin, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės M. L. ieÅ¡kinį atsakovui S. B., tretiesiems asmenims I. P. (L. P. procesinių teisių perėmėjui), I. B., Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notarui Donatui Trepkui dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiu, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė M. L. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turtinių teisių susikÅ«rimo – mirusiosios A. B. turto paveldėjimo – tikslu apie tai, kad ieÅ¡kovė po motinos A. B. mirties (mirė 1979-05-13) priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti; pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro 2007-11-12 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , kuriuo konstatuota, kad

mirusiosios A. B. ½ dalį turto – gyvenamojo namo ir ūkio pastato, paveldi S. B. 1/3 dalyje paveldėto turto. Nurodė, jog atsakovas S.

B. ir tretieji asmenys L. P. ir I. B. yra mirusios motinos vaikai ir įstatyminiai įpėdiniai. Nei vienas iÅ¡ įpėdinių įstatymo nustatytu laiku per tuo metu galiojusio 1964 m. CK nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl

motinos palikimo priėmimo. 2007-09-11 teismo sprendimu trečiajam asmeniui L. P. ir atsakovui buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis

faktas, kad jie po motinos mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami jį valdyti. Å ioje byloje ieÅ¡kovė buvo patraukta suinteresuotu asmeniu, tačiau bylos nagrinėjimo metu savarankiÅ¡ko reikalavimo nepateikė. Tokį ieÅ¡kovės elgesį įtakojo tai, kad neturėdama teisinio iÅ¡prusimo ir negaudama kompetentingos

teisinės konsultacijos, pagal įgaliojimÄ atstovaudama savo seserį L. P., atliko visus reikalingus veiksmus ir pateikė teismui visus dokumentus,

dalyvavo teismo posėdžiuose, todėl buvo įsitikinusi, kad to pakanka ir jai, kaip įstatyminei įpėdinei, pretenduoti į motinos palikimÄ , susikuriant sau turtines teises. Supratusi, kad sprendimui įsiteisėjus, paveldėjimo teisės

liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik L. P. ir S. B., bet ne ieÅ¡kovei, ji kreipėsi į teismÄ . Nurodė, jog po motinos mirties

liko gyvenamasis namas, Å«kio pastatas, bei mirusiosios asmeniniai daiktai, kuriuos ieÅ¡kovė kartu su seserimis pasidalino tarpusavyje. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė po motinos mirties iki Å¡iol rÅ«pinasi jos turtu, jį valdo ir po motinos mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, ieÅ¡kovės elgesys įrodo, kad mirusiosios turto valdymas ir naudojimasis juo buvo

nukreiptas į nuosavybės teisių į šį turtÄ Ä¯gijimÄ ir jų įgyvendinimÄ . Pažymėjo,

kad atsakovas niekada faktiškai nesinaudojo paveldėtu turtu.

Atsakovas S. B. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovės tvirtinimai nepagrįsti, nes nuo 1959 m. ji gyveno Vilniuje ir jokio palikimo po motinos mirties nepriėmė. Teigė, jog ieÅ¡kovė jokių įrodymų negali pateikti, nes visai motinos turtu nesirÅ«pino ir jokių komunalinių mokesčių nemokėjo. Mano, kad visi įrodymai buvo iÅ¡tirti civilinėje byloje, kurioje liudijo ilgametė seniÅ«nijos sekretorė ir patvirtino, kad visÄ Ä¯siskolinimÄ sumokėjo asmeniÅ¡kai atsakovas, o ieÅ¡kovės seniÅ«nijoje nei karto nematė. IeÅ¡kovė nuo 1979 m. atvažiuodavo tik keletÄ kartų per metus pauogauti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji priėmė palikimÄ . IeÅ¡kovė seniai nutraukė visus ryÅ¡ius su motinos turtu, nes jai nebuvo reikalingas nei jos gyvenamasis namas, nei joks kitas turtas.

