Legislator Rechtsprechung & Gesetzgebung
f05a1faf-e163-487a-b21e-ad527b07bc3d KI-generiert

Appeal dismissed; appellate court upheld reduced sentence for recidivist tax evasion despite prior probation release.

Geschäftsnummer f05a1faf-e163-487a-b21e-ad527b07bc3d
Gericht / Behörde
Rechtsordnung Litauen (LT)
Ausgang Abgewiesen (Dismissed)

Legislator-Zusammenfassung

KI-generiert

The appellate court dismissed the defendant's appeal, upholding the first-instance judgment that reduced his sentence for tax evasion. The defendant, a recidivist who had previously been released from probation, committed a new offense while on probation and had prior administrative penalties. The court ruled that the first-instance court correctly applied the law by combining the new sentence with the unexecuted portion of the previous one, noting that the defendant's behavior had not improved despite prior punishments.

Legislator-Regeste

KI-generiert

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys; Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis: When a person released from probation commits a new crime, the court may combine the new sentence with the unexecuted portion of the previous sentence, and the prior release decision does not bind the new court.

Schlagwörter

KI-generiert
recidivist sentencing probation release sentence combination tax evasion appellate review Lithuanian Criminal Code probation consequences

Zitierte Gesetzesbestimmungen

KI-generiert
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis

Fragen Sie sich, wie dieser Entscheid auf Ihren Fall anwendbar ist?

Prüfen Sie diesen Entscheid zusammen mit Bundesrecht, kantonalen Erlassen, Kommentaren und Folgeentscheiden in Legislator AI.

Fall in Legislator öffnen →

Volltext

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-870/2023 Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00089-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.17.3; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, nuteistojo Z.

T. (Z. T.) gynėjui advokatui Mariui Zabitai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Z. T. (Z. T.) gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. (Z. T.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie griežtesnės Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės ir Z.

T. (Z. T.) paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaityta atliktos bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį su jame nurodytais įskaitymais. Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį kaltais taip pat pripažinti A. G. bei A. K., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nėra paduoti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės 1. Z. T. (Z. T.) pripažintas kaltu dėl to, kad, veikdamas bendrai su A. K. ir A. G., 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyve, pasikėsino gabenti akcizais apmokestinamas prekes – pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 3 straipsnio 11 dalį – cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.2 punktÄ , kuris numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, bei 3.4 punktÄ , kuris numato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie gabena įvežtus iÅ¡ trečiųjų Å¡alių į Lietuvos RespublikÄ tabako gaminių didesnius kiekius, negu Å¡iose taisyklėse nustatytas maksimalus leistinas Å¡ių prekių kiekis, turėdami importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus, neturint cigarečių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio – 12 500 Eur sumÄ , kuomet A.

G. atgabeno iÅ¡registruotu, nenustatyto savininko automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. ir Z. T. į (duomenys neskelbtini) prieigose esantį (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyvÄ , kur ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų buvo atgabentos akcizais apmokestinamomis prekės – 9 500 vnt. pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 33 336 Eur, tikslu Å¡ias cigaretes nugabenti į kitÄ tyrimo metu nenustatytÄ vietÄ , tačiau Å¡ios veikos nebaigė, nes 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., A.

K., A. G. ir automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo turėjo bÅ«ti iÅ¡gabentos cigaretės, sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės pareigÅ«nai, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistojo Z. T. gynėjas advokatas Marius Zabita apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nesurinkta pakankamai duomenų, jog Z.

T. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ; kitu atveju – pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir paskirti Z. T. su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – baudÄ arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė baudžiamojo proceso pažeidimus, pažeidė objektyvumo ir teisingumo principus, neiÅ¡tyrė visų reikÅ¡mingų aplinkybių, nepaÅ¡alino abejonių ir prieÅ¡taravimų. Z. T. yra inkriminuotas pasikėsinimas gabenti akcizais apmokestinamas prekes, tačiau jo kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais laikomas sudėtingesniu procesu, jais grindžiant kaltę turi bÅ«ti padaryta vienareikÅ¡miÅ¡ka, nekelianti abejonių iÅ¡vada, jog asmuo padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tuo tarpu Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas kaltę grindė prielaidomis, nepanaikinęs kilusių prieÅ¡taravimų.

4. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Z. T. su A. G. ir A. K. kartu atvyko į nusikaltimo vietÄ . Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje nenurodyta, kokie duomenys patvirtina Å¡ias aplinkybes. Taip pat nėra aptartas ir atvykimo laikas. Tai, kad teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog asmenys buvo tų pačių mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų veikimo zonoje, nepatvirtina fakto, kad jie kartu atvyko į nusikaltimo vietÄ VW „Passat“ automobiliu. Å iÄ aplinkybę nuteistieji neigė.

A. G. parodė, kad jis dienÄ iki sulaikymo su nepažįstamu vyriÅ¡kiu buvo nuvykęs į vietÄ , „kur reikės paimti du žmones“, tai buvo nuo 18.00 val. iki 24.00 val., po to, jis grįžo namo ir 2020 m. spalio 25 d. vienas automobiliu VW „Passat“, universalo tipo kėbulu, tik dviem priekinėmis sėdynėmis, atvažiavo į parodytÄ vietÄ apie 6.00–7.00 val., kur buvo sulaikytas. A. K. parodė, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 16.00 val., jis buvo užkalbintas ir sutiko už atlygį perneÅ¡ti neÅ¡ulius, tikslaus laiko, kada nuvyko į nusikaltimo vietÄ , nenurodė, tačiau vyko automobiliu „BMW“, sedano tipo kėbulu, po ko jis ir kitas jam nepažįstamas asmuo vardu A. nuėjo prie dėžių, o „BMW“ vairavęs vyriÅ¡kis liko automobilyje.

Z. T. parodė, kad jis su A. G. ir/arba A. K. niekur kartu nevažiavo, tai buvo eilinė diena, kai jis vykdė užsakymus dėl automobilių dalių, todėl gali bÅ«ti, kad minėtu laikotarpiu tiesiog važiavo savo įprastu marÅ¡rutu, buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å ie nuteistųjų parodymai baudžiamojoje byloje nėra paneigti ir kad jie į nusikaltimo vietÄ vyko vienu automobiliu, kuris turi tik dvi sėdimas vietas, nėra įrodyta.

5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«no 2021 m. kovo 4 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ nuteistųjų mobiliojo ryÅ¡io priemonių prisijungimai prie mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų sutampa pagal vietoves, tačiau neatsižvelgta į tai, kad prisijungimų laikas nesutampa. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos nesutapimus paaiÅ¡kino tuo, jog mobiliojo ryÅ¡io aparatai prie bokÅ¡tų galėjo jungtis ne vienu metu, tačiau tai yra abejonė, kuriai paÅ¡alinti nėra jokių objektyvių duomenų.

Turimi duomenys tik parodo kiekvieno iÅ¡ abonentų prisijungimo laikÄ ir vietÄ , tačiau vertinant juos kartu akivaizdu, kad tam tikrose vietose abonentų prisijungimo laikas yra skirtingas. 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 Z. T. buvo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu A. K. (duomenys neskelbtini) buvo 19:41:53 val. A. G. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ viso nebuvo, tačiau 19:21:28 val buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Apie tai, kur apie 19.00 val. buvo Z. T., duomenų nėra. Taigi, nuteistojo gynėjo teigimu, negalima iÅ¡vada, kad nuteistieji apie 19.00 val. buvo vienoje vietoje.

Taip pat matyti tai, kad 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 val. fiksuotas Z. T. naudoto abonento prisijungimas prie (duomenys neskelbtini) bokÅ¡to (veikimo spindulys 1–1,5 km), o 22:53:23 val. – prie (duomenys neskelbtini) bokÅ¡to, (duomenys neskelbtini) rajone (veikimo spindulys 10–15 km), dėl to galima daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtu metu Z. T. buvo prie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) mieste ir vyko keliu (duomenys neskelbtini). Vienintelis panaÅ¡us prisijungimo laikas prie 10–15 km spinduliu veikiančio bokÅ¡to (duomenys neskelbtini) yra Z.

T. ir A. K., atitinkamai 22:52:10 val. ir 22:55:38 val., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad asmenys buvo tame regione vienu metu, tačiau kokiomis aplinkybėmis ir ar kartu nustatyti nėra galimybės. Nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val. A. G. 2020 m. spalio 24 d. 23:26:06 val. fiksuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, 23:39:13 val. ten fiksuotas ir A. K.. Duomenų, kur nuo 2020 m. spalio 24 d. 22:52:10 val. iki 2020 m. spalio 25 d. 05:43:05 val. buvo Z. T., duomenų nėra, o nurodytu laiku jis buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini).

Tuo laiku kiti nuteistieji ten nefiksuoti ir buvo sulaikyti.

6. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad asmenų atvykimÄ vienu automobiliu patvirtina ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai, buvę pasaloje ir per turėtÄ termovizorių nematę jokio kito automobilio. Nė vienas pareigÅ«nas neparodė, kad jie nuolat stebėjo aplinkÄ naudodamiesi termovizoriumi, taip pat, kad buvo užfiksuotas vienas automobilis. PareigÅ«nai per termovizorių nematė ateinančių A. K. ir nenustatyto asmens, vardu A., o juos pastebėjo tik įvykio vietoje ir iÅ¡ karto vykdė sulaikymÄ .