Tretysis asmuo L. P. su ieÅ¡kiniu sutiko. PaaiÅ¡kino, kad mamos name ji gyveno ir gyvena visÄ laikÄ , o ieÅ¡kovė jai padėjo klijuoti tapetus, dažyti grindis, abi kartu pirko medžiagas remontui. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė dažnai atvažiuodavo po motinos mirties, padėdavo ir daržus prižiÅ«rėti, derlių nuimti.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovė po savo motinos mirties priėmė palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti; pripažino iÅ¡ dalies – 1/3 dalyje – negaliojančiu Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaro D.Trepkaus 2007-11-12 atsakovui iÅ¡duotÄ Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad bylos Å¡alių motina mirė 1979-05-13, testamento nepaliko, po jos mirties liko

palikimas – nekilnojamasis turtas, ieškovė, atsakovas ir L. P. yra jos įstatyminiai įpėdiniai. 2007-09-11

teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad palikimÄ po motinos mirties priėmė jos vaikai – L. P. ir atsakovas, tačiau ieÅ¡kovė savo teisių nerealizavo. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Rėmėsi ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybes apie tai, jog ji kartu su kitais įpėdiniais laidojo motinÄ , po motinos mirties naudojosi motinos namu bei daržu, taip pat prisidėjo prie namo remonto bei iÅ¡laikymo. Minėtus faktus patvirtino ir suinteresuoto asmens L.

P. parodymai, kuri nuolat gyveno ir iki šiol gyvena motinos name, taip pat ir liudytojų V. B. (buvusio mirusios motinos kaimyno), Č. J. ir

H. Å . (suinteresuoto asmens I. B. dukrų) paaiÅ¡kinimai, kad po motinos mirties jÄ laidojo visi penki vaikai, ieÅ¡kovė užsakinėjo miÅ¡ias, rengė 30 dienų ir 6 mėnesių minėjimÄ , dažė name grindis, langus, klijavo tapetus, keitė duris ir tvarkė tvorÄ po mamos mirties nepraėjus

6 mėn., nuolat atvažiuodavo per iÅ¡eigines, net dažniau nei atsakovas. Teismas atmetė atsakovo motyvÄ , jog ieÅ¡kovė nuo 1959 m. gyveno Vilniuje, todėl negalėjo priimti palikimo. Pažymėjo, jog įstatymas nereikalauja tokios bÅ«tinos palikimo priėmimo sÄ lygos kaip gyvenimas palikėjo paliktame name, taip pat atkreipė dėmesį, jog pats atsakovas po motinos mirties negyveno motinos name. Nurodė, jog liudytojų iÅ¡ atsakovų pusės parodymai taip pat nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovė įstatymo nustatytu terminu priėmė palikimÄ pradėjusi jį faktiÅ¡kai valdyti, liudytojai teigė nematę ieÅ¡kovės, tačiau teismas pažymėjo, jog aptariamu laikotarpiu liudytojai negyveno ir/ar nuolat nesilankydavo mirusios motinos valdose.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario

5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Mano, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė jokio palikimo nepriėmė ir po motinos mirties jos turtu nesirÅ«pino, savarankiÅ¡kai paveldimu turtu nesinaudojo. Nurodo, jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė naudojosi motinos namu bei daržu ir prisidėjo prie namo remonto bei iÅ¡laikymo. Minėtos iÅ¡vados buvo grindžiamos ieÅ¡kovės seserų, jų dukrų parodymais, kurios yra suinteresuotos bylos baigtimi, kadangi nori padėti ieÅ¡kovei, atsakovo santykiai su jomis yra blogi. Visi liudytojai patvirtino apelianto nurodytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė atvažiuodavo seseriai L. P. padėti nudirbti darbus ir niekada ieÅ¡kovė nelaikė savęs paveldimo turto savininke. Todėl padėjimo seseriai fakto negalima laikyti palikimo priėmimu. Pažymi, jog ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ji atliko namo remontÄ . Pabrėžė, jog visÄ namo įsiskolinimÄ sumokėjo apeliantas, o ieÅ¡kovė prie to neprisidėjo. Teigia, jog pripažįsta, kad ieÅ¡kovė buvo pora kartų atvažiavus pas seserį I. P. pauogauti, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji priėmė palikimÄ . Mano, jog ginčas nebÅ«tų iÅ¡kilęs, jei apeliantui nebÅ«tų buvęs nustatytas 2007 m. teismo sprendimu palikimo priėmimo faktas. Nurodo, jog ieÅ¡kovė per visÄ laikotarpį nuo palikimo atsiradimo ir iki Å¡iol paveldėto turto nevaldė, netvarkė, jokių mokesčių nemokėjo.