7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Å¡ioje byloje bendrininkavimas yra grindžiamas susijungimais tarp mobiliojo ryÅ¡io abonentų, kai Z. T. naudotas abonentas 2020 m. spalio 2 d., tai yra likus 23 dienoms iki nusikalstamos veikos padarymo, vienÄ kartÄ susijungė su A. G. naudotu abonentu. Su A. K. galimai naudotu abonentu Z. T. buvo susijungęs 2020 m. spalio 23 d. ir 2020 m. spalio 24 d., bet ne nusikaltimo padarymo dienÄ . A. K. priskiriamas abonentas su A. G. abonentu niekada nekontaktavo. Z. T. kaltė ir bendrininkavimas grindžiamas ir tuo, kad ant medicininės kaukės vidinės pusės, buvusios automobilio VW „Passat“ daiktadėžėje, buvo rastas Z.

T. priklausantis DNR. Kam priklauso šis automobilis, nėra nustatyta, o Z. T. užsiiminėjo automobilių ir jų dalių prekyba. Vien tik medicininės veido kaukės radimo automobilyje faktas savaime nėra kaltės įrodymas ir ši aplinkybė įrodo tik tai, kad su minėta kauke Z. T. galėjo kontaktuoti. Gynėjo teigimu, pandemijos metu medicininių veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas, todėl ji automobilyje galėjo atsirasti įvairiomis aplinkybėmis, juo labiau, kad Z. T. nurodė, kad A.

G. yra matęs. Ant tos pačios veido kaukės buvo rastas ir A. G. DNR, todėl A. G. galėjo minėtÄ kaukę tiesiog užsidėti, kai prieÅ¡ tai jÄ buvo panaudojęs Z. T.. Be to, veido kaukė rasta ne prie nusikaltimo objekto, o automobilyje, kuris nusikaltimo vietoje dar nebuvo. Nuosprendyje prielaidos negalimos ir visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami kaltininko naudai. Tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių Z. T. dalyvavimÄ inkriminuotoje veikoje, nėra, asmuo neigia bet kokį ryšį su nusikalstama veika, todėl netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti kruopščiai patikrinti.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. T. bausmę, pažeidė teisingumo principo reikalavimus. Baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje užsitęsė pernelyg ilgÄ laikÄ ne dėl Z. T. kaltės, Z. T. ir jo gynėjas neprieÅ¡taravo skiriamoms procesinės prievartos priemonėms bei skiriant griežtesnes kardomÄ sias priemones (suėmimÄ ), siekdami, kad procesas vyktų greičiau. Viso Å¡io proceso metu Z. T. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgėsi nepriekaiÅ¡tingai ir buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Taigi, Å¡iuo atveju susidarė prieÅ¡taringa situacija, kai asmuo dėl pavyzdingo elgesio valstybės interesus atstovaujančių institucijų ir teismo pripažįstamas nebepavojingu visuomenei ir yra lygtinai paleidžiamas į laisvę, tačiau nepraėjus mėnesiui jam vėl yra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Å i teisinė situacija neatitinka bausmės paskirties. Jeigu laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo paskirta už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo skirta asmeniui pasitaisyti ir valstybė laiko, kad jis jau nėra pavojingas, tai nelogiÅ¡ka jam vėl skirti laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamÄ veikÄ , kuri buvo padaryta (jei taip bus nustatyta) iki ankstesnės bausmės atlikimo pradžios.

Tokiu atveju asmeniui gali būti skiriama kita bausmės rūšis – bauda.

9. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Sprendžiant, ar asmens padarytoje veikoje yra baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymiai, teismas vadovaujasi byloje surinktais, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK nuostatas, teismas asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos gali grįsti tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, jeigu jie atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali bÅ«ti grindžiama ir netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomÄ jį pagrindÄ , patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-697/2019).

Taigi, tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo Z. T. kaltė yra įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, savaime nereiÅ¡kia pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ydingumo. Å iuo atveju visuma baudžiamojoje byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡nagrinėtų ir teismo įvertintų įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų sudaro nuoseklų pagrindÄ pripažinti, kad Z. T., veikdamas bendrai su kitais asmenimis, padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 22 straipsnio 1 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog byloje turi bÅ«ti abejonių nekelianti iÅ¡vada, kad asmuo padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , yra aktualus visais atvejais priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, o ne tik tuomet, kai asmens kaltė įrodinėjama netiesioginiais įrodymais.

10. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, nuteistasis Z. T. neigia bet kokias sÄ sajas su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu nuteistieji A. G. ir A. K. pripažino, kad buvo nusikaltimo padarymo vietoje, tačiau abu pateikė neįtikėtinas versijas, jog tÄ pačiÄ dienÄ (2020 m. spalio 24 d.) tiek vienas, tiek kitas skirtingose vietose buvo užkalbinti skirtingų nepažįstamų asmenų, pateikusių abstrakčius pasiÅ«lymus užsidirbti, o, galiausiai, sutapo tiek laikas, tiek ir vieta, kurioje abu atsidÅ«rė ir buvo sulaikyti. Pirmosios instancijos teismo tokios nuteistųjų gynybinės versijos neįtikino ir teismas pagrįstai konstatavo, kad visi trys nuteistieji įvykio vietoje buvo kartu, turėdami bendrÄ tikslÄ gabenti akcizais apmokestinamas prekes.

11. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ Â bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nustatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Todėl akivaizdu, kad bendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199-719/2022).

12. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. K. nurodė Z. T. pažįstantis iÅ¡ matymo, tačiau santykių su juo nepalaikantis, A. G. pirmÄ kartÄ pamatė po sulaikymo (t. 2, b. l. 73–74). Z. T. nurodė iÅ¡ esmės tÄ patį – A. G. nepažįstantis, nieko apie ji negirdėjęs, o A. K. pažįstantis iÅ¡ matymo, tačiau su juo nebendraujantis (t. 3, b. l. 9–10). A. G. teigė nepažįstantis nė vieno iÅ¡ įtariamųjų (t. 3, b. l. 52–54, 63–64). IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡klotinių analizės matyti, kad tai, kÄ ikiteisminio tyrimo metu apie tarpusavio santykius kalbėjo įtariamieji, yra netiesa.

Likus kelioms savaitėms iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2020 m. spalio 2 d., yra fiksuotas praleistas skambutis iÅ¡ Z. T. naudoto telefono numerio į A. G. naudotÄ telefono numerį (t. 1, b. l. 121), kas paneigia jų teiginius, kad jie vienas apie kitÄ nieko nėra girdėję. Tai, kad A. K. ir Z. T. yra pažįstami tik iÅ¡ matymo, bet tarpusavyje nebendrauja, paneigia 2020 m. spalio 23 d. tarp jų naudotų telefono numerių užfiksuoti penkiolika kontaktų, o 2020 m. spalio 24 d. – devyni kontaktai (tiek skambučiai, tiek trumposios žinutės) (t. 1, b. l. 121–122).

Taigi, akivaizdu, kad Å¡ioje byloje bendrininkais pripažinti asmenys iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ buvo pažįstami ir tarpusavyje bendravo.

13. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje užfiksuotus nuteistųjų tarpusavio kontaktus telefonu, pirmosios instancijos teisme Z. T. iÅ¡ dalies pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, derindamas juos prie objektyvių bylos duomenų. Teisme Z. T. iÅ¡samiau papasakojo apie savo santykius su A. K., t. y. kad dienÄ iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2020 m. spalio 24 d., jis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, pradÅ«rė ratÄ , kaip tik tuo metu pro Å¡alį važiavo A.

K., sustojo ir suteikė pagalbÄ â€“ atvežė atsarginį ratÄ , todėl, anot Z. T., tÄ dienÄ ir yra užfiksuoti jų tarpusavio kontaktai (t. 6, b. l. 4). Pažymėtina, kad A. K., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, Å¡ios istorijos apie rato keitimÄ nepasakojo, nurodė Z. T. pažįstantis, nes jie yra iÅ¡ to paties kaimo, gyveno toje pačioje seniÅ«nijoje (t. 6, b. l. 3). Nors ikiteisminio tyrimo metu teigė apie A. G. nieko negirdėjęs, pirmosios instancijos teisme Z. T. nurodė, kad A.

G. jis yra matęs, tai galėjo įvykti automobilių servise (duomenys neskelbtini) kaime, kur Z. T. remontuodavo savo automobilį. Tame servise Z. T. lankėsi ir 2020 m. spalio 24 d., norėdamas nusipirkti ir pasikeisti padangas. TÄ dienÄ Å¡iuo klausimu jis skambino A. G., tačiau pastarasis neatsiliepė, todėl savo automobilį Z. T. paliko tame automobilių servise. Z. T. teigimu, nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki A. G. namų – apie 10 km (t. 5, b. l. 112–113, t. 6, b. l. 4–5). Pažymėtina, kad A.

G. teisme laikėsi tos pačios pozicijos kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kad jis nė vieno iÅ¡ nuteistųjų nepažįsta nei iÅ¡ matymo, nei kaip nors kitaip (t. 5, b. l. 111). Apeliacinės instancijos teismo neįtikina Å¡i Z. T. pateikta versija, kuria siekiama paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis nuteistasis kontaktavo su kitais Å¡ioje byloje nuteistais asmenimis. Pirmiausia, Z. T. parodymus apie rato keitimÄ ir kontaktavimÄ su A. K. bei A. G. davė tik pirmosios instancijos teisme, ikiteisminio tyrimo metu jis nepripažino pažįstantis A.

G., nors teisme žinojo net atstumÄ nuo (duomenys neskelbtini) kaimo iki pastarojo namų. Antra, tokių parodymų nepatvirtino nei A. K., nei A. G.. Trečia, Z. T. minimas skambutis A. G., kuomet pastarasis neatsiliepė, 2020 m. spalio 24 d. nėra užfiksuotas mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡klotinėse, kaip minėta, toks skambutis fiksuotas dar 2020 m. spalio 2 d., nors, Z. T. teigimu, jis tik 2020 m. spalio 24 d. gavo A. G. telefono numerį (t. 5, b. l. 113). Apie 2020 m. spalio 2 d. skambutį Z. T. nieko nepaaiÅ¡kino. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir su A.