IeÅ¡kovė M. L. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ nesutinka su apelianto argumentais, praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovė priėmė motinos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti, palaikydama jį tinkamos bÅ«klės. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismo sprendimas buvo priimtas, įvertinus tik ieÅ¡kovės liudytojų parodymus. Kadangi teismas nustatė juridinė reikÅ¡mę turintį faktÄ apie palikimo priėmimÄ , todėl pasikeitė palikimÄ priėmusių įpėdinių ratas, dėl Å¡ios priežasties atsakovui iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas neatitinka faktinės padėties, tudėl turi bÅ«ti panaikintas.

Tretieji asmenys L. P. ir I. B. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, jog kartu su ieÅ¡kove aktyviais veiksmais, nukreiptais valdyti motinos turtÄ , priėmė palikimÄ . Atkreipia dėmesį, jog nuo motinos mirties ieÅ¡kovė rÅ«pinasi turtu, pastoviai daro namo kosmetinį remontÄ , rÅ«pinasi turto iÅ¡likimu. I. B. patvirtino, jog remontas buvo daromas ieÅ¡kovės ir L. P. lėšomis, todėl nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieÅ¡kovė neprisidėjo prie remonto. Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tiek ieÅ¡kovės tiek atsakovo liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

IÅ¡ bylos

duomenų matyti, kad ieškovės, atsakovo bei trečiųjų asmenų motina A. B. mirė 1979-05-13 (I t.,

b.l.10), po jos mirties liko palikimas, kurį greta kito turto sudaro gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini). (I t., b.l.9). Kadangi A. B. mirė iki 2001-07-01, todėl Å¡ioje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl palikimo priėmimo, taikytinos 1964 m. LR CK normos (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (200-07-18,

Nr.VIII-1864) 38 str. 1 d.). Pagal LR CK 573 str. 1 d. 1 p. po A. B. mirties pirmos eilės įpėdiniai yra A. B. vaikai, taigi, ieškovė,

atsakovas ir tretieji asmenys. Pagal A.

B. mirties metu galiojusio 1964 m. LR CK 587 str. 2 d. palikimas įpėdinio galėjo bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais, kurių vienas - faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ . Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo palikimÄ sudarantį turtÄ pradeda valdyti kaip savo asmeninį turtÄ . Bet kuriuo atveju palikimas turi bÅ«ti priimamas aktyviais veiksmais, t.y. turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia, kad jis aktyviai siekia palikimÄ priimti ir įgyti nuosavybės teisę į jį. Be to, valia apie palikimo priėmimÄ visais atvejais pagal tuo metu galiojančio LR CK 587 str. 3 d. turėjo bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties (1964 m. LR CK 569 str. 1 d.). Be to, paveldėtojų valia, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų paskirtį ir turinį, gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama tik po palikimo atsiradimo momento.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog ji priėmė motinos A. B. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi jį valdyti kaip savÄ . Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo iÅ¡vada. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo ir ieÅ¡kovės bei trečiųjų asmenų atsiliepimų į jį argumentus, taip pat byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė savo motinos palikimo

priėmimo faktÄ . Tiek ieÅ¡kovės, tiek trečiųjų asmenų L. P., I. B. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojų V. B., Č. J. ir H. Å . parodymai patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovė po motinos mirties

tvarkė jos namÄ kartu su L. P., iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti į motinos palikimÄ nuosavybės teises. Atsakovas, teigdamas apeliaciniame skunde, kad ieÅ¡kovė tik padėjo tvarkyti seseriai L. P., nepateikė tai

patvirtinančių įrodymų. Tokius atsakovo argumentus paneigia L. P. paaiškinimai, kuri nurodė, kad ieškovė padėjo jai tvarkytis

kaip savininkė, o ne pagalbininkė. Atsakovo pakviesti liudytojai L. L., D.V. Ž., S. N. ir V. L. nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių, nes jie tik nurodė