K. – Z. T. telefonu su juo bendravo jau 2020 m. spalio 23 d., taigi, dar iki nurodomo rato pradūrimo, kuomet, nuteistojo teigimu, A. K. jam davė savo telefono numerį (t. 6, b. l. 4). Taigi, nuteistojo Z. T. parodymus dėl jo neva atsitiktinių kontaktų su A. G. ir A. K. nėra pagrindo laikyti patikimais, jie yra nenuoseklūs ir paneigti kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

14. Pasikėsinimo padaryti nusikaltimÄ iÅ¡vakarėse nuteistojo Z. T. naudota mobiliojo ryÅ¡io priemonė jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) r. ((duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų (2020 m. spalio 24 d. 20:46:44 val., 22:52:10 val., 22:53:23 val.). Kaip matyti, vienas iÅ¡ Å¡ių bokÅ¡tų yra (duomenys neskelbtini), o bÅ«tent (duomenys neskelbtini) sen. esančiame miÅ¡ko masyve (nuo kelio (duomenys neskelbtini) apie 4,74 km pietryčių kryptimi (t. 1, b. l. 9)) buvo padaryta nusikalstama veika. 2020 m. spalio 25 d. anksti ryte (05:43:05 val., 07:04:51 val., 07:11:15 val.) Z.

T. mobiliojo ryÅ¡io priemonė jungėsi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) r. ((duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra apie 20 km (nusikalstama veika padaryta 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val.) (t. 1, b. l. 121–124). Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, Z. T. nurodė, kad 2020 m. spalio 24 d. vakare jis (duomenys neskelbtini) apžiÅ«rinėjo automobilį, kurį ketino įsigyti, o naktį praleido su moterimi, vardu M., kuriÄ 2020 m. spalio 25 d. anksti ryte iÅ¡leido (duomenys neskelbtini) degalinėje (t. 5, b. l. 113).

Apeliacinės instancijos teismo neįtikina toks sutapimas, kuomet (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantis nuteistasis bÅ«tent nusikaltimo iÅ¡vakarėse ir jo padarymo metu leidžia laikÄ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apylinkėse, juo labiau, kad nuteistasis nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (nei automobilio pardavėjo, nei minėtos M. kontaktinių duomenų ar pan.).

15. Iš atliktos mobiliojo ryšio išklotinių analizės taip pat matyti, kad prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei prie kitų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) esančių mobiliojo ryšio bokštų 2020 m. spalio 24 d. vakare bei 2020 m. spalio 25 d. po vidurnakčio jungėsi ir nuteistųjų A. G. bei A. K. naudotos mobiliojo ryšio priemonės (t. 1, b. l. 121–124).

Bylos duomenimis, šie asmenys, kaip ir Z. T., su šiomis vietovėmis neturi jokio ryšio. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad visų nuteistųjų prisijungimai prie tų pačių mobiliojo ryšio bokštų identiškai nesutampa, t. y. jie prie to paties bokšto nesijungė vienu ir tuo pačiu metu, vis dėlto, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad abonentas jungiasi prie to bokšto, kurio signalas tuo metu stipresnis. Miestuose celės veikimo spindulys dažniausiai yra 0,2–1 km antenos spinduliavimo kryptimi, užmiestyje – 5–20 km.

Tiesus atstumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 11,8 km, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) – 20,7 km (t. 1, b. l. 121–124). Taigi, akivaizdu, kad nuteistųjų naudotų mobiliojo ryÅ¡io priemonių prisijungimai prie mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų nesutampa dėl skirtingo signalo stiprumo bei skirtingo jungimosi laiko. Atsižvelgiant į celių veikimo spindulį užmiestyje ir atstumÄ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), asmenims esant vietovėse aplink (duomenys neskelbtini), jų mobiliojo ryÅ¡io priemonės galėjo jungtis tiek prie (duomenys neskelbtini), tiek prie (duomenys neskelbtini) rajonuose esančių mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų, priklausomai nuo signalo stiprumo, jungimosi momento ir asmenų judėjimo trajektorijos, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jie kartu buvo tose pačiose vietose.

16. Tai, kad (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantys A. K. ir Z. T. bei (duomenys neskelbtini) rajone gyvenantis A. G. ne atsitiktinai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, o veikė kartu, patvirtina iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s nuo 2020 m. spalio 24 d. 16.00 val. pasalÄ (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyve vykdžiusių pareigÅ«nų parodymai. Liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nas D.