aplinkybes apie tai, kokiomis aplinkybėmis atsakovas S. B. priėmė po savo motinos A. B. mirties atsiradusį palikimÄ , o dėl ieÅ¡kovės jie nieko negalėjo paaiÅ¡kinti. Tai, kad tam tikrus po motinos mirties likusių statinių tvarkymo darbus atliko atsakovas, nepaneigia fakto, kad tam tikrus tvarkymo darbus atliko ir ieÅ¡kovė su L. P.. Beje, analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus ieÅ¡kovė ir L. P. nurodė ir anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1426-647/2007, kurioje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas apie L. P. ir atsakovo palikimo priėmimo faktÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo kviestų liudytojų parodymus, įvertino atsakovo kviestų liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir pagrįstai pripažino, kad jie nepaneigia ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kviesta liudytoja, jo sutuoktinė L. L., patvirtino, kad L. P. jai gyrėsi ir rodė, jog namas sutvarkytas ir nauji tapetai suklijuoti, kas netiesiogiai taip pat patvirtina ieÅ¡kovės nurodomas aplinkybes. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai pasireiÅ¡kia ne tik mokesčių mokėjimu, bet ir paveldimo turto tvarkymu, jo prižiÅ«rėjimu, naudojimu kaip savu. Tai, kad ieÅ¡kovė gyvena Vilniuje, nepaneigia palikimo priėmimo fakto, nes iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ kaip palikimÄ priimti gyvenamÄ jį namÄ ar kitus statinius, nebÅ«tina nuolat juose gyventi. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, vertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po motinos mirties.

Kadangi po motinos A. B. mirties palikimÄ priėmė trys vaikai – ieÅ¡kovė, atsakovas ir L. P., todėl jie, nesant tarp jų kitokio susitarimo, palikimÄ priėmė lygiomis dalimis – po 1/3 dalį. Atsakovui S. B. yra iÅ¡duotas 2007-11-12 paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį palikimo, t.y. į didesnę dalį nei jis paveldėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai iÅ¡ dalies panaikino minėtÄ paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , t.y. 1/3 dalyje nuo atsakovo paveldėto turto (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 2 d., LR CK 5.8 str., 1964 m. LR CK 587 str.). IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino (LR CK 5.8 str.).

Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad nagrinėjama civilinė byla turėjo bÅ«ti nutraukta, nes 2007 metais buvo iÅ¡nagrinėta civilinė byla tarp tų pačių Å¡alių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Be to, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu nustatytus faktus. Visų pirma, tokie apelianto atstovo argumentai nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, o apeliacinio skundo papildymas po termino jam pateikti pasibaigimo negalimas (LR CPK 323 str.), nekėlė tokių argumentų apeliantas bei jo atstovas ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl minėti argumentai negali bÅ«ti apeliacijos dalyku nagrinėjamoje byloje (LR CPK 312 str.). Kita vertus, tokie argumentai yra nepagrįsti, nes nors anksčiau iÅ¡nagrinėtoje byloje dalyvavo tos pačios Å¡alys, tačiau bylos dalykas buvo kitoks, nes buvo sprendžiamas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo klausimas apie tai, ar L. P. ir S. B. priėmė motinos A. B. palikimÄ , o ieÅ¡kovė M. L. nebuvo pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡ko reikalavimo. Todėl nagrinėjama civilinė byla nėra tapati anksčiau iÅ¡nagrinėtai bylai ir nėra LR CPK 293 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo civilinei bylai nutraukti. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, laikantis save įpėdiniu, priėmusiu palikimÄ , turi teisę pareikÅ¡ti teisme savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto apie palikimo priėmimÄ nustatymo ir tai neprivalo bÅ«ti iÅ¡nagrinėta vienoje byloje. Be to, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu

buvo nustatytas tik juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad L. P. ir S. B. priėmė motinos palikimÄ , tačiau nebuvo nustatytos priimto

palikimo dalys.

Atsižvelgdama į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus

įrodymus, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų priežasčių atsakovo

apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jo priteisiamos valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 28,30 Lt (II t., b.l. 19)(LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 vasario 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo

S. B. 28,30 Lt (dvidešimt aštuonis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas                                                                         Andžej Maciejevski

Teisėjai                                                                                              Tatjana

Žukauskienė

                                                                                               Algirdas

Auruškevičius