V., sulaikęs automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrininkų laukusį A. G., nurodė, kad per tÄ laikÄ , kol vykdė pasalÄ , kitų automobilių jis nematė. Nuo kolegų T. A. ir E. M. jis buvo apie 2 km atstumu, aplinkos stebėjimÄ vykdė naktinio matymo žiÅ«ronais (t. 1, b. l. 33–34; t. 5, b. l. 110). Kiti du pasaloje dalyvavę Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nai T. A. ir E. M., nusikaltimo padarymo metu buvę krÅ«muose netoli paketų su akcizais apmokestinamomis prekėmis, nurodė aplinkÄ stebėję termovizoriumi bei naktinio matymo prietaisu ir 2020 m. spalio 25 d., apie 6.30 val., pamatę, kaip link prie rÄ stų paliktų paketų pėsčiomis artėja du vyrai, vienÄ iÅ¡ jų E. M. sulaikė (A.

K.), antrasis iš įvykio vietos pasišalino, kitų asmenų judėjimo pareigūnai nepastebėjo (t. 1, b. l. 23–24, 28–29; t. 5, b. l. 102–104). Taigi, nuo 2020 m. spalio 24 d. vakaro įvykio vietoje ir netoli jos (apie 2 km atstumu) buvę pareigūnai, turėję specialias aplinkos stebėjimui tamsiu paros metu skirtas priemones, nepastebėjo nei kitų automobilių (išskyrus VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nei kitų asmenų judėjimo. Jeigu naktį ar anksti ryte miško keliu važiuotų transporto priemonė, netoliese esantys pareigūnai būtų tai girdėję ar matę.

Be to, Å¡iuo atveju sutampa ir faktinės byloje nustatytos aplinkybės su nuteistojo A. K. parodymais. A. K. nurodė, kad nuo tos vietos, iki kurios jį su neva nepažįstamu asmeniu atvežė neva automobilis „BMW“, iki paketų su cigaretėmis buvo apie 30 minučių kelio pėsčiomis, atstumas buvo gal 1 km. D. V. nuteistÄ jį A. G., laukiantį draugų automobilyje, sulaikė 1 200 m atstumu nuo tos vietos, kurioje buvo sudėti paketai su cigaretėmis (t. 1, b. l. 9–12; t. 6, b. l. 2–3).

Taigi, atstumas sutampa.

17. Atsižvelgiant į visumÄ aplinkybių, iÅ¡dėstytų nutarties 14–16 punktuose, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. K. į (duomenys neskelbtini) prieigose esantį (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyvÄ atvyko ne automobiliu „BMW“ su nepažįstamais asmenimis, o A. G. vairuojamu automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Z. T.. A. G. liko laukti automobilyje, kuriame ir buvo sulaikytas, o A. K. su Z. T. pėsčiomis nuėjo į vietÄ , kur buvo palikti paketai su akcizais apmokestinamomis prekėmis, turėdami tikslÄ juos atgabenti į automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau A. K. buvo sulaikytas, o Z. T. – pasiÅ¡alino. Tai, kad Å¡is automobilis buvo skirtas paketams su cigaretėmis gabenti, patvirtina galinių sėdinių išėmimo faktas (t. 1, b. l. 19, 139–141, 146).

18. Tai, kad trečiasis (pasiÅ¡alinęs) asmuo buvo Z. T., kad bÅ«tent jis su A. G. ir A. K. atvyko į (duomenys neskelbtini) miÅ¡ko masyvÄ , patvirtina ir tai, kad automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžėje buvo rasta apsauginė veido kaukė su A. G. ir Z. T. DNR profiliais (t. 1, b. l. 139–141, 147; t. 2, b. l. 40). Å iam faktui Z. T. taip pat turėjo paaiÅ¡kinimÄ , kuris pirmosios instancijos teismo pagrįstai neįtikino. Anot nuteistojo, jo naudotÄ apsauginę veido kaukę iÅ¡ automobilio, kurį jis 2020 m. spalio 24 d. paliko automobilių servise (duomenys neskelbtini) kaime, galėjo paimti ir į automobilio VW „Passat“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) daiktadėžę įdėti A. G. (t. 5, b. l. 113). Apeliaciniame skunde pateikiamas dar abstraktesnis paaiÅ¡kinimas – pandemijos metu medicininių veido kaukių dėvėjimas buvo privalomas, todėl rasta kaukė automobilyje galėjo atsirasti įvairiomis aplinkybėmis. Apklausiamas apie Z. T. DNR atsiradimo ant veido kaukės aplinkybes, A. G. negalėjo pateikti jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, nurodė tik tiek, kad ta apsauginė veido kaukė buvo nauja ir jÄ dėvėjo tik pats A.

G. (t. 5, b. l. 111). Taigi, akivaizdu, kad A. G. nepatvirtino Z. T. parodymų, kad apsauginę veido kaukę jis paėmė iÅ¡ pastarojo automobilio, palikto (duomenys neskelbtini) kaime esančiame automobilių servise. Nesant jokio logiÅ¡ko Z. T. DNR pėdsakų atsiradimo ant aptariamos kaukės paaiÅ¡kinimo bei įvertinus kitus aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad Å¡ia apsaugine veido kauke naudojosi ir jÄ automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko pats Z.

T..

19. Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės nėra tiesiog atsitiktinumas, kuo teisėsaugos institucijas siekė įtikinti nuteistasis Z. T.. Tokiems sutapimams (bendrininkų buvimui tose pačiose vietovėse, kontaktams telefonu, DNR profilio ant apsauginės veido kaukės nustatymui ir kt.) baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių logiÅ¡kų, objektyviais duomenimis pagrįstų paaiÅ¡kinimų. Mobiliojo ryÅ¡io iÅ¡klotinėse užfiksuoti duomenys patvirtina, kad iki pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ Z.

T. pažinojo A. K. ir A. G. ir su jais palaikė ryÅ¡ius, o pasikėsinimo metu kartu veikė įvykio vietoje. Šį faktÄ patvirtina ir liudytojais apklaustų pareigÅ«nų parodymai bei DNR tyrimo iÅ¡vados. Tai, kad visi trys nuteistieji dalyvavo pasikėsinant padaryti BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , siekė bendro tikslo – iÅ¡ miÅ¡ko pasiimti paketus su akcizais apmokestinamomis prekėmis ir juos iÅ¡gabenti automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko tam reikalingus veiksmus, leidžia neabejotinai spręsti apie jų susitarimÄ veikti bendrai ir suvokimÄ veikiant kartu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad Z. T. yra ne kartÄ teistas už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų padarymÄ , taip pat ir veikiant bendrininkų grupėje (t. 2, b. l. 87–92), todėl puikiai suvokė nusikalstamos veikos padarymo mechanizmÄ ir galimas jos pasekmes. Esant tokiems duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Z. T. yra pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį ir jį iÅ¡teisinti nėra jokio pagrindo.

20. Apelianto įsitikinimu, baudžiamasis procesas Å¡ioje byloje užsitęsė pernelyg ilgÄ laikÄ , dėl ko laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajam Z. T. neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-489/2017, Nr. 2K-215-895/2019).

Kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar baudžiamojo proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, paprastai yra bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobÅ«dis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai, kt.); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ ; proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Tomczyk prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 7708/12, ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-976/2019).

22. Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje pradėtas 2020 m. spalio 25 d. (t. 1, b. l. 4–6), t. y. tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo pasikėsinta padaryti nusikaltimÄ . Å iuo atveju buvo tiriama trijų asmenų padaryta viena nusikalstama veika, vienas iÅ¡ asmenų (Z. T.) įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, todėl tam tikrÄ laikÄ užtruko jo tapatybės nustatymo veiksmai, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos įvykio vietos, transporto priemonės ir cigarečių apžiÅ«ros, apklausti liudytojai ir įtariamieji (po kelis kartus), nustatinėjamas įvykio vietoje buvusios transporto priemonės savininkas, jos vertė, rastų ir paimtų akcizais apmokestinamų prekių vertė, analizuojama iÅ¡ mobiliojo ryÅ¡io operatorių gauta informacija, braižomos ryÅ¡ių schemos ir sudaromi žemėlapiai, analizuojami banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, atliekama elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, objektų tyrimai ir kt.

Kaltinamasis aktas Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas 2021 m. gegužės 14 d. ir baudžiamoji byla tÄ pačiÄ dienÄ perduota pirmosios instancijos teismui (t. 4, b. l. 93–110). Taigi, ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje truko beveik septynis mėnesius.

23. Pirmieji teisiamieji posėdžiai Kauno apygardos teisme (2021 m. rugpjūčio 16 d., 2021 m. rugpjūčio 27 d., 2021 m. spalio 11 d., 2021 m. lapkričio 11 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 7 d.) neįvyko dėl to, kad neatvykdavo kaltinamieji A. K. arba A. G. (arba abu) (t. 4, b. l. 122–124, 143–144, 160–162, 175–176; t. 5, b. l. 10–12, 34–35, 51–52), taigi, baudžiamoji byla teisme pradėta nagrinėti 2022 m. kovo 24 d. (t. 5, b. l. 56–57).

Į 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. teisiamuosius posėdžius vėl neatvyko kaltinamasis A. K. (t. 5, b. l. 123–125, 141–142). Pirmosios instancijos teismas nuosprendį paskelbė 2022 m. spalio 5 d., taigi, galima teigti, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama apie 1 metus 5 mėnesius, o procesas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo truko apie 2 metus. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, net devyni teisiamieji posėdžiai pirmosios instancijos teisme neįvyko dėl kaltinamųjų neatvykimo.

Pirmosios instancijos teismas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti kaltinamųjų A. K. ir A. G. dalyvavimÄ procese, t. y. įpareigojo prokurorÄ patikslinti jų gyvenamÄ sias vietas ir imtis priemonių, kad teismo Å¡aukimai bÅ«tų įteikti, priėmė ne vienÄ nutartį dėl jų atvesdinimo, kurios nebuvo įvykdytos, galiausiai, pakeitė jiems paskirtas kardomÄ sias priemones į suėmimÄ , po ko buvo teikiami kaltinamųjų skundai dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo.

Taigi, iš esmės kaltinamųjų veiksmai lėmė ilgesnę baudžiamojo proceso pirmosios instancijos teisme trukmę.

24. Ä®vertinus visumÄ pirmiau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo tvirtinti, kad konkrečiu atveju proceso trukmė buvo pernelyg ilga. Nors Å¡iuo atveju nėra pagrindo kalbėti apie ypatingÄ bylos sudėtingumÄ ar Z. T. įtakÄ ilgesniam baudžiamosios bylos nagrinėjimui, vis dėlto, įrodinėjimas buvo apsunkintas, kaltinamiesiems (taip pat ir Z. T.) keliant įvairias versijas dėl savo kaltės. IÅ¡samiai iÅ¡analizavus baudžiamojo proceso eigÄ , nenustatyta laikotarpių, kai ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, teismas ėmėsi veiksmų, siekiant užtikrinti operatyvų bylos nagrinėjimÄ (sudarinėjo posėdžių grafikus, įpareigojo prokurorÄ užtikrinti kaltinamųjų informavimÄ apie teisiamuosius posėdžius, taikė procesinę prievartos priemonę – atvesdinimÄ , pakeitė Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones į suėmimÄ ).

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje neįžvelgia įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo, dėl ko nuteistajam Z. T. galėtų būti paskirta švelnesnė (ne laisvės atėmimo) bausmė.

25. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Z. T. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 1992 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, dalies kurios neatlikęs Z. T. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu teismo sprendimu, teigiant, kad nuteistajam nėra pagrindo vėl skirti laisvės atėmimo bausmę, kai atliekant tokiÄ bausmę jis valstybės institucijų buvo pripažintas nebepavojingu ir lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo ir jų bendrinimo taisyklių nepažeidė.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – vadovaujantis įstatymu iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

27. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Z. T. bausmę, vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Z. T. pasikėsino padaryti tyčinį sunkų nusikaltimÄ , veikė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, nusikalstama veika nebuvo baigta dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių – įsikiÅ¡us Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nams. Iki Å¡io nusikaltimo padarymo jis buvo penkis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, keturis iÅ¡ jų – be kita ko, ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, teistumas neiÅ¡nykęs, ne kartÄ atliko laisvės atėmimo bausmes, Å¡ioje byloje inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė praėjus vos devyniems mėnesiams nuo ankstesnės analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 87–92).

Z. T. yra baustas ir administracine tvarka, nusikaltimo padarymo metu turėjo galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ (t. 2, b. l. 83–86). Visa tai parodo, kad nuteistasis savo neteisėto elgesio nekeičia, yra linkęs nusikalsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas, laikė nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Byloje nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Bylos duomenimis, Z. T. yra bedarbis (t. 2, b. l. 82), kas reiÅ¡kia, kad legalių pajamų pragyvenimui asmuo gauti nesistengia.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu Z. T. paskirta teisinga bausmė – laisvės atėmimas. Bausmės dydis nustatytas mažesnis nei BK 1992 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Tokia bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei neigiamai charakterizuojamai nuteistojo asmenybei, todėl mažinti bausmės dydžio nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, nuteistajam praeityje paskirtų bausmių rūšis (taip pat ir baudos bausmę) ir tai, kad teigiamo poveikio pastarojo elgesiui nedarė net ir griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė kitokios rūšies bausmės skyrimo, o siekdamas, kiek įmanoma, apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, izoliavo jį nuo visuomenės, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę.

29. Skundžiamu nuosprendžiu Z. T. paskirtÄ bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, pagrįstai subendrino su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos paleistas asmuo nėra laikomas atlikusiu jam paskirtÄ bausmę, todėl Å¡iuo atveju, kai paskirta bausmė yra bendrinama su neatlikta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, tai probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam teisines pasekmes.

Priimant sprendimÄ Z. T. taikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutÄ buvo vertinama tuo metu buvusi faktinė situacija, Å¡iuo metu faktinės aplinkybės yra pasikeitusios ir asmuo yra pripažintas kaltu dėl dar vienos nusikalstamos veikos padarymo, todėl sprendimas dėl lygtinio paleidimo apkaltinamÄ jį nuosprendį priimančio teismo nesaisto. Pažymėtina, kad į Z. T. paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę yra įskaityta pagal Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendį atliktos bausmės dalis su visais Å¡iame nuosprendyje nurodytais įskaitymais.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo Z. T. (Z. T.) gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai AuÅ¡ra Bielskė Virginija Liudvinavičienė Justas Namavičius